- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- I1-1494-872/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- T. L.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas T. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 4 000 Eur neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime .
2. Pareiškėjas skunde nurodo, jog laikotarpiu nuo 2023-01-11 iki 2023-07-26 jis bausmę atliko 5 būrio 1 patalpoje, kurioje jam trūko ploto, o dušo patalpoje nebuvo užtikrintas privatumas.
2.1. Paaiškina, kad patalpa buvo labai maža, o patalpoje buvo 3 lovos po 2 kv. m.; stalas 1,5 kv. m.; 3 kėdės 1 kv. m.; 3 spintelės 1,5 kv. m. Patalpoje gyveno 3 asmenys, todėl kiekvienam laisvo ploto teko tik po 1,5 kv. m. Taip buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nes tarp jo ir kitų nuteistųjų kildavo ginčai, todėl pareiškėjas nuolat patyrė stresą.
2.2. Taip pat 5 būrio dušo patalpoje nebuvo užtikrintas privatumas, nes visi dušai buvo atviri be užuolaidų. Pareiškėją kasdien kažkas matydavo duše nuogą, todėl jis patyrė stresą. Dušo patalpų durys buvo prieš pareigūnų budėjimo postą, todėl atidarius darius pareiškėją matydavo nuogą ne tik pareigūnai vyrai, bet ir pareigūnės moterys.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atstovė atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Remiasi šiais argumentais:
4. Remiantis Turto valdymo skyriaus 2025-04-29 pateikta pažyma Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) „Apie nuteistojo T. L. laikymo sąlygas“, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 5 būrio patalpos Nr. 1 plotas yra 13.70 kv. m. 5 būrio patalpoje Nr. 1 gyvenantys nuteistieji naudojosi sanitarinio mazgo patalpa atskirta nuo gyvenamosios patalpos sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis, patalpoje buvo įrengta ir praustuvė. Dušinė įrengta 5-6 būrių bendrojo naudojimo patalpose. Dušine nuteistieji naudojasi pagal Saugumo valdymo skyriaus patvirtintą grafiką. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse privatumui užtikrinimui 2022-10-14 buvo įrengtos pertvaros. 5-6 būrių dušinėje įrengtos 6 dušo galvutės vienoje sienos pusėje ir 3 dušo galvutės priešais esančioje sienoje. Į dušinę vienu metu vedami praustis vienos gyvenamosios patalpos nuteistieji. Gyvenamosiose patalpose įrengtas miegamų vietų skaičius nuo 2 iki 4. Nuteistieji turi galimybę nesukeldami vieni kitiems nepatogumų naudotis visi vienoje pusėje įrengtomis dušo galvutėmis, atskirtomis pertvaromis. Nuteistais skundų dėl neužtikrinto privatumo dušinėje ar galimai netinkamai įrengtos prausyklos-dušinės, Turto valdymo skyriui nepateikė.
4.1. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir LKT įsakymas Nr. V-15) 1.2.1. papunktyje nustatyta, kad asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis, turi būti užtikrinamas 3,1 kv. m – plotas. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 5 būrio patalpos Nr. 1 plotas yra 13.70 kv. m., joje yra įrengtos 3 gyvenamos vietos, taigi vienam asmeniui teko po 4.56 kv. m. Apibendrinus minėtus duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo vienam asmeniui tenkančio ploto yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Ginčas byloje kilo dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nesudarant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ajame kalėjime (neužtikrinus privatumo dušo patalpose bei neužtikrinus tinkamo gyvenamo ploto).
6. Remiantis Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2025-04-25 pažyma Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) „Apie nuteistojo T. L. laikymo sąlygas“, pareiškėjas nuo 2023-01-11 iki 2023-02-24 buvo paskirtas į 5 būrio patalpą Nr. 1. Nuo 2023-02-24 iki 2023-02-27 buvo perkeltas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinį. Nuo 2023-02-27 iki 2023-05-24 buvo paskirtas į 5 būrio patalpą Nr. 1. Nuo 2023-05-24 iki 2023-07-25 buvo perkeltas į Šiaulių kalėjimą. Nuo 2023-07-25 iki 2023-07-28 buvo perkeltas į Kauno kalėjimą.
6.1. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skundžiasi kalinimo sąlygomis Pravieniškių 1-ajame kalėjime, tačiau kaip matyti iš aukščiau nurodytų duomenų, pareiškėjas dalį jo nurodyto ginčo laikotarpio nebuvo kalinamas Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su laikotarpiu nuo 2023-05-24 iki 2023-07-25 ir galimu neturtinės žalos padarymu, šioje byloje nevertintinos. Konstatuotina, jog sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2023-01-11 iki 2023-02-24 ir nuo 2023-02-27 iki 2023-05-24.
Dėl būtinųjų sąlygų neturtinei žalai kilti
7. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
8. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
9. Teismas pažymi, kad sprendžiant kalinimo įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
10. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant 3 sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės). Taigi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant 3 sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, 2) žalai; ir 3) priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
11. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2 (toliau – ir LAT) 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LAT 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Dėl privatumo naudojantis dušu
13. Pareiškėjas skunde teigia, jog 5 būrio dušo patalpoje nebuvo užtikrintas privatumas, nes visi dušai buvo atviri be užuolaidų. Pareiškėją kasdien kažkas matydavo duše nuogą, todėl jis patyrė stresą. Dušo patalpų durys buvo prieš pareigūnų budėjimo postą, todėl atidarius darius pareiškėją matydavo nuogą ne tik pareigūnai vyrai, bet ir pareigūnės moterys.
14. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo. Pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė.
15. Vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 1 dalimi, arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos Lietuvos Respublikos higienos normas atitinkančios gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.
Pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 4 punktą, įkalinimo įstaigose laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015).
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 10 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose nuteistųjų ir suimtųjų gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamos šios patalpos: kameros su sanitariniu mazgu; korpuso vyresniojo pareigūno kabinetas; socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas: esant techninėms galimybėms įrengiamas nuteistųjų ir suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas; tualetas personalui; valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (pagal poreikį); pasivaikščiojimo kiemas; gali būti įrengiamos kitos paskirties patalpos.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos), nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 29 punktu, laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengtos patalpos (zonos), skirtos į laisvės atėmimo vietą pristatytiems asmenims švarinti (prausti, nariuotakojams naikinti, drabužiams dezinfekuoti): nusirengimo ir apsirengimo patalpa (zona), dušinė, dezinfekavimo kamera. Į laisvės atėmimo vietą pristatytiems asmenims švarinti skirtoje dušinėje turi būti muilo, kiekvienam asmeniui išduodamas atskiras rankšluostis; dušinės, prausyklos patalpos turi būti valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 28 punktas). Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 ir 18 punktuose keliami reikalavimai oro temperatūrai – prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė, kaip 20°C, taip pat numatytas privalomas karšto vandens į dušo patalpas tiekimas.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
16. Taigi, teisės aktai detalesnio dušo patalpų įrengimo pataisos įstaigose nereglamentuoja.
17. LVAT praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; LVAT 2024 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; ir kt.). Tačiau LVAT praktikoje taip pat išaiškinta, jog jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) LVAT 2024 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; LVAT 2024 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; LVAT 2024 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; LVAT 2025 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; LVAT 2025 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-21-815/2025).
Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pagal LVAT suformuotą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
18. Taigi, pareiškėjui nurodžius aplinkybes apie jo pažeistą privatumą naudojantis dušu, o atsakovei nepateikus jokių kitų konkrečių duomenų ir nurodžius, jog dušinė įrengta 5-6 būrių bendrojo naudojimo patalpose; taip pat atsakovei nepateikus dokumentų, įrodančių, kada ginčo dušo patalpos buvo suremontuotos, įrengiant dušo užuolaidas iš priekio, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi LVAT 2025 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-218-821/2025, kurioje taip pat buvo sprendžiamas asmens privatumo naudojantis dušu pažeidimo klausimas asmeniui kalint Pravieniškių 2-ajame kalėjime 11 būryje. Šioje byloje nenustatęs pagrindo nesivadovauti teisės aiškinimo taisykle, suformuotoje iš esmės analogiškoje byloje, teismas vadovaujasi LVAT 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-218-821/2025 pateiktais LVAT išaiškinimais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl privatumo pažeidimo, neatkreipė dėmesio į pareiškėjo nurodytą, o atsakovo atstovo patvirtintą aplinkybę dėl dušo užuolaidų įrengimo iš priekio 2024 m. rugsėjo 5 d. ir nepagrįstai nekonstatavo pareiškėjo privatumo pažeidimo jam maudantis duše, kai dušai yra įrengti vienas prieš kitą.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į pareiškėjo kalinimo laikotarpį Pravieniškių 1-ojo kalėjime, teismas sprendžia, kad nuo 2023-01-11 iki 2023-02-24 ir nuo 2023-02-27 iki 2023-05-24 buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu bendro naudojimo dušo patalpose (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas, LVAT 2025 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-218-821/2025, LVAT 2026 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-40-789/2026).
Dėl gyvenamojo ploto
20. Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. V-317 numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose (išskyrus neįgaliuosius, kuriems skiriama 5 kv. m) (2 p.).
20.1. Nuo 2023 m. sausio 5 d. įsigaliojo Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, kuriuo 1.2 papunktyje numatytas analogiškas teisinis reguliavimas.
21. Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023-01-11 iki 2023-02-24 buvo paskirtas į 5 būrio patalpą Nr. 1. Nuo 2023-02-24 iki 2023-02-27 buvo perkeltas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinį. Nuo 2023-02-27 iki 2023-05-24 buvo paskirtas į 5 būrio patalpą Nr. 1. Nuo 2023-05-24 iki 2023-07-25 buvo perkeltas į Šiaulių kalėjimą. Nuo 2023-07-25 iki 2023-07-28 buvo perkeltas į Kauno kalėjimą.
21.1. Nustatyta, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 5 būrio patalpos Nr. 1 plotas yra 13.70 kv. m., joje yra įrengtos 3 gyvenamos vietos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui teko nuo 4.56 kv. m., konstatuotina, jog pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.
22. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03)), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Baldų ir kitų įrenginių užimamas gyvenamosios patalpos plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, nevertintini pareiškėjo argumentai dėl baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto gyvenamosiose patalpose.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
23. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (nuo 2023-01-11 iki 2023-02-24 ir nuo 2023-02-27 iki 2023-05-24 privatumo neužtikrinimo bendro naudojimo dušo patalpose) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis CK 6.250 straipsnio prasme.
24. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
25. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
26. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuotų pažeidimų pobūdį, EŽTT ir LVAT formuojamą praktiką, darytina išvada, kad vien pažeidimų pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija, todėl pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
27. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė diskomfortu, nepatogumais, dvasinėmis kančiomis, išgyvenimais ir pan., kurią vertina 4 000 Eur.
28. Teismas kiekvienu atveju neturtinės žalos dydį nustato individualiai pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; LVAT 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai (LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; LVAT 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).
29. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgus į formuojamą EŽTT ir LVAT teismų praktiką, įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis ir CK 6.250 straipsnis) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatytų pažeidimų ir jų sukeltų nepatogumų pobūdį, ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), pareiškėjui prašant iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nenurodžius tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris laikytinas adekvačia ir teisinga satisfakcija.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. L. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti T. L. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą per Regionų administracinį teismą.