Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo BUAB „Promlitsta“ nemokumo administratoriaus MB „Nemokumo biuras“ direktoriui Mindaugui Savickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Promlitsta“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau - MB) „Nemokumo biuras“ prašymą dėl BUAB „Promlitsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – A. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4466-467/2019 (dabar – Nr. eB2-373-467/2021) UAB „Promlitsta“ iškelta bankroto byla, nemokumo (bankroto) administratore paskirta MB „Nemokumo biuras“.

2. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. gegužės 5 d. gautas pareiškėjos BUAB „Promlitsta“ nemokumo administratorės MB „Nemokumo biuras“ prašymas, kuriame prašoma pripažinti BUAB „Promlitsta“ bankrotą tyčiniu.

5. UAB „Promlitsta“, atstovaujama direktorės A. B., sudarydama sandorius su UAB „Sinajus“, nesiėmė jokių priemonių sandorio rizikingumui sumažinti, pasibaigus 2016 m. bei 2017 m. finansiniams metams nesiėmė jokių priemonių skolai atgauti, todėl veikė neapdairiai ir neatsakingai, nors taip neturėtų elgtis protingas, apdairus ir atsakingas verslininkas.

6. Pareiškėjos vertinimu, esant UAB „Promlitsta“ nemokumui, sandoriai su UAB „Sinajus“ dėl statybos subrangos pardavimo buvo akivaizdžiai nenaudingi, nesutampantys su įmonės interesais ir jų pasekmėje įmonės nemokumas buvo dar labiau padidintas, kadangi atlikus statybos subrangos darbus UAB „Sinajus“, atitinkamai padidėjo UAB „Promlitsta“ skolos darbuotojams, VSDFV ir pan. Taigi, BUAB „Promlitsta“ sąmoningai blogai buvo valdoma nuo 2016 m., kuomet sistemingai sudarinėjo pardavimo sandorius su UAB „Sinajus“, tęsė veiklą, tokiu būdu didinant turimus finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Šiuo laikotarpiu įmonei vadovavo suinteresuotas asmuo A. B., todėl ji turi būti pripažinta už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniniu.

10. BUAB „Promlitsta“ finansinė padėtis dėl sutartinių santykių vykdymo su UAB „Sinajus“ nepablogėjo ir tai nebuvo sąmoningas veiksnys lėmęs UAB „Promlitsta“ bankroto bylos iškėlimą. Priešingai, tai buvo vykdyto verslo veiklos dalis, dėl ko buvo padengtas įsiskolinimas ir įgytas 73 222,80 EUR dydžio kreditorinis reikalavimas į UAB „Sinajus“, taigi, pareiškėjos finansinė padėtis iš esmės net pagerėjo. Bylos medžiaga taip pat tvirtina, kad UAB „Promlitsta“ restruktūrizavimo laikotarpiu įsiskolinimą VSDFV, nors ir neženkliai, tačiau sumažino.

14. Pareiškėja pareiškime taip pat sutiko su suinteresuoto asmens nuomone, kad pareiškimas dėl BUAB „Promlista“ bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas ne Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą.

16. Be to, tik 2017 m. sausio mėn. pareiškėja ir suinteresuotas asmuo gavo duomenis apie tai, jog ta pati ginčo reikalavimo teisė į pareiškėją 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu buvo antrą kartą pradinio kreditoriaus SIA Romero group perleista kitam juridiniam asmeniui - UAB „Makey studio“. Taigi, nuo 2015 m. lapkričio 27 d., turint duomenis tik apie tai, jog ginčo reikalavimo teisės turėtojas buvo ir yra UAB „Sinajus“, 2017 metų sausio mėn., t. y. praėjus daugiau nei 1,5 metų, paaiškėjus, jog tas pats pradinis kreditorius SIA Romero group tą pačią reikalavimo teisę yra perleidęs ne tik UAB „Sinajus“, bet ir UAB „Makey studio“, tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo kriterijus, reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos su UAB „Makey studio“, negalėjo nevertinti, kaip tik galimai suklastoto ir/ar netikro dokumento.

17. Pareiškėja, bandydama pagrįsti neva nuostolingus ir/ar ekonomiškai nenaudingus pareiškėjos sandorius su UAB „Sinajus“, nepagrįstai teigia, jog UAB „Sinajus“ sudarytų sandorių pagrindu, neatliko jokių mokėjimų pareiškėjai, nes iš pareiškėjos išreikalauti buhalterinės apskaitos dokumentai - banko sąskaitų išrašai, kasos knyga, neginčijamai patvirtina, kad mokėjimai buvo atliekami. Todėl pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai, jog pareiškėja tik teikė statybos rangos paslaugą ir jokių mokėjimų iš UAB „Sinajus“ negavo, laikytini visiškai nepagrįstais. Be to, kad pareiškėja ne tik gaudavo reguliarius mokėjimus iš užsakovo UAB „Sinajus“, tačiau taip pat mažino įsiskolinimą UAB „Sinajus“ pagal jo iš SIA Romero group įgytą ginčo reikalavimo teisę į pareiškėją. Visa tai patvirtina, kad sandoriai su UAB „Sinajus“ buvo itin naudingi pareiškėjai. Sandorių su UAB „Sinajus“ sudarymas buvo pareiškėjos veiklos tęstinumo garantas, tačiau, netikėtai atsiradus naujam kreditoriui UAB „Makey studio“, kurio reikalavimas buvo patvirtintas restruktūrizavimo byloje, pareiškėjos veikla buvo sužlugdyta.

18. Teismo posėdyje pareiškėjos nemokumo administratorės atstovas pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu palaikė ir prašė jį tenkinti, palaikė visus argumentus ir motyvus, išdėstytus pareiškėjos procesiniuose dokumentuose. Papildomai nurodė, kad jau 2017 m. gegužės 30 d. balanso duomenimis BUAB „Promlista“ buvo nemoki, tačiau įmonės veikla ir toliau buvo tęsiama, sudarant nuostolingus sandorius su UAB „Sinajus“, taip pat nepagrįstai tęsiant įmonės restruktūrizavimo bylą. Per 2017-2019 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo bendrovėje neliko realaus turto (buvo išeikvota turto daugiau kaip už 160 000 EUR), kuris buvo pagal buvusios vadovės restruktūrizavimo byloje pateiktus duomenis. Dėl turto praradimo šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, be to, viena transporto priemonės perleidimo sutartis yra nuginčyta Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtu sprendimu už akių.

19. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu prašė atmesti, palaikė visus argumentus ir motyvus, išdėstytus suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose. Papildomai nurodė, kad nemokumo administratorius šioje byloje įrodinėja aplinkybes, nesusijusias su nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjas neįrodo, kokie sandoriai nulėmė bendrovės privedimą prie bankroto, nėra įstatyme numatytų tyčinio bankroto požymių. Sandoriai su UAB „Sinajus“ nebuvo nenaudingi bendrovei, priešingai, buvo jai palankūs ir naudingi. Nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į tuo metu egzistavusią situaciją ir faktus, kurie buvo žinomi suinteresuotam asmeniui. Įmonės nemokumą nulėmė ne suinteresuoto asmens veiksmai, o trečiųjų, nesusijusių su suinteresuotu asmeniu, asmenų veiksmai. Nors šiuo metu ikiteisminis tyrimas formaliai tęsiasi, tačiau jau daugiau kaip 1,5 metų jame neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Kad bendrovės turtas buvo išeikvotas, neteisėtai prarastas, nėra jokių įrodymų, nes bendrovei priklausę automobiliai buvo nevažiuojantys ir parduoti už realią jų kainą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

20. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (tekste – JANĮ). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: atlygį nemokumo administratoriui; kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

21. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos (bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorės) prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu BUAB „Promlitsta“ bankroto byloje paduotas 2021 m. gegužės 5 d., t. y. jau galiojant JANĮ, prašymas nagrinėtinas vadovaujantis JANĮ, o ne iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ nuostatomis.

22. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

23. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

24. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad tyčiniu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tik nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (JANĮ 71 straipsnio 4 dalis), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto.

26. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo - jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

27. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo; tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį; kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

28. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; kt.).

29. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad BUAB „Promlitsta“ vadove nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos) ėjo A. B.

30. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4466-467/2019 (dabar – Nr. eB2-373-467/2021) UAB „Promlitsta“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo (bankroto) administratore paskyrė MB „Nemokumo biuras“. Bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškimą. Prieš tai Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1427-661/2019 buvo nutraukta UAB „Promlitsta“ restruktūrizavimo byla (ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-875-798/2019).

31. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

33. Taigi, kaip buvo nurodyta, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

36. Nurodytos faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra nustatytos ir šalių nėra ginčijamos, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju yra reikšminga tai, kad tiek pareiškėjai (BUAB „Promlitsta“), tiek tuometinei jos vadovei - suinteresuotam asmeniui iki 2017 metų jos nebuvo žinomos, nes restruktūrizavimo byloje UAB „Makey studio“ kreditorinis reikalavimas pareiškėjos atžvilgiu buvo patvirtintas tik 2018 m. spalio 18 d. Todėl tyčinio bankroto kontekste, analizuojant suinteresuoto asmens veiksmus, priimtus sprendimus, sudarytus sandorius laikotarpyje nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. aptariami duomenys nėra teisiškai reikšmingi.

37. Nepaisant to, šiuo atveju yra nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu ginčo reikalavimą SIA Romero Group perleido UAB „Sinajus“ ir būtent ši reikalavimo perleidimo sutartis buvo pateikta tiek pareiškėjai, tiek ir suinteresuotam asmeniui. Taigi, UAB „Sinajus“ pateikus duomenis apie įgytą reikalavimo perleidimo teisę į pareiškėją, suinteresuotas asmuo šios aplinkybės laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo priėmimo, neturėjo galimybės vertinti kaip negaliojančio ar abejoti įgytos reikalavimo teisės teisėtumu. Be to, į bylą nėra pateikta duomenų, kad nurodyta 2015 m. lapkričio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, todėl suinteresuotas asmuo pareiškėjos vardu, sudarydamas sandorius su UAB „Sinajus“, objektyviai rėmėsi tuo metu egzistuojančiais faktiniais duomenimis ir esama situacija.

39. Tuo metu pareiškėjos restruktūrizavimo administratorius UAB „Vermosa“ 2017 m. kovo 10 d. prašyme dėl RUAB „Promlitsta“ kreditorių sąrašo patvirtinimo teismui nurodė, kad UAB „Makey Studio“ pateiktas 355 000 EUR reikalavimas, kuris grindžiamas 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, netvirtintinas, nes iš bendrovės pateiktos informacijos ir dokumentų Valstybinei mokesčių inspekcijai matyti, kad pateikta reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra fiktyvi, o jos turinys sudaro pagrindą manyti, jog sutarties šalys pažeidė mokesčių teisės aktų reikalavimus bei kitus įstatymus, o tokie šalių veiksmai gali turėti nusikalstamų veiksmų finansų sistemai požymių, apie ką buvo nedelsiant informuotos atitinkamos valstybės institucijos. Didelių abejonių kelia pačios reikalavimo teisės kilmė ir realumas. Tačiau Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2018 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2254-640/2018 „RUAB „Promlitsta“ ieškinį atmetė ir patvirtino BUAB „Makey studio“ 367 721,07 EUR trečios eilės kreditorinį reikalavimą RUAB „Promlitsta“ restruktūrizavimo byloje.

40. Taigi, iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo įsiteisėjimo suinteresuotas asmuo, elgdamasis kaip protingas ir apdairus asmuo, pagrįstai reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp SIA Romero group ir UAB „Makey studio“, vertino, kaip nepakankamai pagrįstą, o, teismui nustačius, jog UAB „Makey studio“ turi reikalavimo teisę į pareiškėją, šis faktas šiuo metu nėra ginčijamas ar ginčytinas, tačiau, vertinant suinteresuoto asmens veiksmus, jos vadovavimo laikotarpiu, atsižvelgtina į tuo metu egzistavusią ir suinteresuotam asmeniui žinomą situaciją.

41. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo, kaip pareiškėjos vadovė, laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. spalio 18 d. turėjo duomenis, jog ginčo reikalavimo teisę į pareiškėją turi UAB „Sinajus“, tikėtina, siekdama finansinės naudos ir pareiškėjos veiklos tęstinumo, sudarė sandorius su UAB „Sinajus“, kurių pagrindu bendrovės turimas įsiskolinimas buvo, nors ir pamažu, bet mažinamas. Taigi, vertinant pareiškėjos pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, darytina išvada, kad ne suinteresuoto asmens, o trečiųjų asmenų veiksmai lėmė, jog pareiškėjai buvo iškelta bankroto byla - iš pateikto balanso matyti, kad tuo atveju, jeigu nebūtų atsiradusi reikalavimo teisių perleidimo sutartis su UAB „Makey studio“, pareiškėjos finansiniai rodikliai, vykdant statybos subrangos sutartis su UAB „Sinajus“, gerėjo. Tuo tarpu teismui patvirtinus UAB „Makey studio“ kreditorinį reikalavimą, pareiškėjos finansinė padėtis kardinaliai pasikeitė, tačiau šios aplinkybės suinteresuotas asmuo savo veiksmais neįtakojo ir negalėjo įtakoti.

42. Pareiškėja, siekdama pagrįsti sandorių su UAB „Sinajus“ nuostolingumą ir/ar ekonomiškai nenaudingumą pareiškėjai, teigia, kad UAB „Sinajus“ sudarytų sandorių pagrindu neatliko jokių mokėjimų pareiškėjai, tačiau tokius pareiškėjos teiginius paneigia pačios pareiškėjos pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai - banko sąskaitų išrašai, kasos knyga, kurie neginčijamai patvirtina (ką teismo posėdyje pripažino ir pareiškėjos atstovas), kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Sinajus“ pareiškėjai atliko mokėjimų už bendrą 73 800 EUR sumą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 4 d. mokėjimų atliko už bendrą 80 500 EUR sumą, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. mokėjimų atliko už bendrą 96 800 EUR sumą, nuo 2018 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. mokėjimų atliko už bendrą 21 330,94 EUR sumą. Bendra UAB „Sinajus“ pareiškėjai pagal sandorius sumokėta suma už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudaro - 272 430,94 EUR.

43. Taigi, pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja gaudavo reguliarius mokėjimus iš užsakovo UAB „Sinajus“, o tuo pačiu mažino įsiskolinimą UAB „Sinajus“ pagal jo iš SIA Romero group įgytą ginčo reikalavimo teisę į pareiškėją. Dėl to sandoriai su UAB „Sinajus“ negali būti vertinami kaip nenaudingi pareiškėjai ir/ar sąlygoję pareiškėjos bankroto bylos iškėlimą, nes ne suinteresuoto asmens blogas valdymas ar nenaudingų sandorių sudarymas, o būtent SIA „Romero group“ akivaizdžiai neteisėti veiksmai, kurių pagrindu, ginčo reikalavimo teisė į pareiškėją buvo perleista du kartus, skirtingiems juridiniams asmenims iš esmės sąlygojo bankroto bylos iškėlimą pareiškėjai.

44. Šiuo atveju bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo pripažinti BUAB „Promlitsta“ bankrotą tyčiniu, nes nekonstatuotini požymiai, rodantys, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų (šiuo atveju – suinteresuoto asmens) veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Duomenų ir/ar įrodymų dėl kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių ar ekonomiškai nenaudingo juridinio asmens turto panaudojimo pareiškėja nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų požymių egzistavimo.

47. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-562-450/2021). Šiuo atveju pareiškėja teigia, kad BUAB „Promlitsta“ nemokumą nulėmė UAB „Promlitsta“ sudarytas/vykdytas sandoris su UAB „Sinajus“, kuris buvo akivaizdžiai nenaudingas, nesutampantis su įmonės interesais, ko pasėkoje padidėjo UAB „Promlitsta“ skolos darbuotojams bei VSDFV ir tokie įmonės administracijos veiksmai įrodo tyčinio bankroto egzistavimą. Tačiau, kaip jau buvo aptarta ir matyti iš pareiškimo turinio, šiuo atveju konkrečių aplinkybių, patvirtinančių šiuos teiginius, pareiškėjas nenurodė, o teismas nenustatė. Priešingai, nagrinėjamu atveju nekonstatuotinas ir sandorio su UAB „Sinajus“ nenaudingumas pareiškėjai.

48. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Vien aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo nemoki, nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Šiuo atveju, teismas laiko neįrodytais pareiškėjos teiginius, kad sandorių su UAB „Sinajus“ sudarymas ir tolesnis veiklos tęsimas taip pablogino įmonės finansinę padėtį, kad privedė ją prie bankroto.

49. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atliktų statybos subrangos darbų pagrindu pareiškėja įgijo ne įsiskolinimus kreditoriams, o sumažino bendrovės turimą įsiskolinimą ir įgijo reikalavimo teisę į užsakovą. 2015 m. lapkričio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis rodo, kad UAB „Sinajus“ iš pradinio kreditoriaus SIA „Romero Group“ buvo įgijęs 543 666,38 EUR dydžio reikalavimo teisę į UAB „Promlitsta“. Dėl to UAB „Promlitsta“ išrašytos sąskaitos-faktūros už subrangos atliktus darbus buvo dengiamos atliekant užskaitymą ir taip mažinant UAB „Promlitsta“ įsiskolinimą UAB „Sinajus“. Pareiškėja klaidingai nurodo, jog išrašytų sąskaitų-faktūrų pagrindu UAB „Sinajus“ pareiškėjai liko skolingas 616 889,18 EUR, nes tik subrangos santykių pabaigoje, padengus 543 666,38 EUR dydžio įsiskolinimą, UAB „Promlitsta“ išrašytų sąskaitų-faktūrų pagrindu atsirado UAB „Sinajus“ 73 222,80 EUR dydžio įsiskolinimas UAB „Promlitsta“, ką patvirtina į bylą pateiktas UAB „Sinajus“ buhalterės siųstas el. laiškas bei UAB „Sinajus“ buhalterinės apskaitos apyvartos suvestinė už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.

50. Taigi, remiantis išdėstytu, UAB „Promlitsta“ finansinė padėtis dėl sutartinių santykių vykdymo su UAB „Sinajus“ nepablogėjo ir tai nebuvo sąmoningas veiksnys lėmęs UAB „Promlitsta“ bankroto bylos iškėlimą. Priešingai, tai buvo vykdyto verslo veiklos dalis, ko pasėkoje buvo padengtas įsiskolinimas ir įgytas 73 222,80 EUR dydžio kreditorinis reikalavimas į UAB „Sinajus“.

51. Pareiškėja tvirtina, kad suinteresuotas asmuo elgėsi neapdairiai ir nesiėmė jokių priemonių sandorio rizikingumui sumažinti. Tačiau tokį pareiškėjos teiginį paneigia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-6607-781/2016, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, konstatuotos aplinkybės, kad atsakovas nuo pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pateikimo momento sudarė papildomai dar 3 rangos sutarties su pagrindiniu užsakovu UAB „Sinajus“ (sutarčių bendra preliminari kaina 125 311,69 EUR), todėl šiuo metu atsakovas su UAB „Sinajus“ iš viso vykdo 6 sutartis, kurių bendra likusi gautina suma sudaro apie 290 169,06 EUR. Toje pačioje restruktūrizavimo byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje taip pat įvertino, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti atsakovo debitoriaus UAB „Sinajus“ finansinėmis galimybėmis vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus; teismas, nagrinėdamas šią bylą, tokių duomenų taip pat nenustatė. Taigi, minėti faktai, konstatuoti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, sudarė pakankamą pagrindą suinteresuotam asmeniui neabejoti UAB „Sinajus“ mokumu pareiškėjos nurodomo laikotarpio pradžioje. Atsiradus UAB „Sinajus“ įsiskolinimui, suinteresuotas asmuo taip pat neturėjo duomenų, jog užsakovo finansinė padėtis yra bloga, todėl kreiptis dėl skubaus skolos grąžinimo suinteresuotas asmuo taip pat neturėjo pakankamo pagrindo. Be to, byloje nepaneigta suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo į UAB „Sinajus“ dėl skolos grąžinimo ne kartą kreipėsi tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau teisminiai procesai nebuvo pradėti dėl UAB „Promlitsta“ bankroto bylos iškėlimo. Dėl to pareiškėjos argumentai, jog suinteresuotas asmuo veikė neapdairiai ir neatsakingai atmestini kaip nepagrįsti.

52. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad įmonės valdymo organų veiklą restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu prižiūri teismo paskirtas įmonės administratorius. Plano įgyvendinimo laikotarpiu jų veiklą prižiūri pagal savo kompetenciją kreditorių susirinkimo (komiteto) pirmininkas ir įmonės administratorius, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodomu laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 25 d., vykstant įmonės restruktūrizavimui, paskirtas įmonės administratorius būtų reiškęs pretenzijas dėl pareiškėjos nurodomų suinteresuoto asmens veiksmų atlikimo, t. y., kad suinteresuotas asmuo sutartiniuose santykiuose su UAB „Sinajus“ būtų elgęsis neatsakingai.

53. Pareiškėja taip pat nurodo, kad dėl subrangos sutarties vykdymo su UAB „Sinajus“ padidėjo įsiskolinimas VSDFV. Pareiškėja remiasi VSDFV 2017 m. kovo 3 d. raštu „Dėl RUAB „Promlitsta“ įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“, iš kurio matyti, kad UAB „Promlitsta“ įsiskolinimas VSDFV 2017 m. kovo 3 d. sudarė - 78 915,41 EUR, iš jų - 75 587,89 EUR VSD įmokų ir 3 327,51 EUR delspinigių. Tačiau VSDFV 2018 m. rugpjūčio 9 d. pažyma apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą rodo, kad įsiskolinimas VSDFV 2018 m. rugpjūčio 9 d. sudarė 75 079,94 EUR. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-875- 798/2019 matyti, kad RUAB „Promlitsta“yra sumokėjusi kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui 14 465,86 EUR einamųjų VSD įmokų įsisikolinimo, susidariusį 2017 m. gruodžio mėn. Bendrovės skola 2019 m. balandžio 26 d. sudarė 75 079,94 EUR (71 741,66 EUR VSD įmokų ir 3 338,28 EUR delspinigių). Iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1003-467/2020 matyti, kad VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas UAB „Promlitsta“ bankroto byloje sudaro 77 049,40 EUR, iš kurių pagrindinė skola - 71 752,40 EUR. Minėti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad UAB „Promlitsta“ restruktūrizavimo laikotarpiu įsiskolinimą VSDFV, nors ir neženkliai, tačiau sumažino.

54. Pareiškėja taip pat tvirtina, suinteresuotas asmuo neperdavė nemokumo administratoriui areštuoto turto - transporto priemonių, tačiau, kaip tvirtina pateikti duomenys, pareiškėjo nurodytos transporto priemonės dar iki bankroto procedūros pradžios buvo parduotos. Nors, kaip nurodo pareiškėja ir to neneigia suinteresuotas asmuo, dėl turto praradimo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas A. B. atžvilgiu, tačiau jame joks sprendimas iki šiol nėra priimtas. Be to, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vienos iš transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu civilinėje byloje Nr. e2-21895-820/2020. Šioje byloje teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas ir pareiškėja, nuginčijusi transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, restitucijos pagrindu įgijo 10 040 EUR dydžio reikalavimo teisę į pirkėją Ž. S. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 29 d. ir, kaip matyti iš 2021 m. gegužės 28 d. antrojo pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3, pareiškėjos kreditorių pritarimu yra inicijuotas reikalavimo teisės perleidimas. Taigi, baudžiamųjų nusižengimų ar nusikaltimų dėl sudarytų transporto sandorių suinteresuoto asmens atžvilgiu nėra konstatuota, transporto priemonių perleidimo klausimai sprendžiami (išspręsti) civilinio proceso tvarka.

55. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodyti suinteresuoto asmens veiksmai negali būti vertinami kaip tyčiniai, neteisėti veiksmai ir negali būti traktuojami kaip nuoseklus ir kryptingas veikimas, siekiant įmonės nemokumo. Todėl aptartų argumentų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįrodė sąlygų dėl BUAB „Promlitsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu (JANĮ 70 straipsnis), todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

56. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta neteisėtų BUAB „Promlitsta“ valdymo organų (buvusios vadovės) veiksmų iki bankroto bylos iškėlimo visuma, kuri būtų pakankama bankrotą kvalifikuoti tyčiniu, t. y. nenustatyta tam tikrų veiksmų nuosekli eiga, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto, arba kad pareiškėjos nurodyti įmonės valdymo organo veiksmai ar sprendimai būtų neteisėti, ar kad visais jais sąmoningai būtų siekiama įmonę privesti prie bankroto. Dėl to, kad byloje nenustatyti ir neįrodyti JANĮ 70 straipsnyje numatyti tyčinio bankroto požymiai, pareiškimas atmestinas (CPK 178 ir 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70-71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Promlitsta“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo biuras“ prašymą dėl BUAB „Promlitsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.