Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2024-06-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-248-927/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-06-14
Bylos Nr.
II-248-927/2024
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00073-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Pareiškėjas
S. V.
Advokatai
Gediminas Valantiejus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-248-927/2024Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00073-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 9.3.8; 19.18; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. birželio 14 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei,

dalyvaujant pareiškėjai S. V. (toliau – Pareiškėja), jos atstovui advokatui Gediminui Valantiejui,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) atstovei Dovilei Lankelaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2024 m. balandžio 2 d. Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-743-2024 (ROIK: 23228726628), (toliau – Skundžiamas nutarimas), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

Pareiškėjos S. V. atstovas advokatas 2024 m. balandžio 23 d. Institucijai pateikė skundą dėl Institucijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-743-2024 (ROIK: 23228726628), kuriuo Pareiškėja nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 4 dalį paskiriant 300 Eur baudą, pagal 515 straipsnio 1 dalį – 200 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė subendrinta 300 Eur bauda. Pareiškėja Skundžiamu nutarimu nubausta už tai, jog importo deklaracijoje pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją muitinei (nurodė neteisingą KN kodą) ir tai turėjo įtakos tarptautinių sankcijų draudimų taikymui. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad 2023 m. lapkričio 27 d. Muitinės deklaracijų apdorojimo (toliau–MDAS) sistemoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė S. V. pateikė importo deklaraciją IM MRN (duomenys neskelbtini) , prekių gavėjas ir importuotojas – UAB „(duomenys neskelbtini), deklaruota prekė – „mediniai surenkamieji statiniai: pirties 6x9 komplektas „Andrey“ iš cilindrinio rąsto (pušies), nesurinktam pavidale patogiam transportavimui“, Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodas 94061000. Muitinio tikrinimo metu paimtas mėginys (Mėginio ėmimo protokolas Nr. 23VR101360, 2023.12.01). Prekių klasifikavimo akte nustatyta, kad prekė neatitinka surenkamojo statinio sąlygų (SS paaiškinimo 9406 pozicijos pastabų) ir turi būti deklaruojama KN 44 skirsnio pozicijoje (atitinkamai, kartu gabenamos tvirtinimo detalės – KN 73 skirsnio pozicijoje). Konstatuota, kad S. V. deklaracijoje pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją muitinei (nurodė neteisingą KN kodą) ir tai turėjo įtakos tarptautinių sankcijų draudimų taikymui, t. y. vadovaujantis Tarybos reglamento (ES) Nr. 765/2006 lo straipsnio 1 dalies d punktu ir lq straipsnio 1 dalies d punktu bei atitinkamai X ir XII priedais, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, susijusius su lo ir lq straipsnių l dalyje a, b ir c punktuose nurodytais draudimais įsigyti ir importuoti į Sąjungą medienos ir medienos gaminių (KN 44 skirsnis) bei geležies ir plieno gaminius (KN 73 skirsnis), jei jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jie eksportuoti iš Baltarusijos. Muitinės tarpininko atstovė S. V. deklaruodama prekes importo procedūrai teikė importuotojui UAB „(duomenys neskelbtini) “ techninę pagalbą – prekių deklaravimo ir atstovavimo muitinei paslaugas, importuojant medienos ir geležies (ar plieno) gaminius, kurių kilmės šalis yra Baltarusija ir jos eksportuojamos iš Baltarusijos, kuo pažeidė Tarybos reglamento (ES) Nr. 765/2006 lo straipsnio 1 dalies d punkto ir 1q straipsnio 1 dalies d punkto nuostatas. Vadovaujantis 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Tarybos reglamento (ES) Nr. 765/2006 lo straipsnio I dalies d punktu ir lq straipsnio 1 dalies d punktu, savo veiksmais S. V. pažeidė tarptautinių sankcijų reikalavimus.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. balandžio 30 d. gautas Pareiškėjos atstovo advokato skundas dėl Skundžiamo nutarimo panaikinimo, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 155-156).

II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

Skundu Pareiškėja prašo teismo panaikintini Skundžiamą nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, nesant nusižengimo sudėties ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės dėl jo padarymo. Pareiškėja nesutinka su visais Skundžiamo nutarimo argumentais. Pareiškėjos skunde nurodoma, kad nors S. V. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 213 straipsnio 4 dalį, 515 straipsnio 1 dalį, kuri neginčytinai buvo pateikusi ginčo prekių muitinės deklaraciją, deklaruodama šias prekes KN kodu 94061000, tačiau būtina akcentuoti, jog byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad atlikdama šį veiksmą ji suprato ar galėjo suprasti (numatyti), jog deklaruodama ginčo prekę bei parinkdama jai KN kodą 94061000 ji daro neteisėtą veiką ar kaip nors pažeidžia Lietuvos Respublikoje taikomų tarptautinių sankcijų reikalavimus. Akcentuojama, jog pagal ANK Specialiosios dalies straipsnius atsako tik tas fizinis asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis), įskaitant nusižengimo subjektyviuosius požymius (esant kaltiems veiksmams). Pareiškėjos skunde teigiama, kad vertinant konkrečią administracinio nusižengimo protokole aprašytą situaciją, galima konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas nagrinėjamu atveju nepasireiškė S. V. veikiant nei tyčine (sąmoningai siekiant netinkamai deklaruoti prekę), nei neatsargia kaltės forma (nenumačius neteisėtų padarinių, nors turint galimybę tai numatyti, arba lengvabūdiškai tikintis jų išvengti). Akcentuojama, jog pagal prekių tarifiniam klasifikavimui bei prekių deklaravimui muitinėje taikomos ES Kombinuotosios nomenklatūros tekstą deklaruotai prekei (toliau – ir ginčo prekė) priskirtas tarifinio klasifikavimo kodas 94061000, kurį naudojo Pareiškėja, tiesiog yra apibrėžiamas kaip „mediniai surenkamieji statiniai“, kas visiškai atitinka deklaruotos prekės pobūdį, kadangi deklaruotos prekės siuntoje esančios detalės (elementai) ir buvo skirti surinkti medinį statinį – pirtį (o ne kokį nors kitą objektą ar naudoti atskirai, kaip atskiri pavieniai medienos produktai, pavyzdžiui, malkos, lentos, rąstai), ką patvirtina ir kita su importuota preke pateikta dokumentacija. Pažymima, kad iš minėtos dokumentacijos, kuri buvo prieinama ir S. V., ginčo prekės deklaravimo metu, aiškiai matyti, jog deklaruotos ginčo prekės siuntoje esantys elementai yra skirti surinkti konkretų medinį statinį, vizualiai atrodantį kaip statinys, turintis akivaizdžius medinės pirties požymius: ginčo prekę sudaro komplektas daiktų/elementų, reikalingų medinės pirties surinkimui (o ne pavienių, tarpusavyje nesusijusių medinių konstrukcijų ar medienos elementų (gabalų, rastų, lentų, malkų ar pan.) rinkinys, su papildomomis tvirtinimo detalėmis. Pagal Pareiškėjai pateiktus ir prieinamus dokumentus bei realią ir objektyvią ginčo prekės sudėtį Pareiškėja – muitinės tarpininko atstovė S. V. neturėjo jokių pagrindų ar prielaidų šią ginčo prekę vertinti kitaip, pavyzdžiui, kaip atskirus ir nesusijusius medienos produkcijos vienetus, kaip tai darė Institucija. Be to skunde pažymima, kad S. V. pati neturėjo ir jokių objektyvių galimybių ar teisinių pareigų savarankiškai atlikti deklaruotos prekės savybių ekspertinį vertinimą, įskaitant techninių prekės komponentų pritaikomumą kitiems ūkinės veiklos poreikiams, nesusijusiems su medinių statinių surinkimu, juo labiau, kad galutinę sankcionuojamų prekių kontrolę, susijusią su jų judėjimu per ES muitų teritorijos išorines sienas, privalo atlikti muitinės įstaigos (Vilniaus apygardos teismo 2024-02- 28 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-806/2024 ). Skunde teigiama, kad Pareiškėja nagrinėjamu atveju, neturėjo jokių pagrindų abejoti tarifinio klasifikavimo kodo 94061000 priskyrimu deklaruojamai ginčo prekei, taip pat neturėjo jokių galimybių iš anksto numatyti, kad kompetentingos muitinės įstaigos, atlikdamos importo iš trečiųjų valstybių kontrolę, šią prekę vertins ne kaip surenkamąją medinę pirtį, o tik kaip nesusijusių medinių ir metalinių konstrukcijų bei elementų visumą, nors toks vertinimas akivaizdžiai neatitinka ginčo prekių dokumentacijos bei faktinės prekės sudėties ir tai buvo nurodyta dar nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą S. V. vardu pateiktuose 2024 m. kovo 14 d. paaiškinimuose.

Skunde be kita ko akcentuojama, kad tas faktas, jog dėl ginčo prekių klasifikavimo buvo surašytas Vilniaus teritorinės muitinės 2023-12-11 klasifikavimo aktas Nr. 23V082, kuriame nurodytas kitas ginčo prekės kodas, tik patvirtina aplinkybę, jog be specialių papildomų tyrimų ar specialių žinių taikymo Pareiškėja pati savaime pagal jai prieinamus prekės akivaizdžius išorinius požymius, savybes ar aprašymus neturėjo objektyvių galimybių kitaip suklasifikuoti ginčo prekės ir priskirti jai kito kodo nei kodas 94061000 (kitoks įvertinimas, kaip jau buvo minėta, reikalauja specialių papildomų tyrimo procedūrų atlikimo bei yra susijęs su tarifinį klasifikavimą reguliuojančių teisės norminių aktų turinio subjektyviu aiškinimu bei vertinimu, kuris gali būti ginčo objektu.

Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog minėtoms ginčo prekėms analogiškos bei identiškos prekės (taip pat importuotos iš Baltarusijos Respublikos ir taip pat deklaruotos kaip surenkamieji mediniai statiniai – medinės pirtys, kodu 94061000) tais pačiais 2023 metais muitinėje buvo deklaruojamos ir daugiau kartų, o muitinė minėtas analogiškas prekes išleido į ES vidaus rinką ir jokių pretenzijų dėl jų klasifikavimo neturėjo. Ši aplinkybė neabejotinai bei akivaizdžiai patvirtina, kad deklaruodama ginčo prekę pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad prekės kodas yra būtent 94061000. Pareiškėjos nuomone, visa tai reiškia, jog klasifikuodama ginčo prekę nagrinėjamu atveju ji jokio ANK 212 straipsnio 3 dalyje bei 515 straipsnyje numatyto nusižengimo nepadarė ir jos kaltės bei nusižengimo sudėties nėra (ANK 591 straipsnio 1 punktas), kadangi jokių S. V. žinomų bei suprantamų objektyvių prielaidų ar aplinkybių, sudarančių pagrindą numatyti, kad prekei turi būti taikomi kitokie klasifikavimo kodai, nebuvo.

Skundu Pareiškėja nesutinka ir dėl ginčo prekei Institucijos priskirto tarifinio klasifikavimo kodo. Nurodo, kad iš Skundžiamo nutarimo matyti, kad Institucija laikė ir vertino, kad ginčo prekės tarifinį klasifikavimą KN 44 skirsnyje (kaip pavienius medienos gaminius) patvirtina tai, jog į ginčo prekės (jei ji būtų laikoma medine surenkamąja pirtimi bei surenkamuoju statiniu) siuntos sudėtį neįėjo langai, stogas ir durys. Tačiau toks Institucijos teisinis vertinimas Pareiškėjos nuomone, jog į KN 9406 pozicijoje klasifikuojamų prekių (surenkamųjų statinių) sudėtį privalo būtinai ir neatsiejamai įeiti ir jų langai, stogai ar durys (o ne tiesiog esminės konstrukcinės detalės, iš kurių surenkama gaminio (kaip statinio) konstrukcija) neturi jokio konkretaus teisinio pagrindo. Teigia, kad KN 9406 pozicijoje nėra jokių papildomų paaiškinimų ar pastabų (įskaitant patį KN tekstą), nurodančių, kokiam baigtiniam statinių ratui ši pozicija tinkama. Šiuo apsektu pabrėžiama, jog Europos Komisija yra patvirtinusi (teisės aktu – komunikatu) ES Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimus (OL C 119/1, 2019) , kuriuose, pavyzdžiui, nurodyta, jog KN 9406 pozicija gali būti taikoma (neišvardijant baigtinio sąrašo) tokiems gaminiams kaip surenkamieji šiltnamiai ar mobilūs namai, kurie, akivaizdu, gali ir neturėti jokių atskirų langų, atskirai montuojamo stogo (kaip atskiro komponento) ar durų (kaip atskiro elemento), negana to, pačiuose KN paaiškinimuose nurodyta, kad tarkime toks elementas kaip „stogas“ yra tik galimas elementas. Be to, pažymi, kad ginčo prekei deklaruoti Pareiškėjos panaudotas konkretus klasifikavimo kodas KN 94061000 paaiškinimuose apskritai nėra detaliau išaiškintas, todėl nesant jo papildomos detalizacijos pačioje Kombinuotoje nomenklatūroje arba kituose konkrečiuose teisės šaltiniuose yra neįmanoma suprasti, kuo remiantis Institucija nusprendė, jog į tarifinio klasifikavimo kodu 94061000 klasifikuojamo surenkamojo medinio statinio privalomus elementus turėtų įeiti atskirai pridedami langai, stogo detalės ar durys. Papildomai Pareiškėja skunde nurodo, kad visiškai analogiškos prekės tiekiamos tam pačiam pirkėjui – UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsakomybėn patraukto asmens S. V. jau buvo deklaruotos Lietuvos muitinės įstaigose (importo deklaracijoje) tarifinio klasifikavimo kodu 94061000, muitinės įstaigos šias prekes išleido į ES vidaus rinką Sąjungos muitinės kodekso 194 straipsnyje nustatyta tvarka ir dėl jų jokių pretenzijų neturėjo, jokių tarptautinių sankcijų pažeidimų ar prekių klasifikavimo netikslumų nenustatė.

Pareiškėja savo skunde nesutinka ir su Institucijos 2023 m. lapkričio 11 d. prekių klasifikavimo akto Nr. 23V082 išvadomis ir pažymi, kad tai nėra joks galutinis procesinis dokumentas vienareikšmiškai įrodantis kaip privalomai turėtų būti klasifikuojamos ginčo prekės, nes tokia procesinė įrodomoji galia yra suteikiama tik Muitinės laboratorijos išvadoms, o ne teritorinių muitinių parengtiems prekių klasifikavimo aktams. Taipogi pabrėžia, kad įvertinus minėto akto pobūdį, turinį, jog jis negalėjo būti užginčytas atskira tvarka, o klausimas dėl ginčo prekių tarifinio klasifikavimo turi būti sprendžiamas nagrinėjant bylą dėl priimto Skundžiamo nutarimo, todėl šiuo aspektu, 2023-12-11 klasifikavimo aktas Nr. 23V082 laikytinas tik vienu iš byloje esančių dokumentų (tarpinių procedūrinių dokumentų), kuris neturi jokios išankstinės prejudicinės galios ar išankstinės įrodomosios galios kaip galutinai įsiteisėjęs ar įsigaliojęs sprendimas. Taip pat teigia, kad minėto akto turinys yra netikslus, neišsamus ir neobjektyvus – ne tik dėl teisinio prekių klasifikavimo vertinimo, bet ir faktine prasme bei pažymi, kad prie jo nėra pridėta jokių Institucijos teiginius įrodančių prekės nuotraukų ar vizualizacijų, iš kurių būtų matyti, jog ginčo prekė nebuvo specialiai pritaikyta bei skirta medinės pirties surinkimui, o buvo tik pavieniai medienos komponentai (vienetai, elementai, pavyzdžiui, tiesiog rąstų/lentų ar malkų krūva). Taip pat tvirtina, kad klasifikavimo akto turinys yra prieštaringas – jame minima, kad į ginčo prekės siuntą įėjo ir metalinės surinkimo detalės (elementai - kampai, varžtai ir t.t.), tačiau prekė kažkodėl klasifikuojama tik kaip „medienos gaminiai“, KN 44 skirsnyje, sudarant įspūdį, kad buvo deklaruojama tiesiog neapibrėžto pobūdžio „mediena“. Todėl skunde Pareiškėja laikosi pozicijos, jog minėtu klasifikavimo aktu negalėjo būti vadovaujamasi šioje teisinėje situacijoje priimant Skundžiamą nutarimą (kaip neginčijamu ar prejudicinę galią turinčiu įrodymu), nes jo išvados ir turinys, kiek tai susiję su AN protokole minima preke, neatitinka prekei taikytino teisinio reguliavimo, numatyto KN paaiškinimuose ir pačios realios ginčo prekės sudėties pobūdžio.

Be kita ko Pareiškėja savo skunde atkreipia dėmesį į tai, jog taikant atsakomybę pagal ANK nuostatas, nustatančias prekių gabenimo apribojimus, atsakomybėn turėtų būti traukiamas atitinkamo subjekto, pažeidusio prekių gabenimo tvarką, atsakingas asmuo (vadovas arba kitas įgaliotas asmuo), tai yra ne kartą pažymėta bei išaiškinta teismų praktikoje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-19 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-11823- 929/2016, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-916-668/2019; Lietuvos A. T. 2018-12-20 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-699/2018). Pabrėžia, kad S. V. veikė tik kaip atstovė muitinėje (pateikdama ginčo prekių muitinės deklaraciją) ir jokio ginčo prekės tiekimo, gabenimo ar naudojimo ES muitų teritorijoje ar su jais susijusių sandorių neorganizavo ir nevykdė (Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų („Draudimas sudaryti ir vykdyti sandorius ir prievoles, jų nevykdymo teisinės pasekmės“) prasme), taip pat neturėjo jokių teisinių galimybių bei įgalinimų kontroliuoti faktinį įvežamų prekių naudojimą. Jokių duomenų apie tai, kad deklaruojama ginčo prekė gali būti naudojama kokioms nors kitoms reikmėms nei surenkamųjų medinių statinių (pirčių) gamybai, ji niekada neturėjo, o tai patvirtinančių įrodymų ar informacijos Institucija, vertindama S. V. veiklą, nesurinko. Pareiškėja teigia, kad tuo atveju, jei, Vilniaus teritorinės muitinės vertinimu, fizinis ginčo prekių į ES muitų teritoriją atgabenimas ir buvo susijęs su Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimu, pasireiškusiu tuo, kad įvežtos bei deklaruotos ginčo prekės galiausiai nebuvo faktiškai panaudotos kaip surenkamieji statiniai, o naudojamos (faktiškai) kitiems, Tarybos reglamentu (ES) Nr. 765/2006 draudžiamiems tikslams, teisinė atsakomybė turėjo (turi) būti taikoma šiuos veiksmus faktiškai atlikusiems asmenims (prekių įgijėjo/pirkėjo atstovams) pagal ANK 515 straipsnio ar kitų ANK straipsnių, pavyzdžiui, ANK 213 straipsnio („Prekių gabenimo tvarkos pažeidimas“) nuostatas, bet jokiu būdu ne S. V., kuri nėra ir nebuvo atsakinga už deklaruotų prekių faktinį naudojimą. Pareiškėja daro išvadą, jog bet kuriuo atveju ginčo teisinėje situacijoje Vilniaus teritorinė muitinė administracinę atsakomybę pritaikė netinkamam subjektui ir tai sudaro papildomą teisinį pagrindą S. V. paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti.

Galutinai prašo teismo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 2 d. nutarimą S. V. administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-743-2024 ir administracinio nusižengimo bylą S. V. atžvilgiu nutraukti, nenustačius ANK 212 straipsnio 4 dalyje bei ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų požymių sudėties.

Teismo posėdyje pareiškėja S. V. palaikė savo skundą. Pažymėjo, kad jai nekilo abejonių dėl prekės kodo. Be to, įvežimo atveju krovinys yra tikrinamas pasienio poste. Galutinai palaikė savo atstovo advokato poziciją ir prašė Skundžiamą nutarimą panaikinti (2 t., b. l. 25-26, 29).

Teismo posėdyje Pareiškėjos atstovas advokatas palaikė skundą ir pažymėjo, kad HSENs paaiškinimai tai tarptautinis leidžiamas informacinis dokumentas, kurio lietuvių kalba teksto nėra, jis yra mokamas ir rekomendacinio pobūdžio. Teigė, kad pagal KN 9046 kodą prekė turi turėti esminius požymius. Atstovas advokatas teigė, kad šiuo atveju įvertinus prekės dokumentaciją, jie buvo, ir akivaizdu, kad iš gabenamų elementų susirenka pirtis, ir krovinys nėra tiesiog rastų krūva, priešingai, mediena paruošta konkrečiam statiniui surinkti, todėl mano, kad šiuo atveju yra esminiai pastato požymiai. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Nurodė, kad kartu buvo gabenamos detalės, skirtos laikančiosioms konstrukcijoms surinkti. Pareiškėjo atstovas advokatas teigė, kad yra statinių, tokių kaip pavėsinė, šiltnamis, kurie gali neturėti langų ir durų, bet jei sujungta su žeme, turi pamatą, tai bus statinys. Tvirtino, jog būtina vertinti, kad yra atitinkamos institucijos ir jos turėjo išsiaiškinti ar tai statinys, pvz. Aplinkos ministerija, Statybų inspekcija, tačiau Vilniaus teritorinė muitinė į jas nesikreipė, patys nusprendė, kad čia ne statinys. Yra šiuo metu dar nagrinėjama byla Europos teisingumo teisme dėl šiltnamių, iš kur deklarantui tai žinoti, bet dar nebaigta nagrinėti, nėra sprendimo dar šioje byloje. Be kita ko atstovas advokatas akcentavo, kad kalbant apie prekės klasifikavimo aktą, jokiam teisės akte, apie jokius klasifikavimo aktus nėra kalbama, jie gali būti, bet jis nėra kažkoks išskirtinis įrodymas, jei nėra muitinės laboratorijos išvados. Pažymėjo, kad tokios prekės ne pirmą kartą buvo deklaruojamos, spalio mėnesį „(duomenys neskelbtini) “ pirko analogišką prekę, irgi nebuvo nei langų nei durų, tačiau muitinės poste buvo išleista, niekas nebuvo nubaustas. Aplinkybė, kai asmuo nesupranta, kad daro nelegalų veiksmą šalina kaltę. Deklarantė atsakinga už teisingą kodo užpildymą. Deklarantė nei „(duomenys neskelbtini) “ atstovė, nei vežėja, ji su sandoriu nieko bendra neturi, jie turėtų atsakyti. Deklarantė tik techniškai užpildė deklaraciją, ji nepriėmė sprendimo, kad reikia pirkti, ji verslo nevykdo ir su juo nesusijusi. Atstovas advokatas pažymėjo, jog jei Institucija mano, kad pažeidinėjamos sankcijos, ir „(duomenys neskelbtini) “ nerinko pirčių iš tų lentų, tai turi tikrinti tą asmeni, ir traukti atsakomybėn, Institucija neturi perkelti deklarantui atsakomybės, nes ji priima sprendimą tik dėl kodo. Pareiškėjos atstovas advokatas teigė, jog mano, kad Institucija pilnai neišnagrinėjo bylos, visi faktai ne iki galo išnagrinėti. Be to nurodė, kad Institucijos pareigūnė nepasakė, koks tinkamas kodas turi būti. Galutinai prašė teismo Pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų pagrindu panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes šiuo atveju nėra administracinių nusižengimų sudėties požymių (2 t., b. l. 25-26, 29).

III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Atsiliepime į Pareiškėjo skundą Institucija nurodo, kad su Pareiškėjos skundu nesutinka ir mano, kad Skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija nurodo, kad 2023 m. lapkričio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė S. V. pateiktoje importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini) “ importuojamas prekes deklaravo vienu nomenklatūros kodu – 94061000, kaip medinį surenkamąjį statinį. Atlikus prekių klasifikavimo patikrinimą, 2023-12-11 Prekės klasifikavimo aktu Nr. 23V0820 nustatyta, kad gabenamos prekės klasifikuojamos dviejų Kombinuotosios nomenklatūros skirsnių pozicijose, pagal medžiagą, iš kurios pagamintos, t. y. mediniai gaminiai (rąstai, lentos) – KN 44 skirsnio pozicijoje, o tvirtinimo detalės (varžtai, kampai) atitinkamoje KN 73 skirsnio pozicijoje. Prekių nomenklatūros kodo teisingumo tikrinimas atliktas remiantis 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2022/1998, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo tarifo I priedu, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (HSEN) paaiškinimais, Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (OL C 119/1, 2019), bendrosiomis Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklėmis, taikant jas nuosekliai, išnagrinėjus prekių aprašymą, atsižvelgiant į prekių nustatytus požymius ir objektyvias jų savybes, galinčias nulemti jų priskyrimą vienai ar kitai KN ar TARIC subpozicijai.

Institucija atsiliepime teigia, jog Kombinuotosios nomenklatūros Pirmos dalies I skyriaus A poskyryje išdėstytos Bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Remiantis 1 taisykle, juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas. Remiantis 2 taisyklės a) punktu, bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors prekę turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokią prekę, nesukomplektuotą arba nebaigtą gaminti, jeigu ji turi pagrindines sukomplektuotos arba baigtos gaminti prekės savybes. Tokia nuoroda taip pat įvardija ir sukomplektuotą arba baigtą gaminti prekę (taip pat prekę, laikomą sukomplektuota arba baigta gaminti vadovaujantis šia taisykle), kuri pateikiama nesurinkta arba išardyta. Remiantis 6 taisykle, juridiniais tikslais priskiriant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoms vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis. Kombinuotosios nomenklatūros 94 skirsnio 4 pastaboje nurodyta, kad 9406 pozicijoje žodžiu junginys ..surenkamieji statiniai“ įvardija statinius, baigtus gaminti įmonėje arba turinčius kartu pateikiamų elementų pavidalą ir surenkamus statybos vietoje, pavyzdžiui, gyvenamąsias arba darbo patalpas, įstaigas, mokyklas, parduotuves, sandėliukus, garažus arba panašius statinius. Remiantis Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (HSEN) paaiškinimais (pridedama anglų kalba kartu su vertimu į lietuvių kalbą) 94.06 pozicijai priskiriami iš visų medžiagų pagaminti surenkamieji pastatai, dar vadinami pramoniniais pastatais“. Šie pastatai, kurie gali būti skirti įvairioms reikmėms, pavyzdžiui, būstams, darbovietėms, biurams, mokykloms, parduotuvėms, angarams, garažams ir šiltnamiams, paprastai pateikiami kaip: - sukomplektuoti pastatai, visiškai surinkti, paruošti naudoti: - sukomplektuoti pastatai, nesurinkti: - nebaigti statyti surinkti arba nesurinkti pastatai, turintys esminių surenkamųjų pastatų požymių. Atskirai pateikiamos pastatų ir įrangos dalys, neatsižvelgiant į tai, ar jos identifikuojamos kaip skirtos šiems pastatams, šioje pozicijoje neklasifikuojamos ir visais atvejais priskiriamos atskiroms atitinkamoms pozicijoms.

Be kita ko Institucija pažymi, kad sprendžiant prejudicinį klausimą byloje C- 104/23, AGmbH & Co. KG prieš Hauptzollamt B, Europos Komisija yra išreiškusi nuomonę pateikdama pastabas, kur pažymėjo, kad „<...> nei Kombinuotoje nomenklatūroje, nei Suderintoje sistemoje sąvoka „statinys“ neapibrėžta. Sąjungos teisėje neapibrėžtų sąvokų reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma pagal jų įprastą reikšmę bendrinėje kalboje, atsižvelgiant į jų vartojimo kontekstą ir teisės aktų, kuriuose jos vartojamos, tikslus. Remdamasi „building“ apibrėžtimi anglų kalba ir „Gebäude“ vokiečių kalba, Komisija mano, jog tam, kad konstrukcija galėtų būti laikoma „surenkamuoju statiniu“, ji turi turėti stogą ir sienas, būti skirta naudoti asmenims, kurie gali judėti jos viduje, kad galėtų vykdyti savo veiklą, taip pat ji turi būti pastatyta lauke, būti stabili ir patvari <...>“.

Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta importo deklaracijoje, buvo gabentas „<...> pirties 6x9 komplektas „Andrey“ iš cilindrinio rąsto (pušies), nesurinktam pavidale. Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius, remiantis prekės – pirties „Andrei“ technine dokumentacija (projektu, brėžiniais, atskirų medinių elementų (rąstų, lentų) ir tvirtinimo detalių (kampų, varžtų) nuotraukomis, bei posto pareigūnų (kurie atliko vizualų krovinio tikrinimą), bei Tikrinimų valdymo sistemos „Komandoro“ informacija, nustatė, kad faktiškai yra gabenami atskiri mediniai elementai ir įvairios tvirtinimo detalės. Kadangi stogo danga, langai, durys negabenami, dėl to prekė negali būti identifikuojama kaip surenkamas statinys ir klasifikuojama KN kodu 94061000, o turi būti klasifikuojama kaip mediniai gaminiai KN kodu 44, pagal apdirbimo lygį, kartu gabentos tvirtinimo detalės (Jei jos pagamintos iš geležies arba plieno) klasifikuojamos KN 73 skirsnio pozicijoje. Institucija atsiliepime teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra ginčo dėl to, iš kokios medžiagos pagamintos prekės, tam, kad jas būtų galima priskirti atitinkamiems KN skirsniams, kiek to reikėjo nustatyti inkriminuojamiems nusižengimams, todėl tai atliko muitinės atsakingas padalinys, t. y. Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius, remiantis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis ir nebuvo pagrindo dėl šio klausimo kreiptis į Muitinės laboratoriją. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad už tarifinį klasifikavimą yra atsakingi teritorinių muitinių specialistai, dirbantys Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriuose, baigę specialius mokymus, bei kompetentingi prekių klasifikavimo srityje, jų tiesioginės ir pagrindinės funkcijos yra prekių klasifikavimas.

Institucija nesutinka su skundo argumentu, jog S. V. nėra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį subjektas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimas gali pasireikšti skirtingais draudžiamais veiksmais, kurie įvardinami teisės aktuose. Šiuo konkrečiu atveju taikomos 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresija prieš Ukrainą (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 165/2006) nuostatos. Reglamento (EB) Nr. 765/2006 lo straipsnio 1 dalis draudžia a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija; c) vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį; d) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą. įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a. b ir c punktuose nurodytais draudimais. Pažymi, kad atlikti išvardintus draudžiamus veiksmus gali skirtingi asmenys (deklarantai, vežėjai, importuotojai, ekspeditoriai), todėl administracinės atsakomybės už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą subjektais šie visi asmenys taip pat gali būti, priklausomai nuo to, kokiu būdu jie prisidėjo prie tarptautinių sankcijų pažeidimo. Šiuo atveju S. V. teikė deklaravimo ir atstovavimo muitinėje paslaugas, pateikdama muitinės deklaraciją prekėms, kurios, kaip nustatyta atlikus patikrinimą, yra įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 765/2006 X ir XII priedus, bei yra draudžiamos importuoti į Sąjungą, kai jų kilmės šalis Baltarusija, arba jos eksportuotos iš Baltarusijos. Institucijos nuomone, šiuo atveju S. V. įvertinusi, kad medienos gaminiai yra ypatingai jautri prekė sankcijų taikymo kontekste, kaip muitinės tarpininko atstovė, turėdama specialių žinių, susijusių su prekių klasifikavimu, prieš teikdama muitinės deklaraciją privalėjo įsitikinti ar krovinio dokumentuose nurodytas kodas atitinka faktiškai importuojamą prekę ir, ar importuojama prekė nėra draudžiamų importuoti prekių sąraše bei atsisakyti teikti importo deklaraciją tokioms prekėms.

Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą akcentuoja, kad Skundžiamu nutarimu konstatuota, jog nusižengimai padaryti neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo. Pažymi, kad teisės aktai aiškiai reglamentuoja asmenų, teikiančių muitinei deklaracijas, atsakomybę. Vadovaujantis 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalimi, asmuo, pateikdamas deklaraciją, prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaracijų, papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Taigi, prekės turi būti deklaruotos taip, kad pasirinktas prekių kodas atitiktų faktiškai gabenamos prekės parametrus, o tą užtikrinti turi deklaraciją pateikęs asmuo. Pateikus netikslius, neišsamius, neteisingus duomenis deklaracijoje kyla atsakomybė, numatyta ANK 212 straipsnyje, priklausomai nuo kilusių pasekmių (papildomai paskaičiuotų mokesčių dydžio ar atsiradusių draudimų ir apribojimų). Institucijos nuomone, skunde nepagrįstai teigiama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagal jam prieinamus prekės akivaizdžius išorinius požymius, savybes ir aprašymus neturėjo objektyvių galimybių kitaip suklasifikuoti ginčo prekės ir priskirti jai kito kodo nei kodas 94061000, kadangi S. V. yra muitinės tarpininko atstovė, dėl ko yra įgijusi tam tikras specifines kompetencijas, tarp jų ir kompetenciją prekių klasifikavimo klausimais. Nagrinėjamu atveju importo deklaracija buvo teikiama surenkamam statiniui (pastatui) pirčiai, todėl natūralu, kad iš nesurinktų elementų galutiniame variante juos surinkus turėtų išeiti statinys, turintis esminius surenkamųjų pastatų požymius. Institucijos teigimu, vienas esminių surenkamųjų pastatų požymių yra stogas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 punkte pateiktas apibrėžimas, kur pastatas yra įvardijamas, kaip apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos). S. V. disponavo technine prekės dokumentacija – brėžiniais, prekių technine specifikacija, iš kurių aiškiai matyti, kad tai yra tik dalis elementų, reikalingų pirties surinkimui, iš kurių nebus sukonstruotas statinys, atliekantis pirties funkciją.

Taip pat Institucija pažymi, kad Pareiškėja nustatydama prekių kodą, privalo vadovautis ne tik Kombinuotosios nomenklatūros pozicijos pavadinimu, kaip šiuo atveju – „surenkamieji statiniai“, tačiau ir minėtomis Bendrosiomis Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklėmis, skirsnių pastabomis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (HSEN) paaiškinimais ir jai turi būti žinomi tokie prekių klasifikavimo niuansai, kai ne visas prekes galima suklasifikuoti remiantis tik jų pavadinimu. Todėl nagrinėjamu atveju, neatsižvelgiant į tai, ar įvežti rąstai, lentos, jungiamosios detalės, bus panaudotos pirties surinkimui, būtent deklaravimo ir pateikimo muitinei metu prekė galėtų būti priskiriama KN 9406 10 00 subpozicijai tik tuo atveju, jei vienu metu būtų importuojami visi surenkamo statinio elementai, iš kurių bus surinktas statinys, turintis esminius surenkamojo pastato požymius.

Institucija atsiliepime pabrėžia, jog iš skundo matyti, kad S. V. nustatydama prekės kodą vadovavosi jai importuotojo pateiktais dokumentais ir nesiėmė iniciatyvos nustatyti, ar tikrai importuojama prekė faktiškai atitinka atstovaujamos įmonės, kuri gali būti suinteresuota pateikti jai naudingą prekės kodą, tokiu būdu išvengiant taikomų tarptautinių sankcijų, nurodytą prekių nomenklatūros kodą. Apygardos teismai, nagrinėdami muitinės tarpininkų atstovų atsakomybės klausimą dėl neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimo, savo nutartyse ne kartą yra pasisakę ir laikosi nuostatos, jog „<...> tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus <...>“ (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317- 813/2019, Nr. AN2-91-319/2019, Nr. AN2-343-493/2022, Nr. AN2-82-876/2023). Galutinai prašė teismo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeista ir skundo netenkinti.

Teismo posėdžiuose Institucijos atstovė palaikė atsiliepimą bei papildomai pažymėjo, kad Deklarantas turi vertinti visą nomenklatūrą. Kombinuotosios nomenklatūros 44 skirsnis skirtas medienai, KN 4418 skirtas statybiniams gaminiams iš medienos. Nurodė, kad neaišku, kodėl deklarantė nustatė, kad tai statinys, jei importuojami buvo tik rąstai ir jungiamos metalinės detalės, nes Institucijos nuomone, iš to negalima identifikuoti, kad tai statinys–pirtis. Teigė, kad pirtys priskiriamos prie statinių, Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme, pastatas apibrėžiamas, kaip apdengtas stogu statinys, todėl turėjo būti stogas, kitaip tai rąstų ir lentų visuma, kuri gali būti panaudota bet kam. Rąstai ir lentos pateikti ir juos galima suklasifikuoti bet kaip, priklausomai nuo apdirbimo laipsnio. Paaiškino, kad ne visos deklaracijos tikrinamos detaliai, todėl šiuo atveju deklarantė neturėjo remtis ankstesniu atveju, kai buvo gabenama panaši prekė. Institucija netaikė kodo, nes rąstai sukomplektuoti, bet nesurinkti, negalima rastų ir lentų suvokti kaip pastato, nes tai nėra pastatas. Patvirtino, kad rąstuose iš nuotraukų matyti išpjovos, įdubimai, atitinkamais matmenimis. Dėl esminių surenkamo pastato požymių teigė, kad jų turėtų būti, kad atitiktų pastatą, jei tai pirtis, turi esminių pirties požymius turėti. Institucija laikosi pozicijos, kad pastatas turi atlikti funkciją, jei tai pavėsinė, nereikia langų ir durų, šiuo atveju tai yra rąstai ir lentos, tam yra kitos pozicijos - 4418 pozicija, statybos medienos konstrukcijos. Institucija nustatė, kad ten yra tik dalys ir sienos, nėra stogo dangos. Anksčiau deklaruota ir gabenta pirtis „Aleksandr“ buvo praleista, nes nebuvo detaliai patikrinta, o trečią kartą „Aleksandr“ vežė trejomis mašinomis, buvo su stogo danga, prekė buvo tikrinama. Paaiškino, kad kiekvieno krovinio netikrina, būna žalias kanalas, tačiau „Andrej“ atveju buvo geltonas kanalas. Pažymėjo, kad visų krovinių neįmanoma patikrinti, o kroviniai tikrinami ir po praleidimo. Kombinuotos nomenklatūros prasmė yra aiškios pozicijos. Šitai deklaruotai prekei deklaraciją teikiantis asmuo turi prašyti daugiau duomenų iš importuotojų. Akcentavo, kad muitinės tarpininkei – deklarantei suteikiamos didelės teisės, imti mėginius, prašyti konsultacijos, tačiau šiuo atveju ji vadovavosi tik importuotojo duomenimis ir kodu, todėl mano, kad pasielgė nerūpestingai, neatsargiai. Muitinė vadovavosi specialisto išvada, nebuvo reikalo kreiptis į statybas prižiūrinčias institucijas. Institucija vadovaujasi Kombinuotąja nomenklatūra. Galutinai teismo prašė palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą.

IV. Teismo

Motyvuojamoji dalis

argumentai ir išaiškinimai

1. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

2. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-697/2023).

3. ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų. Pagal šiuo metu galiojančią ANK 212 straipsnio 4 dalies redakciją, tam, kad būtų taikytina administracinė atsakomybė, būtina nustatyti, kad: 1) dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba 2) tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

4. ANK 515 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Vadovaujantis 2022-03-02 Tarybos Reglamento (ES) 2022/355, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje (toliau – Reglamentas) 1o straipsnio 1 dalimi, draudžiama: a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: 1) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba 2) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija; c) vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį; d) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a, b ir c punktuose nurodytais draudimais. X priede nurodytos prekės yra mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys (kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas 44). Taip pat Reglamento 1q straipsnio 1 dalimi draudžiama: a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti XII priede išvardytus geležies ir plieno (juodųjų metalų) produktus, jei: 1) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba 2) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti XII priede išvardytus geležies ir plieno (juodųjų metalų) produktus, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija; c) vežti XII priede išvardytus geležies ir plieno (juodųjų metalų) produktus, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį; d) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a, b ir c punktuose nurodytais draudimais. XII priede nurodytos prekės yra geležies ir plieno (juodųjų metalų) produktai (KN kodas 73).

S. V. Skundžiamu nutarimu nubausta pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, 515 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdama muitinės tarpininko atstove pateikė importo deklaraciją IM MRN (duomenys neskelbtini) , prekių gavėjas ir importuotojas – UAB „(duomenys neskelbtini) , deklaruota prekė – „mediniai surenkamieji statiniai: pirties 6x9 komplektas „Andrey“ iš cilindrinio rąsto (pušies), nesurinktam pavidale patogiam transportavimui“, Kombinuotosios nomenklatūros kodas 94061000, tačiau S. V. deklaracijoje pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją muitinei (nurodė neteisingą KN kodą) ir tai turėjo įtakos tarptautinių sankcijų draudimų taikymui. S. V. būdama muitinės tarpininko atstove deklaruodama prekes importo procedūrai teikė importuotojui UAB „(duomenys neskelbtini) “ techninę pagalbą –prekių deklaravimo ir atstovavimo muitinei paslaugas, importuojant medienos ir geležies (ar plieno) gaminius, kurių kilmės šalis yra Baltarusija ir jos eksportuojamos iš Baltarusijos, kuo pažeidė Tarybos reglamento (ES) Nr. 765/2006 lo straipsnio 1 dalies d punktą ir !q straipsnio 1 dalies d punktą, nuostatas.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Pareiškėjos ir Institucijos kilo būtent dėl KN kodo priskyrimo. Institucijos pareigūnai atlikę muitinį tikrinimą nustatė, kad gabenamos prekės neatitinka deklaracijoje pateikto KN kodo 94061000 ir gabenama prekė nelaikytina surenkamuoju mediniu statiniu, kadangi kartu nebuvo gabenama stogo danga, langai, durys, todėl gabenama mediena turi būti klasifikuojama kaip mediniai gaminiai KN kodu 44 pagal apdirbimo lygi, o kartu gabentos tvirtinimo detalės (jei jos pagamintos iš geležies ar plieno) KN kodu 73. Tuo tarpu Pareiškėja nesutinka su šia Institucijos pozicija ir tvirtina, kad buvo gabenamas surenkamas medinis statinys – pirtis, ir gabenta prekė buvo įvertinta pagal turimą dokumentaciją, iš kurios matyti, kad visos dalys atitinka pirties konstrukcinį projektą, kuris buvo pateiktas ir Institucijai.

Institucijos atstovė tiek savo atsiliepime į Pareiškėjo skundą, tiek teismo posėdžio metu, aiškino, kad šiuo atveju Institucija tinkamai nustatė, kad importo deklaracijoje buvo nurodytas netinkamas KN kodas ir šios gabentos medienos negalima laikyti surenkamu statiniu. Teigė, kad norint prekę deklaruoti kaip surenkamą medinį statinį buvo būtina, kad kartu butų vežama stogas, langai ir durys, o šiuo atveju lentų ir rastų krūva negali būti priskiriama surenkamam mediniam statiniui. Laikėsi pozicijos, kad būtent deklaravimo ir pateikimo muitinei metu prekė galėtų būti priskiriama KN 9406 10 00 subpozicijai tik tuo atveju, jei vienu metu būtų importuojami visi surenkamo statinio elementai, iš kurių bus surinktas statinys, turintis esminius surenkamojo pastato požymius.

Pareiškėjos atstovas advokatas su šia Institucijos pozicija nesutiko tvirtindamas, kad pagal Pareiškėjai pateiktus ir prieinamus dokumentus bei realią ir objektyvią ginčo prekės sudėtį Pareiškėja – muitinės tarpininko atstovė S. V. neturėjo jokių pagrindų ar prielaidų šią ginčo prekę vertinti kitaip, pavyzdžiui, kaip atskirus ir nesusijusius medienos produkcijos vienetus. Pažymėjo, kad KN 9406 pozicijoje nėra jokių papildomų paaiškinimų ar pastabų (įskaitant patį KN tekstą), nurodančių, kokiam baigtiniam statinių ratui ši pozicija tinkama, o Pareiškėjos panaudotas konkretus klasifikavimo kodas KN 94061000 Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimuose apskritai nėra detaliau išaiškintas, todėl nesant jo papildomos detalizacijos pačioje Kombinuotoje nomenklatūroje arba kituose konkrečiuose teisės šaltiniuose, yra neįmanoma suprasti, kuo remiantis Institucija nusprendė, jog į tarifinio klasifikavimo kodu 94061000 klasifikuojamo surenkamojo medinio statinio privalomus elementus turėtų įeiti atskirai pridedami langai, stogo detalės ar durys.

Kombinuotosios nomenklatūros XX skyriaus 94 skirsnio 4 dalyje nustatyta, kad 9406 pozicijoje žodžių junginys „surenkamieji statiniai“ įvardija statinius, baigtus gaminti įmonėje arba turinčius kartu pateikiamų elementų pavidalą ir surenkamus statybos vietoje, pavyzdžiui, gyvenamąsias arba darbo patalpas, įstaigas, mokyklas, parduotuves, stogines, garažus arba panašius statinius. Institucija, grįsdama savo poziciją dėl Skundžiamo nutarimo, rėmėsi Europos komisijos išaiškinimais sprendžiant prejudicinį klausimą dėl klasifikavimo Kombinuotos nomenklatūros 9406 pozicijoje (Byloje C-104/23, AGmbH & Co. KG prieš Hauptzollamt B). Teismas pažymi, kad be to, ką atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodė Institucija, šiame sprendime pasisakyta, kad Kombinuotoji nomenklatūra turi būti aiškinama taip, kad surenkamasis statinys, priskiriamas prie jos 9406 pozicijos: neturi būti visiškai uždaras iš visų pusių, turi būti pakankamai didelis, kad vidutinio ūgio asmuo galėtų įeiti į jį, ir jame turėtų būti bent viena erdvė, į kurią šis asmuo turi galėti įeiti stovėdamas, ir turi būti patvarus ir stabilus.

Teismas, akcentuoja, kad vadovaujantis Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (toliau – HSENs) paaiškinimais matyti, kad KN 9406 pozicijai priskiriami: sukomplektuoti pastatai, pilnai surinkti, paruošti naudoti; sukomplektuoti, nesurinkti pastatai; nesukomplektuoti (nebaigti) pastatai, surinkti arba ne, turintys esminių surenkamųjų pastatų požymių. Būtent šias tris grupes, susijusias su surenkamųjų pastatų pozicijos aiškinimu, nurodė ir pati Institucija. Teismas pažymi, kad nei iš Kombinuotosios nomenklatūros, nei iš jos paaiškinimų negalima tiksliai nustatyti, kiek ir kokių esminių surenkamųjų pastatų požymių reikia nustatyti (dalies ar visų), kad prekę būtų galima deklaruoti kaip surenkamąjį medinį statinį. Todėl teismo vertinimu, Institucija nepagrįstai reikalauja šiuo konkrečiu atveju, kad pastatas turėtų visus surenkamojo pastato pžymius.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Institucija laikosi pozicijos ir aiškina sąvoką „pastatas“, tuo tarpu Pareiškėjos atstovas advokatas taip pat remdamasis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymu, aiškina sąvoką „statinys“, kuri yra žymiai platesnė. Kombinuotosios nomenklatūros bendrosiose aiškinimo taisyklėse 1 taisyklė numato, kad juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas, o 2 taisyklės a) punkte nustatyta, kad bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors prekę turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokią prekę, nesukomplektuotą arba nebaigtą gaminti, jeigu ji turi pagrindines sukomplektuotos arba baigtos gaminti prekės savybes. Tokia nuoroda taip pat įvardija ir sukomplektuotą arba baigtą gaminti prekę (taip pat prekę, laikomą sukomplektuota arba baigta gaminti vadovaujantis šia taisykle), kuri pateikiama nesurinkta arba išardyta. Aktuali ir 6 taisyklė, jog juridiniais tikslais priskiriant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoms vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis. Būtent KN 9460 pozicija yra įvardinta kaip surenkamieji statiniai, o ne pastatai. Todėl teismo nuomone, Institucija savo poziciją grįsdama sąvoka „pastatas“, siaurinamai aiškina Kombinuotąją nomenklatūrą.

Sutiktina su Pareiškėjos atstovu advokatu, kad iš Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimų matyti, kad norint prekę deklaruoti kaip surenkamąjį statinį, būtina nustatyti, kad jis turi esminių surenkamųjų pastatų požymių (2 t., b. l. 19). Nagrinėjamu atveju pagal pateiktą dokumentaciją ir pagal realiai gabentą prekę matyti, kad gabenta mediena ir tvirtinimo detalės yra aiškiai pritaikytos ir paruoštos konkrečiam statiniui – pirčiai surinkti, t.y. gabentos medinės dalys tam tikrais atstumais ir vietose buvo išpjautos, turėjo atitinkamas išpjovas langams ir durims, kas leido jas indentifikuoti ne kaip medieną, o kaip surenkamo statinio detales. Pažymėtina, kad vadovaujantis bendrosiomis Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklėmis prekė turėti turi pagrindines sukomplektuotos arba baigtos gaminti prekės savybes. Kaip šiuo konkrečiu atveju surinkus gabentas statinio dalis būtų gautas aiškus statinys, su laikančiosiomis konstrukcijomis, t. y. sienų, stogo konstrukcija, angomis durims ir langams, tačiau be langų, durų ir stogo dangos, tačiau ir be šių trūkstamų dalių nebūtų pagrindo teigti, kad tai nėra statinys, kadangi teismo vertinimu, būtent laikančiosios konstrukcijos yra vienos pagrindinių ir esminių surenkamo statinio elementų.

Teismo vertinimu, Institucija detaliai neapžiūrėjo gabenamos prekės, nevertino gabenamų dalių atitikimo pateiktiems techniniams dokumentams, ir vadovaudamasi tik bendru prekės vaizdu pirmiausia nustatė, kad gabenamų dalių kiekis yra nepakankamas statiniui pilnai surinkti. Kaip jau minėta, Institucija, teismo nuomone, siaurinamai aiškino Kombinuotąją nomenklatūrą, nurodant, kad surenkam statiniui yra būtina stogo danga, langai durys, o krovinys gabenamas be šių elementų negali būti laikomas surenkamu statiniu ir deklaruojamas KN 9406 kodu. Teismas, įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimus, bylos medžiagą bei teisinį reglamentavimą mano, kad konkrečiu atveju matyti, jog gabenama mediena buvo skirta atitinkamam statiniui surinkti statybos vietoje, t. y. kaip jau minėta, cilindriniai rąstai turėjo specialias įpjovas tiksliose vietose, jų išmatavimai atitiko pateiktus techninius dokumentus, be to, kartu buvo gabenamos dalys, skirtos stogo konstrukcijai surinkti, tvirtinimo elementai. Pažymėtina, kad visos statinio dalys pritaikytos konkrečiam statiniui surinkti ir jį surinkus statinys turėtų visas lakančiąsias konstrukcines dalis, stogo konstrukciją, stovėtų, į statinį galėtų įeiti žmogus. Todėl teigti, jog šiuo atveju be stogo dangos, langų ir durų šis statinys neturėtų esminių statinio požymių, nėra pagrindo. Iš to darytina išvada, kad Pareiškėja, veikdama kaip muitinės tarpininko atstovė, pateikė tinkamą prekės importo deklaraciją ir nurodė teisingus duomenis.

Pareiškėja savo skunde ginčijo aplinkybę dėl jos,, kaip subjekto tinkamumo ANK 515 straipsnio atžvilgiu. Sąjungos muitinės kodekso (toliau ‒ SMK) 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Pirma pastraipa taip pat taikoma, kai bet kuri muitinės reikalaujama arba jai suteikiama informacija teikiama bet kuria kita forma. Jeigu deklaraciją arba pranešimą, prašymą arba informaciją pateikia suinteresuoto asmens atstovas muitinėje, kaip nurodyta 18 straipsnyje, tas atstovas muitinėje taip pat privalo vykdyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas pareigas. Šiame kontekste pažymėtina, kad SMK 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kuris asmuo gali paskirti atstovą muitinėje. Toks atstovavimas gali būti tiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir to asmens interesais, arba netiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia savo vardu, tačiau kito asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-458/2021). Iš esmės analogiškai dėl muitinės atstovo tarpininko atsakomybės ribų pasisakoma Lietuvos A. T. administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-73-387/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartyse administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-52-1035/2023, Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-343-493/2022 ir kt.

Nagrinėjamu atveju S. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė. Pažymėtina, kad byloje esančiuose dokumentuose UAB „(duomenys neskelbtini) “ nurodomas kaip gavėjas (1 t., b. l. 102). Esant šioms aplinkybėms, įvertinus pasikeitusį teisinį reglamentavimą, nustatantį, kad už ANK 515 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą gali būti traukiami ir kiti atsakingi asmenys, darytina išvada, kad S. V., kaip tarptautinėje prekių tiekimo grandinėje dalyvaujantis asmuo (muitinės tarpininko atstovė), atitinka nagrinėjamo administracinio nusižengimo subjekto požymius, tačiau tai tik vienas iš administracinio nusižengimo sudėties požymių, kuriuos būtina nustatyti norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn.

Pareiškėja be kita ko tvirtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas nagrinėjamu atveju nepasireiškė S. V. veikiant nei tyčine, nei neatsargia kaltės forma, nes pagal Pareiškėjai pateiktus ir prieinamus dokumentus bei realią ir objektyvią ginčo prekės sudėtį Pareiškėja neturėjo jokių pagrindų ar prielaidų šią ginčo prekę vertinti kitaip, pavyzdžiui, kaip atskirus ir nesusijusius medienos produkcijos vienetus, kaip tai darė Institucija. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus teismo argumentus dėl prekės klasifikavimo kodo nustatymo, kuris teismo vertinimu buvo pasirinktas teisingai (nenustatyta nusižengimo objektyvinė pusė), toliau nepasisakytina dėl skundo argumentų, susijusių su subjektyviąja puse.

5. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šiuo atveju vertindamas šioje byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių nustatyti būtinuosius administracinių nusižengimų, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, 515 straipsnio 1 dalyje, požymius. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Tenkinti S. V. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundą.

Panaikinti 2024 m. balandžio 2 d. Vilniaus teritorinės muitinės nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-743-2024 (ROIK: 23228726628) ir administracinio nusižengimo teiseną S. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė