Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. Vilniaus teritorinės muitinės (toliau ir – Institucija) 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-1648-2023 (toliau ir – nutarimas) buvo nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 515 straipsnio 1 dalyje, padarymą, už tai, kad 2023 m. gegužės 23 d., būdama UAB „V.“ muitinės tarpininko atstovė, NTKS sistemoje Vilniaus krovinių postui „Savanoriai“ pateikė TIR knygelę Nr. JX85041195 (MRN 23LTVR1000000177D0), kurioje nurodomi šie duomenys: prekės ‒ Elektromechaninės lakštų lankstymo staklės RBEND MFD 3220 (Prekės kodas 846224) ir Elektromechaninės kirpimo staklės ‒ GILJOTINA ERBEND EMS3220 (prekės kodas 846233); gavėjas Rusijoje registruota įmonė ‒ Mehanolog LTD (Bogatyrskiy pr. 18/1, 511, St. Peterburg), siuntėjas ERLER MAKINA SAN. VE TIC. LTD. STL (Kayapa Mh. Mavi Cad. No. 39 16280 Niliufer Bursa, Turkey). Muitinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad prekės, klasifikuojamos kombinuotosios nomenklatūros kodu 8462, įtrauktos į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau ir ‒ Reglamentas) XXIII priedo C dalį. Reglamento 3k straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje, o Reglamento 2 dalies a punkte reglamentuota, kad draudžiama bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis ir su tų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 15 straipsnis įtvirtina, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; kai taikytina ‒ visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad savo veiksmais UAB „V.“ muitinės tarpininko atstovė A. S. pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, nustatytas Reglamento 3k straipsnyje, t. y. padarė ANK 515 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. A. S. paskirta administracinė nuobauda – 200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – daiktų ‒ elektromechaninių lakštų lankstymo staklių (1 vnt.) ir elektromechaninių kirpimo staklių (1 vnt.) konfiskavimas.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. MD-VM00-ANR_N-1648-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23216622169) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena, pradėta A. S. pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, nutraukta.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį ir palikti galioti 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Skunde nesutinkama su teismo nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju A. S. veiksmuose nėra kaltės – nei tyčios, nei neatsargumo. Byloje nustatyta, kad vykdant tranzito (TIR) procedūrą A. S. veikė kaip UAB „V.“ muitinės tarpininko atstovė, užpildė bei pateikė tranzito deklaraciją. Taigi, A. S. deklaruojant prekes turėjo įsitikinti, kad prekėms nėra taikomos ribojamosios priemonės, tačiau to nepadarė, pateikė tranzito deklaraciją prekėms, kurios tiekiamos, perduodamos į Rusiją, kai tokių prekių tiekimas, perdavimas bei tarpininkavimo paslaugos tokioms prekėms yra draudžiamos dėl Europos Sąjungos taikomų ribojamųjų priemonių.

3.2. Europos Komisijos 2015 m. liepos 28 d. deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nustatyta, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. 8 pastraipoje nurodyta, kad tranzito procedūros vykdytojo arba jo įgaliotojo atstovo parašas daro jį atsakingą už visus su Sąjungos tranzito operacija susijusius duomenis pagal Sąjungos tranzito nuostatas, įtvirtintas Sąjungos muitinės kodekse bei šiame reglamente.

3.3. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta neginčijamų aplinkybių, kad A. S. jai inkriminuotus veiksmus padarė juos suvokdama kaip neteisėtus, norėjo taip elgtis, siekė atsiradusių padarinių ir leido jiems kilti, todėl tiesioginės tyčios požymių jos veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti. Tačiau tokio pobūdžio nusižengimai gali būti padaromi ir neatsargia kaltės forma, kuomet padaromi dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

3.4. Vilniaus teritorinė muitinė pažymi, kad ANK 515 straipsnio dispozicija įvardijama taip: „Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimas“, kur objektas yra Lietuvos Respublikos interesai, kurie siejami su žalos Lietuvos Respublikos interesams atsiradimu, ir gali būti padaromi ne vien tyčine kaltės forma. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies komentare didelė žala Lietuvos interesams yra įvardijama kaip politinė, t. y. tarptautinių santykių, valstybės įvaizdžio pablogėjimas, valstybės institucijų veiklos sutrikdymas, taip pat materialinė, įskaitant negautą naudą. Taip pat teorijoje pažymima, kad didelė žala iš esmės yra vertinamasis požymis, konstatuojamas kiekvienu atveju, atsižvelgiant į padarinių, kuriuos sukėlė konkretus tarptautinių sankcijų pažeidimas, visumą. Pabrėžiama, kad ANK 515 straipsnyje įtvirtintas nusižengimas yra formalus, t. y. nusižengimo sudėtis yra realizuojama jau pačios veikos padarymo faktu. Manoma, jog ANK 515 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo, t. y. nesusipažinus su atitinkamų Europos Sąjungos reglamentų nuostatomis. Kaltė yra administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis, situacija, kuriai esant buvo padarytas nusižengimas. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) sudėties subjektyviuosius požymius, yra nurodęs, jog įstatymas (Administracinių nusižengimų kodeksas) neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai, todėl kiekvieno pažeidimo (nusižengimo) atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali būti padaromas konkretus pažeidimas (nusižengimas). Dėl kaltės formos už konkretų administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) teismai sprendžia, vadovaudamiesi gramatiniu, loginiu, sisteminiu įstatymo aiškinimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-25-696/2017). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-806/2023 pažymėjo: ,,<...> ANK 515 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne vien tyčine kaltės forma, bet ir dėl neatsargumo, t. y. nesusipažinus su atitinkamų Europos Sąjungos reglamentų nuostatomis.“

3.5. Nutartyje teismas nurodė, kad vien tų aplinkybių, kad A. S. yra muitinės tarpininko atstovė ir šioje srityje turi specialių žinių, o prekės turėjo būti eksportuojamos į Rusijos Federaciją, nėra pakankamos jos kaltei konstatuoti pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį. Nesutinkama su tokia teismo daroma išvada, kadangi nagrinėjamu atveju teikdama tranzito deklaraciją A. S. tapo atsakinga už tranzito deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, bei privalėjo deklaruojant prekes pageidautinai taikyti procedūrai įsitikinti, ar nepažeidžiamas galimas sankcijų taikymas. Iš byloje esančių dokumentų, kuriais A. S. disponavo tranzito deklaracijos pateikimo metu, t. y. Invoice Nr. EBM2023000000030, CMR važtaraščio matyti, kad deklaruojamos prekės – elektromechaninės lakštų lankstymo staklės (kombinuotosios nomenklatūros kodas 846224) bei elektromechaninės kirpimo staklės (kombinuotosios nomenklatūros kodas 846233), kurių gavėjas yra Rusijos įmonė Mehanolog LTD. Pažymima ir tai, kad minėtuose dokumentuose tiek prekių pavadinimai, tiek prekių kombinuotosios nomenklatūros kodai buvo nurodyti teisingai, nesiekiant suklaidinti ar išvengti tarptautinių sankcijų taikymų. A. S. veiksmai būtų vertinti kitaip, jeigu jai būtų pateikta informacija apie prekes neteisinga, klaidinanti ir dėl to A. S. būtų suklydusi. Nagrinėjamu atveju A. S. tranzito deklaracijos pateikimo metu disponavo dokumentais, kuriuose buvo pateikta teisinga informacija. Taigi, atsidarius tranzito deklaracijos pateikimo metu aktualią Reglamento redakciją ir suvedus pirmus keturis deklaruojamų prekių kombinuotosios nomenklatūros kodo skaičius, kurie nurodyti tiek Invoice, tiek CMR važtaraštyje, matyti, kad prekėms taikomi draudimai ir apribojimai, todėl kritiškai ir kaip gynybinė pozicija vertinami pačios A. S. teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, kad ji buvo suvedusi į TARIC ir Reglamentą pirmus šešis prekių kodo skaičius, tačiau imperatyvaus draudimo prekėms nerado. Atkreipiamas dėmesys, kad Reglamento XXIII priede numatytas keturių skaitmenų kombinuotosios nomenklatūros kodas 8462, tai yra platesnis prekių sąrašas, po kuriuo „sukrenta“ ir A. S. deklaruotos prekės. Taigi, negalima prekių ieškoti pagal kažkokį skaičių kiekį, Reglamente turi būti peržiūrėti visi prekių kodai, kiek tai susiję su deklaruojamomis prekėmis. Nustatytų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad nors A. S. ir nenumatė, jog deklaruojamoms prekėms taikomos tarptautinės sankcijos, tačiau pagal savo asmenines savybes, veiklos pobūdį, pakankamai ženklią darbinę patirtį, kintančią geopolitinę situaciją turėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. veikė neatsargiai. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, priešingai, nei sprendė teismas, aplinkybės, kad A. S. yra muitinės tarpininko atstovė ir šioje srityje turi specialių žinių, o prekės turėjo būti eksportuojamos į Rusijos Federaciją, yra pakankamai svarbios kaltei konstatuoti, tuo labiau, kad ji disponavo duomenimis apie teisingą prekės kodą.

3.6. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, kadangi A. S. pateikė tranzito deklaraciją prekėms, kurios tiekiamos, perduodamos į Rusiją, kai tokių prekių tiekimas, perdavimas bei tarpininkavimo paslaugos tokioms prekėms yra draudžiamos dėl Europos Sąjungos taikomų ribojamųjų priemonių, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai vienareikšmiškai turėtų būti vertinami kaip ANK 515 straipsnyje numatytas nusižengimas. Atsižvelgiant į tai, jog Europos Komisija praktiškai kas mėnesį priimdavo naujus sankcijų paketus tiek Rusijos Federacijai, tiek Baltarusijos Respublikai, A. S., pateikdama muitinei tranzito deklaraciją, tinkamai neįsitikinusi dėl prekėms taikomų ribojamųjų priemonių, prisiėmė riziką dėl į Rusiją tiekiamų, perduodamų prekių.

3.7. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Visi asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, o siekiant tiekti, perduoti į Rusiją prekes būtent ir buvo nesilaikoma tarptautinių sankcijų bei tokių prekių gabenimo tvarkos.

3.8. Atsižvelgiant į šiuo metu esamą pasaulinę geopolitinę situaciją, tarptautinės bendruomenės norą ir siekį efektyviai taikyti tarptautines sankcijas, užtikrinti tarptautinį ir regioninį saugumą, stabilumą bei Reglamentu taikomus draudimus, Vilniaus teritorinė muitinė pažymi, kad asmuo, pateikdamas tranzito deklaraciją prekėms, kurios tiekiamos, perduodamos į Rusiją, privalo įsitikinti, ar tas prekes galima tiekti, perduoti, ypač, kai prekes siekiama gabenti į šalį, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nutartyje pažymėjo, jog panaikinus skundžiamą nutarimą, išnyksta teisinis pagrindas konfiskuoti skundžiamame nutarime nurodytas prekes, Vilniaus teritorinė muitinė pasisako dėl poveikio priemonės, t. y. prekių – elektromechaninių lakštų lankstymo staklių ir elektromechaninių kirpimo staklių konfiskavimo taikymo tuo atveju, jeigu išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas priims sprendimą teismo nutartį panaikinti ir paliks galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.

3.9. ANK 515 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už 515 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

3.10. Reglamento 3k straipsnio 1 dalis draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Taigi, elektromechaninės lakštų lankstymo staklės ir elektromechaninės kirpimo staklės negali būti tiekiamos, perduodamos į Rusiją ir turi būti, įvertinus aukščiau pateiktus argumentus dėl asmens kaltės, neabejotinai pripažįstamos administracinio nusižengimo dalyku. Todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti tarptautines sankcijas, elektromechaninės lakštų lankstymo staklės ir elektromechaninės kirpimo staklės konfiskuotinos, nes tokių prekių pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportavimas draudžiami.

3.11. Atkreipiamas dėmesys, kad prekių gavėjas/pirkėjas yra Rusijos įmonė Mehanolog LTD. Esminė aplinkybė, kodėl prekės negali būti grąžintos suinteresuotam asmeniui EARLER MAKINA SAN. VE TIC. LTD. STI (prekių siuntėjui), ta, kad 2023 m. gegužės 8 d. Invoice (sąskaitoje) Nr. EBM2023000000030, pažymėta/taikoma EXW Incoterms (tarptautinės prekybos (sutarčių) sąlygos, tarptautinės taisyklės, numatančios specifines prekių pristatymo sąlygas užsienio prekyboje) sąlyga. EXW terminas numato maksimalius įsipareigojimus pirkėjui ir minimalius įsipareigojimus pardavėjui. EXW reiškia, kad pardavėjas yra paruošęs prekes paėmimui savo patalpose (Įmonėje, fabrike, sandėlyje, gamykloje), pirkėjas apmoka visas transportavimo išlaidas ir taip pat prisiima riziką dėl prekių pristatymo į galutinę paskirties vietą. Taigi, nagrinėjamu atveju Invoice (sąskaitoje) Nr. EBM2023000000030 matyti, kad prekių siuntėjas EARLER MAKINA SAN. VE TIC. LTD. STI pagal Incoterms pristatymo sąlygą EXW prekes pristatė Bursa. Turkey, o prekių pirkėjas/gavėjas Rusijos įmonė Mehanolog LTD už šias prekes sumokėjo 100 proc. avanso (tai matyti Invoice „terms of payment“ skiltyje). Atsižvelgiant į tai, kad prekių siuntėjas savo šalyje (Turkijoje) įvykdė pristatymo sąlygas, prekių pirkėjas/gavėjas sumokėjo už šias prekes visą jų vertę, daroma išvada, kad po to, kai buvo įvykdytos Invoice numatytos pristatymo ir atsiskaitymo sąlygos, prekės priklausė jau Rusijos įmonei Mehanolog LTD. Taigi, elektromechaninės lakštų lankstymo staklės ir elektromechaninės kirpimo staklės negali būti grąžintos prekių siuntėjui EARLER MAKINA SAN. VE TIC. LTD. STI, kadangi šios prekės jam net nepriklauso, tokių prekių patekimas į Rusiją yra draudžiamas, todėl šios prekės turi būti konfiskuojamos.

3.12. Pažymima ir tai, kad Reglamento 3k straipsnio 3c dalyje nustatyta, kad, kiek tai susiję su XXIII priedo C dalyje išvardytomis prekėmis, 1 ir 2 dalyse nustatyti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų anksčiau nei 2023 m. vasario 26 d., ir papildomų sutarčių, būtinų tokioms sutartims įvykdyti, vykdymui iki 2023 m. kovo 27 d., tai reiškia, jog prekes pagal sudarytą sutartį į Rusiją galima buvo tiekti, perduoti iki 2023 m. kovo 27 d. ir jokių išlygų joms nebuvo padaryta, todėl tokių prekių grąžinimas tiesiog nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, labai svarbu užtikrinti, kad prekės, kurioms taikomos ribojamosios priemonės, nepatektų į Rusiją, o asmenims, kurie įsigijo prekes, kurioms taikomi draudimai, ir asmenims, dalyvavusiems tarpininkavimo grandinėje, nebūtų sudaryta galimybė išvengti pasekmių dėl administracinio nusižengimo padarymo.

3.13. Vilniaus teritorinė muitinė priimdama sprendimą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įvertino surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas bei priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą dėl A. S. veiksmų, paskyrė jai minimalią 200 Eur baudą bei konfiskavo prekes, kurių tiekimas, perdavimas į Rusiją draudžiamas. Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, administracinės atsakomybės ir poveikio priemonės netaikymas užkerta galimybę muitinei įgyvendinti vieną iš savo funkcijų – kontroliuoti prekių patekimą į šalį, į kurią prekių patekimas yra draudžiamas, todėl vadovaujantis teisingumo, teisėtumo principais bei atsižvelgiant į ANK paskirtį, nutartis turi būti panaikinta. Teismas, nešališkai nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylas, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus bei objektyviai įvertindamas padaryto nusižengimo pavojingumą ir reikšmingumą esamai valdymo tvarkai šalyje, visuomenės saugumui, privalo visapusiškai ištirti padarytą teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju sudaroma situacija, kad atstovavimo muitinėje paslaugas teikiantys asmenys, kurie pateikia deklaracijas prekėms, kurių tiekimas, perdavimas yra draudžiamas, lieka nebaudžiami, prekes įsigijusi šalies agresorės įmonė taip pat lieka nenubausta, kadangi jai priklausančios prekės grąžinamos prekių siuntėjui, kuriam prekės net nepriklauso ir kuris, akivaizdu, jog prekes, už kurias jau yra gavęs apmokėjimą, bet kokiu atveju nugabens prekių gavėjui.

4. Atsiliepimu į skundą pareiškėja A. S. ir jos atstovas advokatas Gediminas Valantiejus prašo Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pabrėžiama, jog visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad nėra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjos) kaltės dėl jai inkriminuoto nusižengimo, susijusio su tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos nesilaikymu (ANK 515 straipsnis), padarymo. Akcentuojama, jog nei iš įrašų muitinės informacinėse sistemose, nei iš muitinės pareigūnų veiksmų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo suprasti, manyti, ar numatyti, kad deklaruojant prekes tranzito muitinės procedūrai pagal TIR knygelę Nr. JX85041195 (Vilniaus teritorinės muitinės laikomas tarptautinių sankcijų objektu) būtų atliekama kokia nors neteisėta veika. Kitaip tariant, taip, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos veiksmuose nėra esminio administracinio nusižengimo subjektyvaus požymio – kaltės, t. y. asmens suvokimo, jog yra daroma neteisėta veika (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Šį faktą visų pirma patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, tiek ir konkrečiai tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo žinoma, jog 2023 m. gegužės 23 d. tranzito muitinės procedūrai pagal TIR knygelę Nr. JX85041195 deklaruotoms prekėms (elektromechaninėms staklėms), kurių siuntėjas – „ERLER MARINA SAN. VE TIC. LTD. STL“, Turkija, o procedūros vykdytojas – UAB „European Transit Service“, būtų taikomos kokios nors sankcijos (draudimai jas išvežti iš ES muitų teritorijos į Rusijos Federaciją).

4.2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dar 2023 m. balandžio 18 d. buvo deklaravęs tranzito muitinės procedūrą pagal TIR knygelę analogiškoms prekėms, kurių siuntėjas ir tranzito procedūros vykdytojas yra tie patys asmenys ir buvo deklaruotos prekės tuo pačiu tarifinio klasifikavimo kodu (pozicijoje 8446), tai patvirtina įrašai tranzito TIR MRN pranešimuose, CMR važtaraštyje ir TIR knygelėje, – duomenys apie tai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti pareiškėjos 2023 m. lapkričio 22 d. prašymu „Dėl papildomų įrodymų pateikimo A. S. administracinio nusižengimo byloje (Nr. 11-385-1199/2023)“.

4.3. Vilniaus teritorinė muitinė šią deklaruotą tranzito muitinės procedūrą leido vykdyti ir tokias pat prekes 2023 m. balandžio 20 d. leido išvežti iš ES muitų teritorijos į Rusijos Federaciją, ką patvirtina įrašai bei spaudai TIR knygelėje CARNET TIR DX85040917. Dėl šios priežasties vėliau 2023 m. gegužės 23 d. deklaruodama analogiško pobūdžio prekes, dėl kurių buvo paskirta ginčijama administracinė nuobauda, esant tam pačiam prekių siuntėjui bei procedūros vykdytojui, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuriam nebuvo pateikta jokios papildomos ar naujos informacijos apie deklaruojamas tokias pats prekes, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo manyti ar įtarti, kad tokioms pat prekėms gali būti taikomos kokios nors tarptautinės sankcijos ir turėjo teisėtą lūkestį, kad muitinės procedūra gali būti teisėtai vykdoma. Šias aplinkybes pati pareiškėja papildomai tiesiogiai apklausiama patvirtino asmeniškai dalyvaudama 2023 m. lapkričio 27 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje.

4.4. Negana to, šiame pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškėjo, o muitinės atstovė pati tai patvirtino, kad 2023 m. gegužės 23 d. deklaravus prekes, pati muitinė leido jas išvežti (uždėjo tai patvirtinantį spaudą TIR knygelėje) iš prekių saugojimo muitinės priežiūros vietoje ((duomenys neskelbtini)) ir tik prekėms fiziškai atvykus į Lietuvos Respublikos pasienį, Lavoriškių pasienio poste, ten dirbę kiti muitinės pareigūnai krovinio neišleido ir liepė jį gabenti atgal bei sulaikyti (šiuose pasienyje vykusiuose veiksmuose atsakomybėn traukiamas asmuo net nedalyvavo ir nuo jo valios jie niekaip nepriklausė). Tokiu būdu nagrinėjamu atveju pateikiant prekes muitinės procedūrai vykdyti pirmiausiai buvo priimtas pačios muitinės sprendimas jas išleisti iš ES muitų teritorijos (Sąjungos muitinės kodekso 194 straipsnis). Tokioje situacijoje jokios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės nėra ir galėtų būti sprendžiama nebent dėl pačių muitinės pareigūnų, priėmusių tokį sprendimą (išleisti prekes), teisinės atsakomybės (tačiau nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad jiems buvo pritaikyta tokia atsakomybė, nėra).

4.5. Be to, iš apylinkės teismui prekių siuntėjo papildomai pateiktų dokumentų (įrodymų) buvo nustatyta, jog deklaruotos prekės buvo įsigytos dar 2021 m. (t. y. dar iki laikotarpio, kuomet buvo įvestos tarptautinės sankcijos šios rūšies prekei), o pati prekė tėra elektromechaninės staklės 2 milimetrų storio skardos karpymui. Jos pačios savaime neturi jokios karinės, dvejopos paskirties ar niekaip nėra susijusios su „šalies agresorės“ (Rusijos Federacijos) gynybinių ar karinių pajėgumų stiprinimu, nes, akivaizdu, jog dviejų milimetrų storio skarda nėra ir negali būti (pagal savo savybes) naudojama kariniais tikslais (kaip šarvuotės dalis ar pan.). Todėl pareiškėjai nebuvo jokio pagrindo manyti, kad šios deklaruojamos prekės yra ar gali būti tarptautinių sankcijų objektu.

4.6. Taip pat tikrinant duomenis apie deklaruojamų prekių tarifinio klasifikavimo kodų pagrindu deklaruotoms prekėms priskirtus draudimus ir apribojimus oficialioje ES Komisijos TARIC sistemoje matyti, kad pagal šių prekių (tarifinio klasifikavimo kodai 84622400 ir 84623300) statusą jų deklaravimo datai jokio bendro absoliutaus draudimo tiekti visas minėtas prekes ir visais atvejais į Rusijos Federaciją nebuvo nustatyta ir TARIC sistemoje toks nebuvo bei nėra rodomas (nėra įrašo, kad tokias prekes draudžiama teikti muitinei tranzito muitinės procedūrai į Rusijos Federaciją vykdyti). TARIC sistemoje yra pažymėta (ką nustatė ir apylinkės teismas), jog šių prekių tiekimo draudimai gali būti netaikomi ir eksportas leidžiamas esant papildomoms išimtims/autorizacijoms (žr. TARIC sistemos priskirtas eksporto kontrolės (angl. „Export control“) sąlygas).

4.7. Nagrinėjamu atveju iš deklaruotų prekių muitinės procedūros vykdytojo (UAB „European Transit Service“ (k. 3006427871)) nebuvo gauta jokios informacijos, kad deklaruotos AN protokole nurodytos prekės atitinka kurį nors TARIC sistemoje nustatytą eksporto kontrolės atvejį, pagal kurį įtvirtintas absoliutus draudimas šias prekes eksportuoti į Rusijos Federaciją. Todėl prekės ir buvo deklaruotos muitinei (muitinės tarpininko atstovės A. S.), ir jos kaltės dėl su šiomis prekėmis sudarytų sandorių bei jų prievolių vykdymo ar joms įformintos TIR tranzito muitinės procedūros eigos nėra. Atkreipiamas dėmesys, jog apeliaciniame skunde visos šios aplinkybės, kaip ir faktas, kad pati muitinės procedūra su ginčo prekėmis 2023 m. gegužės 23 d. buvo pradėta gavus muitinės pareigūnų leidimą išvežti prekes, yra nutylimos bei ignoruojamos, tačiau nagrinėjamu atveju būtent jos yra esminės ir jos objektyviai paneigia bet kokios pareiškėjos kaltės egzistavimą.

4.8. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kas nebuvo atskirai akcentuojama pirmosios instancijos teismo sprendime, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, net nepriklausomai nuo to, kaip būtų sprendžiamas jo kaltės klausimas, iš viso nėra tinkamu jai pritaikyto ANK 515 straipsnio ir jame numatytos administracinės atsakomybės už tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos pažeidimą subjektu. Iš pareiškėjai 2023 m. rugpjūčio 7 d. surašyto AN protokolo matyti, kad jame pareikšto kaltinimo, padarius ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris pakartotas ginčijamame nutarime, esmė yra grindžiama tuo, jog muitinės tarpininko atstovė A. S. tranzito muitinės procedūrai pagal TIR knygelę Nr. JX85041195 deklaravo prekes (elektromechanines stakles), kurios turėjo būti gabenamos į Rusijos Federaciją ir kurioms yra taikomos tarptautinės sankcijos pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 833/2014. Deklaruodama minėtas prekes (atlikdama techninį prekių Tranzito/Saugumo lydimojo dokumento MRN Nr. 23LTVR000000177D0 užpildymą bei pateikimą muitinei) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė tik kaip tranzito muitinės procedūros (pagal TIR knygelę) vykdytojo ir deklaruotų prekių vežėjo – UAB „European Transit Service“ (k. 300642787) atstovas muitinėje, kaip ir nurodyta pagal TIR knygelę Nr. JX85041195 įformintame Tranzito/Saugumo lydimajame dokumente MRN Nr. 23LTVR000000177D0. Be to, kaip matyti iš AN protokole nurodytoms prekėms užpildytos TIR knygelės Nr. JX85041195 4 laukelio, jame minėtas asmuo – UAB „European Transit Service“ buvo nurodytas kaip TIR knygelės turėtojas.

4.9. Akcentuojama, jog vadovaujantis Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencijos) nuostatomis (inter alia 1 straipsnio „o“ punktu), būtent TIR knygelės turėtojas (nagrinėjamu atveju – UAB „European Transit Service“) yra atsakingas už tinkamą TIR tranzito procedūros vykdymą: kelių transporto priemonės, autotraukinio ar konteinerio pateikimą kartu su kroviniu ir jam įforminta TIR knygele išvykimo muitinei, tarpinei muitinei ir paskirties muitinei ir už tinkamą kitų atitinkamų Konvencijos nuostatų laikymąsi. Analogišką TIR knygelės turėtojo atsakomybę už vykdomą TIR tranzito muitinės procedūrą bei jos teisėtumą ir tinkamą vykdymą įtvirtina ir Komisijos įgyvendinimo Reglamentas (ES) 2015/2447, žr. inter alia jo 276 straipsnį „Formalumai, kurie turi būti atlikti išvykimo arba įvežimo muitinės įstaigoje, gabenant prekes pagal TIR procedūrą“, taip pat komentuojamo Reglamento (ES) 2015/2447 277 - 282 straipsnius.

4.10. Tokiu būdu už teisės aktų, susijusių su tarptautinių sankcijų taikymu TIR tranzito muitinės procedūros pagrindu gabenamoms prekėms, vykdymą yra ir buvo atsakingas būtent AN protokole nurodytoms prekėms užpildytos TIR knygelės turėtojas (UAB „European Transit Service“) ir jo atsakingi asmenys (darbuotojai, atstovai), nors AN protokolas buvo surašytas visiškai kitam asmeniui, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – A. S., kaip atstovavimo muitinėje paslaugą teikusiam asmeniui, atlikusiai tik Tranzito/Saugumo lydimojo dokumento MRN Nr. 23LTVR000000177D0 techninį užpildymą bei pateikimą muitinei. Dėl šios priežasties daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – A. S. nėra ir nebuvo tinkamas jai inkriminuoto administracinio nusižengimo subjektas ANK 6 straipsnio nuostatų prasme. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui AN protokole yra inkriminuotas tik ANK 515 straipsnio 1 dalies pažeidimas (joje numatytas nusižengimas). Minėtos aplinkybės buvo žinomos ir išdėstytos Vilniaus teritorinei muitinei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, tačiau ginčijamame nutarime nuobaudą paskyrusi institucija dėl jų apskritai nepasisakė, tuo sukurdama teisiniu požiūriu ydingą situaciją, kadangi už netinkamą TIR tranzito muitinės procedūros vykdymą administracinė nuobauda buvo paskirta atstovavimo muitinėje paslaugą suteikusiam fiziniam asmeniui (pareiškėjui), o ne muitinės procedūros vykdytojui (vežėjui) ir jo atsakingiems asmenims, kuriems jokia administracinė atsakomybė nebuvo ir nėra pritaikyta.

4.11. Šiuo aspektu pabrėžiama, jog pareiškėja nėra ir nebuvo deklaruotų prekių vežėjo – UAB „European Transit Service“ (k. 300642787) darbuotoja, jai nebuvo suteikti jokie savarankiški įgalinimai disponuoti gabenamomis prekėmis, spręsti jų teisinį likimą ir pan., įskaitant ir įgalinimus savarankiškai nuspręsti, ar prekės turi arba neturi būti gabenamos į konkrečias trečiąsias valstybes, tokias kaip Rusijos Federacija. Tokius įgalinimus turi ir turėjo tik pats prekių vežėjas – TIR tranzito muitinės procedūros vykdytojas (nagrinėjamu atveju pareiškėjos žiniomis jam jokia administracinė atsakomybė nebuvo taikoma), kuris pats ir priėmė sprendimus tiekti AN protokole nurodytas prekes į Rusijos Federaciją bei pagal TIR konvenciją bei Reglamento (ES) 2015/2447 276 - 282 straipsnius yra atsakingas už šios muitinės procedūros teisines pasekmes. Be to, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pareiškėja nėra ir jokia „šalies agresorės įmonės“ (prekių gavėjo) ar netgi šių prekių siuntėjo (Turkijos įmonės ERLER MARINA SAN.VE TIC.LTD.STI) atstovė, su šiomis įmonėmis jos nesieja jokie teisiniai santykiai ir nėra/nesurinkta jokių tai patvirtinančių dokumentų – jie tiesiog neegzistuoja. Jokio savarankiško teisinio intereso dėl tranzitu gabenamų prekių teisinio likimo pareiškėja neturėjo ir neturi.

4.12. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (pareiškėja) jokių neteisėtų sandorių, susijusių su AN protokole ir ginčijamame nutarime nurodytu prekių gabenimu į Rusijos Federaciją, nesudarinėjo ir nevykdė, t. y. neužsakė, nevežė, nepirko ir nepardavė (savo ar kitų asmenų vardu) šių prekių, taip pat neorganizavo tokių prieš tai išvardintų veiksmų ir tokiu būdu niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo bei jo 7 straipsnio reikalavimų. Kitaip tariant, pareiškėja ginčo prekių tiekimo į Rusijos Federaciją sandorių nesudarė, neorganizavo šių prekių gabenimo ir nėra įgijusi į jas jokių teisių šiomis prekėmis savarankiškai valdyti, naudoti ar disponuoti. Byloje surinkti AN protokole nurodytų prekių tiekimo įrodymai, kurie papildomai Vilniaus teritorinei muitinei buvo teikiami ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu patvirtina, jog minėtų prekių gabenimą tranzito procedūros pagrindu į Rusijos Federaciją organizavo visiškai kiti asmenys, visų pirma, TIR knygelės turėtojas ir TIR tranzito muitinės procedūros vykdytojas UAB „European Transit Service“. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu ir neginčytina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (pareiškėja) veikė tik kaip atstovavimo muitinėje paslaugą suteikęs ir ginčo prekių tranzito deklaraciją užpildęs ir pateikęs asmuo Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkto bei Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatų prasme. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog muitinės tarpininko atstovė ir atstovavimo muitinėje paslaugą techniškai bei mechaniškai užpildant TIR MRN dokumentą AN protokole nurodytoms prekėms suteikęs asmuo, t. y. pareiškėja A. S., ginčijamu nutarimu negalėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal jai inkriminuoto ANK 515 straipsnio nuostatas. Šiuo aspektu pabrėžiama, kad jokių kitų ANK straipsnių pažeidimų AN protokole jai nėra inkriminuota.

4.13. Nurodoma, jog administracinę nuobaudą paskyrusi institucija nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja tarpininkavo sudarant ar vykdant sandorius ir prievoles, susijusias su prekėmis, kurioms taikomos ribojamosios priemonės (tarptautinės sankcijos), kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnyje. Pareiškėja, kaip „tarpininkė“ niekada neturėjo jokių įgalinimų ginčo prekių tranzito muitinės procedūros vykdytojo vardu sudarinėti šių prekių tiekimo sandorius, derėtis dėl jų sąlygų, komunikuoti (kaip „tarpininkė“) su šių prekių tiekėjais ir gavėjais, derinti prekių pristatymo sąlygas ir niekada tokių veiksmų neatliko bei neveikė kaip ginčo prekių tiekėjo ar vežėjo (muitinės procedūros vykdytojo) prekybos agentas – byloje nėra bei neegzistuoja jokių tai patvirtinančių įrodymų. Dėl šios priežasties Vilniaus teritorinė muitinė ginčijamame nutarime visiškai nepagrįstai sutapatino tarpininkavimą vykdant sandorius ir prievoles, susijusias su prekėmis, kurioms taikomos ribojamosios priemonės (tarptautinės sankcijos) su atstovavimu muitinėje deklaruojant prekes, kadangi atstovavimo muitinėje paslauga (Muitinės įstatymo 24 straipsnis) nėra komercinio tarpininkavimo paslauga ar sandoris, apibrėžtas Civiliniame kodekse, žr., pavyzdžiui, jo 2.152 straipsnį „Prekybos agento samprata“, ir niekaip negali būti su juo tapatinamas.

4.14. Akcentuojama, jog pačiame galiojančiame Tarptautinių sankcijų įstatyme jokia atstovavimo muitinėje paslaugas teikiančių asmenų (atstovų muitinėje) teisinė atsakomybė nėra reglamentuota ir jokių konkrečių nuorodų apie atstovų muitinėje atsakomybės ypatumus ar jų privalomą pripažinimą teisinės atsakomybės subjektais jame apskritai nėra (jos ginčijamame nutarime ir nepaminėtos, minimas tik įstatymo aiškinamasis raštas, nepatikslinant konteksto). Be to, bet kuriuo atveju, atstovo muitinėje teisinę atsakomybę už netinkamą prekių, kurioms taikomi draudimai bei ribojimai, deklaravimą numato ANK 212 straipsnio nuostatos, o ne ANK 515 straipsnis, kuris buvo pritaikytas pareiškėjai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas, muitinės tarpininko atstovo (deklaranto) padarytas tyčia ar dėl neatsargumo, yra kvalifikuotinas ne pagal bendrąją normą (ANK 515 straipsnis), bet pagal deklaranto teisinę atsakomybę reguliuojančio ANK 212 straipsnio nuostatas (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-360-557/2018). Atkreipiamas dėmesys, jog ir ANK 212 straipsnio dispozicija numato, kad šį nusižengimą atitinka „Netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje <...> kai <...> tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui <...>“

4.15. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo teisinėje situacijoje būtent tik ANK 212 straipsnis yra laikytinas specialiąja norma, kurios pagrindu galėjo būti sprendžiama dėl atstovo muitinėje (pareiškėjos) teisinės atsakomybės, kadangi, Vilniaus teritorinės muitinės vertinimu, netikslios/neišsamios informacijos pateikimas tranzito deklaracijoje galėjo turėti įtakos su ginčo prekėmis susijusių draudimų ar apribojimų (gabenti ginčo prekes tranzitu į Rusijos Federaciją) taikymui. Tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju pareiškėja jokių neteisingų duomenų į muitinei pateiktą Tranzito/Saugumo lydimąjį dokumentą MRN Nr. 23LTVR000000177D0 (teikiama muitinei tranzito procedūros vykdymui kartu su TIR knygele) neįrašė, jokio ginčo dėl deklaruotų prekių ąprašymo ar klasifikavimo kodo nurodymo nėra. Vadinasi, ir šiuo požiūriu jokia administracinė atsakomybė pareiškėjai neturėjo būti taikoma.

4.16. Pažymima, kad jei, kaip teigiama apeliaciniame skunde, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (pareiškėja) turėtų būti laikomas(-a) tinkamu administracinio nusižengimo subjektu, lieka neatsakytas teisinis klausimas, kodėl tuomet administracinėn atsakomybėn nebuvo ir nėra patraukti muitinės pareigūnai, kurie leido išvežti ir gabenti ginčo prekes (iki valstybės išorinės sienos), taip pat nėra suprantama, dėl kokių teisinių priežasčių nesprendžiamas klausimas dėl muitinės procedūros vykdytojo (UAB „European Transit Service“) teisinės atsakomybės, o už procedūros vykdymo pasekmes baudžiama A. S. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju buvo vykdoma būtent muitinės tranzito procedūra, o su ja (su tranzitu) susijusių visų teisių ir pareigų procedūros vykdytojas perduoti kitiems asmenims ar jų kaip nors atsisakyti apskritai negali, nes tai draudžia ES muitų teisės aktai. Konkrečiai, pagal Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 35 punktą, pats muitinės procedūros vykdytojas apibrėžiamas kaip „<...> a) muitinės deklaraciją pateikiantis asmuo arba asmuo, dėl kurio interesų minėta deklaracija pateikiama; arba b) asmuo, kuriam buvo perduotos su muitinės procedūra susijusios teisės ir pareigos <...>“ Sąjungos muitinės kodekso 218 straipsnis papildomai numato, kad „Procedūros vykdytojo teisės ir pareigos, susijusios su prekėmis, kurioms buvo įforminta specialioji procedūra, išskyrus tranzitą, gali būti visos ar iš dalies perleistos kitam asmeniui, atitinkančiam tai procedūrai nustatytas sąlygas.“ Todėl būtent tranzito muitinės procedūros vykdytojas (UAB „European Transit Service“), o ne pareiškėja (A. S.) ir lieka (bet kuriuo atveju) pirminiu bei esminiu teisinės atsakomybės už tranzito procedūros pažeidimus subjektu bei būtent procedūros vykdytojas turi atsakyti už neteisėtai, pažeidžiant tarptautines sankcijas, atliekamo tranzito teisines pasekmes, jei tai, Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, yra būtina (tačiau dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių jam jokia atsakomybė nebuvo ir nėra pritaikyta). Visa tai dar kartą patvirtina, jog priimdama ginčijamą nutarimą Vilniaus teritorinė muitinė padarė esminių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, netinkamai nustatė bei supainiojo teisinės atsakomybės pagal ANK 515 straipsnį subjektą (-us), todėl byla buvo teisėtai ir pagrįstai nutraukta pirmosios instancijos teisme.

4.17. Pareiškėja dėl ginčijamu nutarimu Vilniaus teritorinės muitinės pritaikyto prekių konfiskavimo kaip papildomos poveikio priemonės atskirai plačiau nepasisako, nes ši nuobauda skirta bei taikoma prekių savininkui (siuntėjui/suinteresuotam asmeniui). Tačiau akcentuojama, jog apylinkės teismo nutartis dėl prekių konfiskavimo panaikinimo nagrinėjamu atveju visiškai atitinka analogišką apeliacinės instancijos teismų praktiką. Pagal ją prekės (civilinės paskirties daiktai), kurių civilinė apyvarta nėra uždrausta ir kurios nėra karinės ar dvejopos paskirties, taip pat kurios objektyviai (savo požymiais, savybėmis) nėra pavojingos visuomenei ar valstybei, nekonfiskuojamos. Negana to, toks konfiskavimas galimas tik esant tyčinei kaltei dėl nusižengimo padarymo, ko nagrinėjamu atveju, akivaizdu, nėra (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-806/2023).

5. Atsiliepimu į skundą pareiškėjas ERLER MAKINA SAN. VE TIC. LTD. STI. ir jo atstovas advokatas Tadas Ugintas prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Prekių tranzito patikros metu patikrinus prekių kodą TARIC sistemoje prekės nebuvo nurodytos kaip draudžiamos tiekti į Rusiją. Prekės, patikrinus Europos Komisijos TARIC sistemoje, nurodomos kaip leistinos gabenti po muitinės patikros procedūrų. Pažymima, kad muitinės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad muitinė taipogi naudojasi TARIC sistema tikslu patikrinti, ar prekės leistinos gabenti į Rusiją, kad ši sistema yra oficiali ir naudojama prekių gabenimo, taikomų sankcijų nustatymo tikslais.

5.2. Pati apeliantė per pirmąjį muitinės patikros postą praleido prekes (prekės sulaikytos tik antrajame muitinės patikros poste), nes muitinei savo vidinėse sistemose tikrinant prekių gabenimo per sieną galimumą draudimo prekes tiekti į Rusiją taip pat nebuvo nustatyta (šias aplinkybes patvirtina per teismo posėdį pačios muitinės teismui pateikti dokumentai) (b. 1. 16, 187-188, 189). Aptartos aplinkybės byloja, kad prekių gabenimo momentu ne tik muitinės tarpininkai, bet ir pati muitinė, t. y. prekių gabenimą per sieną kontroliuojanti valstybinė institucija, negalėjo tiksliai nustatyti ir/ar žinoti, jog prekių tiekimas yra neleistinas. Kaip patvirtina pati apeliantė, prekei gabenimo per sieną iš Lietuvos metu reglamentavimo pasikeitimai buvo itin nauji, be to, reglamentavimas ginčui aktualiu laikotarpiu kito itin dažnai, tad ne tik muitinės tarpininkai, bet ir pati muitinė nespėdavo laiku susipažinti ir įsigilinti į naują reguliavimą.

5.3. Jau galiojant ginčui aktualiam teisiniam reglamentavimui, tokios pačios kaip nutarimu konfiskuotosios prekės 2023 m. balandžio 18 d. buvo gabenamos iš Lietuvos ir muitinė nenustatė jokių pažeidimų ir/ar draudimų dėl šių prekių išvežimo į Rusiją (b. 1. 134-141). Nagrinėjamu atveju aktualaus 2022 m. balandžio 8 d. Reglamento Nr. 833/2014 (toliau – Reglamentas) 3k straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Pagal Reglamento 2022/576, kurio 3k straipsnio 1 dalies nuostatas, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų iki 2023 m. kovo 27 d., arba papildomų sutarčių, būtinų tokioms sutartims įvykdyti, vykdymui iki 2023 m. kovo mėn. 27 d.

5.4. Prekių savininkas, kuris yra prekių gamintojas, komercinius santykius su prekių užsakovu palaiko nuo 2021 m. vasario mėn. (šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta 2021 m. vasario 15 d. sutartis Nr. 1502/21), kuomet jokių Rusijos agresijos ir karo veiksmų ir/ar sankcijų nebuvo. Tai tvirtina, kad prekių užsakymų ir tiekimo tikslas niekada neturėjo ir neturi jokio paslėpto motyvo ir buvo išimtinai civilinis - komercinis sandoris, kurio tikslas – užsakovo veiklos statybos sektoriuje vykdymas. O būtent, stogų ir fasado detalių (kraigų, jungiamųjų sijų ir pan.) gaminimas. Šios sutarties vykdymui Reglamento nuostatos nebuvo taikomos iki 2023 m. kovo 27 d., tuo tarpu ginčo prekės buvo gabenamos 2023 m. gegužės mėn., t. y. nuo ribojimų įsigaliojimo buvo praėję itin mažai laiko. Iki to laiko prekių savininkas, vykdydamas paminėtą sutartį su savo užsakovu, analogiškas prekes į Rusiją gabeno ne vieną kartą.

5.5. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-84-908/2023 teismas pasisakė: „byloje esančioje prekių specifikacijoje, pagal kurią, Institucijos teigimu, Ž. G. privalėjo patikrinti gabenamas prekes ir jų kombinuotosios nomenklatūros kodus, šie kodai nevisiškai sutampa su Reglamento XXIII priede įtvirtintais prekių kodais. Aptariamoje specifikacijoje pateikti smulkesnių kategorijų prekių kombinuotosios nomenklatūros kodai. Kaip matyti, Reglamente apsauginių arba nuleidžiamųjų vožtuvų KN yra 848140, o specifikacijoje nurodyta 84814090. Be to, specifikacijoje nurodytas konkretesnis ir lanksčių vamzdžių kodas, t. y. Reglamente nurodytas KN 830710, o specifikacijoje – 83071000. Tai, kad Reglamente nurodyti prekių kodai yra išskaidomi į smulkesnes kategorijas, galima matyti Lietuvos muitinės LITAR sistemoje, tačiau, Institucijos vertinimu, Z. G. iš specifikacijoje pateiktų duomenų privalėjo suprasti, kad gabena sankcionuotas prekes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo neabejotinai sutikti su tokia Institucijos pozicija.“

5.6. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo prekių kombinuotosios nomenklatūros kodas nesutampa su Reglamente uždraustų gabenti prekių kodu. Byloje muitinė teigė, kad teismų praktikos šiuo klausimu nėra, tačiau laikėsi pozicijos, kad prekes draudžiama gabenti, nes pirmi keturi prekių kombinuotosios nomenklatūros kodo skaičiai atitinka konfiskuotų prekių numeracijos pirmus keturis skaičius. Tačiau tokia muitinės pozicija neatitinka teismų formuojamos praktikos.

5.7. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas visgi spręstų, kad A. S. taikytina administracinė atsakomybė, darytina išvada, kad muitinės taikyta administracinio poveikio priemonė – turto (prekių) konfiskavimas nėra proporcinga padaryto nusižengimo ir galimos pažeidėjos asmenybės pavojingumui, jos taikymas perteklinis. Jeigu A. S. atsakomybė vis tik būtų taikoma, bauda nagrinėjamu atveju yra pakankama atgrasymo nuo galimų šios rūšies pažeidimų ateityje priemonė. Šią išvadą galima daryti atsižvelgiant, be kita ko, į tai, jog pati apeliantė pripažįsta, kad A. S. veiksmuose tyčios nėra, tikslo pažeisti tarptautinių sankcijų pagrindu taikomų prekių eksporto apribojimų pažeidėja neturėjo; jai tarpininkaujant mėgintos eksportuoti prekės nėra nei uždraustos civilinėje apyvartoje, nei pavojingos, nei tinkamos karinėms reikmėms ir pan., taigi nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurios teismų praktikoje lemia pagrįstu laikomą šių prekių konfiskavimą. Aptartos aplinkybės teismų praktikoje laikomos reikšmingomis sprendžiant dėl poreikio/būtinybės konfiskuoti prekes (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-932/2023).

5.8. Pažymima, kad pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi turto konfiskavimu kaip ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT- 39-1073/2019).

5.9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad prekių konfiskavimas nagrinėjamu būtų visiškai neproporcinga priemonė. Konfiskuotų prekių vertė siekia beveik 100 tūkst. Eur, jos net nepriklauso A. S. Tokias išvadas patvirtina, be kita ko, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-806/2023, kur konstatuota, kad „G. P. atžvilgiui taikyta administracinio poveikio priemonė – turto (prekių) konfiskavimas nėra proporcinga padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumui, todėl jos taikymas šioje byloje nepagrįstas. Šią išvadą sustiprina tai, kad pagal Reglamento Nr. 765/2006 1 o straipsnio 2 dalį medienos gaminius, nurodytus X priede, galima buvo įsigyti, vežti, importuoti iki 2022 m. birželio 4 d., o Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1290 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotoje nomenklatūroje, kuriuo, be kita ko, buvo pakeistas aktualių medinių lentjuosčių klasifikacinis KN kodas, vėliausiai turėjo būti taikytas nuo 2021 m. sausio 6 d. G. P. sutartį dėl prekių įsigijimo sudarė 2022 m. rugpjūčio mėn., taigi nuo aktualių Reglamentų pakeitimų buvo praėję sąlyginai nedaug laiko“.

5.10. Galiausiai, apeliantė skunde nurodo naują argumentą, neva prekių nuosavybės teisė nepriklauso prekių savininkui (gamintojui). Pabrėžiama, kad šis argumentas nebuvo keliamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl keliamas tik apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti vertinamas, nes ginčo šalys neturėjo galimybės dėl jo teikti atsikirtimų bylą nagrinėjant iš esmės. Nepaisant to, kad aptariamas muitinės argumentas apeliacinėje instancijoje nevertintinas, prekių savininkas siekdamas išsklaidyti bet kokias abejones dėl jo statuso ir nuosavybės teisių, vis dėlto yra priverstas apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomus (naujus) įrodymus ir atsikirtimus.

5.11. Muitinė skunde akcentuoja prekių sąskaitoje-faktūroje nurodytą prekių pristatymo sąlygą – Ex works. Tarptautinių prekybos rūmų oficialiosiose prekybos terminų aiškinimo taisyklėse Incoterms nurodyta pristatymo sąlyga EXW (angl. ex works) reglamentuoja, kam tenka atsakomybė dėl prekių vežimo. Nagrinėjamos bylos atveju dar 2023 m. liepos mėn., t. y. iki bylai patenkant į teismą, muitinė buvo informuota, kad prekių gamintojas yra prekių savininkas, kad pirkėjas neįgijo nuosavybės teisių ir kad nebuvo pilnai atsiskaitęs už prekes. Taigi, muitinei yra žinoma ši aplinkybė dėl prekių savininko, todėl apeliaciniame skunde keliamos abejonės laikytinos nesąžiningomis. Aptartas aplinkybes paneigia ir teismui teikiamas prekių užsakovo raštas, kuriame prekių pirkėjas patvirtino: „elektromechaninės lakštų lankstymo staklės „ERBEND MFD 3220“ ir elektromechaninės giljotinos „ERBEND EMS 3220“ nuosavybės teisės nebuvo perleistos bendrovei OOO „Mehanolog“, kadangi staklės nebuvo pristatytos į Rusiją ir nebuvo sumokėtas galutinis mokėjimas tiekėjui. Galutinį 20% mokėjimą susitarus su tiekėju turėjo atlikti EREER GRUP MARINA SANAY1 TIC. LTD. STI., gavusi ir priėmusi prekes Bratsko mieste.“ Tokios pačios aplinkybės buvo nurodytos ir antrosios pirkimo-pardavimo sandorio šalies – prekių savininko dar 2023 m. liepos mėn. muitinei siųstame susirašinėjime ir raštuose. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos deklaratyvios prielaidos dėl prekių savininko ir nuosavybės atmestinos kaip nepagrįstos.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Aukštesnės instancijos teismo posėdyje buvo ištirti papildomai teismui pateikti dokumentai: 2023 m. liepos 10 d. el. laiškas Muitinei su vertimu ir 2024 m. sausio 17 d. prekių pirkėjo raštas, kuriame prekių pirkėjas patvirtino, kad „elektromechaninės lakštų lankstymo staklės „ERBEND MFD 3220“ ir elektromechaninės giljotinos „ERBEND EMS 3220“ nuosavybės teisės nebuvo perleistos bendrovei OOO „Mehanolog“, kadangi staklės nebuvo pristatytos į Rusiją ir nebuvo sumokėtas galutinis mokėjimas tiekėjui. Galutinį 20% mokėjimą susitarus su tiekėju turėjo atlikti EREER GRUP MARINA SANAY1 TIC. LTD. STI., gavusi ir priėmusi prekes Bratsko mieste.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta Vilniaus teritorinės muitinės atstovė Loreta Cickevičiūte paaiškino, kad neatsakys, kokiu teisės aktu eksporto muitinė privalo vadovautis, atlikdama eksporto arba reeksporto deklaracijos atitikimą kitiems dokumentams, tikrindama deklaracijos atitikimą. Jos išsilavinimas – teisinis išsilavinimas, dirba Muitinės teisės skyriuje. Atliekant minėtas procedūras yra taikomas Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu patvirtintas elektronines eksporto ar reeksporto deklaracijos pateikimo priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto, reeksporto muitinės mainų taisyklėmis. Jeigu negalima išleisti krovinio, yra muitinės deklaracijų apdorojimo sistema, kurioje yra pažymima, dėl kokių priežasčių negalimas eksportas ir sistemoje muitinės tarpininkas mato, kad yra pažymėta, jog deklaracija neišleidžiama. Muitinės sprendimai yra arba išleisti, arba neišleisti. Jei priimamas sprendimas neišleisti, tai muitinės tarpininko atstovas muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje mato. Administracinėn atsakomybėn muitinės tarpininkas traukiamas ne todėl, kad neišleidžiama ar išleidžiama deklaracija, o todėl, kad, tarkim, yra neatitikimai. Jeigu yra neatitikimai, kuriuos pateikia deklaracijoje, tai muitinės tarpininkui surašomas protokolas. Dėl krovinio konfiskavimo, tai yra įvertinamos visos aplinkybės ir tada sprendžiama, ar jį konfiskuoti, ar ne. Muitinė turi diskrecijos teisę spręsti dėl krovinio konfiskavimo. Šiuo konkrečiu atveju muitinės pareigūnai vadovavosi ir visada vadovaujasi taisyklėmis. Neatitikimų nebuvo nustatyta, informacija apie prekes buvo pateikta teisingai ir nomenklatūros kodas buvo pateiktas teisingai, viskas buvo gerai, tiesiog tos prekės buvo sankcionuotos ir, apskritai, tokia kaip deklaracija negalėjo būti pateikta. Deklaracija buvo pateikta, buvo kodai, kurie numatyti prekėms ir jie buvo teisingi, atitiko prekės aprašymą, pavadinimą, kuris numatytas reglamente. Tai kodas 846224, o kitos prekės 846233. Visos aplinkybės buvo aptartos pirmos instancijos teisme, nežino, ar verta jas vėl aptarinėti, dėl kokių priežasčių tos prekės išvažiavo iš „Savanorių“. Neatitikimai buvo nustatyti, nes nesuveikė rizikos profilis. Rizikos profilis yra sistema, kurioje profiliai tam tikroms prekėms, tam tikriems prekių kodams ir kai yra pateikiama deklaracija, gali būti, kad tai deklaracijai suveiks tam tikras rizikos profilis ir tuomet automatiškai deklaracija patenka ar į geltoną, ar raudoną kanalą. Jei patenka į geltoną kanalą, yra dokumentinis patikrinimas, jei patenka į raudoną kanalą, yra ne tik dokumentinis, bet ir fizinis prekių tikrinimas. Pirmos instancijos teisme buvo kalbėta apie rizikos profilį, buvo dokumentai pateikti iš rizikos profilio, jie yra byloje. Nesuveikė rizikos profilis, pareigūnas tiesiog nepatikrino, jie turi patikrinti irgi deklaraciją, nesvarbu, kad ji sukrenta. Tiesiog nepatikrino kodo, pati su tuo pareigūnu kalbėjo, jis pasakė, kad „taip, nepatikrino, nesužiūrėjo“. Jei muitinės pareigūnas būtų patikrinęs kodą ir padaręs, ką turėjo padaryti, tai prekės iš eksporto muitinės net nebūtų išleistos. Pareigūnas M. L. Šiuo metu šio pareigūno atžvilgiu kol kas nėra atliekamos jokios procedūros, bet pavaduotojui, kuris kuruoja tą postą, pasakė šią situaciją. Kol kas raštiškai šiuo klausimu niekas nevyksta. Dėl balandžio 18 d. gabento krovinio, kol kas yra surašytas protokolas A. S., bet jis, kol nebus išnagrinėta ši byla, nesprendžiamas. Dėl „Ex Works“ sakė pirmosios instancijos teisme baigiamosiose kalbose ir nurodėte atsiliepime, kad negalėjote atsikirsti, tačiau replikos teisė buvo suteikta. Ginčo metu dėl to nepasisakė, nes dokumentai buvo analizuojami kiekvieną kartą. Visi papildomi dokumentai, kurie buvo pridedami, jie būdavo vertinami ir nieko nereiškia, kad jie nebuvo paminėti posėdžio pradžioje. Šis klausimas dėl „Ex Works“ buvo iškeltas tik baigiamosiose kalbose, yra teismo posėdžio garso įrašai. Prie atsiliepimo pridėtus dokumentus matė pirmą kartą, kai gavo atsiliepimą. Tų dokumentų byloje ir institucijoje nebuvo. TIR knygelėje pasirašė M. L. ir jis leido 2023 m. gegužės 23 d. išvežti prekes iš „Savanorių“ posto, tai patvirtina knygelėje esantis antspaudas. Dėl UAB „European Transit Service“ dar kol kas nepradėtas tyrimas, bet medžiaga yra perduota pažeidimo prevencijos skyriui, kad atliktų tyrimą. Perdavimas užfiksuotas jų vidiniuose dokumentuose. Perduota neseniai, šiais metais. Prekės kode yra daugiau nei šeši skaitmenys, o reglamente numatyti 4 skaičiai. Muitininkų tarpininkas privalėjo tikrinti visą skaičių kombinaciją, nes reglamente yra nurodyti arba keturi, arba šeši skaičiai, todėl ji turėjo susirasti ar keturis, ar šešis. Kolega M. L. turėjo tikrinti ir keturių, ir šešių skaičių kodą. Negali atsakyti, ar jis patikrino šešis skaičius.

8. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina ir tai, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

9. Pagal šiuo metu galiojančio ANK 515 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

10. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui kaip ir kitiems teisės pažeidimams būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, Nr. 2AT-57-976/2020).

11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad A. S. pateikė muitinei TIR knygelę, kurioje nurodė prekes, klasifikuojamas kombinuotosios nomenklatūros kodu 8462, kurios įtrauktos į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje XXIII priedo C dalį (2023 m. balandžio 27 d. Reglamento redakcija). Taip pat byloje nustatyta, kad šios prekės buvo gabenamos ir pristatytos į Lavoriškių kelio postą, kur buvo sulaikytos.

12. Apylinkės teismas, spręsdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atsakomybės klausimą pagal ANK 515 straipsnį, pagrįstai pažymėjo, jog nepakanka nustatyti tik objektyviųjų nusižengimo požymių buvimo, tačiau būtina konstatuoti ir subjektyvųjį požymį – kaltę. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, Nr. 2AT-57-976/2020, Nr. 2AT-68-303/2022).

13. Tiek skundžiamame apylinkės teismo sprendime, tiek Institucijos apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog administracinis nusižengimas, numatytas ANK 515 straipsnyje, gali būti padarytas tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. ANK nėra normos, analogiškos BK 16 straipsnio 4 daliai nuostatos, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). ANK 515 straipsnyje nėra įtvirtinta jokių šio administracinio nusižengimo požymių, iš kurių turinio būtų galima spręsti apie administracinės atsakomybės taikymą tik už tyčinius ir (ar) neatsargius tarptautinių sankcijų pažeidimus. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė išsamius motyvus, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas nagrinėjamu atveju nepasireiškė A. S. veikiant nei tyčine, nei neatsargia kaltės forma. Su tokia žemesnės instancijos teismo išvada apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka.

14. Reglamento 3k straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje.

15. Reglamento 3k straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad draudžiama bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis ir su tų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu.

16. Pagal pateiktą TARIC informaciją Europos Komisijos internetiniame tinklalapyje bei LITAR informaciją Lietuvos muitinės internetiniame tinklalapyje matyti, jog prekių su KN kodu 846224 ir 846233 eksportas į Rusijos Federaciją leidžiamas po patikrinimo. Eksportas galimas pagal Reglamento 3k straipsnio 4, 5 dalis.

17. Taigi, visiškas Reglamento XXIII priedo C dalyje nurodytų prekių importas/eksportas nėra uždraustas – draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, be to, esant atitinkamoms sąlygoms, importas/eksportas galimas.

18. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktą TARIC, LITAR informaciją prekių su KN kodu 846224 ir 846233 eksportas į Rusijos Federaciją leidžiamas po patikrinimo, atliekant ribojamųjų prekių kontrolę, A. S. apylinkės teismui pateikti paaiškinimai, kad ji buvo suvedusi į TARIC ir Reglamentą pirmus šešis prekių kodo skaičius, tačiau imperatyvaus draudimo prekėms nerado, iš esmės yra pagrįsti, nes, kaip minėta, nurodytoms prekėms yra taikomi ribojimai, o ne imperatyvūs draudimai. Šiuo aspektu pritartina apylinkės teismo išvadai, jog eksporto kontrolę turėjo atlikti Institucija, o ne administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.

19. Šiame kontekste taip pat įvertinus byloje nustatytas aplinkybes – trumpą laiko tarpą, praėjusį nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos (nepilni du mėnesiai) (Kiek tai susiję su XXIII priedo C dalyje išvardytomis prekėmis, 1 ir 2 dalyse nustatyti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų anksčiau nei 2023 m. vasario 26 d., ir papildomų sutarčių, būtinų tokioms sutartims įvykdyti, vykdymui iki 2023 m. kovo 27 d. – Reglamento 3k straipsnio 3c dalis); aplinkybę, jog Institucijos pareigūnai prekių tikrinimo metu eksporto muitinės įstaigoje jokių neatitikimų nenustatė tiek 2023 m. balandžio 18 d., tiek 2023 m. gegužės 23 d.; aplinkybę, kad ir 2023 m. balandžio 18 d., kuomet analogiškos prekės buvo išleistos iš Europos Sąjungos teritorijos į Rusijos Federaciją, dokumentus pildė ir muitinei teikė A. S.; minėtus TARIC sistemoje esančius duomenis, kuriais remiantis tokių prekių eksportas galimas po kontrolės; tai, jog A. S. tranzito deklaracijoje pateikė teisingą informaciją, tikrino, ar nepažeidžiamas galimas sankcijų taikymas, įvesdama prekių KN kodą į TARIC sistemą, Reglamentą, kuriuose nustatyta, kad prekių eksportas galimas po kontrolės, o muitinė, atlikusi prekių patikrą (kontrolę), kadangi eksporto muitinės įstaigoje net ir jos vidinėje sistemoje tiek 2023 m. balandžio 18 d., tiek 2023 m. gegužės 23 d. nebuvo užfiksuoti duomenys apie imperatyvų draudimą gabenti minėtas prekes (rizikos profilyje buvo suformuotas tik nurodymas patikrinti galimą riziką, ką pareigūnai ir padarė bei abiem atvejais eksporto muitinės įstaigoje nenustatė jokių neatitikimų), apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad šioje byloje nėra pagrindo išvadai, jog atlikdama Institucijos nutarime nurodytus veiksmus A. S. veikė dėl tyčios ar dėl neatsargumo, t. y. negalima vienareikšmiškai teigti, kad jos veiksmuose yra būtinas administracinio nusižengimo sudėties požymis ‒ kaltė. Nagrinėjamu atveju nenustačius A. S. kaltės kaip vieno iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių, buvo pakankamas pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjai.

20. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, Nr. 2AT-78-788/2016, Nr. 2AT-36-788/2019, Nr. 2AT-35-648/2021). Įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylose turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylos aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. S. pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį nutraukė, naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

22. Aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad apeliaciniame skunde apeliantė pažymėjo, jog apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad panaikinus skundžiamą nutarimą, išnyksta teisinis pagrindas konfiskuoti skundžiamame nutarime nurodytas prekes, todėl Vilniaus teritorinė muitinė pasisako dėl poveikio priemonės, t. y. prekių – elektromechaninių lakštų lankstymo staklių ir elektromechaninių kirpimo staklių konfiskavimo taikymo tuo atveju, jeigu išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas priims sprendimą teismo nutartį panaikinti ir paliks galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą. Atsižvelgiant į šiuos apeliacinio skundo argumentus apygardos teismas plačiau apie apeliaciniame skunde nurodomus argumentus dėl aktualių prekių konfiskavimo nepasisako.

Dėl tikslintinų aplinkybių

23. Apylinkės tesimas ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu panaikino Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. ANK 642 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose ir 3 dalyje nurodytais atvejais teismas priima nutarimus, 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nutartis. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. procesinis sprendimas tikslintinas, teismo sprendimo aprašomojoje dalyje pakeičiant procesinio sprendimo formą iš nutarties į nutarimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo aprašomojoje dalyje nurodytą procesinio sprendimo formą – pakeisti nurodytą procesinio sprendimo formą iš nutarties į nutarimą.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.