Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) direktoriaus pavaduotojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto L. P. skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-2171-2022 (ROIK 22184236549) pakeistas: panaikinta nutarimo dalis, kuria L. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalį ir paskirta 200 Eur bauda, nesant šio nusižengimo požymių; panaikinta Institucijos nutarimo dalis, kuria L. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 213 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – daikto (medienos 19 870 kg) konfiskavimas ir prekių gavėjas UAB „I.“ įpareigotas grąžinti prekes pardavėjui Baltarusijos įmonei „P.“ įforminant tranzito procedūrą; nustatyta L. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte; kita Institucijos nutarimo dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Institucijos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-2171-2022 (ROIK: 22184236549) L. P. pripažintas kaltu pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 3 dalį ir, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 200 Eur dydžio bauda, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 213 straipsnio 3 dalyje, paskirta 1 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto (medienos 19 870 kg) konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir L. P. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto (medienos 19 870 kg) konfiskavimas.

2. L. P. nubaustas už tai, kad 2022 m. spalio 4 d., 13.20 val., Vilniaus mieste, Kirtimų g. 47B, MDAS priemonėmis 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo pateikta importo deklaracija MRN 22LTKC0100IM18D898, kurioje deklaruotos prekės – medinės baldų dalys: lovų sudedamosios dalys, prekės kodas 94039100, siuntėjas „P.“ šalis – Baltarusija, gavėjas UAB „I.“ šalis – Lietuva. Kilus įtarimui, kad neteisingai deklaruotas prekės kodas, buvo paimtas mėginys. Atlikus mėginio tyrimą nustatyta, kad deklaruotas prekės neteisingai suklasifikuotos. Pagal gautą prekių klasifikavimo aktą Nr. 22V0595 deklaruotas prekės kodas 94039100 keičiasi į KN kodą 4421999999, kuriam taikomi apribojimai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, 1 o straipsnis, X priede įvardintas prekes įvežti draudžiama. UAB „I.“ direktorius L. P., atgabendamas ir importuodamas prekes, kurioms taikomos Tarptautinės sankcijos ir draudimai, savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodeksą bei padarė pažeidimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 3 dalyje. Prekės sulaikytos. Nutarime prie kitų aplinkybių taip pat nurodyta, jog UAB „I.“ direktorius L. P., pažeisdamas 2022 m. kovo 2 d. Tarybos Reglamento (ES) 2022/355, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje (toliau – Reglamentas) l o straipsnio 1 dalį, įsigijo medines baldų dalis, pradėjo importo procedūrą ir gabeno šias prekes, nors šių prekių importui taikomas draudimas. Administracinė nuobauda skirta įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, remiantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi (b. l. 9-10).

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi L. P. skundas tenkintas iš dalies ir panaikinta Institucijos nutarimo dalis, kuria L. P. pripažintas kaltu pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį ir paskirta 200 Eur bauda, nesant šio nusižengimo požymių; panaikinta Institucijos nutarimo dalis, kuria L. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 213 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – daikto (medienos 19 870 kg) konfiskavimas ir prekių gavėjas UAB „I.“ įpareigotas grąžinti prekes pardavėjui Baltarusijos įmonei „P.“ įforminant tranzito procedūrą; nustatyta L. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte; kita Institucijos nutarimo dalis palikta nepakeista.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas A. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą.

4.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad nusižengimas, numatytas ANK 515 straipsnyje, gali būti padarytas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pasak apelianto, šio administracinio nusižengimo negalima vertinti analogiškai su nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 123¹ straipsnyje (Tarptautinių sankcijų pažeidimas). Apelianto įsitikinimu, minėtus pažeidimus sieja tik bendras objektas, t. y. Lietuvos Respublikos interesai, tačiau skirtingai nei ANK 515 straipsnio atveju, BK 123¹ straipsnyje įtvirtintas tarptautinių sankcijų pažeidimas, nusikaltimu tampa tik tuo atveju jeigu dėl pažeidimo buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad ANK 515 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo, t. y. nesusipažinus su atitinkamų Europos Sąjungos Reglamentų nuostatomis. Apeliantas, cituodamas teismų praktikos pavyzdžius, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-696/2017, Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-806/2023) taip pat pažymi, kad ANK 515 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne vien tyčine kaltės forma, bet ir dėl neatsargumo.

4.2. Institucijos atstovo teigimu, L. P. veiksmai turėjo būti vertinami kaip ANK 213 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnyje numatytų nusižengimų sutaptis, kadangi abi normos yra tiesiogiai susijusios su apribojimų prekių gabenimui nesilaikymu.

4.3. Skunde taip pat nesutinkama, kad inkriminuotas nusižengimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma. Nors L. P. teigė, jog importuotos prekės visuomet buvo deklaruojamos kodu 94039100, tačiau nuo prekių tarifinio klasifikavimo pasikeitimų buvo praėję daugiau kaip metai ir tai turėjo būti žinoma asmenims, kurie siekia importuoti atitinkamas prekes. Taip pat nurodoma, jog pasikeitimus dėl prekių priskyrimo atitinkamam KN kodui priima Europos Komisija reglamentais, kurie yra tiesiogiai taikomi visoms valstybėms narėms ir visiems viešai prieinami, todėl asmenys privalo sekti Europos Komisijos priimtus teisės aktus ir muitinė nėra įpareigota apie tai pranešti asmenims, kadangi priimamų teisės aktų prieinamumas yra visiems vienodas.

4.4. Kitoje skundo dalyje apeliantas, atsižvelgdamas į šiuo metu esamą pasaulinę geopolitinę situaciją, tarptautinės bendruomenės norą ir siekį efektyviai taikyti tarptautines sankcijas, užtikrinti tarptautinį ir regioninį saugumą, stabilumą bei Reglamentu taikomus draudimus, tvirtina, jog poveikio priemonės taikymas, t. y. sulaikytų prekių konfiskavimas, yra proporcingas ir teisingas padarytam nusižengimui. L. P., įsigydamas prekes, jas gabendamas bei pateikdamas muitinei turint tikslą jas importuoti, atsižvelgiant į tai, jog Europos Komisija praktiškai kas mėnesį priimdavo naujus sankcijų paketus tiek Rusijos Federacijai, tiek Baltarusijos Respublikai, prisiėmė riziką dėl iš Baltarusijos įsigytų, gabentų bei siektų importuoti prekių. Siekiant tinkamai ir efektyviai užtikrinti tarptautinių sankcijų bei jų gabenimo tvarkos laikymąsi, tokių prekių konfiskavimas visiškai atitinka teisingumo bei proporcingumo principus.

5. Atsiliepimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. P. atstovas advokatas Jonas Sakalauskas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei apelianto cituojamoje Vilniaus apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-806/2023. Atstovas pažymi, kad apelianto cituojamu atveju įmonė pradėjo savo veiklą ir iš Baltarusijos importavo medines baldų dalis (lovų sudedamąsias dalis) tik 2022 m. rugpjūčio mėnesį, neturėjo jokios susiformavusios importavimo ir deklaravimo praktikos su muitine, kai tuo tarpu L. P. dar nuo 2016 m. importuodavo ginčo prekes, mokėdavo muito mokestį ir iš muitinės nebuvo gavęs jokios informacijos dėl netinkamai klasifikuojamų prekių (informacija negauta net ir prasidėjus karui Ukrainos Respublikoje).

5.2. Atstovo teigimu, apelianto argumentai dėl ANK 515 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo galimybės ir neatsargia kaltės forma apsiriboja ne sistemine ANK 515 ir BK 123¹ straipsnių nuostatų analize, o tik vienu sakiniu, kad ANK 515 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne vien tyčine kaltės forma, bet ir dėl neatsargumo, t. y. nesusipažinus su atitinkamų Europos Sąjungos reglamentų nuostatomis. Dėl to atmestini argumentai, kad L. P. turėtų būti inkriminuojami du administraciniai nusižengimai.

5.3. Atsiliepime pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Vilniaus teritorinės muitinės nutarimo dalį dėl turto konfiskavimo. Anot atstovo, apeliaciniame skunde nėra nurodyta nė vieno teisinio argumento, kuriuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas turėtų naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl turto konfiskavimo. Apeliantas turto konfiskavimo būtinumą grindžia geopolitine situacija, tarptautinės bendruomenės noru ir siekiu efektyviai taikyti tarptautines sankcijas, tačiau tokie nurodyti argumentai nėra teisiniai, siekiant pagrįsti administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo nurodytoms prekėms, atsižvelgiant ir į jų vertę, taikymą šioje byloje. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apelianto cituojamame nutarime taip pat nebuvo taikomas turto konfiskavimas. Be to, pažymimą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo prekės gali ir turi būti grąžintos eksportuotojui ir kita teritorinė muitinė jau yra taikiusi tokią praktiką L. P. vadovaujamos UAB „I.“ atžvilgiu, t. y. taikant tranzito procedūrą buvo leista grąžinti eksportuotojui į Lietuvą neįleistas tapačias prekes. Priežasčių, kodėl toks modelis negali būti pritaikytas ir šiuo atveju, Vilniaus teritorinė muitinė nenurodė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutarties dalis, kuria buvo panaikinta Institucijos nutarimo dalis dėl L. P. pripažinimo kaltu pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsta, todėl naikintina.

7. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 515 straipsnyje, gali būti padarytas tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai BK 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui, žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimas ar realizavimas (ANK 109 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). ANK 515 straipsnyje nėra įtvirtinta jokių šio administracinio nusižengimo požymių, iš kurių turinio būtų galima spręsti apie administracinės atsakomybės taikymą tik už tyčinius tarptautinių sankcijų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria konstatuota, jog nenustačius tyčinės kaltės formos L. P. veiksmuose, nėra pagrindo patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnį.

8. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė išsamius motyvus, jog Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų sankcijų (Reglamento l o straipsnio 1 dalies) pažeidimas pasireiškė veikiant neatsargia kaltės forma – nerūpestingai. Tokie argumentai yra pagrįsti, su jais sutiktina, galima matyti, kad ir apeliantas skunde iš esmės pabrėžia neatsargios kaltės t. y. nerūpestingumo, požymius (pvz., pažeidėjui turėjo būti žinomos įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, priimti teisės aktai).

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad buvo pateikta importo deklaracija, kurioje deklaruotos prekės – medinės baldų dalys: lovų sudedamosios dalys, nurodant prekės kodą 94039100. Prekių siuntėjas „P.“, šalis – Baltarusija, gavėjas UAB „I.“, šalis – Lietuva. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad buvo nurodytas neteisingas prekių kodas. Prekių klasifikavimo akte nurodyta, kad nustatytas ginčo prekių nomenklatūros kodas 4421999999 (b. l. 17), kuriam taikomi apribojimai, nustatyti Reglamentu. Pabrėžtina, kad Kombinuotoji nomenklatūra buvo patvirtinta Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei Bendrojo muitų tarifo. Ji yra kasmet atnaujinama ir skelbiama viešai. 2022 m. Kombinuotosios nomenklatūros versija patvirtinta 2021 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1832. Pagal viešai skelbiamą Kombinuotąją nomenklatūrą kodu 4421999999 yra klasifikuojami „Kiti medienos gaminiai“, jų niekaip tiksliau neapibūdinant, o kodu 9403 9100 – „Kiti baldai ir jų dalys – Medinės dalys“.

10. 2020 m. rugsėjo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1290 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje buvo patikslinta, kad prekių rūšis, apibūdinama kaip „Medinės lentjuostės, kurias sudaro keli buko arba beržo faneros sluoksniai ir kurių ilgis 480–1 960 mm, plotis 25–105 mm, o storis maždaug 10 mm. Lentjuostės yra lukštintos, sluoksniuotos, sudarytos iš klijuotos medienos ir padengtos. Jos yra tiesios arba lenktos, suapvalintais šonais, galinčios atlaikyti didelę apkrovą ir lenkimo stiprį. Lentjuostės suprojektuotos taip, kad jas būtų galima papildomai neapdorojus montuoti į lovų, fotelių ar sofų rėmus“, turi būti klasifikuojamos KN kodu 4421 9999. Šio sprendimo motyvuose išaiškinta, kad gaminys nelaikytinas baldų dalimis ir nepriskirtinas 9401 arba 9403 pozicijai, nes visų pirma neįmanoma nustatyti, ar lentjuostės turi būti montuojamos vien tik (išimtinai) į produktų, priskiriamų 9401 pozicijai, rėmus, ar į produktų, priskiriamų 9403 pozicijai, rėmus. 94 skirsniui priskiriamos prekių, priskiriamų 9401 ir 9403 pozicijoms, dalys, jeigu jos dėl savo pavidalo ar kitų konkrečių savybių atpažįstamos kaip dalys, skirtos vien tik arba daugiausiai gaminiui, priskiriamam toms pozicijoms. Be to, lentjuostės nelaikytinos lovų, fotelių ar sofų dalimis, nes jos skirtos montuoti į šių baldų rėmus, todėl jos laikytinos čiužinių karkasų, priskiriamų 9404 pozicijai, dalimis. Vadovaujantis 94 skirsnio 3 pastabos B punktu, atskirai pateikiami čiužinių karkasai nelaikytini prekių dalimis ir nepriskirtini, inter alia, 9401 arba 9403 pozicijai. Kadangi 9404 pozicijai priskiriami tik sukomplektuoti produktai, o ne jų dalys, gaminys nepriskirtinas ir tai pozicijai. Lentjuostės pagal objektyvias charakteristikas (porinius matmenis, suapvalintus kraštus, paviršiaus apdorojimą, pajėgumą atlaikyti didelę apkrovą ir lenkimo stiprį) atpažįstamos kaip rėmų dalys. Jos buvo apdorotos tokiu būdu, kad joms suteiktas esminis kitai pozicijai priskiriamų gaminių (sluoksniuotosios medienos gaminių) požymis (taip pat žr. SS paaiškinimų 4412 pozicijos paaiškinimų antrą pastraipą). Dėl įvardintų priežasčių jos nelaikytinos sluoksniuotąja mediena ir nepriskirtinos 4412 pozicijai. Taigi lentjuostės klasifikuotinos pagal medžiagą, iš kurios jos yra pagamintos, laikytinos kitais medienos gaminiais ir joms priskirtinas KN kodas 4421 99 99. Šis įgyvendinimo reglamentas įsigaliojo dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Reglamentas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje 2020 m. rugsėjo 16 d. Pagal jo 2 straipsnio nuostatas šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 34 straipsnio 9 dalimi, buvo galima remtis dar tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

11. Kaip matyti iš paties L. P. paaiškinimų, jis nuo 2016 m. importuodavo baldų detales į Lietuvą pagal 9403 kodą ir parduodavo skirtingiems gamintojams. Prasidėjus karui Ukrainos Respublikoje, patikrino draudžiamų importuoti prekių sąrašus, šio kodo, pagal kurį nuo 2016 metų importuodavo prekes, sąrašuose nebuvo, todėl nusprendė tęsti savo veiklą. Visgi pastebėtina, kad L. P. visiškai netikrino, ar importo deklaracijoje nurodytos prekės yra tinkamai klasifikuotos, jo veiksmai apsiribojo tik 9403 kodo patikra, ar šis nepatenka į Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų sąrašą. L. P. patvirtino, kad apie 2020 m. rugsėjo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1290 jis sužinojo tik vėliau, o, negavęs jokių nurodymų iš muitinės, tęsė veiklą naudodamas ankstesnį kodą. Esant tokioms aplinkybėms nekyla abejonių, kad pažeidimas buvo padarytas L. P. nenumačius, jog prekės buvo klasifikuotos nurodžius netinkamą kodą. Vis dėlto atsižvelgtina į tai, kad L. P. yra įmonės direktorius, ginčo pobūdžio prekes įmonė į Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies importuoja jau nuo 2016 m., kas pagal tokias aplinkybes leidžia spręsti, jog L. P. turėjo pakankamai didelę importo procedūrų patirtį bei galėjo žinoti, kokie teisės aktai reguliuoja muitinės procedūras, kas reglamentuoja prekių priskyrimą konkrečiam kodui, kur yra skelbiama aktuali informacija apie prekių klasifikavimo kodus. Be to, prasidėjus Rusijos Federacijos invazijai į Ukrainos Respubliką, tarptautiniu lygmeniu taikant ir vis įtraukiant naujas sankcijas ne tik Rusijos Federacijai, bet ir Baltarusijos Respublikai, toliau tęsdamas veiklą ir importuodamas prekes iš Baltarusijos Respublikos, L. P. turėjo tikrinti įgyvendinamas tarptautines sankcijas, aktualius Reglamentus ir atkreipti dėmesį ne tik į sankcionuotų prekių aprašymus, jų kodus, bet ir paties ginčo prekių kodo tinkamą nustatymą. Tokių nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad L. P. nenumatė, jog importo deklaracijoje nurodytoms prekėms taikomos tarptautinės sankcijos, tačiau pagal savo asmenines savybes, veiklos pobūdį, pakankamai ženklią darbinę patirtį, kintančią geopolitinę situaciją, turėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. pastarasis veikė neatsargiai. Atsižvelgiant į tai, pritartina apelianto argumentams, kad L. P. veiksmuose yra visi ANK 515 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria buvo panaikinta Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo dalis pripažinti L. P. kaltu pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 200 Eur baudą, naikintina, paliekant galioti šioje dalyje Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą.

12. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo panaikintas administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas. Apeliantas įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju pritaikytas sulaikytų prekių konfiskavimas yra proporcingas ir teisingas padarytam nusižengimui, siekiant tinkamai ir efektyviai užtikrinti tarptautinių sankcijų bei jų gabenimo tvarkos laikymąsi, tokių prekių konfiskavimas visiškai atitinka teisingumo bei proporcingumo principus. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

13. ANK 213 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas prekių konfiskavimas. Pažymėtina, kad pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi turto konfiskavimu, kaip ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis, siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

14. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu L. P. už ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta ne tik 1 200 Eur bauda, bet ir nuspręsta skirti administracinio poveikio priemonę – konfiskuoti sulaikytas prekes – 19 870 kg medienos. Skundą dėl Institucijos nutarimo išnagrinėjęs apylinkės nenustatė būtinumo konfiskuoti ginčo prekes ir šią administracinio poveikio priemonę panaikino, apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai išvadai. Pabrėžtina, kad importo deklaracijoje nurodytų prekių vertė siekia 15 836,07 Eur, tuo tarpu Institucijos nutarimu L. P. buvo paskirta 1 200 Eur galutinė nuobauda. Taigi administracinio poveikio priemonė, kuri iš esmės turi padėti įgyvendinti nuobaudos paskirtį, šiuo atveju taptų papildoma nubaudimo priemone, kuri ženkliai viršytų nuobaudos dydį ir būtų neproporcinga tiek padarytam administraciniam nusižengimui, tiek ir nuobaudos tikslų įgyvendinimui. Pastebėtina ir tai, kad L. P. administraciniai nusižengimai buvo padaryti veikiant neatsargia kaltės forma, o ginčo prekės yra išskirtinai civilinio pobūdžio. L. P. neginčijo administracinių nusižengimų faktinių aplinkybių, iš jo paaiškinimų matyti, kad jis nėra linkęs sistemingai pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, nagrinėjamus administracinius nusižengimus lėmė tik nerūpestingas elgesys. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad L. P. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, anksčiau administracine tvarka buvo baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 11-13), kurie nevertintini kaip itin šiurkštūs. Tokių aplinkybių kontekste, apygardos teismo vertinimu, paskirta 1 200 Eur bauda yra pakankama priemonė nuobaudos paskirčiai ir tikslams įgyvendinti, taip pat administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybei individualizuoti, dėl to apeliacinio skundo prašymas taikyti administracinio poveikio priemonę – prekių konfiskavimą netenkintinas.

15. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Institucijos nutarimo dalį, kuria L. P. pripažintas kaltu pagal ANK 515 straipsnį, dėl to ši apylinkės teismo nutarties dalis naikinama paliekant galioti Institucijos nutarimo dalį. Likusi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra pagrįsta ir motyvuota, kas atitinkamai reiškia nesant pagrindo pilnai tenkinti apeliacinį skundą ir palikti galioti Institucijos nutarimą be jokių pakeitimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį pakeisti:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikinta Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo dalis, kuria L. P. pripažintas kaltu pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 Eur bauda, šioje dalyje paliekant galioti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.