Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutarimo, kuriuo tenkintas Ž. G. skundas dėl Institucijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisena dėl Ž. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 515 straipsnį nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus teritorinės muitinės (toliau ir – Institucija) 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Ž. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnį už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 3 d., 13.02 val., vairuodamas krovininį automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į Rusiją per Lavoriškių kelio postą, gabeno krovinį, dėl kurio atlikus dokumentinį tikrinimą, patikrinus manifestą Nr. (duomenys neskelbtini), CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), specifikaciją Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad Ž. G., iš Lietuvos Respublikos į Rusiją gabendamas lanksčius vamzdžius ir apsauginius, nuleidžiamuosius vožtuvus, kurių kombinuotosios nomenklatūros kodai (KN) yra 83071000 ir 84814090, pažeidė 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/576, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014, dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas) 3k straipsnio 1 dalį. Dėl ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo Ž. G. paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutarimu tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. G. skundas dėl Institucijos nutarimo. Institucijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. MD-VM00-ANR_N-1539-2022 panaikintas, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų ANK 515 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, t. y. byloje nenustatytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos neteisėtumas ir kaltė (tyčia), dėl to administracinė teisena Ž. G. atžvilgiu nutraukta.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

III. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas ir apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Ž. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad krovininiu automobiliu jam atvykus į Lavoriškių kelio postą ir atlikus dokumentinį tikrinimą, t. y. patikrinus manifestą Nr. (duomenys neskelbtini), CMR Nr. (duomenys neskelbtini) ir specifikaciją Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog Ž. G. iš Lietuvos Respublikos į Rusiją gabena lanksčius vamzdžius (KN 8307100) ir apsauginius, nuleidžiamuosius vožtuvus (KN 84814090), taip pažeisdamas 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos Reglamento (ES) 2022/576, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014, dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 3k straipsnio 1 dalies nuostatas. Šiais veiksmais Ž. G., Institucijos vertinimu, padarė ANK 515 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimo motyvus, kurių pagrindu administracinio nusižengimo teisena Ž. G. atžvilgiu buvo nutraukta, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus bei išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingas, byloje surinktais duomenimis patvirtintas išvadas, jog Ž. G. buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl ANK 515 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

11. Pagal šiuo metu galiojančio ANK 515 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. G. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 3 d., galiojo ankstesnė ANK redakcija, kurios 515 straipsnyje buvo numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.). Vadinasi, tiek 2022 m. rugpjūčio 3 d. administracinio nusižengimo protokole, tiek ir 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nepagrįstai nurodyta, kad Ž. G., Institucijos teigimu, kylanti administracinė atsakomybė numatyta ANK 515 straipsnio 1 dalyje.

12. Pabrėžtina, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).

13. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).

14. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, Institucijos vertinimu, būtent Ž. G., kaip asmuo muitiniam tikrinimui pateikęs (vežęs) sankcionuotas prekes, yra kaltas dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo. Pažymėtina, kad dėl to, jog sankcionuotos prekės faktiškai buvo gabenamos ir buvo atgabentos į Lavoriškių kelio postą, abejonių nekyla (šių aplinkybių neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo). Nagrinėjamu atveju aktualaus 2022 m. balandžio 8 d. Reglamento 3k straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Reglamento XXIII priede įtvirtintas Reglamento 3k straipsnyje nurodytų prekių ir technologijų sąrašas, į kurį, be kita ko, įtraukta ir dalis administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. G. vairuotu krovininiu automobiliu gabentų prekių, t. y. lankstūs vamzdžiai, pagaminti iš geležies arba plieno, su jungiamosiomis detalėmis (fitingais) arba be jungiamųjų detalių (KN 830710) ir apsauginiai arba nuleidžiamieji vožtuvai (KN 848140).

15. Kaip matyti iš Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo, Institucija laikosi pozicijos, kad Ž. G. laikomas vienos iš prekių gabenimo grandinės dalių – vežėjo – atstovu, tad gabendamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją Reglamento XXIII priede numatytas prekes, jas pateikdamas muitinės tikrinimui, pažeidė tarptautines sankcijas. Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad vežėjas yra viena iš prekių tiekimo grandinės dalių, tačiau vertina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visuma neginčytinai nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju būtent sankcionuotas prekes gabenęs krovininio automobilio vairuotojas Ž. G. atsakingas už tarptautinių sankcijų pažeidimą. Ž. G. kaltės savaime nepatvirtina ir ta aplinkybė, kad būtent jis pateikė prekes muitiniam tikrinimui. Pastebėtina, kad pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 267 straipsnio 2 dalį iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamas prekes jų išvežimo vietoje muitinei pateikia vienas iš šių asmenų: a) iš Sąjungos muitų teritorijos prekes išvežantis asmuo; b) asmuo, kurio vardu ar kurio interesais veikia asmuo, išvežantis prekes iš Sąjungos muitų teritorijos; c) asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą iki jų išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos. Pagal minėtas nuostatas muitinei išvežamas prekes gali pateikti ne tik prekes išvežantis asmuo, tačiau ir asmuo, kurio vardu ar interesais veikia asmuo, išvežantis prekes iš Sąjungos muitų teritorijos. Aukštesniojo teismo vertinimu, pozicija, kad nagrinėjamu atveju Ž. G., pateikdamas muitinei prekes, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, automatiškai tapo atsakingu už jam inkriminuojamą nusižengimą, laikytina nepagrįsta.

16. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija, gindama savo poziciją dėl Ž. G. atsakomybės už tarptautinių sankcijų pažeidimą, apeliaciniame skunde cituoja teisės aktų normas, pateikia sąvokas, tačiau jų dažnu atveju konkrečiai nesusieja su byloje nagrinėjama situacija, darydama išvadas, jų nepagrindžia. Institucijos vertinimu, būtent Ž. G. turi atsakyti už tarptautinių sankcijų pažeidimą kaip paskutinė prekių, kurioms taikomos sankcijos, tiekimo grandinės dalis, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės bei teismui kilusios abejonės, kurių nepavyko pašalinti, neleidžia konstatuoti jo kaltės, dėl to nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog ji įrodyta surinktų įrodymų visetu. Pabrėžtina, kad pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą tenka institucijai (ANK 567 straipsnis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-303/2022). Be to, pačiame ANK eksplicitiškai numatyta, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis).

17. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad UAB „B.“ vairuotoju-ekspeditoriumi dirbantis Ž. G. iki krovinio atgabenimo į Lavoriškių kelio postą, buvo nuvykęs į komercinį sandėlį UAB „A.“, kurios vadovas K. K. (past. – tai matyti iš viešai prieinamų duomenų), kaip muitinės tarpininkas, atliko ir muitinės formalumus. Muitinės formalumų vykdymas, be kita ko, yra reglamentuotas Muitinės Departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintomis „Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklėse“ (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2022 m. kovo 1 d.) (toliau ir – Taisyklės). Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, K. K. nagrinėjamu atveju buvo deklarantas, t. y. asmuo, sudaręs sutartį su teritorine muitine ir pateikiantis eksporto (reeksporto) muitinės deklaraciją eksporto muitinės įstaigai (Taisyklių 2 punkto 2.1. papunktis); Lavoriškių kelio postas buvo išvežimo muitinės įstaiga, t. y. įstaiga, per kurią buvo vežamos prekės iš muitų teritorijos. Svarbu pastebėti tai, kad muitinės formalumų įvykdyme dalyvauja ir eksporto muitinės įstaiga, kuri, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, nesutampa su išvežimo muitinės įstaiga. Būtent duomenų mainų taisykles tarp deklaranto ir eksporto muitinės įstaigos bei tarp prekių pateikėjo ir išvežimo muitinės įstaigos nustato minėtų Taisyklių nuostatos. Vadinasi, deklarantas, dar iki išleisdamas vairuotoją su kroviniu į išvežimo muitinės įstaigą, tvarko formalumus su eksporto muitinės įstaiga. Pažymėtina tai, kad panašias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė ir liudytoju apklaustas muitinės tarpininkas K. K., paaiškinęs, jog deklarantas pateikia dokumentus per sistemą ir, jeigu viskas gerai, inspektorius tenkina deklaraciją ir ją išleidžia, o deklaracijos „nesuforminus“ krovinys negali būti vežamas; be to K. K. nurodė, kad būna atvejų, jog išsiunčia deklaraciją, o muitinės inspektorius jos neišleidžia, tačiau jeigu išleidžia, vadinasi, viskas gerai.

18. Taisyklių 4 punkto 4.8 papunktyje numatyta, kad jeigu eksporto muitinės įstaiga, atlikdama jai pateiktos eksporto (reeksporto) deklaracijos, ją papildančių dokumentų ir (arba) atitinkamų prekių muitinį tikrinimą, nustato neatitikimus, dėl kurių prekės negali būti išleistos, ji priima sprendimą neišleisti eksportuojamų (reeksportuojamų) prekių. Apie tokį eksporto muitinės įstaigos sprendimą deklarantas informuojamas elektroniniu pranešimu IE551LT, kuriame nurodomas atitinkamas kodas iš Sprendimų dėl muitinio įforminimo pabaigos klasifikatoriaus ir prekių neišleidimo priežastys. Išsiuntus deklarantui elektroninį pranešimą IE551LT atitinkamos eksporto (reeksporto) deklaracijos muitinis įforminimas laikomas baigtu. Nagrinėjamu gi atveju, byloje nėra duomenų apie eksporto muitinės įstaigos sprendimą neišleisti eksportuojamų prekių. Tokių aplinkybių nenurodė ir pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas K. K., Ž. G. išdavęs eksporto manifestą. Pabrėžtina tai, kad, anot liudytojos M. A., visų Ž. G. gabentų prekių eksporto deklaracijos buvo įtrauktos į eksporto manifestą. Liudytojas K. K. paaiškino, jog, užregistravus kiekvieną deklaraciją muitinės sistemoje, laukiamas leidimas ją įtraukti į manifestą ir, tik gavus pranešimą sistemoje, deklaracija įtraukiama į manifestą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, esant tokiai situacijai, kuri susidarė dėl sistemos ar žmogiškos klaidos, deklarantas negavo minėto pranešimo ir sankcionuotoms prekėms buvo išduotos eksporto deklaracijos, kurios buvo įtrauktos į Ž. G. perduotą eksporto manifestą, tokiu būdu Ž. G. neturėjo pagrindo manyti, kad jo vežamos prekės ar dalis jų yra sankcionuotos. Institucijos pateikti argumentai tokios skundžiamo nutarimo išvados nepaneigia. Tuo labiau, kad pagal 2022 m. balandžio 8 d. Reglamento 2022/576, kurio 3k straipsnio 1 dalies nuostatas, Institucijos vertinimu, pažeidė Ž. G., 3k straipsnio 3 dalį numatytos išimtys, kada šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti draudimai netaikomi.

19. Pagal 2022 m. balandžio 8 d. Reglamento 2022/576, kurio 3k straipsnio 1 dalies nuostatas, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų iki 2022 m. balandžio 9 d., arba papildomų sutarčių, būtinų tokioms sutartims įvykdyti, vykdymui iki 2022 m. liepos 10 d. Be to, Reglamento 3k straipsnio 5 dalyje numatyta, kad valstybių narių kompetentingos institucijos tokiomis sąlygomis, kokias jos laiko tinkamomis, gali leisti parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes ir technologijas arba teikti susijusią techninę pagalbą ar finansinę paramą, jei nustato, kad tokios prekės ar technologijos arba susijusios techninės pagalbos arba finansinės paramos teikimas yra reikalingi humanitariniais tikslais.

20. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad prekių, kurių kodai KN 830710 ir KN 848140, (ne)galimumo gabenti iš Lietuvos Respublikos klausimas būtų aiškintasis su jų siuntėju. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas K. K. parodė, kad, jeigu muitinės inspektorius, jam nusiuntus deklaraciją, išleidžia, vadinasi, viskas gerai. Nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, kad Ž. G. buvo išduotas eksporto manifestas (to neneigia ir pati Institucija). Kaip galima suprasti iš nuoseklios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos, jis, gabendamas ir išvežimo vietoje muitinei teikdamas būtent UAB „A.“ sandėliuose pakrautas prekes, su muitinės tarpininko išduotais dokumentais, tarp kurių buvo ir eksporto manifestas, neturėjo pagrindo manyti, kad dėl dalies jų gali kilti problemos dėl joms taikomų tarptautinių sankcijų. Juo labiau, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 8 straipsnio 1 dalies nuostatose eksplicitiškai įtvirtinta tik tai, jog vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę.

21. Byloje nėra ir duomenų, kurie patvirtintų, kad išduodant deklaracijas buvo aiškintasi, ar Ž. G. gabentos prekės nėra laikomos dvejopo naudojimo prekėmis, kurių gabenimui valstybės kompetentinga institucija gali išduoti eksporto licenciją. Lietuvos Respublikoje šios licencijos gavimo tvarkos aspektus reglamentuoja 2004 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 932 patvirtintos „Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir Sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklės“ (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), pagal kurias sprendimą dėl eksporto licencijos priima Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pažymėtina, kad pagal 2021 m. gegužės 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009, nustatančio Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą, nuostatas dvejopo naudojimo prekėmis pripažįstamos prekės, įskaitant programinę įrangą ir technologijas, kurios gali būti naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams.

22. Šio klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į apylinkės teisme duotus liudytojo K. K. parodymus, kad jeigu muitinės inspektoriui kyla klausimų, jis gali liepti per sistemą pateikti dokumentus; dokumentus pateikia deklarantas; jeigu inspektorius įsitikina, deklaraciją išleidžia, tai vyksta dar prieš kroviniui išvažiuojant iš sandėlio. Nagrinėjamu gi atveju, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, ar muitinės inspektoriui (ne)kilo klausimų dėl Ž. G. gabentų prekių deklaracijų. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad, kaip nurodoma skundžiamame nutarime, dėl sistemos klaidos ar dėl žmogiškojo faktoriaus, nebuvo tinkamai užfiksuotos sankcionuotos prekės ir joms buvo išduotos eksporto deklaracijos, patvirtina prie Institucijos apeliacinio skundo pateikti duomenys (past. – Institucijos atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad dokumentus iš MDAS pateikė tik apeliacinės instancijos teismui prie apeliacinio skundo (b. l. 94). Iš byloje pateikto Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos atvaizdo kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) (past. – Ž. G. išduoto eksporto manifesto numeris), kurio patikrinimui suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti neatitikimai, t. y. sistemoje nurodyta patikrinti netarifinio reguliavimo priemonių taikymo teisingumą, kadangi buvo nustatyta galima rizika, susijusi su Reglamento 3k straipsnio draudimais (b. l. 72–73). Atkreiptinas dėmesys, kad ir pačioje MDAS nurodyta minėta eksporto draudimo išimtis, įtvirtinta Reglamento 3k straipsnio 5 dalyje. Visgi, kaip jau buvo nurodyta, nustačius, kad krovinyje yra sankcionuotų prekių, su siuntėju nebuvo aiškinamasi, ar tokios prekės nagrinėjamu atveju iš tiesų negalėjo būti gabenamos, nes muitinės tarpininkui, taip pat kaip ir muitinės inspektoriui, šis klausimas nebuvo kilęs. Šios abejonių keliančios aplinkybės taip pat neleidžia konstatuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. G. kaltės.

23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje esančioje prekių specifikacijoje, pagal kurią, Institucijos teigimu, Ž. G. privalėjo patikrinti gabenamas prekes ir jų kombinuotosios nomenklatūros kodus, šie kodai nevisiškai sutampa su Reglamento XXIII priede įtvirtintais prekių kodais. Aptariamoje specifikacijoje pateikti smulkesnių kategorijų prekių kombinuotosios nomenklatūros kodai. Kaip matyti, Reglamente apsauginių arba nuleidžiamųjų vožtuvų KN yra 8481 40, o specifikacijoje nurodyta 84814090. Be to, specifikacijoje nurodytas konkretesnis ir lanksčių vamzdžių kodas, t. y. Reglamente nurodytas KN 8307 10, o specifikacijoje – 83071000. Tai, kad Reglamente nurodyti prekių kodai yra išskaidomi į smulkesnes kategorijas, galima matyti Lietuvos muitinės LITAR sistemoje, tačiau, Institucijos vertinimu, Ž. G. iš specifikacijoje pateiktų duomenų privalėjo suprasti, kad gabena sankcionuotas prekes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo neabejotinai sutikti su tokia Institucijos pozicija.

24. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja M. A. parodė, kad deklaracijose turi būti skaičiai, pagal kuriuos nustatoma, kad prekės yra sankcionuotos, tačiau, aukštesnysis teismas pastebi, jog nagrinėjamos bylos medžiagoje deklaracijų, kuriose būtų nurodyti sankcionuotų prekių kodai, nėra, dėl to kyla pagrįsta abejonė, ar šių prekių deklaracijas prekes vežęs Ž. G. buvo matęs ir ar jis jas turėjo. Be to, nors Ž. G. buvo išduotas eksporto manifesto numeris, kuriame įtrauktos visų prekių eksporto deklaracijos, tačiau pabrėžtina, kad be muitinės sistemos, į kurią turi būti įvedamas eksporto manifesto numeris, iš šio numerio Ž. G. negalėjo gauti jokios informacijos, leidžiančios spręsti apie sankcionuotų prekių egzistavimą. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojos M. A. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad ji nemato, kas yra manifeste tol, kol neprisijungia prie Muitinės duomenų apdorojimo sistemos (b. l. 97).

25. Institucija, grįsdama savo poziciją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. G., kaip prekių, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, tiekimo grandines dalyvio, kaltės pagal ANK 515 straipsnį, laikosi nuomonės, kad nagrinėjamu atveju, kai prekės buvo vežamos į Rusijos Federaciją, vairuotojas turėjo atsargiau žiūrėti į išvežamas prekes. Šiame kontekste pastebėtina tai, kad pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 11 straipsnio 1 dalį iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, tačiau vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas (CMR 11 straipsnio 2 dalis). Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. G. gabento krovinio muitinės formalumus tvarkė šioje srityje kompetentingas asmuo – muitinės tarpininkas, kuris, laikantis minėtos Institucijos skunde išdėstytos pozicijos, taip pat turėjo įžvelgti galimas grėsmes dėl į Rusijos Federaciją gabenamo krovinio. Kaip jau buvo nurodyta, UAB „A.“ teikia ne tik muitinės tarpininkavimo, bet ir muitinės sandėlio paslaugas. Byloje nustatyta, kad būtent šios įmonės sandėliuose buvo sukrautos Ž. G. gabentos prekės, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat galėjo duoti Ž. G. pagrindą manyti, kad, kaip nurodyta jo paaiškinimuose, sankcionuotų prekių jam nebūtų pakrovę ir tokioms prekėms nebūtų išdavę eksporto manifesto. Aplinkybę, kad muitinės tarpininkas taip pat gali patikrinti vežamų prekių kodus ir įvertinti, ar jos nėra sankcionuotos, patvirtino ir liudytoja M. A., apeliacinės instancijos teisme pažymėjusi, jog vieni muitinės tarpininkai yra susipažinę su reglamentų nuostatomis dėl sankcijų ir atidžiai peržiūri prekių kodus, o kiti – atsakomybę perkelia vairuotojui (b. l. 97–98). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas muitinės tarpininkas K. K. parodė, jog, jeigu prekė yra sankcionuota, jis net neišleidžia eksporto deklaracijos, o krovinys nėra kraunamas ir neišvažiuoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma ne patvirtina Ž. G. kaltę, o kelia pagrįstų abejonių, kaip nagrinėjamu atveju sankcionuotoms prekėms buvo duotas leidimas iš įmonės išvykti.

26. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). Įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylose turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylos aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-693/2019, 2AT-38-976/2020 ir kt.).

27. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad net ir atlikus dalinį įrodymų tyrimą (jį iš dalies suponavo ir Institucijos veiksmai, tik prie apeliacinio skundo pateikiant bylos nagrinėjimui reikšmingus duomenis) pašalinti byloje kylančių abejonių nėra galimybės, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas Ž. G. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nenustačius jo veikoje ANK 515 straipsnio būtinųjų požymių, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

28. Vertinant Institucijos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).

29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, taikė ANK bei kitų teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą panaikinti Institucijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimą ir Ž. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, todėl Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinis skundas netenkintinas.

30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.