Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) atstovei Loretai Cickevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iš dalies nuotoliniu būdu (per ZOOM programą) išnagrinėjo pareiškėjo Ž. G. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. 2022-09-22 nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-1539-2022 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 22175958309), kuriuo Ž. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnį ir nubaustas 200 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2022-09-22 Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas A. S. priėmė nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-1539-2022 (administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22175958309, kuriuo Ž. G. pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 200 Eur dydžio baudą už tai, kad jis 2022-08-03 vyko krovininiu automobiliu Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į Rusiją per Lavoriškių kelio postą, gabeno krovinį. Atlikus dokumentinį tikrinimą, patikrinus manifestą Nr. (duomenys neskelbtini), CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) specifikaciją Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad asmuo gabendamas prekes, kurių kombinuotosios nomenklatūros kodai (KN) yra 830710 ir 848140, pažeidė 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/576 kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas) 3k straipsnio 1 dalį, t. y. padarė administracinį nusižengimą numatyta ANK 515 straipsnyje.

2. Teisme gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. G. skundas dėl nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, jog su nutarimu bei paskirta nuobauda nesutinka, kadangi nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tuo metu buvusios situacijos. Nutarime nurodyta, kad jis, Ž. G., dalyvaudamas bylos nagrinėjimo metu, nurodė, kad žinojo, kokias prekes vežė, tačiau nežinojo, kad vežamos prekės yra sankcionuotos, bet tai nėra tiesa. 2022-08-03- jis atvyko į muitinės sandėlį, kuriame paliko savo vairuojamą transporto priemonę Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir laukė, kol pakraus jos puspriekabę Schmitz prekėmis (pačiame krovime jis nedalyvavo). Jam pranešus, kad puspriekabė yra pakrauta, davė muitinės dokumentus, taip pat surašė manifestą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis su jo nesusipažino, o po įvykio paprašius leisti susipažinti, jam buvo nurodyta, kad tokio dokumento parodyti jam negali, todėl su juo susipažinti negalėjo), taip pat vežamų prekių netikrino, nes buvo įsitikinęs, kad muitinės pareigūnai sukrovė teisėtas ir nesankcionuotas prekes. Išvažiavo su savo vairuojamu krovininiu automobiliu link Rusijos per Lavoriškių kelio postą, tačiau muitinės kontrolės poste atlikus dokumentinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad jo vežamos prekės - lankstūs vamzdžiai ir apsauginiai, nuleidžiamieji vožtuvai – pažeidžia Tarybos reglamentą (ES) 2022/576 2022 m. balandžio 8 d., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus.

3. Atsiliepime teigiama, kad su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2022 -09-22 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD- VM00-ANR_N-1539-2022 yra teisėtas ir pagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog Ž. G. 2022-08-03 vyko krovininiu automobiliu Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į Rusiją per Lavoriškių kelio postą, gabeno krovinį. Atlikus dokumentinį tikrinimą, patikrinus manifestą Nr. (duomenys neskelbtini), CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), specifikaciją Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad asmuo gabendamas prekes, kurių kombinuotosios nomenklatūros kodai (KN) yra 830710 ir 848140 pažeidė 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/576 kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje 3k straipsnio 1 dalį, y. padarė administracinį nusižengimą numatyta ANK 515 straipsnyje. Reglamento 3k straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje.

4. Atsiliepime taip pat teigiama, kad nagrinėjamu atveju buvo gabentos prekės, kurių KN kodai 830710 ir 848140, yra įtrauktos į XXIII priedą. Šias prekes draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti, kuriomis visų pirma galėtų būt prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Pateiktas CMR važtaraštis patvirtina kad prekės buvo gabenamos į Rusiją.

5. Ž. G. nurodytus argumentus, kad atvyko į muitinės sandėlį, paliko transporto priemonę ir laukė kol ją pakraus, pačiame krovime jis nedalyvavo, vežamų prekių netikrino, nes buvo įsitikinęs, kad muitinės pareigūnai sukrovė teisėtas ir nesankcionuotas prekes. vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją. Vadovaujantis 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 139 straipsnio 1 dalies a) punktu, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Taigi, Ž. G. būdamas vežėjo atstovas yra atsakingas už tai, kokias prekes pateikia muitinei, ir turi žinoti, kokios prekės yra gabenamos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad muitinės pareigūnai neatlieka funkcijų, kurios susijusios su transporto priemonės pakrovimu, kaip tai skunde teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

6. Vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 „Dėl Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 4.1 punkte nurodyta, kad deklarantas pateikia eksporto (reeksporto) deklaracijos duomenis eksporto muitinės įstaigai elektroniniu pranešimu, kuriam deklarantas turi būti suteikęs unikalų eksporto (reeksporto) deklaracijos registravimo numerį. Taigi, visų eksportuojamų prekių deklaracijas į suformuotą elektroninį eksporto manifestą sukelia deklarantas ir jį pateikia išvežimo muitinės įstaigai. Atkreiptinas dėmesys, kad muitinės pareigūnas su eksporto deklaracijomis pradeda dirbti tuo metu, kai prekės yra pristatomas į išvežimo muitinės įstaigą. Nagrinėjamu atveju išvežimo muitinės įstaiga buvo Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postas, o ne muitinės sandėlis, kuriame vyko transporto priemonės pakrovimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Ž. G. buvo pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą (ANK 515 straipsnis), prekės neišleistos.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas Ž. G. skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms skunde dėl skundžiamo nutarimo.

8. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti, nurodė, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas gabeno draudžiamas į R. F. įvežti prekes.

9. Liudytojas Kazimieras Kazėnas teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra muitinės tarpininkas-deklarantas, atlieka paslaugas forminimui – formina transportą, importą pagal muitinės reikalavimus. Deklaraciją siunčia į muitinės sistemą ir ji automatiškai suformina deklaraciją. Pasijungia muitinės inspektorius ir, jei jam kyla klausimų, jis užduoda klausimus. Dokumentus per sistemą pateikia deklarantas. Jei viskas gerai, inspektorius tenkina deklaraciją ir ją išleidžia. Nesuforminus deklaracijos krovinys negali būti vežamas. Jeigu mato, kad prekės sankcionuotos, perspėja, kad neformina ir, kad negalima forminti dėl tam tikrų priežasčių. Jų sandėliai yra taškas, kur kroviniai atvažiuoja iš visos ES. Formindami deklaracijas, vadovaujasi Muitinės kodeksu ir Reglamentu. Būna, kad nusiunčia deklaraciją, o muitinės inspektorius jos neišleidžia, jeigu išleidžia, vadinasi, viskas gerai. Vairuotojui pateikiamas CMR, transporto deklaracijos arba manifestas. Vairuotojas gauna krovinio važtaraštį, krovinio dokumentus, kas reikalinga pereiti pasieniui. Jeigu krovinys atvyksta iš Italijos ir kitų ES valstybių su eksporto deklaracija, jie neturi informuoti muitinės, kad atvyko toks krovinys. Jei krovinys su tranzitine deklaracija, jie informuoja muitinę, kad atvyko toks krovinys. Jeigu pildė deklaracijas, reiškia jas teikė ir muitinės sistemai. Eksporto manifesto procedūra – jiems pateikia deklaracijas, jie kiekvieną deklaraciją užregistruoja muitinės sistemoje ir laukia leidimo, kad gali įtraukti į manifestą. Gavus pranešimą sistemoje, įtraukia į manifestą ir galutinai jį suformina. Pasitaiko, kad kai suformina manifestą, iškart iškrenta žinutė, kad bus tikrinimas. Daro prielaidą, kad tai vidinė muitinės tvarka. Kartais mato, kad bus tikrinimas, kartais nemato. Jeigu sistema neišmeta žinutės, kad reikia tikrinti, tai niekas netikrina to krovinio. Manifestą tvirtina sistema, nežino, ar tai muitinės sistemos algoritmas yra ar muitinės administratorius.

10. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Taikant teisinę atsakomybę už padarytą nusižengimą, asmens veikoje privaloma nustatyti inkriminuojamo nusižengimo sudėtį, kuriai būtini keturi požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė; jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

11. Procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o kartu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

12. Ž. G. administracinė nuobauda paskirta už ANK 515 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Skundžiamu nutarimu konstatuota, kad jis 2022-08-03 vyko krovininiu automobiliu Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į Rusiją per Lavoriškių kelio postą, gabeno krovinį. Atlikus dokumentinį tikrinimą, patikrinus manifestą Nr. (duomenys neskelbtini), CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), specifikaciją Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad asmuo gabendamas prekes, kurių kombinuotosios nomenklatūros kodai (KN) yra 830710 ir 848140, pažeidė 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/576 kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje 3k straipsnio 1 dalį.

13. ANK 515 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Kaltinimas Ž. G. padarius ANK 515 straipsnyje numatytą nusižengimą grindžiamas 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/576 kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 3k straipsnio 1 dalį, nukreipiančio į XXIII priedą dėl ribojamų priemonių, o būtent dėl to, kad Ž. G. 2022-08-03 vairuodamas krovininį automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vykdydamas iš Lietuvos Respublikos į R. F. atvyko į Lavoriškių kelio postą, kur pateikė manifestą Nr. (duomenys neskelbtini), CMR važtaraštį Nr(duomenys neskelbtini), specifikaciją Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad asmuo gabendamas prekes, kurių kombinuotosios nomenklatūros kodai (KN) yra 830710 (lankstūs vamzdžiai, pagaminti iš geležies arba plieno, sujungiamosiomis detalėmis (fitingais) arba be jungiamųjų detalių) ir 848140 (apsauginiai arba nuleidžiamieji vožtuvai).

14. Reglamento (ES) 2022/576 3k straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirmą galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Ž. G. į Rusiją gabentos prekės (lankstūs vamzdžiai, pagaminti iš geležies arba plieno, sujungiamosiomis detalėmis (fitingais) arba be jungiamųjų detalių kuro filtrai ir rutuliniai guoliai), kurių kombinuotosios nomenklatūros kodai 830710 ir apsauginiai arba nuleidžiamieji vožtuvai, kurių kombinuotosios nomenklatūros kodai 848140, yra įtrauktos į Reglamento XXIII priedą.

15. Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 263 straipsnio 1 dalimi, iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamos prekės turi būti nurodytos išankstinėje išvežimo deklaracijoje, kuri pateikiama kompetentingai muitinės įstaigai per konkretų terminą iki prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos. Išvežimo bendroji deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo per konkretų laikotarpį informuoja muitinę apie numatomą prekių išvežimą iš Sąjungos muitų teritorijos (Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 10 punktas). Muitinės deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta tam tikra muitinės procedūra, atitinkamais atvejais nurodydamas ir konkrečius jos taikymo būdus (SMK 5 straipsnio 12 punktas). Pagal SMK 5 straipsnio 15 punktą, deklarantas – tai asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją arba pranešimą apie reeksportą savo vardu, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija arba pranešimas yra pateikiamas.

16. Kaip matyti iš bylos dokumentų ir liudytojo Kazimiero Kazėno parodymų teismo posėdyje muitinės deklaranto vaidmenį nagrinėjamu atveju atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininkas – deklarantas Kazimieras Kazėnas. Vairuotojo (vežėjo atstovo) pateiktas deklaracijas jų įmonės deklarantai užregistruoja muitinės sistemoje ir laukia leidimo, kad gali įtraukti jas į manifestą Nagrinėjamoje byloje pagal šios įmonės deklarantų muitinės sistemai teiktas deklaracijas, taip pat ir pagal Kazimiero Kazėno teiktas prekių, kurių kombinuotosios nomenklatūros kodai yra 830710 ir 848140, deklaracijas buvo suformintas manifestas (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė liudytojas teismo posėdyje, teikiant muitinės sistemai prekių deklaracijas su kodais, jeigu kažkas neatitinka reikalavimų, gauna sistemoje perspėjimą dėl to, nesuformuojamas manifestas ir negali priekių išleisti iš sandėlio į pasienį. Tuo tarpu, jeigu perspėjimo iš muitinės sistemos negauna, niekas prekių netikrina, krovinį išleidžia į pasienį. Taigi, šioje byloje susidaro situacija, kad dėl pateiktų pareiškėjo vežtų prekių deklaracijų jokio įspėjimo, kad dalis prekių yra sankcionuotos, iš muitinės sistemos nebuvo gauta, nebuvo kliūčių suformuoti manifestą, kas ir buvo padaryta muitinės tarpininkų ir kroviniui su manifestu leista judėti į pasienį. Tokiu būdu, pareiškėjas savo pareigą atliko tinkamai – pateikė tikrinimui į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, tačiau, ar dėl sistemos klaidos, ar dėl žmogiškojo faktoriaus muitinės teikiant deklaracijas muitinės sistemai, tarpininkai negavo jokio, įprastai tokiais atvejais gaunamo įspėjimo, suformavo manifestą ir išleido krovinį į pasienį. Tokiu būdu, Ž. G. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jo vežamos prekės ar dalis jų, yra sankcionuotos ir jis elgiasi neteisėtai jas gabendamas, todėl negalėjo turėti tyčios jas gabenti į R. F. tuo pažeidžiant Reglamentą.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra būtinųjų nagrinėjamo administracinio nusižengimo požymių – pareiškėjo veikos neteisėtumo, kaltės (tyčios), todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Ž. G. skundą tenkinti.

Vilniaus teritorinės muitinės 2022-09-22 nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-1539-2022 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 22175958309) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.