Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

gynėjams advokatams Ramūnui Dobrovolskiui, Kęstučiui Ožiūnui, Anai Grinevič, Valerijui Kirpičnikovui, Vandai Laukevičienei, Augustinui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei nuteistosios (duomenys neskelbtini) ir jos gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

(duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 2 dalį (su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 150 MGL dydžio (5 649 Eur) bauda, pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 120 MGL dydžio (4 519,20 Eur) bauda, pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 140 MGL dydžio (5 272,40 Eur) bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (su (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 70 MGL dydžio (2 636,20 Eur) bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (su (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 70 MGL dydžio (2 636,20 Eur) bauda, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (su (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 40 MGL dydžio (1 506,40 Eur) bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (su (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 70 MGL dydžio (2 636,20 Eur) bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (su (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 50 MGL dydžio (1 883 Eur) bauda, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)) 90 MGL dydžio (3 389,40 Eur) bauda, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)) 20 MGL dydžio (753,20 Eur) bauda, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)) 20 MGL dydžio (753,20 Eur) bauda, pagal 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)) 20 MGL dydžio (753,20 Eur) bauda, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)) 20 MGL dydžio (753,20 Eur) bauda, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)) 20 MGL dydžio (753,20 Eur) bauda, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš ) 20 MGL dydžio (753,20 Eur) bauda, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)) 30 MGL dydžio (1 129,80 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė (duomenys neskelbtini) paskirta 220 MGL dydžio (8 285,20 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas jos laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. 11 val. 00 min. iki 2017 m. lapkričio 28 d. 18 val. 22 min. (1 para) ir galutinė bausmė (duomenys neskelbtini) nustatyta (duomenys neskelbtini) MGL dydžio (8 209,88 Eur) bauda. (duomenys neskelbtini) įpareigota paskirtą baudą sumokėti per vienus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, kas mėnesį sumokant po 684,15 Eur, ir pateikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo raštinei tai patvirtinančius banko kvitus. Nuteistajai šiuo nuosprendžiu nustatyta tvarka nemokant baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, iš (duomenys neskelbtini) konfiskuotas nusikalstamų veikų rezultatas – 225 Eur.

(duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nubausta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) darbingumo lygio vertinimo) 150 MGL dydžio (5 649 Eur) bauda, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) darbingumo lygio vertinimo) 150 MGL dydžio (5 649 Eur) bauda, pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio (3 012,80 Eur) bauda, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio (3 012,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė (duomenys neskelbtini) paskirta 190 MGL dydio (7 155,40 Eur) bauda. Vadovaujantis 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas jos laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. 10 val. 20 min. iki 2017 m. lapkričio 29 d. 17 val. 00 min. (2 paros) ir galutinė bausmė (duomenys neskelbtini) nustatyta 186 MGL dydžio (7 004,76 Eur) bauda. (duomenys neskelbtini) įpareigota paskirtą baudą sumokėti per vienus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, kas mėnesį sumokant po 583,73 Eur, ir pateikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo raštinei tai patvirtinančius banko kvitus. Nuteistajai šiuo nuosprendžiu nustatyta tvarka nemokant baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniui, (duomenys neskelbtini) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, iš (duomenys neskelbtini) konfiskuotas nusikalstamų veikų rezultatas – 600 Eur.

(duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nubausta pagal BK 226 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas jos laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. 13 val. 33 min. iki 2017 m. lapkričio 28 d. 18 val. 45 min. (1 para) ir galutinė bausmė (duomenys neskelbtini) nustatyta 98 MGL dydžio (3 690,68 Eur) bauda. (duomenys neskelbtini) įpareigota paskirtą baudą sumokėti per vienus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, kas mėnesį sumokant po 307,56 Eur, ir pateikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo raštinei tai patvirtinančius banko kvitus. Nuteistajai šiuo nuosprendžiu nustatyta tvarka nemokant baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

(duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nubausta pagal BK 227 straipsnio 1 dalį 120 MGL dydžio (4 519,20 Eur) bauda. Vadovaujantis 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas jos laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 29 d. 09 val. 05 min. iki 2017 m. lapkričio 29 d. 18 val. 45 min. (1 para) ir galutinė bausmė (duomenys neskelbtini) nustatyta 118 MGL dydžio (4 443,88 Eur) bauda. (duomenys neskelbtini) įpareigota paskirtą baudą sumokėti per vienus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, kas mėnesį sumokant po 370,32 Eur, ir pateikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo raštinei tai patvirtinančius banko kvitus. Nuteistajai šiuo nuosprendžiu nustatyta tvarka nemokant baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

(duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 4 dalį 30 MGL dydžio (1 129,80 Eur) bauda, pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 70 MGL dydžio (2 636,20 Eur) bauda, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 50 MGL dydžio (1 883 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 straipsniais, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė (duomenys neskelbtini) paskirta 70 MGL dydžio (2 636,20 Eur) bauda. (duomenys neskelbtini) įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per vienus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, kas mėnesį sumokant po 219,68 Eur, ir pateikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo raštinei tai patvirtinančius banko kvitus. Nuteistajam šiuo nuosprendžiu nustatyta tvarka nemokant baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

(duomenys neskelbtini) už nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojo (duomenys neskelbtini) atsakomybei. Laidavimo terminas nustatytas 1 (vieneriems) metams. Baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukta.

Šiuo nuosprendžiu (duomenys neskelbtini), įvykdžiusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą, BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą visuomenei pavojingą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, byla nutraukta ir netaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) solidariai priteista:

126 Eur (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai;

167,29 Eur (duomenys neskelbtini) naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, pasinaudodama savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojai, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti valstybės tarnautoją, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojai už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

1.1. (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d. dirbusiai (duomenys neskelbtini) skyriuje, kurio vedėja buvo (duomenys neskelbtini), vyriausiąja specialiste (duomenys neskelbtini), dirbančiai (duomenys neskelbtini) praktikos gydytoja ir esant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gydytoja, lankantis „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje, adresu: (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 12 d., į ją kreipėsi (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini), pasinaudodama savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) dirbantiems valstybės tarnautojams, padėtų pratęsti bendrai, neįregistravus santuokos su (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) darbingumo lygio nustatymo terminą. Po to, (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 12 d. ir 2017 m. spalio 13 d. telefonu informavus pažįstamą (duomenys neskelbtini) vedėją (duomenys neskelbtini), kad į (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 13 d. kreipsis (duomenys neskelbtini), kuriam siuntimą dėl darbingumo lygio nustatymo rašė ne (duomenys neskelbtini), ir prašant, kad (duomenys neskelbtini) pasirūpintų (duomenys neskelbtini) darbingumo lygio vertinimu, (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 19 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 2 d. Po to, (duomenys neskelbtini) sužinojus, kad (duomenys neskelbtini) nustatytas 45 proc. darbingumo lygis ir pratęstas darbingumo lygio nustatymo terminas, 2017 m. spalio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje, adresu: (duomenys neskelbtini), davė 300 Eur kyšį (duomenys neskelbtini), kad pastaroji, pasinaudodama savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) vedėjai (duomenys neskelbtini) ir paveikė ją, kad ši teisėtai veiktų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vykdydama įgaliojimus. (duomenys neskelbtini) savo naudai tiesiogiai priėmė dalį minėto kyšio, t. y. 100 Eur, už tai, jog, pasinaudodama savo pažintimi ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) vedėjai (duomenys neskelbtini), paveikė ją, kad ši teisėtai veiktų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vykdydama įgaliojimus, o kitą minėto kyšio dalį, t. y. 200 Eur, (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 30 d. apie 16 val. 1 min. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) centre, adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) vedėjai (duomenys neskelbtini) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad baigiantis (duomenys neskelbtini) nustatytam darbingumo lygio terminui, (duomenys neskelbtini) skyriuje pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį, jam buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis nei 2016 m., t. y. 45 proc. darbingumo lygis nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 2 d.

2. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

2.1. (duomenys neskelbtini), būnant valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) vedėja, pagal einamas pareigas jai būnant atsakinga už sprendimų priėmimą dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino nustatymo, jai asmeniškai būnant atsakinga už priimtų sprendimų teisingumą ir pagrįstumą, į ją 2017 m. spalio 12 d. ir 2017 m. spalio 13 d. telefonu kreipėsi jos šeimos gydytoja (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) centre, informuodama, kad į (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 13 d. kreipsis (duomenys neskelbtini), kuriam siuntimą dėl darbingumo lygio nustatymo rašė ne (duomenys neskelbtini), ir prašydama, kad (duomenys neskelbtini) pasirūpintų (duomenys neskelbtini) palankiu darbingumo lygio vertinimu. Po to, (duomenys neskelbtini) skyriuje pakartotinai vertinant (duomenys neskelbtini) darbingumo lygį ir 2017 m. spalio 19 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustačius mažesnį darbingumo lygį, nei 2016 m., t. y. 45 proc. darbingumo lygį nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 2 d., 2017 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini), veikiančiai nesantuokinio vyro (duomenys neskelbtini) interesais, perdavus (duomenys neskelbtini) 300 Eur kyšį už tai, kad ji pasinaudodama savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) vedėjai (duomenys neskelbtini), paveikė ją, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus; (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 30 d. apie 16 val. 1 min. (duomenys neskelbtini) darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) centre, adresu: (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) savo naudai tiesiogiai priėmė 200 Eur kyšį už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad baigiantis (duomenys neskelbtini) nustatytam darbingumo lygio terminui, (duomenys neskelbtini) skyriuje pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį, jam buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis nei 2016 m., t. y. 45 proc. darbingumo lygis nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 2 d.

3. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, siekdama, kad asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės institucijai ar jos valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamą instituciją ar jos tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai davė kyšį, o būtent:

3.1. (duomenys neskelbtini), veikdama nesantuokinio vyro (duomenys neskelbtini) interesais, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) centro bendrosios praktikos gydytoja (duomenys neskelbtini) anksčiau yra dirbusi (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 12 d. kreipėsi į gydytoją (duomenys neskelbtini), kad pastaroji, pasinaudodama savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) arba joje dirbantiems valstybės tarnautojams, padėtų pratęsti (duomenys neskelbtini) darbingumo lygio nustatymo terminą. Po to, (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 12 d. ir 2017 m. spalio 13 d. telefonu informavus pažįstamą (duomenys neskelbtini) vedėją (duomenys neskelbtini), kad į (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 13 d. kreipsis (duomenys neskelbtini), kuriam siuntimą dėl darbingumo lygio nustatymo rašė ne (duomenys neskelbtini), ir prašant, kad (duomenys neskelbtini) pasirūpintų (duomenys neskelbtini) palankiu darbingumo lygio vertinimu, (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 19 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 2 d. Po to (duomenys neskelbtini) sužinojusi, kad (duomenys neskelbtini) nustatytas 45 proc. darbingumo lygis ir pratęstas darbingumo lygio nustatymo terminas, 2017 m. spalio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku savo darbo vietoje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje, adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė 300 Eur kyšį gydytojai (duomenys neskelbtini) už tai, kad ji pasinaudodama savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) vedėjai (duomenys neskelbtini), paveikė ją, kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus, t. y. už tai, kad baigiantis (duomenys neskelbtini) nustatytam darbingumo lygio terminui, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį, jam buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis nei 2016 m., t. y. 45 proc. darbingumo lygis nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 2 d.

4. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojai už pageidaujamą valstybės tarnautojos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

4.1. (duomenys neskelbtini), tarpininkaudama (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 27 d. iš pastarosios, veikiančios savo sūnaus (duomenys neskelbtini) draugės (duomenys neskelbtini) interesais, (duomenys neskelbtini) centro, adresu: (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė 400 Eur tam, kad ji, t. y. (duomenys neskelbtini), perduotų 400 Eur kyšį valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) vedėjai (duomenys neskelbtini), kuri atsakinga už sprendimų priėmimą dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino nustatymo, už teisėtą (duomenys neskelbtini) veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad (duomenys neskelbtini), esant sveikatos būklės pablogėjimui, pakartotinai vertinant jos darbingumo lygį, būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis nei buvo nustatytas 2008 m., t. y. mažesnis nei 50 proc. darbingumo lygis. Po to, (duomenys neskelbtini), tarpininkaudama (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 30 d. apie 16 val. 01 min. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) centre, adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė 400 Eur kyšį valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) vedėjai (duomenys neskelbtini) už teisėtą veikimą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vykdant įgaliojimus. Po to (duomenys neskelbtini) skyrius 2017 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė 40 proc. darbingumo lygį.

5. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

5.1. (duomenys neskelbtini), būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) vedėja, pagal einamas pareigas būdama atsakinga už sprendimų priėmimą dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino nustatymo, būdama asmeniškai atsakinga už priimtų sprendimų teisingumą ir pagrįstumą, 2017 m. spalio 30 d. apie 16 val. 01 min. (duomenys neskelbtini) darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) centre, adresu: (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 400 Eur kyšį iš (duomenys neskelbtini), veikusios (duomenys neskelbtini) interesais, tarpininkės (duomenys neskelbtini) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad (duomenys neskelbtini), esant sveikatos būklės pablogėjimui, pakartotinai vertinant jos darbingumo lygį, būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis nei buvo nustatytas 2008 m., t. y. mažesnis nei 50 proc. darbingumo lygis. Po to (duomenys neskelbtini) skyrius 2017 m. spalio 31 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatė 40 proc. darbingumo lygį.

6. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad tiesiogiai per tarpininkę davė kyšį valstybės tarnautojai už pageidaujamą valstybės tarnautojos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

6.1. (duomenys neskelbtini), veikdama savo sūnaus (duomenys neskelbtini) draugės (duomenys neskelbtini) interesais, 2017 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) centro, adresu: (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarpininkei (duomenys neskelbtini) centro bendrosios praktikos gydytojai (duomenys neskelbtini) padavė 400 Eur tam, kad (duomenys neskelbtini) perduotų 400 Eur kyšį valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) vedėjai (duomenys neskelbtini), kuri atsakinga už sprendimų priėmimą dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino nustatymo, už teisėtą (duomenys neskelbtini) veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad (duomenys neskelbtini), esant sveikatos būklės pablogėjimui, pakartotinai vertinant jos darbingumo lygį, būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis nei buvo nustatytas 2008 m., t. y. mažesnis nei 50 proc. darbingumo lygis. Po to, (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 30 d. apie 16 val. 01 min. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) centre, adresu: (duomenys neskelbtini), perdavus 400 Eur kyšį valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini)vedėjai (duomenys neskelbtini) už teisėtą veikimą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vykdant įgaliojimus, (duomenys neskelbtini) per tarpininkę (duomenys neskelbtini) davė 400 Eur kyšį valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini)vedėjai (duomenys neskelbtini) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Po to (duomenys neskelbtini) skyrius 2017 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) nustatė 40 proc. darbingumo lygį.

7. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama sukurstyta kito asmens, suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, bei padėjo kitam asmeniui apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent:

7.1. (duomenys neskelbtini) esant (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoja, į ją 2017 m. rugpjūčio 24 d. telefonu kreipėsi (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad (duomenys neskelbtini) jai nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. savaitei išduotų laikino nedarbingumo pažymėjimą. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) siekiant nepagrįstai turėti tariamai pateisinamą priežastį dėl nebuvimo darbe ir apgaule savo naudai įgyti svetimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą, t. y. ligos išmokas, nesergant ūmine virusine respiracine infekcija ar kita liga, laikinai ribojančia darbingumą, sukursčius gydytoją (duomenys neskelbtini) suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudoti, t.y. sukursčius nepagrįstai (duomenys neskelbtini) sveikatos istorijoje įrašyti ligą, kuria neva ji serga, ir šiuo pagrindu išduoti nedarbingumo pažymėjimą, kurį pateikus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui, (duomenys neskelbtini) būtų mokama ligos išmoka, (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 28 d. pas ją lankantis (duomenys neskelbtini), nesant (duomenys neskelbtini) nusiskundimų dėl sveikatos būklės ir neatlikusi jos medicininės apžiūros, (duomenys neskelbtini) sveikatos istorijoje (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašė, jog pastaroji neva skundžiasi karščiavimu, galvos, gerklės skausmu, objektyviai temperatūra 37,8°C, plaučiuose vezikulinis alsavimas, ryklė paraudusi, bei nurodė melagingą diagnozę – ūminė virusinė respiracinė infekcija, bei remdamasi šiuo suklastotu sveikatos istorijos įrašu, suklastojo nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodydama nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Po to, gydytojai (duomenys neskelbtini) minėtą nedarbingumo pažymėjimą elektroniniu būdu pateikus (duomenys neskelbtini) skyriui, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaip darbdavys už pirmas dvi nedarbingumo dienas išmokėjo 83,33 Eur ligos išmokų, o (duomenys neskelbtini) skyrius 2017 m. rugsėjo 5 d. už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. išmokėjo 126,30 Eur ligos išmokų, t. y. iš viso (duomenys neskelbtini), padedant gydytojai (duomenys neskelbtini), nepagrįstai įgijo 209,63 Eur ligos išmokų. Be to, (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 4 d. telefonu vėl kreipusis į gydytoją (duomenys neskelbtini), prašant, kad jai toliau nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. būtų išduotas laikino nedarbingumo pažymėjimas, (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini) sukurstyta suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudoti, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y. nesant (duomenys neskelbtini) nusiskundimų dėl sveikatos būklės ir neatlikusi jos medicininės apžiūros, (duomenys neskelbtini) sveikatos istorijoje įrašė, kad ji skundžiasi skrandžio skausmu, pykina, vėmė, pablogėjo naktį, objektyviai liežuvis apneštas balkšva apnaša, plaučiuose vezikulis alsavimas, pilvas minkštas, jautrus epigastriumas, bei nurodė melagingą diagnozę – gastritas, bei remdamasi šiuo suklastotu sveikatos istorijos įrašu, suklastojo nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodydama nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. Po to, gydytojai (duomenys neskelbtini) minėtą nedarbingumo pažymėjimą elektroniniu būdu pateikus (duomenys neskelbtini) skyriui, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaip darbdavys už dvi nedarbingumo dienas išmokėjo 83,96 Eur ligos išmokų. Taip (duomenys neskelbtini) padėjo (duomenys neskelbtini) iš viso už laikotarpius nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. nepagrįstai įgyti svetimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą, t. y. 293,59 Eur ligos išmokų.

8. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad sukurstė kitą asmenį suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudoti, bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

8.1. (duomenys neskelbtini), siekdama nepagrįstai turėti tariamai pateisinamą priežastį dėl nebuvimo darbe ir apgaule savo naudai įgyti svetimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą, t. y. ligos išmokas, nesirgdama ūmine virusine respiracine infekcija ar kita liga, laikinai ribojančia darbingumą, 2017 m. rugpjūčio 24 d. telefonu kreipėsi į savo šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad pastaroji jai nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. savaitei išduotų laikino nedarbingumo pažymėjimą. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) sukurstė gydytoją (duomenys neskelbtini) suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudoti, t. y. sukurstė nepagrįstai jos sveikatos istorijoje įrašyti ligą, kuria neva ji serga, ir šiuo pagrindu išduoti nedarbingumo pažymėjimą, kurį pateikus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui, (duomenys neskelbtini) būtų mokama ligos išmoka. Po ko, (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 28 d. lankantis (duomenys neskelbtini) centre pas gydytoją (duomenys neskelbtini), pastaroji, būdama (duomenys neskelbtini) sukurstyta suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudoti, nesant (duomenys neskelbtini) nusiskundimų dėl sveikatos būklės ir neatlikusi jos medicininės apžiūros, (duomenys neskelbtini) sveikatos istorijoje įrašė, jog ji skundžiasi karščiavimu, galvos, gerklės skausmu, objektyviai temperatūra 37,8°C, plaučiuose vezikulinis alsavimas, ryklė paraudusi, bei nurodė melagingą diagnozę – ūminė virusinė respiracinė infekcija, bei remdamasi šiuo suklastotu sveikatos istorijos įrašu, suklastojo nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodydama nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Po to, gydytojai (duomenys neskelbtini) minėtą nedarbingumo pažymėjimą elektroniniu būdu pateikus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaip darbdavys pirmas dvi nedarbingumo dienas išmokėjo 83,33 Eur ligos išmokų, o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyrius 2017 m. rugsėjo 5 d. už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. išmokėjo 126,30 Eur ligos išmokų, t. y. iš viso (duomenys neskelbtini), padedant gydytojai (duomenys neskelbtini), nepagrįstai įgijo 209,63 Eur ligos išmokų. Be to, (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 4 d. telefonu vėl kreipėsi į savo šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini), prašydama, kad jai toliau nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. būtų išduotas laikino nedarbingumo pažymėjimas. Taip (duomenys neskelbtini) sukurstė gydytoją (duomenys neskelbtini) suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudoti, t. y. sukurstė nepagrįstai jos sveikatos istorijoje įrašyti ligą, kuria neva ji serga, ir šiuo pagrindu išduoti nedarbingumo pažymėjimą, kurį pateikus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui, (duomenys neskelbtini) būtų mokama ligos išmoka. Po to, gydytojai (duomenys neskelbtini) suklastojus tikrus dokumentus, t. y. nesant (duomenys neskelbtini) nusiskundimų dėl sveikatos būklės ir neatlikusi jos medicininės apžiūros, (duomenys neskelbtini) sveikatos istorijoje įrašė, kad ji skundžiasi skrandžio skausmu, pykina, vėmė, pablogėjo naktį, objektyviai liežuvis apneštas balkšva apnaša, plaučiuose vezikulis alsavimas, pilvas minkštas, jautrus epigastriumas, bei nurodė melagingą diagnozę – gastritas, bei remdamasi šiuo suklastotu sveikatos istorijos įrašu, suklastojo nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodydama nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. Po to, gydytojai (duomenys neskelbtini) minėtą nedarbingumo pažymėjimą elektroniniu būdu pateikus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaip darbdavys už dvi nedarbingumo dienas išmokėjo 83,96 Eur ligos išmokų. Taip (duomenys neskelbtini), padedant gydytojai (duomenys neskelbtini), iš viso už laikotarpius nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. nepagrįstai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą, t. y. 293,59 Eur ligos išmokų.

9. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir, būdama sukurstyta suklastoti tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti, juos suklastojo ir panaudojo, bei padėjo kitam asmeniui savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent:

9.1. (duomenys neskelbtini), būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) centro bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. liepos 28 d. apie 19 val. 25 min. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) centre, adresu: (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį iš (duomenys neskelbtini), kuris, nesirgdamas ūmine virusine respiracine infekcija ar kita liga, laikinai ribojančia darbingumą, siekė apgaule savo naudai įgyti nedidelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą, t. y. ligos išmokas, už tai, kad nepagrįstai, nesant ligos, išduotų laikino nedarbingumo pažymėjimą, kurį pateikus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui, (duomenys neskelbtini) būtų mokamos ligos išmokos. Taip (duomenys neskelbtini) sukursčius gydytoją (duomenys neskelbtini) suklastoti jo asmens sveikatos istorijos įrašus ir nedarbingumo pažymėjimus bei juos panaudoti, o (duomenys neskelbtini), priėmus minėtą kyšį ir neatlikus (duomenys neskelbtini) medicininės apžiūros, nesant jo nusiskundimų dėl sveikatos būklės, objektyviai nenustačius ligos požymių, suklastojus (duomenys neskelbtini) sveikatos istorijos (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. liepos 28 d. įrašą, jog pastarasis neva skundžiasi karščiavimu, gerklės skausmu, blogai pasijuto vakar, pakilo temperatūra iki 38°C, taip pat įrašė tikrovės neatitinkančius objektyvius duomenis, jog temperatūra 37,6°C, širdies veikla ritmiška, plaučiuose vezikulinis alsavimas, gerklė paraudusi, sloga, bei nurodė melagingą diagnozę „ŪVRI“ (ūminė virusinė respiracinė infekcija), šio įrašo pagrindu suklastojus nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., taip pat suklastojus (duomenys neskelbtini) sveikatos istorijos (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. rugpjūčio 3 d. įrašą, jog neva savijauta dar negera ir suklastojus nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., bei minėtus nedarbingumo pažymėjimus panaudojus pateikiant juos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui, pastarasis (duomenys neskelbtini) už neva ligos laikotarpį nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. išmokėjo 132,87 Eur ligos išmokų. Taip (duomenys neskelbtini) padėjo (duomenys neskelbtini) apgaule savo naudai 2017 m. rugpjūčio 17 d. įgyti nedidelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą, t. y. 132,87 Eur ligos išmokų.

10. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, siekdamas apgaule savo naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, taip jį sukurstydamas suklastoti tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti, ir apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

10.1. (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaule savo naudai įgyti nedidelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą, t. y. ligos išmokas, nesirgdamas ūmine virusine respiracine infekcija ar kita liga, laikinai ribojančia darbingumą, 2017 m. liepos 28 d. apie 19 val. 25 min. (duomenys neskelbtini) centre, adresu: (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), davė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – gydytojai (duomenys neskelbtini) už tai, kad nepagrįstai, nesant ligos, išduotų laikino nedarbingumo pažymėjimą, kurį pateikus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui, (duomenys neskelbtini) būtų mokamos ligos išmokos. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) sukursčius gydytoją (duomenys neskelbtini) suklastoti jo asmens sveikatos istorijos įrašus ir nedarbingumo pažymėjimus bei juos panaudoti, o (duomenys neskelbtini), priėmus minėtą kyšį ir neatlikus (duomenys neskelbtini) medicininės apžiūros, nesant jo nusiskundimų dėl sveikatos būklės, objektyviai nenustačius ligos požymių, suklastojus (duomenys neskelbtini) sveikatos istorijos (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. liepos 28 d. įrašą, jog pastarasis neva skundžiasi karščiavimu, gerklės skausmu, blogai pasijuto vakar, pakilo temperatūra iki 38°C, taip pat įrašė tikrovės neatitinkančius objektyvius duomenis, jog temperatūra 37,6°C, širdies veikla ritmiška, plaučiuose vezikulinis alsavimas, gerklė paraudusi, sloga, bei nurodė melagingą diagnozę „ŪVRI“ (ūminė virusinė respiracinė infekcija), šio įrašo pagrindu suklastojus nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., taip pat suklastojus (duomenys neskelbtini) sveikatos istorijos (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. rugpjūčio 3 d. įrašą, jog neva savijauta dar negera ir suklastojus nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., bei minėtus nedarbingumo pažymėjimus panaudojus pateikiant juos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui, pastarasis (duomenys neskelbtini) už neva ligos laikotarpį nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. išmokėjo 132,87 Eur ligos išmokų. Taip (duomenys neskelbtini), padedant gydytojai (duomenys neskelbtini), apgaule savo naudai 2017 m. rugpjūčio 17 d. įgijo nedidelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą, t. y. 132,87 Eur ligos išmokų.

11. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

11.1. (duomenys neskelbtini), būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) centro bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. birželio 20 d. apie 11 val. 19 min. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) centre, adresu: (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą, tačiau mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį iš (duomenys neskelbtini) už medicininių paslaugų suteikimą, t. y. už medicininę konsultaciją, kurios metu buvo išduotas siuntimas neurologo konsultacijai.

12. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

12.1. (duomenys neskelbtini), būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) centro bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. birželio 23 d. apie 16 val. 25 min. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) centre, adresu: (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 50 eurų kyšį iš (duomenys neskelbtini) už medicininių paslaugų suteikimą, t. y. medicininę konsultaciją ir vaistų receptų išrašymą pastarosios sutuoktiniui (duomenys neskelbtini).

13. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

13.1. (duomenys neskelbtini), būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) centro bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. liepos 7 d. apie 15 val. 55 min. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) centre, adresu: (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 10 Eur kyšį iš (duomenys neskelbtini) už medicininių paslaugų suteikimą, t. y. medicininę konsultaciją, kurios metu (duomenys neskelbtini) išrašė siuntimą gydytojo oftalmologo konsultacijai ir vartojamų vaistų receptus.

14. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

14.1. (duomenys neskelbtini), būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) centro bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. liepos 13 d. apie 9 val. 44 min. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) centre, adresu: (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos, tačiau mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį iš (duomenys neskelbtini) už medicininių paslaugų suteikimą, t. y. medicininę konsultaciją, apžiūrą ir medicininių tyrimų paskyrimą.

15. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad tiesiogiai davė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

15.1. (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 13 d. apie 9 val. 44 min. (duomenys neskelbtini) centre, adresu: (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), davė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą, tačiau mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – gydytojai (duomenys neskelbtini) už medicininių paslaugų suteikimą, t. y. medicininę konsultaciją, apžiūrą ir medicininių tyrimų paskyrimą.

16. (duomenys neskelbtini) už nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojo (duomenys neskelbtini) atsakomybei. Baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukta.

17. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

17.1. (duomenys neskelbtini), būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) centro bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. liepos 27 d. apie 11 val. 06 min. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) centre, adresu: (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 10 Eur kyšį iš (duomenys neskelbtini) už medicininių paslaugų suteikimą, t. y. medicininę konsultaciją ir vaistų receptų išrašymą.

18. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

18.1. (duomenys neskelbtini), būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) centro bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. rugsėjo 1 d. apie 16 val. 18 min. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) centre, adresu: (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė Eur kyšį iš (duomenys neskelbtini) už medicininių paslaugų suteikimą, t. y. medicininę konsultaciją ir vaistų receptų išrašymą.

19. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

19.1. (duomenys neskelbtini), būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) centro bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. rugsėjo 28 d. apie 8 val. 27 min. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) centre, adresu: (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 10 Eur kyšį iš (duomenys neskelbtini)už tai, kad parengė dokumentus, reikalingus siunčiant (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini) dėl specialiųjų poreikių nustatymo.

20. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

20.1. (duomenys neskelbtini), būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) centro bendrosios praktikos gydytoja, 2017 m. spalio 17 d. apie 8 val. 50 min. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) centre, adresu: (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 10 Eur kyšį iš (duomenys neskelbtini) už medicininių paslaugų suteikimą, t. y. medicininę konsultaciją ir tyrimų paskyrimą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

21. Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendį pakeisti:

21.1. (duomenys neskelbtini) pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) paskirti 200 MGL dydžio (7 532 Eur) baudą, pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) paskirti 180 MGL dydžio (6 778,80 Eur) baudą, pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) paskirti 180 MGL dydžio (6 778,80 Eur) baudą, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (su (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) paskirti 100 MG dydžio (3 766 Eur) baudą, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (su (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 100 MGL (3 766 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (su (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 50 MGL dydžio (1 883 Eur) baudą, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (su (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 100 MGL dydžio (3 766 Eur) baudą, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį 50 MGL dydžio (1 883 Eur) baudą, BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl kyšio priėmimo iš A. (duomenys neskelbtini)) 150 MGL dydžio (5 649 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (dėl kyšio priėmimo iš (duomenys neskelbtini)) 50 MGL dydžio baudą, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (dėl kyšio priėmimo iš (duomenys neskelbtini)) 50 MGL dydžio (1 883 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (dėl kyšio priėmimo iš (duomenys neskelbtini)) 50 MGL dydžio (1 883 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (dėl kyšio priėmimo iš (duomenys neskelbtini)) 50 MGL dydžio (1 883 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (dėl kyšio priėmimo iš (duomenys neskelbtini)) 50 MGL dydžio (1 883 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (dėl kyšio priėmimo iš ) 50 MGL dydžio (1 883 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (dėl kyšio priėmimo iš (duomenys neskelbtini)) 50 MGL dydžio (1 883 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 300 MGL dydžio (11 298 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką – vieną parą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, paskirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – penkeriems metams atimti jai teisę užsiimti medicinos praktika;

21.2. (duomenys neskelbtini) pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) darbingumo lygio vertinimo) paskirti 200 MGL dydžio (7 532 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) darbingumo lygio vertinimo), pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (su (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) paskirti 100 MGL dydžio (3 766 Eur) baudą, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (su (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) paskirti 100 MGL dydžio (3 766 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 260 MGL dydžio (9 791,60 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką – dvi paras.

21.3. (duomenys neskelbtini) pagal BK 227 straipsnio 1 dalį paskirti 180 MGL (6 778,80 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką – vieną parą.

21.4. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal BK 227 straipsnio 4 dalį ir paskirti 20 MGL dydžio (753,20 Eur) baudą.

21.5. (duomenys neskelbtini) pagal BK 227 straipsnio 4 dalį paskirti 50 MGL dydžio (1 883 Eur) baudą, pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirti 100 MGL dydžio (3 766 Eur) baudą, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirti 100 MGL dydžio (3 766 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 100 MGL dydžio (3 766 Eur) baudą.

22. Prokuroras skunde nurodo, kad teismas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrįstai parinko bausmės rūšį – baudą, tačiau nustatė aiškiai per mažus jų dydžius. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, nustatydamas baudų dydžius, tokio sprendimo nemotyvavo, nurodė tik tai, kad atsižvelgia į veikų padarymo metu BK 47 straipsnyje nustatytus baudų dydžius. Todėl nėra aišku, kokiais kriterijais remdamasis teismas parinko ir individualizavo bausmių dydžius ir kodėl jos yra mažesnės negu siūlė valstybinis kaltintojas. Prokuroras sprendžia, kad įvertinus nuteistųjų padarytus nusikaltimus, nesant jokių reikšmingų aplinkybių, lengvinančių jų padėtį, vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, nuteistiesiems turėtų būti parikti didesni, negu minimalūs, baudų dydžiai pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją.

23. Prokuroras taip pat teigia, kad (duomenys neskelbtini), įvertinus tai, jog ji padarė net 16 nusikalstamų veikų profesinės veiklos srityje, nusikaltimai buvo daromi sistemiškai ir ilgą laiką, teismas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, turėjo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės užsiimti medicinos praktika.

24. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes (duomenys neskelbtini) pripažindama, kad gydytojai konsultacijos metu davė 5 Eur, tuo pačiu nesutiko, kad tai yra kyšis ir nesijautė kalta. Todėl nėra būtinų sąlygų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. (duomenys neskelbtini) turėtų būti pripažinta kalta pagal BK 227 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta didesnė, negu minimali, bauda pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją.

25. Nuteistoji (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendį pakeisti, taikyti jai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę bausmę.

25.1. Apeliantė skunde tvirtina, kad teismas, individualizuodamas bausmės dydį, netinkamai ir nevisapusiškai įvertino nuteistąją charakterizuojančius duomenis, jos prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, nuoširdų gailėsimąsi, norą pasitaisyti, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (vienas apysunkis nusikaltimas), tai, kad ji buvo teista prieš dešimt metų, naujų nusikalstamų veikų nuo 2020 m. spalio 1 d. nepadarė, nuobaudų negavo, dirba ir paskyrė aiškiai per didelę baudą. Apeliantės nuomone, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, jos atžvilgiu byla turėjo būti išskirta, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta mažesnio dydžio bauda. Apeliantė tvirtina, kad kitokiu atveju jai pragyvenimui liktų tik 100 Eur kas mėnesį, nes kitus pinigus ji turėtų skirti teismo paskirtos baudos sumokėjimui.

26. Nuteistoji (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo: Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (kartu su (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmai), BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (kartu su (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmai), BK 300 straipsnio 1 dalį (kartu su (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmai), BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (kartu su (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmai) ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvykdytos veikos) panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta pavojinga veika; nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) epizodas), panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

26.1. Apeliantė skunde tvirtina, kad teismas nepagrįstai ją nuteisė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (kartu su (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmai), nes byloje nėra jokių objektyvių jos kaltę patvirtinančių įrodymų. Ji visada nuosekliai parodė, kad jokių nedarbingumo pažymėjimų neklastojo ir nepadėjo (duomenys neskelbtini) sukčiauti, siekiant gauti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lėšas. (duomenys neskelbtini) nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti pagrįstai ir teisėtai, nes ji iš tikrųjų tuo metu sirgo. Jai (duomenys neskelbtini) sveikatos būklė nekėlė abejonių, nes ji daugiau negu dešimt metų buvo jos pacientė, puikiai žinojo ligos istoriją ir realią sveikatos būklę, pacientę gyvai apžiūrėjo. Tokie jos parodymai byloje yra nepaneigti, nes jos ir (duomenys neskelbtini) pokalbiai, vykę apžiūros metu, yra neužfiksuoti. Priešingai, tokius nuteistosios parodymus patvirtino pati (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, kad jai nebuvo jokio pagrindo sirgti fiktyviai, nes nedarbingumo metu prarandamos pajamos, kas jai būtų finansiškai nuostolinga. Teigė, kad ji nebūtų vykusi pas kardiologą, jeigu nedarbingumas būtų fiktyvus. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus taip pat buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), lankydamasi jos kabinete, vardino savo pulso, kraujo spaudimo rodmenis, apibūdino savijautą, telefoninių pokalbių metu sakė, kad ,,atkrito“, prašė siuntimo pas kitą gydytoją ((duomenys neskelbtini)). Vien teismo nurodyti telefoniniai pokalbiai ir tai, kad ji su (duomenys neskelbtini) bendravo laisvai, naudojo įprastoje šnekamojoje kalboje vartojamus išsireiškimus, neįrodo, kad ji atliko kaltinime jai inkriminuotus veiksmus. Ji ir (duomenys neskelbtini) yra seniai pažįstamos ir bendravo ne tik kaip pacientė ir gydytoja, todėl natūralu, jog jų kalba buvo laisvesnė.

26.2. Be to, apeliantė mano, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įstakymo Nr. (duomenys neskelbtini) II skyriaus 10 punkto nuostatas, ji, kaip gydytoja, galėjo išduoti nedarbingumo pažymėjimą pacientui fiziškai jo neapžiūrėjus, vien pagal pacieno kreipimąsi telefonu. Šiuo gi atveju, ji pacientę apžiūrėjo ir gyvai.

26.3. Apeliantė skunde tvirtina, kad teismas nepagrįstai ją nuteisė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (kartu su (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmai), nes tinkamai neįvertino bylose surinktų įrodymų. Ji visada nuosekliai nurodė, kad su (duomenys neskelbtini) betarpiškai bendravo tiek savo darbo kabinte, tiek darbovietės koridoriuje ir matė (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę, žinojo jo jai nurodytą kūno temperatūrą. Tokių jos parodymų nepaneigia pirmosios instancijos teisme pakeisti (duomenys neskelbtini) parodymai, nes papildomai apklaustas (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) sakė, jog turi temperatūros, tačiau iš tiesų daktarę suklaidino, nes siekė nedarbingumo. Tai rodo, kad (duomenys neskelbtini) simuliavo susirgimą ir ją suklaido, o ji (duomenys neskelbtini) nedarbingumo pažymėjimą išdavė juo pasitikėdama. Tokios sitacijos yra gyvenimiškos. Todėl, šiuo atveju, jeigu ir buvo suklastotas nedarbingumo pažymėjimas, BK 300 straipsnio prasme negali būti pripažįstamas kaip dokumento suklastojimas, nes nusikaltimai, numatyti BK 300 straipsnyje, padaromi tik tiesiogine tyčia. Toliau apeliantė skunde aptaria teismų praktiką, aktualią taikant BK 300 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018). Apeliantės nuomone, esant tokioms nustatytoms aplinkybės, vadovaujantis aktualia teismų praktika dėl BK 182 straipsnio taikymo, ji negali atsakyti ir pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, nes išduodama nedarbingumo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), net jeigu tuo metu ir buvo suklaidinta, ji objektyviai nepadėjo ir negalėjo padėti jam sukčiauti (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nes nedarbingumo pažymėjimą išdavė būdama tikra, kad tai daro pagrįstai ir teisėtai.

26.4. Apeliantė skunde aptaria Lietuvos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl BK 37 straipsnio taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-427/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-257/2014 ir kt.) ir nurodo, kad teismas formaliai taikė teisę ir nepagrįstai ją nuteisė pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvykdytos veikos) ir pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ( (duomenys neskelbtini) epizodas). Apeliantės nuomone, įvertinus tai, kad pinigų sumos yra labai nedidelės, nuteistosios veiksmai nebuvo paplitę (slapto sekimo metu užfiksuoti tik pavieniai atvejai, nors jos darbo krūvis buvo dvigubas), neseniai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.470 straipsnio 4 dalį tokio dydžio pinigų sumos buvo pripžįstamos kaip padėka gydytojui, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, jog jos veiksmai nekėlė pavojaus įstatymo saugomoms vertybėms ir, pritaikus BK 37 straipsnio nuostatas, baudžiamąją bylą nutraukti.

26.5. Be to, apeliantė tvirtina, kad ji pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (epozodas su (duomenys neskelbtini)) negalėjo būti pripažinta kalta ir dėl to, kad byloje nenustatytas kyšio dalykas. Ji viso proceso metu tvirtino, kad neprisimena, ką jai perdavė (duomenys neskelbtini). Šis pacientas jai yra davęs saldainį ar parašytą laišką. Vaizdo įraše, kuriuo teismas rėmėsi, taip pat nėra užfiksuota, ką (duomenys neskelbtini) jai padavė. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti tik prielaidas, ką (duomenys neskelbtini) perdavė gydytojai, tačiau pagal teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

27. Nuteistoji (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendį pakeisti, taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba sumažinti jai teismo paskirtą baudą.

27.1. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai jai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų, argumentuodamas tuo, kad ji nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuolat keitė parodymus. Ji pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes ir teisme nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Tam tikras aplinkybes galėjo nurodyti netiksliai, nes nuo nusikaltimo padarymo praėjo pakankamai ilgas laikas. Tam taip pat turėjo įtakos jos amžius ir sveikatos būklė. Be to, pasak apeliantės, BK įtaramajam ir kaltinamajam nedraudžia keisti savo parodymus ir juos duoti bet kuriuo proceso metu. Apeliantė mano, kad byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

27.2. (duomenys neskelbtini) nuomone, tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų netaikyti BK 40 straipsnio, jai turėtų būti paskirta mažesnė bauda, nes baudos įmoka mėnesiui yra didesnė, negu jos pajamos. Ji yra pensininkė ir gauna tik senatvės pensiją, kurios dydis nesiekia 300 Eur. Be to, turi įvairių sveikatos problemų, kurių gydymui reikia pirkti vaistus.

28. Nuteistoji (duomenys neskelbtini) ir jos gynėjas apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, ir priimti šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį; pakeisti nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti laiduotojo (duomenys neskelbtini) atsakomybėn.

28.1. Apeliantai, aptarę Lietuvos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimo kriterijų, baudžiamosios atsakomybės sąlygų, BK 2 straipsnio 4 dalies, BPK 305 straipsnio 1, 3 dalių, 20 straipsnio nuostatas, tvirtina, kad apygardos teismas tendecingai, neobjektyviai vertino (duomenys neskelbtini) kaltinančius įrodymus, visiškai neatsižvelgė į ją teisinančius įrodymus: kaltinamųjų parodymus, medicininius dokumentus, dėl to padarė išvadas dėl jos kaltės remdamasis spėjimais ir prielaidomis. Teismas taip pat nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė kaltinamųjų parodymų, tik surašė kaltinimus, o nuosprendžio motyvuojamoje dalyje perrašė prokuroro baigiamąją kalbą, nepasisakė dėl gynybos pateiktų argumentų, (duomenys neskelbtini) kaltės ir veikų kvalifikacijos. Apeliantai mano, kad dėl to teismas pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą ir nepagrįstai pripažino kalta (duomenys neskelbtini) pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 225 straipsnio 1 dalį.

28.2. (duomenys neskelbtini) teisme parodė, kad ji blogai jautėsi kelias dienas, buvo užkimusi, skaudėjo gerklę, galvą, vėmė, buvo pakilusi temperatūra. Labai blogai pasijuto ketvirtadienį, svaigo galva iki pykinimo, vėmimo, mėtė į šonus, ,,mušė“ širdis, buvo labai silpna. Jai kolegos pamatavo kraujospūdį, kuris buvo ženkliai didesnis negu norma. Pulsas taip pat buvo per didelis. Kolegos davė ,,kaptoprilio“ ir patarė kreiptis pas specialistą. Kriminalinės žvalgybos metu 2017 m. rugpjūčio 24 d. užfiksuotas pokalbis tvirtina, kad ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir nurodė jai, jog ,,permuša širdis“, paprašė nedarbingumo. (duomenys neskelbtini) išrašė (duomenys neskelbtini) nedarbingumo pažymėjimą ir siuntimą pas kardiologą. Šiame siuntime yra išdėstyti (duomenys neskelbtini) nurodyti nusiskundimai. Byloje nustatyta, kad atlikus širdies tyrimus (duomenys neskelbtini) nustatyta diagnozė – tachikardija sin., vegetodistonija, kuri pasireiškia širdies ir skrandžio neuroze. Po nustatytos diagnozės, apelianei buvo skirtas gydymas medikamentais, kuris tęsiamas iki šiol. Apygardos teismas šių įrodymų nevertino ir nieko nepasisakė dėl (duomenys neskelbtini) parodymų, pateiktų medicininių dokumentų, dėl to padarė nepagrįsta išvadą, kad apeliantė jokių nusiskundimų nei telefoninių pokalbių metu, nei vizito pas gydytoją metu neišsakė, nei gydymo, nei vaistų dėl širdies sutrikimo neaptarinėjo ir jos kaltę grindė prielaidomis ir spėlionėmis. Teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, yra tik jos pasirinktas gynybos būdas, yra niekuo nepagrįsta. Apeliantų teigimu, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybės, įvertinus tai, kad jai buvo nustatyta diagnozė – tachikardija sin., vegetodistonija, kurią nustatė ne šeimos gydytoja, o kardiologas, (duomenys neskelbtini) negali atsakyti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį. Ji neatsako už tai, ką gydytoja įrašė į jos ligos istoriją išduodama nedarbingumą pažymėjimą, nes nurodė gydytojai apie savo negalavimų simptomus, padidėjusį kraujo spaudimą, geriamus vaistus ir prašė siuntimo pas kardiologą.

28.3. Apeliantai skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir BK 225 straipsnio 1 dalį. Aptarę kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl kriterijų, atribojančių tęstinę nusikalstamą veiką nuo pavienių, apeliantai mano, kad konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) padarytos atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje ir BK 225 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismo buvo dirbtinai išskaidytos, taip pasunkinant nuteistosios teisinę padėtį. Nagrinėjamu atveju abi padarytos veikos (veikų tyčia) buvo nukreiptos į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. (duomenys neskelbtini) nesitarė su (duomenys neskelbtini) dėl kyšių priėmimo, jų nereikalavo, neprašė, perduotus pinigus vertino tik kaip dovaną už suteiktas konsultacijas. Todėl tokia jos veika vertintina kaip veika, apspręsta vieninga tyčia, vienu tikslu, padaryta analogiškais veiksmais, kurie pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą.

28.4. Apeliantų nuomone, įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, labai gailisi, anksčiau neteista, žala nepadaryta, neprieštarauja dėl konfiskavimo taikymo, yra pagrindas daryti išvadą, jog ji laikysis įstatymų, naujų nusikaltimų nedarys, ir, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti bei perduoti laiduotojo (duomenys neskelbtini) atsakomybėn. Teisme laiduotojas buvo apklaustas ir teismas įsitikino šio asmens nepriekaištinga reputcija ir galimu jo teigiamu poveikiu (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jų gynėjai, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės (duomenys neskelbtini) gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistosios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gynėjas prašė jų apeliacinius skundus patenkinti. Nuteistosios (duomenys neskelbtini) gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jos gynėjo advokato R. Dobrovolskio, (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus atmesti, o prokuroro tenkinti.

Nuteistųjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prokuroro apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, o nuteistųjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jos gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei nuteistosios (duomenys neskelbtini) ir jos gynėjo advokato R. Dobrovolskio apeliacinius skundus, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, juos vertindamas esminių BPK pažeidimų, kurie būtų nulėmę neteisėto nuosprendžio priėmimą, nepadarė. Remdamasis byloje esančiais įrodymais pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes. (duomenys neskelbtini) nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 4 dalį (septynios nusikalstamos veikos), (duomenys neskelbtini) – pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, (duomenys neskelbtini) – pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, (duomenys neskelbtini) – pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, (duomenys neskelbtini) – pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, teisingai taikė šiuos baudžiamuosius įstatymus. Tačiau nuteistosioms (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatydamas laikotarpį, per kuri turi būti sumokėtos joms paskirtos baudos, neįvertino jų galimybių sumokėti šias baudas, todėl nustatė per trumpą laikotarpį. Taip pat nepagrįstai (duomenys neskelbtini) netaikė BK 68² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šioje dalyje teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1, 4 punktuose numatytais pagrindais.

Dėl (duomenys neskelbtini) nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, o (duomenys neskelbtini) – pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

30. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), sukurstyta (duomenys neskelbtini), nesant jos nusiskindimų dėl sveikatos būklės ir neatlikusi (duomenys neskelbtini) medicininės apžiūros, suklastojo tikrus dokumentus (sveikatos istoriją bei nedarbingumo pažymėjimą), šiuos dokumentus panaudojo bei (duomenys neskelbtini), padedant (duomenys neskelbtini), apgaule savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skyriui priklausanti turtą – 293,59 Eur ligos išmokų. Šie (duomenys neskelbtini) veiksmai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, o (duomenys neskelbtini) – pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

31. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi, kad nuteistosios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuteistos už šias nusikalstamas veikas, inkriminuojant veikimą kartu, bei abi nesutinka su įrodymų vertinimu ir teismo padarytomis išvadomis dėl jų kaltės padarius šiuos nusikaltimus, dėl apeliacinių skundų argumentų pasisako bendrai, tuo pačiu vertindama ir individualius konkretaus apeliacinio skundo argumentus.

32. Nuteistosios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gynėjas apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad byloje nėra jokių objektyvių jų kaltę patvirtinančių įrodymų. Apeliantų teigimu, (duomenys neskelbtini) blogai jautėsi dėl širdies sutrikimo, ir jai nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas pagrįstai ir teisėtai. Nuteistoji (duomenys neskelbtini) neturėjo tyčios apgaulės būdu įgyti svetimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skyriui priklausanti turtą, o (duomenys neskelbtini) nesiekė jai padėti.

33. Šiuos nuteistųjų ir gynėjo skundų argumentus paneigia byloje esantys faktiniai duomenys. Iš 2017 m. lapkričio 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. įvyko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susitikimas (duomenys neskelbtini) darbo kabinete (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinetas. Remiantis 2017 m. rugpjūčio 28 d., 17:05–17:25 užfiksuotu vaizdo-garso įrašu, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jai reikia nedarbingumo pažymėjimo, nes ji nori vaiką išleisti į mokyklą (,,(duomenys neskelbtini) nurodė (duomenys neskelbtini), jog ji paskambintų penktadienį, 2017 m. rugsėjo 1 d., nes galbūt (duomenys neskelbtini) norės nedarbingumo ilgiau. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad nenorės, reikia dirbti, išleis vaiką į mokyklą ir viskas“). Tą pačią dieną jos sutarė, kad (duomenys neskelbtini) išduos nedarbingumo pažymėjimą penkioms dienoms, suderino, kokia diagnozė bus įrašyta ligos istorijoje ir nedarbingumo pažymėjime (,,(duomenys neskelbtini) paklausė (duomenys neskelbtini) ,,su kuom rašyt, ar su virusais“, į ką (duomenys neskelbtini) atsakė ,,su kuom norit“). Pastebėtina, kad nė viename iš kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotų pokalbių (duomenys neskelbtini) neklausė apie pastarosios sveikatą, kaip ji jaučiasi, kas, (duomenys neskelbtini) iš tiesų sergant, būtų nelogiškas elgesys. Pati (duomenys neskelbtini) taip pat nekalbėjo apie kokius nors peršalimo simptomus. Taigi, byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pati sugalvojo diagnozę (duomenys neskelbtini), kurią įrašė į ligos istoriją ir nedarbingumo pažymėjimą. Jei (duomenys neskelbtini) bent bendrais bruožais apie savo ligos simptomus būtų anksčiau kalbėjusi su (duomenys neskelbtini), pastaroji būtų juos įrašiusi į ligos istoriją, o ne telefonu klaususi (duomenys neskelbtini), kokią diagnozę įrašyti. (duomenys neskelbtini) atsakymu ,,su kuom norit“ į (duomenys neskelbtini) užduotą klausimą ,,su kuom rašyt, ar su virusais“ patvirtino, kad nedarbingumo pažymėjimas jai reikalingas ne dėl ligos, o kaip ji nurodė, kad išleistų vaiką į mokyklą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 1 d. užbaigus nedarbingumą, pastaroji vėl po kelių dienų (2017 m. rugsėjo 4 d.) (duomenys neskelbtini) telefoninio pokalbio metu nurodė, kad nori dar pratęsti nedarbinigumą, nes ,,atkrito“. Tačiau pokalbio metu jokių nusiskundimų dėl sveikatos neišsakė, į gydymo įstaigą apžiūrai nebuvo atvykusi. (duomenys neskelbtini) taip pat nepasidomėjo (duomenys neskelbtini) sveikata, nesiaiškino, kuo ji skundžiasi, tik pasakė, jog pratęsti nedarbingumo pažymėjimą tuo pačiu pagrindu – dėl ūminios virusinės respiracinės infekcijos jau negali, nes ligos istorijoje, kadangi (duomenys neskelbtini) prašė nedarbingumo iki 2017 m. rugsėjo 1 d., nurodė, jog (duomenys neskelbtini) sveikata geresnė ir 2017 m. rugsėjo 1 d. jos nedarbingumą baigė (kaip nurodė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini): ,,kaip tu sakei iki penktadienio viskas, mes pasidėjome kortelę ir taip paliko“). (duomenys neskelbtini) nurodė, kad reikia rašyti naują variantą ir derino su (duomenys neskelbtini), kokią diagnozę įrašyti į nedarbingumo pažymėjimą (,,jeigu įrašytų gastritą“, ,,sakykim apsivėmei ar dar kažkas“). (duomenys neskelbtini) su tuo sutiko (,,gerai, jokio skirtumo“). Nuteistųjų veiksmus vertinant aptartų pokalbių kontekste, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog (duomenys neskelbtini) nedarbingumo pažymėjimas buvo reikalingas ir išduotas ne dėl sveikatos sutrikimų.

34. Nuteistosios ir gynėjas skunduose nurodo, kad (duomenys neskelbtini) seniai turėjo problemų su širdimi, apie ką (duomenys neskelbtini) žinojo, nes (duomenys neskelbtini) ilgą laiką buvo jos pacientė. Įvykio dieną (duomenys neskelbtini) skundėsi sveikata, todėl jai (duomenys neskelbtini) išdavė nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės apeliaciniuose skunduose nepagrįstai pateikiamos, kaip nuteistųjų kaltumą paneigiantis įrodymas.

35. (duomenys neskelbtini) ligos istorijoje užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 28 d. padarė įrašą, jog (duomenys neskelbtini) skundžiasi karščiavimu, galvos, gerklės skausmu, serga dvi dienas, turi 37,8 laipsnių temperatūros, širdies veikla ritmiška, pulsas 108 k/min, AKS 138/90 mmHg, plaučiuose vezikulinis alsavimas, ryklė paraudusi. Diagnozė ūminė virusinė respiracinė infekcija. Gydymas arbatos, paracetramolis. Esant temperatūrai, jeigu negerės, ospamox. Nedarbingumo pažymėjimas išduotas nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) savijauta geresnė, nedarbingumo pažymėjimas 2017 m. rugsėjo 1 d. užbaigtas. Be to, 2017 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini) įrašė, kad (duomenys neskelbtini) skundžasi skrandžio skausmu, ją pykina, vėmė. Pablogėjo naktį. Liežuvis apneštas balkšva apnaša, pulsas 108 k/min, AKS 138/90 mmHg. Pilvas minkštas, jautrus epigastriumas. Diagnozė – gastritas. 2017 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini) sveikata pagerėjo, nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas. Aptarti įrodymai tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nedarbingumo pažymėjimas išduotas ir jis pratęstas ne dėl širdies ligų, o dėl ūminės virusinės respiracinės infekcijos ir gastrito, t. y. dėl ligų, kuriomis (duomenys neskelbtini) bylai aktualiu laiku realiai nesirgo. Vien sirgimas lėtine liga savaime nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) turėjo būti išduotas nedarbingimo pažymėjimas ir jis pratęstas. Juo labiau, remiantis byloje surinktais įrodymais, inkriminuojamu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nesiskundė dėl širdies susirgimo sukeliamų neigiamų pasekmių sveikatai.

36. Nuteistoji (duomenys neskelbtini) ir jos gynėjas skunde nurodo, kad jai (duomenys neskelbtini) inkriminuotu laikotarpiu išdavė siuntimą pas kardiologą, kas patvirtina, jog ji įvykio dieną tikrai turėjo problemų su širdimi. Iš tiesų, iš jau aptartos (duomenys neskelbtini) ligos istorijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) išdavė (duomenys neskelbtini) siuntimą pas kardiologą. Nuteistosios (duomenys neskelbtini) gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 27 d. lankėsi MB kardiologo (duomenys neskelbtini) kabinete. Gydytojo (duomenys neskelbtini) nustatyta diagnozė sinusinė tachikardija, vegetodistonija. Tačiau dėl nurodytų aplinkybių abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog (duomenys neskelbtini) inkriminuojamu laikotarpiu nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas neteisėtai ir nepagrįstai, teisėjų kolegija nemato pagrindo. Apeliantės (duomenys neskelbtini) gynėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad nuteistoji inkriminuotu laikotarpiu buvo nedarbinga. Kaip matyti iš kardiologo (duomenys neskelbtini) įrašų, jis dėl (duomenys neskelbtini) nustatytų širdies veiklos sutrikimų neišdavė nedarbingumo pažymėjimo, o paskyrė sisteminį gydymą, kuris nebuvo susijęs su galimybės dirbti ribojimu. Kardiologas (duomenys neskelbtini) tokių įrašų (duomenys neskelbtini) kortelėje nepadarė, o šeimos gydytoja (duomenys neskelbtini), aprašydama nuteistosios (duomenys neskelbtini) susirgimo diagnozę, dėl kurios ji yra nedarbinga, apie širdies veiklos sutrikimus, trukdančius dirbti, taip pat neminėjo net tada, kai nedarbingumo laikotarpis buvo tęsiamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog (duomenys neskelbtini) ligos istorijoje ir nedarbingumo pažymėjime jos sukurstyta (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad (duomenys neskelbtini) serga virusine liga, gastritu, ir būtent dėl šių susirgimų nepagrįstai jai išrašė nedarbingumo pažymėjimą. Tuo tarpu tokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) inkriminuojamu laikotarpiu sirgo širdies liga, dėl kurios būtų negalėjusi eiti į darbą, byloje nėra. (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad jos ligos istorijos išdėstyti nusiskundimai gali būti susiję su širdies liga, yra tik bendro pobūdžio teiginiai, kurių šiuo atveju nepatvirtana jokie objektyvūs byloje surinkti įrodymai. Todėl nuteistosios (duomenys neskelbtini) ir jos gynėjo skundo teiginys, kad ji inkriminuojamu laikotarpiu buvo nedarbinga dėl širdies sutrikimų, vertintinas tik kaip nuteistosios bandymas išvengti atsakomybės dėl svetimo turto pasisavinimo apgaulės būdu.

37. Byloje surinkti įrodymai (t. 1, b. l. 173–174, 182–183, 184) tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) užbaigus (duomenys neskelbtini) nepagrįstai, klastojant nustatytus dokumentus, įformintą nedarbingumą, nedarbingumo pažymėjimai (2017 m. rugpjūčio 28 d.–rugsėjo 1 d. nedarbingumo pažymėjimas ir 2017 m. rugsėjo 4–5 d. nedarbingumo pažymėjimas) buvo perduoti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valdybos (toliau – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) skyriui nedarbingumo išmokoms paskaičiuoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo 9 straipsnio 1 dalimi, (duomenys neskelbtini) išmokėjo ligos išmokas už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas. Už 2017 m. rugpjūčio 28 d.–rugsėjo 1 d. nedarbingumo laikotarpį priskaičiuota 98,04 Eur, 2017 m. rugsėjo 4 d. išmokėta 83,33 Eur. Už 2017 m. rugsėjo 4-5 d. nedarbingumo laikotarpį priskaičiuota 98,78 Eur, 2017 m. rugsėjo 29 d. išmokėta 83,96 Eur. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyrius 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. paskyrė 126,30 Eur ligos išmoką. Šie pinigai (293,59 Eur) buvo pervesti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą.

38. Visi šie įrodymai vieni kitus papildo ir sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, patvirtinančią pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nuteistosios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) padarė nuosprendyje nustatytus nusikalstamus veiksmus. (duomenys neskelbtini), prašydama gydytojos (duomenys neskelbtini) išrašyti jai nedarbingumo pažymėjimą dėl ligų, kuriomis ji nesirgo, sukurstė suklastoti jos ligos istoriją ir nedarbingumo pažymėjimus. Po to, pasinaudodama žinomai suklastotais dokumentais, apgaulės būdu gavo ir įgijo svetimą – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą – nustatytas nedarbingumo išmokas. (duomenys neskelbtini), sukurstyta (duomenys neskelbtini), jos sveikatos istorijoje įrašė abiems žinomai išgalvotą diagnozę ir šių tikrovės neatitinkančių įrašų pagrindu išrašė nedarbingumo pažymėjimus, tokiu būdu juos suklastojo. Abi nuteistosios be jokios abejonės suprato, kad suklastoti dokumentai bus pateikti nepagrįstoms nedarbingumo išmokoms gauti ir to siekė. Šiuos nusikalstamus veiksmus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) padarė veikdamos tiesiogine tyčia.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nuteistųjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiksmai atitinka joms inkriminuotų nusikaltimų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. (duomenys neskelbtini) veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, o (duomenys neskelbtini) – pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl (duomenys neskelbtini) nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 4 dalį (epizodas su (duomenys neskelbtini))

40. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaule savo naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, davė kyšį (duomenys neskelbtini) už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir taip ją sukurstė suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudoti, bei apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o (duomenys neskelbtini), būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir sukurstyta (duomenys neskelbtini) suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, padėdama (duomenys neskelbtini) savo naudai įgyti svetimą turtą. Šie (duomenys neskelbtini) veiksmai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, o (duomenys neskelbtini) – pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 4 dalį.

41. Nuteistoji (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad ji tyčia suklastojo (duomenys neskelbtini) nedarbingumo pažymėjimą ir jam padėjo savo naudai įgyti svetimą turtą.

42.Šie nuteistosios (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

43.Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-471-507/2015, Nr. 2K-483-976/2015, Nr. 2K-28-489/2016, Nr. 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

44. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas, nustatant faktines bylos aplinkybes ir taikant baudžiamąjį įstatymą, apeliacine tvarka apskųstame teismo sprendime neturi esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų jį naikinti. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, visi duomenys, tame tarpe ir Kriminalinės žvalgybos subjekto, naudojant technines priemones specialia tvarka: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slaptą kontrolę ir fiksavimą bei pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą, naudojant vaizdo, garso, objekto judėjimo įrenginius (duomenys neskelbtini) darbo kabinete ir jos lankomose vietose, sekimo bei slapto patekimo į asmens tarnybines (darbo) patalpas veiksmų pagrindu gauti faktiniai duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, buvo gauti teisėtais būdais, esant tam faktiniam pagrindui (t. 8, l. 57–61). Įrodymai patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek nuteistąją (duomenys neskelbtini) teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus (pačios nuteistosios (duomenys neskelbtini), kito nuteistojo (duomenys neskelbtini) parodymus, rašytinius įrodymus), juos įvertino atskirai ir lygindamas tarpusavyje susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia kaltinamosios kaltę, taip pat aptarė nuteistosios gynybos versijas ir jas motyvuotai atmetė.

45.Nuteistoji (duomenys neskelbtini) skunde tvirtina, kad ji (duomenys neskelbtini) nedarbingumo pažymėjimą suklastojo netyčia, nes (duomenys neskelbtini), simuliuodamas ligą, ją suklaidino. Tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, prieštarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetui, kuris patvirtina apygardos teismo nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes.

46.Iš 2017 m. lapkričio 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) nedarbingumo pažymėjimas buvo reikalingas ne dėl ligos. Remiantis 2017 m. liepos 28 d. 19.22–19.37 pokalbiu, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nurodė, jog jam reikia nedarbingumo pažymėjimo, nes dar nori atostogų. To paties pokalbio metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suderino laiką, kada (duomenys neskelbtini) reikalingas nedarbingumas, aptarė, kokią diagnozę įrašyti į nedarbingumo pažymėjimą ((duomenys neskelbtini) paklausė (duomenys neskelbtini): ,,nuo šiandien (2017 m. liepos 8 d.) nori atostogų. Į ką (duomenys neskelbtini) atsakė: ,,galima ir nuo pirmadienio (2017 m. liepos 31 d.); (duomenys neskelbtini) klausė (duomenys neskelbtini): ,,ar užteks iki ketvirtadienio (2017 m. rugpjūčio 3 d.), ar nori neiti į darbą visą savaitę; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pasakė: ,,gerai bus virusai, virusais susirgsi“. Šie pokalbiai tvirtina, kad nedarbingumas buvo siejamas su (duomenys neskelbtini) norais, o ne su jo sveikatos būkle, nuteistajai (duomenys neskelbtini) suprantant, kad (duomenys neskelbtini) iš tiesų neserga, o ji rašo tikrovės neatitinkančius duomenis ir fiktyviai dokumentuose konstatuos jo sirgimo faktą ir tuo pačiu jo teisę gauti ligos išmokas. Tam neprieštarauja ir tai, kad nė viename iš kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuotų pokalbių (duomenys neskelbtini), būdama gydytoja, nesiekė išsiaiškinti ligos požymių ir (duomenys neskelbtini) neklausinėjo apie jo negalavimus, o pati tvirtino, kad jis pagal susitarimą nuo pirmadienio ,,susirgs virusais“. Pats (duomenys neskelbtini) taip pat nekalbėjo apie kokius nors peršalimo simptomus, iš anksto žinojo, kad nedarbingas bus iki ketvirtadienio. (duomenys neskelbtini), neapžiūrėjusi (duomenys neskelbtini), realiai jam nenurodžius jokių ligos simptomų, pati sugalvojo (duomenys neskelbtini) tikrovės neatitinkančią diagnozę, kurią įrašė į ligos istoriją ir nedarbingumo pažymėjimą ir taip tyčia suklastojo tikrus dokumentus. Be to, pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) pokalbio su (duomenys neskelbtini) metu ant jos stalo padėjo pinigus, kuriuos (duomenys neskelbtini) įsidėjo į chalato kišenę. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks (duomenys neskelbtini) elgesys, vertinant jį pirmiau aptartų pokalbių kontekste, taip pat leidžia spręsti, jog (duomenys neskelbtini) nedarbingumo pažymėjimo išdavimo metu nesirgo, o už dokumentų suklastojimą – neteisėtą veikimą – davė kyšį, o nuteistoji (duomenys neskelbtini), tai suprasdama, už neteisėtą veikimą gautus pinigus priėmė.

47.Aptartus duomenis papildo ir nuteistojo (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad jis, atėjęs pas gydytoją (duomenys neskelbtini), konsultacijos metu nesirgo ir temperatūros neturėjo.

48.Nuteistoji (duomenys neskelbtini) skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ją suklaidino, nurodydamas, jog turi temperatūros. Todėl, pasak apeliantės, byloje nėra paneigta, jog (duomenys neskelbtini) simuliavo ligą, o apie tai ji nežinojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, (duomenys neskelbtini) parodymai, kad jis apgavo gydytoją, norėdamas gauti nedarbingumo pažymėjimą, apeliaciniame skunde nepagrįstai pateikiami, kaip nuteistosios (duomenys neskelbtini) kaltumą paneigiantis įrodymas. Kiekvienu konkrečiu atveju, byloje apklausto asmens parodymų patikimumas nustatomas, vertinant juos atskirai ir gretinant su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių, t. y. vertinant įrodymų visumą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad inkriminuotu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) būtų sakęs apie savo temperatūrą, susirgimą virusine infekcija. Pareigūnai nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. specialia tvarka fiksavo nuteistųjų pokalbius, tačiau jokių pokalbių apie temperatūrą, sveikatos sutrikimus nebuvo užfiksuota. Pats nuteistasis (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nė vienos apklausos metu netvirtino, jog melavo gydytojai, kad serga. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme iš pradžių jis aiškino, kad 2017 m. liepos 28 d. atėjo į konsultaciją pas gydytoją (duomenys neskelbtini), nes skaudėjo nugarą ir jautėsi blogai, temperatūra buvo 37 laipsniai, todėl norėjo gauti nedarbingumo pažymėjimą ir gydymą. Apie tai (duomenys neskelbtini) pasakė susitikęs ją koridoriuje, o kabinete apie sveikatą jau nebekalbėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo aiškinimas apie įvykio aplinkybes kelia pagrįstas abejones ir nepatvirtina (duomenys neskelbtini) skundo argumentų, jog (duomenys neskelbtini) ją suklaidino. Nuteistoji (duomenys neskelbtini), klastodama dokumentus, įrašė visai kitus negalavimus, nei parodymuose tvirtino (duomenys neskelbtini), o tai paneigia (duomenys neskelbtini) nurodytą aplinkybę, kad koridoriuje, kaip pats tvirtino, esant daug kitų asmenų, su (duomenys neskelbtini) kalbėjo apie savo negalavimus (temperatūrą ir nugaros skausmą). (duomenys neskelbtini) pasakius, kad reikia atostogų, (duomenys neskelbtini), visai nesigilindama į jo negalavimų pobūdį ir priežastis, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) susirgs ,,virusais“ ir dokumentuose surašė virusinei infekcijai būdingus požymius. Pats pasakymas, nurodant, kad įvykis – susirgimas – įvyks ateityje, rodo, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vizito metu žinojo, kad pastarasis, jo sveikatos istorijoje jai darant įrašus apie tariamos ligos požymius, realiai nesirgo. Esant nustatytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis gydytoją apgavo, koridoriuje pasakydamas, kad turi temperatūros, vertinant juos kitų aptartų įrodymų kontekste, gali būti vertinami tik kaip bandymas suderinti gynybos versijas ir taip padėti (duomenys neskelbtini) išvengti atsakomybės už padarytą dokumentų klastojimą ir padėjimą sukčiavimo būdu įgyti svetimą turtą. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pagrįstai nuteistojo (duomenys neskelbtini) parodymais rėmėsi tiek, kiek jie pasitvirtino kitais byloje surinktais įrodymais.

49. (duomenys neskelbtini) dirba gydytoja nuo (duomenys neskelbtini), tai yra daugiau negu 36 metus (t. 7, b. l. 29). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintas ,,Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles“ gydytojai, išduodami elektroninius pažymėjimus, kiekvieną kartą turi apžiūrėti asmenis ir aprašyti medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą ir užbaigimą. Taip pat asmens medicininiuose dokumentuose turi būti nurodytas asmeniui skirtas gydymas, režimas (lovos, tausojantis), išduoto elektroninio pažymėjimo serija ir numeris, nepertraukiamo laikinojo nedarbingumo trukmė (kalendorinių dienų skaičius iš viso nuo laikinojo nedarbingumo pradžios) ir kito atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą data. (duomenys neskelbtini) šių reikalavimų nepaisė. Net nepaklaususi (duomenys neskelbtini), kokių turi nusiskundimų dėl sveikatos, ji kalbėjo apie pratęsiamas jo atostogas, sakė, jog jis ,,sirgs virusais“, su pacijentu derino laiką nuo kada iki kada jis nori būti nedarbingas. Taigi, pati (duomenys neskelbtini) tokiu savo elgesiu patvirtino, jog suvokė, kad nedarbingumo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) reikalingas ne dėl ligos, o kaip (duomenys neskelbtini) nurodė, kad būtų pratęstos atostogos. Taigi, byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, pirmosios instancijos teismo išvadas, kad (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos istoriją ir nedarbingumo pažymėjimus tyčia įrašė jai žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo sveikatos būklę, suprasdama, kad pateikus šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bus mokamos nedarbingumo išmokos. (duomenys neskelbtini), panaudojant (duomenys neskelbtini) suklastotus dokumentus, apgaulės būdu už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. įgijo 132,87 Eur, t.y. nedidelės vertės svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, o (duomenys neskelbtini) savo tyčiniais veiksmais jam padėjo tai padaryti.

50.Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistosios (duomenys neskelbtini) veiksmai atitinka jai inkriminuotų nusikaltimų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, ir, nuteisdamas (duomenys neskelbtini) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 4 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl (duomenys neskelbtini) nuteisimo pagal BK 225 sraipsnio 4 dalį ((duomenys neskelbtini) epizodas)

51. (duomenys neskelbtini) nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai iš (duomenys neskelbtini) tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Šie (duomenys neskelbtini) veiksmai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 4 dalį.

52. Nuteistoji (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nurodo, kad ji negalėjo būti pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, nes nenustatytas kyšio dalykas. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti tik prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) jai perdavė pinigus.

53. BK 225 straipsnyje kaip kyšininkavimo dalykas yra nurodomas kyšis. Baudžiamojoje teisėje kyšiu tradiciškai suprantama neteisėta turtinė nauda. Turtinė nauda – tai tiek materialios, tiek nematerialios vertybės (pinigai, automobilis, buitinė technika, baldai, drabužiai, taip pat turtinės teisės, skolos panaikinimas, intelektinės veiklos rezultatų suteikimas ir kt.).

54. Nors (duomenys neskelbtini) skunde tvirtina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) jai perdavė pinigus, nes tai galėjo būti saldainis arba laiškas, tokie apeliantės argumentai prieštarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetui, kuris patvirtina apygardos teismo nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes.

55. Iš 2018 m. birželio 15 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) darbo kabinete 2017 m. birželio 20 d. įvyko jos ir (duomenys neskelbtini) susitikimas. Remiantis pateikto vaizdo ir garso įrašų duomenimis, 11:18:50 į kabinetą įėjo (duomenys neskelbtini) ir iš liemenės kairės kišenės išsitraukė piniginę, iš kurios ištraukė nenustatytą kiekį ir vertės banknotų, kuriuos įdėjo į (duomenys neskelbtini) vilkėto chalato dešinę kišenę. (duomenys neskelbtini) paklausė (duomenys neskelbtini): ,,Ką jūs čia dabar, saldainių gi davėt“. Šis nuteistosios pastebėjimas po (duomenys neskelbtini) veiksmų rodo, jog pastarasis jau buvo atsilyginęs už nuteistosios teikiamas gydymo paslaugas, tačiau vėl atnešė atlygį, kurį ji piėmė. Po to ji apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) ir paskyrė tyrimus. 11:48:18 užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš jos kabineto išėjus, iš chalato kišenės išsitraukė jo įdėtą neteisėtą atlygį, kurį įsidėjo į po darbo stalu buvusią rankinę.

56. Šioje byloje kyšio dydžio (vertės) tiksliai nustatyti nepavyko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai inkriminavo mažiausią iš normoje numatytų kyšio dydžių (iki 1 MGL). Tai atitinka teisės principą, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Būtent tai lėmė (duomenys neskelbtini) veikos kvalifikavimą pagal švelniausią kyšininkavimo normą, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje (baudžiamasis nusižengimas).

57. Taigi, byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad (duomenys neskelbtini), būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) priėmė nenustatyto dydžio piniginį atlygį, todėl pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo, (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų vertinimo kaip mažareikšmių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) epizodai)

58. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnį negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tiesiogiai davė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui (duomenys neskelbtini) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Be to, (duomenys neskelbtini) savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus iš (duomenys neskelbtini). Šie (duomenys neskelbtini) veiksmai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)), BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)), BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)), BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)), BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)), BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)), BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)), BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) veiksmai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį.

59. Nuteistoji (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ją nuteisė pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (nusikalstamos veikos su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvykdytos veikos) ir pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika su (duomenys neskelbtini)). Apeliantės nuomone, įvertinus tai, kad pinigų sumos yra labai nedidelės, nuteistosios veiksmai nebuvo paplitę (slapto sekimo metu užfiksuoti tik pavieniai atvejai, nors jos darbo krūvis buvo dvigubas), neseniai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.470 straipsnio 4 dalį tokio dydžio pinigų sumos buvo pripažįstamos kaip padėka gydytojui, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, jog jos veiksmai nekėlė pavojaus įstatymo saugomoms vertybėms ir, pritaikius BK 37 straipsnio nuostatas, baudžiamąją bylą nutraukti.

60. Nuteistosios (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

61.BK 37 straipsnyje nurodyta, kad, padaręs nusikaltimą asmuo, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas yra mažareikšmis tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytiems nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių požymių ypatumo teismas prieina išvados, jog padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn bei bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato.

62. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) nuteista už septynis BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytus baudžiamuosius nusižengimus dėl to, kad priėmė septyniais atvejais mažesnės, negu 1 MGL vertės, kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Tačiau pagal teismų praktiką BK 37 straipsnio nuostatos taikomos tik nusikaltimams. Tai reiškia, kad asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl baudžiamojo nusižengimo mažareikšmiškumo. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283/2005 nurodyta, kad BK 37 straipsnis nenumato galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, nes BK 37 straipsnyje kalbama tik apie nusikaltimo mažareikšmiškumą. Baudžiamasis kodeksas numato dvi nusikalstamų veikų rūšis: nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus (BK 10 straipsnis). BK 37 straipsnyje nurodyta konkreti nusikalstamos veikos rūšis – nusikaltimas – ir tai reiškia, kad šio straipsnio nuostatos kitai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamajam nusižengimui – netaikomos.

63. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinumu, nėra teisinio pagrindo (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, mažareikšmiškumo. Pagrindiniai motyvai, kuriais remiantis apeliantė grindžia savo prašymą, yra tai, jog kyšio suma yra labai maža ir nusikaltimas nepadarė esminės žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

64. Visų pirma pažymėtina, kad BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, padariniai nėra šio nusikaltimo sudėties požymis, todėl (duomenys neskelbtini) skundo motyvas, prašant pripažinti padarytą nusikaltimą mažareikšmiu, siejant su tuo, kad nusikaltimas nepadarė esminės žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, yra nelogiškas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažįstant nusikaltimą mažareikšmiu, teismas, negali motyvuoti savo sprendimo aplinkybe, neįeinančia į padaryto nusikaltimo sudėtį ir nelemiančia asmens baudžiamosios atsakomybės. Apie tai pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283/2005.

65.Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, (duomenys neskelbtini) skundo teiginys, jog jos veiksmai nekėlė pavojaus įstatymo saugomoms vertybėms, iš principo nėra teisingas. (duomenys neskelbtini) padarytas nusikaltimas yra pakankamai pavojingas. Juo diskredituojamos valstybės institucijos, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) centro medikų normalus darbas, menkinamas įstaigos įvaizdis, iškraipoma teisėtumo samprata, bei pakertamas pasitikėjimas medicinos įstaigomis. Paimdama kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, (duomenys neskelbtini) žinojo, kad pagal jos pareigas, ji gali išrašyti vaistus, paskirti tyrimus ir kt., tai yra veikia savo kompetencijos ribose, jog jai yra mokamas atlyginimas už šį darbą, tačiau nepasait to iš pacientų ėmė už tai neteisėtą atlygį. Be to, ji suvokė, jog nepaaiškindama pacientams, jog jos pareigos apima vaistų išrašymą, tyrimų paskyrimą, gydymą ir kt. už jai nustatytą ir gaunamą atlyginimą, neužkirto kelio pacientų nusikalstamiems veiksmams, numatytiems BK 227 straipsnyje. Nuteistoji (duomenys neskelbtini) už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ėmė neteisėtą atlygį sistemingai. Kaip jau buvo minėta, ji septyniais atvejais iš pacientų priėmė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį ir vienu atveju – 50 Eur vertės kyšį.

66. Apeliantė nuteistoji (duomenys neskelbtini) savo prašymą pripažinti nusikalstamą veiką mažareikšme grindžia ir tuo, kad 50 Eur kyšis yra labai mažas ir neseniai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.470 straipsnio 4 dalį tokio dydžio pinigų suma buvo pripažįstama kaip padėka gydytojui.

67. Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.470 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad draudžiama priimti dovanas politikams, valstybės ir savivaldybių pareigūnams ir kitokiems valstybės tarnautojams ir jų artimiesiems giminaičiams, kai tai susiję su politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis. Šio įstatymo 4 dalis, kuri numatė, kad draudžiama priimti dovanas sveikatos priežiūros, gydymo ar globos (rūpybos) institucijų vadovams ir kitiems darbuotojams iš asmenų, kurie šiose institucijose gydosi ar išlaikomi, bei jų artimųjų giminaičių, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos, neteko galios nuo 2006 m. liepos 14 d. (2006 m. birželio 22 d.įstatymu Nr. X-730 (nuo 2006 m. liepos 14 d.). Todėl tas argumentas, jog mažareikšmiškumą tvirtina tai, kad priimtas neteisėtas atlygis neviršija sumų, kurias gydytojams nesenai buvo galima dovanoti, yra nepagrįstas.

68. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato minimalios kyšio vertės, iš esmės atsakomybė kyla dėl bet kokios vertės kyšio, ne tik turtinės, bet ir asmeninės kitokios naudos. Todėl nuteistosios (duomenys neskelbtini) nurodyta aplinkybė, kad dėl mažos kyšio sumos negalima jai taikyti baudžiamosios atsakomybės, jos veika turėtų būti įvertinta kaip mažareikšmė ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrukta, yra taip pat nepagrįsta.

69.Pažymėtina, kad kova su kyšininkavimu yra vienas iš valstybės teisinės politikos, tame tarpe ir baudžiamosios politikos prioritetų ir teisėsaugos institucijos įpareigojamos visokeriopai stiprinti kovą su šiuo reiškiniu. Todėl pripažinus (duomenys neskelbtini) padarytą nusikalstamą veiką mažareikšme teismų praktika kyšininkavimo ir papirkimo bylose būtų nukreipta visiškai nepriimtina valstybei linkme. Apie tai pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-205/2007, kur teismas, atmesdamas prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodė, jog būtų nepriimtina tokia teismų praktika, nes vairuotojai už policijos pareigūno neveikimą, nesurašant administracinio teisės pažeidimo protokolo, paprastai duoda mažesnį nei 1 MGL kyšį. Tokie teismų sprendimai gali paskatinti ir kitus teismus priimti panašius sprendimus analogiškose bylose. Dėl to teismų praktika gali nueiti tuo keliu, kad asmenys, duodantys kyšį valstybės tarnautojui iki 1 MGL už neteisėtų veiksmų padarymą iš viso nebus traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Tai gali iš esmės labai neigiamai įtakoti valstybės pastangas stiprinti kyšininkavimo kontrolę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-221-942/2020 taip pat laikėsi pozicijos, kad neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t. t. Taigi neoficialūs simboliniai atsiskaitymai – priešinga teisei veika. Taigi tiek kyšis, tiek dovana papirkėjo požiūriu (BK 227 straipsnis) gali būti įrankis neteisėtu būdu pasiekti savo tikslų – atitinkamo paperkamo asmens veikimo ar neveikimo.

70. Todėl, apibendrinusi tai, kas išdėstyta sprendimo 61-69 punktuose, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinti (duomenys neskelbtini) nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, mažareikšme nėra teisinio pagrindo.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

71. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), būdama valstybės tarnautoja, savo naudai tiesiogiai priėmė 400 Eur kyšį iš (duomenys neskelbtini), veikusios (duomenys neskelbtini) interesais, tarpininkės (duomenys neskelbtini) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, ir iš (duomenys neskelbtini) savo naudai tiesiogiai priėmė 200 Eur kyšį už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad baigiantis (duomenys neskelbtini) nustatytam darbingumo lygio terminui, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį, jam buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis nei 2016 m., t. y. 45 proc. darbingumo lygis nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 2 d. Šie (duomenys neskelbtini) veiksmai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir BK 225 straipsnio 1 dalį.

72.Apeliantė nuteistoji (duomenys neskelbtini) ir jos gynėjas skunde nurodo, kad jos padaryta veika turi būti vertinama ne kaip atskiri nusikaltimai, bet kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Šis apeliantės skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

73.Tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka įstatyme minima BK 63 straipsnio 10 dalyje. Šis straipsnis reglamentuoja bausmių už kelias nusikalstamas veikas skyrimą, todėl tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka neatskleidžiama, tik pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei, svarbu žinoti, kaip kriterijai, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, vertinami susiklosčiusioje teismų praktikoje. Paprastai baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams tęstine nusikalstama veika pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Tačiau priklausomai nuo veikos specifikos jos tęstinumui vertinti gali būti keliami ir papildomi ar kitokie reikalavimai.

74. Nuteistoji (duomenys neskelbtini) ir jos gynėjas skunde nurodo, kad jai inkriminuotas veikas padarė tais pačiais veiksmais, vadovaudamasis tais pačiais motyvais ir siekdamas to paties tikslo, vieninga tyčia. Tačiau jie nemini ir nevertina nusikalstamos veikos dalyko aspekto, kuris šiuo konkrečiu atveju byloje yra lemiamas. Kaltinamajame akte yra aiškiai išskirtos dvi nusikalstamos veikos. Dėl kiekvienos kyšio sumos, sudarančios atskirą nusikalstamos veikos dalyką, yra detaliai aprašyti visi atlikti veiksmai ir jų dalyviai, kadangi kiekvieno kyšio paėmimas buvo organizuojamas ir įgyvendinamas atskirai, tyčiai paimti kyšį kiekvienu atveju susiformavus iš naujo, skirtingu laiku, iš skirtingų asmenų, jiems nurodant skirtingas kyšio davimo ir priėmimo priežastis. Kiekvienos iš padarytų veikų atskiras aprašymas bei kvalifikavimas atliktas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Nepaisant to, kad padarytos veikos turi pasikartojančių bruožų, yra ir kiekvienai iš šių veikų būdingų esminių skirtumų, todėl jos pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintos kaip atskiros nusikalstamos veikos. Tokia kvalifikacija atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir jų traktuotę susiklosčiusioje teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2006, Nr. 2K-111/2007).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo (duomenys neskelbtini)

75. Nuteistoji (duomenys neskelbtini) ir jos gynėjas skunde prašo taikyti jai BK 40 straipsnio nuostatas ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Toks apeliantų prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

76.Nagrinėjamu atveju, priešingai, negu teigia (duomenys neskelbtini) ir jos gynėjas, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis padarė keturias nusikalstamas veikas. Tuo tarpu, pagal BK 40 straipsnio formuluotę asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. BK tekste esančios formuluotės ,,pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ turinį atskleidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008 m. gegužės 20 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-85/2008. Šioje nutartyje išdėstyta, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, išskyrus tuos atvejus, kai nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį. Taigi ta nustatyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) padarė kelias kartotines nusikalstamas veikas, pašalina galimybę pripažinti ją, kaip nusikaltusią pirmą kartą, ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Todėl nuteistajai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį BK straipsnį nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo (duomenys neskelbtini)

77. Nuteistoji (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodo, kad byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnį, nes ji pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes ir teisme nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos prisipažinimas teisme paskutinės apklausos metu, yra tik bandymas sušvelninti savo teisinę padėtį. BK įtaramajam ir kaltinamajam nedraudžia keisti savo parodymus ir juos duoti bet kuriuo proceso metu.

78. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, esant asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymui perduoti kaltininką pagal laidavimą jo atsakomybei. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

79. (duomenys neskelbtini) padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau ji neteista, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad nėra visų sąlygų BK 40 straipsnio nuostatų taikymui, nes nuteistoji savo kaltę pripažino tik paskutinės apklausos teisme metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad nėra pagrindo (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes byloje nėra nustatyta vienos iš privalomų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, t. y. visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką.

80.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomos svarbiausios šios veikos padarymo aplinkybės. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K-137/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017).

81.Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu savo poziciją dėl nusikalstamos veikos padarymo (duomenys neskelbtini) keitė. Pirmosios apklausos metu nuteistoji savo kaltės nepripažino (t. 5, b. l. 200–201), tačiau kitoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje (duomenys neskelbtini) jau savo kaltę pripažino (t. 5, b. l. 203–206). Pradėjus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (duomenys neskelbtini) savo kaltės vėl nepripažino (t. 8, b. l. 33), apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pas gydytoją buvo konsultacijoje, tačiau jai pinigų nedavė, ikiteisminio tyrimo metu antroje apklausoje prisipažino kalta, nes pareigūnai norėjo ją uždaryti į areštinę, sakė, jog jai gresia bauda iki 10 000 Eur (t. 8, b. l. 95–97). Byloje apklausus visus kaltinamuosius, liudytojus, papildomos apklausos metu (duomenys neskelbtini) savo poziciją vėl pakeitė ir kaltę jau pripažino, jog davė pinigus gydytojai (t. 8, b. l. 150–153). Po šio posėdžio 2019 m. lapkričio 20 d. gautas (duomenys neskelbtini) prašymas atleisti (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors, kaip pagrįstai teigia apeliantė, pagal teismų praktiką kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) prisipažino kalta ir davė parodymus tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jos kaltės įrodymų, turėdama išskaičiavimą būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatytos aplinkybės sumenkina teismo proceso metu (duomenys neskelbtini) pareikšto kaltės pripažinimo fakto ir gailėjimosi reikšmę BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto aspektu.

82.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo (duomenys neskelbtini)

83. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) už nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojo (duomenys neskelbtini) atsakomybei. Laidavimo terminas nustatytas vieneriems metams. Baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukta.

84. Kaip jau buvo aptarta nuosprendžio 78 punkte, BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

85. Prokuroras apeliaciniame skunde iš esmės ginčija tik vienos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą, jo manymu, užkertančios galimybę (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad (duomenys neskelbtini) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Šią savo poziciją prokuroras grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus, o pirmosios instancijos teisme pripažindama savo kaltę, nebuvo nuoširdi ir savikritiška, nes teisme bandė pateisinti savo poelgį, sakydama, kad 5 Eur gydytojai (duomenys neskelbtini) davė už jos nuoširdumą.

86. Šie prokuroro apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

87. Iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o pirmosios instancijos teisme prisipažino, kad davė gydytojai 5 Eur ir tvirtino, kad dėl to labai gailisi. Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) atsisakė duoti parodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nelaikytina kliūtimi konstatuoti, kad asmuo proceso metu pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Apie tai pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2019, kur teismas konstatavo, jog draudimo versti duoti parodymus prieš save principas (lot. nemo tenetur se ipsum accusare) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte ir laikomas viena iš teisės į teisingą procesą garantijų. Šis principas išplaukia ir iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Vienokiu ar kitokiu būdu išreikštas įpareigojimas (vertimas) asmeniui atsakyti į klausimus apie aplinkybes, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas, yra nesuderinamas su jam garantuota konstitucine teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save. Todėl kaltinamojo teisinė padėtis negali būti bloginama vien dėl to, kad proceso metu jis pasinaudojo šia jam įstatymo garantuojama teise.

88. Prokuroras nepagrįstai skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) teisme tik formaliai pripažino savo kaltę, nes bandė teisintis ir švelninti savo nusikalstamos veikos vertinimą, ir tai, jo manymu, paneigia jos kaltės pripažinimo ir gailėjimosi faktą. Iš (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad ji nuosekliai tvirtino, jog nebuvo (duomenys neskelbtini) pacientė ir žinojo, kad gydytojai dėl darbo krūvių tokių asmenų nelabai pageidauja, todėl gydytojai į kišenę įkišo pinigus – 5 Eur – už tai, kad ji ją priėmė ir apžiūrėjo bei paskyrė tyrimus. (duomenys neskelbtini) jautėsi dėl savo veiksmų kalta ir tvirtino, jog negalvojo, kad tokia maža suma jau yra kyšis. Analizuojant (duomenys neskelbtini) teisme duotus parodymus apie jos pačios nusikalstamus veiksmus ir jų vertinimą, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo spęsti, jog pastaroji, nurodydama įvykio aplinkybes, siekė lengvinti savo teisinę padėtį. Iš (duomenys neskelbtini) parodymų matyti, kad ji pripažino teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nors (duomenys neskelbtini) tvirtino, kad nemanė, jog 5 Eur gali būti kyšis, tačiau kyšis, kaip BK 227 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, yra teisinė sąvoka, apibūdinanti nusikaltimo požymį. (duomenys neskelbtini) neturi teisinio išsilavinimo, todėl jos pateiktas šio požymio vertinimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto (duomenys neskelbtini) nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų.

89. Iš bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismas, darydamas išvadą, kad (duomenys neskelbtini) laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, išsamiai įvertino (duomenys neskelbtini) padarytų neteisėtų veiksmų padarymo aplinkybes ir jų pavojingumą, kaltininkės asmenybę apibūdinančius duomenis: ji anksčiau niekada nebuvo nusikaltusi, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai. Laiduotojas atitinka įstatymu keliamus reikalavimus.

90. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai BK 40 straipsnio pagrindu (duomenys neskelbtini) atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

91. Nuteistosios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apeliaciniuose skunduose prašo sumažinti joms paskirtos bausmės – baudos dydį, nes baudos yra per griežtos, neproporcingos, nustatytos neatsižvelgus į nuteistųjų finansines galimybes.

92. Tuo tarpu prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteistiesiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskirti griežtesnes baudas, nes pirmosios instancijos teisme valstybinis kaltintojas savo baigiamojoje kalboje nurodė didesnius baudų dydžius, o teismas, niekaip nemotyvuodamas, paskyrė minimalias bausmes įstatyme numatytai už padarytą nusikaltimą. Todėl, prokuroro manymu, nėra aišku, kokiais kriterijais teismas rėmėsi individualizuodamas nuteistiesiams skiriamas bausmes. Prašo paskirti šiems nuteistiesiems baudas, didesnes negu numatytas minimumas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją.

93. Šie nuteistųjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei prokuroro skundų argumentai nepagrįsti.

94. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

95.Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindinis skiriamos bausmės tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą, individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

96. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį paminėtų įstatyminių nuostatų nepažeidė.

97. BK 225 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 227 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 226 straipsnio 1 dalies sakcijoje numatytos bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. BK 226 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytos bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas.

98.Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (duomenys neskelbtini), atsižvelgė į tai, kad ji padarė keturis apysunkius, tris nesunkius nusikaltimus ir devynis baužiamuosius nusižengimus. Nusikalstamas veikas ji vykdė sistemingai, veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Jos atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino kalta padariusi visas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 4 dalyje, ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšio paėmimas iš (duomenys neskelbtini)). Tačiau nustatyta, kad nuteistoji dėl kitų nusikalstamų veikų kaltės nepripažino ir nuoširdžiai nesigailėjo dėl jų padarymo, dėl to pirmosios instancijos teismas daugiau (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Apygardos teismas taip pat įvertino ir tai, kad (duomenys neskelbtini) anksčiau nebuvo teista, administracine tvarka bausta du kartus (2015 ir 2018 metais) už automobilio pastatymą draudžiamoje vietoje (t. 7, b. l. 7–8), charakterizuojama teigiamai (t. 7, b. l. 28), (duomenys neskelbtini) šeimos narys – sutuoktinis (duomenys neskelbtini) yra neįgalus (t. 8, b. l. 164–167).

99. Apygardos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (duomenys neskelbtini), atsižvelgė į tai, kad ji padarė du apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus, veikdama tiesiogine tyčia, padaryti nusikaltimai baigti. (duomenys neskelbtini) atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apygardos teismas taip pat įvertino ir tai, kad (duomenys neskelbtini) neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą 2017 metais už kelių eismo tausyklių pažeidimą (t. 7, b. l. 9).

100. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (duomenys neskelbtini) teismas, atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, veika yra baigta. (duomenys neskelbtini) atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, įvertino ir tai, kad ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (t. 7, b. l. 10).

101.Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad ji padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini) teista vieną kartą (2010 metais), teistumas neišnykęs (t. 7, b. l. 26–27), administracine tvarka nebausta (t. 7, b. l. 3).

102.Apygardos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (duomenys neskelbtini), atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir du baudžiamuosius nusižengimus, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą. (duomenys neskelbtini) atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismas įvertino, kad (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas du kartus (2015 ir 2016 metais) (t. 7, b. l. 13–14), charakterizuojamas teigiamai (t. 7, b. l. 33), augina mažametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 172).

103.Pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) pagal BK 226 straipsnio 1 dalį paskyrė 100 MGL dydžio (3 766 Eur) baudą; (duomenys neskelbtini) pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) darbingumo lygio vertinimo) 150 MGL dydžio (5 649 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) darbingumo lygio vertinimo) 150 MGL dydžio (5 649 Eur) baudą, pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio (3 012,80 Eur) baudą, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio (3 012,80 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinę subendrintą bausmę (duomenys neskelbtini) paskyrė 190 MGL dydio (7 155,40 Eur) baudą; (duomenys neskelbtini) pagal BK 227 straipsnio 1 dalį 120 MGL dydžio (4 519,20 Eur) baudą; (duomenys neskelbtini) pagal BK 227 straipsnio 4 dalį 30 MGL dydžio (1 129,80 Eur) baudą, pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 70 MGL dydžio (2 636,20 Eur) baudą, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 50 MGL dydžio (1 883 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 straipsniais, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinę subendrintą bausmę (duomenys neskelbtini) paskyrė 70 MGL dydžio (2 636,20 Eur) baudą; (duomenys neskelbtini) pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 150 MGL dydžio (5 649 Eur) baudą, pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 120 MGL dydžio (4 519,20 Eur) baudą, pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 140 MGL dydžio (5 272,40 Eur) baudą, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (su (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 70 MGL dydžio (2 636,20 Eur) baudą, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (su (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 70 MGL dydžio (2 636,20 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (su (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 40 MGL dydžio (1 506,40 Eur) baudą, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (su (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 70 MGL dydžio (2 636,20 Eur) baudą, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (su (duomenys neskelbtini) įvykdyta veika) 50 MGL dydžio (1 883 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)) 90 MGL dydžio (3 389,40 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)) 20 MGL dydžio (753,20 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)) 20 MGL dydžio (753,20 Eur) baudą, pagal 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)) 20 MGL dydžio (753,20 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)) 20 MGL dydžio (753,20 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)) 20 MGL dydžio (753,20 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš ) 20 MGL dydžio (753,20 Eur) baudą, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš (duomenys neskelbtini)) 30 MGL dydžio (1 129,80 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinę subendrintą bausmę (duomenys neskelbtini) paskyrė 220 MGL dydžio (8 285,20 Eur) baudą.

104. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiksmų), BK 225 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiksmų), BK 225 straipsnio 4 dalyje (kyšininkavimas su (duomenys neskelbtini)), padarytos galiojant BK 47 straipsnio 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcijai, įsigaliojusiai nuo 2017 m. spalio 6 d., kur numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 15 iki 150 MGL dydžio bauda, už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda, už apysunkio nusikaltimo padarymą skiriama nuo 100 iki 4 000 Eur dydžio bauda.

105.Nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dokumentų klastojimas ir sukčiavimas), BK 225 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (epizodas dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiksmų), BK 225 straipsnio 4 dalyje ((duomenys neskelbtini) kyšininkavimas su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padarytos galiojant BK 47 straipsnio 2015 m. birželio 28 d. Nr. XII-1871 redakcijai (įsigaliojo nuo 2016 m. balandžio 1 d), kur numatyta, jog už baudžiamąjį nusižengimą skiriama iki 150 MGL dydžio bauda, už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama iki 500 MGL dydžio bauda, už apysunkio nusikaltimo padarymą skiriama iki 1 000 Eur dydžio bauda.

106. Taigi, skirdamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bausmes, priešingai, nei skunde tvirtina prokuroras, teismas įvertino jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas, bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskyrus įstatymų sankcijose numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Nustatydamas šios bausmės dydį, tinkamai bausmes individualizavo ir, vadovaudamasis BK 47 straipsnio redakcijomis, galiojusiomis nusikalstamų veiksmų padarymo metu, paskyrė bausmes, kurios yra mažesnės už vidurkį, tačiau didesnės už minimalią šios bausmės ribą, numatytą už baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ir apysunkius nusikaltimus.

107.Nepagrįstas nuteistosios (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte už apysunkį nusikaltimą nustatyta šios bausmės minimali riba. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis, tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, švelnesnė, negu numatyta įstatyme, bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos suteikia teismui galimybę, esant tik įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltininkui parinkti švelnesnę bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį mažesnį, negu sankcijoje numatyta minimali šios bausmės riba (šiuo atveju – BK 47 straipsnio 3 dalyje). Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti (duomenys neskelbtini) mažesnę baudą, negu minimali jos riba, numatyta BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte, nėra įstatyminių sąlygų.

108. Nuteistoji (duomenys neskelbtini) padarė apysunkį nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, parinko jai švelniausią BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą ir paskyrė BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytose ribose 100 MGL dydžio baudą, kuri yra minimali, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad už šį nusikaltimą paskirta aiškiai per giežta bausmė, kuri prieštarautų teisingumo principui.

109.Nuteistosios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinių skundų argumentai, kad jų turtinė padėtis sunki, o sumokėjus baudą liktų mažai pinigų pragyvenimui, šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra pagrindas švelninti apygardos teismo nuosprendžiu joms paskirtas bausmes, nes tos aplinkybės negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei padaryto nusikaltimo pavojingumu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skirtinos bausmės dydžio yra teisingos.

110. Prokuroras prašo nuteistiesiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskirti griežtesnę baudą, tačiau nenurodo skiriant jiems bausmes reikšmingų aplinkybių, kurių apygardos teismas nuosprendyje būtų neįvertinęs. Teisėjų kolegija, vertindama nusikaltimų pavojingumą ir baudžiamųjų nusižengimų padarymo aplinkybes, nuteistųjų asmenybes, kad jie iki nusikalstamų veikų padarymo ir po jų daugiau nenusikalto, šeimyninę padėtį, tai, kad jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, sprendžia, kad nėra pagrindo griežtinti šiems nuteistiesiems paskirtas bausmes, nes jos proporcingos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų pavojingumo laipsniui, nuteistųjų asmenybėms bei įstatymu keliamiems tikslams.

111. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismo nustatytas baudų dydis yra proporcingas padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdžiui, sunkumo laipsniui, nuteistųjų asmenybėms ir dėl jų veiksmų atsiradusioms pasekmėms. Švelninti ar griežtinti nustatytas bausmes, mažinant ar dididant paskirtų baudų dydžius, kaip to prašoma nuteistųjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir prokuroro apeliaciniuose skunduose, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

112.Vienok, teisėjų kolegija vertindama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl jų sunkios turtinės padėties skunduose nurodytos aplinkybes, kurias patvirtina objektyvūs bylos duomenys (t. 9, b. l. 154, 165), sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti ilgesnį terminą paskirtoms baudoms sumokėti, taip užtikrinant nuteistosioms realią galimybę įvykdyti joms paskirtąją bausmę.

113.Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 2 dalis).

114. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) joms paskirtas baudas ((duomenys neskelbtini) – 100 MGL dydžio (3 766 Eur), (duomenys neskelbtini) – 120 MGL dydžio (4 519,20 Eur) buvo įpareigotos sumokėti per dvyliką mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistosios (duomenys neskelbtini) gaunamos pajamos nėra didelės – darbo užmokestis sudaro vidutiniškai apie 162 Eur atskaičius mokesčius. (duomenys neskelbtini) yra pensininkė, senyvo amžiaus ir, kaip ji nurodė, gauna nedidelę pensiją. Taigi, įvertinus nuteistosioms paskirtų baudų dydį, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)turtinę padėtį patvirtinančius duomenis ir pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą baudai sumokėti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dvylikos mėnesių terminas, per kurį turi būti sumokėtos paskirtos baudos, yra akivaizdžiai per trumpas, nes nuteistosios neišgalėtų sumokėti baudų, kurių dydis siekia 3 766:12=313,83 Eur ((duomenys neskelbtini)) ir 4 519,20:12=376,60 Eur ((duomenys neskelbtini)) per mėnesį, iš gaunamų pajamų. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistosios dėl sunkios turtinės padėties neturi realių galimybių šias paskirtas baudas sumokėti savanoriškai per teismo nurodytą laikotarpį. Dėl to nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti ilgesnį – dvidešimt keturių mėnesių – terminą baudoms sumokėti. Pažymima, jog nustačius ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nuteistosios turės realią galimybę savanoriškai sumokėti joms teismo nuosprendžiu paskirtas baudas, išvengiant neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Pripažinus, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatytas aiškiai per trumpas nuteistosioms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskirtų baudų sumokėjimo terminas, nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

115. Pagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu, (duomenys neskelbtini) turėjo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės užsiimti medicinos praktika, nes ji padarė daugetą nusikalstamų veikų profesinės veiklos srityje, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai buvo daromi sistemingai ir ilgą laiką.

116.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį daro išvadą, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nuteistajai (duomenys neskelbtini) nepagrįstai neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, kuris šiuo atveju padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.

117.BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti kaltininko asmeninius ir valstybės prioritetus ir tuomet spręsti dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

118.Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas atlikdama profesines pareigas, veikos buvo daromos sistemingai, pakankamai ilgą laiką, daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) yra pagrindas kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės užsiimti medicinos praktika atėmimą trejiems metams (BK 68² straipsnis).

119.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir kitų teismo nuosprendyje netinkamai išspręstų klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl prašymo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas

120. Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad nuteistajai (duomenys neskelbtini) ir atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės (duomenys neskelbtini) buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 1A-98-318/2021, todėl iš (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistina 162 Eur suma, o iš (duomenys neskelbtini) – 180 Eur suma.

121. Pažymėtina, kad byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei nuteistosios (duomenys neskelbtini) ir jos gynėjo advokato R. Dobrovolskio paduotus apeliacinius skundus. BPK 51 straipsnyje nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba. Vienas iš tų atvejų, numatytas BPK 322 straipsnio 1 dalyje: gynėjo dalyvavimas privalomas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 322 straipsnio 1 dalimi, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu. Dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios sprendimu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo parinkti gynėjai, kurie atstovavo jų interesus nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

122.Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-1-788/2021, Nr. 2K-67-697/2021, Nr. 2K-51-788/2021).

123. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis šia teismų praktiką bei atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo rezultatą ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu paduotas jų teisinę padėtį bloginančiais pagrindais prokuroro apeliacinis skundas netenkintas, o (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas pripažintas iš dalies pagrįstu), kitas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo priteisti prašomų išlaidų už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) netenkinami.??? ???

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistajai (duomenys neskelbtini) pagal BK 226 straipsnio 1 dalį paskirtos 98 MGL dydžio (3 690,68 Eur) baudos sumokėjimo terminą pratęsti ir paskirtai baudai sumokėti nustatyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Įpareigoti nuteistąją kas mėnesį į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėti po 153,78 Eur ir tai patvirtinančius kvitus pateikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismui. Šiuo nuosprendžiu nustatyta tvarka nemokant baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuteistajai (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį paskirtos 118 MGL dydžio (4 443,88 Eur) baudos sumokėjimo terminą pratęsti ir paskirtai baudai sumokėti nustatyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Įpareigoti nuteistąją kas mėnesį į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėti po 185,16 Eur ir tai patvirtinančius kvitus pateikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismui. Šiuo nuosprendžiu nustatyta tvarka nemokant baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę užsiimti medicinos praktika trejiems metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistosios (duomenys neskelbtini), nuteistosios (duomenys neskelbtini) ir jos gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinius skundus atmesti.