Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-451/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-20
Bylos Nr.
2K-451/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Skundas atmestas.
Teisėjai
Gintaras Goda (pirm.), Viktoras Aidukas, Egidijus Bieliūnas (pran.)
Nuteistasis
G. S., A. J.
Kaltinamasis
J. P., G. R., A. M., G. L., R. J., V. Š., J. Š., R. V., J. B., A. B., A. Š., A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-451/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.8.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

sekretoriaujant L. Baužienei,dalyvaujant prokurorui G. Paškevičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal 1961 m. BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. 8–1968 redakcija) už keturias veikas: už sukčiavimą, suklastojant muitinės eksporto deklaracijas (toliau–deklaracijas) Nr. 6VR11101128 ir Nr. 6VR12102659 laisvės atėmimu ketveriems metams; už sukčiavimą, suklastojant deklaraciją Nr. 6VR12102660 laisvės atėmimu trejiems metams; už sukčiavimą, suklastojant deklaracijas Nr. 6VR12104971, Nr. 6VR12104972 ir Nr. 6VR12104973 laisvės atėmimu penkeriems metams; už sukčiavimą, suklastojant deklaracijas Nr. 6VR12104986, Nr. 6VR12104987 ir Nr. 6VR12104988 laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas penkeriems metams ir keturiems mėnesiams. Vadovaujantis 2002 m. lapkričio 7 d. statymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu šeštadaliu. Iš G. S., J. P. ir A. J. priteista solidariai 960660 Lt padarytai žalai atlyginti.

Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmestas, o žalos atlyginimas priteistas iš G. S. ir A. J.

Šioje baudžiamojoje byloje taip pat nuteistas A. J. už keturias veikas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį; išteisinti J. P., G. R., A. M., G. L., R. J., V. Š., J. Š., R. V., J. B., A. B., A. Š., A. U., G. S. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, nenustačius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką; baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui A. J., G. R., A. M., G. L., R. J., V. Š. dėl kaltinimų pagal BK 289 straipsnį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija), A. U., G. S. dėl kaltinimų pagal BK 289 straipsnio 1 d. (1996 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. I–1422 redakcija), J. B., A. B., A. Š. dėl kaltinimų pagal BK 289 straipsnio 2 dalį (1996 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. I–1422 redakcija), J. Š. dėl kaltinimų pagal BK 289 straipsnį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija) ir pagal BK 289 straipsnio 2 dalį (1996 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. I–1422 redakcija), R. V. pagal BK 289 straipsnio 1 ir 2 dalis (1996 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. I-1422 redakcija), o J. P. dėl kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. 8-1968 redakcija), tačiau kasaciniai skundai dėl jų nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas už tai, kad su A. J., veikdami bendrininkų grupe, pasinaudodami kitų asmenų, taip pat ir pareigūnų, padarytais veiksmais, vardais, asmens dokumentais ir parašais, 1996 m. balandžio 24 d. įsteigtomis priedangos įmonėmis UAB „Raimidas“ ir UAB „Regestas“, pagal suklastotas deklaracijas Nr. 6VR11101128 ir Nr. 6VR10102659 apgaule savo naudai kaip grąžinamą PVM permoką įgijo 1996 m. liepos 26 d. UAB „Raimidas“ pervestą 246 889 lt sumą; pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12102660 apgaule savo naudai kaip grąžinamą PVM permoką įgijo 1996 m. liepos 26 d. UAB „Regestas“ pervestą 123 358 lt sumą; pagal suklastotas deklaracijas Nr. 6VR12104971, Nr. 6VR12104972 bei Nr. 6VR12104973 apgaule savo naudai kaip grąžinamą PVM permoką įgijo 1996 m. rugpjūčio 14 d. pervestą UAB „Regestas“ 308 767 Lt sumą; pagal suklastotas deklaracijas Nr. 6VR12104986, Nr. 6VR12104987 bei Nr. 6VR12104988 apgaule savo naudai kaip grąžintiną PVM permoką įgijo 1996 m. rugpjūčio 14 d. pervestą UAB „Raimidas“ 281 646 Lt sumą, t.y. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą (valstybės) turtą.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Šalies argumentai

Skunde kasatorius nurodo, kad skundžiamais Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. kovo 25 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiais netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kadangi jis nuteistas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, t.y. pažeistos BK 2 straipsnio 6 dalies, 63 straipsnio 10 dalies bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Skunde nuteistasis pažymi, kad baudžiamoji byla Nr. 10–2–327–04 dėl veikos, susijusios su UAB „Regestas“ ir UAB „Raimidas“, apimančios keturis epizodus, 2004 m. liepos 8 d. išskirta iš ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 10–2–531–97 ir 2004 m. liepos 9 d. su kaltinamuoju aktu perduota teismui. Jis nurodo, kad 1997 m. gruodžio 18 d. buvo iškeltos kelios bylos dėl valstybės turto užvaldymo apgaule stambiu mastu uždarųjų akcinių bendrovių „Raimidas“, „Regestas“, „Renfis“, „Ralgis“, „Bilestra“, „Ralitekas“, „Delneta“, „Dorsija“ ir kitų bendrovių vardu. 1998 m. vasario 3 d. nutarimu visos minėtos baudžiamosios bylos buvo sujungtos į vieną baudžiamąją bylą Nr. 10–2–531–97, nes visas veikas padarė tie patys asmenys. Šioje byloje prokurorai atliko tyrimą dėl valstybės turto užvaldymo stambiu mastu steigiant įmones ir klastojant oficialius dokumentus, kuriuos pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau–mokesčių inspekcija), buvo gaunamos lėšos kaip grąžintinos PVM permokos. Skunde kasatorius pateikia 1995 m. pradėtos tęstinės veikos, kuri laikui bėgant plėtėsi ir tobulėjo, įvykių chronologiją ir nurodo, kad:

1995 m. pagal liepos 11 ir 12 dienomis suklastotas deklaracijas Nr. 5VR11103255 ir Nr. 5VR11103290 grąžinama PVM permoka IĮ „Minkštumas“ pervesta rugpjūčio 3 d.;

pagal rugpjūčio 28 d. suklastotą deklaraciją Nr. 5VR11103891 grąžinama PVM permoka KF „Gisa“ pervesta rugsėjo 12 ir spalio 20 dienomis;

rugpjūčio 29 d. suklastojama Ž. P. IĮ deklaracija Nr. 5VR11103909;

pagal rugsėjo 29 d. suklastotą deklaraciją Nr. 5VR11104351 grąžinama PVM permoka KF „Gisa“ pervesta spalio 20 d.;

pagal gruodžio 20 d. suklastotas deklaracijas Nr. 5VR12100102 ir Nr. 5VR12100103 grąžinama PVM permoka KF „Gisa“ pervesta 1996 m. sausio 24 d.;

1996 m. sausio 31 d. įregistruojama UAB „Irgonas“, vasario 9 d. įregistruojama UAB „Žimeras“, o vasario 28 d. UAB „Lagnuma“;

pagal kovo 20 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR11100549 grąžinama PVM permoka UAB „Irgonas“ pervesta balandžio 17 d.;

kovo 27 d. įregistruojama UAB „Agrinas“;

pagal kovo 27 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR11100606 grąžinama PVM permoka KF „Gisa“ pervesta balandžio 19 d.;

balandžio 24 d. įregistruojamos UAB „Raimidas“ ir UAB „Regestas“;

balandžio 25 d. UAB „Agrinas“ pavadinimas pakeičiamas į UAB „Ralitekas“;

pagal balandžio 25 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR13101308 grąžinama PVM permoka UAB „Irgonas“ pervesta gegužės 20 d.;

pagal balandžio 27 d. suklastotas deklaracijas Nr. 6VR12100722, Nr. 6VR12100723 grąžinama PVM permoka gegužės 23 d. pervesta UAB „Ralitekas“;

pagal gegužės 16 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR11100958 grąžintina PVM permoka birželio 26 d. pervesta UAB „Raimidas“;

pagal gegužės 29 d. suklastotas deklaracijas Nr. 6VR11101056, Nr. 6VR1110157 grąžinama PVM permoka birželio 24 d. pervesta UAB „Ralitekas“;

pagal gegužės 29 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR11101058 grąžinama PVM permoka birželio 21 d. pervesta UAB „Regestas“;

pagal gegužės 29 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR11101059 grąžinama PVM permoka birželio 21 d. pervesta UAB „Raimidas“;

liepos 5 d. įregistruojamos UAB „Raltekas“ ir UAB „Renfis“;

pagal liepos 19 d. suklastotas deklaracijas Nr. 6VR12104971, Nr. 6VR12104972, Nr. 6VR12104973 grąžinama PVM permoka rugpjūčio 14 d. pervesta UAB „Regestas“;

pagal liepos 19 d. suklastotas deklaracijas Nr. 6VR12104986, Nr. 6VR12104987 bei Nr. 6VR12104988 grąžintina PVM permoka rugpjūčio 14 d. pervesta UAB „Raimidas“;

liepos 25 d. įregistruojama UAB „Bilestra“;

pagal rugpjūčio 20 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12107050 grąžinama PVM permoka spalio 1 d. pervesta UAB „Raltekas“;

pagal rugpjūčio 20 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12107051 grąžinama PVM permoka spalio 1 d. pervesta UAB „Renfis“;

rugpjūčio 26 d. įregistruojamos UAB „Delneta“ ir UAB „Dorsija“ ir UAB „Drombis“;

pagal rugsėjo 17 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12108284 grąžinama PVM permoka spalio 28 d. pervesta UAB „Drombis“;

pagal rugsėjo 17 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12108283 grąžinama PVM permoka spalio 29 d. pervesta UAB „Delneta“;

pagal rugsėjo 17 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12108285 grąžinama PVM permoka spalio 29 d. pervesta UAB „Dorsija“;

pagal spalio 4 ir 29 d. suklastotas deklaracijas Nr. 6VR12108979 ir Nr. 6VR12109922 grąžinama PVM permoka lapkričio 25 d. pervesta UAB „Dorsija“;

pagal spalio 4 ir 29 d. suklastotas deklaracijas Nr. 6VR12108980 ir Nr. 6VR12109923 grąžinama PVM permoka lapkričio 29 d. pervesta UAB „Delneta“;

pagal spalio 4 ir 29 d. suklastotas deklaracijas Nr. 6VR12108981 ir Nr. 6VR12109924 grąžinama PVM permoka lapkričio 26 d. pervesta UAB „Drombis“;

pagal spalio 27 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12109851 grąžinama PVM permoka lapkričio 28 d. pervesta UAB „Renfis“;

pagal spalio 27 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12109852 grąžinama PVM permoka lapkričio 29 d. pervesta UAB „Raltekas“;

spalio 27 d. suklastojama UAB „Irgonas“ deklaracija Nr. 6VR12109853;

spalio 29 d. įregistruojama UAB „Ralgis“;

pagal spalio 29 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12109916 grąžinama PVM permoka gruodžio 5 d. pervesta UAB „Bilestra“;

gruodžio 17 d. įregistruojamos UAB „Tuberas“, UAB „Tvirida“ ir UAB „Ingilda“;

gruodžio 23 d. perkamos UAB „Vaneta“ akcijos;

pagal 1996 m. gruodžio 6 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12111248 grąžinama PVM permoka 1997 m. sausio 22 d. pervesta UAB „Bilestra“;

pagal 1996 m. gruodžio 28 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR112112109 grąžinama PVM permoka 1997 m. sausio 24 d. pervesta UAB „Vaneta“;

pagal 1996 m. gruodžio 6 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12111247 grąžinama PVM permoka 1997 m. sausio 30 d. pervesta UAB „Ralgis“;

pagal 1996 m. gruodžio 18 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR1E100006 grąžinama PVM permoka 1997 m. vasario 11 d. pervesta UAB „Delneta“;

pagal 1996 m. gruodžio 19 d. suklastotą deklaraciją Nr. 6VR1E100007 grąžinama PVM permoka 1997 m. vasario 12 d. pervesta UAB „Drombis“;

1997 metais sausio 17 d. suklastota UAB „Ingilda“ deklaracija Nr. 7VR1E100006;

pagal sausio 17 d. suklastotą deklaraciją Nr. 7VR1E100007 grąžinama PVM permoka vasario 19 d. pervesta UAB „Bilestra“;

sausio 23 d. suklastojamos UAB „Drombis“ deklaracija Nr. 7VR1E00009 ir UAB „Dorsija“ deklaracija Nr. 7VR1E100010.

pagal sausio 25 d. suklastotą deklaraciją Nr. 7VR12100532 grąžinama PVM permoka vasario 21 d. pervesta UAB „Tvirida“;

pagal sausio 25 d. suklastotą deklaraciją Nr. 7VR12100533 grąžinama PVM permoka vasario 19 d. pervesta UAB „Tuberas“;

pagal sausio 25 d. suklastotą deklaraciją Nr. 7VR12100534 grąžinama PVM permoka kovo 6 d. pervesta UAB „Ralgis“;

vasario 8 d. suklastota UAB „Ingilda“ deklaracija Nr. 7VR12100934;

vasario 18 d. suklastota UAB „Tuberas“ deklaracija Nr. 7VR12101228;

pagal vasario 18 d. suklastotą deklaraciją Nr. 7VR12101229 grąžinama PVM permoka kovo 29 d. pervesta UAB „Tvirida“;

kovo 26 d. įregistruojama UAB „Norgrana“, o liepos 23 d. suklastojamos UAB „Norgana“ deklaracijos Nr. 7VR16102743 ir Nr. 7VR16102744.

Šalies argumentai

Kasatorius G. S. pažymi, kad negali nurodyti duomenų iš baudžiamosios bylos Nr. 10–2–531–97, kadangi šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra vykdo ikiteisminį tyrimą ir jis nėra supažindintas su bylos medžiaga. Prokuroras baudžiamąją bylą Nr. 10–2–327–04 dėl UAB „Raimidas“ ir UAB „Regestas“, kurioje priimtus sprendimus jis skundžia, apimančią iš visos šios veikos išskirtą mažą dalį, atskyrė vadovaudamasis BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktu. Sprendimą prokuroras motyvavo tuo, kad tyrimas didelės apimties, tiriama virš šešiasdešimties fiktyvaus eksporto ir virš dviejų šimtų dokumentų klastojimo atvejų, neteisėta įmonių veikla bei apie keturiasdešimt sukčiavimo epizodų, kad tyrimas vyksta toliau ir dėl reikalingų atlikti tardymo veiksmų, jo baigti nėra galimybės. Prokuroras nutarime taip pat nurodė, kad šio epizodo išskyrimas ir atidavimas teismui neatsilieps ikiteisminio tyrimo Nr. 10–2–531–97 ištyrimo bei išsprendimo išsamumui. Kaltintojai iš baudžiamosios bylos Nr. 10-02-531-97 nepagrįstai išskyrė ir perdavė teismams šias baudžiamąsias bylas: 2001 m. sausio 25 d. Nr. 10-2-088-01 dėl G. S. IĮ „Minkštumas“(vėliau komercinė firma „Gisa“) ir Ž. P. IĮ, išskaidytą į šešis atskirus epizodus: 1) pagal suklastotas deklaracijas Nr. 5VR11103255 ir Nr. 5VR11103290 grąžinama PVM permoka IĮ „Minkštumas“ pervesta 1995 rugpjūčio 3 d.; 2) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 5VR11103891 grąžinama PVM permoka KF „Gisa“ pervesta 1995 m. rugsėjo 12 ir spalio 20 dienomis; 3) 1995 m. rugpjūčio 29 d. suklastojama Ž. P. IĮ deklaracija Nr. 5VR11103909; 4) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 5VR11104351 grąžinama PVM permoka KF „Gisa“ pervesta 1995 m. spalio 20 d.; 5) pagal suklastotas deklaracijas Nr. 5VR12100102 ir Nr. 5VR12100103 grąžinama PVM permoka KF „Gisa“ pervesta 1996 m. sausio 24 d.; 6) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR11100606 grąžinama PVM permoka KF „Gisa“ pervesta 1996 m. balandžio 19 d.

2002 m. gruodžio 31 d. Nr. 10-2-246-02 dėl UAB „Irgonas“, UAB „Ralitekas“ bei UAB „Ingilda“, išskaidytą į aštuonis atskirus epizodus: 1) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR11100549 grąžinama PVM permoka UAB „Irgonas“ pervesta 1996 m. balandžio 17 d.; 2) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR13101308 grąžinama PVM permoka UAB „Irgonas“ pervesta 1996 m. gegužės 20 d.; 3) 1996 m. spalio 27 d. suklastojama UAB „Irgonas“ deklaracija Nr. 6VR12109853; 4) 1996 m. kovo 27 d. įregistruojama UAB „Agrinas“, kuri 1996 m. balandžio 25 d. pervadinta į UAB „Ralitekas“, ir pagal suklastotas deklaracijas Nr. 6VR12100722, Nr. 6VR12100723 grąžinama PVM permoka 1996 m. gegužės 23 d. pervesta UAB „Ralitekas“; 5) pagal suklastotas deklaracijas Nr. 6VR11101056, Nr. 6VR11101057 grąžinama PVM permoka 1996 m. birželio 24 d. pervesta UAB „Ralitekas“; 6) pagal suklastotas deklaracijas Nr. 6VR11101127, Nr. 6VR11101129 grąžinama PVM permoka 1996 m. liepos 26 d. pervesta UAB „Ralitekas“; 7) 1997 m. sausio 17 d. suklastota UAB „Ingilda“ deklaracija Nr. 7VR1E100006; 8) 1997 m. vasario 8 d. suklastota UAB „Ingilda“ deklaracija Nr. 7VR12100934;

2004 m. sausio 13 d. Nr. 10-2-012-04 dėl UAB „Raimidas“ ir UAB „Regestas“, išskaidytą į du atskirus epizodus: 1) pagal suklastotą deklaracijas Nr. 6VR11100958 ir Nr. 6VR11101059 grąžintina PVM permoka 1996 m. birželio 26 d. pervesta UAB „Raimidas“; 2) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR11101058 grąžinama PVM permoka 1996 m. birželio 21 d. pervesta UAB „Regestas“;

2004 m. liepos 8 d. Nr. 10-2-327-04 dėl UAB „Raimidas“ ir UAB „Regestas“, kurioje priimtus sprendimus jis skundžia šiuo skundu;

2004 m. gruodžio 20 d. Nr. 10-2-1422-04, šiuo metu nagrinėjamą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, dėl UAB „Raltekas“, UAB „Renfis“ ir UAB „Ralgis“, išskaidytą į šešis atskirus epizodus: 1) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12107050 grąžinama PVM permoka 1996 m. spalio 1 d. pervesta UAB „Raltekas“; 2) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12107051 grąžinama PVM permoka 1996 m. spalio 1 d. pervesta UAB „Renfis“; 3) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12109851 grąžinama PVM permoka 1996 m. lapkričio 28 d. pervesta UAB „Renfis“; 4) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12109852 grąžinama PVM permoka 1996 m. lapkričio 29 d. pervesta UAB „Raltekas“; 5) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12111247 grąžinama PVM permoka 1997 m. sausio 30 d. pervesta UAB „Ralgis“; 6) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 7VR12100534 grąžinama PVM permoka 1997 m. kovo 6 d. pervesta UAB „Ralgis“.

Žemesnės instancijos teismas

2005 m. gruodžio 19 d. Nr. 10-2-719-05, esančią Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, dėl UAB „Delneta“, UAB „Drombis“, UAB „Dorsija“, UAB „Vaneta“, UAB „Bilestra“, UAB „Tuberas“, UAB „Tvirida“, UAB „Norgrana“, išskaidytą į aštuoniolika atskirų epizodų: 1) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12108284 grąžinama PVM permoka 1996 m. spalio 28 d. pervesta UAB „Drombis“; 2)pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12108283 grąžinama PVM permoka 1996 m. spalio 29 d. pervesta UAB „Delneta“; 3) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12108285 grąžinama PVM permoka 1996 m. spalio 29 d. pervesta UAB „Dorsija“; 4) pagal suklastotas deklaracijas Nr. 6VR12108979 ir Nr. 6VR12109922 grąžinama PVM permoka 1996 m. lapkričio 25 d. pervesta UAB „Dorsija“; 5) pagal suklastotas deklaracijas Nr. 6VR12108980 ir Nr. 6VR12109923 grąžinama PVM permoka 1996 m. lapkričio 29 d. pervesta UAB „Delneta“; 6) pagal suklastotas deklaracijas Nr. 6VR12108981 ir Nr. 6VR12109924 grąžinama PVM permoka 1996 m. lapkričio 26 d. pervesta UAB „Drombis“; 7) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR12111248 grąžinama PVM permoka 1997 m. sausio 22 d. pervesta UAB „Bilestra“; 8) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR1E100006 grąžinama PVM permoka 1997 m. vasario 11 d. pervesta UAB „Delneta“; 9) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR1E100007 grąžinama PVM permoka 1997 m. vasario 12 d. pervesta UAB „Drombis“; 10) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 6VR112112109 grąžinama PVM permoka 1997 m. sausio 24 d. pervesta UAB „Vaneta“; 11) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 7VR1E100007 grąžinama PVM permoka 1997 m. vasario 19 d. pervesta UAB „Bilestra“; 12) 1997 m. sausio 23 d. suklastojama UAB „Drombis“ deklaracija Nr. 7VR1E00009; 13) 1997 m. sausio 23 d. suklastojama UAB „Dorsija“ deklaracija Nr. 7 VR1E100010; 14) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 7VR12100532 grąžinama PVM permoka 1997 m. vasario 21 d. pervesta UAB „Tvirida“; 15) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 7VR12100533 grąžinama PVM permoka 1997 m. vasario 19 d. pervesta UAB „Tuberas“; 16) 1997 m. vasario 18 d. suklastota UAB „Tuberas“ deklaracija Nr. 7VR12101228; 17) pagal suklastotą deklaraciją Nr. 7VR12101229 grąžinama PVM permoka 1997 m. kovo 29 d. pervesta UAB „Tvirida“; 18) 1997 m. kovo 26 d. įregistruojama UAB „Norgana“, o 1997 m. liepos 23 d. suklastojamos UAB „Norgana“ deklaracijos Nr. 7VR16102743 ir Nr. 7VR16102744.

Šalies argumentai

Kasatorius teigia, kad kaltintojai, piktnaudžiaudami suteiktomis teisėmis ir klaidindami teismą, vieną tęstinę nusikalstamą veiką išskaidė į septynias atskiras baudžiamąsias bylas, kiekvienoje jų vienos tęstinės veikos etapus teismui pateikė kaip atskirus nusikaltimus, aprašytus atskirais epizodais, nesirūpindami, ar nebus suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės, ar nesukliudys teismui išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą, priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Kasatoriaus manymu, dėl šių aplinkybių suklaidintiems teismams nebuvo sudarytos sąlygos teisėtų ir pagrįstų nuosprendžių priėmimui, pažeistas visuotinai pripažįstamas materialinės ir proceso teisės aspektais svarbus non bis in idem, t. y. dvigubo ar pakartotinio baudimo už tą patį nusikaltimą principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BPK 3 straipsnio 8 punkte, BK 2 straipsnio 6 dalyje bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio l dalyje.

Kasatorius pažymi, kad jo išdėstyta informacija ir įvykių eiga patvirtinama kaltinamaisiais aktais bei kaltinamąja išvada, o taip pat įsiteisėjusiais nuosprendžiais, kuriuos jis pateikia kaip priedus prie kasacinio skundo.

Jis nurodo, jog baudžiamojoje byloje, kurios nuosprendžius skundžia, dvi skirtingos nusikalstamos veikos pirmame ir ketvirtame epizoduose, aprašytos kaip prasidedančios tą pačią dieną, t.y. 1996-04-24, kai įregistruojama UAB „Raimidas", o baigiasi skirtingu laiku, kai mokesčių inspekcija perveda lėšas į UAB „Raimidas" sąskaitą. Pagal aprašymą skundžiamuose teismų nuosprendžiuose, šios veikos tarpusavyje neturi nieko bendra. Aprašant nusikalstamą veiką pirmame epizode dėl svetimo turto užvaldymo aptartos įmonės UAB „Raimidas“ registravimo aplinkybės ir nurodyta, kad ši įmonė buvo įsteigta tam, kad būtų užvaldytas valstybės turtas pagal deklaracijas Nr. 6VR11101128 ir Nr. 6VR12102659, ketvirtame epizode taip pat nurodoma, kad kasatorius veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas išankstinį tikslą užvaldyti svetimą (valstybės) turtą suorganizavo UAB „Raimidas“ įsteigimą, tarsi, norėdamas užvaldyti valstybės turtą pagal deklaracijas Nr. 6VR12104986, Nr. 6VR12104987 ir Nr. 6VR12104988, jis būtų dar kartą suorganizavęs UAB „Raimidas“ įsteigimą. Valstybės turto užvaldymo UAB „Regestas“ vardu epizodų aprašymas ir teismo klaidinimas analogiškas. Šios aplinkybės neatitinka realybės, nes minėtos įmonės nebuvo registruojamos, kad valstybės turtas būtų užvaldytas tik pagal nurodytų numerių deklaracijas. Įmonės „Regestas“ ir „Raimidas“ įregistruotos tą pačią dieną, tam pačiam tikslui užvaldyti valstybės turtą, veikiant pagal analogišką schemą, bet tai nesutrukdė kaltintojams išskaidyti vieną veiką į keturis atskirus nusikaltimus, o pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams priimti neteisėtus nuosprendžius. Maža to, svetimo valstybės turto užvaldymo veika įmonių „Regestas“ ir „Raimidas“ vardu išskaidyta ir į dvi atskiras baudžiamąsias bylas Nr. 10-2-327-04 ir Nr. 10-2-012-04. Baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-012-04 buvo nagrinėjama veika, susijusi su valstybės turto užvaldymu pagal UAB „Raimidas“ muitinės deklaracijas Nr. 6VR11100958, Nr. 6VR11101059 ir UAB „Regestas“ muitinės deklaraciją Nr. 6VR11101058. Šios deklaracijos įformintos anksčiau nei nagrinėjamos šioje byloje, kurios nuosprendžiai yra skundžiami, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami bylą Nr. 10-2-012-04, neturėjo duomenų, pagal kokias deklaracijas ir kokiu laikotarpiu, pagal kokią schemą buvo užvaldomas valstybės turtas ir priėmė neteisingus sprendimus. Iš nusikalstamų veikų aprašymo, analizuojant baudžiamosios bylos Nr. 10-2-531-97 medžiagą, kol ji dar nebuvo išskaidyta į atskiras bylas, akivaizdu, kad nuo 1996 m. balandžio 25 d. iki rugpjūčio 14 d. padaryti šie veiksmai: balandžio 25 d. UAB „Agrinas“ pavadinimas pakeičiamas į UAB „Ralitekas“ bei įforminama UAB „Argonas“ muitinės deklaracija Nr. 6VR13101308, balandžio 27 d. įforminamos UAB „Ralitekas“ muitinės deklaracijos Nr. 6VR12100722 ir Nr. 6VR12100723, gegužės 16 d. įforminama UAB „Raimidas“ muitinės deklaracija Nr. 6VR11100958, gegužės 29 d. įforminamos UAB „Ralitekas“ muitinės deklaracijos Nr. 6VR11101056 ir Nr. 6VR11101057, UAB „Regestas“ muitinės deklaracija Nr. 6VR11101058 ir UAB „Raimidas“ muitinės deklaracija Nr. 6VR11101059, liepos 5 d. įregistruojamos UAB „Raltekas“ ir UAB „Renfis“, liepos 25 d. įregistruojama UAB „Bilestra“. Aukščiau aprašyti veiksmai ir duomenys, patvirtinami kaltinamaisiais aktais bei kaltinamąja išvada, o taip pat įsiteisėjusiais nuosprendžiais, neginčijamai įrodo, kad buvo atlikti tapatūs ir tarpusavyje susiję veiksmai, kuriuos kaltintojai išskyrė ne tik į šias dvi, bet ir į dar kitas baudžiamąsias bylas, ir taip sąmoningai klaidino teismą.

Toliau kasatorius pabrėžia, kad jis siekė vieningo ir konkrečiai apibrėžto rezultato – apgaulės būdu užvaldyti kuo didesnės grąžintinos PVM permokos sumas. Kaltinamuosiuose aktuose ir teismų nuosprendžiuose nepavykę atvejai, kai įforminamos muitinės deklaracijos, tačiau prašymas mokesčių inspekcijai grąžinti PVM permoką nepateiktas, įvardijami rengimusi arba pasikėsinimu, kai įforminta muitinės deklaracija ir pateiktas prašymas mokesčių inspekcijai grąžinti PVM permoką, tačiau toks prašymas nepatenkintas ir pinigai į įmonės sąskaitą nepervesti. Kasatorius nurodo, kad nepaisant šių atvejų, siekis užvaldyti valstybės pinigus įmonių vardu buvo įgyvendinamas toliau ir kitų įmonių vardu. Nei šioje baudžiamojoje byloje, kurios nuosprendžius kasatorius skundžia, nei kitose baudžiamosiose bylose nėra duomenų, kad jis su kitais bendrininkais siekė užvaldyti valstybės lėšas – grąžintiną PVM permoką tik viename aprašytame epizode, o vėliau vėl nutarė užvaldyti valstybės turtą kitame baudžiamosios bylos epizode, ar epizoduose kitose baudžiamosiose bylose.

Šalies argumentai

Kasatorius nurodo, kad jo kaltės šioje baudžiamojoje byloje įrodymai - liudytojų parodymai, jo 1998 m. rugpjūčio 18 d. prisipažinimas, kompiuterinės ekspertizes aktas patvirtina, kad buvo padaryta viena tęstinė veika, o ne atskiri pavieniai nusikaltimai. Liudytojos V. A., O. D. – Č., V. Č. – R., M. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jos ieškojo darbo, joms buvo pasiūlyta dirbti kurjerėmis, jų pareigos buvo eiti į bankus ir imti išrašus bei nuiminėti pinigus nuo įmonių sąskaitų, nešti dokumentus į mokesčių inspekciją, kad jos atliko visus šiuos darbus už 400 Lt per mėnesį, bet oficialiai jokioje įmonėje įdarbintos nebuvo. Joms buvo mokama ne už kiekvieną atskirą operaciją ir tariamasi ne dėl kiekvienos atskiros paslaugos, o jos tuo pačiu metu aptarnaudavo kelių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas. Byloje liudytojų, kasatoriaus, Ž. P. bei A. J. apklausos yra bendro pobūdžio, jų metu beveik nebuvo domėtasi dėl valstybės turto užvaldymo, nagrinėjant kiekvieną muitinės deklaraciją atskirai ar nagrinėjant po vieną veikos epizodą. 1998 m. rugpjūčio 18 d. vieninteliu ir bendro pobūdžio kasatoriaus prisipažinimu jo kaltė yra įrodinėjama šioje ir kitose nurodytose baudžiamosiose bylose, nors jame nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad kasatorius kiekvieną nusikalstamą veiką padarė nepriklausomai nuo kitos nusikalstamos veikos. Kasatoriaus kaltė taip pat įrodinėjama remiantis kompiuterinės ekspertizės aktu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo posėdžio protokolo 52 lape nurodyta, kad 1998 m. vasario 3 d. kratos metu G. S. vadovaujamos UAB „Gisa ir Co" patalpose buvo rasti ir paimti kompiuteriai, kurių duomenų bazėse ekspertai rado informaciją apie priedangos įmones, tarp jų „Raimidas“ ir „Regestas“, duomenų bazėse išlikę pilni šių ir kitų priedangos įmonių rekvizitai - sąskaitų numeriai, adresai, PVM kodai, užfiksuotos direktorių, buhalterių pavardės, V. A., O. D., I. J. telefonų numeriai, duomenys apie lėšas priedangos įmonių sąskaitose, duomenys apie piniginių lėšų judėjimą ir jų apskaitą, taip pat kad G. S. bandė vesti nusikalstamu būdu gautų lėšų apskaitą ir fiksavo išlaidas ir pajamas. Kasatoriaus manymu, visa ši informacija ir atlikti veiksmai, nustatyti kompiuterinės ekspertizės metu, tik patvirtina tai, kad buvo daromos ne atskiros pavienės nusikalstamos veikos, o buvo viena tęstinė veika.

Kasatorius pažymi, kad skundžiamuose nuosprendžiuose nagrinėjami keturi atskiri nusikalstamos veikos epizodai nepagrįstai pripažinti keturiais atskirais nusikaltimais, už kiekvieną iš jų paskiriant atskirą bausmę, nes nei kaltinamajame akte, nei skundžiamuosiuose nuosprendžiuose nėra įrodyta jo tyčia kiekviename atskirame epizode, nors kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų. Įrodinėjant kasatoriaus kaltę kiekviename atskirame nusikalstamos veikos epizode, remtasi tik bendrais duomenimis. Pagal skundžiamus nuosprendžius, darydamas nusikalstamą veiką, kuri yra aprašyta pirmame epizode dėl UAB „Raimidas“ ir tęsėsi nuo 1996 m. balandžio 24 d. iki liepos 26 d., kasatorius suvokė, numatė pavojingas pasekmes ir jų siekė, bet tuo pat metu nedarė kitų nusikalstamų veikų, nes nesuvokė, nenumatė kitų pavojingų pasekmių, kurios yra aprašytos antrame, trečiame ir ketvirtame epizoduose, ir jų nesiekė. Tačiau šios veikos prasidėjo ir baigėsi tą pačią dieną. Taip pat išeina, kad šiuo metu kasatorius neturėjo suvokti ir kitų savo veiksmų, vykusių tada, kai buvo realizuojama nusikalstama veika, atskleista šioje byloje, ir numatyti nusikalstamų pasekmių bei jų siekti.

Pagal pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžiuose aprašytus ir išdėstytus epizodus reikėtų suprasti, kad kasatorius sugebėjo kiekvieną nusikalstamą veiką suvokti atskirai vieną nuo kitos ir numatyti pavojingas pasekmes bei jų siekti nepriklausomai nuo kitų, nors visa nusikalstama veika vyko nuosekliai, nesibaigus vieno šios veikos epizodo atitinkamam etapui, buvo pradedami kito epizodo analogiški veiksmai bei tuo pačiu metu visa nusikalstama veika vystoma kryptingai, siekiant bendro ir vieningo tikslo - kuo didesnės turtinės naudos. Kad kai kurios veikos vyko tuo pat metu matosi iš įmonių įregistravimo datų, muitinės deklaracijų įforminimo datų bei muitinės deklaracijoms suteiktų numerių, kurie daugeliu atvejų eina eilės tvarka. Kasatorius teigia, kad visais atvejais, kai keliais aktais padarytą nusikaltimą reikia vertinti kaip pavienį nusikaltimą, visų pirma reikia žiūrėti, ar šie aktai yra tarpusavyje susiję, ar turi vieningą kaltės formą, ar siekiama vieningo ir konkrečiai apibrėžto rezultato. Todėl, neatsižvelgiant į padarytų veiksmų apimtį, kasatoriaus manymu, išdėstyti duomenys neginčijamai įrodo, kad nusikalstama veika gali būti apibūdinama tokiais svarbiausiais pavienio nusikaltimo bruožais: 1) subjektyvių požymių visuma – vieningais nusikalstamais kėslais, vieninga valia šiems tikslams pasiekti; 2) objektyvių požymių visuma – vieningu kėsinimosi objektu, vieningais bei tarpusavyje betarpiškai susijusiais, nors ir atskirais, veiksmais, vieningu priežastiniu ryšiu susijusiais su atsiradusiomis pasekmėmis; tai vientisas poelgis; 3) šie veiksmai atitinka vieną BK specialiosios dalies straipsnio dalį. Jis mano, kad ši veika turi būti pripažinta vienu tęstiniu nusikaltimu, besitęsusiu nuo 1995 m. liepos iki 1997 m. liepos mėnesio, kuris turėtų būti išsamiai tiriamas ir nagrinėjamas vienoje baudžiamojoje byloje. Kaltintojai šią veiką taip pat buvo pripažinę viena tęstine veika. Apie tai galima spręsti iš to, kad 1998-02-03 visos iškeltos bylos buvo sujungtos į vieną baudžiamąją bylą; baudžiamojoje byloje Nr. 10-246-02 pasakytoje kaltinamojoje kalboje, kaltintojai prašė paskirti vieną bausmę už penkis nusikalstamos veikos epizodus, o ne už kiekvieną iš jų, kaip už atskirą nusikaltimą, apklausos buvo bendro pobūdžio, o ne pagal atskirų įmonių atskiras deklaracijas, visose baudžiamosiose bylose kaltinimai yra grindžiami tais pačiais jau paminėtais įrodymais.

Nei baudžiamosios teisės doktrina, nei BK, nei BPK nuostatos nenumato to, kad vieną tęstinę nusikalstamą veiką galima būtų skaidyti į atskiras baudžiamąsias bylas, priimti jose atskirus apkaltinamuosius nuosprendžius, paskirti pagal juos bausmes, o po to visas bausmes subendrinti ir taip traktuoti, kad kasatorius nubaustas vieną kartą už vieną nusikaltimą. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis yra priimamas teisme išnagrinėjus atskirą arba atskiras nusikalstamas veikas. Nuosprendžiu asmuo pripažįstamas kaltu ir jam paskiriama bausmė arba jis išteisinamas. Kasatoriui jau yra paskelbti keturi atskiri apkaltinamieji nuosprendžiai už vieną tęstinę veiką, tik pagal atskirus tęstinės veikos epizodus. Taigi jis jau yra keturis kartus neteisėtai nuteistas, nors dar tebevyksta tos pačios veikos atskirų epizodų ikiteisminis tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų

Dalis kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir dėl to jie paliktini nenagrinėti. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Todėl argumentai, nurodantys ne į tuos teisės taikymo klausimus, kurie yra spęsti skundžiamuose Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. kovo 25 d. nuosprendyje ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendyje, bet kituose ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismų sprendimuose, taip pat argumentai, iškeliantys tokius faktus, dėl kurių pasisakoma ne šioje, bet kitose baudžiamosiose bylose ar dėl kurių dar tebėra atliekamas ikiteisminis tyrimas, išeina už teismo įgaliojimų nagrinėjant šią kasacinę bylą ribų. Be to, nenagrinėtini ir tie argumentai, kuriais remdamasis kasatorius teikia savąją buvusių įvykių traktuotę, dėsto ir aiškina buvusių veiksmų chronologiją, kitas faktinių aplinkybių detales, remiasi liudytojų parodymais, kritikuoja jų bei kitų asmenų apklausų kokybę, ginčija įrodymų vertinimą ir pan. Kasacinės instancijos teismas byloje, kurioje priimti skundžiami teismų sprendimai, naujų faktų nenustatinėja, sprendimuose jau konstatuotų faktų nepaneigia, faktinių aplinkybių netiria, įrodymų iš naujo nevertina. Dėl šios priežasties minėtais aspektais, ar skunde jie būtų iškeliami tiesiogiai ar netiesiogiai, dėstomi argumentai nenagrinėjami.

Dėl padaryto sukčiavimo vertinimo pagal veikos tęstinumo kriterijų

Nusikalstamos veikos tęstinumo aspektas yra labiausiai susijęs su kasatoriaus skundo esme. Visi skundo argumentai pateikiami taip, kad pagrįstų kasatoriaus tezę apie jo padarytą vieną tęstinį nusikaltimą, kurį justicijos institucijos dirbtinai suskaidė, taip sukurdamos nusikaltimų daugetą su visais iš to atsirandančiais kasatoriui nepalankiais juridiniais padariniais. Ši tezė grindžiama ne bylos duomenų visetu, bet iš jo specialiai išskirtais argumentais, todėl neturi pakankamo pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka minima BK 63 straipsnio 10 dalyje. Šis straipsnis skirtas ne nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklių reglamentavimui, bet bausmių už kelias nusikalstamas veikas skyrimui, todėl tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka detaliau neatskleidžiama. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei didelę svarbą įgauna baudžiamojo įstatymo interpretavimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Teismų praktikoje šie klausimai jau spręsti, dėl tokių kriterijų teismų sprendimuose pasisakyta. Dažniausiai baudžiamosiose bylose veikos tęstinumo aspektu analizuojami nusikaltimai nuosavybei. Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Tačiau priklausomai nuo veikos specifikos jos tęstinumui vertinti gali būti keliami ir papildomi ar kitokie reikalavimai.

Kasaciniame skunde remiamasi ne pavienės tęstinės nusikalstamos veikos išsamia samprata, kuria vadovaujasi teismų praktika, bet akcentuojant specialiai atrinktus kasatoriui naudingus minėtos sampratos elementus. Kaip tik pagal juos ir dėstomos tam tikros faktinės bylos aplinkybės, o tą atlikus ir išryškinus svarbius fakto ir teisės atitikimus pagal atskirus kasatoriaus pasirinktus požymius, daroma bendra išvada apie buvimą šiuo konkrečiu atveju pavienės tęstinės nusikalstamos veikos. Antai skunde pabrėžiami tokie pavienio nusikaltimo bruožai kaip nusikalstamų kėslų, valios juos įgyvendinti vieningumas, vieningas kėsinimosi objektas, atliktų atskirų veiksmų vieningumas, vieningas priežastinis ryšys su atsiradusiomis pasekmėmis, tas pats taikomas baudžiamasis įstatymas. Išties tai svarbūs aspektai, pagal kuriuos tikrintina, ar padaryta veika tęstinė, ar ne. Tačiau šie aspektai nepakankami. Kasatorius nemini jam nepalankaus nusikalstamos veikos dalyko aspekto. Tokio pobūdžio bylose jis yra labai svarbus ar net lemiamas. Kaltinamajame akte aiškiai išskirtos keturios nusikalstamos veikos, kuriomis apgaule įgytos atskiros PVM skirtumo sumos: 246889 Lt; 123358 Lt; 308767 Lt ir 281646 Lt. Dėl kiekvienos iš nurodytų sumų, sudarančių atskirą nusikalstamos veikos dalyką, yra detaliai aprašyti visi atlikti veiksmai ir jų dalyviai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs kiekvieną iš inkriminuojamų veikų, motyvuotai padarė esmines jų teisinio vertinimo korekcijas, tačiau kvalifikavimo požiūriu išlaikė kaltinime pateiktą nusikaltimų daugeto – realios sutapties - variantą. Tokios išvados dėl G. S. padarytų nusikaltimų kvalifikavimo nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismas. Tai pagrįsta pozicija. Kiekvienos iš nurodytų piniginių sumų pagrobimas buvo organizuojamas ir įgyvendinamas atskirai. Tam buvo atliekami skirtingi veiksmai, panaudojami skirtingi dokumentai ir t.t. Baudžiamojo proceso nuostatų požiūriu kiekvienos iš padarytų veikų atskiras aprašymas ir kvalifikavimas atliktas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Nepaisant to, kad padarytos veikos turi bendrų bruožų, šiuo konkrečiu atveju juos nusveria kiekvienai iš veikų būdingi skirtumai. Todėl jų vertinimas kaip atskirų nusikalstamų veikų, sudarančių nusikaltimų realią sutaptį, su visais iš tokios kvalifikacijos sekančiais juridiniais padariniais atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Darytina išvada, kad skundo tezė apie tai, jog esant vienam nusikaltimui yra pažeistas draudimas bausti antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką, įtvirtintas BK 2 straipsnio 6 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, teisės taikymo požiūriu nepagrįsta.

Dėl prašymo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka

Kasaciniame skunde pabrėžiamos problemos, susijusios su padarytų veikų vertinimu tęstinumo aspektu. Kitų pagrindų, kuriais remiantis byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nėra nurodoma. Atmetus skundo argumentus, kuriais ginčijamas teismų sprendimuose, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, konstatuotas nusikaltimų daugeto buvimas, prašymas perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka kasatoriaus nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas.

Dėl skundo kitų argumentų

Pasisakius dėl kasaciniame skunde išdėstytų prašymo, esminių teiginių ir juos grindžiančių argumentų, pripažinus juos teisės taikymo požiūriu nepagrįstais, detalesni bei jiems subordinuoti skundo teiginiai atskiro aptarimo nebereikalauja.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras GodaViktoras AidukasEgidijus Bieliūnas