- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-1790-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01200-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- A. V.
- Advokatai
- Gintas Gustaitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-963-214/2018 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui L. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kauno rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5640-192/2011 nepilnamečio U. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su ieškove jo motina A. V., priteisė iš atsakovo L. S. sūnaus U. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį mokėti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2419-485/2011 pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam U. S. ir priteisė iš atsakovo L. S. sūnaus U. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodines išmokas po 600 Lt kas mėnesį, mokant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-09-14) iki U. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2419-485/2011 iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį, padidinant atsakovo mokamas periodines išmokas, reikalingas nepilnamečio sūnaus U. S. išlaikymui, iki 400 Eur, skaičiuojant nuo 2016 m. sausio mėn. iki sūnaus pilnametystės, mokant išmokas kas mėnesį, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai padidėjo, nes praėjo šešeri metai nuo nustatyto išlaikymo. Sūnaus išlaidas patvirtina byloje pateikti pirkinių čekiai ir sąskaitos. Papildomas išlaidas sudaro mokestis už psichologo teikiamą pagalbą, mokestis muzikos mokyklai, kadangi sūnus groja saksofonu, drabužiams ir kelionėms. Atsakovas neskiria lėšų vaiko kelionėms. Ieškovė taip pat apmoka už sūnaus dalyvavimą šventėse, gimtadienio šventę, knygas, vaistus imuniteto stiprinimui, kuprines, baldus. Ieškovės pajamos yra nuo 1 000 Eur iki 1 500 Eur. Atsakovo turtinė padėtis gera, dažnai važinėja į užsienio keliones, turi įsigijęs naują automobilį, kitų išlaikytinių neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pakeitė 2011 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2419-485/2011 priteisto iš atsakovo L. S. išlaikymo dydį, padidinant atsakovo mokamas periodines išmokas nepilnamečio sūnaus U. S., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui, iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 20 d. iki U. S., gimusio (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė ieškovei A. V. iš atsakovo L. S. 750 Eur išlaidų advokato pagalbai; priteisė iš ieškovės A. V. atsakovui L. S. 500 Eur išlaidų advokato pagalbai; priteisė iš atsakovo L. S. valstybei 45,45 Eur žyminį mokestį ir 6,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį grindė iš esmės padidėjusiais jos ir atsakovo santuokoje gimusio vaiko poreikiais, kad po Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi priteistos išlaikymo sumos periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nustatymo praėjo beveik šeši su puse metų, keitėsi vaiko amžius, poreikiai maitinimui, ugdymui ir kitoms jo reikmėms; tam turėjo įtakos ir Lietuvos ekonominės padėties pokyčiai, nacionalinės valiutos pasikeitimas nuo 2015 m. sausio 1 d., tai taip pat neabejotinai pakeitė ir padidino vaiko išlaikymui ir jo ugdymui reikalingų lėšų apimtį. Ieškovė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius psichologo teiktas konsultacijas nepilnamečiui, kas sąlygojo didesnį lėšų jo aprūpinimui poreikį. Šalių sūnus gyvena kartu su savo motina ieškove, todėl jai tenka didesnė vaiko išlaikymo ir rūpinimosi juo našta. Atsakovas yra dirbantis, uždarbis per metus yra 368 601.00 NOK, jo būsto nuoma sudaro 10 000 NOK ir 5 000 NOK kelionpinigių iš darbo į Lietuvą. Valiutų kurso duomenimis tai sudaro 3 232,90 Eur per mėnesį. Ieškovės gaunamos pajamos iš individualios veiklos 2016 metų deklaracijos duomenimis sudarė 1 618, 91 Eur, ieškovė patvirtino, kad jos gaunamos pajamos sudaro nuo 1 500 iki 1 700 Eur per mėnesį. Ieškovė nuomojasi nekilnojamąjį būstą. Atsakovas nepateikė įrodymų apie jo teikiamą paramą savo pilnamečiams vaikams. Atsakovas turi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje ir moka paskolą bankui.
5. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, vaiko išlaikymo poreikių lentelės duomenis, kurioje, teismo vertinimu, vaiko išlaikymui skiriamų lėšų suma yra dvigubai didesnė už teismų praktikoje taikomą minimalios mėnesinės algos sumą, taip pat atsižvelgęs į ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, ir į tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra apie du kartus didesnės negu ieškovės, teismas sprendė, kad iš atsakovo jo nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamos lėšos padidintinos iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šalių sūnaus pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas L. S., atstovaujamas advokato Gintaro Černiausko, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nepagrįstais laikytini teismo argumentai, kad vaiko poreikių padidėjimą lėmė vien tai, jog nuo išlaikymo dydžio nustatymo praėjo beveik šeši su puse metų, o tai savaime reiškia, jog šiuo laikotarpiu keitėsi vaiko amžius, o kartu ir poreikiai maitinimui, ugdymui ir kitoms reikmėms. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, jog nors vaikams augant jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės.
Atsiliepimas
6.2. Atsakovas, išreikšdamas savo poziciją procesiniuose dokumentuose, nurodė, jog neneigia vaiko poreikių pasikeitimo per 6 metus fakto, tačiau nesutinka, jog pasikeitimas savaime reiškia padidėjimą. Kaip nurodė ir pati ieškovė, šalių sūnus šiai dienai nebeserga astma, kitų specialių poreikių jam nenustatyta, todėl vaiko specialieji poreikiai, dėl kurių jam buvo priteistas didesnis nei vidutinis išlaikymas, išnyko. Toks specialių poreikių išnykimas galėtų būti laikomas esminiu vaiko poreikių pasikeitimu ir sudaryti pagrindą mažinti išlaikymo dydį. Atsakovas sutinka, jog nors vaiko poreikiai, kuriuos anksčiau lėmė susirgimas, išnyko, per pastaruosius metus atsirado naujų poreikių, susijusių su vaiko ugdymu, lavinimu, laisvalaikiu, todėl tokie pokyčiai turėtų būti vertinami kaip vienų poreikių bei išlaidų jiems tenkinti pasikeitimas kitais, o ne savaiminis padidėjimas.
6.3. Išlaidos psichologui yra laikino pobūdžio. Atsakovui nėra žinoma ir į bylą nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie įrodytų, jog šalių sūnui būtų diagnozuotas koks psichikos sutrikimas ar psichologinis susirgimas, ieškovė yra nurodžiusi, jog vaikui reikalinga psichologinė pagalba po močiutės mirties.
Šalies argumentai
6.4. Ieškovės sudarytoje vaiko poreikių lentelėje nurodytos sumos vaiko atostogoms užsienyje yra ženkliai padidintos, o apie atostogų Lietuvoje išlaidas ieškovė jokių pagrindžiančių dokumentų iš viso nepateikė. Nesant nustatytai detaliai atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai, atsakovas turi teisę praleisti su vaiku tokią pat atostogų dalį, kaip ir vaiko mama. Atsižvelgiant į tai, kiekvienas iš tėvų, leisdamas atostogas su vaiku, turėtų skirti joms atitinkamai lėšų pagal savo galimybes ir kitas aplinkybes. Teismas nepagrįstai šiuos atsakovo argumentus atmetė ir nieko dėl to nepasisakė, konstatuodamas, jog ieškovė savo išlaidas atostogoms pagrindė.
6.5. Teismas nepasisakė dėl nepagrįstai didelių išlaidų kurui, dėl prie vaiko poreikių priskiriamų dovanų gimtadienio ir kitų švenčių progomis, kai atsakovas, kaip vaiko tėvas, taip pat šiomis progomis sveikina vaiką ir atitinkamai perka jam dovanas. Teismas prie nekintamų išlaidų nepagrįstai priskyrė ieškovės pateiktas išlaidas saksofonui už 500 Eur įsigyti, nors tai yra muzikos instrumentas, kuris nėra keičiamas ir perkamas kasmet, be to, pirktas dėvėtas, todėl nebenaudojant ieškovė galėtų parduoti ir atgauti bent dalį pinigų. Teismas taip pat nepagrįstai ignoravo ir kitas pastabas, nurodytas atsakovo atstovės teismui raštu pateiktoje baigiamojoje kalboje išanalizavus ieškovės deklaruojamas išlaidas.
6.6. Nepagrįstas teismo argumentas didinti išlaikymo dydį dėl Lietuvos ekonominės padėties pokyčių, kadangi, siekiant išvengti nuolatinio išlaikymo dydžio keitimo, išlaikymo suma kasmet yra indeksuojama atsižvelgiant į infliaciją.
6.7. Teismas nebuvo atidus ir sprendime neteisingai nurodė, jog atsakovo uždarbis per metus yra 368 601,00 NOK (Norvegijos kronų), nors atskaičius mokesčius iš tiesų atsakovas per metus uždirba tik 269 832 NOK. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į baigiamojoje kalboje nurodytą pastabą, jog per mėnesį atsakovas patiria 5 000 NOK išlaidas ne kelionėms į Lietuvą, tačiau kelionėms į darbą.
6.8. Teismas visiškai nepagrįstai sumažino atsakovo patirtų išlaidų dydį neatsižvelgdamas į atsakovo teiktų dokumentų kiekį, apimtį, teiktų įrodymų analizės detalumą, kas lėmė didesnes atsakovo išlaidas nei ieškovės. Taip pat teismas neteisingai apskaičiavo tenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporciją, kurią skaičiavo nuo visos bendrai prašomos priteisti 400 Eur sumos, nors šiuo atveju ji turėjo būti skaičiuojama nuo prašomo pakeisti išlaikymo dydžio 400 Eur atėmus anksčiau priteistus 174 Eur sumos.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė A. V., atstovaujama advokato Ginto Gustaičio, prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti naujus įrodymus, susijusius su vaiko išlaidomis. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:
7.1. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė čekius ir sąskaitas, jų apmokėjimo įrodymus už ketverių metų laikotarpį, t. y. iš viso 103 lapus, todėl išaugę vaiko poreikiai byloje yra pilnai pagrįsti rašytiniais įrodymais, atsakovas, nesutikdamas su prašomu priteisti išlaidų dydžiu, turėtų ginčyti konkrečių išlaidų ar jų dydžių pagrįstumą.
7.2. Aplinkybė, kad po euro įvedimo Lietuvoje ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos, yra visuotinai žinoma aplinkybė ir ne kartą patvirtinta teismų praktikoje, tuo pačiu, įtakojanti išlaidų vaiko poreikiams padidėjimą.
7.3. Kelionių išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais. Be to, ne visos kelionės į užsienį, Lietuvoje vyksta per agentūras sudarant turizmo paslaugų teikimo sutartis, į kai kurias keliones ieškovė vyko savarankiškai. Kiekvienais metais sūnus yra išleidžiamas į stovyklą, kurios kaina 165 Eur.
7.4. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog psichologo konsultacijos yra laikino pobūdžio. Atsakovas ignoruoja byloje pateiktas psichologo išvadas apie tai, kad tėvo (atsakovo) elgesys vaikui kelia stresą, nerimą, įtampą, dėl tėvo elgesio sūnaus vidinė būsena sumišusi, yra vidinis konfliktas. Tėvo neigiamą elgesį, psichologiškai žalojantį vaiką, pagrindžia byloje pateiktas ikiteisminio tyrimo įstaigos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
7.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad vaikui nupirktas saksofonas yra laikino/vienkartinio pobūdžio išlaidos. Saksofonas yra skirtas pradedantiesiems ir jau dabar yra poreikis pakeisti saksofoną į skirtą labiau pažengusiems. Muzikos mokykloje yra privalomos ir pianino pamokos, todėl rudenį yra planuojama vaikui nupirkti į namus pianiną. Vaikui labai patinka groti, jo įvertinimai muzikos mokykloje tik 10, koncertuoja, todėl yra akivaizdus poreikis suteikti vaikui galimybę lavinti savo pomėgius/gabumus bei suteikti visus reikiamus įrankius tą daryti, o šalių pajamos tą neabejotinai leidžia padaryti.
7.6. Išlaidos vaiko gimtadieniams yra susiję su pačios gimtadienio šventės organizavimo išlaidomis (vaišės, pramogos, vietos nuoma ir pan.). Byloje yra pateikti įrodymai, kad gimtadieniai yra organizuojami vaiko kambariuose ar edukacinėse vietose kaip Rumšiškių buities muziejus. Vaikas įstojo į mokamą mokyklą, kurios kainą per metus 100 Eur, kas atitinkamai didina vaiko poreikiams patenkinti reikalingas išlaidas. Ruošiantis mokslo metams vaikui buvo pirkti rūbai mokyklai, todėl ieškovė patyrė 100 Eur išlaidas.
7.7. Dokumentuose, atsiųstuose iš Norvegijos, nurodyta, kad 269 832 NOK yra suma, nuo kurios skaičiuojami pajamų ir turto mokesčiai, nurodyta mokesčių suma yra 86 167 NOK. Atitinkamai, atsakovo pajamos atskaičius mokesčius yra 279 278 NOK. Jam kompensuojamos būsto ir kelionių išlaidos. Taigi, atsakovo oficialias mėnesines pajamas sudaro 29 278.60 Eur (~2 440 Eur/mėn.). Atsakovas Lietuvoje yra įsigijęs butą (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovas šį butą nuomoja ir gauna už buto nuomą 300 Eur/mėn (t. 1, b. l. 106–109). Todėl, vertinant atsakovo turtinę padėtį, derėtų atsižvelgti ne tik į jo gaunamas pajamas Norvegijoje, tačiau ir būsto nuomos pajamas Lietuvoje.
7.8. Byloje pateikti duomenys pagrindžia, kad šalių pajamos ženkliai išaugo per pastaruosius metus, kas lemia, kad yra galimybė tenkinti ne tik minimalius vaiko poreikius, tačiau vystyti jo gabumus, skirti papildomo ugdymo, organizuoti įvairesnį ir produktyvesnį laisvalaikį. Daugiau nei minimalių vaiko poreikių tenkinimas sudaro prielaidas jam labiau pasiruošti gyvenimui, įgyti įvairių įgūdžių, užaugti geresniu žmogumi, kas potencialiai lemtų kokybiškesnį gyvenimą ateityje. Atsakovas kaip tėvas turėtų būti suinteresuotas daugiau nei minimalių vaiko poreikių tenkinimu.
7.9. Jeigu atsakovas būtų elgęsis sąžiningai ir nesiekęs nuslėpti savo turtinės padėties, o savanoriškai ją atskleidęs teismui ir ieškovei, dalies šalių bylinėjimosi išlaidų, tikėtina, iš viso nebūtų susidarę. Tačiau atsakovas elgėsi priešingai – ne tik siekė nuslėpti savo gaunamas pajamas Norvegijoje, tačiau siekė suklaidinti teismą, esą neturi pinigų ir yra bedarbis. Tuo tikslu jis teikė duomenis iš Lietuvos darbo biržos, kur jau eilę metų yra registruotas bedarbiu, teikė savo banko sąskaitos, į kurią negauna pajamų, išrašus, savo tariamai sunkią turtinę padėtį patvirtino teisme. Įvertinus tokį nesąžiningą atsakovo elgesį, kuriuo sąmoningai buvo siekiama išvengti prievolių ir apsunkti procesą, jo bylinėjimosi išlaidos sumažintos pagrįstai. Jeigu ne atsakovo nesąžiningi veiksmai, nebūtų buvę poreikio specialiai parengti baigiamosios kalbos, o šiuos argumentus išdėstyti atsiliepime į ieškinį, taip sumažinant atsakovo išlaidas. Taip pat bylą galima buvo išnagrinėti vieno posėdžio metu, kas eliminuotų su tuo susijusias pasirengimo ir atstovavimo teisme išlaidas. Už visas išlaidas, nesusijusias su atsiliepimo parengimu, yra skaičiuojamas maksimalus valandinis įkainis – 83,87 Eur. Toks įkainis turėtų būti taikomas sudėtingoms byloms, kuriose nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, yra specialių žinių poreikis, didelis ginčo sumos dydis, bylos medžiagos apimtis yra didelė. Šiuo atveju, buvo nagrinėjama eilinė išlaikymo nepilnamečiui padidinimo byla, bylą sudaro iš esmės tik vienas tomas, todėl išlaidos už byloje suteiktas teisines paslaugas turėtų siekti vidutinį dydį, o ne maksimalų dydį. Teismas, sumažinęs atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas, jas sumažino nepakankamai, todėl nėra pagrindo jų priteisti daugiau nei priteisė pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl išlaikymo pakeitimo
9. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
10. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje priteisto 173,77 Eur dydžio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti po 400 Eur kas mėnesį.
11. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir išlaikymą padidino iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
12. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) padidinta išlaikymo suma neproporcinga vaiko poreikių pokyčiams; 2) teismas netinkamai įvertino atsakovo pajamas.
13. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011-12-06 nutartimi nepilnamečiam U. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš L. S. buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį, mokant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-09-14) iki U. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė A. V. paskirta sūnaus U. S. išlaikymo lėšų valdytoja uzufrukto teise (t. 1. b.l. 118-122). Šalių sūnus yra 11 metų amžiaus, mokosi mokykloje, taip pat lanko muzikos mokyklą, baseiną, psichologo konsultacijas, yra papildomos išlaidos kelionėms, muzikos inventoriui, kartu su ieškove gyvena nuomojamame būste (t. 1, b.l. 7-11, 15-62, 64-110, t. 2, b.l. 16-22, 29-36, 90-98, ). Ieškovės pajamos 2015 m. buvo 8850 Eur, 2016 m. buvo 19427 Eur (t. 1, b.l. 111-115). Ieškovė turto neturi. L. S. turi nekilnojamąjį turtą – butą Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruota hipoteka. Taip pat atsakovas pagal 2005-06-01 sudarytą su AB „Hansabankas“ kredito sutartį moka kreditą iki 2035-06-01. Kredito mokėjimą ir išlaikymo sūnui pervedimus patvirtina L. S. sąskaitos išrašai (t. 2. b.l. 41-66). Byloje pateikti duomenys, kad S. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra dieninio skyriaus studentė užsienio mokymo įstaigoje; E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) universiteto studentas, studijas planuoja baigti 2019 metais (t. 2. b.l. 67-69). L. S. gaunamas pajamas, mokamą nuomos mokestį už būstą po 5000 NOK per mėnesį patvirtina byloje pateikti dokumentai (t. 2, b.l. 117-126). Teismo paklausimu Norvegijos karališkoji teisingumo ir viešojo saugumo ministerija pranešė L. S. uždarbį per metus, kuris yra 368601 NOK, jo būsto nuoma sudaro 10000 NOK ir 5000 NOK kelionės išlaidos į darbą (t. 2, b.l. 167-186, t. 3, b.l.5-17).
14. Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
15. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų tėvų indėlį išlaikant nepilnametį vaiką, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, nustatęs padidėjusius šalių sūnaus poreikius, tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, todėl pagrįstai padidino išlaikymą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo priteisimo metu šalių sūnus buvo ketverių metų amžiaus, o šiuo metu yra vienuolikos metų amžiaus, lanko mokyklą. Teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai pasikeitė, nes atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, t.y. išlaidos lavinimo priemonėms, būreliams, ekskursijoms ugdymo įstaigoje. Be to, teismo vertinimu, pasikeitė vaiko poreikiai jam augant, ir padidėjo išlaidos maistui, aprangai (ji tapo įvairesnė), laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikių suma atitinka šalių sūnaus poreikius ir jų neviršija.
19. Spręsdama dėl apeliacinio skundo argumento, jog 2011 m. išlaikymo dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į vaiko specialiuosius poreikius sveikatai, teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog sumažėjo vaiko poreikiai vaistams alerginei bronchinei astmai bei alerginiam rinitui gydyti, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų vaiko poreikių sprendimo priėmimo metu.
20. Teisėjų kolegija įvertina tą aplinkybę, kad vaikas mokosi muzikos mokykloje, todėl turi specialių poreikių, susijusių su ugdymu. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalių sūnus lanko psichologo konsultacijas. Nors atsakovas teigia, jog psichologo konsultacijų lankymas yra laikinas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko specialieji poreikiai, susiję su jo papildomu ugdymu, yra pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas, padidindamas išlaikymą periodinėmis išmokomis, teisingai atsižvelgė į šiuos poreikius.
21. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, nėra jokių duomenų apie jo sumažėjusį darbingumą. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų gauti pajamų. Įvertintinas ir atsakovo turtinės padėties pasikeitimas nuo 2011 m. Iš Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties matyti, kad atsakovo pajamos 2011 m. jam gyvenant Norvegijoje buvo apie 3080 Lt, t.y. apie 892 Eur (t. 1, b.l. 119). Šiuo metu atsakovo pajamos, jo paties teigimu, yra apie 2353 Eur, t.y. išaugusios apie 2,5 karto. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Todėl darytina išvada, kad atsakovas turi visas galimybes suteikti sūnui ne tik minimalius sūnaus poreikius patenkinantį išlaikymą.
22. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovas moka kreditą bankui, nereiškia jo sunkios turtinės padėties, nes atsakovas, gerindamas gyvenimo sąlygas ir imdamas kreditą būstui, turėjo įvertinti savo galimybes teikti išlaikymą vaikui.
23. Atsižvelgtina ir į tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaiku: rūpintis kasdiene buitimi, vaiko sveikata, sekti vaiko ugdymą, vesti jį į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamas klausimas dėl vaiko teisių, todėl tai yra viešojo intereso dalykas. Nors apeliacinis skundas negrindžiamas aplinkybe dėl materialinio išlaikymo dalių proporcingumo, tačiau spręstina, kad yra pagrindas išeiti už apeliacinio skundo ribų ir įvertinti visas aplinkybes, kurios įtakoja tėvų galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo.
24. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį ir priteisdamas 300 Eur išlaikymą, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos, priteisė išlaikymą, kuris patenkins vaiko poreikius ir nepažeis atsakovo teisių, o atsakovas tokio dydžio išlaikymą teikti turi galimybę. Todėl apeliacinis skundas atmestinas.
25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas patyrė 2865,41 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau vadovaudamasis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), įvertinęs bylos sudėtingumą, surašyto atsiliepimo apimtį bei turinį, atsižvelgęs į teismo posėdžių trukmę, kuriuose atstovavo atsakovo atstovė, laikė, jog atsakovo prašoma priteisti išlaidų teisinėms advokato paslaugoms apmokėti suma yra aiškiai per didelė, ir sumažino iki 2000 Eur.
27. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo teiktų dokumentų kiekį, apimtį, teiktų įrodymų analizės detalumą.
28. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad atsakovo teiktų įrodymų kiekį bei apimtį lėmė paties atsakovo pasirinktas procesinis elgesys, o dalis jo pateiktų įrodymų vertintini kaip teikti siekiant suklaidinti teismą, pvz., duomenys apie tai, kad atsakovas yra įsiregistravęs kaip bedarbis Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tuo atveju, jei atsakovas būtų elgęsis sąžiningai, vykdęs CPK 8 str. įtvirtintą kooperacijos principą, teismo procesas būtų buvęs trumpesnis ir nereikalavęs tokių atstovavimo kaštų. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagrįstos atsakovo išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra 2000 Eur.
29. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio ginčo suma buvo ne 400 Eur, o 226,23 Eur (400-173,77 Eur), todėl patenkinta ieškinio reikalavimo dalis yra 55,79 proc. (patenkinta 126,23 Eur iš prašytų 226,23 Eur).
30. Iš atsakovo ieškovei priteistinos 557,90 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, o iš ieškovės atsakovui priteistina 884,20 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (93 str. 5 d.).
32. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliacinis skundas iš dalies patenkintas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad apeliacinis skundas patenkintas 10 proc. dalimi. Apeliantas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 34 Eur žyminiam mokesčiui ir 508,20 Eur išlaidas advokato pagalbai, iš viso 542,20 Eur. Ieškovė patyrė 400 Eur išlaidas advokato pagalbai. Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 54,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo ieškovei – 360 Eur. Priešpriešinės sumos įskaitytinos ir iš atsakovo ieškovei priteistina 305,78 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 557,90 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 90 ct) išlaidų advokato pagalbai byloje sumokėti.
Priteisti iš ieškovės A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 884,20 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 20 ct) išlaidų advokato pagalbai byloje sumokėti.
Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti ieškovei A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 305,78 Eur (tris šimtus penkis eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.