Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5640-192/2011 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui L. S. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

teismo priteistas minimalios algos dydis sūnaus išlaikymui yra per mažas, kadangi sūnus turi sveikatos sutrikimų, jam būtina lankyti druskų gydyklas, masažus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas uždirba apie 10-12 tūkst. litų per mėnesį, jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės;sūnaus būtiniesiems poreikiams ieškovė išlaidžia apie 1 200 Lt per mėnesį, t.y. ieškovė viena augina šalių sūnų, užtikrina jam gyvenamąją plotą, prie kurio išlaikymo atsakovas neprisideda. Ieškovė pateikė teismui mokėjimų čekius, patvirtinančius išlaidas vaikui.

teismo priteistas išlaikymas sūnui atitinka jo amžių ir poreikius. Nors vaikas serga astma, tačiau jam reikalingi vaistai yra kompensuojami, o visos kitos būtino procedūros yra nemokamos. Pati ieškovė negalėjo paaiškinti teismui kodėl ji mano, jog sūnaus išlaikymui reikia apie 2 000 Lt;ieškovė gyvena su kitu vyru, yra išsinuomojusi 3 kambarių butą, todėl išlaidos šio buto išlaikymui ieškovė turėtų pasidalinti su ja kartu gyvenančiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateiktoje lentelėje buto išlaikymo dydis mažintinas iki 200 Lt. Taip pat mažintina suma vaiko maistui iki 300 Lt, kadangi vaikas valgo darželyje. Kitos ieškovės pateiktos išlaidos, pvz. higienos reikmenims, transportui, žaislams ir pramogoms nėra pagrįstos įrodymais. Be to, atsakovas nurodo, jog dalų būtinų vaikui reikmenų iš užsienio atsiunčia atsakovo motina;atsakovas vyksta į Norvegiją padirbėti tik laikinai, todėl dažnai būna Lietuvoje, tačiau ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su sūnumi. Atsakovas yra siūlęs ieškovei, jeigu jai per sunku išlaikyti sūnų, leisti sūnui gyventi su atsakovu, kuris užtikrintų ieškovės bendravimą su vaiku tiek, kiek ieškovė norėtų. Šiuo metu atsakovo finansinė būklė yra normali, jis turi pajamų savo poreikiams, banko kreditui mokėti, periodinių išmokų mokėjimui, tuo tarpu atsakovė dirba tik pusę dienos, todėl galėtų įsidarbinti ir kitą pusę dienos, kas leistų jai pačiai gauti daugiau pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su teismo nustatytu minimaliu vaiko išlaikymo dydžiu, motyvuodama tuo, kad minimalios algos dydis sūnaus išlaikymui yra per mažas, kadangi sūnus turi sveikatos sutrikimų, atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, be to, ieškovė viena užtikrina vaiko gyvenamąjį plotą, prie kurio išlaikymo atsakovas neprisideda. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai pagrįstus, sudarančius vadą konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumą CK 3.192 straipsnio aspektu.

Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal to paties straipsnio 2 dalį tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo priteistas minimalus išlaikymo dydis sūnui yra nepakankamas, kadangi sūnus turi sveikatos sutrikimų. Ieškovė nurodė, jog sumą nuo 1060 iki 1280 Lt per mėnesį ji išleidžia sūnaus maistui, vaistams, vitaminams, rūbams, avalynei, ugdymo priemonėms, žaislams, higienos priemonėms, mokesčiams už būstą bei transporto išlaidoms, kurias patiria veždama sūnų į darželį. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė vaiko išlaikymui būtinų prekių ir paslaugų sąrašą. Pagrįsdama vaiko išlaikymui skiriamas sumas ieškovė yra pateikusi kasos kvitų, įrodančių vaikui reikalingų prekių įsigijimą. Ieškovės pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina jos teiginius apie specialius vaiko poreikius. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog šalių sūnui U. S. yra nustatyta alerginė bronchinė astma bei alerginis rinitas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors šalių vaikui šiuo metu tėra ketveri metai, tačiau jo poreikiai yra didesni nei sveiko tokio paties amžiaus vaiko. Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog vaiko gydymas yra kompensuojamas valstybės, su tokia atsakovo išvada nesutiktina, kadangi visuotinai žinoma, jog valstybė kompensuoja tik dalį ir tik būtiniausias gydymo paslaugas, tuo tarpu papildomi gydymo metodai nėra apmokami. Ieškovė nurodė, jog vaikui yra būtini gydymas druskų gydyklose, masažai. Šiuos ieškovės argumentus teismas laiko pagrįstais, kadangi aplaidžiai gydoma bronchinė astma gali turėti neigiamų pasekmių visam likusiam vaiko gyvenimui, todėl kolegija pripažįsta, jog vaiko gydymui yra reikalingos papildomos lėšos.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas turėtų kompensuoti ieškovei gyvenamosios vietos, kurioje gyvena ir šalių sūnus, išlaikymo išlaidas. Atsakovas nesutinka šių išlaidų kompensuoti ir nurodo, jog ieškovė gyvena su kitu vyru, yra išsinuomojusi trijų kambarių butą, todėl už šias išlaidas turi atsakyti savarankiškai. Kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Ieškovė su sūnumi gyvena nuomojame bute, todėl teisėjų kolegija laiko tinkamais įrodymais jos pateiktus pinigų perdavimo – priėmimo aktus, kuriais pagrindžiama, jog ieškovė (nuomininkė) per mėnesį sumoka už nuomą iki 850 Lt. Kaip matyti, vaikas gyvena su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Todėl kolegija laikosi nuomonės, jog atsakovas turi materialiai prisidėti prie gyvenamosios vietos, kurioje gyvena ir jo sūnus, išlaikymo.

Kaip jau buvo minėta, byloje dėl išlaikymo priteisimo būtina įvertinti ir atsakovo galimybes teikti vaikui atitinkamo dydžio išlaikymą. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, atsakovas yra darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturi, jam nėra nustatyta joks nedarbingumo lygmuo, atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis TOYOTA AVENSIS. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis, jog atsakovas dirba Norvegijoje, jo mėnesinės pajamos sudaro apie 3 080 Lt. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra objektyviai pajėgus teikti tik minimalaus 400 Lt dydžio išlaikymą. Nors atsakovas nurodo, jog didelę pajamų dalį jis išleidžia nuomai, tačiau teismo nuomone, tai nepagrindžia, jog atsakovas negali teikti didesnio išlaikymo sūnui, kuriam yra nustatyti didesni nei vidutiniai poreikiai. Visuotinai žinoma, jog paprastai, asmenys išvykę dirbti į užsienį, gyvena keliese, todėl jiems visiems tenka nuomos mokesčio našta proporcingai jų gyvenamajam plotui. Tuo tarpu, iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė gauna minimalias pajamas, jos vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, todėl ieškovės turtinė padėtis, teisėjų kolegijos nuomone, yra žymiai blogesnė nei atsakovo. Tai, kad atsakovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės įrodo ir tai, jog atsakovas šioje byloje gauna kvalifikuotą teisininko pagalbą, atsakovas yra pajėgus susimokėti už teisinę pagalbą. Tai kolegija laiko taip pat argumentu, pagrindžiančiu, jog atsakovas yra materialiai pajėgus teikti sūnui didesnį nei minimalus išlaikymą sūnui, taip pat tai rodo atsakovo finansinį pranašumą ieškovės atžvilgiu. Priešingas vertinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies interesus. Apelianto teiginius, kad dėl gaunamo per mažo atlyginimo jis negali teikti didesnio, t. y 600 Lt išlaikymo šalių vaikui, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes byloje nėra duomenų, jog dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių atsakovas negali siekti susirasti geriau apmokamo darbo.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 str.). Apeliantas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, jog pirko sūnui drabužėlių, kuriuos siųs jam Šv. Kalėdų proga. Teismo nuomone, šie duomenys pagrindžia, jog atsakovas rūpinasi savo sūnumi, tačiau nepaneigia teismo nuomonės, jog atsakovas šiuo metu yra labiau finansiškai pajėgus teikti didesnį išlaikymą sūnui.

Įvertinusi aukščiau pateiktus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog šalių sūnui yra reikalingas didesnis nei minimalus išlaikymo dydis per mėnesį, o atsakovas yra pajėgus teikti sūnui 600 Lt išlaikymą, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimas pakeistinas dalyje dėl išlaikymo dydžio U. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo, priteisiant iš atsakovo L. S. sūnaus U. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 600 Lt kas mėnesį, mokant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-09-14) iki U. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam U. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir šią dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv . (duomenys neskelbtini)) sūnaus U. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 600 Lt (šešis šimtus litų) kas mėnesį, mokant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-09-14) iki U. S., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) paskirti sūnaus U. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo valdytoja uzufrukto teise.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.