- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- eI3-3759-595/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01181-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Gitana Butrimaitė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos miniterijos
- Pareiškėjas
- AB „MV Group Production“
- Kategorijos
- 18.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „MV GROUP Production“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „MV GROUP Production“ prašo teismo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. AS-41 „Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo” (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria patvirtintas pareiškėjai 33 886,00 Eur mokestis didesniu tarifu, sumažinant pareiškėjai apskaičiuotą mokestį iki 5 083,00 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad ji neginčijo ir pripažino Patikrinimo akte paskaičiuotą išgauto vandens kiekį ir tuo pagrindu paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu už be leidimo išgautus gamtos išteklius (Kitas požeminis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį) už 2018 m., 2019 metų I-IV ketvirčius ir 2020 metų I-III ketvirčius, viso: 33 886,00 Eur. Tačiau valstybės institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.
Paaiškina, kad Patikrinimo akte atsakovas nustatė ir konstavo, kad pareiškėja teikė Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas KIT708 už visą patikrinimo laikotarpį nuo 2018 m. pradžios iki 2020 m. liepos mėnesio imtinai. Pareiškėja neginčija aplinkybių nustatytų Patikrinimo akte, kad dalį Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų KIT708, t. y. už 2018 m. I ketvirtį, už 2019 m. I ir IV ketvirčius bei už 2020 m. II ketvirtį, pateikė pradelstais terminais.
Pažymi, kad Patikrinimo akte nėra konstatuota jokių aplinkybių, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytu terminu būtų nesumokėjusi mokesčio už valstybinius gamtos išteklius. Nepaisant to, kad pareiškėja dalį Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų pateikė pradelstais terminais, tačiau mokesčius už valstybinius gamtos išteklius pareiškėja sumokėjo. Pateikti mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų KIT708 ir mokesčio už gamtos išteklius mokėjimo duomenys patvirtina, kad pareškėja laikotarpyje nuo 2018 m. iki 2020 m. III ketvirčio neslėpė išgautų vandens išteklių kiekio, deklaravo didesnį nei faktiškai išgautas vandens kiekis. Tokiu būdu galima teigti, kad pareiškėja sumokėjo valstybės biudžetui visas įmokas už išgautus ir deklaruotus gamtos išteklius ir dėl to nebuvo padatyta jokia žala valstybės biudžetui. Iš Patikrinimo akto duomenų matyti, kad pareiškėja netrukdė tyrimui, bendradarbiavo su atsakovu, pateikdama visus būtinus duomenis ir dokumentus patikrinimui atlikti.
Nurodo, kad pareiškėja 2016-01-08 akcijų pasirašymo sutarties pagrindu perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamčjį turtą – gręžinį, esantį (duomenys neskelbtini) (gręžinio Nr. 50995). UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagrindinė veiklą - valdyti, prižiūrėti, atnaujinti visų grupės įmonių kilnojamąjį nekilnojamąjį ir intelektinį turtą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020-08-21 išduotą Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. PV-20-64, kuriuo leidžiama naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vandenvietės (kodas Žemės gelmių registre - 5405), esančios (duomenys neskelbtini), gėlo požeminio vandens išteklius. Tokiu būdu galima teigti, kad bet koks tolimesnis gręžinio vandens naudojimas yra įteisintas ir pareiškėjos galimai tolimensis gręžinio vandens naudojimas alkoholinių gėrimų gamykloje „Stumbras“ jau būtų laikomas teisėtu, nes gręžinio savininkas turi suteiktą leidimą naudoti vandens išteklius.
Pažymi, kad pareiškėjai anksčiau nėra ir nebuvo taikytos jokios sankcijos už be leidimo išgautus gamtos išteklius. Vertinant pareiškėjai taikyto 10 kartų padidinto mokesčio už gamtos išteklius tarifo dydžio proporcingumą padaryto pažeidimo pobūdžiui, mano reikšminga ir tai, kad dar 2020-10-20 teisės aktų registre registruotas įstatymo projektas Nr.XIIIP-5317 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo“, kuris numato, kad asmeniui už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas požeminio vandens kiekį ir (ar) be leidimo išgautą požeminio vandens (išskyrus mineralinį vandenį) kiekį būtų taikomas 2 kartus didesnis mokesčio tarifas. 2021-03-16 teisės aktų registre buvo registruotas papildomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIVP-145(2), kuris taip pat numato 2 kartus didesnį padidinto mokesčio tarifą, vietoje šiuo metu nustatyto taikyti 10 kartų didesnio tarifo už požeminio vandens naudojimą, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo. 2021-12-07 yra priimtas Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas. Remiantis paminėtais įstatymų projektais bei priimtu laikinuoju įstatymu galima teigti, kad įstatymų leidėjas numato, kur kas mažesnes sankcijas asmenims už be leidimo išgautą požeminio vandens (išskyrus mineralinį vandenį) kiekį. Nustatomas maksimalus padidinto mokesčio tarifas padidintas 2 kartus, o jeigu pareiškėja būtų pasirinkusi savarankiškai gauti leidimą naudoti požeminio vandens gręžinį, tai pareiškėjai tokiu atveju tektų sumokėti 500 eurų vienkartinė įmoką.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovo taikyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sankcija laikytina neproporcinga pažeidėjos padarytam pažeidimui, todėl skundžiamu sprendimu pareiškėjai apskaičiuotas 10 kartu didesniu tarifu 33 886,00 Eur mokestis turi būti mažinamas iki 5 083,00 Eur, t. y. taikant pareiškėjai ne daugiau kaip 1,5 karto padidintą mokesčio koeficientą (33 886,00 Eur : 10 x 1,5).
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime nurodo, kad nesutinka su skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad santykiai tarp pareiškėjos nurodytų įmonių išdėstyti Patikrinimo akto 1, 2, 3, 4 punktuose. 5 punktas nurodo, kad leidimas naudoti vandenvietę 2020-08-21 išduotas UAB „ (duomenys neskelbtini) “, o 4 punktas nurodo, kad būtent jie valdo visą grupės turtą. 6 punkte nurodoma, kad mokestis skaičiuojamas tik iki tol, kol buvo gautas leidimas gręžiniui (nuo 2018 m. sausio iki 2020 m. liepos mėnesio imtinai). Atsižvelgiant į Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes bei į pateiktą pareiškėjos paaiškinimą, akivaizdu, kad Departamento pareigūnai pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja privalėjo turėti Lietuvos geologijos tarnybos (toliau - LGT) prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes.
Pareiškėjai, kaip ir kitiems ūkio subjektams, yra pareiga teikti laiku ir teisingas deklaracijas, mokėti mokesčius valstybei, nes gamtos ištekliai yra didelė vertybė ir jie negali būti naudojami bet kaip ir apskaitomi, deklaruojami bet kaip, ar iš viso nedeklaruojami – o turi būti apskaitomi ir deklaruojami bei naudojami tik pagal griežtus valstybės įgaliotų institucijų nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėja privalėjo veiklą organizuoti taip, kad valstybei prievolės būtų įvykdytos tinkamai. Be to, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys vykdantys veiklą susijusią su gamtos išteklių naudojimu, turi pareigą domėtis teisės aktų reikalavimais, jų pakeitimais ir vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Nurodo, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės formos dėl neteisingai deklaruoto mokesčio (arba deklaracijos nepateikimo). Nors mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracija gali būti tikslinama, tai neatleidžia nuo pareigos teisingai deklaruoti mokestį, o mokesčio administratorius privalo taikyti mokesčio tarifą už mažesnį deklaruotą gamtos išteklių kiekį. Atsakovas neturi ir teisinio pagrindo mažinti aukščiausios teisinės galios ir visiems privalomu vykdyti aktu – Įstatymu – nustatytus mokesčius ar tarifus – nes įstatymo 6 straipsnis sankcionavimo instituto nenumato.
Nurodo, kad pareiškėjos įmonės pardavimo pajamos 2020 m. siekė 58 943 613 Eur. Grynasis pelnas 2020 m. – 4 750 591 Eur. Be to, AB „MV Group Production“ veikia jau 31 metus, veiklos sritys - gėrimai (alkoholiniai), didmeninė prekyba, eksportas, gamyba, mažmeninė prekyba. AB „MV GROUP Production“ yra viena didžiausių stipriųjų ir lengvųjų 3 alkoholinių gėrimų gamintojų Baltijos šalyse keturiose distiliavimo gamyklose: „Stumbras“, „Alita“, „Anykščių vynas“ ir „Gubernija“1. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Departamento paskaičiuota vadovaujantis galiojančiu Įstatymu mokėtina suma už nedeklaruotus gamtos išteklius – 33 886 Eur, įmonei nėra nei neproporcingai didelė finansinė našta (nuo 2021-08-16 iki 2022-03-24 įmonė socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo, nėra bankrutuojanti ar pan.), nei Įstatymas numato kokias nors išimtis dėl mažesnio tarifo taikymo. Įmonė yra pajėgi sumokėti jai paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį ir privalo tai padaryti įstatymo pagrindu. Kaip ir pajėgi turėti kvalifikuotus darbuotojus, kuriems galėtų pavesti aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę įmonėje, nes ūkio subjektai negali veikti bet kaip, o tik pagal teisės aktus. Pareiškėja turėjo visas galimybes konsultuotis tiek su VMI, tiek aplinkosauginėmis institucijomis ar pareigūnais, t. y., būti rūpestinga ir atsakinga savalaikiai. Pažymi, kad toks stabiliai ir pelningai veikiančios įmonės prašymas sumažinti paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu yra nesąžiningas kitų verslo subjektų atžvilgiu, tų, kurie įstatymų laikosi.
Pažymi, kad teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 37 str. 5 d., gali sumažinti, ar atleisti ūkio subjektą nuo paskirtos sankcijos – tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, taikydami šias nuostatas, turi nustatyti išskirtines, itin svarbias aplinkybes sankcijų mažinimui ar netaikymui (pvz., ūkio subjektas bankrutuoja ar dėl kitų priežasčių paskirta sankcija yra nepakeliama finansinė našta ir pan.). Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad apskaičiuotas mokestis reikšmingai darytų įtaką jos finansinei padėčiai. Bendrovės nurodyta aplinkybė, kad ji bendradarbiavo su kontrolės institucija, vertintina kaip teisiškai nereikšminga, nes tokią pareigą mokesčių mokėtojui nustato teisės aktai, o susidariusi mokesčio už išgaunamus gamtos išteklius permoka niekaip nekeičia pažeidimo esmės, nes permoka yra susidariusi už kitus mokestinius laikotarpius nei pareiškėjai apskaičiuotas mokestis Sprendimu. Pareiškėja net neprašo išdėstyti mokėjimą dalimis per tam tikrą laiko tarpą ar atidėti mokėjimą, jei jai vienkartiniu mokėjimu paskaičiuotą mokesčio sumą būtų sudėtinga sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas konkretus elgesio variantas kontrolės institucijai nustačius nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį – pritaikyti didesnį mokesčio tarifą, apskaičiuojant jį nustatytus tarifus dauginant iš 10. Taigi, mokesčio tarifas nepriklauso nei nuo asmens, kuris deklaravo mažiau nei išgautas gamtos išteklių kiekis kaltės formos, ar tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo, Įstatymas taip pat neįtvirtina lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis kuriomis mokesčio tarifas galėtų būti keičiamas.
Teigia, kad Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, pareiškėja nesinaudojo teise pateikti rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, t. y. neginčijo ir pripažino Patikrinimo akte konstatuotas aplinkybes, todėl Departamentas veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo kitokios diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjos nurodyti teisės aktų projektai nustatyta tvarka nėra priimti Lietuvos Respublikos Seime, pasirašyti Lietuvos Respublikos Prezidento ir įsigalioję, todėl vadovautis jų nuostatomis ar atsižvelgti į juose siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus nėra jokio teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas įsigaliojo tik 2022-05-01. Priimant sprendimą prašo atsižvelgti į nurodytą LVAT praktiką. Priimtas skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo palikti jį galioti.
2022-04-19 pareiškėja pateikė rašytinus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovė atsiliepime nutyli, kad Patikrinimo akto 9 punkte yra konstatuota, kad pareiškėja laiku pateikė Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas KIT708 už 2018 m. II, III ir IV ketvirčius, už 2019 m. II, III ketvirčius ir už 2020 m. I, III ketvirčius. Patikrinimo akto 10 punkte konstatuojama, kad pareiškėjai paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautą gamtos išteklių (kitas požeminis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį) kiekį už 2018, 2019 metų I-IV ketvirčius ir 2020 m. I-III ketvirčius, viso: 33 886 Eur. Todėl visiškai neaišku, kodėl savo atsiliepime atsakovas akcentuoja tai, kad pareiškėjai buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 33 886 Eur už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį. Atsakovas atsliliepime nieko nepasisako apie tai, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2020 m. III ketvirčio sumokėjo nustatytą mokesčio sumą už išgautus vandens išteklius. Pagal pareiškėjos pateiktus įrodymus akivaizdu ir tai, kad pareiškėja deklaravo bei tuo pačiu sumokėjo didesnį mokestį už deklaruotą vandens išteklių kiekį, nei buvo nustatytas Patikrinimo akte pareiškėjos išgautas vandens išteklių kiekis, kuris buvo nurodytas ir atsakovo priimtame Sprendime.
Teigia, kad aplinkybės, jog pareiškėja pripažino ir neginčijo nustatyto pažeidimo laikytinos svarbiomis byloje teismui vertinant padarytą pažeidimą ir sprendžiant dėl galimybės sumažinti paskirtos sankcijos dydį. Pareiškėja neslėpė ir apskaitė duomenis apie išgautą vandenį, teikė valstybei deklaracijas ir sumokėjo valstybės nustatytus mokesčius. Todėl galima laikyti, kad pareiškėja vykdė teisės aktų nustatytas prievoles valstybei, kiek tai susiję su gamtos išteklių apskaita ir nustatytų gamtos išteklių mokesčių mokėjimu. Vertinant aplinkybes, kad pareiškėja naudojo vandens išteklius, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėja buvo įregistravusi Žemės gelmių registre vandens gręžinį Nr. 50995, kodas 5405, kuris 2016-01-08 akcijų pasirašymo sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Pažymi, kad adminstracinių tesimų praktikoje gausų bylų, kuriose buvo nagrinėjamos faktinės aplinkybės, kad asmenys įregistravę vandens gręžinius Žemės gelmių registre išgaudavo vandens išteklius, neturint papildomai suteikto Geologijos tarnybos leidimo. Tokios situacijos būdavo sąlygotos neaiškaus teisinio reglamentavimo. Suprantama, kad tai negali būti laikoma pateisinama priežastimi išgauti vandens išteklius. Pareiškėjos nuomone, toks teisinis neaiškumas šiuo metu ir bandomas taisyti paties įstatymų leidėjo iniciatyva įregistravus teisės aktų registre Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus Nr.XIIIP-5317, Nr. XIVP-145(2) bei 2021-12-07 priėmus Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajį įstatymą. Nurodytas aplinkybes bei tuo pačiu MVGIĮ 6 straipsnyje numatyto 10 kartų padidinto mokesčio tarifo nepagrįstumą (neproporcingumą) patvirtina ir Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas.
Nurodo, kad pareiškėjos balanso už 2021 m. duomenimis, pareiškėjos per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudaro 34 998 551 Eur, iš kurių skolos kredito įstaigoms - 8 386 193 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai - 1 453 432 Eur ir kt. Pareiškėjos vykoma veikla šiuo metu yra veikiama bendros infliacijos, pareiškėjos gaminamos prekės nėra pirmo būtinumo prekės, jų gamybai naudojamos žaliavos (grūdai, apyniai ir kt.), energijos šaltiniai, tara ir kt. pakavimo medžiagos, vienareikšmiškai brangsta ir rinkose jaučiami žaliavų trūkumai dėl bendros situacijos jų rinkoje (karo veikmai Ukrainoje, taikomos sankcijos Rusijai ir kt.). Nurodytos aplinkybės jau turi ir ateityje dar turės dar didesnę įtaką pareiškėjos ūkinės veiklos rezultatams dėl mažėjančių pajamų. Šios aplinkybės ir sudaro objektyviai pagrįstus duomenis, dėl kurių teismas galėtų nuspręsti pakeisti Sprendimą ir sumažinti pareiškėjai skirtos sankcijos dydį.
Nurodo, kad visi atsakovės nurodyti teismų sprendimai neatitinka faktinių šios bylos aplinkybių.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo dalies, kuriuo pareiškėjai už nustatytus pažeidimus skirta sankcija, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-08-17 Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko pareiškėjos planinį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius patikrinimą už 2018, 2019, 2020 metų mokestinius laikotarpius ir surašė 2021-12-30 Patikrinimo aktą Nr. (7.8)-PA-8197, kuriame konstatavo, jog AB „MV Group Production“ Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas KIT708 už 2018 m. I ketvirtį, už 2019 m. I ir IV ketvirčius ir už 2020 m. II ketvirtį pateikė nesilaikydama nustatytų terminų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 7 str. 4 d. reikalavimus. Be to, nuo 2018 m. sausio iki 2020 m. liepos mėnesio imtinai, AB „MV Group Production“ iš vandenvietės, esančios (duomenys neskelbtini), kodas Žemės gelmių registre – 5405 (gręžinio Nr. 50995), išgavo požeminį vandenį (Kitas požeminis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį) neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (Suvestinė redakcija 2016-08-01 - 2020-06-30) 12 str. 1 d., 16 str. 2 d. reikalavimus, MVGIĮ 5 str. 1 dalies reikalavimus. Patikrinimo metu nustatyta, kad už naudojamą vandenį iš gręžinio Nr. 50995 pareiškėja 2018 m. I -IV ketvirtį be leidimo išgavo 12 607 m3 požeminio vandens, už 2019 m. I-IV ketvirtį be leidimo išgavo 10 183 m3 požeminio vandens, už 2020 m. I-II ketvirtį ir III ketvirčio liepos mėn. be leidimo išgavo 8387 m3 požeminio vandens išteklių (iš viso – 31 177 m3 ). Vadovaujantis MVGIĮ 6 str. 2 d. ir 3 d., už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 33 886 Eur.
Pareiškėja nurodė, kad ji su Patikrinimo aktu sutiko, rašytinių pastabų nereiškė.
Departamentas 2022-03-02 priėmė sprendimą Nr. AS-41 “Dėl Mokestinio Patikrinimo akto tvirtinimo”, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą.
Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Sprendimą, t. y. ji neginčija nustatytų pažeidimų, tačiau prašo apskaičiuotą 33 886,00 Eur mokestį didesniu tarifu sumažinti pareiškėjai iki 5 083,00 Eur. Nurodo, kad mokestis turi būti sumažintas iš esmės atsižvelgiant į tai, kad sankcijos dydis neproporcingas padarytam pažeidimui. Pareiškėja deklaracijas pateikė, vandens kiekį deklaravo, mokesčius valstybei sumokėjo, pareiškėja netrukdė tyrimui, bendradarbiavo su atsakovu, pripažino ir neginčijo nustatyto pažeidimo, pareiškėja buvo įregistravusi Žemės gelmių registre vandens gręžinį Nr. 50995. Teigia, kad pareiškėjos vykoma veikla šiuo metu yra veikiama bendros infliacijos.
Taigi, pareiškėja iš esmės neginčija padaryto pažeidimo, jog gamtos išteklius iš nurodytos vandenvietės esančio gręžinio tikrinamuoju laikotarpiu ji išgavo neturėdama Leidimo, bei kad nustatytais laikotarpiais Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas KIT708 pateikė nesilaikydama nustatytų terminų. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 4 dalį. Pareiškėja prašo pakeisti Sprendimą, apskaičiuotą mokestį 10 kartų didesniu tarifu sumažinti iki 1,5 karto, t. y. iki 5 083,00 Eur.
Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad gamtos išteklių naudotojai privalo <...> racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius, nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų;<...>. MUVGIĮ mokesčio mokėtojui nustato pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti, kad gamtos ištekliai būtų išgaunami teisėtai, tinkamai ir laiku deklaruojamas išgautas gamtos išteklių kiekis bei sumokami mokesčiai.
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – ir ŽGĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2016-08-01 iki 2020-07-01) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. ŽGĮ 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.
Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo tvarką reglamentavo Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ (aktuali redakcija nuo 2012-04-27 iki 2020-07-01). Taisyklių 4.1 punkte apibrėžta leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes sąvoka. Leidimas – fiziniam ar juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, išduodamas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė konkrečiame objekte pagal sutartyje nustatytas sąlygas (žemės gelmių šiluminės energijos naudojimo sutartis nesudaroma) naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.
Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (2019-10-15 įstatymas Nr. XIII-2484, įsigaliojo 2020-07-01) 4 straipsniu mokesčio objektas – išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius objektas yra šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai: 1) naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose; 2) vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede; 3) medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede. MUVGIĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.
Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento - 10.
Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Įstatymo 7 str. 4 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio Įstatymo 1, 2 ir 3 punktuose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Ir tai yra imperatyvas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis Nr. A-821-602/2016). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės formos dėl neteisingai deklaruoto mokesčio (arba deklaracijos nepateikimo). Nors mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracija gali būti tikslinama, tai neatleidžia nuo pareigos teisingai deklaruoti mokestį, o mokesčio administratorius privalo taikyti mokesčio tarifą už mažesnį deklaruotą gamtos išteklių kiekį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).
Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nurodomi argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja Sprendime konstatuotų pažeidimų teisėtumo. Be to, pareiškėja, kaip minėta, neneigia, kad Leidimo neturėjo bei kad nustatytais laikotarpiais deklaracijų laiku nepateikė. Todėl teismas dėl to nepasisako. Spręstinas klausimas dėl apskaičiuoto didesniu tarifu mokesčio pareiškėjai sumažinimo pagrįstumo.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ginčo teisinius santykius reguliuojančiu reglamentavimu, kuris yra imperatyvus, t. y. konstatavus pažeidimą, taikoma konkreti nustatyta sankcija – apskaičiuotą mokėtiną mokestį dauginant iš koeficiento 10 (MUVGIĮ 2 priedas).
Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, mokesčių mokėtoją atleisti nuo paskirtos sankcijos ar ją sumažinti. Įstatymas taip pat neįtvirtina lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis kuriomis mokesčio tarifas galėtų būti keičiamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką vien fakto, kad pareiškėja be leidimo išgavo tam tikrą gamtos išteklių kiekį neatsižvelgiant į tai, ar teisingai deklaravo visus sunaudotus vandens išteklius ir tinkamai sumokėjo mokėtinus mokesčius, ir ar tai buvo tyčinis veiksmas ar ne (ar tai buvo susijęs su teisės aktų nežinojimu), pakanka, kad būtų – taikomas didesnis mokesčio tarifas dauginant iš koeficiento 10.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodyti argumentai, kad priimant Sprendimą Departamentas turėjo atsižvelgti į tai, kad vis gi deklaracijas pateikė, be to, sumokėjo mokesčius, nevengė prievolės vykdymo, bendradarbiavo nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad priimtas nepagrįstas ir neteisėtas Sprendimas taikyti sankciją kaip tai imperatyviai nustatyta įstatyme.
Pareiškėja nurodo, kad sankcija neproporcinga padarytam pažeidimui, pareiškėjos vertinimu, ji turėtų būti sumažinta iki 1,5 karto. Pareiškėja nurodo, kad ji bendradarbiavo su Departamentu, pateikė deklaracijas, sumokėjo mokesčius, tokiu būdu nesiekė vengti prievolės, nepadarė žalos valstybei. Pareiškėja pateikė balanso duomenis ir nurodė, kad 2021 m. duomenimis, pareiškėjos per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudaro 34 998 551 Eur, iš kurių skolos kredito įstaigoms - 8 386 193 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai - 1 453 432 Eur ir kt. Pareiškėjos vykoma veikla šiuo metu yra veikiama bendros infliacijos, pareiškėjos gaminamos prekės nėra pirmo būtinumo prekės, jų gamybai naudojamos žaliavos (grūdai, apyniai ir kt.), energijos šaltiniai, tara ir kt. pakavimo medžiagos, vienareikšmiškai brangsta ir rinkose jaučiami žaliavų trūkumai dėl bendros situacijos jų rinkoje (karo veikmai Ukrainoje, taikomos sankcijos Rusijai ir kt.). Nurodytos aplinkybės turi ir ateityje turės dar didesnę įtaką pareiškėjos ūkinės veiklos rezultatams dėl mažėjančių pajamų. Šios aplinkybės ir sudaro objektyviai pagrįstus duomenis, dėl kurių teismas galėtų nuspręsti pakeisti Sprendimą ir sumažinti pareiškėjai skirtos sankcijos dydį.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015; 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019). Proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei svarbias kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-2166-575/2016). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad 100 proc. didesnio mokesčio nustatymas reiškia, kad atitinkama mokesčio suma turi būti didinama būtent šio mokesčio dydžiu (žr. LVAT 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3-63-3-02318-2015-7).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos pažeidimas padaromas pirmą kartą; vandens ištekliai buvo išgaunami neturint leidimo; leidimo neturėjimas grindžiamas neaiškaus teisinio reglamentavimo; pareiškėja nors dirba pelningai, tačiau, kaip nustatyta, turi finansinių įsipareigojimų, nėra duomenų, kad būtų siekusi slėpti išgautą vandens kiekį ir pan., nors ir pavėluotai, tačiau deklaracijas yra pateikusi, mokestį sumokėjusi. Teisės aktų pažeidimo bylos metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, nenustatyta, kad dėl bendrovės padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Todėl teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl mokesčio sumažinimo ir pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką ginčo klausimu, daro išvadą, kad MUVGIĮ nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka mokestį apskaičiuoti, kaip ir nurodo pareiškėja, 1,5 karto didesniu tarifu. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos tokio pobūdžio bylose laikosi Vilniaus apygardos administracinis teismas (2021 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2710-595/2021, 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas Nr. eI3-2770-331/2021 ir kt.) bei LVAT (LVAT 2021 spalio 6 d. nutartis admnistracinėje byloje Nr. A-1068-822/2021, LVAT 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis admnistracinėje byloje Nr. eA-2373-624/2021, LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1033-822/2021, 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-808-822/2021 ir kt.).
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas, pakeičiant ginčijamą Departamento Sprendimą ir sumažinant apskaičiuotą mokestį – 33 886 eurų iki 5083 eurų sumos.
Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje normoje vartojama formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, jog išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500–503 p., 2016 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016). Todėl tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju pareiškėjo neteisėti veiksmai nėra konstatuoti, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „MV GROUP Production“ skundą tenkinti.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. AS-41 „Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo” dalį dėl apskaičiuotos sankcijos dydžio, t. y. apskaičiuotą 33 886 eurų mokestį sumažinti iki 5083 eurų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.