- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- eA-1033-822/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03820-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- Panevėžio rajono Liberiškio žemės ūkio bendrovė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio rajono Liberiškio žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio rajono Liberiškio žemės ūkio bendrovės skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Panevėžio rajono Liberiškio žemės ūkio bendrovė (toliau – ir Liberiškio ŽŪB, Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. AS-69 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria priskaičiuotas 49 787 Eur mokestis už išgautą požeminį vandenį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., ir sumažinti priskaičiuotą mokestį.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas sprendimu nepagrįstai patvirtino pareiškėjui 49 787 Eur mokesčio sumą už be leidimo išgautą ir (ar) nedeklaruotą požeminio vandens kiekį (48 046 kūb. m) nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
3. Pareiškėjas nurodė, jog jo vykdoma veikla - augalininkystė, gyvulininkystė. Bendrovė nenuslėpė ir neturėjo tikslo nuslėpti mokesčių už išgaunamą vandenį, tačiau dėl neaiškiai suformuluotų teisės aktų reikalavimų ir žmogiškosios klaidos - teisės aktų nežinojimo, neteisingai 2015–2018 m. laikotarpiu deklaravo išgaunamo vandens rūšies kodą 42 (paviršinis vanduo pramonei ir žemės ūkiui), kurio mokesčio tarifas (0,002 (2015 m.) ir 0,003 (2016, 2017, 2018 m.)) yra mažesnis už tą, kuris turėjo būti taikomas teisingai - t. y. 50 gamtos išteklių rūšies kodas (kitas, požeminis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį), kurio tarifas 0,07 (2015 m.) ir 0,10 (2016, 2017, 2018 m.), dėl ko buvo deklaruotas ir neteisingas mokėtinas mokestis. Tik 2018 m. birželio 18 d. planinio patikrinimo metu, pareiškėjas sužinojo apie prievolę gauti Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos geologijos tarnyba) išduotą leidimą ir sudaryti su juo išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad dar iki leidimo išdavimo buvo įsitikinęs, kad požeminį vandenį išgauna teisėtai, visą išgautą požeminį vandenį apskaitė gręžiniuose įrengtais metrologiškai patikrintais apskaitos prietaisais, skaitiklių rodmenis registravo žurnaluose bei duomenis apie išgautą požeminį vandenį teikė Lietuvos geologijos tarnybai. Bendrovė nebuvo įspėta apie pareigą gauti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudaryti su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį, o padidintas tarifas buvo pritaikytas iš karto. Patikrinimo metu Bendrovė su aplinkosaugos pareigūnais bendradarbiavo, nedelsiant ėmėsi priemonių pažeidimui ištaisyti (2018 m. gegužės 31 d. kreipėsi į UAB „Geomina“ ir vėliau į Lietuvos geologijos tarnybą dėl leidimo).
5. Pareiškėjo manymu, reikalavimas mokėti mokestį padidintu tarifu Bendrovei būtų nepakeliama finansinė našta. Nors paskutinius du metus Bendrovė dirba pelningai, bet dėl ankstesniais metais patirtų nuostolių pieno sektoriuje Bendrovė turi apie 2 mln. Eur finansinių įsipareigojimų (skola bankui ir kreditoriams). Pareiškėjo teigimu, įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti, pakanka mokestį už laiku nedeklaruotą ir neturint leidimo nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės išgautą 48 046 kūb. m požeminį vandenį padidinti 2 kartus (4 977 x 2) iki 9 954 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovės vandenvietės nėra aprobuotos, neturi Lietuvos geologijos tarnybos leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir sudaręs su ja išteklių naudojimo sutarties. Pareiškėjas yra ūkio subjektas, kuris turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jam taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis. Bendrovė privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, privalėjo sekti teisės aktų pakeitimus, laiku pasirūpinti, kad gautų leidimą požeminiam vandeniui išgauti, laiku deklaruoti mokesčius už išgaunamus gamtinius išteklius ir juos sumokėti.
8. Atsakovas pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – ir Žemės gelmių įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis Bendrovė teisę eksploatuoti ir naudoti ūkinei komercinei veiklai gręžinio požeminį vandenį, galėjo gavusi Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudariusi su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Bendrovei naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes leidimas Nr. PV-18-83 buvo išduotas 2018 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį yra taikomas didesnis mokesčio tarifas. Kadangi mokestis už gamtos išteklius išgautus be leidimo buvo paskaičiuotas padidintu tarifu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai pagrįsti ir svarbūs tvirtinant patikrinimo rezultatus, todėl atsižvelgus į pareiškėjo rašytines pastabas bei pastebėtas klaidas, buvo priimtas sprendimas patvirtinti pakeistą patikrinimo aktą.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo Panevėžio rajono Liberiškio ŽŪB skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimą vietoj Liberiškio ŽŪB apskaičiuoto 49 787 Eur mokesčio jį sumažino 20 proc. iki 39 829,60 Eur.
10. Teismas nustatė, kad Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2019 m. liepos 2 d. raštu Nr. (7.6)-AD5-l 1884 informavo pareiškėją apie pradedamą planinį patikrinimą. Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko Bendrovės planinį patikrinimą, kurio tikslas – mokesčio už gamtos išteklius apskaičiavimo, deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2015–2018 m. Atlikus patikrinimą 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. PA80-65, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas turi du požeminio vandens gręžinius, iš kurių vienas naudojamas, o kitas rezervinis (nenaudojamas). Lietuvos geologijos tarnyba 2018 m. gruodžio 5 d. yra išdavusi leidimą Nr. PV-18-83 naudoti Liberiškio bendrovės vandens telkinio (vandenvietės), esančio Dvaro g., Liberiškio k., Naujamiesčio sen., Panevėžio r., gėlo požeminio vandens išteklius gyvulių girdymui, laukų laistymui, buitinėms reikmėms. Įrengti vandens skaitikliai, atliktos skaitiklių patikros. Vedama vandens apskaita, duomenis surašant kas mėnesį. Už 2015–2018 metus pateikta vandens paėmimo apskaita. Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (KIT708 forma, toliau – deklaracija) už 2015, 2016, 2017, 2018 metų ketvirto ketvirčio mokestinius laikotarpius pateiktos 2019 m. liepos 3 d., t. y. pavėluotai, po teisės aktuose nustatytų deklaracijų teikimo terminų. Už kiekvienus metus deklaracijos pateiktos tik už mokestinių metų ketvirtus ketvirčius - susumavus per kalendorinių metų visus ketvirčius išgauto vandens kiekį ir nurodžius kaip išgautą per kalendorinių metų IV ketvirtį, todėl buvo neteisingai taikytas mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas. Išgauto požeminio vandens kiekis nesutampa su deklaracijų duomenimis. Mokestinių laikotarpių indeksavimo koeficientai ir mokesčio tarifas pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 priedą pritaikytas neteisingai. Pagal pateiktą apskaitą, 1-PV ataskaitas nustatyta, kad pareiškėjas išgavo požeminio vandens: 2015 m. II ketv. – 2 178 kūb. m, 2015 m. III ketv. – 4 338 kūb. m, IV ketv. – 3 482 kūb. m; už 2016 m.: I ketv. – 1 774 kūb. m, II ketv. 288 kūb. m, III ketv. – 1 505 kūb. m, IV ketv. - 52 kūb. m; už 2017 m.: I ketv. - 93 kūb. m, II ketv. – 3 229 kūb. m, III ketv. – 2 904 kūb. m, IV ketv. – 3 695 kūb. m; už 2018 m.: I ketv. – 5 235 kūb. m, II ketv. – 10 479 kūb. m, III ketv. – 3 586 kūb. m, IV ketv. – 5 208 kūb. m. Nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išgavo iš viso 48 046 kūb. m požeminio vandens. Požeminio vandens kiekis - 46 419 kūb. m, išgautas neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo. Vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už be leidimo iš gręžinių išgautą požeminio vandens kiekį, mokestis apskaičiuojamas taikant didesnį mokesčio tarifą, t. y. dauginant iš koeficiento 10. Paskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis 48 025 Eur. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo raštu pateiktas 2019 m. rugsėjo 9 d. pastabas, pastebėjo padarytą klaidą apskaičiuojant mokesčio padidintu tarifu sumą, kai į paskaičiuotą sumą nebuvo įtrauktas mokestis padidintu tarifu už per 2018 m. gruodžio mėn. išgautą vandenį, nes šis kiekis buvo išgautas turint leidimą, tačiau nebuvo deklaruotas. Todėl, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. AS-69 pakeitė 2019 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo aktą Nr. PA80-65, patvirtino paskaičiuotą 49 787 Eur privalomą sumokėti mokestį.
11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų įrodymų visetą, sprendė, kad pareiškėjas padarė teisės pažeidimą, t. y. 2015–2018 m. išgavo požeminį vandenį be leidimo, jį panaudojo, išgauto požeminio vandens kiekis nesutampa su deklaracijų duomenimis. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatas bei Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą - turėti leidimą, jam pagrįstai taikytas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos - už be leidimo iš gręžinių išgautą požeminio vandens kiekį, mokestis apskaičiuojamas taikant didesnį mokesčio tarifą, t. y. dauginant iš koeficiento 10.
12. Pareiškėjas nustatytus pažeidimus pripažino, juos pašalino, geranoriškai bendradarbiavo, todėl teismas, spręsdamas, ar priskaičiuotas mokestis yra proporcingas padarytam teisės pažeidimui, vertino ir kitus aspektus šioje byloje. Visų pirma, bylos įrodymai patvirtino, to neneigė ir atsakovas, kad pareiškėjas visą išgautą požeminį vandenį apskaitė gręžiniuose įrengtais metrologiškai patikrintais apskaitos prietaisais, skaitiklių rodmenis registravo žurnaluose, duomenis apie išgautą požeminį vandenį teikė Lietuvos geologijos tarnybai, nebuvo įspėtas apie pareigą gauti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudaryti su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį, o padidintas tarifas pritaikytas iš karto. Antra, reikalavimas mokėti mokestį padidintu tarifu Bendrovei būtų per didelė našta. Nors paskutinius du metus Bendrovė dirba pelningai, bet dėl ankstesniais metais patirtų nuostolių pieno sektoriuje Bendrovė turi apie 2 mln. Eur finansinių įsipareigojimų (skola bankui ir kreditoriams).
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikyta pirmą kartą, pareiškėjas prisipažino, jog yra padaręs Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatų pažeidimus, ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti, teisės aktų pažeidimo bylos metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, nenustatyta, kad dėl Bendrovės padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, įmonė ir jos vadovas už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus anksčiau nebuvo bausti. Teismas taip pat atsižvelgė ir į pareiškėjo pateiktą 2019 m. rugsėjo 30 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, kad jis turi finansinių įsipareigojimų.
14. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju paskirta 49 787 Eur bauda nėra proporcinga padarytiems pažeidimams, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendė, kad bauda turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiam pareiškėjui, tiek ir kitiems juridiniams asmenims, todėl paskirtą sankciją sumažino 20 proc. iki 39 829,60 Eur.
III.
15. Pareiškėjas Panevėžio r. Liberiškio ŽŪM apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą ir Sprendimu paskirtą sankciją sumažinti iki 9 954 Eur.
16. Pareiškėjas teigia, jog skundžiamu teismo sprendimu jam nustatyta (20 proc. sumažinta) iki 39 829,60 Eur ekonominio poveikio priemonė yra per griežta ir neatitinkanti padaryto pažeidimo pobūdžio. Pareiškėjo nuomone, teismas nevisapusiškai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo faktinę padėtį, dėl ko ir sumažintas mokestis laikytinas neadekvačiu padarytam pažeidimui. Atsižvelgus į tai, teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo.
17. Pareiškėjas sutinka, kad padarė teisės pažeidimą, t. y. 2015–2018 m. išgavo požeminį vandenį be leidimo, jį panaudojo, išgauto požeminio vandens kiekis nesutapo su deklaracijų duomenimis, t. y. šiais veiksmai pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatas bei Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą turėti leidimą. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas yra pažymėjęs, jog įstatymas nenumato galimybės taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei numatyta, o pirmosios instancijos teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį mažina, iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais.
18. Pareiškėjo vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teismų praktika bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, Bendrovei paskirta 49 787 Eur bauda nėra proporcinga padarytiems pažeidimas, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda, tačiau teismas nevisapusiškai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo finansinę padėtį, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, dėl ko sumažintas mokestis yra neadekvatus padarytam pažeidimui, todėl nukrypo nuo teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas, konstatavęs, kad apskaičiuotas 49 787 Eur mokestis nėra proporcingas padarytiems pažeidimas, nenurodė jokių motyvų, kodėl nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose, šis mokestis turi būti sumažintas tik 20 proc. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neveikė tyčia, nustačius lengvinančias aplinkybes, Bendrovės finansinę padėtį, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašiose bylose, proporcingumo ir teisingumo principus, pareiškėjo padarytam pažeidimui atlyginti pakanka mokestį už be leidimo išgautą ir laiku nedeklaruotą požeminį vandenį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. padidinti 2 kartus (4 977 x 2) iki 9 954 Eur.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės noras bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui nuspręsta sumažinti 20 proc. ir patvirtinti mokestį didesniu tarifu už be leidimo išgautą ir laiku nedeklaruotą gamtos išteklių (vandens) kiekį, iš viso 39 829,60 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjui priskaičiuotas 49 787 Eur mokestis už išgautą požeminį vandenį, teisėtumo ir pagrįstumo. Departamento 2019 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. AS-69 patvirtintas 49 787,00 Eur privalomas sumokėti mokestis.
22. Pareiškėjas pripažįsta padaręs pažeidimus, neginčija jų padarymo aplinkybių, t. y. 2015–2018 m. išgavo požeminį vandenį be leidimo, jį panaudojo, išgauto požeminio vandens kiekis nesutapo su deklaracijų duomenimis, t. y. šiais veiksmai pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatas bei Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą turėti leidimą, jam pagrįstai taikytos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos - už be leidimo iš gręžinių išgautą požeminio vandens kiekį, mokestis apskaičiuojamas taikant didesnį mokesčio tarifą, t. y. dauginant iš koeficiento 10. Pareiškėjas prašymą dėl baudos dydžio sumažinimo grindžia tuo, kad paskirta 49 787 Eur bauda yra neproporcinga, per griežta, požeminį vandenį apskaitė gręžiniuose įrengtais metrologiškai patikrintais apskaitos prietaisais, skaitiklių rodmenis registravo žurnaluose, duomenis apie išgautą požeminį vandenį teikė Lietuvos geologijos tarnybai, Bendrovė bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, nedelsdama ėmėsi priemonių pašalinti patikrinimo metu nustatytus trūkumus, pažeidimas padarytas dėl netyčinių veiksmų, netinkamo faktinių aplinkybių ir teisės aktų aiškinimo bei taikymo. Be to, Bendrovė turi apie du milijonus eurų finansinių įsipareigojimų, todėl reikalavimas mokėti mokestį padidintu tarifu bendrovei būtų nepakeliama našta. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu teismo sprendimu jam nustatyta (20 proc. sumažinta) iki 39 829,60 Eur ekonominio poveikio priemonė yra per griežta ir neatitinkanti padaryto pažeidimo pobūdžio. Pareiškėjo nuomone, teismas nevisapusiškai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo faktinę padėtį, dėl ko ir sumažintas mokestis laikytinas neadekvačiu padarytam pažeidimui.
23. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 d. nustatyta, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas; 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis; pagal 7 straipsnio 2 dalį Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Nedeklaravus ar deklaravus mažesnį išgautų gamtos išteklių kiekį ir (ar) už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, atsiranda teisinis pagrindas taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, ir už išgauto, bet nedeklaruoto ir už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, skaičiuoti didesnį mokesčio tarifą, padaugintą iš koeficiento 10.
24. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas; 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015; 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019). Proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei svarbias kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgia, kad Liberiškio ŽŪB, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, taip pat į tai, kad pareiškėjas pripažino, jog yra padaręs Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatų pažeidimus, ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti, teisės aktų pažeidimo bylos metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, nenustatyta, kad dėl Bendrovės padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, įmonė ir jos vadovas už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus anksčiau nebuvo bausti. Taip pat šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į pareiškėjo pateiktą 2019 m. rugsėjo 30 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, kad pareiškėjas turi finansinių įsipareigojimų. Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju paskirta 49 787 Eur bauda nėra proporcinga padarytiems pažeidimams, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda.
14. Taigi kiekvienu atveju būtina tinkamai atsižvelgti į aukščiau išdėstytus motyvus ir reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju laikytina, kad 300 proc. (trigubai paskaičiuoto mokesčio už išteklius dydžio) padidintas mokesčio tarifas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą skiriamos ekonominės sankcijos dydį, skirtą sankciją mažinant, sankcijai taikant 300 proc. (3 kartus) padidintą tarifą. Pareiškėjui už Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatų bei Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pripažintus pažeidimus būtų skiriamas (4 977 x 3) Eur dydžio mokestis. Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus ir reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, - laikytina, kad 300 proc. (trigubai paskaičiuoto mokesčio už išteklius dydžio) padidintas mokesčio tarifas, kuris atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui.
15. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinusi jas patvirtinančius įrodymus, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą nuoseklią praktiką tokio pobūdžio bylose, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, sumažinant paskirtą sankciją, kai apskaičiuojant sankciją būtų taikomas 300 proc. (3 kartus) padidintas tarifas, atitinkamai iš viso priskaičiuota mokesčio padidintu tarifu suma sumažintina iki 14 931 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Panevėžio rajono Liberiškio žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą pakeisti ir pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. AS-69 dalį, kuria priskaičiuotas 49 787 Eur mokestis už išgautą požeminį vandenį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., ir skirti 14 931 Eur (keturiolika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt vieną eurą) mokestį.
Nutartis neskundžiama.