Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-1246, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 147¹ straipsnio 1 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 147¹ straipsnio 2 dalį, jam skirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2016 m. vasario 10 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (a. b. t. 1, I dalis, b. l. 4-8)

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktais duomenimis, A. P. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – (duomenys neskelbtini), o bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. kovo 22 d. (Duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatė, kad nuteistasis pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. rugsėjo 21 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. balandžio 13 d. – 11 mėnesių 9 dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo A. P. skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą arba įpareigoti svarstyti šį klausimą iš naujo. Nuteistojo teigimu, skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, dirbtinai apribojantis nuteistojo resocializacijos galimybę pritaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos namų procedūrą, todėl neteisėtas ir naikintinas. Anot nuteistojo, Komisija nagrinėdama prašymą nurodė priežastis, dėl kurių nusprendė netenkinti pastarojo. Pirma, jis nuteistas už nusikaltimą prieš žmogaus laisvę, naudojant psichologinį ir fizinį smurtą, siekiant palaužti nukentėjusiuosius psichologiškai. Remiantis šiuo motyvu Komisija padarė išvadą, jog nuteistajam niekada nebus galima taikyti lygtinio paleidimo procedūros, tačiau tai, prasilenkia su BVK 157 straipsnio 1 dalies (BVK redakcija iki 2023 m. sausio 1 d.) nuostatomis, kurios apibrėžia sąlygas lygtiniam paleidimui ir tarp kurių nėra apribojimo padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas. Antra, nors jis dirba, tačiau Komisijos vertinimu tas darbas nėra pakankamas resocializacijos tikslams pasiekti, nes, neva, dirbdamas pagal (duomenys neskelbtini), nuteistasis neturi reikiamos kvalifikacijos, todėl jo darbas vertintinas abejotinai. Tokia Komisijos išvada yra niekaip nemotyvuota ir netgi prieštaringa galiojantiems teisės aktams, kadangi, nuteistasis, pasirinkdamas dirbti teisėtu būdu, faktiškai dirba ir toks darbas turi būti užskaitomas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš šios veiklos jis gavo pajamas ir sumokėjo skolas. Tai parodo jo gebėjimą tvarkytis gyvenimą atsakingai ir vykdyti įsipareigojimus. Komisija atkreipė dėmesį ir į tai, jog nuteistasis mokosi, siekia įgyti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei kvalifikaciją, tačiau, nepaisant to, padarė išvadą, jog jo nusikalstamumą lėmė išsilavinimo stoka, taip pat nurodė, jog nepakankama mokymosi pažanga. Tokia išvada suponuoja neteisėtą sąlygą, jog nuteistajam nebus taikoma lygtinio paleidimo procedūra vien dėl to, jog nėra įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, o tai reiškia, jog jo atžvilgiu bus taikomos neteisėtos situacijos, nes mokyklą jis baigs po pilnos bausmės atlikimo. Tokiu būdu susidaro situacija, kuomet asmeniui dirbtinai ir be teisinio pagrindo apribojamos įstatymo numatytos sąlygos, nors tokių sąlygų įstatymas ir nenumato. Be to, Komisija niekaip nepagrindė tiesioginio priežastinio ryšio tarp išsilavinimo stokos ir nuteistojo nusikalstamumo. Iš šios Komisijos išvados galima daryti pagrindinę išvadą, jog išsilavinimo neturintys asmenys yra nusikaltėliai arba potencialūs nusikaltėliai. Jokie moksliniai tyrimai šios Komisijos išvados nepagrindžia, todėl toks Komisijos motyvas nepagrįstas bei neteisėtas. Trečia, Komisija visoje išvadoje nurodo, jog nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, ankstesnėje įkalinimo įstaigoje perkeltas į lengvąją grupę, todėl ši aplinkybė prieštarauja aukščiau aptartoms išvadoms, kurios paneigia jas, nes, kaip matyti iš teigiamo pokyčio, pažanga yra akivaizdi ir linkusi tik gerėti (b. l. 1-2).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas netenkintinas.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, jo elgesį pataisos įstaigoje, pastarojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals ((duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, Nr. 1S-260-966/2022, Nr. 1S-232-290/2022, Nr. 1S-99-485/2023).

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. balandžio 5 d. nuteistojo A. P. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1118 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 4 d. atlikus pastarojo pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (a. b. t. 1, I dalis, b. l. 109-121). Pabrėžtina, jog minėtas kriterijus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kol kas lieka nepakitęs. Nuteistojo A. P. pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 2020 m. sausio 21 d. Tuo metu buvo nustatyta vidutinė nuteistojo A. P. nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinai nuteistasis buvo vertintas 2020 m. lapkričio 14 d., 2021 m. rugpjūčio 26 d., 2021 m. spalio 20 d., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje ir 2022 m. balandžio 4 d., 2022 m. gegužės 26 d., 2022 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tačiau minėtų vertinimų metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kriterijus taip pat nepasižymėjo dinamika – reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nenustatyti, ko pasekoje šis kriterijus išliko vidutinis (a. b. t. 1, I dalis, b. l. 109-121). Todėl retrospektyviai žvelgiant į šį nuteistojo asmenybės vertinimo kriterijų, pripažintina, kad minėtas rodiklis, kurio dinamikai įtakos turi nuteistojo elgesio teigiama korekcija, nuosekliai žemėjančia kaita nepasižymi ir nesudaro pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad nuteistasis A. P. ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio bei mąstymo pozityvius pokyčius. Tiek skundžiamame Komisijos nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo pagrindinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, siekia įgyti profesinę kvalifikaciją, užsiima (duomenys neskelbtini) (apmokestinamąja) veikla, sumokėjo skolas, dalyvavo pozityvaus užimtumo, prevencinėse bei intervencinėse pataisos priemonėse, skirtose padidinti motyvaciją spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas. Taip pat pastebėtina, kad kriminogeniniai poreikiai, apimantys lėšų valdymo įgūdžių stiprinimo, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, šiuo metu taip pat yra valdomi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis ne kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį, nebaustas. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo A. P. lygtinio paleidimo taikymo, šios tiek nuteistojo skunde akcentuotos, tiek Komisijos nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės – tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienos iš jų neišskiriant.

Kartu aptariant nuteistojo A. P. skunde pateiktus argumentus, susijusius su teigiamu pastarojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygiška lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje ((duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023).

Teismas, sugretinęs nuteistojo A. P. skunde akcentuotas ir pastarojo bausmės atlikimo metu nustatytas, jo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma, neturi pagrindo pripažinti, kad šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nusveria visas kitas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatytas ir pastarojo asmens byloje užfiksuotas aplinkybes. Priešingai, A. P. mąstymas bei susiformavusios nuostatos šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape sudaro pagrindą pritarti Komisijos skundžiamo nutarimo išvadai ir pastarajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Minėtų aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl A. P. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais A. P. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti – didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas nuteistas šiame teismo procese, skaičius; jaunas amžius pirmą kartą susidūrus su policija ((duomenys neskelbtini) metų); teismo įpareigojimų nevykdymas; nusikaltimų sunkėjimas; dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, yra: išsilavinimo stoka; nuoseklios darbinės patirties stoka; teisės pažeidimai susiję su lėšų valdymo sunkumais; gyvenimo būdas, komunikacija bei sąveika su kitais asmenimis, laisvalaikio praleidimo būdai, kiti individualių asmens savybių aspektai buvo reikšmingi nusikalstamumui; nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, savo elgesio pasekmių neapkankamas įvertinimas; tam tikros kriminalinės nuostatos; neigiama nuostata į visuomenės vertybes. Tarp visų anksčiau aptartų statinių ir kriminogeninių veiksnių yra pripažinti tik vienas apsauginis veiksnys – galimybė dirbti laisvėje.

Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Detalizuojant anksčiau aptartus nuteistojo A. P. kriminogeninius veiksnius Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra dėsningas jo gyvenimo būdo rezultatas, o jo komunikacija bei sąveika su kitais asmenimis, individualių asmens savybių aspektai buvo reikšmingi jo nusikalstamumui. Vertinant A. P. gyvenimo stiliaus ypatumus pastebima, kad nuteistasis stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Analizuojant A. P. nusikalstamo elgesio istoriją pastebima, jog jam už ankstesnius nusikaltimus buvo skiriamos švelnesnės bausmės (atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą, jam buvo skirta bauda), tačiau tai jo nestabdė elgtis nusikalstamai. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis teisės pažeidimus vykdė ne vienas, o kartu su kitais asmenimis. Nusikalstamose veikose dalyvavo pastarojo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šiuos faktus negali būti atmetama pagrįsta prielaida, kad išėjus į laisvę ne A. P. paveiks kitų asmenų neigiama įtaka, tačiau jis gali pats įtakoti aplinkinius ir vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Analizuojant nuteistojo išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti aspektą pastebėtina, kad šiuo metu pastarasis mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje bei siekia įgyti (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją ir išsako teigiamą nuostatą į darbinę veiklą laisvėje, norėdamas dirbti ir gauti nuolatines pajamas. Tačiau, šiuo atveju, negalime nepastebėti, kad pastarojo darbinė veikla, kuri buvo vykdoma po (duomenys neskelbtini) klasių baigimo, nebuvo nuosekli: (duomenys neskelbtini). Pastaroji nėra nuosekli ir dabar. Tai patvirtina minėta aplinkybė, o būtent – šiuo metu A. P. siekdamas įgyti (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją, pateikė UAB „Duomenys neskelbtini“ direktoriaus pažymą, kurioje nurodoma, kad nuteistasis laisvėje bus priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) pareigoms. Apibendrinant aptartą pastebėtina, kad nors pastovaus darbo patirtis ir su darbu susiję įpareigojimai padėtų A. P. išspręsti alternatyvių legalių pajamų atsiradimo klausimus bei mažintų nusikalstamo elgesio tikimybę ateityje, tačiau neatmestina galimybė, kad pastarojo minėti veiksmai yra galimai formalumas ir vedini įgyti apsauginį veiksnį resocializacijos procese, todėl negali būti vertintini, kaip pažanga. Aptariant nuteistojo A. P. santykį su lėšų tvarkymu ir pajamomis, nurodoma, kad praeityje nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra paskatinti siekio pasipelnyti bei turėti materialinės naudos sau, veikiant nusikalstamai. Nors šiuo metu nuteistasis neturi vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, solidariai iš nuteistojo ir L. P., priteistą civilinį ieškinį sumokėjo A. P. sugyventinė ir sesuo, o įmokas, už pastarojo laisvėje paimtą banko paskolą būstui įsigyti, šiuo metu moka sugyventinė. Taigi, nors nuteistasis skunde apeliuoja į tai, kad jis dirba pagal individualios veiklos pažymą ir gauna pajamas, sumokėjo skolas, todėl „tai parodo jo gebėjimą tvarkytis gyvenimą atsakingai ir vykdyti įsipareigojimus“, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą yra akivaizdu, kad aptartas aspektas negali būti įvertintas kaip pakankamas kriterijus tvarkantis su lėšų valdymo sunkumais. Vertinant nuteistojo A. P. kriminalinį patyrimą manytina, jog asmuo pasižymi tam tikrą kriminalinę elgseną palaikančiomis nuostatomis. Nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, atliko apgalvotai, planuotai. Jis nematė prasmės suvaržyti savo elgesio dėl kitų gerovės, nors vertinimo metu teigia, jog visuotinas, socialiai priimtinas vertybes linkęs pripažinti. Esant veikų pasekmėms, geba pripažinti ir suvokti kaltę, tačiau nesureikšmina savo veiksmų sekos iki nusikaltimo takto. Kai kurie nusikaltimai buvo kruopščiai planuoti ir tai suponuoja išvadą, jog egzistuoja nuteistojo vidinė nuostata – pritarimas tam tikrų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Remiantis vertinimo metu gautų duomenų analize galima teigti, jog nuostatų sritis gali būti reikšmingas veiksnys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikai bei jos valdymui, bei buvo viena reikšmingiausių sričių įtakojusių nusikalstamą elgseną. Taip pat apstebėtina, kad A. P. nusikalstamas elgesys turi sunkėjimo tendencijas, su išliekančia panašaus pobūdžio motyvacija. Šie veiksniai gali būti glaudžiai susiję su nuteistojo nuostatomis. Analizuojant nuteistojo mąstymo ir elgesio aspektą galima teigti, jog pastarasis gali būti aktualus pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui. Remiantis vertinimo metu gauta informacija, galima kelti prielaidą, kad nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, savo elgesio pasekmių neįvertinimas buvo vienas svarbiausių jo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo nusikalstamo elgesio raiška.

Nuteistajam A. P. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytų kriminogeninių veiksnių ir juos apibūdinančių aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad nuteistojo elgesio probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos. Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Iš nuteistojo asmens bylos, taip pat iš pastarojo skundžiamo Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistasis, šiuo metu ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo dalyvavimą socialinio reabilitacijos priemonėse. Tačiau, teismo vertinimu, Komisija pagrįstai pripažino, kad šios aktyvios nuteistojo pastangos šiame jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankamos ir turi pasižymėti tęstiniu pobūdžiu. Pabrėžtina ir tai, jog per visą pastarojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį, nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai kito, tačiau pastarieji nepasižymėjo mažėjančia dinamika. Tuo tarpu apsauginiai kriminogeniniai veiksniai sumažėjo. 2021 m. spalio 20 d. Socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirti trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: patvirtinta gyvenamoji vieta; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, motyvacija darbinei veiklai, tačiau 2022 m. balandžio 5 d. Socialinio tyrimo išvadoje liko tik vienas apsauginis veiksnys – galimybė dirbti laisvėje.

Teismas, įvertinęs nuteistojo pastangas, nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, taip pat anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei šiame nuteistojo bausmės atlikimo etape nustatytus pastarojo gebėjimus keisti savo elgesį, pripažįsta, jog šiuo metu, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistajam paskirtos bausmės tikslų pasiekimą, nuteistajam A. P. tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Be to, teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S- 260- 935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Nuteistojo skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. P. yra teistas penkis kartus, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Pažymėtina, kad pirmą kartą nuteistasis A. P. į teisėsaugos akiratį pateko būdamas (duomenys neskelbtini) metų, o (duomenys neskelbtini) metų buvo pirmą kartą nuteistas. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog neigiamos nuteistojo nuostatos visuomenėje galiojančios tvarkos bei teisės aktų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. P. nuo (duomenys neskelbtini) metų sistemingai darė nusikalstamas veikas, kurios palaipsniui sunkėjo. Jis buvo teisiamas ir pripažintas kaltu tiek dėl nusikalstamų veikų nuosavybei ir turtinėms teisėms, tiek dėl nusikalstamų veikų valdymo tvarkai, susijusių su dokumentų klastojimų, taip pat dėl nusikalstamų veikų finansų sistemai ir neteisėtų disponavimų šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis bei dėl nusikalstamų veikų pavojingų žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kai kurios nusikalstamos veikos buvo padarytos dalyvaujant ir kitiems asmenims, t. y. organizuotoje grupėje, kurią jis pats organizavo ir koordinavo pastarosios narių veiklą. Minėtos aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui teigti, kad nuteistojo A. P. padarytos nusikalstamos veikos buvo nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, nepaisant teismo skiriamų sankcijų, nuteistasis pakartotinai darydavo nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ir socialinio rato. Juo labiau, nuteistasis, atlikdamas jam teismo skiriamas bausmes, pakankamų išvadų nepadarė, kadangi net suteikus jam pasitikėjimą ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą, pastarasis vis tiek darė naujas nusikalstamas veikas. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už labai sunkų nusikaltimą, susijusį su prekyba žmonėmis, sunkų nusikaltimą, susijusi su išnaudojimų priverstiniam darbui nežmoniškomis sąlygomis bei nesunkų nusikaltimą, susijusi su išnaudojimų priverstiniam darbui. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistojo nepakankama problemų įžvalga bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas yra vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo nusikalstamo elgesio raiška. Visų anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu, teismas neturi pagrindo nepritarti Komisijos skundžiamame nutarime pateiktai išvadai, kad šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo etape nuteistajam yra tikslinga toliau dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse.

Anksčiau nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma pakankama, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, pripažintina, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo A. P. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu ,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-1246, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.