Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1921-562/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-19
Bylos Nr.: e2A-1921-562/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18659-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Metalo amžius“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „APB German Invest“

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1921-562/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18659-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.15.5; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metalo amžius“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APB German Invest“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metalo amžius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „APB German Invest“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APB German Invest“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Metalo amžius“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo, negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Metalo amžius“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „APB German Invest“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 1 381,35 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Metalo amžius“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „APB German Invest“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 1 381,35 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. balandžio 16 d. atsakovė ir ieškovė sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovė išnuomojo ieškovei patalpas, esančias Kaune, A. Mickevičiaus g. 27. Šalys 2020 m. spalio 9 d. sudarė papildomą susitarimą prie Sutarties, susitardamos pakeisti nuomos terminą, t. y. numatydamos, kad „Patalpos išnuomojamos iki 2021 m. sausio 31 d.“ Sutartis 2020 m. balandžio 1 d. buvo pakeista dar kartą. Sutarties pakeitimą inicijavo atsakovė, atsiųsdama pranešimą: „Laba diena, Savininkų sprendimu nuomos mokestis karantino metu nebus skaičiuojamas, tam laikotarpiui automatiškai pratęsiama nuomos sutartis. Komunalines paslaugas viso karantino metu turėsite mokėti. Jei turite klausimų, skambinkite 869986225. Pagarbiai Rima“. Ieškovė su tokiu pakeitimu sutiko. Sutartis buvo pakeista. Teigė, kad šalys sutarties pakeitimus patvirtino konkliudentiniais veiksmais – atsakovė neteikė ieškovei sąskaitų už patalpų nuomą.

4. Ieškovė pažymėjo, jog po nurodytų pakeitimų ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl Sutarties pasibaigimo. Ieškovė 2020 m. balandžio 3 d. raštu siūlė nutraukti Sutartį bendru sutarimu, tačiau, atsakovei nesutikus, ieškovė nutraukė Sutartį 2020 m. balandžio 8 d. vienašališkai, apie tai informuodama atsakovę 2020 m. balandžio 21 d. raštu. Nurodė, kad Sutartis pasibaigė 2020 m. gegužės 8 d. Ieškovė pranešime dėl sutarties nutraukimo prašė atsakovės 2020 m. gegužės 8 d. 10:00 val. atvykti į nuomojamas patalpas pasirašyti patalpų perdavimo-priėmimo aktą. Teigė, kad atsakovė jokių pretenzijų dėl Sutarties pasibaigimo nereiškė. Nurodė, kad atsakovė sutartu laiku atvyko ir 2020 m. gegužės mėn. 8 d. šalys pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį ieškovė perdavė (grąžino) patalpas atsakovei. Akte buvo konstatuota, kad patalpų būklė buvo patenkinama; sienose paliekamos 45 skylės. Teigė, kad jokių pastabų dėl Sutarties nutraukimo nepagrįstumo pareikšta nebuvo. Be to, atsakovė ieškovei jokių pretenzijų dėl Sutarties nepagrįsto nutraukimo nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. nereiškė.

5. Ieškovė papildomai nurodžiusi, jog 2020 m. gegužės mėn. 25 d. kreipėsi į atsakovę raštu, prašydama grąžinti užstatą. Atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Kadangi atsakovė atsisakė grąžinti užstatą, ieškovė buvo priversta dėl savo teisės gynimo kreiptis į teismą, pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu, pateikė prieštaravimus.

6. Ieškovė, pasisakydama dėl užstato grąžinimo, nurodė, jog, sudarydama sutartį, sumokėjo atsakovei neapmokestinamą trijų mėnesių nuomos mokesčio sumos dydžio užstatą – 9 532,68 Lt (2 760,85 Eur). Sutarties 9 punktu šalys buvo sulygę, kad užstato suma grąžinama ieškovei pasibaigus nuomai, per 14 (keturiolika) dienų, kai ieškovė atlaisvina ir atsakovei perduoda patalpas. Vėlesniais Sutarties pakeitimais ir papildymais ši nuostata nebuvo pakeista ar papildyta. Taip pat šalys Sutartimi buvo sulygusios, kad iš šios sumos atsakovė per 14 dienų turi teisę išskaičiuoti sumas, kurių ieškovė laiku nesumoka atsakovei pagal Sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant, nuomos mokesčius, komunalinių paslaugų mokesčius ir eksploatacines išlaidas, netesybas. Nurodė, kad pagal sutartį atsakovė išskaičiuoja ieškovės nesumokėtas sumas, raštu informuodama ieškovę. Terminas išskaičiuoti sumas ir grąžinti užstatą baigėsi 2020 m. gegužės mėn. 22 d. Ieškovė teigė, kad atsakovė per šį laikotarpį nurodė, jog ieškovė jai skolinga 1 739,05 Eur, t. y. 1 252,83 Eur nuomos mokestį, 100,71 Eur eksploatacines išlaidas ir 385,51 Eur negautas pajamas. Ieškovė pažymėjo, kad neginčijo, kad ji turi pareigą apmokėti 100,71 Eur, 186,69 Eur komunalines išlaidas, 107,38 Eur komunalines paslaugas, 256,99 Eur nuomos mokestį, pripažino, kad atsakovė grąžino jai 727,73 Eur užstatą. Ieškovė nurodė kategoriškai nesutinkanti, kad ji turi apmokėti sąskaitą Nr. AB2265 (1 252,83 Eur nuomos mokestį) ir sąskaitą Nr. AB2275 (385,51 Eur negautas pajamas). Ieškovė nurodė, kad šalys pagal atsakovės pasiūlymą susitarė dėl to, kad nuomos mokestis karantino laikotarpiu bus lygus nuliui.

Atsiliepimas

7. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl nuomos mokesčio netaikymo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 15 d., todėl ieškovė yra skolinga atsakovei 995,83 EUR nuomos mokestį ir šią sumą atitinkančios užstato dalies atsakovė ieškovei neturi grąžinti. Atsakovės atstovė, atsižvelgdama į grasinamo pobūdžio ieškovės reikalavimus dėl tariamos ieškovės teisės nemokėti nuomos mokesčio karantino laikotarpiu ir suprasdama, kad taikomas karantinas turi įtakos ieškovės finansinei būklei, pateikė pasiūlymą dėl nuomos mokesčio netaikymo karantino laikotarpiu, jeigu atitinkamam nuomos mokesčio netaikymo laikotarpiui būtų pratęstas nuomos terminas. Tokia valia buvo aiškiai išreikšta elektroniniu paštu 2020 m. balandžio 1 d. laišku ir nebuvo niekaip pakeista visu likusiu laikotarpiu iki neteisėto Sutarties nutraukimo bei po jo.

Šalies argumentai

9. Ieškovė dublike palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Dublike nurodė, kad atsakovės teiginys, jog tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl nuomos mokesčio netaikymo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 15 d., todėl ieškovė yra skolinga atsakovei 995,83 Eur nuomos mokestį ir šią sumą atitinkančios užstato dalies atsakovė ieškovei neturi grąžinti, neįrodytas. Ieškovės raštai įrodo siekį bendradarbiauti, juose nėra jokių grasinimų.

Atsiliepimas

10. Atsakovė tripliku prašė atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Triplike nurodė, kad ieškovė nepagrįstai vertino susirašinėjimą su atsakovės atstove, kaip šalių susitarimo sudarymo įrodymą, nes, nesant suderintos šalių valios, nėra jokio susitarimo. Be to, atsakovės atstovė perdavė iš atsakovės vadovo / savininkų gautą informaciją (pati sprendimų negali priimti), o šalių susitarimas pagal šalių praktiką ir teisės aktų nuostatas galimas įforminti tik rašytiniu susitarimu. Be to, ieškovė nepagrįstai laikė, kad PVM sąskaitų-faktūrų neišrašymas tariamai patvirtina šalių susitarimą atleisti ieškovę nuo nuomos mokesčio mokėjimo. Sąskaitų neišrašymas buvo lemtas vykstančių derybų, o galutinio susitarimo nebuvimą patvirtino ieškovės nepritarimas atsakovės aiškiai išreikštam pasiūlymui ir neteisėtas Sutarties nutraukimas, t. y. ieškovė atsisakė pratęsti nuomos teisinius santykius tokiam laikotarpiui, kokiam ieškovė būtų atleidžiama nuo nuomos mokesčio mokėjimo, todėl tuo pačiu atsisakė ir atleidimo nuo nuomos mokesčio.

Šalies argumentai

11. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 995,83 Eur dydžio nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. imtinai pagal Sutartį ir išrašytą 2020 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AB2265, pripažinti ieškovės atliktą Sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti negautas pajamas už negautą nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. pagal išrašytą 2020 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AB2276, 800 Eur dydžio išlaidas, atsakovės patirtas siekiant surasti naują nuomininką, įskaityti priešieškiniu pareikštus reikalavimus į ieškiniu pareikštus reikalavimus, priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

12. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog ieškovė yra skolinga atsakovei 995,83 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. imtinai. Pažymėjo, kad ieškovė Sutartį vienašališkai nutraukė neteisėtai ir nepagrįstai. Atsakovės pagal Sutartį ieškovei suteiktos patalpos buvo tinkamos fizinės būklės, neturėjo trūkumų ir ieškovė galėjo naudotis patalpomis, todėl nebuvo ieškovės nurodyto Sutarties nutraukimo pagrindo. Atsakovės suteiktos patalpos buvo ir yra tinkamos naudoti, o ieškovė nesąžiningai, nesant šalių susitarimo, pasinaudojo su sąlyga pratęsti nuomos sutartį pritaikyta nuolaida ir nedelsiant nutraukė Sutartį be jokio teisėto pagrindo. Patalpų tinkamumą naudoti patvirtina ir aplinkybė, kad jos 2020 m. gegužės 20 d. nuomos sutartimi atsakovės buvo išnuomotos trečiajam asmeniui UAB „Granata“.

13. Atsakovė pažymėjo, kad dėl neteisėto Sutarties nutraukimo patyrė nuostolius – 385,51 Eur negautas pajamas ir 800 Eur išlaidas naujo nuomininko suradimui.

14. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsiliepime į priešieškinį pakartojo ankstesnių savo procesinių dokumentų argumentą, jog Sutarties pakeitimą šalys patvirtino konkliudentiniais veiksmais – atsakovė nesiuntė sąskaitų už nuomą ir neskaičiavo nuomos mokesčio, o ieškovė ir toliau mokėjo komunalinius mokesčius. Teigė, kad turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1480-608/2021 ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės atsakovei 1 381,34 Eur, įskaitė priteistas priešieškinio ir ieškinio sumas, priteisdamas vykdyti iš atsakovės ieškovei 0,01 Eur sumą, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 0,01 Eur sumą, 1 230 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 633,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė pripažino, kad negrąžino ieškovei 1 381,35 Eur užstato sumos ir šios sumos neįskaitė į ieškovės pagal Sutartį mokėtinas sumas, priešieškiniu prašydama priteisti iš ieškovės pastarosios nepripažįstamus nuomos mokestį, negautas pajamas ir išlaidas nuomininko paieškai. Esant tokiai atsakovės pozicijai, ieškinį tenkino visiškai ir atsakovės ieškovei negrąžinta bei neįskaityta įmokoms pagal nuomos sutartį užstato suma, sudaranti 1 381,35 Eur, priteisė iš atsakovės ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieškovė neįrodė, kad buvo šalių susitarimas dėl ieškovės atleidimo nuo nuomos mokesčio mokėjimo karantino laikotarpiu. Pažymėjo, jog tai buvo atsakovės valia atidėti nuomos mokesčio mokėjimą, o ne atleisti nuo jo.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pažeidė kooperavimosi ir šalių bendradarbiavimo pareigą, vykdant sutartį, kadangi nesiekė susitarti su atsakove dėl nuomos mokesčio dydžio sumažinimo, siekiant pasinaudoti valstybės pagalba dėl nuomos mokesčio kompensavimo pagal 2020 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymą Nr. 4-275 „Dėl Priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ valstybės pagalbos schemos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“.

20. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodytas Sutarties nutraukimo pagrindas dėl negalėjimo naudoti patalpas neegzistavo pranešimo dėl Sutarties nutraukimo pateikimo metu. Atsakovės valią atidėti nuomos mokesčio mokėjimą, ieškovei nesutinkant pratęsti nuomos sutarties atleidimo nuo nuomos mokesčio laikotarpiui patvirtina ir atsakovės 2020 m. balandžio 14 d. raštas, kuriame nurodyta, kad nuomos mokesčio mokėjimas tik atidėtas karantino laikotarpiu. Byloje nepateikta įrodymų apie atsakovės kokiu nors būdu ar forma išreikštą sutikimą atleisti ieškovę nuo nuomos mokesčio, nepratęsiant nuomos sutarties atitinkamam laikotarpiui. Todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai pateikė ieškovei 2020 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AB2265, kurioje įtraukė 995,83 EUR dydžio nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. (411,50 EUR už kovo mėnesio dalį ir 411,50 EUR už balandžio mėnesio dalį, papildomai nuo šių sumų priskaičiuojant PVM). Kadangi ieškovė nesutinka apmokėti aukščiau nurodytos sąskaitos, šioje dalyje atsakovės priešieškinis dėl nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. balandžio 15 d. priteisimo tenkinamas.

21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad terminuotos nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą galimas tik dėl esminio sutarties pažeidimo arba sutartyje numatytais atvejais. Tai, kad atsakovė priėmė iš ieškovės nuomojamas patalpas po ieškovės vienašališko nuomos sutarties nutraukimo, nesusiję su ieškovės vienašališko nuomos sutarties nutraukimo teisėtumu, nes CK 6.499 straipsnyje numatyta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui išsinuomotą daiktą, kas atitinkamai sąlygoja ir nuomotojo pareigą grąžinamą daiktą priimti bei įvertinti jo būklę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ieškovė 2020 m. balandžio 21 d. raštu nepagrįstai nutraukė Nuomos sutartį, pasinaudodama kaip pretekstu karantino situacija, tačiau tęsė savo veiklą tokiomis pačiomis sąlygomis naujose patalpose Kęstučio g. 61, Kaune. Tai nurodė ir pati ieškovė 2020 m. birželio 3 d. elektroniniame laiške. Dėl neteisėto Nuomos sutarties nutraukimo atsakovė patyrė nuostolių – 385,51 EUR negautų nuomos pajamų forma. Laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. ieškovės atlaisvintos patalpos nebuvo išnuomotos ir dėl to atsakovė negavo pajamų. Atsakovė 2020 m. gegužės 20 d. sudarė nuomos sutartį su nauju nuomininku – uždarąja akcine bendrove „Granata“. Laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki gegužės 20 d. negautas nuomos mokestis, kurį atsakovė būtų gavusi, jeigu ieškovė nebūtų neteisėtai nutraukusi nuomos sutarties prieš terminą, sudaro 385,51 EUR (mėnesio nuomos mokestis sudaro 823 EUR, todėl vienos dienos mokestis sudaro 26,55 EUR (823 EUR: 31 d.) ir už 12 dienų mokėtinas nuomos mokestis sudaro 385,51 EUR (26,55 EUR : 12 dienų * 21 % PVM). Atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AB2276 385,51 EUR sumai, tačiau ieškovė jos neapmokėjo. Todėl atsakovės negautų pajamų suma priteisiama iš ieškovės atsakovei, tenkinant priešieškinį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 800 Eur išlaidų naujo nuomininko suradimo buvo nepagrįstas. Nurodė, kad, tenkinus tokį reikalavimą, atsakovė nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita. Atsakovė 2020 m. kovo 2 d. sudarė su tarpininku MB 13NT tarpininkavimo sutartį ne tik dėl ginčo atvejo, bet dėl įvairių savo turimų nekilnojamojo turto objektų nuomos. Minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo tarpininkui sumokėti vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio atlyginimą (tarpininkavimo sutarties 5.3 punktas). Tarpininkas surado nuomininką uždarąją akcinę bendrovę „Granata“ ir išrašė atsakovei sąskaitą, kurią atsakovė apmokėjo. CK 6.249 straipsnio 1 dalis žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nuomos sutarties su ieškove terminas, jeigu ieškovė nebūtų neteisėtai nutraukusi Sutarties prieš terminą, būtų iki 2021 m. sausio 31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, sudarytoje 2020 m. gegužės 20 d. tarp atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Granata“ 5 straipsnio 1 dalyje numatytas nuomos sutarties terminas – 2 metai nuo 2020 m. birželio 16 d. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuomos sutarties pabaiga – 2022 m. birželio 16 d., t. y. metais ir beveik penkiais mėnesiais vėliau, nei su Ieškove sudarytos ir nutrauktos nuomos sutarties. Vertindamas tokios nuomos sutarties sąlygas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad naujo nuomininko paieškos išlaidos būtų patirtos, ir pasibaigus su ieškove sudarytos Sutarties terminui, nepriklausomai nuo ieškovės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. Todėl atsakovės nuostoliais CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas tik tokių išlaidų padidėjimas dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad jos patirtos išlaidos naujo nuomininko paieškai išaugo dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, vienašališkai nutraukiant nuomos sutartį prieš terminą. Todėl šis priešieškinio reikalavimas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinis patenkintas 63,32 proc. Atitinkamai paskirstomos tarp šalių jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsakovei atlyginamos išlaidos už advokato teisines paslaugas sudaro 633,20 Eur, ieškovei atlyginamos išlaidos už advokato teisines paslaugas – 1230 Eur. Ieškovei ir atsakovei priteisiamos vienodo dydžio žyminio mokesčio sumos, todėl jos paliekamos kiekvienai iš šalių ir iš naujo tarp šalių nepaskirstomos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

23. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą, pašalinant iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies sakinį dėl 1 230 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės naudai iš atsakovės, priteisti iš ieškovės 920,09 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir patikslinti skundžiamą sprendimą pagal motyvuojamoje jo dalyje nurodytą patvirtinimą dėl neteisėto Sutarties nutraukimo, nekeičiant skundžiamo sprendimo esmės, įtraukiant nuostatą tenkinti atsakovės reikalavimą pripažinti ieškovės Sutarties nutraukimą neteisėtu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Sutartį ieškovė nutraukė neteisėtai. Tokios bylos nagrinėjimo rezultatas savo esme yra ieškinio atmetimas. Dėl šios priežasties yra nepagrįstas įpareigojimas atsakovei atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė jas patyrė dėl to, kad kreipėsi į teismą su reikalavimu grąžinti lėšas, kurių atsakovė ieškovei neprivalėjo grąžinti, nes pati ieškovė atsakovei buvo skolinga pagal sąskaitas. Esant tokiam sprendimui ir bylos baigčiai bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika yra visiškai nesąžininga priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

23.2. Neturtinis reikalavimas pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu buvo tenkintas, tačiau rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyje nebuvo įrašytas.

Žemesnės instancijos teismas

23.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovės turtinių reikalavimų dalis tenkinta 63,32 procentais (atsižvelgiant į tai, kad nebuvo patenkintas priešieškinio reikalavimas priteisti 800 Eur tarpininkavimo išlaidų, atsakovės patirtų, išnuomojant patalpas po neteisėto Sutarties nutraukimo, su kuo atsakovė nesutinka, nes tarpininkavimo mokestis sumokamas nepriklausomai nuo tarpininkavimo pagalba sudaromos nuomos sutarties trukmės, bet skundo nereiškia). Tačiau neturtinis reikalavimas pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu tenkintas 100 procentų. Tokiu atveju kiekvieno reikalavimo vertė yra po 50 procentų. Todėl priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis turi būti ne 63,32 procentai, o 81,66 procentai ((100 procentų neturtinis reikalavimas + 63,32 procentai turtinis reikalavimas) / 2 = 81,66 procentai). Atsakovė patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl iš ieškovės priteistina patirtų išlaidų advokato pagalbai suma turi sudaryti 816,60 Eur.

23.4. Nepagrįsta yra ir tai, kad atsakovės patirtos žyminio mokesčio išlaidos už priešieškinio pareiškimą nėra priteistos iš ieškovės. Tokias išlaidas atsakovė patyrė dėl ieškovės pareikšto ieškinio. Kitu atveju atsakovė jokio priešieškinio dėl 1 381,34 Eur priteisimo nebūtų reiškusi ieškovei, kadangi atsakovė turėjo ieškovės sumokėtą 1 381,35 Eur užstatą. Tokiu atveju priteistina 75 Eur žyminio mokesčio, atsakovės sumokėto už neturtinį reikalavimą pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu (siekiant tokiu būdu užtikrinti reikalavimo priteisti negautas nuomos pajamas patenkinimą). Taip pat dėl turtinių reikalavimų priteistina 63,32 procentai žyminio mokesčio, kas sudaro 28,49 Eur (45 Eur x 63,32 procentai / 100).

Atsiliepimas

24. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Aplinkybė, kad priteistos sumos yra labai panašios, nereiškia, kad ieškinys ir priešieškinis buvo tenkinti vienoda apimtimi. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės užstatą, o atsakovė prašė priteisti iš ieškovės nuomos mokestį, negautas pajamas už negautą nuomos mokestį, tarpininkui sumokėtą tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti užstatą tenkino pilnai, o atsakovės reikalavimus – iš dalies. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos teisingai.

Atsiliepimas

24.2. Jei atsakovė vertino, kad skundžiamas sprendimas netikslus, ji turėjo teisę kreiptis dėl jo išaiškinimo į sprendimą priėmusį teismą, todėl reikalavimas dėl sprendimo patikslinimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Šalies argumentai

25. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą dalyje, kuria tenkintas priešieškinis iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovė savo nesutikimą išreiškė, atsakydama į ieškovės 2020 m. balandžio 3 d. raštą. Ši teismo išvada vertintina, kaip nepagrįsta. Sutartį nutraukė ne 2020 m. balandžio 3 d., o 2020 m. balandžio 21 d. raštu. Todėl atsakovės reakcija į ankstesnį ieškovės raštą (kuriame net nenurodoma, kad ieškovė vienašališkai nutraukia Sutartį), negali būti vertinama, kaip atsakovės nesutikimas su ieškovės 2020 m. balandžio 21 d. pranešimu. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovės sutikimą su ieškovės vienašališku Sutarties nutraukimu patvirtino pačios atsakovės elgesys – po 2020 m. balandžio 21 d. ieškovės išsiųsto pranešimo atsakovei apie sutarties nutraukimą iš atsakovės nebuvo gautas visiškai joks prieštaravimas ar pretenzija, atsakovė patalpas priėmė, nepareikšdama pretenzijų dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovė nesutikimą pareiškė tik po to, kai gavo šios bylos dokumentus iš teismo.

25.2. Pirmosios instancijos teismo išvada apie išnuomotų patalpų tinkamumą naudoti taip pat padaryta, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad išnuomotos patalpos tapo netinkamos naudotis (ta apimtimi ir sąlygomis, kokių buvo objektyviai tikėtasi sudarant Sutartį) ir todėl ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, remdamasi Sutarties 17 straipsnio 3 punktu.

Žemesnės instancijos teismas

25.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė 2020 m. balandžio 21 d. raštu nepagrįstai nutraukė Sutartį, pasinaudodama karantino situacija, tačiau tęsė savo veiklą tokiomis pačiomis sąlygomis naujose patalpose Kaune, Kęstučio g. 61. Tai nurodė ir pati ieškovė 2020 m. birželio 3 d. elektroniniame laiške. Ieškovė laiške nėra nurodžiusi visiškai jokių sąlygų, kurioms esant ji vykdo veiklą Kęstučio g. 61, Kaune; byloje nėra visiškai jokių duomenų apie ieškovės pareigą mokėti nuomos mokestį už pastarąsias patalpas, apie mokesčio dydį, apie patalpų plotą ar kitas naudojimosi sąlygas. Todėl teismo išvada apie veiklos tęstinumą yra nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais ir todėl laikytina neteisėta.

25.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė šalių susitarimo dėl ieškovės atleidimo nuo nuomos mokesčio mokėjimo karantino laikotarpiu ir dėl to turėjo mokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 15 d.

25.5. Pirmosios instancijos teismo išvada apie ieškovės kooperavimosi ir šalių bendradarbiavimo pareigos pažeidimą yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas net nenustatinėjo, ar ieškovė patenka į subjektų, turinčių teisę gauti valstybės paramą dėl koronaviruso, sąrašą.

Atsiliepimas

26. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad atsakovė 2020 m. balandžio 14 d. raštu, atsakydama į 2020 m. balandžio 3 d. ieškovės raštą dėl galimo Sutarties nutraukimo, išreiškė savo nesutikimą su Sutarties nutraukimu, remdamasi tuo, kad pats nutraukimas įvyko ieškovės 2020 m. balandžio 21 d. rašto pagrindu. Visgi, tai nepakeičia atsakovės iš anksto pareikštos valios, kad su Sutarties nutraukimu ji nesutinka ir nesutiks nesant tam teisėto pagrindo, todėl ieškovė, nutraukdama Sutartį, tokią atsakovės valią žinojo.

26.2. Patalpų priėmimas po Sutarties nutraukimo nereiškia atsakovės atlikto Sutarties nutraukimo teisėtumo patvirtinimo ar atsakovės sutikimo su Sutarties nutraukimu, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.499 straipsnyje numatyta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui išsinuomotą daiktą, kas patvirtina ir nuomotojo pareigą grąžinamą daiktą priimti, kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas.

26.3. Ieškovė, tvirtindama, kad patalpos buvo netinkamos naudoti pagal paskirtį ir kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino dėl to ieškovės pateiktus įrodymus, remiasi išimtinai savo, kaip nuomininko, pasikeitusiais poreikiais (subjektyviais kriterijais), o ne objektyviais kriterijais – patalpų teisiniu/ fiziniu statusu ar atsakovės, kaip nuomotojo, pareigų pažeidimu.

Šalies argumentai

26.4. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl nuomos mokesčio nemokėjimo karantino laikotarpiu. Visgi šalių valia taip ir nebuvo suderinta, atsakovei siūlant neskaičiuoti nuomos mokesčio, jeigu pratęsiama Sutartis, o ieškovei sutinkant tik nemokėti nuomos mokesčio ir nesutinkant pratęsti Sutarties. Esant akivaizdžiam valios skirtumui, nebuvo jokio šalių susitarimo dėl nuomos mokesčio nemokėjimo.

26.5. Ieškovės teiginys, kad faktas, jog šalys susitarė ar nesusitarė dėl Sutarties termino pratęsimo niekaip nedarė įtakos ieškovės teisei nutraukti Sutartį vienašališkai joje nurodytais pagrindais, yra neaiškus. Sutarties nutraukimo neteisėtumas nėra grindžiamas tokiomis ieškovės nurodomomis aplinkybėmis. Aplinkybė dėl Sutarties nutraukimo ir jos nepratęsimo yra svarbi, patvirtinant, kad dėl nuomos mokesčio netaikymo šalys taip ir nesuderino savo valios.

26.6. Ieškovė ne tik nesutiko pratęsti nuomos termino nuomos mokesčio nemokėjimo laikotarpiu, dėl ko tarp šalių taip ir nebuvo suderintas nuomos mokesčio nemokėjimas karantino laikotarpiu, bet, nesutikdama su tuo, nei karto net nebandė su atsakove susitarti dėl nuomos mokesčio dydžio sumažinimo, siekiant pasinaudoti valstybės pagalba dėl nuomos mokesčio kompensavimo pagal 2020 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymą Nr. 4-275 „Dėl Priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ valstybės pagalbos schemos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

27. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

28. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

29. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2008 m. balandžio 16 d. sudarė Sutartį, kurios pagrindu atsakovė, kaip nuomotoja, išnuomojo ieškovei, kaip nuomininkei, patalpas, esančias Kaune, A. Mickevičiaus g. 27. Sutarties 5 straipsnio 1 punktu atsakovė ir ieškovė sulygo, kad nuomos terminas yra penki metai, kuris skaičiuojamas nuo 2008 m. liepos 1 d. Ieškovės ir atsakovės 2020 m. spalio 9 d. sudarytu papildomu susitarimu prie Sutarties, šalys susitarė pakeisti nuomos terminą iki 2021 m. sausio 31 d.

30. Iš bylos esančių duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovė 2020 m. kovo 16 d. raštu pranešė atsakovei apie savo teisę karantino laikotarpiu nemokėti nuomos mokesčio dėl force majeure aplinkybių, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 patvirtino karantino režimą nuo 2020 m. kovo 16 d. Atsakovės atstovė 2020 m. balandžio 1 d. elektroniniu laišku pateikė ieškovei sutikimą dėl nuomos mokesčio netaikymo karantino laikotarpiu, atitinkamam nuomos mokesčio netaikymo laikotarpiui pratęsiant nuomos terminą. Ieškovė 2020 m. balandžio 3 d. raštu nurodė, kad priima pasiūlymą nemokėti nuomos mokesčio, bet nesutinka su nuomos termino pratęsimu. Ieškovė 2020 m. balandžio 3 d. pateikė atsakovei raštą, jog yra pagrindas pakeisti sutartį ir taip pat siūloma nutraukti sutartį; 2020 m. balandžio 21 d. raštu pranešė, kad ieškovė nutraukia sutartį. Nuomos sutartis nutraukta ir nuomojamos patalpos grąžintos nuomotojui šalių pasirašytu 2020 m. gegužės 8 d. aktu. Atsakovė 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. AB2203 ir 2020 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AB2240 sumažino mokėtiną mokestį, neįtraukdama nuomos mokesčio už 2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. balandžio 15 d. laikotarpį.

31. Byloje taip pat nustatyta, jog sudarydama sutartį, ieškovė sumokėjo atsakovei neapmokestinamą trijų mėnesių nuomos mokesčio sumos dydžio užstatą – 9 532,68 Lt (2 760,85 Eur). Sutarties 9 punktu šalys susitarė, kad užstato suma grąžinama ieškovei, pasibaigus nuomai, per 14 (keturiolika) dienų, kai ieškovė atlaisvina ir atsakovei perduoda patalpas. Taip pat šalys Sutartimi buvo sutarusios, kad iš šios sumos atsakovė per 14 dienų turi teisę išskaičiuoti sumas, kurių ieškovė laiku nesumoka atsakovei pagal Sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant nuomos mokesčius, komunalinių paslaugų mokesčius ir eksploatacines išlaidas, netesybas. Nuomotojas išskaičiuoja nuomininko nesumokėtas sumas raštu informuodamas nuomininką. Terminas išskaičiuoti sumas ir grąžinti užstatą baigėsi 2020 m. gegužės 22 d. Atsakovė per šį laikotarpį nurodė, kad jai skolinga 1 739,05 Eur: 1 252,83 Eur nuomos mokesčio (ir išrašė sąskaitą Nr.AB2265); 100,71 Eur eksploatacinių išlaidų ir skylių taisymas (ir išrašė sąskaitą Nr. AB2275); 385,51 Eur negautos pajamos (ir išrašė sąskaitą Nr. AB2276).

32. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį – iš dalies.

33. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija skundžiamo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė nepagrįstai, kadangi iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, jog buvo iš esmės patenkintas priešieškinio reikalavimas pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu. Atsakovės teigimu, šis reikalavimas yra neturtinis ir buvo patenkintas visiškai, todėl priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis turi būti ne 63,32 procentai, o 81,66 procentai.

34. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės apeliaciniu skundu, atsiliepimu prašo jį atmesti. Teigia, jog bylinėjimosi išlaidos paskirstytos teisingai.

35. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė šalių susitarimo dėl ieškovės atleidimo nuo nuomos mokesčio mokėjimo karantino laikotarpiu ir dėl to turėjo mokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. Be to, pirmosios instancijos teismas, anot ieškovės, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

36. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nesutinka su jos apeliacinio skundo argumentais ir teigia, kad šalių valia taip ir nebuvo suderinta, atsakovei siūlant neskaičiuoti nuomos mokesčio, jeigu pratęsiama Sutartis, o ieškovei sutinkant tik nemokėti nuomos mokesčio ir nesutinkant pratęsti Sutarties. Atsakovės vertinimu, esant akivaizdžiam valios skirtumui, nebuvo jokio šalių susitarimo dėl nuomos mokesčio nemokėjimo.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

37. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė nepagrįstai, nes iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad buvo iš esmės patenkintas priešieškinio reikalavimas pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu. Atsakovė vertina, jog šis reikalavimas yra neturtinis ir buvo patenkintas visiškai, todėl priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis turi būti ne 63,32 procentai, o 81,66 procentai. Teisėjų kolegija su nurodytais atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

38. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytas reglamentavimas analogiškai taikytinas sprendžiant ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, patenkinus iš dalies priešieškinį.

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti teisingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijas, svarbu konstatuoti, ar atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu buvo patenkintas ir ar galėjo toks reikalavimas būti nagrinėjamas, kaip savarankiškas materialinis reikalavimas.

40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020). Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku.

41. Teisė kreiptis į teismą yra asmens konstitucinė teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, taip pat CPK 5straipsnio 1 dalyje. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

42. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

43. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir atsakovės priešieškinio reikalavimais, sprendžia, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti ieškovės atliktą Sutarties nutraukimą neteisėtu nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, sukeliantis teisinius padarinius. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka, jog toks reikalavimas priešieškiniu buvo pareikštas, kaip savarankiškas, tačiau, kita vertus, vien tokio reikalavimo suformulavimas priešieškinio dalyke savaime dar nesuponuoja išvados, jog toks reikalavimas gali būti pripažintas savarankišku materialiniu teisiniu reikalavimu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai atsakovės teigimui, tokio reikalavimo iš esmės neišsprendė, ir tik pasisakė dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje, taip nepažeisdamas nurodytos kasacinio teismo praktikos.

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog būtent dėl priežasties, kad minėtas priešieškinio reikalavimas nesukelia materialinių teisinių padarinių, pirmosios instancijos teismas tokio reikalavimo ir neišsprendė, nesuformulavo ir rezoliucinės dalies dėl tokio reikalavimo išsprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės priešieškinio reikalavimas yra laikytinas reikalavimu dėl fakto.

45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas paskirstė nepagrįstai ar neteisingai.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

Dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio mokėjimo.

46. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė šalių susitarimo dėl ieškovės atleidimo nuo nuomos mokesčio mokėjimo karantino laikotarpiu ir dėl to turėjo mokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. Teisėjų kolegija šį ieškovės apeliacinio skundo argumentą atmeta, kaip nepagrįstą.

47. Ieškovė iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad atsakovė, 2020 m. balandžio 14. raštu atsakydama į 2020 m. balandžio 3 d. ieškovės raštą, išreiškė savo nesutikimą su Sutarties nutraukimu dėl to, kad pats Sutarties nutraukimas iš esmės įformintas 2020 m. balandžio 21 d. ieškovės raštu. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog 2020 m. balandžio 3 d. rašte ieškovė nurodžiusi savo ketinimą Sutartį nutraukti ir į tai atsakovė aiškiai atsakė, nedviprasmiškai teigdama, kad su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dar iki vienašališko Sutarties nutraukimo 2020 m. balandžio 14 d. raštu atsakovės atstovė, atsakydama į ieškovės 2020 m. balandžio 3 d. raštą, nurodė, kad nėra pagrindo nutraukti nuomos sutarties, taip išreikšdama nesutikimą su ieškovės vienašališku nuomos sutarties nutraukimu. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija sutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog po 2020 m. balandžio 21 d. ieškovės rašto, atsakovė raštu neteikė duomenų dėl Sutarties nutraukimo neteisėtumo, neleidžia daryti išvados, jog su Sutarties nutraukimu atsakovė sutiko. Pažymėtina, kad iki Sutarties nutraukimo atsakovė aiškiai buvo nurodžiusi, jog nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji gali nutraukti Sutartį. Sutartis buvo nutraukta 2020 m. gegužės 8 d., o negautų pajamų už patalpų nuomą atsakovė pareikalavo 2020 m. gegužės 20 d. (pateikė 2020 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AB2276). Matyti, jog tarp ieškovės bei atsakovės ir toliau vyko bendravimas, kadangi atsakovė 2020 m. gegužės 20 d. reikalavo sumokėti negautas nuomos pajamas dėl neteisėto Sutarties nutraukimo ir nuomos mokestį, o ieškovė 2020 m. gegužės 25 d. raštu išreiškė nesutikimą su tokiais reikalavimais.

48. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, jog šalys konkliudentiniais veiksmais sulygo, kad ieškovė bus atleista nuo ginčo nuomos mokesčio mokėjimo, pažymi, kad, kaip numato CK, sandoriai gali būti sudaromi konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis), taigi ir sutarties nutraukimui ir su tuo susijusioms sąlygoms valia gali būti išreiškiama taip pat konkliudentiniais veiksmais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad būtų galima konstatuoti sutikimą su vienašališku sutarties nutraukimu bei jo teisėtumu, taigi, ir atleidimu nuo nuomos mokesčio mokėjimo esant šioms aplinkybėms, abiejų šalių valia turi būti aiški ir nedviprasmiška. Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė konkliudentiniais veiksmais sutiko su ieškovės vienašališku Sutarties nutraukimu ir šiuo atveju su atleidimu nuo nuomos mokesčio mokėjimo, kadangi, kaip jau šioje nutartyje konstatuota, atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutiko. Nesant aiškaus šalių valios suderinamumo, nėra pagrindo ir konstatuoti konkliudentinių veiksmų fakto.

49. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčo patalpų priėmimas po Sutarties nutraukimo nereiškia atsakovės atlikto Sutarties nutraukimo teisėtumo patvirtinimo ar atsakovės sutikimo su Sutarties nutraukimu, nes CK 6.499 straipsnyje numato nuomininko pareigą, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui išsinuomotą daiktą. Nurodyta norma patvirtina ir nuomotojo pareigą grąžinamą daiktą priimti. Nagrinėjamos bylos atveju susiklostė būtent tokia situacija, kuomet ieškovė, vienašališkai nutraukusi Sutartį, privalėjo grąžinti ginčo patalpas. Atsižvelgdama į tai, kas byloje jau nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė sutiko su Sutarties nutraukimu, kadangi ji vykdė tik savo, kaip nuomotojos, pareigą priimti ginčo patalpas.

Dėl įrodymų vertinimo.

50. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

51. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

52. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016).

53. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kaip nepagrįstą vertina ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi tik atsakovės argumentais, netinkamai įvertino šalių bendravimą.

55. Viena vertus, pažymėtina, kad ieškovės apeliaciniame skunde bandoma detalizuoti, kokie konkrečiai šalių, t. y. ieškovės bei atsakovės paaiškinimai ir kiti įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai įvertinti ar neįvertinti, tačiau iš esmės neargumentuojama ir nenurodoma, kaip jie turėtų būti vertinami byloje surinktų įrodymų visumos kontekste pagal įrodymų vertinimo taisykles ir kodėl, kokios išvados, juos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumoje, darytinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šiuo atveju ieškovė iš esmės tik deklaratyviai teigia, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais sutiko su ieškovės pozicija, ir duomenų, pagrindžiančių šį ieškovės apeliacinio skundo argumentą, byloje nėra pateikta. Kita vertus, pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pasisakyta dėl visų šalių teiktų įrodymų, paaiškinimų, jų vertinimo. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neteikia pagrindo pripažinti, kad šis teismas netinkamai vertino šalių rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, kitus įrodymus. Aplinkybė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atliktas įrodymų vertinimas nėra palankus ieškovei, atsižvelgiant į jos apeliacinio skundo argumentus, nevertintina, kaip teikianti pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių teiktus įrodymus.

Dėl procesinės bylos baigties.

56. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

57. Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

58. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

59. Kadangi netenkinami apeliaciniai skundai, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rūta BurdulienėRosita PatackienėNeringa Švedienė