Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovui M. P. dėl teismo sprendimu priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė pilnai palaikė ieškinį, papildomai paaiškino, kad sūnus N. gimė neišnešiotas, 34 savaičių. Kuomet jam buvo vienas mėnesis sūnus persirgo žaibiniu meningitu, dėl ko pradėjo vėluoti vystymosi raida. Kuomet sūnui buvo keturi metai jie išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kai sūnus pradėjo lankyti mokyklą buvo pastebėta, kad jam sunku mokytis, jis nesusikaupia, nesusikoncentruoja, prasčiau viską atsimena, dėl ko jam buvo skirta asmeninė mokytoja. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu M. P. ji išsiskyrė kai sūnus buvo dviejų metų amžiaus ir atsakovas nuo to laiko piktybiškai vengia sūnų išlaikyti. Išlaikymo prašo 275 Eur nes tokia suma reikalinga sūnaus išlaikymui, ypač dėl to, kad sūnus yra su specialiaisiais poreikiais. Mėnesiui sūnaus išlaikymui reikia apie 500 Eur. Sūnų reikia vežti į mokyklą, kas taip pat didina išlaikymo išlaidas. Ne kartą yra prašiusi atsakovo, kad paimtų sūnų iš mokyklos, tačiau jis aiškina, kad neturi laiko, nes dirba. Ji pati tik nuo kovo 1 d. pradės dirbti, nes iki šiol, pusę metų, mokėsi, įgijo specialybę. Iki šiol jos šeimos mėnesinės pajamos buvo apie 700 Eur, taip pat padėdavo tėvai. Jokio turto neturi. Atsakovas išlaikymą teikia tik apie pusantrų metų, iki tol jokio išlaikymo neteikė dėl ko yra susidaręs apie 8000 Eur įsiskolinimas. Ir šiuo metu atsakovas su sūnumi bendrauja labai mažai, pasiima sūnų per mėnesį vieną kartą kelioms valandoms. Yra Kalėdoms dovanų sūnui nupirkęs batus, drabužių, prie dovanų buvo prisegti čekiai. Kompiuterį yra paėmęs išsimokėtinai sūnui praėjusį lapkritį.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą (b. l. 42), kurioje nurodė, kad tik asmuo (šiuo atveju motina), nuolat gyvenantis su vaiku bei jį auginantis, kiekvieną dieną tenkinantis kasdienius vaiko poreikius, geriausiai žino koks išlaikymo dydis yra reikalingas. Todėl Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl vaiko poreikių apimties ir pateiktu preliminariu vaiko poreikiams tenkinti skirtų išlaidų sąrašo pagrįstumu. Atlikus šeimos aplinkos sąlygų tyrimą nustatyta, kad ieškovė užtikrina, jog vaikas būtų ugdomas ne tik mokykloje, bet ir papildomai, rūpinasi, jog būtų patenkinti pagrindiniai vaiko poreikiai. Todėl darytina išvada, kad prašoma padidinti išlaikymo suma nuo 101,37 Eur iki 275 Eur kas mėnesį atitinka nepilnamečio N. P. teises ir teisėtus interesus. Skyrius siūlo, jog lėšos vaikui išlaikyti kasmet būtų indeksuojamos LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į metinę infliaciją.

Skyriaus atstovas Tomas Bimba teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės šeima ir atsakovu buvo pradėta bendrauta nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio, nes tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo bendravimo su sūnumi, t. y. atsakovas su sūnumi mažai bendraudavo. Ne kartą buvo kalbėta tiek su atsakovu tiek su ieškove, vaiko seneliais, atsakovui paaiškinta, kad reikia su vaiku bendrauti, kartu pramogauti ir pan. Atsakovas buvo minėjęs, kad turi verslą, nors jis kiek suprato ir ne jo vardu, prekiauja arkliais. Atsakovui buvo net rekomenduota sūnaus į darbą nesivežti, nes ten būna netinkama aplinka, vartojami necenzūriniai žodžiai ir pan. Siūlyta nusivežti sūnų į kitas vietas. Skyrius taip pat bendravo ir su vaiko auklėtoja, kuri nurodė, kad vaikui sunku sukoncentruoti dėmesį, yra labai judrus. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi sutrikimų, jam reikalinga papildoma priežiūra, medikamentai, papildai, taip pat į tai, kad atsakovas pajamų tikėtina tikrai turi, atsakovas pats to neslepia, sutinka, kad prašoma išlaikymo suma yra pagrįsta ir reikalinga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų N. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑902-471/2009 iš atsakovo buvo priteistas materialinis išlaikymas kas mėnesį po 101,37 Eur (350 Lt) (b. l. 8). Iš ieškovės pateiktos išlaidų sąmatos matyti, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 575 Eur suma. Ieškovė daugiau nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 10). Nei ieškovė (b. l. 12) nei atsakovas (b. l. 37) neturi jų vardu registruotų transporto priemonių ar nekilnojamo turto (b. l. 13, 38). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu nedirba, tačiau nuo kovo 1 d. pradės dirbti pagal įgytą specialybę. Iš 2019 m. lapkričio 12 d. pažymos dėl bedarbio registravimo laikotarpių (b. l. 17) matyti, kad ieškovė nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. yra registruota darbo biržoje, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. sausio 31 d. lankė mokymosi kursus. Iki šiol jos šeimos pajamos sudarė apie 700 Eur. Iš atsakovo teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jis periodiškai, su mažais laiko tarpais, nuo 2009 m. birželio 3 d. buvo registruotas darbo biržoje, šiuo metu įregistruotas darbo biržoje nuo 2019 m. gruodžio 10 d. (b. l. 26). Pagal 2020 m. sausio 16 d. Pažymą apie vykdomus išieškojimus (b. l. 32) ir alimentų įsiskolinimo paskaičiavimo lentelės (b. l. 33-35) matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už išlaikymą yra 8350,72 Eur. Pastovų išlaikymą atsakovas pradėjo teikti tik nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., iki tol išlaikymą teikė tik pavieniais atvejais. Atsakovas teismui taip pat pateikė medicininę pažymą (b. l. 41), kurioje nurodyta, kad atsakovas 2016 m. gydėsi (duomenys neskelbtini), taip pat jam nuo 1993 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Išklausant vaiko nuomonę (b. l. 50-51), vaikas nurodė, kad su mama jam gyventi yra gerai, ji pilnai jį aprūpina. Taip pat nurodė, kad norėtų dažniau susitikti ir praleisti daugiau laiko su tėvu, tačiau šis to nenori. Iš Kelmės rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos (b. l. 14-15) matyti, kad šalių sūnui nustatyti vidutiniai specialieji ugdymo poreikiai. Iš 2020 m. vasario 13 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b. l. 58) matyti, kad šalių sūnui diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-378/2017 ir kt.).

Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 ir kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir kt.); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d., yra 607 Eur, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, tačiau nuo kovo mėnesio pradės dirbti pagal įgytą specialybę, jos šeimos pajamos sudaro apie 700 Eur. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei 10 metų, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaiko amžius, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei, su kuria gyvena nepilnametis šalių sūnus ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, vaikui reikia kasdien valgyti, reikalingos papildomos lėšos drabužiams ir avalynei, taip pat išlaidos sūnaus ugdymui bei laisvalaikiui. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti didžiąją dalį nepilnamečio sūnaus išlaikymo naštos vienai motinai, suteikiant galimybę tėvui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Atsižvelgus į padidėjusius vaiko poreikius, tenkintinas ieškovės reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą vaikui. Šalių sūnui kitą mėnesį sukaks 13 metų. Ieškovės teigimu sūnui sunkiai sekasi mokykloje, dėl ko jam reikia papildomos priežiūros, jis lanko būrelius, siekia, kad sūnus būtų užimtas ir tinkamai lavinamas. Taip pat reikalingos papildomos išlaidos nepilnamečio sūnaus sveikatos priežiūrai, nes jam reikalinga specialistų priežiūra, būtina vaiką vežti pas gydytojus. Vaiko išlaikymui ieškovės pateiktais duomenimis (paskaičiavimais) reikalinga 575 Eur suma per mėnesį. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko, kurio amžius yra 13 metų, taip pat kuris turi sveikatos sutrikimų, realiems (būtiniems, ugdymo, laisvalaikio, sveikatos priežiūros) poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur (CPK 185 straipsnis). Būtent toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad šiuo metu ieškosi darbo. Nuo paauglystės turi (duomenys neskelbtini), dėl ko negali dirbti bet kokio darbo. Per mėnesį uždirba nuo 100 Eur iki 400 Eur, yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir tikisi gauti darbą, todėl galėtų teikti 150 Eur dydžio išlaikymą.

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-491/2011).

Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, vien tas faktas, jog atsakovas oficialiai nedirba jau daugiau nei 10 metų ir praeityje turėjo sveikatos problemų, savaime nesudaro pagrindo sumažinti prašomą priteistiną išlaikymo sumą. Nors atsakovas oficialiai nedirba, tačiau akivaizdu, kad jis tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, atsiliepime į ieškinį pripažino, kad perka sūnui drabužius, moka įmokas už sūnui nupirktą kompiuterį. Pastaraisiais metais atsakovas sūnaus išlaikymui perveda didesnę, nei priteista (121 Eur) – 150 Eur sumą, tokiu būdu grąžina dalį susidariusio išlaikymo įsiskolinimo. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovas taip pat nurodė, kad bendraujant su atsakovu jis pats nurodė, kad pardavinėja arklius, į darbovietę ne kartą vežėsi ir sūnų dėl ko Skyriaus specialistai davė atsakovui pastabų. Šiais Skyriaus atstovo paaiškinimais teismas neturi pagrindo abejoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovui nustatytas (ne)darbingumo lygis dėl sveikatos problemų. Atsakovas yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, todėl atsakovas turi visas galimybes imtis priemonių ir susirasti darbą, gauti reguliarias pajamas, pakankamas ne tik savo poreikiams tenkinti, bet ir nepilnamečiam sūnui išlaikyti.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovas jau daugiau kaip 10 metų periodiškai, su mažais laiko tarpais, yra registruotas darbo biržoje, per visą šį laikotarpį atsakovas nei karto neturėjo oficialaus darbo, kas taip pat iš dalies patvirtina, kad atsakovas dirba neoficialiai ir savo tikrąsias pajamas slepia. Teismui nėra pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų pagerinti savo finansinę padėtį (dalyvavo mokymosi kursuose, kad įgytų naują, darbo rinkoje paklausią, specialybę ir pan.), taip pat byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent dėl sveikatos būklės jis negali rasti nuolatinio, gerai apmokamo darbo, mokintis ir įgyti/pakeisti turimą specialybę ar imtis kitų priemonių, kad užtikrintų tinkamą išlaikymą savo sūnui. Atsiliepime tik deklaratyviai nurodė, kad dėl sveikatos būklės – (duomenys neskelbtini), negali dirbti bet kokio darbo.

Atsakovas ginčija ieškovės nurodytą dydį sūnaus sveikatos priežiūrai, nurodydamas, kad vaikų gydymas yra nemokamas. Kaip matyti iš teismui pateiktų medicininių dokumentų, šalių sūnui reikalinga didesnė, nei įprastai tokio amžiaus vaikui, specialistų priežiūra. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė ji sūnų pakankamai dažnai veža pas specialistus į kitus miestus, kas reikalauja papildomų išlaidų, taip pat perka sūnui vitaminus, papildus. Iš 2020 m. vasario 13 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad specialistai dėl sūnaus sveikatos problemų rekomendavo: vaikų – paauglių psichiatro stebėjimą; 2) reguliarią psichologinę pagalbą pacientui ir šeimai; nuoseklų auklėjimų, aiškių ribų bei netinkamo elgesio pasekmių taikymų, struktūruota aplinkų, dienos užimtumo užtikrinimą, taikyti paskatinimais pagrįstą elgesio ugdymo sistemą, akcentuoti stipriąsias berniuko puses. Atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas akivaizdu, kad siekiant pagerinti šalių sūnaus sveikatos būklę yra būtina nuolatinė specialistų priežiūra, taip pat itin didelis dėmesys turi būti skiriamas vaiko auklėjimui, jo kasdieniam užimtumui. Įvertinus specialistų rekomendacijas ir šalių nepilnamečio sūnaus sveikatos būklę, teismas, nagrinėjamu atveju daro išvadą, kad sūnaus sveikatos priežiūrai, užimtumui, būreliams, ekskursijoms ir laisvalaikiui būtina skirti didesnę nei įprastai išlaikymo dalį, todėl ieškovės nurodytos mėnesinės išlaidos laikytinos pagrįstomis.

Nors atsakovas nurodo, kad jis nori pats daugiau laiko praleisti su sūnumi, nueiti į kiną, papietauti kavinėje ir t. t., tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas su sūnumi bendrauja tik periodiškai, pastangų praleisti daugiau laiko su sūnumi nerodo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė Skyriaus atstovas, su atsakovu ne kartą buvo bendrauta dėl to, kad jis nepakankamai bendrauja su sūnumi, tačiau situacija nepasikeitė. Taip pat kaip matyti iš Vaiko nuomonės išklausymo akto ir pats šalių nepilnametis sūnus nurodė, kad norėtu su tėvu bendrauti dažniau, praleisti su daugiau laiko, tačiau tėvas to nenori. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovo atsiliepime nurodyti motyvai laikytini deklaratyviais teiginiais.

Taip pat teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad į šalims tenkančią išlaikymo sumą turėtų būti įskaičiuota iš valstybės skiriama išmoka vaikui. Išmokos vaikui tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims (taip pat ir valstybei) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išmoka yra skirta suteikti papildomą finansinę paramą vaikams ir juos auginantiems tėvams. Todėl jei valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu būtų mažinama tėvų išlaikymo pareiga vaikams, vaikų padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Tokia situacija nesiderintų nei su išmokų vaikams paskirtimi, nei su geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Todėl valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-210/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-846-643/2020 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas pakeisti (padidinti) išlaikymo dydį pripažįstamas pagrįstu iš dalies (CK 3.201 straipsnis), iš atsakovo nepilnamečiam sūnui N. P. 2009 m. spalio 8 d. sprendimu priteistas materialinis išlaikymas po 101,37 Eur (350 Lt) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2020 m. sausio 9 d. yra padidinamas iki 250 Eur kas mėnesį iki jam sukaks pilnametystė (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikams teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečių turto uzufruktoriui – vaiko motinai E. N., su kuria gyvena nepilnametis šalių sūnus.

Išlaikymas N. P. ne priteisiamas, o pakeičiamas jo dydis, todėl sprendimas šioje dalyje vykdyti skubiai nenukreipiamas (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei yra priteistina 53 Eur žyminio mokesčio (250 Eur – 101,37 Eur) x 12 x 3 procentai) ir 5 Eur pašto išlaidų (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais ir 263-268 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-902-471/2009 dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2020 m. sausio 9 d. – iki jam sukaks pilnametystė, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad išlaikymą sūnui N. P. uzufrukto teise valdo vaiko motina E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų(įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.