Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui R. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

16. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame, tvarkingame ir erdviame dviejų kambarių bute su visais patogumais; N. B. skirtas atskiras kambarys, kuriame yra jam reikalingi baldai, daiktai ir mokymosi priemonės. Nepilnamečiui sudarytos tinkamos sąlygos ugdytis ir ilsėtis namuose.

17. Jaunuolis mokosi Vilniaus Pilaitės gimnazijos 10 klasėje, lanko teniso treniruotes (230 – 500 Eur/ mėn.), sveikatos sutrikimų neturi.

18. Paklaustas apie tėvą ir bendravimą su juo, Nikita teigė, kad su tėčiu nebendrauja, nėra matęs jo 10 metų. Pasak paauglio, juo pilnai rūpinasi mama, ji išlaiko būstą, kuriame jie gyvena, perka jam rūbus, maistą, duoda kišenpinigių, prižiūri jo sveikatą, domisi jo mokslais ir pasiekimais.

19. Atsakovas gyvena nuomojamame būste, kuriame nėra sąlygų priimti vaiko svečiuotis, todėl atsisakė, kad Tarnybos specialistas patikrintų jo buities sąlygas. Tarnyba mano, kad ieškovė turėtų teikti įrodymus apie vaiko poreikių padidėjimą, esminį jos turtinės padėties pablogėjimą, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio ar susijęs su darbingumo netekimu, bei kitus svarbius įrodymus, turinčius įtakos išlaikymo dydžio padidinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

20.1 pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1517-603/2007 dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisiant iš atsakovo R. (R.) B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 325 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gegužės 27 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

20.2 sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai;

20.3 priteisti iš atsakovo R. (R.) B. į valstybės biudžetą 64 Eur žyminio mokesčio ir 4,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, viso 68,16 Eur. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei);

20.4 priteisti G. S. iš atsakovo R. (R.) B. 405 Eur išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo.

21. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja, be to, būtina konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

22. Teismas nesutiko su atsakovo pateiktu išlaidų įvertinimu, grindžiamu teisės aktuose nustatytomis normomis, bei nurodė, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 „Dėl maitinimo normų nustatymo“ nustatytos vienos dienos maitinimo normos Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžių mokyklų mokiniams nustatytos vienos dienos vaiko maitinimo normos tik ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse. Lietuvos higienos norma HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustato pagrindinius vaikų socialinės globos įstaigų įrengimo ir juose vykdomo vaikų socialinės globos ir ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus bei vaikų globos įstaigų, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų vaikų aprūpinimo apranga ir minkštuoju inventoriumi minimalias normas, todėl šie teisės aktai nėra aktualūs. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo nurodomos sumos nelaikytinos adekvačiomis ir pakankamomis užtikrinti pilnavertę augančio ir sportuojančio sūnaus mitybą bei tinkamą poreikį aprangai ir avalynei.

23. Teismas, įvertinęs vaiko lėšas, skirtas lauko tenisui, stuburo iškrypimo, odos ligos acnės gydymui, nurodė, kad užsiėmimų/būrelių lankymas yra neabejotinai susijęs su papildomomis vaiko išlaikymo išlaidomis, todėl jie turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, t. y. tėvams turint finansines galimybes, jie gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų ugdymo, lavinimo ir apmokėti didesnes užsiėmimų/būrelių lankymo išlaidas, o tokių galimybių neturint, turėtų būti pasirenkami mažesnių išlaidų reikalaujantys papildomi užsiėmimai/būreliai. Teismas konstatavo, kad minimalų gydymą galima gauti ir poliklinikoje, ypač, kai procedūros yra paskiriamos. Mokamos procedūros turėtų būti pasirenkamos atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. Vertinant atsakovo argumentus dėl sūnui konstatuotos veido odos ligos teismas pažymėjo, kad vien atsakovo manymas, jog ši liga trumpalaikė (bus išgydyta po pusmečio), nesudaro pagrindo konstatuoti būtinumą mažinti lėšų, skirtų šiai problemai gydyti, dydį. Teismas, įvertinęs pateikus įrodymus, padarė išvadą, kad acnės neįmanoma išgydyti per dieną, ji dažniausiai atsinaujina, todėl yra ilgalaikė ir reikalauja griežtos drausmės.

24. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad nepilnamečio sūnaus poreikiai išaugo, taigi šalys vaiko išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 650 Eur per mėnesį.

25. Teismas sprendime taip pat įvertino įrodymus, pagrindžiančius šalių finansinę, sveikatos būklę. Sprendime teismas padarė išvadą, kad atsakovo pateikti medicininiai duomenys nepagrindžia, jog dėl sveikatos problemų jis yra nedarbingas ar jo darbingumas yra objektyviai apribotas, be to, padarė išvadą, kad atsakovas gauna ne minimalias pajamas, tačiau ir tolimųjų reisų vairuotojo gaunamus dienpinigius, atsakovas nepagrindė dienpinigių faktinio panaudojimo savo išlaidoms kompensuoti, taigi atsakovas nepagrindė savo teiginių dėl minimalaus darbo užmokesčio gavimo.

27. Atsakovas apeliantas R. B., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kurioje nuspręsta iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomis po 325 Eur per mėnesį, bei priimti naują sprendimą – periodinėmis išmokomis priteisti po 215 Eur per mėnesį, taip pat panaikinti sprendimo dalį dėl 405 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo bei priimti naują sprendimą teismo nuožiūra.

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad išlaikymo dydžio pakeitimui svarbu nustatyti tėvų turtinės padėties esminį pokytį bei vaiko poreikių padidėjimą.

31. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, kadangi nurodo, jog ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies (80 proc.), todėl bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti proporcingas.

33. Nurodo, kad apeliantas neteisingai interpretuoja CK 3.201 straipsnio 1 dalį, kadangi joje numatytos alternatyvios sąlygos - esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas arba esminis vaiko poreikių pasikeitimas. Ieškovė kreipėsi į teismą grįsdama antrąja sąlyga. Dėl šios priežasties argumentai, jog sprendime nenurodytas esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas, yra nepagrįsti. Dėl šios priežasties atsakovo gaunamų pajamų dydžio įvertinimas ir jų pasikeitimo vertinimas, neturi esminės reikšmės, kadangi teismas tokių aplinkybių apskritai neprivalėjo vertinti.

35. Ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaiką. Nepilnamečiui yra 17 metų, todėl jam turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti ir įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūriniuose, sporto renginiuose, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems gabumams lavinti. Sūnui diagnozuotas stuburo iškrypimas ir odos liga acnė, dėl to jam reikalingas specialus gydymas, nuolatiniai reguliarūs vizitai pas gydytojus, būtina naudoti specialias priemones, kas reikalauja papildomų išlaidų. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui (apie galimus atsakovo sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, dėl kurių jis negalėtų dirbti ar jo darbingumas būtų ribotas), ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį.

36. Aplinkybė, kad dalimi vaiko poreikių rūpinasi savo išlaikytinių neturintis vaiko motinos brolis, nepaneigia vaiko poreikių dydžio ir tėvų pareigos tenkinti vaiko poreikius, ugdyti ir lavinti vaiko gabumus ir kt.

37. Ieškovė taip pat nesutinka su prašymu sumažinti bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškinys buvo patenkintas (81 proc.), todėl bylinėjimosi išlaidos proporcingai buvo paskirstytos. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 500 Eur dydžio išlaidas už advokato pagalbą, todėl proporcinga dalis sudaro 405 Eur.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

38. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

39. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

40. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų N. B., gim. 2002 m. gruodžio 20 d. Teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1517-603-2007), be kita ko, iš atsakovo priteistas 300 Lt (86,89 Eur) išlaikymas nepilnamečiam sūnui, mokamas periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.

41. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrindė iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. CK 3.201 straipsnyje įtvirtinti alternatyvūs bei savarankiški pagrindai vaiko išlaikymo dydžiui pakeisti. 1 straipsnio dalyje reglamentuotas atvejis, kuomet iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atvejis, kuomet atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Tokį pati šios nuostatos aiškinimą yra pateikęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs, kad būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Ieškovė kreipėsi į teismą įrodinėdama bei ieškinį grįsdama išaugusiais nepilnamečio sūnaus poreikiais, teismas detaliai tokius įrodymus įvertino, tuo tarpu neturėjo pareigos grįsti iš esmės pasikeitusios šalių turtinės padėties. Dėl to, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

42. Apeliantas nesutinka su priteistu periodinės išmokos dydžiu, kadangi teigia, jog ieškinyje nurodytos išlaikymo išlaidos yra 1 000 Eur, tačiau turėtų būti eliminuota 470 Eur, skiriamų lauko tenisui, bei 50 Eur vaiko pinigų, mokamų valstybės.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; ir kt.). Tokie poreikiai turi būti adekvatūs tėvų galimybėms tokius poreikius užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už N. B. teniso pamokas VšĮ „Vilniaus teniso akademija“ sumoka P. S. (P. S.), mokėtos sumos: 725 Eur, 80 Eur, 800 Eur, 650 Eur, 832,45 Eur. Apeliantas teigia, kad į išlaidas lauko tenisui neturėtų būti atsižvelgiama, nes jas apmoka kitas asmuo. Su tokiu išlaidų vertinimu negalima sutikti. Pažymėtina, kad vienoda ir lygi pareiga išlaikyti vaiką tenka abiem iš tėvų, ir tai, visų pirmą, yra tėvų pareiga, o ne kitų giminaičių, artimųjų ar pan. (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad tam tikras vaiko lavinimo išlaidas gera valia padengia kitas asmuo, negali eliminuoti ar sumažinti nei vieno iš tėvų pareigos išlaikyti vaiką. Šiuo atveju, sūnaus su lauko tenisu susijusios išlaidos dengiamos ne bylos šalių, bet giminaičio lėšomis, šalys dėl to lėšų sumažėjimo nepatiria. Tačiau vaikui skiriamą išlaikymą (pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad per mėnesį tai sudaro 650 Eur) sumažinus lauko tenisui skiriama suma susidarytų neteisinga bei teismų praktikos neatitinkanti situacija, jog ne tėvai dengia vaiko išlaidas, tačiau kitas asmuo, kuriam tokios pareigos nėra, o tėvai kito asmens sąskaita tokius pinigus sutaupytų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo vertinant vaikui tenkantį išlaikymą neatsižvelgti į išlaidas, kurios tenka sūnaus lauko tenisui, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

44. Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovė kas mėnesį gauna 50 Eur išmoką vaikui, todėl ir ši suma neturėtų būti įskaitoma į išlaidas vaiko išlaikymui. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

45. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.

46. Išmokos vaikui tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims (taip pat ir valstybei) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pastebėtina, kad aptariama išmoka yra skirta suteikti papildomą finansinę paramą vaikams ir juos auginantiems tėvams. Todėl jei valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu būtų mažinama tėvų išlaikymo pareiga vaikams, vaikų padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Tokia situacija nesiderintų nei su išmokų vaikams paskirtimi, nei su geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Apibendrindama tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio. Tokio išmokos vaikams vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-210/2020).

47. Apeliantas taip pat nesutinka su iš apelianto priteistomis 405 Eur bylinėjimosi išlaidomis, ir teigia, kad ieškinys buvo tenkintas tik 80 proc., todėl priteista suma turi būti mažinama. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinys patenkintas 81 proc. (325 Eur x 100 proc.) / 400 Eur)), o iš viso buvo prašyta 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl 81 proc. ir sudaro iš atsakovo priteistus 405 Eur bylinėjimosi išlaidų (500 Eur x 81 proc.).

48. Apeliantas apeliaciniame skunde daugiau nenurodė jokių esminių aplinkybių, tik formaliai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė iš atsakovo priteisiamos 325 Eur sumos išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visus įrodymus, sprendimą pagrindė teisės aktais, teismų praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

atsakovo R. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.