Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovams E. ir E. M., nuosavybės teise priklauso 0,3450 ha žemės sklypas, unikalus numeris(duomenys neskelbtini) su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini).?

Atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Iš pietinės pusės ieškovų žemės sklypas ribojasi su atsakovų žemės sklypu.

Atsakovai savo sklype, nesilaikydami 3 metrų atstumo nuo mūsų žemės sklypo ribos pradėjo statyti naują inžinerinį statinį, galimai voljerą. Statinys be ieškovų sutikimo statomas mažiau nei 1 metro atstumu nuo jų žemės sklypo ribos.

Matydami, kad statybos darbai vykdomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir mūsų teises, kreipėsi į atsakovus prašydami, statant statinį nepažeisti, ieškovų teisių, nestatyti statinio prie pat mūsų žemės sklypo ribos arčiau nei 1 metras.

Atsakovai į ieškovų prašymą nereagavo. Dėl atsakovų vykdomos statybos, pažeidžiančios ieškovų teises kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, kuris mūsų skundą patikrino vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), išnagrinėjo atsakovės pateiktus dokumentus ir paaiškinimus - nustatė, kad statybos darbai minėtu adresu pradėti 2022 m. spalio mėnesį, t.y. statytoja vykdo ar vykdė: 1) esamo (įregistruoto NTR) pagalbinio ūkio paskirties pastato - 5,70 m x 6,40 m x 5,20(H) m dydžio daržinės kapitalinio remonto darbus (sustiprino betoninius stulpinius pamatus, pakeitė medinio karkaso elementus bei asbestcementinių banguotų lakštų stogo dangą metaline danga (kapitalinio remonto darbai nebaigti; 2) pagalbinio ūkio paskirties pastatų - 6,30 m x 6,40 m x 5,20(H) m dydžio tvarto ir 3,32 m x 6,4 m x 5,20(H) dydžio viralinės (įregistruotų NTR) paprastojo remonto darbus (pakeitė jų stogų lakštų dangą metaline danga); 3) naujo pagalbinio ūkio paskirties pastato 3,98 m x 6,24 m x 5,20(H) dydžio garažo statybos darbus (darbai nebaigti) ir naujo inžinerinio statinio - 3,24 m x 3,64 m x2,25(H) m dydžio voljero, kuris statomas vidutiniškai 0,24 m atstumu nuo mūsų sklypo ribos (darbai nebaigti),

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. lapkričio mėnesį mums pateiktame atsakymo į skundą be aukščiau nurodytų aplinkybių buvo konstatuota, kad voljero su stogu statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios privaloma gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jei tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Statytoja tokio sutikimo nepateikė.

Kadangi kompetetingos institucijos atstovai konstatavo, jog voljeras pastatytas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, t. y. arčiau nei vienas metras nuo mūsų sklypo ribos, todėl siekdami ginčą spręsti taikiai, 2023-05-11 atsakovei išsiuntėme pretenzija/reikalavimą, prašydami patraukti voljerą 1 metro atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos, nutraukti ieškovų teisių pažeidimą.

Atsakovė į ieškovų pretenziją-reikalavimą nereagavo, pažeistų teisių neatstatė, todėl yra priversti savo teises ginti teisme civilinio proceso tvarka (CK 1.138 str. 1 d. 2p.).

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė neturtinę žalą, kurią atsakovė privalo atlyginti, t. y. patyrėme neigiamus išgyvenimus, stresą, rūpestį dėl pažeistų teisių atkūrimo. Neturtinę žalą vertiname 200,00 Eur. Neturtinė žala patirta dėl atsakovų kaltės, todėl patirtą neturtinę žalą ji privalo atlyginti.

Atsakovė pažeisdama imperatyvius teisės aktų reikalavimus bei ieškovų teises, pasistatė statinį (voljerą) mažesniu atstumu nuo mūsų žemės sklypo ribos, nei tai daryti leidžiama, tuo pažeidė ieškovų teises ir imperatyvius teisės normų reikalavimus.

Pagal Statybos techninis reglamentą STR 1.05.01:2017 “Statybą leidžiantys dokumentai” 7 priedo 4 punktą rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai (susitarimai) privalomi „statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizantalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų.

Voljeras priskiriamas prie II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijos ir sutinkamai su Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 13p. voljero statybai statybos leidžiančio dokumento nereikia, tačiau iki statybos pradžios privaloma gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, jeigu tokie sutikimai privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, vienintelis reikalingas statybą leidžiantis dokumentas yra kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas.

Sutikimą statyti bet kokio sudėtingumo statinį mažesniu nei 1 metro atstumu nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos atsakovai nėra gavę. Voljero statyba vykdoma (įvykdyta) pažeidžiant imperatyvius statybas reglamentuojančius teisės aktus.

Statybos techniniame reglamente nustatyti minimalūs atstumai nuo nesudėtingų statinių iki kaimyninio sklypo ribos ir įtvirtinta galimybė šiuos atstumus sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypo ribos), tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą.

Ieškovai negali atlikti arba nutraukti atsakovės neteisėtų veiksmų, patraukti voljerą, tai gali padaryti tik atsakovai, todėl turi būti nustatytas terminas, per kurį atsakovė turi sprendimą įvykdyti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų teisės pažeistos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl siekiant, kad atsakovė greičiau būtų priversta (paskatintas) įvykdyti teismo sprendimą, prašo teismo sprendime nustatyti, jog neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, atsakovei skiriama 100 Eurų bauda už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, paskirtą baudą sumokant ieškovams.

Atsakovė R. T. paduotu atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Ji nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovai, voljero statyba nebuvo vykdyta 2022 m. spalio mėn. Tą patvirtinta pridedamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta plane, žemės sklypo ribos aprašytos 2014 m. kovo 24 d. Šiame plane taip pat yra pažymėta ir voljero ribos, kas rodo, jog jis 2014 m. kovo 24 d. jau buvo pastatytas ir egzistavo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (galiojusio nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2014 m. kovo 27 d.) 33.2. punkte buvo nustatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus): besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų; atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede.

Reglamento 11 priedo 4 punkte nustatyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Statybos įstatymo (galiojusio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai laikytini statybą leidžiančiais dokumentais. Įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje buvo nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

Nors atsakovė rašytinio sutikimo nėra gavusi, tačiau ieškovai per įstatymo nustatytą vienerių metų terminą neįgyvendino nustatytos pareigos ir nepateikė atsakovei ar viešojo administravimo subjektams rašytinių pretenzijos (reikalavimo) dėl voljero statybos. Dėl to laikytina, kad voljero statyba yra teisėta. Pastebėtina, kad ieškovai pretenziją pateikė tik 2023 m. gegužės 8 d., kas rodo, jog iš esmės faktinė situacija iki tol visus metus nuo voljero pastatymo juos tenkino.

Šiuo atveju voljeras buvo ne naujai statomas, o atliekama jo rekonstrukcija, kaip tai apibrėžia teisės aktai. Ant esamų pamatų buvo atlikti voljero stogo šlaito pakėlimo darbai. Atstumas nuo rekonstruojamo voljero iki besiribojančio žemės sklypo nebuvo mažinamas. Šią aplinkybę patvirtinta tiek atsakovės pateiktas, 2014 metų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, kuriame pažymėta ir voljero ribos, tiek ir pačių ieškovų pateiktos nuotraukos, iš kurių matoma, kad kito jau egzistavusio voljero stogo šlaito aukštis, tačiau kitų ieškovų nurodytų aplinkybių, t. y. naujos statybos, šios nuotraukos nepatvirtina. Priešingai, matoma buvus voljerą prieš ieškovų nurodytos tariamos naujos statybos datą.

VTPSI nenustatė atsakovei jokių įpareigojimų bei nepriėmė kitokių sprendimų, išskyrus sprendimą nutraukti skundo nagrinėjimą. Šiuo atveju VTPSI rašte tik deklaratyviai nurodyta aplinkybė, jog statytoja vykdo naujo inžinerinio statinio - 3,24 m x 3,64 m x2,25(H) m dydžio voljero, kuris statomas vidutiniškai 0,24 m atstumu nuo ieškovų sklypo ribos statybos darbus. VTPSI nurodo, kad patikrinimo metu išnagrinėjo statytojos pateiktus dokumentus, paaiškinimus bei įrašus nekilnojamojo turto registre. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė niekada neteigė, kad yra vykdoma voljero nauja statyba, o kitos, aukščiau atsakovės nurodytos aplinkybės, objektyviai patvirtina, kad voljeras egzistavo daugelį metų prieš VTPSI patikrinimą, bei prieš atliekant jo rekonstrukciją.

Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog, priešingai nei teigia ieškovas, duomenų visuma patvirtina, kad buvo atlikta voljero rekonstrukcija, ant esamų pamatų atliekant voljero stogo šlaito pakėlimo darbus, o atstumas nuo rekonstruojamo voljero iki besiribojančio žemės sklypo nebuvo mažinamas, dėl ko, vadovaujantis Reglamentu STR 1.05.01:2017, šios rekonstrukcijos atveju rašytinio besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas buvo neprivalomas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ((Civilinio kodekso – toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodyta aukščiau, neturtinė žala atlyginimą tik įstatymų nustatytais atvejais. Ieškinyje nenurodytas šio reikalavimo teisinis pagrindas. Pastebėtina, kad įstatyme nėra įtvirtintos teisės reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo esant ginčui dėl neteisėtos statybos. Dėl to šis ieškovų reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Negana to, ieškovai net neįrodo esant deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis). Vien neigiamų emocijų patyrimas nesudaro išimtinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tuo labiau nesant įstatymu įtvirtintos specialios tokio pobūdžio neturtinės žalos atlyginimo teisės.

Ieškovai paduotu dubliku nesutiko su atsakovės teiginiu, kad voljeras pastatytas dar iki 2014-03-24. Atsakovė nepateikė dokumentų, kad jos žemės sklype yra teisėtai pastatytas ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre statinys, kurį atsakovė įvardija - voljeru. Atsakovės pateiktame 2014 metų žemės sklypo plane - fiksuotas statinys, tačiau neaišku kokios paskirties šis statinys, nefiksuoti jo matmenys - plotis, ilgis, aukštis. Atsakovė nepateikė duomenų apie šio statinio pastatymo teisėtumą, duomenų, ar jis registruotas viešame registre.

Kartu su ieškiniu pateiktų nuotraukų Nr. 1 ir 2 matyti, kad atsakovės nurodomas statinys yra ne atskiras statinys, bet stogo pratęsimo išnaša ir ji akivaizdžiai nesutampa su atsakovės statomo statinio duomenimis (3,24 m x 3,64 m x 2,25(H)), kuriuos konstatavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau - VTPSI) specialistas. Nešališkas, ginčo baigtimi nesuinteresuotas VTPSI specialistas konstatavo, kad 3,24 m x 3,64 m x 2,25(H) dydžio voljeras yra naujas inžinerinis statinys.

Atsakovė inžinerinį statytinį 3,24 m x 3,64 m x 2,25(H) dydžio voljerą pastatė pažeisdama norminių aktų reikalavimus ir mūsų teises, todėl voljero statyba yra neteisėta. Atsakovei nebuvo teisinio pagrindo statyti naują statinį 0,24 metro nuo ieškovų sklypo ribos, jos veiksmai neatitiko teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl ji prisiėmė padarinių, kylančių dėl imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimų nepaisymo riziką, ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Manome kad yra visos sąlygos deliktinės atsakomybės taikymui. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) neįvykdyta įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai- atsakovė, naują statinį pastatė pažeisdama norminių aktų reikalavimus bei mūsų teises; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala- patirtas stresas, neigiami išgyvenimai; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos, žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas atsakomybės be kaltės išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 351/2011).

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, rūpestį dėl pažeistų teisių atkūrimo, dėl patirto emocinio sukrėtimo, streso, nepatogumų turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovė paduotu tripliku nurodo, kad 2014 m. žemės sklypo plano iškarpoje matoma, kad pažymėto voljero riba yra ties sklypų riba. Ieškovės pateiktose voljero nuotraukose (paveikslėliai Nr. 2,3) taip pat matyti voljero padėtis ir matmenys, kurie vertinant vizualiai atitinka ir VTPSI patikrinimo metu nustatytus voljero padėties bei ploto matmenis – 3,24 m x 3,64 m, vidutiniškai 0,24 m atstumu nuo ieškovų sklypo ribos. Be to, nors ieškovai nurodo, kad paskirtis statinio neaiški, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ne tik statinio dydis, forma, tačiau ir, kaip matoma iš paveikslėlio Nr. 3 (fiksuota šuns būda), net prieš rekonstrukciją minėtoje vietoje laikytas šuo, kas tik įrodo, šio statinio paskirtį kaip voljero. Remiantis tiek pateiktu žemės sklypo planu, tiek nurodyta statinio paskirtimi, turėjimu atskiro patekimo į vidų nuo kitų pastatų, voljeras laikytinas inžineriniu statiniu, o ne „stogo pratęsimo išnaša“, kaip nepagrįstai nurodo atsakovas.

Šis statinys (voljeras) priskirtinas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai (inžinerinis statinys) . Dėl ko, kaip yra pripažinta ir pačių ieškovų bei nurodyta VTPSI rašte, voljero statybai su stogu nereikia statybą leidžiančio dokumento. Šiuo atveju statybą leidžiančiu dokumentu laikytinas besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.

Nors atsakovė rašytinio sutikimo nėra gavusi, tačiau ieškovai per įstatymo nustatytą vienerių metų terminą neįgyvendino nustatytos pareigos ir nepateikė atsakovei ar viešojo administravimo subjektams rašytinių pretenzijos (reikalavimo) dėl voljero statybos. Dėl to laikytina, kad voljero statyba yra teisėta.

Dublike ieškovai statybos teisėtumą sieja ir su voljero registravimu viešame registre. Atkreipia dėmesį, kad turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teisės nustatymo funkciją. Nuosavybės teisių į ginčo voljerą įgijimas siejamas su jo statyba.

Siekiant nustatyti, ar statinių statybos procesas buvo teisėtas, taip pat ar į daiktą teisėtai įgytos nuosavybės teisės sudarius jo perleidimo sandorį, būtina vadovautis atitinkamai statinių statybos ar perleidimo sandorio sudarymo metu galiojusiais teisės aktais. Aktualiu laikotarpiu ieškovams nustatytos pareigos per įstatymo nustatytą vienerių metų terminą pateikti atsakovei ar viešojo administravimo subjektams rašytinę pretenziją neįgyvendinus voljeras laikytinas teisėtai pastatytu. Ieškovams tokį ilgą laiką neteikiant pretenzijų atsakovė įgijo teisėtą lūkestį dėl jų pritarimo atliktiems voljero statybos darbams.

Ieškovai taip pat teigia, kad tariamai atsakovės statomo atskiro statinio (voljero) duomenys (3,24 m x 3,64 m x 2,25(H))akivaizdžiai nesutampa su buvusiais. Teigiama, kad tas akivaizdžiai matoma palyginus statinius fiksuotus ieškovo nuotraukose. Šioje byloje ieškovams ieškinyje nurodžius aplinkybę, kad „akivaizdžiai“ skiriasi voljero duomenys nuo buvusių prieš rekonstrukciją pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę teko būtent šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga.

Pastebėtina, kad, pirma, vien iš pateiktų nuotraukų (fotografavimo atstumai, kampai, kokybė) daryti „akivaizdžių“ išvadų nėra galimybių. Vis tik objektyviai vertinant duomenų visumą matoma, kad buvo atlikti voljero stogo šlaito pakėlimo darbai dėl ko atsakovė jau pasisakė atsiliepime. Voljero kiti matmenys kisti objektyviai negalėjo vien dėl buvusio nedidelio atstumo tarp voljero ir ieškovų sklypo ribos, todėl atstumas nuo rekonstruojamo voljero iki besiribojančio žemės sklypo nebuvo mažinamas. Šią aplinkybę patvirtinta tiek atsakovės pateiktas, 2014 metų žemės sklypo planas, kuriame pažymėta ir voljero ribos, tiek ir pačių ieškovų pateiktos nuotraukos, iš kurių matoma, kad kito jau egzistavusio voljero stogo šlaito aukštis, tačiau kitų ieškovų nurodytų aplinkybių, t. y. naujos statybos, šios nuotraukos nepatvirtina.

Dublike ieškovai savo poziciją dėl voljero kaip naujos statybos grindžia, kaip ir ieškinyje, iš esmės tik VTPSI raštu, kuriame teigiama, kad 2022 m. spalio mėn. statytoja vykdė ar įvykdė naujo inžinerinio statinio 3,24 mx 3,64 m x 2,25(H) dydžio voljeras statybos darbus. Ko pasekoje, ieškovai nurodo, ir tai, kad voljeras „NTR nėra registruotas. Negali būti rekonstruotas daiktas, kurio nebuvo“.

Nagrinėjamu atveju ieškovai visiškai ignoruoja faktą, kad voljeras egzistavo ilgus metus iki tariamos jo statybos 2022 m. spalio mėn., nepaisant to, kad tai nebuvo išviešinta VĮ „Registrų centro“ duomenų išraše. Tai patvirtina tiek jų pačių pateiktos nuotraukos, tiek atsakovės pateiktas žemės sklypo planas, kuriame voljeras pažymėtas. Matoma, kad tiek ieškovų teiginiai, tiek VPTSI rašte nurodyta informacija, kad voljeras laikomas nauju statiniu prieštarauja faktinėms aplinkybėms, dėl ko šie duomenys negali būti laikomi tinkamais įrodymais išvadomis apie įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad visus tuos metus t. y. nuo 2014 metų, ieškovus faktinė situacija tenkino, o pretenzija pareikšta 2023 m. gegužės 8 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą vienerių metų terminą pateikti atsakovei ar viešojo administravimo subjektams rašytinę pretenziją (reikalavimo) dėl voljero statybos.

Nepaisant to, ieškovai nurodo, kad nepraleido vienerių metų termino pretenzijoms pareikšti, nes rekonstrukcija vykdyta 2022 m. spalio mėnesį, o jie pretenzijas dėl neteisėtos statybos arčiau nei leidžia norminiai aktai pareiškė 2022 m. spalio 26 d. (VTPSI skundą pateikė – aut. pastaba), o atsakovei – 2023 m. gegužės 8 d. Tokiu būdu dėl vienerių metų termino pretenzijai pareikšti nepraleidimo, ieškovai klaidina teismą. Minimas vienerių metų laikotarpis buvo skaičiuojamas nuo statybos pradžios, taigi ieškovų nurodytas pretenzijų pateikimas 2022 m. spalio 26 d. ir 2023 m. gegužės 8 d. iš esmės tik patvirtina, kad ieškovė minėtą terminą praleido faktiškai 7 metais.

Atkreiptinas dėmesys, kad civilinė byla inicijuota kilus nesutarimams dėl sunaikinto senos tvoros pamato. 2022 m. spalio 26 d. Alytaus apskrities VPK Prienų PK priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: 22186016857). Kaip matyti iš VTPSI rašto, tą pačią dieną šiai institucijai buvo pateiktas skundas dėl galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų. Atsakovės manymu, tai rodo, kad ieškovai savo nepasitenkinimą dėl anksčiau kilusio konflikto tęsia ieškinio pagalba perkeldami jį į teismą dėl menkaverčių priežasčių taip išreikšdami nepasitenkinimą atsakove ar priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje.

Žala, rekonstravus voljerą, kieno nors interesams nebuvo padaryta. Voljeras buvo ne naujai statomas, o atliekama jo rekonstrukcija, dėl ko besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai neprivalomi , kaip tai apibrėžia teisės aktai. Ant esamų pamatų buvo atlikti voljero stogo šlaito pakėlimo darbai. Atstumas nuo rekonstruojamo voljero iki besiribojančio žemės sklypo nebuvo mažinamas. Šią aplinkybę patvirtinta tiek atsakovės pateiktas, 2014 metų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, kuriame pažymėta ir voljero ribos, tiek ir pačių ieškovų pateiktos nuotraukos, iš kurių matoma, kad kito jau egzistavusio voljero stogo šlaito aukštis, tačiau kitų ieškovų nurodytų aplinkybių, t. y. naujos statybos, šios nuotraukos nepatvirtina. Remiantis nurodytu, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimų.

Taip pat ieškovai reikalauja atlyginti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą. Ieškovai reikalauja, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, sprendime nustatytų terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

Ieškovai nurodo, kad ieškovams E. ir E. M., nuosavybės teise priklauso 0,3450 ha žemės sklypas, unikalus numeris; (duomenys neskelbtini) su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kuris iš pietinės pusės ribojasi su atsakovų žemės sklypu.

Atsakovai pripažįsta, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini).

Dėl tokių aplinkybių ginčo nėra.

Ieškovai teigia, kad atsakovai statybos darbus jiems priklausančiame žemės sklype pradėjo 2022 m. spalio mėnesį, t. y. statytoja vykdo ar vykdė: 1) esamo (įregistruoto NTR) pagalbinio ūkio paskirties pastato - 5,70 m x 6,40 m x 5,20(H) m dydžio daržinės kapitalinio remonto darbus (sustiprino betoninius stulpinius pamatus, pakeitė medinio karkaso elementus bei asbestcementinių banguotų lakštų stogo dangą metaline danga (kapitalinio remonto darbai nebaigti; 2) pagalbinio ūkio paskirties pastatų - 6,30 m x 6,40 m x 5,20(H) m dydžio tvarto ir 3,32 m x 6,4 m x 5,20(H) dydžio viralinės (įregistruotų NTR) paprastojo remonto darbus (pakeitė jų stogų lakštų dangą metaline danga); 3) naujo pagalbinio ūkio paskirties pastato 3,98 m x 6,24 m x 5,20(H) dydžio garažo statybos darbus (darbai nebaigti) ir naujo inžinerinio statinio - 3,24 m x 3,64 m x2,25(H) m dydžio voljero, kuris statomas vidutiniškai 0,24 m atstumu nuo ieškovų sklypo ribos (darbai nebaigti). Tokias savo aplinkybes ieškovai grindžia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. lapkričio mėnesio rašytiniu atsakymu dėl statybų (duomenys neskelbtini). Šiame rašte teigiama, kad statomas naujas inžinerinis statinys - 3,24 m x 3,64 m x2,25(H) m dydžio voljeras, kuris statomas vidutiniškai 0,24 m atstumu nuo ieškovų sklypo ribos.

Atsakovai į tai atsikerta, kad voljero statyba nebuvo vykdyta 2022 m. spalio - lapkričio mėnesiais ir tai grindžia prie atsiliepimo į ieškinį pridedamu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta plane, žemės sklypo ribos aprašytos 2014 m. kovo 24 d. Šiame plane taip pat yra pažymėta ir voljero ribos, kas rodo, jog jis 2014 m. kovo 24 d. jau buvo pastatytas ir egzistavo.

Atsakovė triplike nurodė, kad voljeras buvo ne naujai statomas, o atliekama jo rekonstrukcija, dėl ko besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai neprivalomi, kaip tai apibrėžia teisės aktai. Ant esamų pamatų buvo atlikti voljero stogo šlaito pakėlimo darbai. Atstumas nuo rekonstruojamo voljero iki besiribojančio žemės sklypo nebuvo mažinamas. Šią aplinkybę patvirtinta tiek atsakovės pateiktas, 2014 metų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, kuriame pažymėta ir voljero ribos, tiek ir pačių ieškovų pateiktos nuotraukos, iš kurių matoma, kad kito jau egzistavusio voljero stogo šlaito aukštis, tačiau kitų ieškovų nurodytų aplinkybių, t. y. naujos statybos, šios nuotraukos nepatvirtina. Dublike ieškovai statybos teisėtumą sieja ir su voljero registravimu viešame registre. Atkreipia dėmesį, kad turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teisės nustatymo funkciją. Nuosavybės teisių į ginčo voljerą įgijimas siejamas su jo statyba.

Ieškovo E. M. 2022-11-17 paaiškinime Valstybinei statybos inspekcijai nurodyta, kad atsakovai pradėjo ūkinio pastato ir stoginės bei voljero rekonstrukcijos-renovacijos darbus 2022-10-16.

Pagal pateiktą ieškovų fotonuotrauką ieškinyje (Nr.2), matyti, jog šalimais atsakovų ūkinio statinio 2I1m, pristatytas statinys, kurio matmenys nėra aiškūs, tik matyti pats vaizdas – nurodyto statinio gale, į ieškovų žemės sklypo ribas, šlaitinis stogas yra žymiai ilgesnis, negu viso statinio, su šio statinio stogą laikančiosiomis konstrukcijomis, sienos atviros (kiek tai matyti iš fotonuotraukos).

Atsakovų pateiktame žemės sklypo plane, sudarytame 2014-03-24, nurodytas ieškovų fotonuotraukoje matomas statinys, šalia kurio ranka padarytas įrašas – 0,34 į ieškovų žemės sklypą, o šalia ūkinio statinio 2I1m kito galo, į ieškovų žemės sklypą, ranka padarytas įrašas 0.54.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 straipsnį, šis Įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto dislokaciją, žemės gamtines ir ūkines savybes, statinių geometrinius parametrus bei nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas, o pagal 2 straipsnio 3 dalį - nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla.

Byloje pateiktais Nekilnojamojo kadastro duomenimis (nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše – 2022-11-16) iš vis nėra duomenų apie inžinerinį statinį – (šuns voljerą), nurodant individualius duomenis, unikalų daikto numerį, priklausinį priklausant konkrečiam daiktui.

Pagal Kauno tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos bylą, sudarytą 1992-02-03, taip pat nėra nurodytas šuns voljeras, kaip statinys, išvardijant inžinerinius statinius: skysto kuro rezervuaras, kanalizacija vietinė, grindinys - asfaltas. Šioje byloje sudarytame brėžinyje taip pat nėra atvaizduotas šuns voljeras ar kitas statinys dėl kurio šiuo metu vyksta ginčas. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodytų statinių žymėjimas byloje, tiek sudarytame brėžinyje turi atitinkamą žymėjimą (pvz., 2I1/m - daržinė), t y. tokį, koks daiktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 4.253 straipsnio 1 dalis numato, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Pagal šios straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre. Todėl daroma išvada, kad nurodyto ginčo inžinerinis statinys turėjo būti privalomai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bet to nebuvo padaryta.

Atsakovai teigia, kad voljero statyba nebuvo vykdyta 2022 m. spalio mėnesį, ir šią aplinkybę patvirtinta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kai plane taip pat yra pažymėta ir voljero ribos.

Vertinant atsakovų nurodytą aplinkybę, negalima daryti išvados, kadangi atsakovų pateiktame 2014-03-24 žemės sklypo plane nėra nurodyti inžinerinio statinio matmenys, o pagal pateiktas tiek ieškovų, tiek atsakovų, tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įrodymus matyti, kad atlikti statybos darbai: ant pamatų pastatytos stogą laikančio konstrukcijos, pakeistas stogo danga ir jo nuolydis.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data – 2014-03-24, žemės sklypo naudojimo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Žemės sklypo plane, sudarytame 2014-03-24, pažymėti kaip statiniai, tame tarpe ir ginčo – inžinerinis statinys, plane pažymėtas x indeksu. Statinių, inžinerinių įrengimų žymėjimo nurodytam plane, koks yra nurodytas namų valdos techninės apskaitos byloje, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, nėra.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 straipsnį, šis Įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą. Pagal šio įstatymo 2 dalies 2 dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto dislokaciją, žemės gamtines ir ūkines savybes, statinių geometrinius parametrus bei nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas, o pagal 2 straipsnio 4 dalį - nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, nekilnojamųjų daiktų geometriniai ir techniniai parametrai, apskaičiuojami žemės sklypo bei jame esančių žemės naudmenų plotai ir kiti šį daiktą apibūdinantys faktiški kadastro duomenys.

Atkreiptinas dėmesys, kad koks tai inžinerinis statinys 2014-03-24 žemės sklypo plane pažymėtas x indeksu nustatyti negalima: 1) toks daiktas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nei inžineriniu statiniu, nei inžineriniu statiniu - kiemo statiniu; 2) nėra nustatytos suformuoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, centro taško bei inžinerinių statinių kontūrų ar ašinių linijų pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Apskritai prie plane nurodyto ginčo statinio-inžinerinio įrenginio nėra nurodytos jokios posūkio koordinatės (kai tuo tarpu prie kitų statinių yra pažymėtos).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymą Nr.522 (Suvestinė redakcija 2005-04-01 - 2014-12-31) „Dėl nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 51. punkte nurodyta, kad žemės sklypo plane sutartiniais ženklais išbraižoma: pastatų (išskyrus laikinuosius) ir kitų statinių kontūrai, įrašant koordinuotų kampų numerius ir nurodant statinių tipus ( 51.8 papunktis). Pagal nurodytų Taisyklių 54. punktą, tais atvejais, kai buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai (nustatytos žemės sklypo ribos posūkio taškų, riboženklių bei žemės sklype esančių pastatų kerčių koordinatės), lauko matavimams naudojami šiame plane esantys duomenys (žemės sklypų ribos, išoriniai statinių kontūrai, kiti plane nubraižyti objektai). Pagal šių taisyklių reikalavimus sudaromas naujas žemės sklypo planas su jame esančiais statiniais, kuriame nurodomas planui sudaryti panaudotų duomenų šaltinis. Tokios tvarkos nebuvo laikytasi, 2014-03-24 žemės sklypo plane, įbraižant nurodytą inžinerinį statinį- inžinerinį įrenginį, pažymėtą indeksu x, kadangi nėra nurodytas planui sudaryti panaudotų duomenų šaltinis, kiek tai yra susiję su inžineriniais statiniais – inžineriniais įrenginiais (pvz., Nekilnojamojo turto registro duomenys ir pan.). Todėl tokio žemės sklypo plano duomenimis teismas negali vadovautis ir grįsti savo daromas išvadas, kai nurodytas žemės sklypo planas dėl inžinerinio statinio neatitinka įstatymų ir teisės aktų reikalavimų.

Tai, kad 2014-03-24 žemės sklypo plane buvo numatomas inžinerinis statinys – inžinerinis įrenginys, pažymėtas indeksu x, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šalia jo yra padarytas įrašas – 0.34 šalimais gretutinio žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) (gretimo žemės sklypo kadastro Nr.), kuris nuosavybės teisėmis priklauso ieškovams E. M., E. M.. Tai netiesiogiai nurodo į aplinkybes, kad inžinerinis statinys - inžinerinis įrenginys galėjo būti 0.34 cm atstumu iki gretutinio žemės sklypo ribos, vertinant aplinkybes pagal 2014-03-24 žemės sklypo planą, sudarytą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nors kaip jau ir minėta, nurodytas inžinerinis statinys nebuvo suformuotas ir įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre.

Statybos darbai priskiriami naujos statybos ar rekonstravimo statybos rūšims, nustatyti Statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (STR 1.01.08:2002).

Pagal šio Reglamento 8 punktą - naujo statinio statyba vykdoma sklype, kuriame yra ar nėra statinių. Šios statybos tikslai yra: 8.5 papunktį atstatyti buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį.

Pagal Šio Reglamento 9 punktą statinio rekonstravimo tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Naują kokybę esamas statinys įgauna, kai atliekamas bet kuris iš šių darbų: 9.6 papunktį pašalinamos ar naujai įrengiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos ar jų dalys; 9.7 papunktį pakeičiami pamatai, karkasas, laikančios sienos (ar dalis šių konstrukcijų) to paties ar kito tipo konstrukcijomis; 9.9.2 papunktį pakeičiama fasado ar šlaitinio stogo danga (apdaila) kito tipo danga (apdaila); 9.9.5 papunktį keičiami fasado elementai, kai nauji elementai skiriasi nuo esamų savo išmatavimais (daugiau kaip 20%).

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalį - naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį - statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Atsakovė triplike nurodė, kad ant esamų pamatų buvo atlikti voljero stogo šlaito pakėlimo darbai. Pagal 2024-05-24 atsakovės atstovo pateiktą fotonuotrauką akivaizdžiai matyti, jog seni pamatai nėra išlikę arba jų ir nebuvo, o stogo šlaito pakėlimas vykdomas ant naujai išbetonuotų/išlietų/ įmontuotų polinės formos pamatų (ne ištisinių). Pamatas, tai apatinė, į gruntą įleista statinio konstrukcija. Pamatų spalva šviesi (net lyginant su šalimais esančiomis betoninėmis plytelėmis). Būtent seniau įrengtų pamatų (kad ir 2014 m.) spalva būtų nublukusi, patamsėjusi ir pan. Pagal pateiktą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos fotonuotrauką (darytą 2022 m. lapkričio 22 ar 23 d.) taip pat daroma tokia pati išvada dėl pamatų senumo/naujumo, kadangi šalimais matyti pamatas (betoninis viršutinis sluoksnis patamsėjęs, su ant jo paviršiaus esančiomis susiformavusiomis sąmanomis).

Pagal ieškovų pateiktą fotonuotrauką (ieškinyje Nr.2) akivaizdu, kad šuns būda stovi ne voljere, o atskirai. Prie ūkinio statinio pabaigos į ieškovų žemės sklypą yra matyti stogo nuolydis toks pat, kaip ir ūkinio statinio, tik ženkliai ilgesnis, praktiškai iki šalimais stovinčios šuns būdos aukščio, su stogo atramomis kraštuose, be sienų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad naujos stogą laikančios konstrukcijos, kaip ir naujos dangos stogas, kitokios formos (mažesnio šlaito), kitokios medžiagos (skardinis), buvo sumontuotas ant naujai išbetonuotų/išlietų/ įmontuotų polinės formos pamatų (ne ištisinių). Pamatas, tai apatinė, į gruntą įleista statinio konstrukcija. Ar buvo keisti inžinerinio statinio matmenys, nėra galimybės nustatyti, kadangi anksčiau buvęs statinys buvo nugriautas pilnai, neatlikus jo išmatavimų bei teisės aktų nustatyta tvarka jų neįregistravus į Nekilnojamojo turto registrą.

Atsakovė R. T. triplike nurodo aplinkybes, kad atstumas nuo rekonstruojamo voljero iki besiribojančio žemės sklypo nebuvo mažinamas.

Sutiktina su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. lapkričio mėnesio rašytiniu atsakymu dėl statybų (duomenys neskelbtini), kad statomas naujas inžinerinis statinys - 3,24 m x 3,64 m x2,25(H) m dydžio voljeras, kuris statomas vidutiniškai 0,24 m atstumu nuo ieškovų sklypo ribos. Tokias aplinkybes patvirtina patikrinimo metu statytojos pateikti kadastrinių matavimų bylos duomenys, statinio - voljero, nebuvo pažymėtas ar aprašytas kadastrinių matavimų byloje, dėl to buvo padaryta išvada, kad voljeras yra naujas statinys.

Naujas inžinerinis statinys – voljeras buvo statytas ne vėliau, kaip 2022 m spalio-lapkričio mėnesį. Tokias aplinkybes patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialisto surašytas Faktinių duomenų patikrinimo aktas.

Jeigu jau atsakovė savo atsikirtimus grindžia 2014-03-24 sudarytu jai priklausančiu žemės sklypo planu, tai šiame plane nuo atsakovės ūkinio pastato ties ieškovų žemės sklypo riba yra nurodyti atstumai – 0.34 ir 0.54. Būtent atstumas 0.34 pažymėtas ties inžineriniu statiniu.

2022 m. spalio-lapkričio mėnesiais pagal su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Faktinių duomenų patikrinimo aktą šis atstumas 0.24 cm., o tai akivaizdus atstumo mažinimas iki besiribojančio ieškovų žemės sklypo ribos.

Statybos teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai. Norminius atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, atsižvelgdama į Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių ir Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).

Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte (suvestinė redakcija 2022-11-01 - 2022-11-29) nurodyta, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

Atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti STR 1.05.01:2017 7 priede (STR 1.05.01:2017 55 punktas). STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte nustatyta bendra taisyklė, kad statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos ( Kasacinio teismo civilinė byla Nr. e3K-3-69-1075/2023).

Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, surašytame 2022-11-23 nurodyti voljero duomenys - 3,64 x 3,24x 2,25 (H), to paties akto situacijos akte – situacijos plane nurodyti duomenys-3.84x3.64x2.25(H), to paties akto patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys – 3,64x3,24x2.25 (H). Akivaizdu, kad duomenys 3.84x3.64x2.25 (H) yra neteisingi dėl 3.84, nes nustačius, kad esant atstumui 3.24 iki ieškovų žemės sklypo yra 0.24 cm, priešingu atveju, tai turėtų būti už ieškovų žemės sklypo ribos, kai nėra nustatytos tokios aplinkybės.

Atsakovė pateiktame triplike sutiko, kad atsakovės statomo atskiro statinio (voljero) duomenys (3,24 m x 3,64 m x 2,25(H)) akivaizdžiai nesutampa su buvusiais.

Atsakovės fotofiksacija nurodant duomenis – 3,07 m neatitinka realybės, nes nesimato kur pradedamas matuoti voljero kraštas. Analogiški trūkumai yra ir kitiems duomenims – 2,60 m. bei 2,18 m aukščio, kadangi nesimato matavimo pradžia. Dėl aukščio, taip pat papildomai galima pasakyti, kad neaišku kur yra matavimo pradžia. Nėra jokio pagrindo netikėti VTPSI pateiktais rašytiniais įrodymais dėl inžinerinio statinio – voljero nustatytų matmenų ir jo atstumo nuo ieškovų žemės sklypo ribos.

Atsakovės atstovo prašyme nurodomi duomenys – voljero duomenys- 3,84x3,64x2.25 (H) dar labiau būtų nepalankūs atsakovams. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovas nurodė, kad esant duomenims - 3,64 x 3,24x 2,25 (H), atstumas nuo ieškovų žemės sklypo ribos yra 0.24 cm.

Pagalbinio ūkio pastatų schemoje (2022-11-17 duomenys), sudarytoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento specialisto K. J. padarytas įrašas: projektuotas voljeras, nauja statyba), dydis nenustatytas, nugriauta, kadastriniai matavimai neatlikti, neįregistruoti NKR (parodyta tik sklype, kad. matavimų brėž.), nurodyti matmenys: plotis – 3.64, ilgis – 3.24, H=2.25).

Nagrinėjamu atveju aktualiausias matmuo yra – 3.24 m. (inžinerinio statinio ilgis), t. y. tas matmuo, kuris nurodo atstumą nuo ieškovų žemės sklypo ribos. Ar tai būtų 0.24 cm, ar tai būtų 0,34 cm atstumas, esmę sudaro tai, kad atstumas yra mažesnis, negu 1 metras iki ieškovų žemės sklypo ribos ir nagrinėjamu atveju jis yra mažesnis (10 cm), negu buvo prieš tai fiksuotas 2014-03-24 atsakovės žemės sklypo plane.

STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punktu nustatyta išimtis iš taisyklės, kai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi. Šiame punkte reglamentuojama, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

Net jeigu ir tuo atveju, jeigu atsakovai vykdė inžinerinio statinio - voljero rekonstrukciją, tai pagal atsakovų pateiktą 2014-03-24 žemės sklypo planą, atstumas iki ieškovų žemės sklypo buvo 0.34 cm, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atstumas sumažintas iki 0.24 cm, tai ir šiuo atveju reikalingas besiribojančio žemės sklypo (ieškovų) savininkų sutikimas (susitarimas), kai tokio sutikimo (susitarimo) atsakovai neturi.

Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose įtvirtintos normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovai iniciavo civilinę bylą kilus nesutarimams dėl sunaikinto senos tvoros pamato, kai buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip išreikšdami nepasitenkinimą atsakove ar priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje. Šios aplinkybės neturi reikšmės nustatant aplinkybes, buvo ar nebuvo pažeistos ieškovų teisės, o į jas atsižvelgiama, sprendžiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala tai yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat būtina nustatyti visas prielaidas, sąlygojančias žalos atlyginimą.

Ieškovai dėl atsakovų veiksmų patirtą neturtinę žalą vertino, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų ieškovams po 100 Eur kiekvienam. Ieškinyje nurodyta, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, rūpestį dėl pažeistų teisių atkūrimo, tai neturtinė žala. Neturtinę žalą vertina 200,00 Eur., po 100 Eurų kiekvienam. Neturtinė žala patirta dėl atsakovų kaltės, todėl patirtą neturtinę žalą jie privalo atlyginti.