- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-13
- Bylos Nr.
- 1-30-1177/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34591-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Nukentėjusysis
- N. M.
- Kaltinamasis
- D. N.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL (1000 Eur) bauda, baudą sumokėjęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. D. N. mušdamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2021 m. spalio 5 d. apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) ant važiuojamosios kelio dalies, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu sugriebė nukentėjusiajai N. M. už kaklo ir galvą trenkė į automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, po to N. M. nukrito ant žemės, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą galvoje, galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nukentėjusiajai N. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais D. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. N. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Kaltinamasis parodė, kad iš pradžių gėrė su N. M. vyru pas jį sodyboje, pradėjo gana anksti, apie 17-18 val., važiuodamas link Pagėgių pro K. M. sodybą pamatė ten K. M. ir pasiūlė jam išgerti, tai buvo spalio 4 ar 5 diena, jie dviese buvo. Gėrė, buvo toks įvykis, kad pas K. M. atėjo kaimynė, kuri prašė duoti išgerti, o jai išgėrus pradėjo keistai eilgtis, todėl jie iškvietė jai greitąją pagalbą. Tuo metu pas K. M. atvažiavo nukentėjusiosios sesuo, kuri buvo su draugu, ir pakėlė triukšmą, ką čia jie daro, su kuo čia jis geria ir panašiai, ir išvažiavo. Tada jis su K. M. nuvažiavo pas jį į namus toliau gerti, galėjo būti apie 21 val. Juos nuvežė jo krikšto sūnus, pas D. N. namuose toliau vartojo degtinę, buvo ir D. N. žmona, po kiek laiko paskambino K. M. žmona ir pradėjo šaukti „tu šioks, tu toks, aš nėščia, tu pakenksi vaikui“, o D. N. jai pasakė savo pravardę „S.“ ir adresą ir ji atvažiavo. Atvažiavusi N. M. užėjo į vidų, pradėjo mušti K. M. su delnu per ausis, per žandus, ir po to ji išėjo į lauką, o K. M. iš paskos. Prieš tai K. M. buvo sakęs, kad nieko nedarytų, nes K. M. yra nėščia. Taigi, kai K. M. nuėjo į mašiną, užsirakino, o K. M. pradėjo spardyti tą mašiną, kad įsileistų, ir tuoj atsirado pareigūnai ir ji pradėjo kaltinti D. N., kad jis su jos galva stiklą mašinos išmušė. Ji pirma išėjo į mašiną, K. M. paskui ėjo, o D. N. paskui jį, gal kokį porą metrų atsilikęs. D. N. sutuoktinė išėjo vėliau, tik kai atvažiavo pareigūnai. Kai priėjo prie mašinos, nukentėjusioji sėdėjo mašinoje. Jis nesupranta, kaip taip įmanoma. Viskas įvyko labai greitai, mano, kad pareigūnai jau buvo iškviesti iš anksto, nes jie negali taip greitai atvažiuoti iš Pagėgių, galvoja, kad viskas buvo surežisuota, kad jį nepagrįstai apkaltintų. Be to, jam įtarimų sukėlė nukentėjusiosios būsena, gal kad nėščia, ar apsvaigusi, ar psichozė kokia, ji cypė, rėkė. Kai atvažiavo pareigūnai, ji pradėjo sakyt, kad D. N. sužalojo ją. Jis pats pasakė adresą, pats norėjo greitąją iškviesti. Gatvė nebuvo apšviesta. K. M. pasipriešino pareigūnams, kamerą nuplėšė, dar jis ramino K. M.. Nematė, kad išdaužtas automobilio stiklas, tai pamatė, tik kai atvažiavo policijos pareigūnai ir pašvietė su prožektoriais, nes lauke buvo tamsu. Jam keista, kad užtamsintas langas išdaužtas ir skylė buvo, ten kaip koks akmuo kiaurai praėjęs būtų, iš vidaus buvo plėvelė ir kiaurai skylė, tai kyla klausimas, kaip tą galvą reikia sugrūsti, kad kiaurai per plėvelę praeitų, stiklai buvo visi subirę ant sėdynės. Parodė, kad jis yra anksčiau buvęs teistas, tačiau šiuo atveju nesupranta, kaip gali būti kaltinamas tuo, ko nepadarė. Po įvykio su nukentėjusiąja daugiau nebendravo, o K. M. po to įvykio skambino vieną kartą, norėjo paklausti, gal jis kitaip galvoja. Nenori mokėti civilinių ieškinių, nes nesijaučia kaltas, jis nieko nukentėjusiajai nedarė. Maždaug prieš 10-12 metų, kai jie parsikraustė gyventi, jie visi išgėrę buvo ir jis susimušė su K. M., bet toliau susitaikė, gėrė ir viskas buvo gerai iki to skambučio. Įtaria, kad tai gali būti kerštas už tai, kad prieš daug metų jis sumušė K. M., nes jeigu jis pakeltų žmogų už gerklės, tai ta gerklė turėtų mėlyna būti, o čia nieko nebuvo, nei greitosios nereikėjo. Tą vakarą jis buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 1,7 prominlės girtumas, tą vakarą dviese su K. M. išgėrė du butelius 0,7 litro talpos degtinės, gal netgi daugiau. Pareigūnai atvažiavo, paėmė K. M. ir uždarė į mašiną ir tada jam nustatė girtumą, nukentėjusiajai nenustatinėjo girtumo, gal pasakė, kad nėščia.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
3. Nukentėjusioji N. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį D. N. žino tik iš matymo, niekas jų nesieja. Spalio 4 d. važiavo iš darbo namo, žinojo, kad jos vyras K. M. dirbo sodyboje, nes jie buvo susitikę dar prieš jai išvažiuojant apie 3 val., ir ji grįžo namo. Tiesiog buvo su vaikais namuose ir apie 23 val. paprašė dukters, kad paskambintų tėčiui, kad paklaustų, ką jis veikia. Dukra paskambino, jis nekėlė ir tada po kiek laiko ji pati paskambino, jis nekėlė arba numetinėjo. Tų skambučių buvo daug, apie 19 gal, K. M. vis nekėlė arba pakeldavo ir padėdavo. Tada ji nusprendė nuvažiuoti iki geležinkelio ir pažiūrėti, ar dega išvis ten šviesos, ar jis ten yra, galvojo, gal kokio alaus bus išgėręs ir nenori važiuoti ir ji parsiveš jį pati. Nuvažiavusi pamatė, kad sodyboje šviesos dega, nuvažiavo į sodybą, o ten nieko nebuvo, tiesiog kolonėlės paliktos, įrankiai visur išmėtyti, durys buvo užrakintos, automobilis atrakintas, sudėtos piniginės, viskas buvo palikta, dėl to ji labai susinervino. Jai viskas atrodė kitaip, pradėjo jam toliau skambinėti ir K. M. pasakė, kad jis yra Mokyklos gatvėje, Rukuose. Kol išsiaiškino, kur yra K. M., jam skambino ne vieną kartą, vartojo ir keiksmažodžius, ir grasinimus įvairius, kad jis pasakytų tiksliai, kur jis yra. Nuvažiavusi į Rukų k., šiaip ne taip jį surado, atvažiavus ant to keliuko, ji sustojo ir vėl skambino K. M. ir klausė, kur jis randasi, o jis atsakė, kad Mokyklos gatvė 9, tada ji paklausė, pas kokį žmogų jis yra, ir tada išgirdo, kad pas „S.“. Ji iš anksčiau žinojo „S.“, nes jos dukra bendrauja su jo dukra, ji žinojo tik jo pravardę, o vardą ir pavardę vėliau susirado internete, jį žinojo tik pagal pravardę. Atėjusi prie namo, pabarškino į duris ir paklaususi, ar gali įeiti, įėjo į vidų, matė, kad sėdi K. M., D. N. ir jo žmona. D. N. tuo metu atsistojo, o kai ji praėjo pro jį, ji sukonfliktavo su K. M., o D. N. pasakė, kad jo namuose nekeltų triukšmo. Ji praėjo pro K. M., atsistojo virtuvėje, beveik prie išėjimo, ir atsisukusi K. M. pasakė „pats gavęs į snukį prieš kelis metus, tu dabar sėdi ir geri“, ir tada ji išėjo į lauką, o D. N. jai dar pasakė, kad „mandrą snukį turi“. Tada ji išėjo į lauką, pamatė per langą, kad pirmas paskui ją eina D. N., paskui K. M., o ji užėjo už namo jau, atsisuko, o „S.“, vartodamas keiksmažodžius, sakė, kad ją užmuš, nes per mandrą snukį turi. Ji palengva ėjo link mašinos, o K. M. tik pro duris išėjęs šaukė „nelįsk tu prie jos, ji laukiasi“, o kai ji priėjo prie automobilio tik pajuto, kad kažkas stovi, atsisuko, ranka užsidengė ir jai paėmė už gerklės, pajuto smūgį ir krito ant žemės. Ji stovėjo prie automobilio galo, D. N. ją pakėlė, sako „dabar aš tave nuleisiu“, ir trenkė, gavosi tiesiai į automobilio kampo stiklą, pajuto smūgį, ji tuo metu stovėjo ties automobilio viduriu - ties ženkliuku BMW, ties galiniu dangčiu iš galo. Kai ją paleido, ji nukrito ant žemės, po to atsistojo ir skambino policijai, o D. N. nuėjo apsikabinęs K. M. atgal į kiemą Smūgio metu buvo su striuke, kuri turėjo kapišoną, mano, kad kapišonas sumažino smūgį ir kažkiek apsaugojo, nes jis pakilo smūgio metu. Atsistojusi net nežino, kaip surinko numerį pareigūnams išsikviesti, kai atsistojo ir K. M. buvo jau prie įvažiavimo, D. N. jį apsikabino ir nusivedė link namų. Ji tuo momentu kvietėsi pareigūnus, D. N. apsikabino K. M. už sprando ir jį nusivedė link namų. K. M. net nebuvo priėjęs, neleido K. M. prieiti prie mašinos Tuo metu K. M. klausė D. N., ar šis nieko nepadarė, o D. N. atsakė, kad nieko nedarė, o K. M. tik tada apsimovė batus. Kai ji baiginėjo kalbėti su pareigūnais, jie klausė, kur ji lauks, ji atsakė, kad lauks vietoje, tuo momentu iš kiemo ateidinėjo D. N. su K. M. ir ji sėdo į automobilį, nes nežinojo, ko dar gali tikėtis. Atsisėdus į automobilį matė, kad ateina D. N., A. N. ir K. M.. Jie atėjo kartu, A. N. atsistojo iš dešinės keleivio pusės automobilio, bandė atidaryti dureles, K. M. irgi bandė atidaryti duris, bet ji neleido – buvo užsirakinusi, neleido net durų atidaryti, tada K. M. sako, kas tau yra, ji laikė už galvos, nes labai galvą skaudėjo. Ji paaiškino, kad durų neatidarys, kol neatvažiuos pareigūnai. O D. N. atsistojęs trankė per bagažinę ir sako, kad jis ją tik pagąsdino. Ji išlipo iš automobilio tik atvažiavus pareigūnams, per kiek laiko atvažiavo pareigūnai – negali pasakyti, galėjo būti, kad per 12 minučių atvažiavo. D. N. ir jo žmona elgėsi ramiai, o K. M. draskėsi, jis norėjo, kad ji atidarytų duris, jis vis norėjo apžiūrėti ją, vis klausė, kas nutiko, spyrė porą kartų į dureles. Pareigūnai nematė, kad stiklas išdaužtas, K. M. irgi vaikščiojo ir nematė, kol ji neišlipo ir parodė pirštu, kad D. N. išmušė su jos galva stiklą. K. M. trenkė į bagažinę ir šaukė „tu sakei, kad nieko nedarei“ ir tada, priėjęs prie D. N. jam trenkė į šoną ir pareigūnai, kad nekiltų konfliktas, pradėjo jį tramdyti, ir tada įvyko tas konfliktas su pareigūnais. Ji buvo plaukus susirišusi ir ant striukės buvo kapišonas, kuris šiek tiek sumažino smūgį. Po įvykio plaukuose buvo šukių dalelių, R. A. buvo priėjęs, rankas sukišęs į galvą žiūrėjo, kitas pareigūnas tik taip priėjo, pasižiūrėjo ir nuėjo. Ji buvo blaivi, ji tuo metu laukėsi, buvo 3-4 mėnesį nėščia. Pareigūnai tramdė jos vyrą, iš jos net nebuvo paimtas pareiškimas, siūlė jai kviestis ir greitąją, tuo metu buvo šoke ir atsisakė greitosios, nors galvą labai skaudėjo. Namo ji grįžo viena, išsikvietė sesę, kad jai blogiau nebūtų, išsigando labai, sesė atvažiavo su draugu ir nuvežė ją į greitąją, ten apžiūrėjo ją, galvą apžiūrėjo, kūdikėlį ir paleido namo. Ryte važiavo pareiškimą rašyti. Po to jai pasidarė blogai, pradėjo vemti, tai buvo spalio 6 ar 7 diena, ją išvežė į Klaipėdos ligoninę, ten gulėjo savaitę laiko. Ankstesnis konfliktas K. M. buvo su D. N., kai jos vyras kartu su D. N. gėrė už parduotuvės, tai buvo maždaug prieš 12-13 metų, o ji atėjusi pažiūrėti, kur jos vyras už parduotuvės, pamatė smūgį ir kraujai pasipylė, ji K. M. pakėlė ir parvedė namo. Dėl to ankstesnio konflikto ji jokios nuoskaudos neturi, nes tai yra jų reikalas, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, čia buvo vyro reikalas. Po nagrinėjamo įvykio turėjo gulimą režimą, bet viskas lyg ir gerai iki dabar, mergytė lyg ir sveika, jai dabar 10 mėnesių. Civilinį ieškinį pateikė dėl išgyvenimų, dėl patirto šoko, dėl sveikatos sutrikdymo, dėl sumažėjusių pajamų, nes kadangi buvo nedarbingume. Kadangi ji dirbo dviejuose darbuose, tai negali tiksliai pasakyti, kiek sumažėjo jos pajamos dėl nedarbingumo, jai ir dabar yra sumažinta kompensacija motinystės. Po įvykio nuolat jautė įtampą, nežinojo, kas kūdikiui gali nutikti, jautė galvos skausmus, ir dabar juos jaučia. Eidavo pas gydytojus kas dvi savaites, vartojo vaistus, buvo galvoje ištinimas, kraujas nebėgo. Stacionare gydėsi savaitę laiko ir nešiojo įtvarą dvi savaites, gydytojai sakė, kad dėl sumušimo, dėl smūgio jai reikėjo to įtvaro. Apie 3 mėnesius jautė fizinį skausmą, dabar dar jaučia, anksčiau neskaudėdavo galvos. Ji bijojo, kad gali būti gręsiantis persileidimas, bijojo prarasti kūdikį, o kad kūdikis sveikas gimė, tai viskas gerai. Viską dirbo jos vaikai – malkas nešė vaikai, viską darė vaikai, nes jos fizinio judėjimo galimybės buvo apribotos, kad nepakenktų kūdikiui, ji turėjo gulėti lovoje. Jei D. N. nebūtų jos lietęs, ji už tuos jo pasakytus žodžius net nebūtų keipusi į tai dėmesio, bet jis sužalojo ja, todėl jai tenka ieškoti teisybės teisme. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo.
4. Liudytojas K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Įvykio dieną D. N. pas jį atvažiavo apie 17 val., atvyko vienas, pasišnekėjo, pradėjo vartoti alkoholį, pasėdėjo keletą valandų, išgėrė apie 1-1,5 litro alkoholio, gėrė degtinę ir alų, buvo atėjusi kaimynė, kuri prašė duoti išgerti, tai davė jai porą taurelių, po to ji pradėjo keistai elgtis, todėl jai iškvietė greitąją pagalbą. Tuo metu kaip tik atvažiavo žmonos sesuo L. S., bet ar ji buvo viena – nepamena. Jie sodyboje pasisėdėjo, paskui išvažiavo pas D. N., juos kažkas nuvežė, bet nepamena kas. Kai buvo pas D. N., ten toliau vartojo alkoholį, kartu buvo ir D. N. žmona, kuri taip pat su jais vartojo alkoholį. Tada jam pradėjo skambinėti žmona, ieškoti jo, pasakė kur jis yra, ir ji atvažiavo. Kai atvažiavo N. M., apsižodžiavo šiek tiek, ar jam žmona sudavė, ar ne – nepamena, ir po to ji išėjo į lauką, iš karto paskui ją išėjo D. N. ir tada išėjo jis. N. M. išeidama papriekaištavo, kad jis geria su tuo žmogumi, kuris prieš keletą metų jį patį buvo sumušęs. Kai išbėgo į lauką buvo basas ir nubėgo prie mašinos, D. N. jau pareidinėjo nuo mašinos ir sako „einam, K., viskas gerai, nieko nedariau, aš ją tik pagąsdinau“. Grįžo pasiimti batus ir ėjo prie mašinos, nesuprato, kodėl durelės neatsidaro, beldė į dureles, kad atidarytų, pamatė išmuštą automobilio galinį langą, žmona verkė galvą susiėmusi. Jis iškart suprato, kad čia kažkas įvyko, bandė patekti į automobilį, bet ji buvo užsirakinusi. Toliau nieko neatsimena, jis buvo strese, žmona tuo metu laukėsi, suprato, kad prieš jo žmoną buvo pakelta ranka, todėl nesusivaldė. Kai atvažiavo pareigūnai, ji pasakojo pareigūnams, tada ir sužinojo, kas atsitiko žmonai, prieš tai ji buvo užsidariusi mašinoje, neįsileido jo. Buvo tamsu, pašalinių žmonių nebuvo, tik D. žmona. Vėliau buvo sulaikytas už tai, kad pasipriešino pareigūnams. Su žmona mažai kalbėjo apie tai, buvo stresas, sunkus momentas. Jam N. M. pasakojo, kad ji buvo pakelta ir su galva trenkta į automobilio stiklą, jai buvo galvos trauma, negali pasakyti, kiek gydėsi – mėnesį tai tikrai, nešiojo įtvarą apie 2-3 savaites. Po įvykio žmona negalėjo savimi pasirūpinti, ji visą laiką jautė skausmą, jaudinosi dėl kūdikio, grėsė persileidimas. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina tuos parodymus, jie yra teisingi. Tą vakarą jam nustatyto girtumo nepamena, už pasipriešinimą policijos pareigūnams buvo nubaustas pinigine bauda.
5. Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Pagėgių policijos komisariate tyrėju, taip pat jis yra dirbęs toje teritorijoje inspektoriumi ir iš matymo pažįsta kaltinamąjį. Tą vakarą dirbo su D. S., kai buvo gautas pranešimas iš N. M., kad prieš ją D. N. pavartojo smurtą. Pranešėja pasakė, kad laukia Mokyklos gatvėje, Rukų kaime prie 9 namo. Buvo netoli ir atvyko per kelias minutes, buvo tamsu, privažiavo prie juodos spalvos automobilio, kuris stovėjo gatvės šone, stovėjo K. M., kurį irgi pažįsta, privažiavus arčiau K. M. pasitraukė į galą, turėjo žibintuvėlį, kurį nei iš šio, nei iš to metė į bagažinės dangtį. Dar privažiuojant atrodė, kad K. M. bandė automobilio dureles atidaryti, norėjo lyg patekti į tą automobilį, nukentėjusioji gal užsirakinusi buvo. Ant įvažiavimo į kiemą stovėjo D. N. su žmona, priėjus patrulis D. S. pradėjo bendrauti su K. M. ir D. N., o jis nuėjo prie N. M., ji sėdėjo automobilyje užsirakinusi. N. M. išlipo, matėsi, kad moteris yra susijaudinusi, verkė. Ji paaiškino, kad atvažiavo pasiimti savo vyro, kuris su D. N. tą vakarą girtavo pas D. N., įėjo į kambarį, kilo konfliktas su vyru, grįžo prie automobilio ir D. N. suėmė ją už rūbų ir galva trenkė į galinį automobilio stiklą. K. M. galėjo girdėti, kaip N. M. jam pasakojo, kad D. N. ją sužalojo. Pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, N. M. atsisakė, sakė plaukuose dar gali būti likę stiklų, tačiau pašvietus su žibintuvėliu, nesimatė stiklo šukių. Plaukai blizgėjo, tai nesuprato, ar kokios smulkios stiklo šukės, ar lakas, nėjo suprasti. Pašvietė žibintuvėliu, galvos nelietė, plaukų nelietė, stiklo šukių nesimatė, tiktai blizgėjo plaukai. Pradėjo paveiksluoti automobilį, įvykio vietą ir tada pastebėjo, kad K. M. kimba į D. N., patrulis D. S. puolė į tarpą, K. M. jiems pasipriešino, buvo sulaikytas. Tik pradėjo automobilio apžiūrą, automobilis lyg atrodė apspardytas (šonai), stikle buvo skylė kiaurai, daugiau nespėjo, nes įvyko pasipriešinimas. Kadangi buvo pasipriešinimas, negalėjo paimti iš N. M. pareiškimo, N. M. pasiūlė atvykti į policijos komisariatą parašyti pareiškimą. Nukentėjusioji liko automobilyje ir išvažiavo namo. Kadangi vyko pasipriešinimas, tai jis detaliau N. M. neapžiūrėjo, buvo tamsus paros metas ir gatvės apšvietimas buvo išjungtas, švietė tik jų automobilio šviesos ir žibintuvėliu pasišvietė. Kaltinamasis buvo adekvatus žmogus, su juo neturėjo kada pabendrauti, patrulis daugiau su juo bendravo, o jis su N. M.. Pažįsta ir K. M., nes jie viename kaime gyvena, nesipyko niekada, jokių ryšių nepalaiko, tik pažįstami kaip to paties kaimo gyventojai. Nukentėjusiąją taip pat pažįsta kaip kaimo gyventoją tiktai tiek. Tada N. M. sakė, kad laukiasi, todėl ir pasiūlė jai iškviesti greitąją pagalbą, ji akivaizdžiai buvo blaivi.
6. Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, dirba Pagėgių policijos komisariate tyrėju. D. N. galbūt iš matymo tik žino, kai patruliuoja tai kažkur gatvėje gal matė. Įvykis buvo seniai, tiksliai jau nebeatsimena tų aplinkybių, pamena, kad K. M. buvo labai agresyvus ir jis stojo į tarpą tarp K. M. ir D. N., kad neįvyktų konfliktas. Kiek pamena, tai K. M. stūmė į liemenę, tada kolega dar jį bandė raminti, o jis jam sudavė į veido sritį. Tada atliko sulaikymo veiksmus. Daugiau kolega bendravo su nukentėjusiąja, jis daugiau prie vyriškių buvo. Buvo tamsu, matė, kad lyg galinis stiklas buvo išdaužtas, gatvės apšvietimo nebuvo lyg, tiksliai nepamena. Prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtino.
7. Liudytoja V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra N. M. kaimynė, tačiau su kaimynais nebendrauja. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo, jis už 2 km. gyvena. Ji pati tada buvo darbe ir paties įvykio nematė, tik N. M. kaimynams pasakojo, kad „Sabonis“ paėmė už kaklo ir išmušė mašinos stiklą, ji pasakojo kaimynams. Neatsimena, kada buvo šis įvykis, paskui matė tą mašiną, kieme stovėjo, buvo kiaura skylė, daugiau ji nieko nežiūrėjo, ta mašina stovėjo link malkinės pusės, matė, kad išdaužtas stiklas. Su N. M. nebendrauja, jų per dieną nebūna. Po to įvykio mašiną jie pasistatė po langu, todėl ir matė, kad išdaužtas, kai buvo tas įvykis, tai matė kitą dieną po įvykio, nepamena tikslios datos, kada tai įvyko, tik girdėjo, kad N. M. kalbėjo, kad dabar ji kenčia, po to kentės D. N..
8. Liudytojas G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra N. M. kaimynas, D. N. pažįsta, nes jis netoliese augo, artimesnių ryšių nepalaiko. Apie nagrinėjamą įvykį atsimena tik tiek, kad buvo išdaužtas langas, tik ryte pastebėjo, kad stiklas išdaužtas, vėliau tik iš kaimynų girdėjo, kad D. N. trinktelėjo N. M. galvą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, tvirtina savo parodymus, tada atsiminė įvykio datą, dabar jau praėjo nemažai laiko, tikslios įvykio datos nepamena. Vėliau kažkada kalbėjo su N. M., ji sakė, kad važiavo ieškoti vyro, trinktelėjo ir viskas, žino, kad po to su sveikata buvo, važinėjo pas gydytojus.
9. Liudytoja L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra N. M. sesuo. Tą dieną apie 20 val. su vyru norėjo atvažiuoti pas sesę atsigerti kavos, paskambino sesers vyrui K. M., nes matė, kad sodyboje šviesa degė, tai suprato, kad kažkoks triukšmas, paklausė, ar negrįš namo, o jis sako užsukit į sodybą, bet ji atsisakė, nuvažiavo pas sesę. Ten pabuvo apie porą valandų, apie 22 valandą važiavo atgal ir sodyboje pamatė greitosios automobilį, todėl užsuko į tą sodybą, kurioje buvo ir D. N., ir A. N. ir K. M.. Paklausus, kas įvyko ir kodėl čia yra greitoji, tai neatsakė nei greitosios darbuotojai, nei K. M., nei kiti asmenys, buvę ten kieme, po to K. M. pasakė, kad moteriai išgelbėta gyvybė, o A. N. parodė kaip nufilmuota yra moteris, kuri kandžioja sau pirštus. Pamačius tą įrašą, ji K. M. papriekaištavo, kad jo žmona laukiasi, sėdi namuose, o jis čia geria, juolab kai pats anksčiau yra konfliktavęs su D. N., ir iš karto po to jie išvažiavo. Po to naktį, apie 1 valandą, paskambino sesuo ir pasakė, kad D. N. trenkė ją į mašiną, dėl to nuvažiavo pas sesę. Nuvažiavus pas sesę, nuėjo apžiūrėti tą automobilį, buvo stikle skylė, matėsi plaukų kuokštukai, paskui nuėjo pas sesę, tai jos plaukai buvo išdraskyti, išpešioti, ji rodė kaip viskas vyko, ją nuvežė į greitąją, kur ją apžiūrėjo, paskui parvežė namo. Sesė sakė, kai nuvažiavo parsivežti vyro, jie nesusitarė ir ją užpuolė D. N.. Kai atvyko pas sesę, ji buvo užgožta, verkianti, išsibalansavusi, sakė, kad skauda galvą ir pilvą, jautėsi blogai, sesuo gulėjo ligoninėje, jautė baimę dėl kūdikio, teikė sesei pagalbą, o ji pati prižiūrėjo jos vaikus. Su K. M. bendravo, jį parvežė, kai buvo paleistas iš sulaikymo, tačiau jis nepasakojo to įvykio.
10. Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. N. kažkiek pažįsta, tame pačiame kaime gyvena. Jis pats įvykyje nedalyvavo, buvo pas N. M. užsukę ir grįžinėjant prie sodybos pamatė greitąją, todėl užsuko, kažkokiai moteriškei buvo blogai. Apie 1 val. paskambino N. M. ir verkdama pasakojo, kad ją pakėlė metė ir ji susidaužė galvą. Jie nuvežė N. M. į ligoninę, ji buvo apsiverkusi, svaigo galva ir bijojo dėl vaiko. Kraujo nematė, plaukuose šukių nematė, plaukų prikibusių matė prie išdaužto lango, o K. M. buvo išvežtas policijos. Po įvykio N. M. kažkiek vaikščiojo su įtvaru.
11. Liudytoja A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai prisimena visų aplinkybių, senokai tai buvo. N. M. vyras gėrė su jos vyru ir nukentėjusioji vis skambinėjo. Paskui jis pasakė, kur yra ir N. M. atvažiavo. Tada ji susipyko su savo vyru ir išėjo į lauką, o ji pati į lauką nėjo ir nieko ten nematė. Kai atėjo į lauką, N. M. sėdėjo užsirakinusi automobilyje, o K. M. lakstė aplinkui. Paskui atvažiavo pareigūnai, ji matė, kad automobilyje stikle skylė. Buvo išgėrusi dvi skardines alaus, po darbo užsuko trumpam pas K. M. į sodybą. Paskui atėjo kaimynė pas jį prašyti išgerti, sakė daug dienų geria, išgėrė kelis stikliukus ir pradėjo draskyti savo veidą. Apie ankstesnį konfliktą tarp vyro ir K. M. nieko nežino. Nepamena, ar padavė K. M. batus.
12. Liudytoja A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. N. yra jos kaimynas, su juo santykiai labai geri. Ji matė tik galą įvykio, dabar jau neatsimena tų aplinkybių, pasilieka prie savo pirminių parodymų. Matė, kaip atvažiavo automobilis, iš paskos policija, ji mano, kad ten viskas buvo surežisuota tos moters. Matė, kad šūkavo, ta moteris atsisėdo į automobilį ir užsirakino. Iš pradžių ji išgirdo, kad atvažiavo automobilis, galvojo, kad pas ją tas automobilis atvažiavo, pažiūrėjo ir pamatė, kad atvažiavo ne pas ją, po to nuėjo į kitą kambarį, praėjo gal 5-10 minučių, išgirdo triukšmą, todėl vėl atėjo pažiūrėti ir pamatė, kad atveda tą vyruką, girdėjosi, kad tas vyriškis „kaukia“. Ji matė, kaip ta moteris atsisėdo į automobilį, ji pirma atbėgo, o jie iš paskos atėjo. Jos vyras šaukė „atidaryk automobilį, o tai išdaužysiu langus“, niekas nesiskundė, kad kažkas nukentėjo. Ji pati viską matė per langą, ar gatvėje degė šviesos – nepamena. Kai buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, jos niekas neklausė, ką ji girdėjo, neklausė, ar girdėjo, kad išdaužys langus, gal ne taip jai uždavė klausimus. Įvykį stebėjo per salono langą, jos langai labai dideli, medis jai neužstojo vaizdo. Ji užsigesino šviesą ir matė, ar degė gatvėje šviesa - nepamena. Atstumas nuo jos iki automobilio buvo apie 150 metrų. Laiko, kada tiksliai įvyko viskas, neatsimena, į laikrodį nežiūrėjo. Po to įvykio ji dar metus gyveno toje sodyboje.
13. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas T. Š. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo pateiktos išvados buvo surašytos remiantis ikiteisminio tyrimo dokumentų duomenimis, iš jų ir buvo nustatyti N. M. sužalojimai ir surašytos išvados. Dėl specialisto išvados Nr. G 1396/2021(04) paaiškino, kad jam nebuvo pateikta Klaipėdos universitetinės ligoninės ligos istorija iš kurios yra matoma, kad N. M. buvo gydyta 2021-10-07 - 2021-10-12, gydymo metu jai buvo nustatytas smegenų sutrenkimas ir poodinė kraujosruva galvos srityje. Pirminę išvadą rašant jam tas dokumentas nebuvo pateiktas. Išvadą rašė iš medicininių dokumentų, N. M. gyvai nebuvo apžiūrėta. Minėtas medicininis dokumentas buvo surašytas gydytojo neurochirurgo (poodinė kraujosruva persišviečia per odos sluoksnius). Poodinė kraujosruva buvo galvoje, pirminė apžiūra buvo atlikta šeimos gydytojo, vėliau gydytojas neurochirurgas užfiksavo kraujosruvą. VŠĮ Tauragės ligoninėje N. M. lankėsi ir užfiksavo, kad yra patinimas ir skausminga daugiau pakaušio srityje. Poodinės kraujosruvos susidaro atsiradus kraujagyslių pažaizdai, pažeidus kraujagysles, tai gali būti smulkiosios ir stambiosios kraujagyslės, išryškėjimas būna skirtingas, kodėl šiuo atveju kraujosruvos neužfiksavo šeimos gydytojas ir neurologas, jis negali atsakyti, bet Klaipėdos ligoninės gydytojas tai užfiksavo. Yra tokių atvejų, jeigu kraujagyslės yra giliuosiuose minkštuosiuose audiniuose, tai gali iš karto po sužalojimo ir nesimatyti kraujosruvų, nes vis tiek šiuo atveju tai buvo plaukuotoje galvos srityje ir reikia laiko, kad kraujosruva išryškėtų išoriškai. Dėl specialisto išvados pG 71/2022(04) paaiškino, kad pilvo skausmo susieti su sugriebimu už kaklo negali, nes N. M. apžiūrėjęs gydytojas ginekologas-akušeris apžiūros metu parašė diagnozėje, kad pilvo išorinio smurto žymių nestebima. Kadangi išorinių smurto žymių šioje srityje nestebima, nustatytų sužalojimų susieti su šiuo skausmu pilvo srityje negali. Stresas dėl įvykio ir pilvo skausmas ne jo kompetencijoje vertinti. N. M. sužalojimas padarytas galvoje, nenurodant tiksliai kurioje vietoje, gydytojas sužalojimą įvertino kaip galvos smegenų sutrenkimą. Ar nukentėjusiajai turėjo būti padaryta daugiau sužalojimų pagal įvykio aplinkybių aprašymą, tai yra teorinis klausimas.
14. Ikiteisminio tyrimo metu D. N. parodė, kad savo kaltės dėl jam pareikšto įtarimo jis nepripažįsta. Teigė, kad prieš N. M. smurto nenaudojo. Yra įsitikinęs, kad N. M. jam kerštauja ir meluoja, sakydama, kad jis jos galvą trenkė į automobilio bagažinę. Ji pyksta, kad maždaug prieš dešimt metų jis jos vyrui K. M. sudavė į veidą ir ji supyko ant savo vyro, kad jis kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Yra įsitikinęs, kad būtent todėl ji sugalvojo versiją taip jam atkeršyti pranešdama, kad jis jos galvą trenkė į automobilio bagažinę (2 t., b. l. 57-60, 186-187).
15. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. M. parodė, kad 2021 m. spalio 4 d. apie 23 val. 30 min. paskambino savo vyrui K. M., kuris dirbo statomoje sodyboje ir ilgokai negrįžo. Paskambinusi suprato, kad šis yra neblaivus ir toliau vartoja alkoholinius gėrimus. K. M. nurodė, jog yra pas savo draugą D. N., adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 5 d. 00 val. 09 min. su savo automobiliu BMW 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pasiimti savo vyro į jo nurodytą vietą. Automobilį pastatė ant kelio prie įvažiavimo. Nuėjus prie minėtu adresu esančio namo durų, pasibeldė, tačiau durų niekas neatidarė, todėl įėjo pati į vidų. Namuose buvo D. N. ir jo žmona A. N.. Įėjusi ji su savo vyru pradėjo konfliktuoti žodžiu. D. N. pasakė, jog jo namuose nekeltų konfliktų, po šių žodžių ji apsisuko ir išėjo. Jai išėjus, iš paskos pradėjo eiti D. N., kuris sakė, jog „užmuš, nes turi labai mandrą snukį“. Išėjus į lauką per langą matė, kad į lauką eina ir jos vyras. Priėjus prie savo automobilio pastebėjo, kad už jos stovi D. N., kuris tik spėjus atsisukti veidu į jį, griebė ją už kaklo, pakėlė šiek tiek nuo žemės ir trenkė jos galvą į jos automobilio galinį stiklą (kairę pusę), dėl to išdužo automobilio stiklas, o ji patyrė fizinį skausmą galvos srityje. Po smūgio nukrito ant žemės. Ji iškvietė policiją. Atsistojusi pamatė, jog D. N. kartu su jos vyru nuėjo atgal į namus. Po kelių minučių pamatė, kad K. M., D. N. ir jo žmona A. N. vėl ateina link jos, tačiau tik pamačiusi, jog jie ateina, iškart įsėdo į savo automobilį. Priėjęs prie automobilio jos vyras paprašė išlipti iš automobilio, tačiau ji atsisakė. Pasakius, kad iškvietė policiją, vyras kelis kartus spyrė iš kojos į kairės pusės automobilio duris ir nežymiai jas įlenkė. Atvykus policijai ji paaiškino, kas įvyko. Praėjus maždaug pusei valandos po D. N. suduoto smūgio į galvos sritį, pajuto skausmą pilvo apačioje. Dėl šių skausmų išsigando, nes laukiasi. Paskambino savo sesei, kuri suorganizavo nuvežimą į Tauragės ligoninę apžiūrai. Kai D. N. jos galvą trenkė į galinio automobilio galinį stiklą, galva nebuvo prakirsta, kraujas nebėgo. Plaukuose buvo likę tik stiklo šukių. Juto tik stiprų skausmą toje vietoje galvoje, su kuria D. N. trenkė į stiklą (1 t, b. l. 158-160, 163-165).
16. Iš nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. su nukentėjusiąja N. M. atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu N. M. parodė vietą, kur stovėjo automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jai įtariamasis D. N. jos galvą trenkė į automobilio stiklą (3 t., b. l. 1-9).
17. Akistatos metu, kuri buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu tarp N. M. ir D. N., nukentėjusioji patvirtino savo parodymus apie dėl D. N. veiksmų patirtus sužalojimus (1 t., b. l. 179-183).
18. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. M. parodė, kad 2021 m. spalio 4 d. apie 16.00 val., gal vėliau, į jo remontuojamą sodybą atvažiavo D. N.. Sugalvoję išgerti, iš pradžių gėrė jo sodyboje, o vėliau važiavo pas D. N. į namus. Kiek buvo valandų, kai atvažiavo pas D. N. į namus, nežino. Pas D. N. buvo trise, tai yra jis, D. N. ir jo žmona. Jam pradėjo skambinti žmona N. M., pyko, kad negrįžta namo, vartoja alkoholį. D. N. jai nurodė tikslų adresą. Atvažiavusi N. M. šaukė ant jo, po to apsisuko ir išeidinėjo lauk iš N. namų. Paskui ją išėjo ir D. N.. Jis taip pat atsistojo ir ėjo į lauką. Nurodo, kad jo žmona kažką pasakė D. N., D. N. nuskubėjo paskui ją. Pasakęs D. N. ,,D. nieko tik jai nedaryk, nes ji laukiasi“. Kol nuėjo link automobilio, kuriuo atvažiavo žmona, nuo ten jau grįžo D. N.. Paklausęs, ar tikrai jis nieko nedaręs jo žmonai, D. N. pasakė nieko nedaręs, tik pagąsdinęs. Po to priėjęs prie automobilio, pamatė, kad žmona yra užsirakinusi automobilyje. Jis šaukė atidaryti dureles, bet ji pasakė, kad iš automobilio išlips tik tada, kai atvažiuos policija. Iš karto priėjęs prie automobilio nepastebėjo, kad galiniame stikle yra išdaužta skylė, tik vėliau, kai žmona neatidarė automobilio durelių, vaikštinėdamas aplink automobilį, pamatė, kad yra išdaužtas stiklas. Atvažiavus policijai, N. M. pasakė, kad D. N. su jos galva trenkė į automobilio galinį stiklą, taip išdauždamas stiklą. Jis nematė to momento, kad D. N. būtų sugriebęs jo žmonai už kaklo ar būtų ką nors jai pasakęs, pagrasinęs. Tai pasakė N. M.. Yra įsitikinęs, kad D. N. sužalojo N. M. trenkdamas jos galvą į automobilio stiklą, nes pašalinių asmenų daugiau nebuvo (2 t., b. l. 19-21, 139-140).
19. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, kad 2021 m. spalio 4 d. nuo 18.00 val. iki 2021 m. spalio 5 d. 06.00 val. su kolega R. A. pagal funkcijas užtikrino viešąją tvarką ir eismo saugumą Pagėgių savivaldybėje. Apie 00.18 val. iš budėtojo gavo pranešimą skubiai vykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi nepažįstamas asmuo ką tik paėmė pranešėją už kaklo ir trenkė su jos galva į automobilio stiklą. Atvykus į įvykio vietą pamatė ant važiuojamosios kelio dalies stovintį automobilį ,,BMW“, juodos spalvos. Automobilio viduje vairuotojo pusėje sėdėjo užsirakinusi moteris. Šalia automobilio stovėjo D. N. su savo žmona ir K. M.. Išlipus iš tarnybinio automobilio ir einant link žmonių, K. M. kelis kartus koja spyrė į automobilį ir garsiai šaukė atidaryti duris. Moteris išlipusi iš automobilio pasakė, kad ją sužalojo D. N.. Ji aiškino, kad D. N. priėjo prie jos, sugriebė ranka už gerklės ir su galvos pakaušiu trenkė ją į galinį automobilio stiklą. Moteris buvo K. M. žmona, N. M.. Tuo metu K. M. pradėjo agresyviai elgtis, „šokinėti“ prieš D. N. kaltindamas jį, kad jis sužalojo jo žmoną, dėl to buvo sulaikytas. Teigia matęs išdaužtą N. M. priklausančio automobilio galinį stiklą. K. M. ir D. N. buvo neblaivūs (2 t., b. l. 13-15).
20. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. A. parodė, kad 2021 m. spalio 4 d. nuo 18.00 val. iki 2021 m. spalio 5 d. 06.00 val. dirbo su D. S., užtikrindami viešąją tvarką ir eismo saugumą Pagėgių savivaldybėje. Apie 00.18 val. iš budėtojo gavo pranešimą skubiai vykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi nepažįstamas asmuo paėmė pranešėją už kaklo ir trenkė su galva į automobilio stiklą. Atvykus į įvykio vietą pamatė ant važiuojamosios kelio dalies stovintį automobilį ,,BMW“, juodos spalvos. Automobilio viduje vairuotojo pusėje sėdėjo užsirakinusi moteris. Šalia automobilio stovėjo D. N. su savo žmona ir K. M.. K. M. kelis kartus koja spyrė į automobilį ir garsiai šaukė atidaryti dureles. Moteris, išlipusi iš automobilio pasakė, kad ją sužalojo D. N.. Moteris buvo N. M.. Ji aiškino, kad atvažiavo pas D. N. pasiimti savo vyro, sukonfliktavo su savo vyru. Kai išėjo į lauką, paskui ją išėjo D., sugriebė už kaklo ir be jokios priežasties trenkė galvą į automobilio lango stiklą. Nespėjus išsiaiškinti daugiau jokių aplinkybių, pradėjo agresyviai elgtis K. M.. Jis pradėjo aršiai elgtis prieš D. N., kaltindamas jį, kad jis sužalojo jo žmoną. Iš N. M. pareiškimas tuo metu nebuvo paimtas, nes už pasipriešinimą policijos pareigūnams buvo sulaikytas K. M.. Pasišviesdamas tarnybiniu žibintuvėliu apžiūrėjo N. M. galvą, pakaušį. Jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė, kraujas nebėgo. Buvo matyti neryškus atspindys, blizgėjimas, kaip būtų nuo stiklo šukių, bet ar tai šukės - negali patvirtinti. N. M. pasakodama, kas jai atsitiko, verkė, buvo išsigandusi ir pasimetusi. Pasiūlius jai iškviesti greitąją medicinos pagalbą, ji atsisakė. N. M. pasakė, kad laukiasi. Apžiūrėjęs automobilį, matė, kad yra išdaužtas galinis automobilio stiklas. Automobilio viduje, ant galinės sėdynės matėsi stiklo šukių. Ant žemės stiklo šukių nebuvo. Kelias buvo neapšviestas, aplinka tamsi (1 t., b. l. 194-196, 2 t., b. l. 1-3).
21. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. G. parodė, kad su N. M. šeima yra kaimynai. N. M. vairuoja automobilį ,,BMW“, valstybinių numerių nežino, tamsios spalvos. 2021 m. spalio mėn., pradžioje galėjo būti 5 diena pamatė, kad kieme stovi N. M. automobilis ,,BMW“ su išdaužtu galiniu stiklu. Prieš tai, tai yra 2021 m. spalio 4 d., vakare matė, kad minėto automobilio stiklas buvo tvarkingas, neišdaužtas. Pati N. M. pasakojo, kad automobilio stiklą su jos galva išdaužė D. N.. Nematė, kas konkrečiai išdaužė ir kur buvo išdaužtas N. M. automobilio galinis stiklas, tačiau iki tol automobilis buvo sveikas (2 t., b. l. 38-40).
22. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. M. parodė, kad gyvena kaimynystėje su N. M. ir K. M.. N. M. dažniausiai važinėja savo automobiliu ,,BMW“, tamsios spalvos. N. M. visuomet automobilį pastato po jo buto langais, todėl jį mato iš antro aukšto labai gerai. 2021 m. spalio 5 d. ryte atsikėlęs pamatė, kad Neringos automobilio galinis stiklas yra išdaužtas. 2021 m. spalio 4 d. vakare dar matė, kad automobilio stiklas buvo sveikas, nieko jam nebuvo atsitikę. Vėliau sužinojo, kad automobilio stiklą išdaužė Neringos galvą trenkiant į automobilio stiklą (2 t., b. l. 44-46).
23. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. S. parodė, kad N. M. yra jos sesuo. 2021 m. spalio 5 d. apie pirmą valandą nakties jai paskambino N. M., paprašė atvažiuoti pas ją, nes jaučiasi blogai, skauda pilvą, nugarą. Kalbėdama verkė, buvo susijaudinusi. Atvažiavus pas seserį į namus pamatė, kad jai yra labai blogai. Guodėsi, kad labai skauda pilvą ir galvą. Paklausus, kas atsitiko, N. M. jai pasakė, kad važiavo pasiimti savo vyro iš „S.“. Atvažiavusi pasakė savo vyrui, kad prieš kiek metų gavo nuo ,,S.“, o dabar su juo geria alkoholį. Važiuojant į Tauragės ligoninę, sesuo pasakojo, kad lauke ,,S.“ paėmė jai už gerklės ir trenkė jos galvą į automobilio stiklą. Apžiūrėjusi N. M. automobilį matė, kad galiniame automobilio stikle yra didžiulė išdaužta skylė, buvo matyti plaukų, kaip suprato, N. M.. Jos plaukai buvo surišti netvarkingai (2 t., b. l. 7-9).
24. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė, kad jis gyvena su N. M. seserimi L. S.. 2021 m. spalio 5 d. nakties metu, apie pirmą valandą, L. S. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino verkdama jos sesuo N. M., kuri paprašė jos atvažiuoti ir nuvežti N. M. į greitosios pagalbos skyrių, kadangi jaučiasi blogai ir bijo dėl savo nėštumo. Jis kartu su L. S. nuvyko pas N. M. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kad ją pasiimtų ir nuvežtų į greitosios pagalbos skyrių. Kai pamatė N. M., ji atrodė išsigandusi, verkė, labai bijojo dėl savo vaiko. Jis nuėjo į kiemą apžiūrėti N. M. automobilį BMW 530. Jis pamatė, kad yra apspardytos priekinės vairuotojo pusės durys, nes ant durų buvo matyti avalynės padų žymės. N. M. sakė kad, į duris spyrė jos sutuoktinis K. M.. Po to, pamatė, kad automobilio galinis stiklas yra išdaužtas, buvo matyti likę šviesūs plaukai ant stiklo, kurie turėtų būti N. M.. Tvirtina matęs N. M. plaukuose smulkias stiklo šukes. Jie su L. S. vežė N. M. į Tauragę. Važiuojant ji pasakojo, kad K. M. gėrė su D. jo namuose. N. nuvykus pasiimti K. M., tarp jos ir K. M. kilo žodinis konfliktas. N. išėjo į lauką ir paskui ją išėjo D. N., kuris ranka suėmė ją už kaklo, pakėlė nuo žemės ir vertė ją į galinį stiklą, dėl to ji susitrenkė galvą ir galva išdaužė galinį stiklą (2 t., b. l. 145-147).
25. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. N. parodė, kad 2021 m. spalio 4 d. jos vyras su K. M. vartojo alkoholinius gėrimus jo statomoje sodyboje, po to visi grįžo į jų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) ir toliau vartojo alkoholį. Jokio konflikto tarp K. M. ir jos vyro nebuvo. Išgertuvių metu kelis kartus K. M. į mobiliojo ryšio telefoną vis skambinėjo jo žmona. Jos vyras pats pasakė jai atvažiuoti pasiimti K. M., nurodė, kad yra pas ,,S.“. Atvažiavusi K. M. žmona, sudavė delnu K. M. per veidą. D. N. pasakė jo namuose nekeltų triukšmo ir eitų į lauką. K. M. žmona išėjo pirma į lauką. Negali pasakyti, kuris pirmas ėjo - K. M., ar jos vyras. Po kelių minučių ji išėjo į lauką ir pamatė, kad K. M. žmona sėdi užsidariusi automobilyje. D. N. su K. M. buvo lauke. Girdėjo, kaip D. N. sakė ,,ką tu kalbi, kaip aš galiu žaloti tavo nėščią žmoną“. Jie tarpusavyje pykosi. K. M. bandė patekti į automobilį, kuriame sėdėjo jo žmona. Ji buvo užsirakinusi ir pro šiek tiek atvirą langą šaukė K. M. ,,dabar prisidirbot, jau iškviečiau mentus“. Kas įvyko iki to momento, kai ji išėjo į lauką, nematė. K. M. su telefonu ar su žibintuvėliu švietė į automobilio galą ir šaukė jos vyrui ,,žiūrėk kokia skylė, kaip tu išdaužei“. D. N. sakė, kad jis nieko nedaręs, nebuvo rankų prikišęs prie jo žmonos. K. M. žmona išlipo iš automobilio tik tada, kai atvažiavo policija. Ji skundėsi, kad ją sužalojo D. N., trenkdamas jos galvą į stiklą. Ant K. M. žmonos nematė jokių akivaizdžių sužalojimų. Anot jos, N. M. elgėsi ramiai, neverkė ir neatrodė, kad būtų sužalota. Prie policijos pareigūnų tik vieną ar du kartus buvo užsiėmusi už pakaušio (1 t., b. l. 187-190).
26. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. R. parodė, kad D. N. ir jo šeimą pažįsta labai gerai, jis gyvena kaimynystėje, jų namai yra priešais, sodybas skiria pagrindinis kelias Pagėgiai-Šilutė. Ji išėjusi į savo kiemą viską mato, kas vyksta pas Norbutų kieme. Iš namų, tai yra iš kambario, taip pat pro langą matosi Norbutų namai ir kiemas. 2021 m. spalio mėn., pradžioje, tikslios dienos neatsimena, bet galėjo būti 5 d. apie 20.00 val.- 20.30 val. ji buvo savo kieme ir pamatė, kad į namus grįžo D. N. su kažkokiu vyriškiu. Jie įėjo į namus, ką jie veikė – nematė ir nežino. Vėliau, kai jau atsigulė į lovą, dar žiūrėjo televizorių. Nežino, kiek tiksliai buvo valandų, bet jau galėjo būti apie vidurnaktis, kai ji lauke, prie pagrindinio kelio išgirdo triukšmą. Ji pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kad stovi tamsios spalvos automobilis, jai atrodo BMW, valstybinių numerių neįsižiūrėjo. Prie automobilio pamatė moterį, jos nepažino, tik išgirdo, kaip ji garsiai klykė „dabar aš jus pyderai sutvarkysiu, dabar aš tau padarysiu“, tokius žodžius kartojo kelis kartus. Šaukė dar įvairiais necenzūriniais žodžiais, kokiais tiksliai - neatsimena. Jai pasirodė keista, kad gali kilti koks nors konfliktas, nes pas N. visuomet būna ramu. Ji pati į lauką nėjo, bet klausėsi ir žiūrėjo pro langą kas vyksta. Ne viskas girdėjosi, kas buvo kalbama, pamatė, kad jai nepažįstama moteris atsisėdo į automobilio priekį ir tik tada prie automobilio atėjo D. N. su vyriškiu, su kuriuo grįžo anksčiau. Pirma atėjo vyriškis, tik paskui atėjo D. N.. Matė, kad D. N. stovėjo ramus, o kitas vyriškis labai stipriai šaukė įvairiais necenzūriniais žodžiais ir liepė atidaryti automobilio dureles. Matė, kaip jai nepažįstamas vyriškis rankomis daužė automobilį, į kurį atsisėdo moteris, jei neklysta, net spyrė kelis kartus ir iš kojų. Vyriškis vis šaukė „įsileisk padla, įsileisk padla“. Jokio stiklo dūžio ji negirdėjo, tikrai būtų girdėjusi dūžtant stiklą, jei jis būtų buvęs daužomas. Patvirtina, kad D. N. prie automobilio atėjo tik tada, kai moteris įsėdo į automobilį. Iki to laiko jis nei prie moters, nei prie automobilio nebuvo priėjęs. Neužilgo, praėjus mažiau nei dešimčiai minučių nuo to, kai moteris atsisėdo į automobilį, atvažiavo policijos pareigūnai. Moteris iš automobilio išlipo tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai. Dar matė, kad D. N. žmona A. norėjo pasikalbėti su moterimi, kuri sėdėjo automobilyje, bet ji nustūmė A. N. nuo savęs. Ji nėjo į lauką ir nieko nesiaiškino, ryte kai išvažinėjo iš savo kiemo, dar pasižiūrėjo į tą vietą, kur stovėjo automobilis BMW, tačiau jokių stiklo šukių nematė. Po kelių dienų susitikus su D. N. paklausė, kas atsitiko, jis man papasakojo, kad jį kaltina neva jis sužalojo kažkokią moterį. Tada ji iš karto jam pasakė, kad gali paliudyti ir pasakyti, kad jis nieko nedarė, nes ji viską matė pro savo namų langą, kas įvyko tą vakarą. Patvirtina, kad moteris pati isteriškai šaukė įvairiais necenzūriniais žodžiais ir pati pirma užsidarė savo automobilyje, neįsileido net vyriškio, kaip vėliau sužinojo, savo vyro. D. N. visą laiką stovėjo ramus ir net nebandė atidaryti automobilio durelių, o kitas sus juo buvęs vyriškis buvo labai agresyvus, jis puolė ir keikėsi net ant policijos pareigūnų (2 t., b. l. 25- 28).
27. Iš N. M. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2021 m. spalio 5 d. N. M. kreipėsi į policiją ir nurodė, kad 2021 m. spalio 5 d., 00.15 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), pasiimti savo vyro K. M., kurie buvo pas draugą D. N. ir vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl neaiškių aplinkybių jai stovint prie savo automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo D. N. ir nieko nesakęs griebė ją už kaklo, pakėlė ir trenkė į minėto automobilio galinį dangtį, dėl to ji patyrė fizinį skausmą ir nuo šio smūgio išdužo automobilio galinio dangčio stiklas (1 t., b. l. 7-9).
28. Iš policijos „Polis“ sistemoje užfiksuoto pranešimo matyti, kad 2021 m. spalio 5 d. 00 val.12 min. N. M. praneša apie prieš ją panaudotą smurtą, t. y. kad D. N. sugriebęs už kaklo su galva trenkė į automobilio galinį stiklą, informacija užregistruota 00 val. 16 min. (1 t., b. l. 13-15).
29. Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota garso įrašo, kurį pateikė Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius, apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, kaip N. M. skambina pagalbos centrui, pranešdama, jog atvykus pasiimti savo vyro, asmuo, pravarde „s.“ paėmęs ją už gerklės trenkė jos galva į mašinos stiklą (1 t., b. l. 21-23).
30. Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vaizdo įrašų iš policijos pareigūnų „Body camera“, apžiūra. Vaizdo įrašuose fiksuojama, kaip N. M., užsiėmusi galvą pasakoja pareigūnui, kaip D. N. pasivijęs ją iki automobilio sugriebė ją už kaklo ir jos galvą trenkė į automobilio stiklą, sako, kad plaukuose yra stiklo šukių. Pasakodama verkia(1 t., b. l. 25-27).
31. Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūrint automobilį matyti, kad automobilio galinis stiklas ties kampu sudužęs, suskilęs į daug mažų stiklo dalių, laikosi ant plėvelės, matyti skylė. Ties bagažinės dangčiu su stiklu matyti šviesių plaukų (1 t., b. l. 29-36).
32. Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos stiklo šukės ir šviesios spalvos plaukai, paimti automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu (1 t., b. l. 37-43).
33. Iš specialisto išvados Nr. pG 71/2022(04) matyti, kad nurodyta, kad N. M. nustatyta poodinė kraujosruva galvoje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio į galvos sritį metu. Nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Turimais duomenimis, kategoriškai susieti N. M. skausminius nusisksundimus pilvo srityje su 2021 m. spalio 5 d. patirta trauma nėra galimybės, kadangi pilvo traumavimo nenurodoma, išorinių sužalojimų pilvo srityje nenustatyta, pilvo ertmėje esančių struktūrų, organų, vaisiaus, placentos sužalojimo nerasta (1 t., b. l. 97-99).
34. Iš specialisto išvados Nr. pG 666/2022(04) matyti, kad N. M. nustatyti poodinė kraujosruva galvoje, galvos smegenų sukrėtimas padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-iais), sužalojimų padarymas gali būti paaiškinamas ir klausime nurodytomis įvykio aplinkybėmis (2 t., b. l. 154 – 156).
35. Iš specialisto T. Š. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, kad N. M. gyvo asmens tyrimas buvo atliktas iš medicininių dokumentų ir surašytas specialisto išvada Nr. G 1396/2021(04), tačiau šio tyrimo metu jam nebuvo pateikti visi medicininiai dokumentai. Po atlikto tyrimo buvo pateikta papildoma užduotis ir papildomi medicininiai dokumentai, surašyta specialisto išvada Nr. pG 71/2022(04), kurioje nustatyti N. M. padaryti sužalojimai. N. M. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę 2021 m. spalio 7 d., remiantis turimais duomenimis, šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodyto 2021 m. spalio 5 d. įvykio metu. N. M. nustatyta poodinė kraujosruva galvoje tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuota VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2021 m. spalio 7 d., turimuose dokumentuose nuo užduotyje minimos 2021 m. spalio 5 d. traumos iki šios dienos poodinės kraujosruvos galvoje buvimas neaprašytas. Teoriškai, po traumos poodinė kraujosruva formuojasi iškart po kraujagyslių pažeidimo, kuomet kraujas iš pažeistos kraujagyslės išsilieja į aplinkinius audinius apie jos pažeidimo sritį, priklausomai nuo minkštųjų audinių kiekio šioje srityje per juos kraujosruva gali išoriškai būti matoma ne iš karto (3 t., b. l. 22 – 24).
36. Iš Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnijos rašto Nr. 5-215 matyti, kad (duomenys neskelbtini), gatvių apšvietimas įjungiamas: 2021 m. rugsėjo 15 d. vakarais nuo 19.00 val. iki 22.00 val. ir rytais nuo 7.00 val. iki 7.45 val.; 2021 m. spalio 1 d. vakarais nuo 19.00 val. iki 22.00 val. ir rytais nuo 7.00 val. iki 7.45 val.; 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. vakarais nuo 17.00 val. iki 22.00 val. ir rytais nuo 7.00 val. iki 8.00 val. (3 t., b. l. 19)
37. Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, jog kaltinamasis 2021 m. spalio 5 d. apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 9 ant važiuojamosios kelio dalies, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu sugriebė nukentėjusiajai N. M. už kaklo ir galvą trenkė į automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą galvoje, galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nukentėjusiajai N. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
38. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018).
39. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, teismas vertina, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia sugriebė nukentėjusiajai N. M. už kaklo ir galvą trenkė į automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą ir sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokią teismo išvadą patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnis). Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Baudžiamojoje byloje nustatytų įrodymų visuma, kurie bus plačiau aptariami, teismo įsitikinimu, sudaro vientisą įrodymų grandinę, pagrindžiančią kaltinamojo D. N. kaltę.
40. Kaltinamasis tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, neneigė, kad įvykio metu buvo kartu su K. M. ir savo sutuoktine A. N., namuose vartojo alkoholį, kai atvažiavo nukentėjusioji parsivežti K. M.. N. M. susiginčijo su K. M. ir N. M. išėjo iš jo namų, paskui ją išėjo K. M. ir jis pats, kai priėjo prie automobilio, N. M. jau sėdėjo automobilio viduje užsirakinusi, iš karto atvažiavo policija. Teigia, kad jis N. M. nieko nedarė ir jos nesužalojo. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia viso proceso metu duoti nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai ir kiti surinkti bylos duomenys. Nukentėjusioji N. M. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad įvykio dieną kilus konfliktui su K. M. D. N. namuose, ji pirma išėjo į lauką, paskui ją ėjo D. N., kiek toliau taip pat ėjo ir K. M.. Jai priėjus prie automobilio, kurį buvo palikusi prie įvažiavimo į D. N. kiemą, paskui ją ėjęs D. N. priėjo prie jos, paėmė už gerklės ir trenkė jos galvą į automobilio galinį stiklą, dėl šio smūgio sudužo stiklas ir ji buvo sužalota. Nukentėjusiosios N. M. viso proceso metu duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, sutampantys ir logiški, savo parodymus ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, jos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios parodymais dėl prieš ją pavartoto smurto apimties ir įvykio aplinkybių. Pažymėtina, kad nukentėjusioji apie tokį savo sužalojimo būdą pasakė iš karto po įvykio skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą (1 t., b. l. 21 – 23), taip pat į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, tai užfiksuota byloje esančiuose vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 25 – 27), kurie buvo peržiūrėti ir teisiamojo posėdžio metu. Taip pat nukentėjusioji ne vieną kartą buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, visų jos apklausų metu nuosekliai parodė, kad ją sužalojo D. N. trenkdamas jos galvą į automobilio stiklą (1 t., b. l. 7 – 10, 158 – 161, 163 – 166, 179 – 184, 3 t., b. l. 109 – 112). Nukentėjusiosios parodymai teisiamojo posėdžio metu taip pat atitiko jos anksčiau nurodytas aplinkybes, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi.
41. Aiškinantis kaltės klausimą tokioje byloje, kurioje kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas bylos aplinkybes. Kaip jau minėta, nukentėjusioji iš karto po įvykio kreipėsi pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą ir telefoninio pokalbio metu nurodė, kad ją sužalojo D. N., tas pačias aplinkybes nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kurie tai patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 194 – 197, 2 t., b. l. 1 – 4, 3 t., b. l. 112 – 113). Taip pat analogiškas aplinkybes nurodė ir savo sesei liudytojai L. S. bei jos draugui A. R., kurių prašė pagalbos nuvežti ją į gydymo įstaigą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai L. S. ir A. R. patvirtino, kad nukentėjusioji N. M. buvo susijaudinusi, išsigandusi, papasakojo, kad ją sužalojo D. N. trenkdamas jos galvą į automobilio stiklą, N. M. skundėsi, kad jai labai skauda galvą, jaudinosi, kad dėl sužalojimo nenukentėtų jos kūdikis, taip pat jie matė išdaužtą automobilio stiklą (2 t., b. l. 7 – 10, 148-148, 3 t., b. l. 115 – 116). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Nors liudytoja L. S. yra nukentėjusiosios sesuo, o liudytojas A. R. yra L. S. draugas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šie liudytojai turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Vien tai, kad nukentėjusioji apie įvykį pasipasakojo savo šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, savaime nesuteikia pagrindo nesiremti šių asmenų parodymais nesant šiuos parodymus paneigiančių objektyvių duomenų.
42. Nukentėjusiosios pateiktą įvykio versiją patvirtina ir liudytojai V. G. ir G. M., kurie, nors paties įvykio tiesiogiai nematė, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad kitą dieną po įvykio matė, jog N. M. automobilio BMW galinis stiklas yra išdaužtas, nors prieš tai vakare jis buvo sveikas (2 t., b. l. 38 – 41, 44 - 47, 3 t., b. l. 115- 115). Nors kaltinamojo gynėjas abejojo šių liudytojų parodymų objektyvumu dėl galimybės praėjus kiek laiko apklausų metu nurodyti tikslią dieną, kada jie matė sudaužytą N. M. automobilio stiklą, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad nors minėti liudytojai apie nurodytą aplinkybę buvo apklausti praėjus 4 mėnesiams po nagrinėjamo įvykio, tačiau vien ši aplinkybė negali paneigti šių liudytojų parodymų teisingumo ir objektyvumo. Pažymėtina, kad situacija, jog yra išdaužiamas automobilio stiklas, nėra kasdienė ir įprasta, todėl neabejotina, kad šis įvykis ir konkrečiai šio įvykio data galėjo būti įsimenama liudytojams V. G. ir G. M., todėl nėra pagrindo netikėti šiais liudytojais ir nesiremti jų parodymais.
43. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad 2021 m. spalio 5 d ją sužalojo D. N. patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados Nr. pG 71/2022(04) ir pG 666/2022(04), iš kurių matyti, kad N. M. nustatyta poodinė kraujosruva galvoje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio į galvos sritį metu. N. M. nustatyti poodinė kraujosruva galvoje, galvos smegenų sukrėtimas padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-iais), sužalojimų padarymas gali būti paaiškinamas ir klausime nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (2 t., b. l. 154 – 156). Be to, teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas T. Š. patvirtino savo pateiktas specialisto išvadas ir paaiškino, kad šias išvadas jis padarė išanalizavęs N. M. medicininius dokumentus, kuriuose aprašyti N. M. nustatyti sužalojimai. (1 t., b. l. 97-99, 2 t., b. l. 154 – 156, 3 t., b. l. 22-25, 137 – 138). Byloje taip pat yra pateikta ir specialisto išvada Nr. G 1396/2021(04), kurioje konstatuota, jog remiantis medicininių dokumentų duomenimis N. M. objektyvių duomenų apie kūno sužalojimą nenustatyta. VšĮ Tauragės ligoninėje 2021 m. spalio 5 d. N. M. nustatytas galvos sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais simptomais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais (1 t., b. l. 89). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas akcentavo šią išvadą ir kėlė abejones dėl N. M. vėlesnėmis specialisto išvadomis Nr. pG 71/2022(04) ir pG 666/2022(04) nustatytų sužalojimų, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti minėtų specialisto išvadų Nr. pG 71/2022(04) ir pG 666/2022(04) pagrįstumu, nes teisiamojo posėdžio metu specialistas paaiškino, kad specialisto išvada Nr. G 1396/2021(04) buvo pateikta neturint visų N. M. gydymo medicininių dokumentų, todėl ištyrus N. M. gydymosi VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje medicininius dokumentus buvo konstatuota, kad nagrinėjamo įvykio metu N. M. padaryta poodinė kraujosruva galvoje ir galvos smegenų sukrėtimas, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialistas taip pat paaiškino, kad priklausomai nuo minkštųjų audinių kiekio sužalojimo srityje per juos kraujosruva gali išoriškai būti matoma ne iš karto. Taigi vien tai, kad VšĮ Tauragės ligoninėje apžiūrint nukentėjusiąją N. M. iš karto po įvykio 2021 m. spalio 5 d. objektyviai nebuvo stebimi sužalojimai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2021 m. spalio 7 d. N. M. nustatyta poodinė kraujosruva galvoje ir galvos smegenų sukrėtimas buvo padaryti ne nagrinėjamo įvykio metu. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. pG 71/2022(04) užfiksuoti N. M. padaryti sužalojimai atitinka jos nurodytas įvykio aplinkybes apie tai, kad sužalojimai jai padaryti dėl D. N. smūgio, kai jis jos galvą trenkė į automobilio stiklą, todėl atmestinos gynybos abejonės, kad N. M. sužalojimus galėjo patirti iki ar po šio įvykio, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus N. M. galėjo patirti kitu būdu ir kitoje vietoje. Specialisto išvados Nr. pG 71/2022(04) ir pG 666/2022(04) patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji buvo nežymiai sužalota, t. y. jai buvo padaryta kraujosruva galvoje ir galvos smegenų sukrėtimas.
44. Vertinant nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų teisingumą pažymėtina, kad nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji būtų turėjusi suinteresuotumą apkalbėti kaltinamąjį. Kaltinamasis akcentavo, kad nukentėjusioji galėjo turėti motyvą jį apkalbėti dėl prieš daug metų tarp jo ir jos vyro K. M. buvusio konflikto, kai kaltinamasis buvo sužalojęs K. M., tačiau nukentėjusioji paneigė šią aplinkybę, nes patvirtino, kad minėtas įvykis buvo ne jos reikalas ir dėl prieš daug metų kilusio konflikto priešiškumo D. N. nejaučia, netgi priešingai – leido jos dukrai bendrauti su D. N. dukra. K. M. taip pat patvirtino, kad dėl seniai įvykusio konflikto su D. N. seniai susitaikė. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad K. M. 2021 m. spalio 4 d. kartu su D. N. leido visą vakarą savo sodyboje, vartojo alkoholinius gėrimus, po to atvažiavo pas D. N. į svečius ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su kaltinamojo pateikta versija, kad nukentėjusioji jį apkalba dėl prieš daug metų tarp jo ir nukentėjusiosios vyro kilusio konflikto.
45. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad įvykio vietoje nukentėjusioji atsisakė medikų pagalbos, nors tiek jis pats, tiek policijos pareigūnai siūlė jai iškviesti greitąją pagalbą, o tai kaltinamajam kelia papildomų abejonių dėl sužalojimų padarymo 2021 m. spalio 5 d. įvykio metu. Pažymėtina, jog teisme apklausta nukentėjusioji argumentuotai paaiškino, jog įvykio vietoje medikų pagalbos atsisakė būdama šoko būsenoje, manė, kad skausmas praeis ir nekils didesnių pasekmių ir sužalojimai rimtesnės įtakos jos sveikatai neturės. Tačiau grįžusi namo jautė didelį galvos skausmą, taip pat nerimą dėl kūdikio, nes tuo metu laukėsi, pradėjo skaudėti pilvą, todėl išsigando ir išsikvietė sesę, kad ją nuvežtų į ligoninę. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma logiškai paaiškina nukentėjusiosios delsimą kreiptis į medikus iš karto įvykio vietoje. Ta aplinkybė, jog nukentėjusioji į medikus kreipėsi po įvykio praėjus kelioms valandoms, nesudaro pagrindo jos parodymais netikėti bei vertinti, kad ji siekia kaltinamąjį apkaltinti išgalvotais dalykais.
Žemesnės instancijos teismas
46. Byloje apklausta liudytoja A. N. (kaltinamojo sutuoktinė) patvirtino, kad įvykio nematė, nes kai iš jos namų išėjo N. M., D. N. ir K. M., ji iš karto į lauką nėjo, o išėjo tik šiek tiek vėliau, atvykus policijos pareigūnams, N. M. jau buvo mašinoje, K. M. elgėsi agresyviai, o D. N. buvo ramus. Taigi ši liudytoja nematė, nei kaip N. M. nuėjo prie automobilio, taip pat nematė, kas vyko D. N. ir K. M. išėjus į lauką, todėl jos parodymai nepaneigia nukentėjusiosios nurodytų jos sužalojimo aplinkybių. Taip pat teismas nesiremia ir liudytojos A. R. parodymais, nes jos parodymai yra prieštaringi, nebuvo nuoseklūs viso proceso metu, be to, prieštarauja anksčiau aptartiems duomenims.
46.1. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. R. parodė, kad įvykio dieną buvo namuose, matė, kad D. N. į namus grįžo su kažkokiu vyriškiu apie 20.00 val. – 20.30 val. ir įėjo į namus. Vėliau ji atsigulė į lovą ir žiūrėjo televizorių, kai lauke prie pagrindinio kelio išgirdo triukšmą, pažiūrėjusi per langą pamatė, kad stovi tamsios spalvos automobilis, jai atrodo BMW, valstybinių numerių neįžiūrėjo, prie automobilio pamatė moterį, jos nepažinojo, tik girdėjo, kaip moteris klykė „dabar aš jus sutvarkysiu, dabar aš tau padarysiu“, pamatė, kad moteris atsisėdo į automobilį ir tik tada prie automobilio atėjo D. N. su vyriškiu, su kuriuo anksčiau grįžo į namus. Tas vyriškis rankomis daužė į automobilį, net spyrė kelis kartus koja, iš karto po to atvažiavo policija (2 t., b. l. 25 – 28). Tačiau apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. R. jau nurodė, kad ji visų pirma išgirdo, kad atvažiavo automobilis, todėl ji, galvodama, kad gal kažkas atvažiavo pas ją, nuėjo pažiūrėti prie lango, tačiau supratusi, kad atvyko ne pas ją, nuo lango nuėjo, ir tik po kiek laiko, maždaug po 5 - 10 minučių išgirdo triukšmą, ir priėjusi prie lango pamatė, kad prie automobilio buvo moteris, kuri šūkavo, tada atsisėdo į automobilį, paskui prie automobilio atėjo D. N. su kitu vyriškiu, kuris buvo agresyvus ir šaukė, kad atidarytų automobilį, nes kitaip jis išdaužys langus (3 t., b. l. 138).
46.2. Taigi, akivaizdu, kad šios liudytojos parodymai teisiamojo posėdžio metu skiriasi nuo aplinkybių, kurias ji buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad prie lango priėjo, nes išgirdo triukšmą, t. y. kad šaukė moteris, kuri atsisėdo į automobilį ir tada prie jos priėjo D. N. su kitu vyriškiu, o teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad prie lango priėjo, nes išgirdo, kad atvažiavo automobilis, tačiau supratusi, kad atvažiavo ne pas ją, nuo lango nuėjo ir tik vėliau, maždaug po 5 – 10 minučių išgirdo triukšmą. Iš teisiamojo posėdžio metu duotų liudytojos A. R. parodymų matyti, kad atvažiavus nukentėjusiosios automobiliui ji ne visą laiką nestebėjo, kas vyksta lauke, nes buvo nuėjusi nuo lango ir tik po 5 – 10 minučių išgirdo triukšmą, todėl akivaizdu, kad liudytoja A. R. nematė momento, kai buvo sužalota N. M., todėl nėra jokio pagrindo remtis šios liudytojos parodymais.
46.3. Be to, abejotina ir liudytojos A. R. galimybe matyti nakties metu gatvėje vykusius įvykius, nes, kaip nustatyta bylos duomenimis (3 t., b. l. 19), įvykio metu gatvėje apšvietimo nebuvo, įvykis įvyko rudenį, tamsiu paros metu, kelios minutės po vidurnakčio. Kad lauke buvo tamsu ir apšvietimas nebuvo įjungtas, patvirtino ir nukentėjusioji, ir liudytojai K. M., R. A., D. S.. Be to, liudytoja A. R. teigė, kad ji viską stebėjo iš savo kambario, į lauką išėjusi nebuvo. Kaip nustatyta liudytojos parodymų patikrinimo vietoje metu, nuo vietos, iš kurios, pasak liudytojos, ji viską stebėjo, iki vietos, kur buvo pastatytas N. M. automobilis, yra 22,45 m atstumas (3 t., b. l. 18), tačiau teisiamojo posėdžio metu ji teigė, kad atstumas nuo vietos, iš kurios ji viską stebėjo, iki automobilio buvo apie 150 metrų. Be to, nukentėjusioji N. M. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad įvykio metu prie liudytojos A. R. įvažiavimo į kiemą augęs medis buvo apaugęs šakomis, kurios, parodymų patikrinimo vietoje metu jau buvo nukarpytos, todėl šis medis turėjo užstoti įvykio vietos matomumą liudytojai A. R. (3 t., b. l. 1 – 9). Iš aptartų aplinkybių teismas daro išvadą, kad liudytoja A. R. iš savo namų negalėjo matyti tamsiu paros metu neapšviestoje gatvėje vykusių įvykių, ir papildomai pažymi, kad, įvertinęs šios liudytojos parodymų prieštaringumą ir nenuoseklumą viso proceso metu, teismas nesiremia šios liudytojos parodymais.
47. Gynyba taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo tada, kai nukentėjusioji paskambino policijai, iki policijos atvykimo praėjo 13 minučių, nėra žinoma, kas vyko per tas 13 minučių, kai nukentėjusioji buvo automobilyje ir pranešinėjo policijai, neaišku, ką veikė kiti šio įvykio dalyviai. Tačiau pažymėtina, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio kreipėsi pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą ir telefoninio pokalbio metu nurodė, kad ją sužalojo D. N.. Be to, pati nukentėjusioji patvirtino, kad iš karto paskambinusi policijai ji atsisėdo į automobilį ir užsirakinusi laukė policijos, iš automobilio išlipo tik atvykus policijos pareigūnams, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota per gynėjo akcentuojamą 13 minučių laikotarpį kol į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai.
48. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nekyla abejonių, jog kaltinamasis D. N. sužalojo N. M. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tarp kaltinamojo D. N. neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiajai N. M. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, byloje neginčytinai nustatyta, kad D. N. trenkdamas nukentėjusiosios galvą į automobilio stiklą, neabejotinai suprato, jog taip sužalos nukentėjusiąją, kaltinamasis turėjo suprasti, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajai gali būti padaryti sužalojimai, todėl toks jo veiksmas pagrįstai vertinamas kaip nusikalstama veika.
49. Įvertinus įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad byloje yra aiškios visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad D. N. 2021 m. spalio 5 d. apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) ant važiuojamosios kelio dalies, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu sugriebė nukentėjusiajai N. M. už kaklo ir galvą trenkė į automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą galvoje ir galvos smegenų sukrėtimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai, šiuo atveju N. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir to siekė. Todėl veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas tokią išvadą daro remdamasis nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu duotais parodymais, liudytojų K. M., L. S., A. R., R. A., D. S., V. G. ir G. M. parodymais ir kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymus, specialisto paaiškinimus ir kitus rašytinius bylos duomenis bei jų patikimumą byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, daro išvadą, kad būtent nukentėjusiosios parodymus patvirtina bylos duomenų visetas.
III. Bausmės skyrimo motyvai
50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).
51. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
52. Kaltinamojo D. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (1 t., b. l. 24).
53. Kaltinamasis D. N. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau ankstesni teistumai išnykę, paskutinį kartą teistas 2018 m. kovo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri teistumo neužtraukia, paskirtą baudą yra sumokėjęs. Kaltinamasis vedęs, turi nepilnamečių vaikų, turi darbą, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kitos jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje nėra.
54. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgus į įtariamąjį charakterizuojančias aplinkybes jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, viešųjų darbų, t. y. švelniausios rūšies, bausmė už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam neskirtina. Anksčiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tai, kad kaltinamojo D. N. darbas yra susijęs su komandiruotėmis į užsienį, D. N. skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba, netekus darbo, ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti. Bausmės dydis nustatytinas artimas BK 48 straipsnyje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui.
IV. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai
55. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji N. M. buvo sužalota dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad D. N. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Toliau teismas pasisakys dėl civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus reikalavimo dėl 728,28 Eur turtinės žalos atlyginimo ir civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimo dėl 323,76 Eur turtinės žalos atlyginimo bei dėl nukentėjusiosios N. M. reikalavimo dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių
56. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 323,76 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 141 - 143). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta suma. Kadangi iš ieškinio matyti, jog žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, dėl patirtų galvos sužalojimų N. M. buvo teiktos gydymo paslaugos VšĮ Tauragės ligoninėje ir VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (1 t., b. l. 56 – 63, 143), todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo.
57. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 728,28 Eur civilinį ieškinį. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad N. M. buvo sužalota kaltinamojo D. N. tyčiniais veiksmais, dėl jam konstatuotų sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus, dėl jų gydėsi nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d., tai patvirtina byloje esantys N. M. pateikti medicininiai dokumentai apie jai suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 56 – 80, 87). Iš minėtų medicininių dokumentų matyti, kad N. M. dėl 2021 m. spalio 5 d. patirtų sužalojimų kurį laiką buvo nedarbinga ir gavo nedarbingumo pašalpą, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra patvirtintas faktiniais duomenimis, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo.
Dėl nukentėjusiosios N. M. civilinio ieškinio
58. Nukentėjusioji N. M. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti jai iš kaltinamojo D. N. 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 172 – 174). Dėl neturtinės žalos civiliniame ieškinyje pažymima, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų apie savaitę laiko gydėsi ligoninėje, po to apie vieną mėnesį turėjo nešioti sprando įtvarą, dėl to patyrė ypač didelius nepatogumus ir fizinį skausmą. Be to, sužalojimo metu ji buvo nėščia, todėl negalėjo vartoti skausmą slopinančių vaistų, taigi turėjo kentėti didelį skausmą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, didelį šoką, buvo apribotos jos bendravimo galimybės, iki šiol kamuoja skausmai, dirglumas, baimė, nerimas.
59. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžio visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
60. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. N. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius –nukentėjusiosios N. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismui nekyla abejonių, kad dėl sužalojimo nukentėjusioji po įvykio patyrė fizinį skausmą, savaitę laiko buvo gydoma ligoninėje, po to apie mėnesį laiko turėjo nešioti specialų įtvarą, tai patvirtina byloje esantys N. M. gydymo dokumentai (1 t., b. l. 56 – 80, 87). Taip pat nekyla abejonių, kad ji jautėsi nesaugi ir pažeidžiama, išgyveno dėl patirto streso įtakos jos sveikatai. Teismo vertinimu, neteisėtais kaltinamojo veiksmais sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai lėmė neturtinės žalos atsiradimą nukentėjusiajai N. M.. Aptartos nusikalstamos veikos pasekmės nukentėjusiosios dvasinei ir fizinei sveikatai po įvykio sudaro pagrindą pripažinti, jog N. M. padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad po N. M. suteikto gydymo jai nebuvo rekomenduotos jokios specialios reabilitacijos procedūros, nėra jokių duomenų, kad praėjus daugiau kaip metams po patirto sužalojimo nukentėjusiajai būtų apribotos judėjimo galimybės, būtų būtina nešioti specialų įtvarą ar pan., pati nukentėjusioji patvirtino, kad kūdikiui, kurio tuo metu laukėsi, neigiamų pasekmių nekilo, ji pagimdė sveiką ir išnešiotą mergaitę. Taigi galima teigti, kad dėl patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių neliko.
61. Spręsdamas dėl nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia į šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos dydis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo kelių šimtų eurų iki 2 500 Eur (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256-648/2022, 2K-48-495/2021, 2K-86-628/2020, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-32-634/2023, 1A-206-926/2022, 1A-457-813/2022; 1A-106-919/2022, 1A-216-919/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-42-795/2023, 1A-146-557/2020 ir kt.). Be to, jau minėtoje CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
62. Kaltinamasis D. N. neprisipažino padaręs nusikaltimą, nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarinių, taip nesistengdamas sušvelninti nusikaltimo padarinių, nukentėjusiosios neatsiprašė. Įvertinus visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. M. priteistina iš kaltinamojo D. N. 1 500 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, tokio dydžio suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, tokį žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis turi šeimą, dirba, augina du nepilnamečius vaikus.
63. Nukentėjusioji N. M. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jos naudai iš kaltinamojo D. N. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikti mokėjimo kvitai (2 t., b. l. 175) patvirtina, kad nukentėjusioji N. M. jos interesus atstovaujančiai advokatei už baudžiamojoje byloje suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 000 Eur.
63.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018).
63.2. Teismas, vertindamas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad šios baudžiamosios bylos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu itin nesikeitė, visi teisme ištirti reikšmingiausi įrodymai iš esmės buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat atsižvelgia į nagrinėjamos bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, taip pat į 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo” (toliau - Rekomendacijos). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti suma yra pagrįsta, neviršija minėtose Rekomendacijose pateiktų dydžių, išlaidos atitinka teiktos teisinės pagalbos pobūdį ir yra pagrįstos būtinybe tinkamai organizuoti jos atstovavimą baudžiamajame procese, todėl priteistinos iš kaltinamojo.
64. Kaltinamajam D. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
65. Priimant nuosprendį, turi būti išsprendžiamas daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
65.1. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – paketas Nr. 0095676 su stiklo šukėmis ir vokas Nr. 1 su plaukais, saugomi Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas B 065670) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;
65.2. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktiniai diskai (3 vnt.) su nukentėjusiosios skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu ir policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašais, prisegti prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio – paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba, netekus darbo, ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti.
Bausmės pradžią D. N. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o D. N. pradėjus vykdyti bausmę – kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti N. M. iš D. N. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą N. M. ieškinio dalį dėl neturinės žalos atlyginimo atmesti.
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš D. N. 323,76 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus 76 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš D. N. 728,28 Eur (septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 28 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti nukentėjusiajai N. M. iš D. N. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) už suteiktas advokato paslaugas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui:
– paketą Nr. 0095676 su stiklo šukėmis ir voką Nr. 1 su plaukais, saugomus Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas B 065670) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
– kompaktinius diskus (3 vnt.) su nukentėjusiosios skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu ir policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašais, prisegtus prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.