- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- 1A-494-888/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41903-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- M. M., S. Š.
- Advokatai
- Violeta Naujokienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. Š. ir M. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
- S. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant S. Š. buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. bei įpareigojant nebendrauti su M. M.. S. Š. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant S. Š. buvimo vietos kontrolę gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. bei įpareigojant nebendrauti su M. M.. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant S. Š. buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ir įpareigojant nebendrauti su M. M.. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant S. Š. buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ir įpareigojant nebendrauti su M. M..
- M. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant M. M. buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. bei įpareigojant nebendrauti su S. Š.. M. M. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant M. M. buvimo vietos kontrolę gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. bei įpareigojant nebendrauti su S. Š.. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant M. M. buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ir įpareigojant nebendrauti su S. Š.. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant M. M. buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ir įpareigojant nebendrauti su S. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. Š. ir M. M. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2021 m. gruodžio 2 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini), išmušę UAB „G“ priklausančios degalinės lango stiklo paketą 844,18 Eur vertės ir sugadinę duris 150 Eur vertės, tuo padarė turto sugadinimo 994,18 Eur turtinę žalą, ir įsibrovę į degalinės pastatą, iš kur slapta pagrobė UAB „G“ priklausančius įvairių rūšių tabako gaminius, bendros 1751,12 Eur vertės.
II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Š. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės ir paskirti švelnesnę bausmę, t. y. baudą.
1.1. Skunde apeliantas ginčija jam paskirtą bausmę, nurodydamas, jog jam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi jis kaltu prisipažino visiškai, dėl nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi ir detaliai nurodė vagystės aplinkybes. Jo nuomone, apylinkės teismas nors ir atsižvelgė į atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau nepagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmę, o galėjo ir turėjo skirti švelnesnę bausmės rūšį, t. y. baudą. Paskirta laisvės apribojimo bausmė yra neproporcinga ir nepagrįsta, skiriant ją, apylinkės teismas neatsižvelgė į byloje nustatytus asmenį individualizuojančius požymius.
1.2. Taip pat apeliantas apeliaciniame skunde pažymi, kad apylinkės teismas teisingai nustatė, jog jis šiuo metu dirba – užsiima individualia veikla, o tai reiškia, kad jis gauna pajamas ir turi realias galimybes sumokėti paskirtą teismo baudą. Nuteistojo įsitikinimu, atsižvelgiant į visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti laisvės apribojimo bausmę pakeitus į švelnesnę bausmės rūšį – baudą.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas. Skunde nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas visiškai nepagrįstai netenkino jo prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis). Nurodo, jog viso baudžiamojo proceso metu jis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, atlygino žalą ir su nukentėjusiuoju susitaikė, todėl jo įsitikinimu yra visos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apylinkės teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog neva M. M. yra įtariamas ir kitoje baudžiamojoje byloje, todėl nėra pagrindo manyti, kad ateityje nedarys nusikalstamų veikų yra nepagrįsta, kadangi nusikalstamos veikos tiek šiuo nagrinėjamu atveju, tiek kitu atveju buvo padarytos faktiškai vienu metu, t. y. nusikalstamos veikos sekė viena po kitos, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo netenkinti prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjos advokatės palaikė apeliacinius skundus juose nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė juos tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistųjų S. Š. ir M. M. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.
Dėl nuteistojo S. Š. apeliacinio skundo
6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo S. Š. kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, t. y. bausmės rūšimi. Skunde apeliantas prašo paskirti švelnesnę bausmę (t. y. baudą), teigiant, kad pirmosios instancijos teismo jam paskirta laisvės apribojimo bausmė yra per griežta, jis šiuo metu yra dirbantis ir užsiima individualia veikla, tai reiškia, kad jis gauna pajamas ir turi realias galimybes sumokėti paskirtą teismo baudą. Taigi, apelianto S. Š. įsitikinimu, atsižvelgiant į visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti laisvės apribojimo bausmę pakeitus į švelnesnę bausmės rūšį – baudą.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam S. Š. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas (numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje) bei paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, bausmių rūšys ir dydžiai atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.
8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu S. Š. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
10. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, Nr. 2K-132-942/2016, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2021).
11. Nagrinėjamu atveju aktuali ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, jog, skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).
12. Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmes apeliantui. Byloje nustatyta, kad S. Š. nuteistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Be to, S. Š. nuteistas už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam S. Š. tiek pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės rūšys – laisvės apribojimas.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo dvi atsakomybę lengvinančias bei vieną sunkinančią aplinkybes, parinkdamas S. Š. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą. S. Š. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 178 straipsnio 2 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 187 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, ką apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad jis savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, ką taip pat apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apylinkės teismas be kita ko atsižvelgė ir į tai, kad praeityje jis yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d.; 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį). Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, kad apeliantas yra baustas administracine tvarka, o apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (2 t., b. l. 118-120).
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, apylinkės teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę ir jas argumentuotai motyvavo. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikaltimų pobūdžius, nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančią aplinkybę, ankstesnius teistumus bei kitas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas turi būti skiriamos laisvės apribojimo bausmės, dydžius parenkant mažesnius nei šios bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas praeityje buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, akivaizdu, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Taigi, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės už atskiras nusikalstamas veikas – paskirtos tinkamai ir užtikrina bausmės paskirtį.
15. Nustatyta, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant S. Š. buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. bei įpareigojant nebendrauti su M. M.; o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą S. Š. paskyrė laisvės apribojimo bausmę 4 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant S. Š. buvimo vietos kontrolę gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. bei įpareigojant nebendrauti su M. M.. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas paskirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, paskyrė mažesnius bausmių dydžius, nei šios bausmės vidurkis (laisvės apribojimo bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnesis ir 15 dienų). Be to, teismas visiškai pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant S. Š. buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ir įpareigojant nebendrauti su M. M.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant S. Š. buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ir įpareigojant nebendrauti su M. M..
16. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio teisinio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas galutinę bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti S. Š. paskyrus laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės individualizavimo yra teisėta, teisinga ir pagrįsta, jos keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo S. Š. apeliacinio skundo argumentai, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta.
17. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis užsiima darbine veikla, yra dirbantis pagal individualią veiklą, todėl jam paskyrus baudą jis turėtų realią galimybę ją sumokėti bei būtų pasiekti bausmės tikslai. Teisėjų kolegija, atmesdama šį nuteistojo prašymą pakeisti laisvės apribojimo bausmę į baudą, nurodo, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra S. Š. toliau galės tęsti savo darbinę veiklą, galės gyventi kitą socialiai aktyvų gyvenimą, o vien tai, kad jis galimai yra pasiruošęs sumokėti jam paskirtą baudą, teismo neįpareigoja tenkinti šio prašymo ir švelninti paskirtos bausmės rūšį. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo laisvės apribojimo bausmės su intensyvia priežiūra keisti į kitą bausmės rūšį, t. y. baudą, todėl šis apeliacinio skundo motyvas laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.
Dėl nuteistojo M. M. apeliacinio skundo
18. Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai netenkino jo prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio nuostatomis. Apeliaciniame skunde pakartotinai nurodė, kad viso baudžiamojo proceso metu jis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, atlygino žalą ir su nukentėjusiojo atstovu susitaikė, taip pat yra pagrindas manyti, kad jis ateityje nebenusikals, todėl jo manymu, yra visos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
19. BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Nesant bent vienos iš aptartų sąlygų, BK 38 straipsnio nuostatų taikymas kaltininko atžvilgiu yra negalimas. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai byloje nustatomos visos sąlygos, būtinos BK 38 straipsnio nuostatoms taikyti, sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi būti įgyvendinta besąlygiškai, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes.
20. Byloje nustatyta, kad M. M. Lietuvos Respublikoje nusikalto pirmą kartą, anksčiau buvo teistas Danijos Karalystėje (2 t., b. l. 101-103), padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, savo kaltę dėl padarytų veikų pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad padaryta turtinė žala nukentėjusiajam yra atlyginta, su nukentėjusiosios atstovu M. M. susitaikė, todėl anot apylinkės teismo, yra BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, t. y. nėra pagrindo manyti, kad M. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kadangi nėra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, nes tik esant visoms šioms sąlygoms, yra galimybė svarstyti dėl straipsnio nuostatų taikymo apeliantui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2012, 2K-32-511/2017, 2K-49-693/2019). Priešingai nei nurodyta apelianto M. M. skunde, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-273-788/2020).
21. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų gailisi, ir kad atlygino padarytą turtinę žalą, nėra besąlygiškas pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, kadangi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima daryti neabejotinos išvados, kad M. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors iki šių nusikalstamų veikų padarymo jis nebuvo teistas, tačiau šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose, kurioje M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei BK 187 straipsnio 1 dalyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad M. M. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose 2022 m. spalio 24 d. buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taip pat iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie M. M. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metų laikotarpį, nustatyta, kad apeliantas net 7 kartus baustas administracine tvarka, o apie paskirtų nuobaudų sumokėjimą informacijos nėra. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. M. kartą buvo teistas Danijoje už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Akivaizdu, kad M. M. yra linkęs nusikalsti, elgiasi netinkamai, todėl šiuo atveju baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto ir nuteistajam paskiriant bausmę, kadangi nėra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo M. M. skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Visgi, nors ir aplinkybė, kad šiuo metu nagrinėjama kita baudžiamoji byla M. M. atžvilgiu, negali būti esminė dėl BK 38 straipsnio nuostatų netaikymo, tačiau svarbu pažymėti, kad visos anksčiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad M. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ko pasėkoje ir nėra galimybės taikyti BK 38 straipsnio nuostatų.
23. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, nuteistajam M. M. baudžiamasis įstatymas pritaikytas ir jam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų bei pagrįstai nusprendus netaikyti BK 38 straipsnio nuostatų jo atžvilgiu.
24. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendis dalyse dėl S. Š. paskirtos bausmės bei BK 38 straipsnio nuostatų netaikymo M. M. atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistųjų S. Š. ir M. M. apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl proceso išlaidų
25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius pateikė pažymas Nr. APD-2022-07788 ir Nr. APD-2022-10465 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam S. Š. (3 t., b. l. 30) ir nuteistajam M. M. (3 t., b. l. 40). Pagal šias pažymas antrinės teisinės pagalbos išlaidos S. Š. sudaro 93,33 Eur, o nuteistajam M. M. sudaro 190 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtos ir prašomos priteisti už nuteistiesiems suteiktą teisinę pagalbą nurodytos išlaidų sumos yra neprotingos ar neproporcingos nuteistųjų turtinėms padėtims. Prašomos priteisti proceso išlaidų sumos yra realios ir pagrįstos, todėl jos turi būti išieškotinos iš nuteistųjų S. Š. ir M. M. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų S. Š. ir M. M. apeliacinius skundus atmesti.
Iš nuteistojo S. Š. priteisti 93,33 Eur (devyniasdešimt tris eurus trisdešimt tris euro centus) valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o iš nuteistojo M. M. priteisti 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.