- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-25
- Bylos Nr.
- e2-4448-639/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02250-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- A. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo priteisimo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. S., išlaikymą nepilnametei dukrai A. S. mokant po 500,00 Eur kas mėnesį bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas t. y. žyminį mokestį.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad nuo dukros A. S. gimimo tėvas A. S. vaiko gyvenime nedalyvavo, nepirko nei rūbų, nei kokiu kitų priemonių ar maisto, nemokėjo alimentų, kol jie nebuvo priteisti po 400 Lt mėn. - Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotu 2012 m. liepos 20 d. Teismo įsakymu. Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta su motina. Tėvas su vaiku nebendrauja, jos pasiekimais ir sveikata nesidomi. Teismo priteisto išlaikymo vaikui nebepakanka, nes vaikas užaugo, pradėjo lankyti mokyklą, neformaliojo ugdymo būrelius – keramikos būrelį, baseiną, šokiu studija, dailės būrelį, šachmatų treniruotes. Augant infliacijai, kilo maisto produktų, higienos, ugdymo ir lavinimo bei kitų būtiniausių prekių kainos, sumažėjo galimybė tenkinti vaiko būtiniausius poreikius. Dukra turi sveikatos problemų, reikalingas medicininis gydymas, reabilitacija. Ne visa med. pagalba yra nemokama, tenka naudotis mokamomis gydytojų paslaugomis, t. y. neurologo, ortodonto, stomatologo, reumatologo paslaugomis. Dukrai sulaukus 10 ( beveik 11) metų, keitėsi ir jos poreikiai lyginant su 2012 metais - nauji baldai (pakeistos 3 lovos pagal jos amžių, darbo/rašomasis stalas su kėde, drabužių spintelės). Šiam momentui reikalingas kompiuteris, spausdintuvas, nauja drabužine. Buvo nupirkti 3 dviračiai ir keli atitinkantys jos amžiaus paspirtukai, rogės, mobilusis telefonas. Tėvas nesuteikė vaikui gyvenamosios vietos, nors turi 3-ju kambarių butą Klaipėdoje, kurį nuomoja nuo 2008 metų. A. suėjus 1-eriems metams pirko didesnį butą tam, kad užtikrinti dukrai atskirą kambarį, kuriame buvo daromas remontas, einamieji apdailos darbai, pakeistos lubos, grindys, PVC langas ir langų roletai. Taip pat stengiasi užtikrinti dukrai atostogas, bent vieną kartą metuose važiuoja į šiltus kraštus, aplanko ir Lietuvos miestus. Dukros tėvas A. S. visiškai nebendrauja su vaiku. Prašė jo neieškoti, jam netrukdyti, su jo nebendrauti jokiais klausimais. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) panašiai 20 metų. 2016 metais gavo el. laišką, kuriame atsakovas nurodė, kad bus mokama 2000 Eur metams (panašiai po 166 Eur/mėn.), plius po 100 Eur Kalėdoms, 100 Eur gimtadieniui ir 50 Eur Velykoms, bet tai buvo ištesėta tik 1 karta. Iki 2023 metu atsakovas mokėjo tik po 2000 Eur metams, neindeksuodamas nei vieno karto. Laiške buvo reikalauta nutraukti bet koki bendravimą su dukra, nebebandyti su juo susisiekti. Š. m. kovo mėnesį ieškovė susisekė su juo pasiūlydama peržiūrėti alimentų sumą, jis kategoriškai atsisakė, nors į motyvacinį laišką sureagavo, kad jis sutinka, kad minimalios būtinos išlaidos vaikui 800 Eur nėra daug ir net gi gali būti daugiau, bet be teismo sprendimo jis didesnės sumos nemokės. Mediacija buvo trumpa, jam iškart atsisakius keisti sumą į bet kokią didesnę. Ieškovė gavo iš jo bankinius išrašus apie gaunamą invalidumo pašalpą, kurią sudaro panašiai 1100 Eur/mėn. Nurodo, jog jis yra nedirbantis, tačiau pareiškėja tuo abejoja. Atsakovas sakė pareiškėjai, kad jo butas išnuomotas, garažas ir sportinis automobilis (duomenys neskelbtini) perrašyti tėvui, o žemės sklypas Klaipėdoje - jo mamai, tad jis nieko be invalidumo pašalpos neturintis. Ragino pareiškėją kreiptis i teismą kuo greičiau. Ieškovė mano, kad laikas vaiko tėvui prisidėti prie vaiko išlaikymo daug didesne suma.
3. Byloje gautas atsakovo atliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, jog atsakovas iš dalies sutinka su ieškiniu. Nurodė, kad nuo 2003 metų gyvena (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. gruodžio mėn. gauna nedarbingumo išmoką kas sudaro apie 950 Eur, todėl vaiko išlaikymui skirti po 500 Eur yra per didelė našta jam. Su ieškove niekada kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, o apie nėštumą ieškovė nuo jo ilgai slėpė. Paaiškino, kad ieškovė meluoja, jog jis niekada nepirko vaikui rūbų, nei kitų priemonių. Esą, pirko ir rūbus, ir pinigų papildomai duodavo, ir vaikui planšetę vaikišką buvo nupirkęs. Tačiau atsakovas sutinka, kad išmoka nepilnamečiui vaikui 177 Eur per mėnesį šiai dienai gali neatitikti vaiko poreikių.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad vaiko poreikiai labai išaugo, ieškovė patiria daug išlaidų, už teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą ieškovei sunku patenkinti minimaliausius vaiko poreikius. Vaikas greitai auga, reikia dažnai keisti drabužius, avalynę, turi sveikatos problemų. Paskutinius 7 metus vaiko nerėmė, nepirko rūbų ar kitų priemonių. 2016 m. su vaiku nebendrauja ir neskambina, net atviruko neatsiuntė, su gimtadieniu nesveikina. Mano, kad vaiko tėvui atėjo laikas prisiimti atsakomybę ir pradėti išlaikyti savo vaiką skiriant jam po 500 Eur per mėnesį išlaikymo.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad sutinka jog vaiko išlaikymui reikalinga didesnė suma, tačiau padidinti iki 500 Eur nesutinka. Paaiškino, kad su jokia suma skirti vaiko išlaikymui nesutinka, kadangi negali skirti net bazinės 177 Eur išlaikymo sumos, neturi tokių pajamų, kad galėtų skirti išlaikymą vaikui. Nurodė, kad šiai dienai yra nedarbingas ir gauna nedarbingumo išmoką (duomenys neskelbtini) po 220 Eur į savaitę, t. y. apie 950 Eur per mėnesį. Mano, kad ieškovė gali susirasti darbą Lietuvoje, kadangi dabar dirba tik du mėnesius per metus kitoje valstybėje, o vaikas jau yra užaugęs ir nebereikalauja tiek daug priežiūros. Bendravimas su vaiku yra komplikuotas ir greičiausiai jo nebebus. Kai grįžta į Lietuvą visada sako, kad jei nori gali atvesti dukrą pas jį, tačiau ieškovė suranda įvairiausių priežasčių, kad jis nesusitiktu su vaiku. Ir toliau sutinka mokėti pinigus vaiko išlaikymui, tačiau ne 500 Eur sumą, o po 220 Eur kas mėnesį. Be to, jam bendravimas su vaiku atrodytu keistas, kadangi jis gyveno su kita moterimi. Prašo teismo įvertinti jo ir ieškovės finansinę situaciją, priteisti mokėti tokią sumą, kuri būtų teisinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2012 m. liepos 12 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11003-794/2012 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgus į infliaciją, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012 m. liepos 19 d. iki A. S. sulauks pilnametystės; A. S. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirta ieškovė I. D..
7. Šalys pasinaudojo privalomąja mediacija, tačiau nepasiekus susitarimo mediacija 2023 m. kovo 29 d. nutraukta mediatoriui pripažinus, kad mažai tikėtina, jog tęsiant mediaciją civilinis ginčas bus išspręstas taikiai.
8. Nustatyta, kad A. S. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. 2021 m. gruodžio 12 d. charakteristikoje mergaitė charakterizuojama kaip geranoriška, rami mergaitė, gebanti užmegzti ir palaikyti tarpusavio santykius su bendraamžiais. Mokinė tvarkinga, turi visas priemones, reikalingas mokymosi procesui. Taip pat, ji mokosi puikiai, stropiai atlieka namų ir klasės darbus. Stengiasi visus darbus atlikti puikiai, jeigu ko nesupranta, klausia, prašo paaiškinti dar kartą. Pertraukos metu mergaitė judri, žaidžia ir gerai sutaria su bendraklasiais, mėgsta piešti, skaityti. Nepatinka triukšmas, nori ramybės.
9. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo nepilnametį vaiką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
10. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 straipsnis).
11. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018 konstatavo, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Kasacinis teismas pažymėjo, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).
13. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas; pablogėjo sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių lėšų reikia vaiko mokymusi, pomėgiams, ar vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir kt.).
14. Ieškovė teigia, kad nuo teismo įsakymo, kuriuo iš atsakovo nepilnamečiam šalių vaikui priteistas 115,85 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš esmės pasikeitė aplinkybės, kadangi dėl vaiko amžiaus ir ekonominių pokyčių iš esmės padidėjo išlaidos vaiko poreikiams patenkinti ir esamo priteisto išlaikymo nebeužtenka dukters poreikiams užtikrinti.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
16. Taigi esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad nuo išlaikymo priteisimo, t. y. nuo 2012 m. liepos 20 d., padidėjo šalių nepilnamečio vaiko A. S. poreikiai, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį.
17. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).
18. Ieškovė ieškinyje pateikė nepilnametės dukters S. M. poreikių apskaičiavimą, iš kurio matyti, kad vaiko poreikių patenkinimui viso reikalinga apie 800 Eur suma per mėnesį: buitines išlaidos, kurias sudaro vaiko telefono išlaidos, jos TV programų paketas, internetas, komunaliniai už butą vaiko dalis (ieškovė už butą sumoka panašiai apie 300 Eur komunalinių mokesčių tai patvirtina byloje pateikti apmokėjimai 2023 m. vasario ir kovo mėnesio per Swedbank platformą), apie 150 Eur – buitinės išlaidos, pietus mokykloje – 50 Eur; minimaliai maistas – 200 Eur; batams ir rūbams skiria – 100 Eur.
19. Ieškovė taip pat nurodė, kad 100 Eur suma reikalinga vaiko akiniams įsigyti per metus; kadangi vaikas turi sveikatos problemų ieškovė jai perka ir vaistus bei augalinių preparatų iš Egipto, kurio vieno buteliuko kaina 100 Eur; Kartais naudojasi mokamomis medicininėmis paslaugomis, t. y. neurologo konsultacijomis, kurio kaina po 45 Eur, reumatologo konsultacijai mokama panašiai apie 40 Eur. Taip pat, 33 Eur – kanceliarinėms prekėms, kitos išlaidos mokykloje. Klasėje surenka po 50 Eur metams visom reikmėm, už pratybas po 70 Eur/metams, Anglu kalbos diskas 20 Eur. Dažnai reikia atšviesti arba atspausdinti užduotis. Išleistuvėms birželio 8 d. surinkta po 50 Eur (foto, diplomas, medalis, gėles mokytojams), 70 Eur kainuoja išleistuvių švente Vinetų kaime, 33 Eur - higienos priemonės, plauku spec. priemonės, pakirpti plaukus bent 2 kartus metuose po 20-25 Eur, 100 Eur/mėn. – iš jų po 50 Eur turėtų būti skirta privalomajam laisvalaikiui, 20 - 30 Eur skiria vaiko draugo dovanai.
20. Teismui pateiktos pirkimo išklotinės, kurioje matosi, kad ieškovė pirko dukrai knygas – 131,89 $ vertės, paspirtukas – 24,99 Eur, Lego – 19,99 Eur, moksleivio kėdė - 37,00 Eur, rašomasis stalas „Ami“ – 179,99 Eur, kušetė – 210 Eur, pakabinama lentyna „Ami“ – 81,84 Eur ir kitus būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti daiktus.
21. Pažymėtina, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan., tačiau vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Taigi sprendžiant dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
22. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas gali būti laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840 Eur (neatskaičius mokesčių).
23. Pažymėtina, kad nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, tačiau tenkinimui būtina skirti dėmesio (ir materialinių išteklių) vaiko bendravimo, laisvalaikio, pomėgių skatinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Vaiko teisių apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose taip pat akcentuojama, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, 31 straipsnis; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, 16 straipsnis).
24. Nustatyta, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, praėjo daugiau nei vienuolika metų. Šalių nepilnamečiam vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), jau yra 11 metų. Be to, pažymėtina ir tai, kad per vienuolika metų pasikeitė ir šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, drabužių, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Ieškovė nurodo, kad mergaitė yra labai aktyvi, lanko šachmatų, keramikos, dailės būrelius, baseiną, šokių studija, būreliai yra mokami, Be to, mergaitė turi sveikatos problemų – nustatytas F95.1 Lėtiniai judesių arba balso tikai; F95.2 Kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai [de la Turėto (de la Tourette) sindromas]; 2019 m. K21.9 Gastroezofaginio refliukso liga be ezofagito; 2021 m. nustatytas H52.0 Hipermetropija (toliaregystė); nuo 2022 m. H52.1 Miopija (trumparegystė); sąkandžio patologija - žandikaulių bei kitos diagnozės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertintina, kad yra tenkinami ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet ir papildomi, taigi A. S. poreikių tenkinimui, tikėtina, išleidžiama didesnė nei minimali (840 Eur) per mėnesį suma.
25. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui dydis po 115,85 Eur, o bendru sutarimu mokamas 2000 Eur per metus (panašiai 166 Eur per mėnesį), kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės. Juk paaugus vaikui, padidėjo jo poreikiai drabužiams ir avalynei, skirtiems mokyklai ir laisvalaikiui, ugdymui, papildomoms mokslo reikmėms, būreliams, maitinimui, higienai. Atsirado vaiko asmeninių smulkių išlaidų poreikis. Pažymėtina, kad didesni vaikų poreikiai jiems paaugus ir šalyje pasikeitusi ekonominė situacija dėl infliacijos yra visiems žinomos aplinkybės ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis).
26. Pažymėtina ir tai, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką.
27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas sumas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatos problemas, ekonominę realybę, pateiktus byloje įrodymus, teismas daro išvadą, kad vaiko poreikių užtikrinimui nurodoma 800 Eur išlaidų suma gali būti laikoma iš esmės pagrįsta (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
28. Teismas, nustatęs vaikų poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
29. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
30. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje D Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
31. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pateiktame Swedbank išraše matyti, kad už komunalinius patarnavimus, mobilaus ryšio priemonių paslaugas, dukros pietus 2023 m. vasario mėnesį sumokėta 382,18 Eur, 2023 m. kovo mėn. sumokėta 378,51 Eur.
32. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirba, turi neįgalumą. Teismui pateiktas iš neįgalumo tarnybos laiškas, kuriame nurodoma jog 2022 m. birželio mėnesio bus mokama po 208 Eur į savaitę. Nustatyta, kad atsakovas vairuoja automobilį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis atsakovas nuosavybės teise nuo 2007 m. gruodžio 29 d. valdo būtą adresu (duomenys neskelbtini). Credit info duomenimis įregistruota hipoteka, Nr. (duomenys neskelbtini). Swedbank banke 2019 m. liepos 24 d. sudaryta Periodinio kredito pervedimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pavedimai už paskolą vykdomi iš G. S. sąskaitos į atsakovo sąskaitą po 232 Eur. Taip pat, pateiktas AIB banko išrašas iš kurio matyti, kad atsakovui kas mėnesį pervedama apie 1080 Eur pašalpos. Paanalizavus išrašą matyti, kad yra gaunamos neaiškios kilmės lėšos, pvz.: 2023 m. birželio 8 d. pervesta 1250 Eur iš (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad iš pateiktų dokumentų matyti jog atsakovo pašalpa per mėnesį siekia apie 1080 Eur, o banko išrašų balansas 2023 m. kiekvieno pateikto mėnesio pradžioje ženkliai didesnis, t. y. 2023 m. vasario 1 d. balansas 2076,56 Eur, kovo 1 d. 2068,50 Eur, balandžio 3 d. 1231,07 Eur, o balandžio 26 d. balansas 2059,68 Eur. Iš banko išklotinės susidaro nuomonė, kad atsakovas gauna papildomai lėšų, ne tik neįgalumo pašalpą. Byloje pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ agentūros laiškas, patvirtinantis, kad atsakovas nuomojasi būstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad už nuomą moka 600 Eur, tačiau tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikta. Atsiliepime bei teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad turi neįgalumą ir šiuo metu nedirbantis. Tokiame dideliame mieste kaip (duomenys neskelbtini) labai sunku išgyventi. Paaiškino, kad ieškovė galėtų dirbti ir gauti pajamas Lietuvoje, o ne tik (duomenys neskelbtini) 2 mėnesius per metus.
33. Bylos duomenimis, atsakovas A. S. 2023 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Vaikų teisių tarnybą dėl galimų dukros A. S. teisių pažeidimų. Dukrai nustatytas turėto sindromas bei toliaregystė. Atsakovo nuomone, šie sutrikimai vaikui galėjo išsivystyti dėl patiriamos psichologinės įtampos namuose dėl pernelyg mamos daromo spaudimo vaikui mokytis.
34. Vaiko situacijos vertinimo anketoje 2023-05-15 Nr. 5VSV-1988, vaiko apsaugos poreikio vertinime Institucija pažeidimų dėl mamos elgesio su vaiku nenustatė, tačiau pažeista vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Ši vaiko teisė neįgyvendinama dėl tėvo atsisakymo bendrauti su vaiku.
35. Įvertinus bylos rašytinę medžiagą, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl teismas yra tos nuomonės, kad šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas vertina ir tai, kad šalių nepilnametei dukrai gyvenant pas ieškovę, vaiko motinai (ieškovei) tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta. Atsakovas su dukra iš esmės nebendrauja, papildomai prie vaiko išlaikymo neprisideda. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas nors ir pateikė teismui neįgalaus parkavimo pažymėjimą, tačiau neįgalumo pažymėjimas nėra pateiktas. Todėl visiškai neaišku koks netekto darbingumo lygis, taip pat nepateikta medicininė pažymą patvirtinanti jog atsakovas sunkiai serga ir visiškai negali dirbti bei prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo.
36. Teismas, remdamasis išdėstytu, atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, kadangi 2012 m. liepos 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo išduotu teismo įsakymu priteistas išlaikymo dydis (115,85 Eur) ir bendru šalių sutarimu pakeistu 2000 Eur metams t. .y. apie 166 Eur/mėn., teismo vertinimu, šio sprendimo priėmimo momentu neatitinka proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, taip pat valstybės mokamą išmoką vaikui, sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2012 m. liepos 12 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11003-794/2012 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai A. S. 115,85 Eur dydis pakeistinas, jį padidinant iki 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 12 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, padidinus vaiko išlaikymui teikiamą sumą, bus labiau garantuotas nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimas, o 400 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis).
37. Ieškovė skirtina jos vaikui iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
38. LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. LR CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalys buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. LR CPK 85 str. nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus (12 mėn.) sumą. Nustatyta, kad teismas patenkino ieškinį iš dalies ir padidino išlaikymo sumą nuo 115,85 Eur. iki 400,00 Eur., t.y. 284,15 Eur. Taigi ieškinio suma yra 3409,80 Eur. (284,15 Eur. x 12 mėn. = 3409,80 Eur.). Žyminis mokestis nuo šios sumos, įvertinus tai kad byla buvo nagrinėjama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis (mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur) yra 77,00 Eur. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 77,00 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
P. K. apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2012 m. liepos 12 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11003-794/2012, iš atsakovo A. S. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš A. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą po 400 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. balandžio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę I. D. nepilnamečiam vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. S. 77 Eur (septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662). (Pastaba. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį e2-4448-639/2023)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.