- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2A-981-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02250-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- I. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo priteisimo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11003-794/2012 iš atsakovo A. S. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš A. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini) mokamą po 500 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
2. Nurodė, kad atsakovas vaiko gyvenime nedalyvavo, nepirko nei rūbų, nei kitų priemonių ar maisto, nemokėjo išlaikymo, kol jie nebuvo priteisti. Teismo priteisto išlaikymo vaikui nebepakanka, nes vaikas užaugo, pradėjo lankyti mokyklą, neformaliojo ugdymo būrelius – keramikos būrelį, baseiną, šokių studiją, dailės būrelį, šachmatų treniruotes. Augant infliacijai, kilo maisto produktų, higienos, ugdymo ir lavinimo bei kitų būtiniausių prekių kainos, sumažėjo galimybė tenkinti vaiko būtiniausius poreikius. Dukra turi sveikatos problemų, reikalingas medicininis gydymas, reabilitacija. Ne visa medicininė pagalba yra nemokama, tenka naudotis mokamomis gydytojų paslaugomis, t. y(duomenys neskelbtini) paslaugomis. Dukrai sulaukus (duomenys neskelbtini) metų, keitėsi ir jos poreikiai lyginant su 2012 metais - nauji baldai (pakeistos 3 lovos pagal jos amžių, darbo/rašomasis stalas su kėde, drabužių spintelės). Šiuo metu reikalingas kompiuteris, spausdintuvas, nauja drabužinė. Buvo nupirkti 3 dviračiai ir keli atitinkantys jos amžių paspirtukai, rogės, mobilusis telefonas. Tėvas nesuteikė vaikui gyvenamosios vietos, nors turi 3-ju kambarių butą Klaipėdoje, kurį nuomoja nuo 2008 metų. Ieškovė teigia, kad pirko didesnį butą tam, kad užtikrintų dukrai atskirą kambarį, kuriame buvo daromas remontas, einamieji apdailos darbai, pakeistos lubos, grindys, PVC langas ir langų roletai. Taip pat stengiasi užtikrinti dukrai atostogas, bent vieną kartą metuose važiuoja į šiltus kraštus, aplanko ir Lietuvos miestus. Taip pat nurodė, kad atsakovas prašė jo neieškoti, jam netrukdyti, su juo nebendrauti jokiais klausimais. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 metais gavo el. laišką, kuriame atsakovas nurodė, kad bus mokama 2000 Eur metams (panašiai po 166 Eur/mėn.), plius po 100 E. K., 100 Eur gimtadieniui ir 50 E. V., bet tai buvo ištesėta tik 1 karta. Iki 2023 metu atsakovas mokėjo tik po 2000 Eur metams, neindeksuodamas nei vieno karto. Laiške buvo reikalauta nutraukti bet koki bendravimą su dukra, nebebandyti su juo susisiekti. 2023 m. kovo mėnesį ieškovė susisekė su juo pasiūlydama peržiūrėti išlaikymo sumą, tačiau jis kategoriškai atsisakė, nors į motyvacinį laišką sureagavo, kad jis sutinka, kad minimalios būtinos išlaidos vaikui 800 Eur nėra daug ir net gi gali būti daugiau, bet be teismo sprendimo jis didesnės sumos nemokės. Pažymėjo, kad nors atsakovas teigia, jog jis yra nedirbantis, tačiau pareiškėja tuo abejoja. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas jai sakė, jog jo butas išnuomotas, garažas ir sportinis automobilis (duomenys neskelbtini) perrašyti tėvui, o žemės sklypas Klaipėdoje mamai, tad jis nieko be invalidumo pašalpos neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11003-794/2012 iš atsakovo A. S. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisė iš A. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą po 400 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę I. D. nepilnamečiam vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. S. 77 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, praėjo daugiau nei vienuolika metų. Šalių nepilnamečiam vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), jau yra (duomenys neskelbtini) metų. Pasikeitė ir šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, drabužių, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Mergaitė lanko šachmatų, keramikos, dailės būrelius, baseiną, šokių studija, būreliai yra mokami. Be to, mergaitė turi sveikatos problemų. Vertintina, kad yra tenkinami ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet ir papildomi, taigi A. S. poreikių tenkinimui, tikėtina, išleidžiama didesnė nei minimali (840 Eur) per mėnesį suma, todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui dydis po 115,85 Eur, o bendru sutarimu mokamas 2000 Eur per metus (panašiai 166 Eur per mėnesį), nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės.
3.2. Nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl teismas yra tos nuomonės, kad šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas vertina ir tai, kad šalių nepilnametei dukrai gyvenant pas ieškovę, vaiko motinai (ieškovei) tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta. Atsakovas su dukra iš esmės nebendrauja, papildomai prie vaiko išlaikymo neprisideda. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas nors ir pateikė teismui neįgalaus parkavimo pažymėjimą, tačiau neįgalumo pažymėjimas nėra pateiktas. Todėl visiškai neaišku, koks netekto darbingumo lygis, taip pat nepateikta medicininė pažymą patvirtinanti jog atsakovas sunkiai serga ir visiškai negali dirbti bei prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti visiškai; perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti iš ieškovės visas apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Ieškovė turėjo įrodyti, kad dukra turi didesnius nei 633 Eur poreikius dėl konkrečių objektyvių priežasčių. Be išlaidų akiniams atsakovas neįžvelgia kitų valstybės nefinansuojamų poreikių. Be to, nepilnamečio vaiko poreikiai kai kuriose dalyse yra neprotingai išdidinti. Apelianto nuomone, nurodomos tik protingos išlaidos maistui, aprangai ir avalynei, vaiko kambario apstatymui, mokymosi priemonėms, komunaliniams mokesčiams.
4.2. Ieškovė ne tik neįrodė savo turtinės padėties pablogėjimo, tačiau atskleidė, kad jos padėtis gerokai geresnė ir ji toliau galėtų teikti didesnę išlaikymo dalį, tačiau to nedaro dėl subjektyvaus sprendimo. Ieškovė neteikė duomenų apie gaunamas pajamas (teigė jų gaunanti), tačiau byloje nėra ir jokių duomenų, kad ieškovė įsidarbindavo ir kokias pajamas gaudavo.
4.3. Apeliantas akcentuoja ir tai, kad ieškovė su dukra dažnai vyksta ilgoms kelionėms į užsienį, kurios kainuoja virš 1 200 Eur dviem asmenims, o kur dar pramogos ir ekskursijos, vietiniai turai. Jeigu ieškovės turtinė padėtis neleistų jai padengti būtinų dukros išlaidų, vargu ar ji galėtų sau ir dukrai pirkti tokias prabangias keliones. Jau nekalbant apie tai, kad teismo posėdžio metu pati ieškovė nurodė, kad yra būtinesni poreikiai - kompiuteris su printeriu apie 100 Eur vertės arba dantų breketai (kapos) už 3 000 Eur.
4.4. Per dešimt metų (nuo 2012 metų teismo įsakymo priėmimo ieškov/ės turtinė padėtis net pagerėjo - ji įsigijo didesnį ir vertingesnį butą), tą ji padarė be būsto kredito.
4.5. Tai, jog atsakovas šiuo metu gyvena užsienio valstybėje - (duomenys neskelbtini), tačiau yra bedarbis, ir turi hipoteka suvaržytą butą Lietuvoje, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra labai gera.
4.6. Atsakovas tik iš teismo sprendimo turinio suprato neva pateikė nepakankamai įrodymų apie savo sveikatos problemas ir turimą neįgalumą. Apeliantas prašo įvertinti jo turimas sveikatos problemas ir pripažinti, kad dėl jų jo galimybės dirbti yra ribojamos.
4.7. Atsakovas akcentuoja, kad domėjosi „sėdimais“ darbais (duomenys neskelbtini), nors juose patirties neturėjo. Atsakovas buvo pateikęs pareiškimą dėl persikvalifikavimo, tačiau jis nebuvo tenkintas. Atsakovo kandidatūra buvo atmesta dėl atsakovo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai, o riba yr(duomenys neskelbtini) metai), ribotos anglų kalbos. Atsakovo gimtoji kalba yra lietuvių, o anglų kalbos žinios tik bazinės. Prieš ieškant ,,sėdimo“ darbo būtina koledže pabaigti anglų kalbos mokslus, kuriems atsakovas neturi lėšų. Atsakovas akcentuoja, kad grįžimas gyventi į Lietuvą neišspręstų šios problemos. Airijoje jis dėl turimo statuso gauna neįgalumo pašalpas. Lietuvoje tokių negautų iš viso.
4.8. Apeliantas prašo priimti papildomus dokumentus, kurie patvirtina pirmosios instancijos teismui parengiamajame ir teismo posėdyje pateiktus duomenis apie savo sveikatos būklę ir neįgalumą, kojos traumą, nuomos santykių nutraukimą. Faktinės aplinkybės buvo pateiktos pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo grįstos įrodymais. Apeliantas mano, kad minėti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Dukra turi sveikatos problemų, kas yra matoma iš teismo sprendimo ir jos pateiktų dokumentų, tai gerokai padidina vaiko išlaikymo išlaidas.
5.2. Kad ir kokios didelės/mažos būtų ieškovės pajamos, tai neatleidžia A. S. nuo mokėjimo vaikui būtiniausios išlaikymo sumos.
5.3. Apeliantas 15 metų nuomoja 3 kambarių butą, iš to turi papildomai pajamų. Taip pat buvo nustatyta ir patvirtinta, kad atsakovas perrašė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) savo (duomenys neskelbtini) metų mamai, o sportinį automobilį (duomenys neskelbtini) ir garažą padovanojo (duomenys neskelbtini) metų tėvui.
5.4. Apeliantas gauna papildomų, neaiškios kilmės pajamų. Taip pat iš banko sąskaitos matyti, kad išlaidos kurui siekia net po 150 Eur per mėnesį, kas leidžia jam pravažiuoti po 1000 km/mėn.
5.5. Dar kartą visais būdais bandydamas išvengti pinigų mokėjimo vaiko išlaikymui apeliantas kreipėsi į advokatą ir sumokėjo net 1 500 Euru sumą ir nori primesti ieškovei išlaidų apmokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl žodinio nagrinėjimo
9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. Apeliantas prašo prijungti prie apeliacinio skundo pridedamus įrodymus.
11. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
12. Atsižvelgdama į tai, kad apelianto pateiktais naujais įrodymais grindžiami jo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Faktinės aplinkybės
13. Nustatyta, kad. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2012 m. liepos 12 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11003-794/2012 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgus į infliaciją, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. (duomenys neskelbtini) iki A. S. sulauks pilnametystės; A. S. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirta ieškovė I. D..
Dėl ginčo
14. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo padidintas priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukteriai, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
16. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
17. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš esmės grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) nepilnamečio vaiko poreikiais. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.
18. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
19. Kaip byloje nustatyta, (duomenys neskelbtini) teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-11003-794/2012 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. S. po 115,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taigi teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo buvo priimtas prieš daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. Per šį laikotarpį šalių dukra paaugo, šiuo metu yra paauglė, lanko papildomus užsiėmimus, kurie reikalauja papildomų išlaidų. Be to, šalių nepilnametė dukra turi specialių poreikių, tai yra jai nustatytas(duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad nurodytos aplinkybės taip pat atitinkamai lemia vaiko poreikių padidėjimą. Taigi atsižvelgiant į vaiko amžių, jos pomėgius, lankomus būrelius, specialiuosius poreikius, taip pat valstybės ekonominius pokyčius, akivaizdu, kad šalių dukters poreikiai yra pasikeitę, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pasikeitė vaiko poreikiai, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas 2012 m. liepos 12 d. sprendimu priteistą išlaikymą padidinti.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
21. Ieškovė pateikė paskaičiavimus, kokia reikalinga suma nepilnamečio vaiko išlaikymui. Atsakovas su šia suma nesutiko, pateikė savo samprotavimus dėl išlaidų dydžio, tačiau nepateikė įrodymų, kad šalių nepilnametei dukrai yra reikalinga mažesnė išlaikymo suma, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko poreikiams kas mėnesį patenkinti reikalinga 800 Eur suma.
22. Apeliantas teigia, kad ieškovė ne tik neįrodė savo turtinės padėties pablogėjimo, ji atskleidė, kad jos padėtis gerokai geresnė ir ji toliau galėtų teikti didesnę išlaikymo dalį, tačiau to nedaro dėl subjektyvaus sprendimo. Apelianto argumentai atmestini.
23. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z.M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
24. Kaip byloje nustatyta, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirba, teigia, kad turi neįgalumą. Teismui pateiktas iš neįgalumo tarnybos laiškas, kuriame nurodoma, jog nuo 2022 m. birželio mėnesio bus mokama po 208 Eur į savaitę. Nustatyta, kad atsakovas vairuoja automobilį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis atsakovas nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini). Credit info duomenimis įregistruota hipoteka, Nr. (duomenys neskelbtini). Swedbank banke 2019 m. liepos 24 d. sudaryta Periodinio kredito pervedimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pavedimai už paskolą vykdomi iš G. S. sąskaitos į atsakovo sąskaitą po 232 Eur. Taip pat, pateiktas AIB banko išrašas iš kurio matyti, kad atsakovui kas mėnesį pervedama apie 1080 Eur pašalpos. Paanalizavus išrašą matyti, kad yra gaunamos neaiškios kilmės lėšos, pvz.: 2023 m. birželio 8 d. pervesta 1 250 Eur iš (duomenys neskelbtini) dėmesys, kad iš pateiktų dokumentų matyti jog atsakovo pašalpa per mėnesį siekia apie 1080 Eur, o banko išrašų balansas 2023 m. kiekvieno pateikto mėnesio pradžioje ženkliai didesnis, t. y. 2023 m. vasario 1 d. balansas 2 076,56 Eur, kovo 1 d. 2 068,50 Eur, balandžio 3 d. 1 231,07 Eur, o balandžio 26 d. balansas 2 059,68 Eur. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas 15 metų nuomoja 3 kambarių butą, iš jo gauna papildomai pajamų. Taip buvo nustatyta ir patvirtinta, kad atsakovas perrašė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) savo (duomenys neskelbtini) metų mamai, o sportinį automobilį (duomenys neskelbtini) ir garažą padovanojo (duomenys neskelbtini) metų tėvui. Iš VĮ Registro duomenų matyti, kad atsakovo mama žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įgijo dovanojimo būdu. Atsakovas nurodytų aplinkybių nepaneigė, priešingai, pripažino, kad automobilį padovanojo tėvui. Taigi tokia situacija, kai atsakovas teigdamas, jog jo finansinė padėtis prasta, atlieka turto perleidimo sandorius savo tėvams, vertintina kaip sąmoningas savo turtinės padėties pabloginimas prieštaraujantis nepilnamečio vaiko interesams ir negali būti pagrindu vertinti atsakovo turtinę padėtį kaip blogesnę nei ieškovės, toks vertinimas neatitiktų nei sąžiningumo, nei protingumo, nei teisingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Nors atsakovas akcentuoja, kad jam (duomenys neskelbtini) yra išduota valstybinė paslaugų kortelė (žalios spalvos, angliškai Public service card) yra vienintelis dokumentas, patvirtinantis turimą neįgalumą, tačiau iš šios kortelės negalima nustatyti atsakovo darbingumo lygio, todėl apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad atsakovas yra visiškai nedarbingas.
25. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra, nesprendžia vaiko sveikatos ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, priešingai, su vaiku nebendrauja ir vaiku nesirūpina, taigi akivaizdu, kad turi pareigą daugiau nei ieškovė piniginių lėšų skirti vaiko išlaikymui. Taip pat pažymėtina, kad išlaikymo suma nekito 11 metų, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad visą šį laiką dukrą iš esmės išlaikė ieškovė, nes akivaizdu, kad 115,85 Eur suma neužtikrina minimalių nepilnamečio vaiko poreikių.
27. Nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki, atsakovas turi galimybių teikti savo nepilnametei dukrai 400 Eur išlaikymą, šis išlaikymo dydis atitiks nepilnametės dukters geriausius interesus, ir nepažeis ieškovės bei atsakovo interesų pusiausvyros, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padidinto išlaikymo mažinti nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).
28. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
Dėl kitų argumentų
29. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.