Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.10.1.2; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.1; 2.4.6.1

2026 m. vasario 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. ir nuteistojo A. M. Š. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 5 (penkerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityta jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d., viena kardomoji kalinimo diena prilyginta vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo J. S. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, paimtą dokumentą – J. S. asmens tapatybės kortelę, saugomą voke, prisegtame prie bylos 6 tomo galinio viršelio – nuspręsta grąžinti J. S..

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti J. S. priklausančias pinigines lėšas – 500 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, jas konfiskuojant iš 5 500 Eur piniginių lėšų, kurios 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu buvo perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą. Prokuroro 2024 m. spalio 11 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į minėtas pinigines lėšas (5 500 Eur) nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto (500 Eur) konfiskavimo dienos. Panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą, po turto konfiskavimo įvykdymo likusias pinigines lėšas grąžinti J. S.

A. M. Š. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityta jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 19 d., 20.30 val. iki 2024 m. rugsėjo 20 d., 16.59 val. (1 diena), viena kardomoji kalinimo diena prilyginta vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. M. Š. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, paimtą dokumentą – A. M. Š. asmens tapatybės kortelę, saugomą voke, prisegtame prie bylos 6 tomo galinio viršelio – nuspręsta grąžinti A. M. Š.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. S., turėdamas du tikslus – tikslą platinti ir neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo, laikė bei platino narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2024 m. rugsėjo 25 d., neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir jas laikė su savimi, kol 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 17.17 val., namo, (duomenys neskelbtini), koridoriuje šalia buto (duomenys neskelbtini), D. Š. pardavė maišelį su psichotropine medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniais ir jų dalimis, turinčiomis psilocibino ar psilocino, kurios masė yra 3,875 g, tokiu būdu platino psichotropines medžiagas, po ko 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 19.20 val., prie namo, (duomenys neskelbtini), šalia automobilio „BMW 323TI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė yra 11,836 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 13,9 %, o likusias draudžiamas medžiagas jis laikė gyvenamojoje vietoje – bute, (duomenys neskelbtini), kurioje 2024 m. rugsėjo 25 d., nuo 20 val. iki 21.18 val. policijos pareigūnai rado ir paėmė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių bendra masė 318,385 g, psichotropinę medžiagą – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis, turinčias psilocino, kurios masė yra 12,080 g, psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios bendra masė yra 13,104 g, psichotropinę medžiagą – metilfenidatą, jo masė yra 0,054 g, narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurios masė yra 2,391 g, psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kurio masė yra 2,732 g, psichotropinę medžiagą – ketaminą, kurios masė 0,2342 g, tokiu būdu jis, turėdamas tikslą platinti ir neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir platino narkotines bei psichotropines medžiagas. Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

2. A. M. Š. ir M. M., turėdami du tikslus – tikslą platinti ir neturėdami tikslo platinti, neteisėtai laikė bei platino narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent: jie, veikdami kartu, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko su savimi laikė tiksliai nenustatytą kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurių dalį suvartojo, kol 2024 m. rugsėjo 19 d., apie 20.00 val., kai, A. M. Š. vairuojant automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), už 120 eurų pardavė D. N. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių bendroji masė yra 9,821 g, po ko, 2024 m. rugsėjo 19 d., apie 20.17 val., (duomenys neskelbtini)., ties pastatu (duomenys neskelbtini), už 60 eurų pardavė E. B. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 5,007 g, tokiu būdu laikė ir platino narkotines medžiagas, kol policijos pareigūnai, 2024 m. rugsėjo 19 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini)., ties pastatu (duomenys neskelbtini), sustabdžius automobilį „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 21.30 val. iki 22.00 val., automobilio kratos metu, rado ir paėmė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių bendroji masė yra 1,409 g, o M. M. asmens kratos metu rado ir paėmė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 4,995 g, ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,5 %, o likusias draudžiamas medžiagas jie (A. M. Š. ir M. M.) laikė savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kurioje 2024 m. rugsėjo 20 d. policijos pareigūnai laikotarpiu nuo 00.40 val. iki 01.30 val. atliktos kratos metu, surado ir paėmė psichotropinę medžiagą – glotniagalvius (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis, turinčias psilocibino ar psilocino, kurių bendroji masė yra 5,500 g, narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių bendra masė yra 149,96 g, bei vakuumatorių ir elektronines svarstykles, ant kurių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai, minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas bei objektus kratų metu policijos pareigūnai rado ir paėmė, tokiu būdu, bendrais veiksmais, turėdami tikslą platinti ir neturėdami tikslo platinti, A. M. Š. ir M. M. neteisėtai laikė ir platino narkotines bei psichotropines medžiagas Vilniaus mieste. Šiais savo veiksmais A. M. Š. ir M. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį), arba taikyti BK 75 straipsnio 4 dalį ir paskirtą 5 (penkerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trims metams. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistu. Nurodoma, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą, atsikratė priklausomybės nuo narkotikų, pradėjo dirbti. Teigiama, kad sulaikymas tapo esminiu postūmiu pergalvoti savo gyvenimą ir pasidaryti teigiamas išvadas dėl savo elgesio, ateities, o pirmosios instancijos teismas tai iš esmės patvirtino nuosprendyje. Pabrėžiama, kad iki inkriminuotų veikų padarymo nebuvo teistas, pats vartojo narkotines medžiagas ir turėjo priklausomybę, tačiau po sulaikymo jos atsisakė, gydosi dėl depresijos, be to, iki sulaikymo ir po sulaikymo yra teigiamai charakterizuojamas darbdavių bei aplinkinių. Byloje pateikti medicininiai dokumentai, narkotinių medžiagų nevartojimą patvirtinantys tyrimai ir charakteristikos patvirtina jo pastangas keistis. Akcentuojama, kad nusikalstama veika nebuvo profesionali ar sisteminga prekyba narkotinėmis medžiagomis siekiant pelno. Priešingai, buvo narkomanas, kuris pirko narkotikus sau, o retkarčiais dalindavosi šiomis medžiagomis su draugais. Todėl, atsižvelgiant į asmenybės pasikeitimą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir bausmės tikslus, prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba 75 straipsnio 4 dalies nuostatas ir neskirti realaus laisvės atėmimo bausmės.

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. M. Š. gynėjas advokatas Linas Žalnieriūnas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį ir A. M. Š. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba visiškai atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo nagrinėjamu atveju aiškiai prieštarauja teisingumo principui. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta net ir minimali laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga, nes neleistų tinkamai įgyvendinti visų bausmės tikslų, o faktiškai realizuotų tik nubaudimo funkciją. Todėl, vadovaujantis teisingumo principu ir bausmės paskirtimi, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra pagrindas skirti švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

4.2. Nurodoma, kad A. M. Š. deda dideles pastangas keisti gyvenimo būdą, atsikratyti priklausomybės ir pasitaisyti, todėl jo sėkmingai resocializacijai laisvės atėmimas nėra būtinas, o priešingai – galėtų būti žalingas. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas sugriautų pozityvius jo socialinius ryšius, užkirstų kelią jo dedamoms pastangoms keistis, tobulėti ir realizuoti save, neigiamai atsilieptų tolimesniam jo ir jo artimųjų gyvenimui.

4.3. Pabrėžiama, kad sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo turi būti įvertinti A. M. Š. asmenybę charakterizuojami duomenys: jis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir teisėtą pragyvenimo šaltinį, po nusikalstamos veikos padarymo toliau dirbo, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, įgijo sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą ir buvo atestuotas pagal mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Nurodoma, kad po veikos padarymo nebevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų; teismui pateikė skirtingų laikotarpių medicininius išrašus, pažyminčius, kad jis visiškai atsisakė ir nebevartoja draudžiamų medžiagų, po šios veikos padarymo nepadarė naujų teisės pažeidimų, o padaryti administraciniai nusižengimai nepriskirtini šiurkštiems, paskirtos baudos – sumokėtos. Jis teigiamai charakterizuojamas artimųjų ir darbdavio UAB „R“, turi individualios veiklos pažymėjimą, savanoriavo „Maisto banke“ (2024 m. gruodį bei 2025 m. sausį ir vasarį). Taip pat pažymima, kad nusikalstamos veikos nebuvo ilgalaikės ar sistemingos, byloje nėra duomenų apie konspiracinių metodų ar priemonių taikymą, platinimo mastas nedidelis, disponuotas kiekis nebuvo reikšmingai didelis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

4.4. Apeliaciniame skunde nurodomos išskirtinės šeiminės ir socialinės aplinkybės. A. M. Š. augina mažametę dukrą, kuriai nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir reikalinga išskirtinė priežiūra ir pagalba dėl jos sunkios fizinės būklės. Vaiko motinai M. M. priskirta neįgalumą turinčios mažametės dukros slauga, todėl ji negali dirbti ir gauti lėšų pragyvenimui, todėl jis yra materialiai atsakingas tiek už vaiką, tiek už sugyventinę. Realus laisvės atėmimas neišvengiamai pablogintų vaiko interesų užtikrinimą ir gyvenimo kokybę. Pažymima, kad sudėtinga šeimos situacija, dideli finansiniai poreikiai gydant vaiką ir psichologinė įtampa turėjo įtakos nusikalstamo elgesio atsiradimui. A. M. Š. dar iki veikos buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, o vaiko motinai – diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Teismo išvada, esą byloje nėra duomenų, leidžiančių sieti apeliantui diagnozuotą adaptacijos sutrikimą su nusikalstamos veikos padarymu, vertintina kaip formali ir nepakankamai pagrįsta. Byloje yra pateikta oficialūs medicininiai dokumentai, patvirtinantys, kad dar iki nusikalstamos veikos padarymo jam buvo nustatyti psichikos sveikatos sutrikimai. Minėtos aplinkybės yra svarbios vertinant jo veiksmų pavojingumą ir yra reikšmingos individualizuojant bausmę.

4.5. Taip pat prašoma įvertinti galimybę atidėti bausmės vykdymą, esant išskirtinėms aplinkybėms – mažametei dukrai, kuriai nustatytas neįgalumas, reikalingas išlaikymas ir interesų užtikrinimas. Argumentuojama, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmės vykdymo klausimą nagrinėjamoje byloje, teismas turi vadovautis ne tik nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybe, Konstitucinio Teismo suformuota doktrina. Atsižvelgiant į tai, kad jis realiai vykdo tėvo pareigas, jo tėvų valdžia neapribota, jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, o po nusikalstamos veikos iš esmės pakeitė gyvenimo būdą ir nenusikalto, todėl darytina išvada, jog egzistuoja tiek konstituciškai pateisinami, tiek įstatyme aiškiai numatyti pagrindai spręsti, kad bausmei keliami tikslai gali būti pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o toks sprendimas labiausiai atitiktų teisingumo, proporcingumo ir vaiko interesų pirmumo principus.

4.6. Skunde taip pat akcentuojama, kad nusikalstamos veikos padarymui reikšmingą įtaką turėjo priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, kuri mediciniškai pripažįstama kaip lėtinė liga. A. M. Š. savanoriškai kreipėsi pagalbos, išklausė narkotinių ir psichotropinių medžiagų keliamos žalos kursus ir gavo tai pagrindžiantį pažymėjimą, pateikė neigiamus testus ir šiuo metu priklausomybės nebeturi, todėl yra pašalinta pagrindinė nusikalstamo elgesio rizikos priežastis, o recidyvo tikimybė yra menka. Kartu tai rodo, kad specialiosios prevencijos tikslai jau pasiekti, o bendrosios prevencijos užtikrinimui pakanka patirties dalyvauti baudžiamajame procese ir susidurti su teisine atsakomybe, be būtinybės taikyti griežčiausias baudžiamojo įstatymo bausmes, tačiau taikant griežtus apribojimus (pavyzdžiui, intensyvią priežiūrą), kurios užtikrintų kontrolę ir prevenciją, todėl tokia bausmė nebūtų laikoma atsakomybės išvengimu.

4.7. Apelianto prisipažinimas ir gailėjimasis dėl savo veiksmų parodo, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, padarė atitinkamas išvadas dėl savo veiksmų. Viso baudžiamojo proceso metu elgėsi tinkamai, baudžiamasis procesas jam padarė poveikį, todėl tikėtina, kad jis laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir daugiau nenusikals. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo pilnametis, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus. Apelianto prisipažinimas ir kritiškas savo veiksmų vertinimas rodo sąmoningumą, atliktų veiksmų socialinės reikšmės ir pasekmių suvokimą, kas tikėtina nulems nenusikalstamą ir pozityvų jo elgesį ateityje. Šiuo metu apeliantas akivaizdžiai įvertino įstatymui priešingus savo veiksmus ir yra orientuotas daugiau nenusikalsti. Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, paskyrimas apeliantui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Manytina, jog tokiu atveju apelianto kaip asmenybės prigimtiniai, socialiniai ryšiai, aplinka ir interesai, turint omeny, jog jis yra jauno amžiaus, ir yra vienintelis materialiai išlaikantis neįgalų mažametį vaiką ir savo sutuoktinę, būtų netikslingai apriboti.

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Rūta Šipkauskienė (toliau – prokurorė) atsiliepimu prašo nuteistojo J. S. ir nuteistojo A. M. Š. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmes, tinkamai įvertino tiek J. S., tiek A. M. Š. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų mastą, savanaudiškas paskatas, taip pat neigiamas pasekmes visuomenei ir valstybei. Pažymima, kad abiem nuteistiesiems pritaikytos visos palankios teisės normos, atsižvelgta į jų asmenybes, nustatytos lengvinančios aplinkybės (prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis), taikytas BK 64¹ straipsnis ir bausmės sumažintos vienu trečdaliu. Kartu akcentuojama, jog nors J. S. teigia, kad bando keisti savo gyvenimo būdą, tačiau eisme pademonstravo cinišką požiūrį į nusikalstamus veiksmus, juos apibūdindamas kaip retsykiais teiktą „pagalbą“, nors surinkti duomenys rodo pakankamai plataus masto platinimo veiklą, kuri, nesant kitų legalių pajamų šaltinių, laikytina buvus pagrindiniu jo pajamų šaltiniu. Taip pat nurodoma, kad nors A. M. Š. nusikalstamą veiką pradėjo daryti dėl finansinių sunkumų, tačiau ją tęsė ir pagerėjus materialinei padėčiai, nepaisydamas artimųjų raginimų nustoti, o nusikalstama veikla buvo nutraukta tik įsikišus teisėsaugos institucijoms. Prokurorė pažymi, kad nuteistųjų nurodomi asmeniniai, socialiniai ar finansiniai sunkumai nepaneigia padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, o paskirtos bausmės atitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, todėl nėra pagrindo jas laikyti aiškiai per griežtomis.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. S. ir nuteistojo A. M. Š. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliaciniai skundai atmestini

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis J. S. ir nuteistojo A. M. Š. gynėjas advokatas Linas Žalnieriūnas apeliaciniais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio nuostatas.

7. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam J. S. ir nuteistajam A. M. Š. parinkta bausmė, tiek jos rūšis, tiek ir jos dydis, atitinka byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, teisingumo ir proporcingumo principus, nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina.

8. Šiuo atveju pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga kaltininko asmenybei, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas ir byloje nustatytas bausmių skyrimo nuteistiesiems reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės už jų padarytą nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą yra tinkamai individualizuotos ir proporcingos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, nuteistųjų asmenybėms, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo J. S. apeliacinio skundo

10. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. S. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, skyrė minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skyrė vienos iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, tai yra arešto, kurios dydis nustatytas didesnis nei vidurkis, bet mažesnis už jos maksimumą. Skirtos bausmės, tinkamai taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, tad skirtą galutinę bausmę šiuo atveju lėmė bausmė, paskirta už sunkiausią iš padarytų nusikalstamų veikų, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, J. S. paskyrė – 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į kurią, be kita ko, buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. (du mėnesiai) vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

11. Sprendžiant dėl nuteistojo prašymo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir ji yra išdėstyta XXXVII skyriuje, vadinasi, padarius šiame skyriuje nurodytą nusikalstamą veiką negalimas net ir dalinis bausmės vykdymo atidėjimas. Kadangi, įstatymas imperatyviai draudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, padariusiems nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnyje, todėl BK 75 straipsnio 2, 3 dalies nuostatų taikymas šiuo atveju yra negalimas.

12. Nagrinėjamu atveju taip pat aktualu tai, jog BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Taigi, tam tikrais atvejais, net ir nustačius, kad asmeniui paskirta laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, paskirta teisėtai ir pagrįstai, jos vykdymas gali prieštarauti teisingumo principui.

13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-250-976/2023 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-262-511/2024). Taip pat turi būti nustatyta, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015, 2K-161-303/2023, 2K-266-719/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma aptartų aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021, 2K-218-628/2024 ir kt.).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir baudžiamąjį nusižengimą bei paties J. S. asmenybę, neturi pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatos apelianto atžvilgiu netaikytinos. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad J. S., turėdamas tikslą platinti, disponavo net septyniomis skirtingomis narkotikų/psichotropinių medžiagų rūšimis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis); glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniais ir jų dalimis, turinčiais psilocino; MDMA; metilfenidatu; kanapių derva; metamfetaminu; ketaminu. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs minėtų medžiagų kiekius, taip pat remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), nustatė, kad sudėjus visas minėtas santykines atskirų narkotinių medžiagų kiekio dalis, gaunama 172,39 % suma, todėl konstatavo, kad bendras narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo J. S., kiekis viršija santykinio didelio kiekio ribas. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad dalis psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocibino ar psilocino, už atlygį buvo išplatinta D. Š. Maža to, apžiūrėjus nuteistojo susirašinėjimus su narkotinių medžiagų pirkėjais, matyti, kad nuteistasis dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų bendravo su nemažai asmenų, ši bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis išplatino ir daugiau asmenų. Iš surinktų įrodymų visumos matyti, kad prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o J. S. nusikalstamą veiką padarė siekiant savanaudiškų tikslų, o būtent, siekdamas gauti pelno iš neteisėtos veiklos. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio ar susiję tik su asmeniniu vartojimu bei pasidalijimu su draugais. Priešingai, nustatytas skirtingų rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, jų laikymas turint tikslą platinti, realizavimo faktas už atlygį bei turimi kontaktai su pirkėjais patvirtina kryptingą nusikalstamą veiką.

16. Skirdamas bausmę nuteistajam J. S., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad jis padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, taip pat į tai, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, vertinamas kaip itin pavojingas bei darantis realią žalą įstatymo saugomiems gėriams. Be to, teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (toliau – ĮKNR) apie fizinį asmenį matyti, kad jis yra teisiamas pirmą kartą (6 t., b. l. 36-37), iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) matyti, kad jis administracine tvarka baustas ne vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (toliau – KET) (past. – iš viso baustas septynis kartus, iš kurių keturis kartus už tai, kad vairavo transporto priemonę viršijant nustatytą leistiną greitį, taip pat už tai, kad vairuojant transporto priemonę, jis nepateikė tikrinančiam pareigūnui galiojančio vairuotojo pažymėjimo, baustas ir už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuri buvo neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei už tai, kad vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo), visas paskirtas baudas sumokėjęs (6 t., b. l. 33-35), remiantis „Sodra“ duomenimis jis iki 2025 m. lapkričio 3 d. dirbo MB „D“ pagalbinio darbuotojo – montuotojo pareigose (7 t., b. l. 95-98), o iki 2025 m. balandžio 25 d. – UAB „M“ sandėlininku (7 t., b. l. 103-104), teismas atsižvelgė į tai, kad buvusių darboviečių charakterizuojamas teigiamai bei tai, kad bylos medžiagoje yra pateiktos teigiamos kaltinamojo charakteristikos iš kitų asmenų, buvusių darbdavių, kolegų. Apygardos teismui 2026 m. vasario 20 d. buvo pateikti duomenys, kad J. S. 2026 m. vasario 4 d. sudarė darbo sutartį su UAB „B“, pagal kurią jis pradėjo dirbti pardavėju-vadybininku. Minėta aplinkybė rodo (past. – bei naujausi narkotinių medžiagų nevartojimą patvirtys tyrimai), kad jis iš tikrųjų po padarytos nusikalstamos veikos stengiasi keisti savo elgesį, tačiau vien tai, kad jis susirado legalų pragyvenimo šaltinį, ar kad nustojo vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog nereikėtų taikyti laisvės atėmimo bausmės už padarytą sunkų nusikaltimą. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, nustatė ir J. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatė, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Pažymėtina, kad pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Šiuo atveju vertinant nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą kartu su kitomis aptartomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo įžvelgti, jog nuteistajam paskirta bausmė per griežta ir nesudaro pagrindo neskirti laisvės atėmimo bausmės.

17. Atitinkamai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs visas aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti J. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus 8 (aštuonis) metus laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmė, atitinkanti minimalų BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą dydį, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą arešto bausmę – 30 (trisdešimties) dienų. Nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstai buvo subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką negali būti ne tik per griežta, bet ir per švelni, o skiriant bausmę turi būti užtikrinami ne tik nuteistojo, bet ir visuomenės interesai. Svarbu pažymėti, kad baudžiamajame įstatyme įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis turi būti imamasi ir griežtų teisinių priemonių. Jos negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip būtų paneigti baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis, nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai.

19. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Be to, sunkią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Apeliacinio skundo argumentai apie nuteistojo padarytas teigiamas išvadas, gyvenimo būdo pokyčius, priklausomybės atsisakymą, gydymąsi dėl depresijos, siekį dirbti bei padėti šeimos nariams nelaikytini naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ar kurių šis teismas nebūtų įvertinęs skirdamas bausmę. Priešingai, iš nuosprendžio motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, apygardos teismas atsižvelgia ir į pateiktus medicininius duomenis, narkotinių medžiagų nevartojimą patvirtinančius tyrimus (past. – tiek naujausius duomenis, kuriuos nuteistojo gynėjas pateikė 2026 m. vasario 20 d., iš kurių matyti, kad atlikus tyrimus 2026 m. vasario 3 d. ir vasario 17 d. jų rezultatai buvo neigiami), tiek jo pastangas keisti gyvenimo būdą, į tai, kad pradėjo dirbti bei teigiamas charakteristikas. Tačiau šios aplinkybės pripažintos nepakankamomis konstatuoti mažesnį nuteistojo asmenybės ar padarytos veikos pavojingumą, kuris leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 75 straipsnio 4 dalies nuostatas. Taigi, darytina išvada, kad nuteistajam parinkta bausmės rūšis bei jos dydis nėra aiškiai prieštaraujantys teisingumo principui, yra proporcingas, o bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant realų laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo A. M. Š. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinio skundo

20. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. M. Š. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam minimumui, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skyrė vienos iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, tai yra arešto, kurio trukmė nustatyta didesnė nei vidurkis, tačiau mažesnė už maksimalų šios bausmės dydį. Skirtos bausmės, tinkamai taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, tad skirtą galutinę bausmę šiuo atveju lėmė bausmė, paskirta už sunkiausią iš padarytų nusikalstamų veikų, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. M. Š. paskyrė – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, į kurią, be kita ko, buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2024 m. rugsėjo 19 d., 20.30 val., iki 2024 m. rugsėjo 20 d., 16.59 val. (viena diena). Apygardos teismas nemato pagrindo manyti, jog A. M. Š. paskirta bausmė neteisinga ar neproporcinga ir neatitinka bausmės paskirties.

21. Apeliaciniu skundu A. M. Š. gynėjas advokatas Linas Žalnieriūnas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti A. M. Š. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimo bausmę, arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, motyvuojant tuo, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja išimtinė aplinkybių visuma, susijusi tiek su apelianto asmenybe, tiek su jo šeimine padėtimi, tiek su nusikalstamos veikos pobūdžiu ir pavojingumu. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino individualizuojant bausmę reikšmingus duomenis apie nuteistojo išskirtinai teigiamus pokyčius po veikos padarymo, jo pastangas atsisakyti priklausomybės bei šeimos išlaikymo aplinkybes. Taip pat nebuvo tinkamai atsižvelgta į vaiko interesų apsaugos prioritetą, proporcingumo ir teisingumo principus, todėl paskirta reali laisvės atėmimo bausmė laikytina per griežta ir neatitinkančia bausmės tikslų.

22. Sprendžiant dėl nuteistojo A. M. Š. gynėjo prašymo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pažymėtina, kad šių baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo sąlygos ir aktuali teismų praktika jau buvo aptartos vertinant nuteistojo J. S. apeliacinio skundo argumentus. Todėl šioje dalyje papildomai pasisakytina tik dėl pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. M. Š. paskirtos bausmės pagrįstumo ir jos individualizavimo tinkamumo.

23. Skirdamas bausmę nuteistajam A. M. Š., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, taip pat į tai, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai įvertintas kaip itin pavojingas bei darantis realią žalą įstatymo saugomiems gėriams. Be to, teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, o būtent į tai, kad jis yra jauno amžiaus, iš ĮKNR apie fizinį asmenį matyti, kad teisiamas pirmą kartą (4 t., b. l. 72), iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) matyti, kad baustas už KET pažeidimus (past. – per pastaruosius penkerius metus baustas 18 kartų už įvairius KET pažeidimus), baudos sumokėtos (4 t., b. l. 66-71), remiantis „Sodra“ duomenimis ir byloje esančia medžiaga nuo 2023 m. lapkričio 20 d. dirbantis UAB „R“ gamybininku (4 t. b. l. 65; 7 t., b. l. 15-17), maža to, darbovietės direktoriaus charakterizuojamas teigiamai (7 t., b. l. 19), nuo 2018 m. sausio 19 d. vykdantis individualią veiklą (4 t. b. l. 65; 7 t., b. l. 18). Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, nustatė A. M. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatė, o byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra nustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą vertinti, kad nuteistojo A. M. Š. veikos pavojingumą kaip daug mažesnį, nei rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, ar pripažinti, kad nuteistosios asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga, dėl ko reikėtų svarstyti klausimą dėl švelnesnės, nei sankcijoje numatytos, bausmės skyrimo. Byloje ištirtų įrodymų visuma rodo, jog A. M. Š. veika nebuvo atsitiktinė ar trumpalaikė. Nuteistasis platino narkotines, psichotropines medžiagas ir padėjo jų įsigyti kitiems asmenims, tuo sudarydamas galimybes šiomis medžiagomis pasinaudoti didesnei daliai vartotojų. Iš bylos medžiagos matyti, kad kratos metu A. M. Š. gyvenamojoje vietoje, bute, adresu, (duomenys neskelbtini), buvo rasta skirtingų rūšių narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocibino ar psilocino, taip pat ir priemonių joms sverti bei pakuoti (svarstyklės, skirtos mažiems svoriams sverti, vakuumavimo plėvelės, vakuumatoriai ir kitos priemonės). Be to, pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nebuvo vienkartinis ir atsitiktinis nuteistojo veiksmas. Pabrėžtina, kad apklausius nuteistąjį teisiamojo posėdžio metu, jis nurodė, kad be kaltinime minimo narkotinių medžiagų išplatinimo E. B. ir D. N. (past. – pastarajam pats nurodė, kad perdavė nebe pirmą kartą), narkotines ar psichotropines medžiagas jis išplatino ir daugiau asmenų, o tai, kad narkotinių medžiagų paruošimas (pakavimas) buvo vykdomas nemažais kiekiais patvirtina nuteistojo susirašinėjimai su bendrininke M. M.. Svarbu paminėti, kad A. M. Š. vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme buvo itin aktyvus, jis laikomas nusikalstamos veikos sumanytojas ir vykdytojas, kadangi būtent jis įgydavo narkotines ir psichotropines medžiagas ir jas platindavo (pristatydavo) asmenims, kurie jas pirkdavo, o nuteistosios M. M. vaidmuo buvo minėtas medžiagas paruošti išplatinimui (supakuoti) nuteistojo prašymu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. M. Š. nusikalstamus veiksmus, organizuojant disponavimą šiomis medžiagomis, į nusikalstamos veikos padarymą įtraukiant ir kitą asmenį – jo mažametės dukros motiną, vertinti kaip mažiau pavojingus, nėra jokio pagrindo. Papildomai pažymėtina, kad pats nuteistojo veikimo pobūdis – sistemingas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas, pakavimas bei platinimas, naudojant tam skirtas priemones ir organizuojant kitų asmenų įtraukimą į nusikalstamą veiką – rodo ne atsitiktinį, o sąmoningai pasirinktą neteisėtos veiklos modelį, orientuotą į tęstinį pelno gavimą. Tokios aplinkybės objektyviai didina tiek veikos, tiek asmens pavojingumą ir nesudaro prielaidų vertinti nusikalstamą veiką kaip mažiau pavojingą BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.

25. Skunde nurodomos nuteistojo asmeninės savybės taip pat nerodo ir mažesnio jo asmenybės pavojingumo BK 54 straipsnio 3 dalies prasme.

26. Vertindama nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo išvadai, kad ji yra tiek išimtinė, kad realios laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad visos aukščiau nurodomos aplinkybės – šeima, mažametės dukros, kuriai nustatytas neįgalumas, auginimas, egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai jo nesustabdė nuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstama veika buvo tęstinio pobūdžio, todėl aplinkybės, susijusios su šeimine padėtimi, negali būti vertinamos kaip turėjusios lemiamą įtaką nusikalstamo elgesio atsiradimui. Tai, kad paskirta bausmė sukels neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimai, artimiesiems, yra tiesioginis A. M. Š. neteisėto elgesio rezultatas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei A. M. Š. charakterizuojančios aplinkybės, nei skunde nurodomos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis nuteistojo mažesnį asmenybės pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis, lemiančiomis švelnesnės nei sankcijoje įtvirtinta bausmės paskyrimą. Pažymėtina ir tai, kad šeiminės bei socialinės aplinkybės, susijusios su nuteistojo pareiga išlaikyti šeimą ar rūpintis vaiku, kuriam yra nustatytas neįgalumas, savaime nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir negali būti vertinamos kaip suteikiančios privilegijuotą teisinę padėtį asmeniui, sąmoningai pasirinkusiam nusikalstamą elgesį. Priešingas aiškinimas neatitiktų baudžiamosios teisės teisingumo ir asmenų lygybės principų, nes sudarytų prielaidas nevienodam atsakomybės taikymui priklausomai nuo asmens socialinės padėties.

27. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks nuteistojo ryšius su dukra ir sukels finansinius sunkumus, nes jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Pagal teismų praktiką, su laisvės atėmimo bausme neišvengiamai susiję asmeniniai, socialiniai ar ekonominiai padariniai, įskaitant laikiną atskirtį nuo artimųjų, profesinės veiklos ar įsipareigojimų apribojimą, savaime nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis pateisinti bausmės švelninimą ar vykdymo atidėjimą. Be to, vaiko interesų prioritetas negali būti aiškinamas kaip absoliutus pagrindas išvengti realios baudžiamosios atsakomybės, ypač kai nusikalstama veika susijusi su narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu, kuris pats savaime kelia pavojų kitų asmenų, taip pat ir nepilnamečių, sveikatai bei saugumui. Įstatymų leidėjas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti yra nustatęs griežtas sankcijas, kuriomis siekiama mažinti tokių medžiagų prieinamumą, vartojimą ir su tuo susijusias rizikas visuomenei. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia reikšmingą grėsmę visuomenės saugumui, sveikatai ir viešajai tvarkai, todėl veiksminga valstybės reakcija turi būti ne formali ar deklaratyvi, o realiai paveikianti, įgyvendinanti baudžiamosios atsakomybės paskirtį. Kartu pažymėtina, kad vaiko interesų apsauga negali būti suprantama kaip pagrindas eliminuoti ar esmingai sumažinti baudžiamąją atsakomybę tėvams, padariusiems tyčinius nusikaltimus, nes priešingu atveju būtų paneigta baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo reikšmė ir pažeistas teisingumo principas kitų visuomenės narių atžvilgiu.

28. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, teisingumo principo vykdymą, kolegijos vertinimu, A. M. Š. turi atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinio skundo argumentai, kad nusikalstamos veikos padarymui reikšmingą įtaką turėjo priklausomybė nuo narkotinių medžiagų kaip liga, savaime nesudaro pagrindo švelninti baudžiamosios atsakomybės ar taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Baudžiamojoje teisėje priklausomybės sutrikimas gali turėti reikšmės tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad dėl jo asmens gebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ar juos valdyti buvo reikšmingai sutrikęs, tačiau nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nenustatyta. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės rodo kryptingą, racionaliai organizuotą ir tęstinį nusikalstamą elgesį, orientuotą į pelno gavimą, todėl priklausomybės faktas negali būti vertinamas kaip mažinantis nuteistojo kaltę ar pavojingumą. Teisėjų kolegijos nuomone, A. M. Š. padaryta nusikalstama veiką nėra atsitiktinio pobūdžio, šių nusikalstamų veikų motyvas ir tikslas buvo pasipelnyti. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis A. M. Š. turi darbą, legalų pragyvenimo šaltinį, nuolatinę gyvenamąją vietą, stengiasi atsiriboti nuo narkotinių medžiagų vartojimo (past. – byloje pateikti narkotinių tyrimų rezultatai (7 t., b. l. 61, 63, 65, 67), be to, byloje yra pateiktas pažymėjimas, kuris liudija, kad yra nuteistasis atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, užsiima savanoriška veikla (past. – tris kartus savanoriavo „Maisto banke“ (2024 m. gruodį bei 2025 m. sausį ir vasarį) atlikdamas vairuotojo funkcijas, nėra ir negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant būtų galima skirti švelnesnę bausmę, nei numato inkriminuojamų straipsnių sankcijos. Be to, pažymėtina, kad teigiami pokyčiai po nusikalstamos veikos padarymo yra tikėtinas ir siektinas kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens elgesys, todėl vien jų konstatavimas nesudaro pagrindo išvadai apie mažesnį asmens pavojingumą ar bausmės tikslų pasiekimą be realios bausmės atlikimo.

29. Svarbu pažymėti, kad prokurorė baigiamosios kalbos metu nuteistajam A. M. Š. prašė, subendrinus bausmes apėmimo būdu, paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, o ją sumažinus vienu trečdaliu – 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bausmę individualizavo švelniau ir, subendrinęs bausmes apėmimo būdu, paskyrė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinus vienu trečdaliu, sudarė galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino A. M. Š. padarytos nusikalstamos veikos ir baudžiamojo nusižengimo pobūdį bei jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, be kita ko, skunde nurodomas aplinkybes, jog nuteistasis dirba, yra vienintelis šeimos maitintojas, augina dukrą, kuriai yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis (7 t., b. l. 38-48), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, visgi, nėra pagrindo konstatuoti mažesnio kaltininko asmenybės ar jo padarytų veikų pavojingumo, taip pat pripažinti veikos atsitiktiniu pobūdžiu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl A. M. Š. paskirtos bausmės yra teisingas ir priimtas įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo klausimu daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, apygardos teismo teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.

30. Esant aukščiau aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Nustatyta, kad nuteistasis sąmoningai pasirinko neteisėtą pajamų šaltinį, nors, kaip skunde teigiama, tai lėmė finansiniai sunkumai, tačiau pats nuteistasis nurodė, jog net ir pagerėjus finansinei padėčiai nusikalstamos veikos nenutraukė, nes siekė toliau uždirbti pinigų. Tokios aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamas elgesys buvo nulemtas ne vien objektyvių sunkumų, bet ir sąmoningo pasirinkimo bei savanaudiškų paskatų. Tai, kad nuteistasis platino narkotines medžiagas ir jas pats vartojo, suprasdamas tokios veikos baudžiamumą, jo kritiškas požiūris į savo elgesį, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir bylai reikšmingų aplinkybių atskleidimas, lėmė iš esmės minimalaus įstatymo sankcijoje numatytos bausmės dydžio paskyrimą, tačiau tai nerodo mažesnio nuteistojo ir jo padarytos veiklos pavojingumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo A. M. Š. paskirta bausmė atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę ir užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą, taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam už padarytą sunkų nusikaltimą prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. S. ir nuteistojo A. M. Š. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.