Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. K., nuteistojo V. K. ir jo gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės, nuteistojo L. P. ir jo gynėjos advokatės Reginos Šaltinienės, nuteistojo Ž. K. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus, nuteistojo R. R. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1481 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams

- BK 214 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

- BK 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 9 dalimi nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. gruodžio 11 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę nuspręsta įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendį.

V. K. iki nuosprendžio pradėjimo jį vykdyti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Ž. K. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1481 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį ir laikotarpiai, įskaityti į bausmės laiką Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

Ž. K. nuspręsta kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, o nuosprendžio įvykdymui skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

L. P. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1481 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendį ir laikotarpiai, įskaityti į bausmės laiką Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

L. P. nuspręsta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, o nuosprendžio įvykdymui skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

R. R. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1481 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 13 (trylikos) metų 8 (aštuonių) mėnesių 26 (dvidešimt šešių) dienų, pridėta dalis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. 2 metai ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų 8 (aštuoniems) mėnesiams 26 (dvidešimt šešioms) dienoms, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 (šešiolikai) metų 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. gruodžio 11 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d.

R. R. nuspręsta kardomosios priemonės neskirti.

Civilinio ieškovo J. K. civilinis ieškinys dėl 3 000 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. S., A. A., L. P., R. R. ir V. K. nuspręsta nepriteisti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. A., E. S., D. S., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nėra gauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. K., Ž. K., D. S., A. A., L. P., R. R. (buvusi pavardė J.), E. S. (buvusi pavardė P.), su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir asmeniu, kuris tyrimo metu nenustatytas ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikdami bendrai, turėdami vieningą tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, V. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, R. R., Ž. K., L. P., jog pastarieji suras banko sąskaitas, į kurias nusikaltimo padarymo metu bus pervedami apgaule įgyti pinigai, R. R. ir L. P. bendromis pastangomis gavus E. S. banko sąskaitą ir jos sutikimą bendrininkauti, o Ž. K. gavus D. S. banko sąskaitą ir sutikimą bendrininkauti bei A. K. nežinant apie nusikalstamą veiką, gavus jo banko sąskaitą, 2015 m. sausio 28 d., 09:52:43 val. V. K. mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs nukentėjusiajam J. K., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), į mobilaus ryšio telefoną, melagingai prisistatęs prokuratūros darbuotoju V. K., nurodęs, kad per J. K. banko sąskaitas yra plaunami „SAPARD“ programos pinigai ir apsimetęs banko darbuotoja melagingai nurodė, kad tam kad būtų atšaukti padaryti bankiniai pavedimai, reikalingi jo elektroninės bankininkystės duomenys. J. K. patikėjus melaginga informacija ir padiktavus prašomus savo banko AB „Luminor“ (buvęs AB „DNB“ bankas) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. K. įmonės banko AB „SEB“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, kuriuos tyrimo metu nenustatytu laiku ir ryšio priemonėmis perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir kuriam nurodė prisijungti prie J. K. banko sąskaitų AB „Luminor“ (buvęs AB „DNB“ bankas) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. K. įmonės banko AB „SEB“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir atlikti neteisėtas finansines operacijas, dėl ko tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas bendrą sumanymą, 2015 m. sausio 28 d.11:50 – 15:47 val., be nukentėjusiojo žinios ir sutikimo, per internetines prieigas (duomenys neskelbtini), kurioms buvo priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini), prisijungė prie J. K. banko sąskaitos AB „Luminor“ (buvęs AB „DNB“ bankas) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. K. įmonės banko AB „SEB“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir, pažeisdamas AB „Luminor“ (buvęs AB „DNB“ bankas) ir AB „SEB“ bankų informacinių sistemų apsaugos priemones save identifikuodamas kaip teisėtą naudotoją, t. y. J. K., neteisėtai panaudojęs apgaule įgytus duomenis ir prisijungęs prie elektroninės bankininkystės, susietos su J. K. ir J. K. įmonės sąskaitomis, 2015 m. sausio 28 d. neteisėtai iš J. K. įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko šias finansines operacijas:

1.1. 2000 eurų pervedė į A. K., kuriam nebuvo žinoma apie vykdomas nusikalstamas veikas, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos A. K. per 7 kartus išgrynino Lazdijų ir Marijampolės miestuose esančiuose bankomatuose, bei 1990 eurų perdavė bendrininkaujančiam Ž. K., o pastarasis, vykdydamas V. K. nurodymus ir taip bendrininkaudamas, pinigus perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas;

1.2. toliau, 1900 eurų pervedė į bendrininkaujančio D. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos D. S. per 4 kartus išgrynino bankomatuose Lazdijų ir Alytaus miestuose esančiuose bankomatuose ir iš šių pinigų -1800 eurų perdavė Ž. K., o pastarasis vykdydamas V. K. nurodymus, pinigus perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, po ko Ž. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nuvyko į Marijampolės miestą bei (duomenys neskelbtini) gatvėje namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje prie 1 buto, kur Ž. K. 2000 eurų, įgytų sukčiavimo būdu, perdavė bendrininkaujančiai A. A., kuri buvo iš anksto pažadėjusi iš sukčiavimo įgytas pinigines lėšas paslėpti ir saugoti;

1.3. toliau, 5000 eurų pervedė į antro asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriuos šis asmuo, vykdydamas V. K. nurodymus, išgrynino AB „SEB“ banko padalinyje Kaune ir panaudojo savo reikmėms;

1.4. toliau 5000 eurų pervedė į bendrininkaujančios E. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš J. K. AB „Luminor“ (buvęs AB „DNB“) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 4500 eurų pervedė į bendrininkaujančios E. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pervestus pinigus, viso 9500 eurų, E. S. bendrininkaudama ir vykdydama V. K., nurodymus, per 14 kartų išgrynino įvairiuose bankomatuose (duomenys neskelbtini) mieste ir atidavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims;

1.5. iš J. K. AB „Luminor“ (buvęs AB „DNB“) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2700 eurų pervedė į S. K., kuriai nebuvo žinoma apie vykdomas nusikalstamas veikas banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos S. K. išgrynino AB „Swedbank“ banko padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini) ir atidavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu V. K., Ž. K., D. S., R. R., E. S., L. P., A. A., du asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikdami bendrai apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus – nukentėjusiajam J. K. priklausančius 7200 eurų bei J. K. įmonei priklausančius 13 900 eurų, bei tokiais savo bendrais veiksmais apgaule įgijo svetimą didelės vertės J. K. priklausantį turtą – 21 100 eurų.

2. Be to, V. K., turėdamas vieningą tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 28 d., 09:52:43 val. mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs nukentėjusiajam J. K. į mobilaus ryšio telefoną, melagingai prisistatęs prokuratūros darbuotoju V. K., nurodęs, kad per J. K. banko sąskaitas yra plaunami „SAPARD“ programos pinigai ir apsimetęs banko darbuotoja melagingai nurodė, kad tam kad būtų atšaukti padaryti bankiniai pavedimai, reikalingi jo elektroninės bankininkystės duomenys. J. K. patikėjus melaginga informacija ir padiktavus J. K. banko sąskaitos AB „Luminor“ (buvęs AB DNB bankas) Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. K. įmonės banko AB SEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis, neteisėtai, apgaule įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o vėliau, neteisėtai, apgaulės būdu įgytus duomenis perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

3. Be to, V. K., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdamas vieningą tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – J. K. pinigus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 28 d. davė nurodymą tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisijungti prie neteisėtai apgaulės būdu įgytų J. K. banko sąskaitos ir J. K. įmonės banko sąskaitos, po ko pastarasis 2015-01-28, būdamas Kauno mieste, panaudodamas kompiuterinį įrenginį ir AB „BITĖ LIETUVA“ SIM kortelę, kurios mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriam tuo metu buvo priskirti IP adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)ir, pažeisdamas AB „Luminor“ (tuo metu AB DNB) ir AB SEB bankų informacinių sistemų apsaugos priemones, ir save identifikuojant, kaip teisėtą naudotoją, t. y. J. K., naudotojo identifikavimo lauke įvedė iš J. K. neteisėtai, apgaule įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir tokiu būdu neteisėtai prisijungė prie banko AB „Luminor“ (buvęs AB DNB bankas) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko AB SEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės sistemos.

4. Be to, V. K., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, būdamas Marijampolės pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2015 m. sausio 28 d. perdavė pastarajam J. K. banko sąskaitos AB „Luminor“ (buvęs AB DNB bankas) Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. K. įmonės banko AB SEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko tyrimo metu nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, naudotojo identifikavimo lauke įvedęs iš J. K. neteisėtai, apgaule įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai panaudojo apgaule įgytus duomenis, leidžiančius elektroniniu būdu disponuoti J. K. lėšomis, esančiomis AB „Luminor“ (tuo metu AB DNB) ir AB SEB banko sąskaitose, bei prisijungęs prie elektroninės bankininkystės, susietos su J. K. sąskaitomis pervedė iš J. K. įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 eurų į A. K., kuriam nebuvo žinoma apie vykdomas nusikalstamas veikas, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1900 eurų į D. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 eurų į asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 eurų į E. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš J. K. AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4500 eurų į E. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2700 eurų į S. K., kuriai nebuvo žinoma apie vykdomas nusikalstamas veikas, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis.

5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad visų kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jų kaltė pilnai ir neginčytinai įrodyta byloje esančiais ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais įrodymais, o duoti parodymai ir keliamos versijos yra laikytini gynybine asmenų pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apylinkės teismas, atsižvelgiant į įstatymo pasikeitimus ir laikydamasis principo, kad taikoma kaltinamiems asmenims palankesnė įstatymo redakcija (BK 3 straipsnio 2 dalis), perkvalifikavo asmenų veiką pagal naujos redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1481 redakciją), kurioje BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta veika laikoma nebe sunkiu, o apysunkiu nusikaltimu. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikos sunkumą, pavojingumą, motyvus ir tikslus, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje asmenys padarė veikdami bendrininkų grupėje. Taip pat atsižvelgė į nuteistuosius charakterizuojančius duomenis, jų asmenybes. Apylinkės teismas, skirdamas bausmes atsižvelgė ir į pernelyg ilgą proceso laiką, dėl ko skyrė bausmes, žymiai mažesnes nei sankcijoje numatytas tos bausmės vidurkis. Nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestas, atsižvelgiant į tai, kad jis nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą, o pateikiami argumentai yra deklaratyvūs ir neindividualizuoti.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. ir jo gynėja advokatė Andželika Vosyliūtė pateikė du alternatyvius prašymus – panaikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir V. K. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį teismo nuosprendį arba pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl paskirtos bausmės ir V. K. skirtą bausmę sušvelninti.

6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, t. y. nuosprendyje padarytos išvados dėl V. K. kaltės nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, nepagrįstą ir nemotyvuotą pirmenybę teikiant kaltinamiems įrodymams, nepagrįstai sureikšminant tam tikrus tokių įrodymų aspektus, nevertinant šių įrodymų kitų, jų neatitinkančių, kontekste. Teigiama, kad nuosprendyje visi neaiškumai vertinami išimtinai V. K. nenaudai, o išvados grindžiamos prielaidomis ir duomenų interpretavimu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti naudinga linkme, taip pažeidžiant in dubio pro reo principą. Nesiremta V. K. paaiškinimais, kuriais jis detaliai paaiškino apie tai, kad nei vieno iš byloje esančio kaltinamojo nepažįsta, išskyrus R. R., su kuriuo buvo nuteistas panašioje byloje. Nurodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta ir niekada nėra jam skambinęs apsimetęs moterimi iš banko. Pažymėjo, kad atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose savo asmeninio telefono neturėjo, būryje buvo vienas nelegalus telefonas, kuriuo bendrai naudojosi visi būryje esantys nuteistieji, t. y. apie 120 žmonių. Į tą telefoną buvo įsivedęs savo mamos, sesers ir brolio telefono duomenis, kuriems kartais paskambindavo. Jo mama gyvena kitoje pusėje įkalinimo įstaigos, savo pažįstamiems yra davęs motinos numerį, kurie pervesdavo į mamos sąskaitą pinigus, o ji išgrynindavo ir įnešdavo į pataisos namų kasą, nes taip greičiau pinigai papuldavo į nuteistojo sąskaitą ir nuteistasis gali iškart apsipirkti. Dėl tos pačios priežasties yra davęs ir savo brolio sąskaitą. Nuteistojo teigimu, blogi žmonės juo pasinaudojo, ir už tai jis jau buvo nuteistas 8 metams laisvės atėmimo kitoje byloje.

6.2. Skunde teigiama, kad byloje esanti medžiaga patvirtina tik objektyviuosius šios veikos požymius, bet ne V. K. kaltę, t. y. jo suvokimą, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis užvaldant svetimą turtą panaudojus apgaulę. Apylinkės teismas V. K. kaltę grindė liudytojų I. B., R. A., D. T. parodymais, tačiau apeliantų manymu, vien tik šių liudytojų parodymai neįrodo, kad V. K. bendrininkaudamas su kitais asmeninis panaudojo apgaulę ir užvaldė J. K. didelės vertės turtą (21 100 Eur). Šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja kitų įtariamųjų parodymams, kurie nurodė, kad V. K. nepažįsta, ar kad telefonu su juo nebendravo, ar kad vykdė kitų asmenų, o ne V. K. nurodymus. Bylos duomenimis nepaneigta, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti kiti su V. K. kalėję asmenys, kurie galimai naudojosi tuo pačiu telefonu. Byloje esanti medžiaga neįrodo, kad būtent V. K. skambino nukentėjusiajam J. K. ir išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis bei juos perdavė kitiems asmenims, kurie darė pervedimus į trečiųjų asmenų sąskaitas ir tokiu būdu padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje nėra paneigti V. K. parodymai, kad jis šioje byloje yra susijęs tik tuo, kad kitiems nuteistiesiems buvo davęs savo artimųjų asmenų sąskaitas, į kurias pervesti pinigai buvo nuimti ir įnešti į kalėjimo sąskaitą dėl nuteistiesiems galimybės greičiau apsipirkti.

6.3. Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę neįvertino per ilgos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme trukmės, kas pagal nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką yra pagrindas bausmės švelninimui.

7. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu nuteistasis Ž. K. ir jo gynėjas advokatas Remigijus Uckus prašo priimti Ž. K. atžvilgiu išteisinamąjį teismo nuosprendį, kadangi jo veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje požymių ir neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant minėtas veikas.

7.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra pažymėta „asmuo įvardijamas kaip A. L.“, tačiau taip teigti nėra pagrindo, nes A. L. yra realus asmuo, kurio teismas prašant gynybai neapklausė, nors iš esmės kaltinimas Ž. K. buvo remiamas jo parodymais. Tokiu būdu teisminio nagrinėjimo metu nebuvo net bandoma ieškoti A. L., nors buvo žinomas jo telefono numeris, nurodyta, kad jis gyvena Danijoje. Kadangi jis nebuvo apklaustas teisme, tai ir remtis jo parodymais, kaip įrodymų šaltiniu, negalima. Kitokių neginčijamų įrodymų, kad Ž. K. žinojo apie išgryninamų pinigų kilmę byloje nėra. Atsižvelgiant į paties Ž. K., kitų asmenų parodymus, kad visi galvojo, jog pinigai pervedami į jų sąskaitas ir perduodami A. L. yra už statybines medžiagas, Ž. K. veikoje nėra sukčiavimo požymių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ž. K. šioje byloje pirmą kartą teisiamas už sukčiavimą. Ankstesni teistumai su sukčiavimais neturi nieko bendro, todėl ir ši aplinkybė svarbi ir pateisinanti Ž. K. naivumą, kai su sukčiavimu susidūrė pirmą kartą.

7.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į bendrininkavimo institutą. Gynėjo įsitikimu, jei yra bendrininkavimas, tai turėtų būti kaltinime konkrečiai išdėstyta, kurie kaltinamieji, kokius veiksmus atliko, kokie jų vaidmenys, nes nuo to priklauso ir bausmės individualizavimas. Šiuo atveju neaišku koks galimas Ž. K. vaidmuo. Ž. K. pažinojo tik A. L. ir iš dalies D. S.. Kitų kaltinamųjų nepažinojo. Nė vienas iš kitų kaltinamųjų nenurodė, kad pažinojo Ž. K. su juo bendraudavo, ar turėdavo bendrų reikalų, tad bendrininkavimo požymių su kitais kaltinamaisiais nėra, nes tarp visų kaltinamųjų nebuvo aiškaus tarpusavio bendravimo. Kalbant apie Ž. K. bendrininkavimą su A. L., kaltinime turėjo būti konkrečiai nurodyta kuris kokį vaidmenį atliko bendrininkavime. Kiekvienas iš išvardintų asmenų veikė atskirai ir savo nuožiūra. Jų tarpusavio veiksmų ieškant sąskaitų, nebuvo. Ž. K. A. L. surado tik dvi D. S. ir A. K. sąskaitas, o pastarieji nežinojo, kokiu tikslu jų reikia, kaip nežinojo ir pats Ž. K.. Nesant neginčijamų įrodymų negalima teigti, jog V. K. prašė Ž. K. surasti sąskaitas, kaip kad nurodoma kaltinime. Kiti nuteistieji R. R., L. P. veikė atskirai savo nuožiūra Ž. K. nežinant ir tame net nedalyvaujant. Ž. K. apie į šias sąskaitas pervedamus pinigus iš A. L. žinojo tik tiek, kad jie už kažkokias statybines medžiagas, taip paaiškino ir sąskaitų savininkams. Dėl šių aplinkybių neapklausus A. L. lieka neaišku, ar Ž. K. galėjo žinoti apie pinigų kilmę, kas rodytų jo tyčią sukčiavime ir ar sąmoningai suklaidino sąskaitų savininkus. Byloje yra duomenys, kad Ž. K. A. L. buvo pasakyta, jog pinigai švarūs, problemų nekils, ir jie yra už statybines medžiagas. Šios aplinkybės byloje patvirtintos žodiniais Ž. K., kitų apklaustų asmenų parodymais. Tai patvirtina, kad Ž. K. ir pats nežinojo pinigų kilmės, surado dvi sąskaitas, į kurias buvo pervesti ir iš kurių jų savininkų išgryninti pinigai. Jeigu šioje situacijoje D. S. ir A. K. buvo liudytojais, tai turėjo būti analogiška situacija ir Ž. K. atžvilgiu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu A. L. Ž. K. apkalbėjo, pats pasislėpė nuo teismo, o Ž. K. liko kaltinamuoju. Ž. K. kaltė iš esmės įrodinėjama tik teisme neapklausto liudytojo A. L. parodymais. Taigi, Ž. K. veiksmai neturėjo nieko bendro su kitais sąskaitų galimai ieškojusiais kaltinamaisiais R. R., L. P., nes Ž. K. jų nepažįsta ir jie jo nepažįsta. Ž. K. nepažįsta A. A., E. P. –S, tokiu būdu apie bendrą su nepažįstamais asmenimis veiką sukčiaujant negalima kalbėti.

7.3. Skunde nurodoma, kad Ž. K. neskambino nė vienam nukentėjusiajam, negavo jų sąskaitų prisijungimo duomenų, nesijungė prie nukentėjusiųjų sąskaitų, nebendravo su V. K. šiais klausimais. Tai, kad byloje yra duomenys, jog telefonu galimai buvę kontaktų tarp Ž. K. ir V. K. dar nieko nepasako. Nuteistieji dažnai skambinėja kitiems buvusiems nuteistiesiems, o šiuo atveju apie ką buvo kalbama ir kas tarpusavyje bendravo, nenustatyta. Taip pat skunde tvirtinama, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad Ž. K. dalyvavo užvaldant J. K. ir jo įmonės pinigus. Jo vaidmuo nė kiek nesiskiria nuo šioje byloje liudytojais tapusių D. S. ir A. K. teisine padėtimi. Ž. K. šioje byloje turėjo būti toks pats liudytojas, kaip paminėti du asmenys. Dėl nurodytų aplinkybių, mano, kad nėra surinkta neginčijamų įrodymų, jog Ž. K. dalyvavo jam inkriminuojamos veikos padaryme.

7.4. Nuteistojo gynėjo teigimu, jeigu teismas manytų, kad įrodymų Ž. K. atžvilgiu dėl jam inkriminuotos veikos pakanka, būtina pasisakyti apie didelės vertės svetimo turto įgijimą sukčiavimo būdu atribojant BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį. Ž. K. nežinant apie pervedamų pinigų kilmę, negalima kalbėti apie jo tiesioginę kryptingą tyčią sukčiavimo nusikaltime. Iš kaltinimo formuluotės ir teismo nuosprendžio matyti, kad Ž. K. inkriminuojama, kad jis dalyvavo kaip bendravykdytojas su visais kitais kaltinamaisiais įgyjant visą 21 100 eurų sumą. Tokiu atveju jo tyčia turėjo būti nukreipta į viso sukčiavimo būdu įgyto turto, t. y. 21 100 eurų įgijimą. Tačiau bylos faktinės aplinkybės rodo, kad jis dalyvavo tik dviem atvejais nežinodamas, kad daro nusikaltimą, surasdamas sąskaitas, į kurias buvo pervesta pinigai: atitinkamai į A. K. sąskaitą 2000 eurų, o į D. S. – 1900 eurų. Apie jokias kitas sąskaitas ir pervedamas sumas Ž. K. nežinojo ir negalėjo žinoti, nes tame jis paprasčiausiai nedalyvavo. Kiti pervedimai, išskyrus du paminėtus, su juo niekaip nesusiję. Tai reiškia, kad ir dalyvavimas kitų pervedimų atvejais su juo negali būti siejamas, nes jis neatliko jokių veiksmų juos padarant ir iš kaltinimo turėjo būti pašalinti prieš atiduodant bylą į teismą. Tokiu būdu jeigu teismas laikė, kad yra pakankamai Ž. K. kaltinančių įrodymų, jį buvo galima nuteisti geriausiu atveju tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, mano, kad Ž. K. nepadarė nei vieno iš BK 182 straipsnyje numatytų nusikaltimų.

7.5. Apeliaciniame skunde ginčijamas ir skirtos bausmės klausimas. Nurodoma, kad Šioje baudžiamojoje byloje yra duomenys apie tai, kad Ž. K. anksčiau teistas 5 kartus, o paskirtas bausmes atlikęs. Paskutiniu 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu jam buvo subendrintos visos bausmės, o paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Tokiu būdu šioje byloje paskirtą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bendrinti su kitomis jau atliktomis bausmėmis nėra pagrindo. Tuo atveju jeigu aukštesnės instancijos teismas laikytų, kad įrodymų dėl galimai Ž. K. padarytos veikos pakanka, atsižvelgiant į labai ilgą ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo laikotarpį, bausmė šioje byloje turėtų būti paskirta dar švelnesnė nei paskyrė pirmosios instancijos teismas.

8. Nuteistasis L. P. ir jo gynėja advokatė Regina Šaltinienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir L. P. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį arba pakeisti nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir L. P. sušvelninti bausmę, neskiriant bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.

8.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, t. y. nuosprendyje padarytos išvados dėl L. P. kaltės nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, nepagrįstą ir nemotyvuotą pirmenybę teikiant kaltinantiems įrodymams, nepagrįstai sureikšminant tam tikrus tokių įrodymų aspektus, nevertinant šių įrodymų kitų, jų neatitinkančių, bylos įrodymų kontekste. Nuosprendyje visi neatitikimai, neaiškumai, vertinami išimtinai nuteistojo nenaudai, o išvados yra grindžiamos prielaidomis ir duomenų interpretavimu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti naudinga linkme, taip pažeidžiant in dubio pro reo principą.

8.2. Pažymima, kad ištyrus įrodymus byloje, nėra nustatyta, kad L. P. kokiais nors veiksmais bendrininkavo darant nusikalstamą veiką. Byloje nėra nustatyta, kad kiti nuteistieji ar liudininkai jį atpažino atliekant tam tikrus nusikalstamus veiksmus, arba kad jis turėjo kontaktus su nuteistaisiais asmenimis, vykdžiusiais nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad L. P. laisvės atlikimo bausmę atliko (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje, o V. K. bei R. J. (R.) laisvės atėmimo bausmes atliko (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje. Iš visų byloje nuteistųjų jam yra žinomi tik sesuo E. S. (P.) ir R. R.. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog jokių veiksmų neatlikinėjo ir jokioje nusikalstamojoje veikoje nedalyvavo, L. P. neįvardijo joks kitas asmuo ir bylos nagrinėjimo metu. Teismas nuosprendyje neanalizavo sukčiavimo dispozicijos požymių, o byloje esantys įrodymai paneigia sukčiavimo sudėties buvimą L. P. veikoje.

8.3. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas vertino nuteistosios E. S. parodymus, ir tik remdamasis jais padarė išvadą, kad L. P. turėjo aiškų tikslą įkalbėti seserį leisti R. R. naudotis jos sąskaita šiai iš pradžių nesutinkant. Pokalbio apie sąskaitos davimą ir apie jos panaudojimą tarp E. S. ir jo nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp jo ir sesers parodymų, nors jie kardinaliai skyrėsi, nebuvo atlikta akistata. Sesuo duodama parodymus nurodė, kad jis neva ją įkalbėjo duoti sąskaitos numerį ir tokiu būdu ją įtraukė į šią nusikalstamą veiką. Visą informaciją ir nurodymus E. S. gaudavo tik iš R. R., ką ir pati patvirtino apklausų metu. E. S. telefono numeris R. R. buvo duotas sutinkant pačiai E. S. dėl pasibendravimo, o ne dėl susitarimo dalyvauti sukčiavimuose. Jam visiškai nebuvo žinoma kokie buvo R. R. planai ir kokie kitokie reikalai juos rišo. Beje E. S. bendravo ne vien su R. R., bet ir ištekėjo už Ž. S., kuris taip pat tuo metu kalėjo. Pati E. S. yra kelis kartus teista už sukčiavimus.

8.4. Skunde pažymima, kad siekiant asmenį pripažinti kaltu už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį, be objektyvių požymių būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį, t. y. kad kaltininkas suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. L. P. atžvilgiu minimas kaltės turinys nebuvo nustatytas. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išdėstė abstrakčias, prielaidinio pobūdžio išvadas, neatitinkančias atskirų įrodymų ar jų visumos, išvadas padarė tik remdamasis vienos nuteistosios E. S. parodymais, todėl pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo reikalavimus bei in dubio pro reo principą.

8.5. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skirta bausme. Teigiama, jog apylinkės teismas skyrė griežčiausią laisvės atėmimo bausmę neįvertinęs per ilgos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme trukmės, kas pagal nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką yra pagrindas bausmės švelninimui. Vertinant L. P. asmenybę matyti, kad jis iš esmės charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinį darbą, gyvena kartu su gyvenimo drauge, su kuria kartu augina 3 nepilnamečius vaikus, iš kurių viena yra jo dukra, kitai dukrai teikia kasmėnesinį išlaikymą. Kiekvieną rytą dukras veža į progimnaziją, rūpinasi jų auklėjimu, užimtumu, materialiniu aprūpinimu. Sugedus vieninteliam automobiliui, teko pirkti kitą, kurio pirkimui paėmė paskolą, kurią turi išmokėti iki 2029 m. gegužės 23 d. Po paskutinės bausmės atlikimo nėra padaręs jokio nusikaltimo ar administracinio nusižengimo, gyvena ramų šeimyninį gyvenimą, atlieka tėvo pareigas, sąžiningai ir pareigingai dirba. Įvertinus aptartas aplinkybes, mano, jog L. P. izoliavimas nuo visuomenės Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu numatytam terminui itin neigiamai paveiktų jo turimus socialinius ryšius, bei tolesnes resocializacijos galimybes, nepilnamečiai vaikai netektų materialinio išlaikymo, jis netektų darbo ir galimybės išsimokėti kreditą. Nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai. Bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principo įgyvendinimas užtikrintas pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus L. P. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

9. Nuteistasis R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

9.1. Skunde nurodo, kad nors apylinkės teismas turėjo pareigą išsamiai ir nešališkai įvertinti ir išanalizuoti byloje surinktus įrodymus, tačiau šią savo pareigą pažeidė, nes neišanalizavo įrodymų tarpusavio ryšio, jų sąsajumo ir nepateikė vertinimo dėl jų įrodomosios reikšmės, įrodymai buvo vertinami selektyviai ir pirmenybę suteikiant nuteistąjį kaltinantiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetant kitus. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas labai ilgai, painiai ir nekvalifikuotai, ir aplaidžiai. Tai rodo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencijos nebuvimą, tiek ir ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir kontroliuojančio prokuroro priežiūros nebuvimą.

9.2. Pažymima, kad apylinkės teismas nenurodė, kokios priežastys lėmė, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas atsisakė vertinti paties R. R. parodymus kaip patikimus, tačiau išimtinai rėmėsi kitų kaltinamųjų parodymais. Teisiamojo posėdžio metu apeliantas R. R. duodamus parodymus teisme aiškiai nurodė, kad su kaltinamaisiais L. P., E. S., V. K. dėl panašaus pobūdžio nusikaltimų, panašiu 2015-2016 m. laikotarpyje yra dalyvavęs kituose teisminiuose nagrinėjimuose, kuriuose buvo išteisintas.

9.3. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nebuvo įvertinti apklaustų asmenų parodymų prieštaravimai, visi proceso metu surinkti kiti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties įstatyme nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus, neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan., o tai jau yra esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas.

9.4. Bendrininkų grupė pagal BK 25 straipsnio 2 dalį yra tada, kai du ar daugiau asmenų, susitaria padaryti nusikalstamą veiką, ją tęsti, užbaigti, ir bent du iš jų yra vykdytojai. Pažymėtina, kad kalbant apie bendrininkavimą, kaltinime turėtų būti konkrečiai išdėstyta, kurie kaltinamieji, kokius veiksmus atliko, kas yra organizatorius, vykdytojai ir kas padėjėjai. Ypač turėtų būti nurodoma, kas kurį iš kaltinamųjų pažinojo ir kas su kuo bendravo, kokie jų tarpusavio ryšiai. Nuo šių aplinkybių priklauso ne tik bausmės individualizavimas, bet ir kvalifikavimas. Iš apklaustinų asmenų nė vienas nepažinojo R. R.. Jokių aplinkybių susijusių su susitarimo sudarymu vykdyti nusikalstamą veiką nėra nurodyta nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo baigiamajame akte, nei kitais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nėra nustatyta, kad R. R. būtų susitaręs su įvardintais bendrininkais daryti nusikaltimą.

9.5. Baigiamajame akte pirmosios instancijos teismas remiasi rašytine bylos medžiaga, o būtent, Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad L. P. atpažino R. J. (R.), kaip asmenį, kuriam jis 2014 metų vasarą davė savo sesers E. P. telefono numerį, kurie prieštarauja kaltinamojo L. P. teisme duotais parodymais, o būtent, kad papildomai paaiškinant minėjo, „kad buvo iš nuotraukos atpažinęs R. R. kaip asmenį, kuriam davė savo sesers telefono numerį. Tačiau atpažinimo aplinkybių dabar jau neprisimena. Gali būti, kad atpažino ii tik dėl iš pareigūnu patirto spaudimo. Teisme R. R. kaip to asmens, vardu R., neatpažįsta. Taip pat neigia jam asmeniškai perdavęs sesers telefono numerį.

9.6. Skunde nurodoma, kad kaltinamajame akte nenurodyti nei subjektyvieji, nei objektyvieji požymiai, leidžiantys daryti išvadą, jog R. R. padarė jam inkriminuotą veiką. Iš kaltinamojo akto motyvų neaišku, kuo remiantis buvo konstatuota R. R. kaltė ir kokius jo veiksmus prokuratūra vertino, kurie leido spręsti, kad jis bendrais veiksmais apgaule įgijo svetimą didelės vertės J. K. priklausantį turtą - 21 100 eurų. Minėtos kaltinamojo akto nuostatos atkartotos ir teismo nuosprendyje.

9.7. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad priimant skundžiamą nuosprendį buvo nesilaikyta tinkamo įrodymų vertinimo. Nuosprendis pagrįstas prielaidomis, įžvelgiami esminiai prieštaravimai tarp asmenų parodymų, tačiau apylinkės teismas šių prieštaravimų nepašalino, dėl ko priėmė nepagrįstą teismo nuosprendį. Teismas vadovavosi tik visiškai nepatikimais ir kintamais kitų asmenų parodymais, kurie prieštaravo vieni kitiems. Skunde pažymima, kad iš nuteistojo R. R. parodymų yra akivaizdu, kad kiti kartu nuteisti asmenys nuo pat pradžių visais įmanomais būdais siekė įpainioti jį, siekė apkalbėti, todėl jis su visu tuo nėra niekaip susijęs, nes apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo. Pažymi, kad R. R. nevykdė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, byloje nėra nei vieno įrodymo, neginčijamai patvirtinančio jo kaltę, dėl ko jis turėtų būti išteisintas.

10. Nukentėjusysis J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio atmetimo ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo jo civilinį ieškinį patenkinti.

10.1. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad sprendžiant civilinio ieškinio ir įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo klausimus, turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, kiek tai nereglamentuota ir neprieštarauja BPK nuostatoms.

10.2. Apeliantas skunde teigia, kad dėl nuteistųjų įvykdytų nusikalstamų veikų ne tik prarado didelę ir sunkiai uždirbtą pinigų sumą, bet ir jų įvykdytos nusikalstamos veikos turėjo tiesioginės įtakos jo sveikatai – sukėlė didelius neigiamus išgyvenimus, nerimą, nepatogumus, sutrikdė gyvenimo planus, turėjo neigiamos įtakos įmonės veiklai, jos atsiskaitymams. Taip pat teigia, kad patyrė dvasinį sukrėtimą ir buvo pažemintas. Apylinkės teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad iki šiol didžioji jam padarytos žalos dalis nėra atlyginta.

10.3. Skunde nukentėjusysis pažymi, kad nors apylinkės teismas neneigė neteisėtų veiksmų, pačios neturtinės žalos fakto, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, tačiau neteisingai jo argumentus vertino kaip deklaratyvius, bendro pobūdžio pastebėjimus. Apylinkės teismas nepasiūlė jam pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių patirtos žalos dydį, nuosprendyje nesilaikyta ir teisminės praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo analogiško pobūdžio bylose. Mano, kad jis pateikė visus duomenis, atitinkančius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kurie numatyti CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

10.4. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jo ieškinį, taip konstatuodamas, kad žala jam iš vis nebuvo padaryta, vietoj to, kad būtų pripažinęs nukentėjusiajam teisę į ieškinio patenkinimą perduodant šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka, kaip tą numato BPK nuostatos tais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti. Tokiu būdu jam buvo užkirsta teisė ginti savo teises ir kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Mano, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, kad yra patyręs turtinę ir neturtinę žalą, kuri nėra pilnai atlyginta.

11. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

12. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusysis ir jo atstovas palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė nukentėjusiojo skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo Ž. K. ir jo gynėjo bei nuteistojo R. R. apeliaciniai skundai atmestini. Nuteistojo V. K. ir jo gynėjos bei nuteistojo L. P. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nukentėjusiojo skundas tenkintinas iš dalies.

13. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

14. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendį skundžia nukentėjusysis J. K., nuteistieji V. K., Ž. K., L. P. ir R. R.. Nukentėjusysis prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kuria buvo netenkintas jo civilinis ieškinys ir jo ieškinį patenkinti priteisiant jo prašomą neturtinę žalą. Iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio bei motyvų matyti, kad jie savo reiškiamų prašymų pobūdžiu iš esmės yra tapatūs – prašo išteisinimo, o nuosprendis yra skundžiamas keliais aspektais: dėl netinkamo įrodymų vertinimo pripažįstant jų kaltę, kadangi jų teigimu – jie nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką, taip pat nesutinka su bendrininkų grupės požymio nustatymu bei dėl paskirtų bausmių, o Ž. K. skunde ginčijamas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tvirtinant, kad veika turi būti kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

15. Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimą, savo išvadas dėl nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyvių požymių egzistavimo privalo pagrįsti įrodymais, juos įvertinti vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame BPK straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

16. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022).

17. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, jog įrodinėjimo procese svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje būtų sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo, įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados, kaip nagrinėjamos bylos atveju, iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021).

18. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinių skundų motyvus, iš dalies byloje atnaujinusi įrodymų tyrimą, neturi pagrindo sutikti su nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais dėl atlikto netinkamo įrodymų tyrimo ir nepagrįsto jų pripažinimo kaltais, taip pat su argumentais, kad baudžiamasis įstatymas, nustačius bendrininkų grupės požymį ir sukčiavimą kvalifikavus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, buvo pritaikytas neteisingai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašė visus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, juos įvertino laikydamas BPK reikalavimų, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pateikė įrodymų vertinimo motyvus, teismo išvadas dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei kaltės, kurios yra pagrįstos, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Priešingai nei teigiama dalyje apeliacinių skundų – pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į ilgą bylos procesą ir tuo pagrindu skyrė mažesnes bausmes. Tačiau vis tik teisėjų kolegija nustatė, kad sprendžiant dėl nuteistajam V. K. skirtinų bausmių, apylinkės teismas padarė baudžiamojo įstatymo pažeidimą, kuris lemia skundžiamo nuosprendžio pakeitimą šioje dalyje. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria nuteistojo L. P. ir jo gynėjos skunde nurodomoms aplinkybėms, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir L. P. realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės. Taip pat sutinkama ir nukentėjusiojo skundo argumentams, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jo civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika jam padarytos neturtinės žalos. Todėl šiose dalyse nuosprendis taip pat keistinas.

19. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji šių nusikalstamų veikų sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-104-1073/2020 ir kt.). Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan.

20. Byloje nustatyta, kad nuteistieji V. K., Ž. K., D. S., A. A., L. P., R. R., E. S., su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas bei asmeniu, kuris tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrai, turėdami vieningą tikslą, panaudojant apgaulę prieš nukentėjusįjį J. K. (t. y. V. K. telefonu susisiekus su nukentėjusiuoju ir melagingai prisistačius prokuratūros darbuotoju bei nurodžius, kad per nukentėjusiojo banko sąskaitą yra plaunami pinigai bei apsimetus banko darbuotoja melagingai nurodžius, kad siekiant atšaukti padarytus bankinius pavedimus yra reikalingi nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės duomenys, nukentėjusiajam patikėjus ir prašomus duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms atlikti, suteikus), savo ir kitų naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam ir jo įmonei priklausiusį didelės vertės turtą – 21 100 Eur.

21. Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamas esminis nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnį dėl apgaule pasisavinto svetimo turto, t. y. kad buvo įvykdytas sukčiavimas, tačiau skunduose neigiamas apeliantų dalyvavimas padarant šią nusikalstamą veiką arba subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tyčia.

Dėl nuteistojo V. K. kaltės

22. Nors V. K. savo apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog V. K. kaltė įrodyta byloje esančiais ir ištirtais duomenimis.

23. Pažymėtina, kad šioje byloje V. K. nuteistas ne tik dėl sukčiavimo, bet ir pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

24. Pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. BK 198¹ straipsnyje numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015).

25. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/213, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014, 2K-77-1073/2020). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys.

26. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020).

26.1. Šioje byloje nustatyta, kad V. K., turėdamas vieningą tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose 2015 m. sausio 28 d., 09:52:43 val. mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs nukentėjusiajam J. K. į mobilaus ryšio telefoną, melagingai prisistatęs prokuratūros darbuotoju V. K., nurodęs, kad per J. K. banko sąskaitas yra plaunami „SAPARD“ programos pinigai ir apsimetęs banko darbuotoja melagingai nurodė, kad tam kad būtų atšaukti padaryti bankiniai pavedimai, reikalingi jo elektroninės bankininkystės duomenys. J. K. patikėjus melaginga informacija ir padiktavus J. K. banko sąskaitos AB „Luminor“ (buvęs AB DNB bankas) Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. K. įmonės banko AB SEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis, neteisėtai, apgaule įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o vėliau, neteisėtai, apgaulės būdu įgytus duomenis perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

26.2. V. K., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdamas vieningą tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – J. K. pinigus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, 2015 m. sausio 28 d. davė nurodymą tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisijungti prie neteisėtai apgaulės būdu įgytų J. K. banko sąskaitos ir J. K. įmonės banko sąskaitos, po ko pastarasis 2015 m. sausio 28 d., būdamas Kauno mieste, panaudodamas kompiuterinį įrenginį ir AB „BITĖ LIETUVA“ SIM kortelę, kurios mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriam tuo metu buvo priskirti IP adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir, pažeisdamas AB „Luminor“ (tuo metu AB DNB) ir AB SEB bankų informacinių sistemų apsaugos priemones, ir save identifikuojant, kaip teisėtą naudotoją, t. y. J. K., naudotojo identifikavimo lauke įvedė iš J. K. neteisėtai, apgaule įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir tokiu būdu neteisėtai prisijungė prie banko AB „Luminor“ (buvęs AB DNB bankas) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko AB SEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės sistemos.

26.3. V. K., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, būdamas Marijampolės pataisos namuose, veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2015 m. sausio 28 d. perdavė pastarajam J. K. banko sąskaitos AB „Luminor“ (buvęs AB DNB bankas) Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. K. įmonės banko AB SEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko tyrimo metu nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, naudotojo identifikavimo lauke įvedęs iš J. K. neteisėtai, apgaule įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai panaudojo apgaule įgytus duomenis, leidžiančius elektroniniu būdu disponuoti J. K. lėšomis, esančiomis AB „Luminor“ (tuo metu AB DNB) ir AB SEB banko sąskaitose, bei prisijungęs prie elektroninės bankininkystės, susietos su J. K. sąskaitomis pervedė iš J. K. įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 eurų į A. K., kuriam nebuvo žinoma apie vykdomas nusikalstamas veikas, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1900 eurų į D. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 eurų į asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 eurų į E. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš J. K. AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4500 eurų į E. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2700 eurų į S. K., kuriai nebuvo žinoma apie vykdomas nusikalstamas veikas, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis.

27. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nei vieno kaltinime nurodyto asmens nepažįsta, nurodytu nusikalstamų veikų padarymo metu jis kalėjo Marijampolės pataisos namuose, kur draudžiama turėti ir naudoti mobiliuosius telefonus. Apklausiamas patikslino, kad pats neturėjo, tačiau naudojosi kitų nuteistųjų mobiliaisiais telefonais. Telefonu su įtarime kitais įvardytais asmenimis jis nebendravo, nes jų nepažįsta (13 t., b. l. 69). Įteikus patikslintą įtarimą, V. K. patikslino, kad iš įtarime nurodytų asmenų pažįsta tik R. J.. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. K. parodė, kad kaltės nepripažįsta, tuo metu jis atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose ir savo pažįstamiems įkalintiems asmenims yra davęs jo artimųjų numerius, kadangi jie gyvena šalia pataisos namų ir gali padėti greičiu nuteistiesiems gauti pinigų juos įnešant tiesiai į kasą, o ne siunčiant į pataisos namų sąskaitą. Iš visų kaltinamų asmenų pažįsta tik R. R., kadangi buvo kartu teisiami panašioje byloje. Nukentėjusiajam nėra skambinęs, nėra keitęs balso, naudojosi bendru telefonu su kitais nuteistaisiais, kadangi būryje buvo vienas telefonas. Į tą telefoną buvo įsivedęs mamos telefono numerį, kad jei parašytų – žinotų kam parašė. Tuo metu (duomenys neskelbtini) būriuose kalėjo 120 žmonių. Patikslino, kad buvo į telefoną įsivedęs mamos, brolio ir sesės numerius. Telefonas būdavo laikomas pas vieną asmenį, kuris už tai gaudavo pinigus. Jį laisvėje yra vadinę „Lediniu“, o įkalinimo įstaigoje kiekvieną dieną vadina vis kitaip (15 t., b. l. 76).

28. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad šie nuteistojo V. K. parodymai vertintini kaip duoti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir yra paneigti kitais byloje esančiais duomenimis – iš dalies kitų nuteistųjų duotais parodymais, liudytojų A. L., R. A., I. B., D. T. apklausų metu duotais parodymais, kita rašytine bylos medžiaga.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad su nukentėjusiuoju buvo susisiekta ir panaudota jo atžvilgiu apgaulė, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (iš šio numerio 2015 m. sausio 28 d. nukentėjusiajam buvo skambinta 33 kartus), iš minėto telefono numerio buvo susisiekta ir su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiojo ir jo įmonės elektroninės bankininkystės ir neteisėtai pervedė pinigus į kitų asmenų sąskaitas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent V. K., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, bendraudavo su kitais asmenimis naudodamasis mobiliojo telefono numeriais (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), t. y. numerius, iš kurio susisiekta ir su asmenimis, kurie 2015 m. sausio 28 d. išgrynino neteisėtai pervestus nukentėjusiajam priklausiusius pinigus. Kad tai V. K. naudojasi minėtais numeriais, patvirtina jo sesers R. A. parodymai, kuriuose nurodydama, kad V. K., pravarde „L.“ yra jos brolis. 2015 m. sausio mėnesį, dienos metu jai paskambino brolis V. ir pasakė, kad atvažiuos iki jos namų kažkoks vaikinas, atveš jai pinigų, neva ji juos turi paimti ir pasilaikyti pas save. Vėliau apie 18:00 val. vėl paskambino brolis V., pasakė, kad tas jo vaikinas jau yra prie jos namų ir kad ji išeitų iš laiptinės pasiimti iš jo pinigų. Ji išėjo iš laiptinės, prie laiptinės atėjo vaikinas, kalbėjo dzūkišku akcentu. Vaikinas išsitraukė iš kišenės krūvelę pinigų – eurų. Vaikinas iš tų pinigų jai atskaičiavo dalį ir padavė, ten buvo apie 150 eurų. Dar lipant laiptinėje paskambino brolis V., jis paklausė kiek pinigų padavė jo atsiųstas vaikinas, ji atsakė, kad 150 eurų. Po maždaug pusvalandžio vėl paskambino V. ir pasakė, kad tuos gautus pinigus ji rytoj turės nunešti į pataisos namus ir įnešti į jo nurodytų 2 nuteistųjų sąskaitas. Ji sekančią dieną taip ir padarė. Vėliau vėl paskambino V., jis paklausė kiek pinigų liko iš tų 150 eurų, po to kai ji dalį įnešė į jo nurodytų nuteistųjų sąskaitas. Buvo likę apie 30 eurų. Taip V. ir pasakė. Tada V. pasakė, kad 30 eurų reikia perduoti kažkokiai merginai. Ji pasakė V., kad tegul ta mergina ateina pas ją į laiptinę ji jai paduos tuos likusius 30 eurų. V. atsakė, kad ta mergina negali ateiti, nes turi du mažus vaikus. Tada ji išėjo į lauką pastebėjo prie namo stovintį automobilį, kurio viduje sėdėjo mergina, su kuria jau anksčiau yra susitikusi ir iš kurios brolio nurodymu yra paėmusi pinigų (2 t., b. l. 88–90). Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu atpažino Ž. K., kaip vaikiną atvežusį ir perdavusį jai pinigus bei A. A., kaip merginą, iš kurios anksčiau V. K. nurodymu yra paėmusi pinigų, ir kuriai perdavė 30 Eur iš Ž. K. jai perduotų pinigų (2 t., b. l. 91-100). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. A., su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi V. K., 2015 m. sausio 28-29 dienomis bendrauta 29 kartus. Be to, minėtu laikotarpiu užfiksuotas nuteistojo V. K. naudojamų telefono numerių aktyvus kontaktavimas ir su kitu nuteistuoju Ž. K., asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, taip pat A. Ko. bei liudytoju A. L., o kontaktavimo laikotarpis sutampa ir su neteisėtai iš nukentėjusiojo pervestų pinigų į kitų asmenų sąskaitas gryninimo laikotarpiais.

30. Kad V. K. neabejotinai prisidėjęs prie nusikalstamos veikos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kito nuteistojo Ž. K. parodymai, kuriuose jis nors teigė, kad vykdė tik A. L. nurodymus, tačiau kartu parodė ir tai, kad sužinojo, jog vyriškis, su kuriuo A. L. kiekvieną kartą kalba telefonu ir tariasi, kam perduoti pinigus, yra V. K.. Juos A. L. supažindino telefonu. A. L. sakė, kad V. K. iš Marijampolės pataisos namų. Jis organizuoja visus sukčiavimus ir jie toliau gali tarpusavyje betarpiškai kalbėti, nes neva jau ir jis įgijo V. K. pasitikėjimą. Jie pradėjo bendrauti telefonu, davė V. K. savo telefono numerį. V. K. jam pats skambindavo, prašydavo surasti asmenų į kurių banko sąskaitas būtų galima pervesti gautus pinigus ir juos išgryninti. V. K., nurodymu jis įvykdė visus savo nusikaltimus. Po pirmo karto, apie kurį papasakojo, tolimesnius nurodymus gaudavo betarpiškai iš V. K., o ne A. L.. Ir toliau pinigus V. K. nurodymu perduodavo toms pačioms merginoms, kurias įvardijo. Dėl pirmų veiksmų nurodymus A. L. davė tas pats V. K. nes girdėjo jo balsą per A. L. pokalbius. Vėliau, pats bendraudamas betarpiškai su V. K., atpažino, jog tai tas pats balsas. Kad šio asmens vardas ir pavardė yra V. K. žino ir iš to, kad susipažinus, jis socialiniame tinkle „Facebook“ jo buvusią draugę pakvietė į draugus ir jis iš jos mobilaus ryšio telefono per jos „Facebook“ paskyrą bendraudavo su V. K.. Jis ir per „Facebook“ duodavo nurodymus dėl nusikaltimų vykdymo. Jo anketa taip ir vadinosi V. K.. Ten buvo jo foto nuotraukos, todėl pamatęs jį atpažintų. Iš Marijampolės pataisos namų niekas neskambindavo, tik tas V. K.. Daugiau nieko ten nepažinojo. Jeigu jo telefono išklotinėse užfiksuoti kontaktai su Marijampolės pataisos namuose gyvenančiais asmenimis, tai buvo tik V. K., kadangi nieko ten daugiau nepažinojo ir nebendravo (8 t. b. l. 94–97). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo matyti, kad Ž. K. atpažino V. K., kurio nuotraukas matė „Facebook“ (7 t., b. l. 178-182).

31. Iš dalies šiuos Ž. K. parodymus patvirtino ir liudytojas I. B., kuris nurodė, kad Ž. K. buvo įtrauktas į analogiškas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad Ž. K. prašė atsidaryti SEB banke sąskaitą, sakė, kad galės užsidirbti pinigų tokiu būdu. Jis atsidarė sąskaitą, o jos numerį davė Ž. K., kuris jam pasakė, kad į tą sąskaitą bus pervesti pinigai, o jam reikės juos išgryninti. Po kurio laiko į sąskaitą buvo pervesti 1600 eurų, nuvyko į banko skyrių Marijampolėje išgryninti. Ž. K. paskambino kažkoks asmuo, kurio pravardė, kaip vėliau sužinojo „L.“, ir paklausė, ar pervesta 1600 eurų. Išgryninęs 1600 eurų, juos atidavė Ž. K.. Po kiek laiko į jo telefono numerį paskambino kažkoks asmuo, kurio jis nepažinojo, asmuo jam pasakė, kad Ž. K. pasisavino jų pinigus, gąsdino, kad dabar neva jam ir Ž. K. bus blogai, neva su jais susidoros. Sakė, kad tie pinigai priklauso Marijampolės pataisos namuose kalintiems asmenims. Tuomet tas asmuo nurodė, kad jeigu jis sužinos ką nors apie Ž. K. turi jam paskambinti ir apie tai pranešti. Po šio pokalbio jis bandė susisieki su Ž. K., tačiau Ž. K. nekėlė ragelio. Tuomet jis perskambino tam asmeniui, kuris kaip suprato buvo iš pataisos namų. Tačiau telefonu atsiliepė kažkoks kitas asmuo, jis pasakė, kad negali prisiskambinti Ž. K., neranda jo, tada vaikinas pasakė, kad ne su juo turi kalbėti, neva tuoj pakvies kitą vaikiną ir tuomet išgirdo, kaip vaikinas šaukė „Ledini, ateik čia, tau skambina“. Tuomet suprato, kad vaikinas kuris tvarko visus reikalus dėl pinigų pervedimo yra „L.“ (2 t., b. l. 150–152). Ir nors Ž. K. tvirtino, kad su V. K. pradėjo bendrauti jau po šios nusikalstamos veikos padarymo, iki to, neva jiedu nebuvo pažįstami, tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje esantys duomenys apie nagrinėjamo įvykio dieną 2015 m. sausio 28 d. vykusius aktyvius kontaktus tarp V. K. ir Ž. K. naudojamų telefonų numerių, o kaip nurodė ir pats Ž. K., jam daugiau niekas kitas iš pataisos namų nėra skambinęs, apart V. K..

32. Be to, teisme buvo apklaustas ir liudytojas D. T., kuris parodė, kad pažįsta V. K.. Jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę maždaug 16 nuteistųjų būryje, o V. K. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę 17 nuteistųjų būryje, t. y. tame pačiame būryje, kaip ir R. J. (R.). V. K. pataisos namuose turėjo pravardę „L.“ arba „Le.“ (2 t., b. l. 184–186).

33. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, V. K. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, pagrindžia šie byloje nustatyti duomenys: 2015 m. sausio 26 d., 18:37 telefono numeris, priklausantis V. K., susisiekia su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pokalbio trukmė 177 sekundės. Nuo 2015 m. sausio 28 d. 09:52 iki 2015 m. sausio 28 d. 10:52 telefono numeris, priklausantis V. K., susisiekia su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu nukentėjusiajam J. K. (kontaktai 09:52, 10:22, 10:52). Bendra pokalbių trukmė 4602 sekundės. T. y. veikos padarymo momentu, kuomet išviliojamos nukentėjusiojo banko sąskaitos ir prisijungimo prie jų elektroniniai įrankiai. Nuo 2015 m. sausio 28 d. 11:50:33 iki 2015 m. sausio 28 d.14:57:33 tyrimo metu nenustatytas asmuo, naudodamasis interneto prieigomis IP adresai (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) neteisėtai prisijungia prie J. K. priklausančių banko sąskaitų ir neteisėtai inicijuoja finansines operacijas. Iš UAB „Bitė Lietuva“ 2015-07-20 pateiktų duomenų dėl IP adreso priklausomybės nustatymo matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini)2015 m. sausio 28 d.11:50:33, 11:54:35, 11:57:51, 12:37:44 ir IP adresas (duomenys neskelbtini) 13:21:28, 14:41:56, 14:47:09, 14:52:28, 14:57:33 buvo suteikti išankstinio apmokėjimo paslaugos „Labas“ vartotojui, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 28 d. iš J. K. priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) esančios AB SEB banke atlikti pavedimai. Nustatyti telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi V. K., kontaktai su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris iš IP adresų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) jungėsi prie J. K. priklausančių banko el. bankininkystės paskyrų ir inicijavo neteisėtas finansines operacijas ir kontaktai su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi J. K.. Tai rodo, jog V. K. ir tyrimo nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, aktyviai bendrininkavo vykdant nurodytas nusikalstamas veikas.

34. Visi šie duomenys, vertinant juos ir kitų byloje esančių duomenų visumoje patvirtina, kad būtent V. K., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, susisiekė su nukentėjusiuoju J. K., jo atžvilgiu panaudojo apgaulę ir išviliojo J. K. ir jo įmonės banko sąskaitų prisijungimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms atlikti, šiuos duomenis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tikslu neteisėtai pasinaudoti siekiant pasisavinti svetimą turtą, kuris nukentėjusiojo ir jo įmonės sąskaitose buvusius pinigus pervedė į Ž. K., R. R. ir paties V. K. surastas banko sąskaitas, iš kurių vėliau šie pinigai, vykdant V. K. duodamus nurodymus, buvo išgryninti ir perduoti V. K. nurodytiems asmenims.

35. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad V. K. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta visiškai, dėl ko tenkinti jo skundą dalyje dėl skundžiamo nuosprendžio panaikinimo ir jo išteisinimo, nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo Ž. K. kaltės

36. Nuteistasis Ž. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir savo apeliaciniame skunde neigia kaltę ir tvirtina, kad jis prisidėdamas nežinojo, jog yra vykdomi sukčiavimai, manė, kad tie pinigai yra gauti legaliai, todėl, jo veiksmuose nesant tyčios, prašo jį išteisinti. Vis tik teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl Ž. K. kaltės, išanalizavęs byloje esančius įrodymus ir iš dalies atnaujinus įrodymų tyrimą, sprendžia, kad nuteistojo Ž. K. kaltė yra visiškai įrodyta, dėl ko jo apeliacinis skundas atmestinas.

37. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis Ž. K. parodė, kad kaltės nepripažįsta, kadangi pats tapo sukčių auka. To nesuvokdamas buvo įtrauktas į nusikalstamą schemą ir juo buvo pasinaudota. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dabar neprisimena, tačiau pagarsinus, jų esmę patvirtina, o būtent, kad brolis jį supažindino su A. L.. Iki įvykio jie buvo jau pažįstami apie 2 metus. 2014 metų gruodį A. L. su juo susisiekė telefonu ir pasakė, kad reikia banko sąskaitos persivesti iš užsienio pinigų. Kadangi turėjo banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke, nieko blogo neįtardamas savo sąskaitos numerį padiktavo A. L.. Jis vėl paskambino po savaitės ir pasakė, kad yra pervesti pinigai, kuriuos reikia išgryninti ir atvežti į Marijampolę, pažadėjo už tai atsilyginti. Draugo I. B. paprašė nuvežti į Marijampolę. Jis nuvežė jį iš Simno į Marijampolę. Ten bankomate prie parduotuvės IKI išgrynino 1000 litų, t. y. visą pervestą sumą. Tada paskambino A. L.. Šis atvyko prie tos pačios parduotuvės ir paėmė tuos pinigus. Apie pinigų kilmę kalbos nebuvo, manė, kad jie iš užsienio. Po kelių dienų A. L. vėl paskambino ir pasakė, kad vėl bus pervesti pinigai, kuriuos reikės išgryninti. Kadangi tuo metu gaudavo pašalpą į tą pačią sąskaitą, nenorėjo, kad sąskaitoje būtų matomos piniginės įplaukos, bijojo, jog bus nutrauktas pašalpos mokėjimas. Todėl A. L. pasakė, jog nenori savo sąskaitoje jokių įplaukų. A. L. liepė surasti žmogų, kuris turėtų sąskaitą ir leistų ja pasinaudoti. Tada paskambino D. S. ir paprašė banko sąskaitos. Jam nurodė tas pačias aplinkybes – bus pervesti pinigai iš užsienio. D. S. pasakė, kad taip pat gauna pašalpą ir naudojimasis sąskaita bus blogai. Tačiau pasakė, kad jo sesers draugas turi sąskaitą ir su juo pakalbės. Netrukus jie susiskambino ir D. S. jam padiktavo A. K. sąskaitą AB „Swedbank“. Šį sąskaitos numerį telefonu padiktavo A. L.. Pastarasis liepė su šios sąskaitos savininku susitarti ir dėl galimybės pasinaudoti šios sąskaitos elektronine bankininkyste. D. S. paprašė gauti A. K. elektroninės bankininkystės kodus. D. S. tai su A. K. suderino ir A. K. per socialinį tinklą atsiuntė prisijungimo kodus. Juos nusiuntė A. L. per socialinį tinklą į paskyrą, kuri vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Tada A. L. paskambino ir pasakė, kad reikalinga ir šio žmogaus banko mokėjimo kortelė. D. S. jį suvedė su A. K. ir jis gavo jo banko kortelę. Tai pasakė A. L.. Šis liepė ją turėti su savimi o po jo skambučio išgryninti kortele pinigus iš sąskaitos. Gal tris savaites niekas nevyko. 2015 m. sausio pabaigoje paskambino A. L. ir liepė pasiimti tą kortelę ir skubiai važiuoti į Marijampolę. Draugas jį nuvežė į Marijampolę. Ten prie „IKI“ parduotuvės susitiko su A. L.. Šis liepė bankomate patikrinti, ar yra įplaukę pinigai. Sąskaitoje buvo apie 2000 eurų. A. L. liepė juos išgryninti, pasakė, kad pinigai už statybines medžiagas. Į jų kilmę nesigilino. Dėl limito išgrynino tik 400 eurų ir juos atidavė A. L.. Šis liepė važiuoti į Lazdijus pas A. K., kad jis banke pasididintų išgryninamų pinigų limitą. A. L. labai skubėjo išgryninti pinigus, nuolat telefonu bendravo su kažkokiu vyriškiu. Pokalbio metu jo klausė, ką daryti, nes neina išgryninti visos sumos. Tada su A. L. nuvyko į Lazdijus. Pakeliui paskambino A. K. ir paprašė jo atvykti į AB „Swedbank“ padalinį Lazdijuose. Ten jie susitiko. Su A. K. kartu buvo D. S., jo sesuo Di. S. ir dar vienas nepažįstamas. A. L. liko automobilyje, o jis nuėjo pas A. K.. Su juo ir pastarojo draugais nuėjo kartu į banką. Ten padavė A. K. jo banko kortelę ir liepė išgryninti visus sąskaitoje esančius pinigus. Dėl limito bankomatas pinigų neišdavė. Todėl liepė jam nueiti į banką ir pasididinti limitą. A. K. klausė apie pinigų kilmę. Paaiškino, kad pinigai už statybines medžiagas. A. K. banke pasididino limitą ir bankomate per kelis kartus išgrynino apie 2000 eurų. Pinigus padavė jam, o jis perdavė A. L.. A. K. pasakė, kad daugiau pinigų negrynins. Tai pasakė A. L.. Šis paaiškino, kad pinigų dar bus, todėl reikia dar vienos sąskaitos su mokėjimo kortele jų išgryninimui. Tada sugrįžo iš mašinos prie D. S. ir paprašė jo išgryninti pinigus. Šis sutiko, bet tik su sąlyga, kad už tai bus sumokėta. A. L. su tuo sutiko. Tada D. S. pasakė savo banko sąskaitos numerį. Tada visi susėdo į automobilį ir nuvažiavo už Lazdijų. A. L. telefonu su kažkuo derino pinigų pervedimą į naują sąskaitą. Po 20 minučių A. L. pasakė, kad 2000 eurų pervesti į D. S. sąskaitą ir juos reikia išgryninti bankomate Lazdijuose. Ten D. S. bandė išgryninti visus pinigus, tačiau pavyko tik dalį taip pat dėl limito. D. S. nuėjo į banko skyrių pasididinti limito, tačiau grįžęs pasakė, kad jam nepavyko, nes banko darbuotojai kilo įtarimas, kadangi jį matė kartu su A. K., kai šis didino savo limitą. Ji pagrasino iškviesti policiją. Tada visi sėdo į automobilį ir nuvyko į Alytų. Ten banko padalinyje D. S. išgrynino 2000 eurų ir perdavė A. L.. Šis už tai D. S. davė kažkiek pinigų, tikslios sumos nežino. D. S. paliko Alytuje, o patys A. L. nurodymu nuvyko į Marijampolę. Pakeliui A. L. telefonu derino, kam perduoti pinigus, perduodamas sumas. Marijampolėje A. L. liepė prie netoli pataisos namų esančių bendrabučių. Ten kažkokias pinigų sumas perdavė 2 merginoms. Viena iš jų laukė prie gatvės. Ji buvo apie 23 metų amžiaus, 165 cm ūgio, apkūnaus kūno sudėjimo, juodais palaidais plaukais, su lig pečiais ilgio. Jai A. L. perdavė apie 1000 eurų. Kita mergina buvo normalaus kūno sudėjimo, 175 cm ūgio, juodų, ilgesnių už pečių liniją plaukų. Pas šią merginą ėjo jis pats ir vienas. A. L. jam padavė apie 2000 eurų ir liepė nunešti į nurodytą butą ir ten juos paduoti merginai. Nuėjo į butą (duomenys neskelbtini) namo aukšte, kuris buvo įėjus į bendrabutį (duomenys neskelbtini) pusėje, pirmos durys. Duris atidariusiai merginai padavė visus pinigus. Už tai iš A. L. gavo 30 eurų. Taip pat atsilygino vairuotojui už kelionę. Kitais kartais ir toliau vykdydamas tokius A. L. nurodymus, sužinojo, kad vyriškis, su kuriuo A. L. kiekvieną kartą kalba telefonu ir tariasi, kam perduoti pinigus, yra V. K.. Juos A. L. supažindino telefonu. A. L. sakė, kad V. K. iš Marijampolės pataisos namų. Jis organizuoja visus sukčiavimus ir jie toliau gali tarpusavyje betarpiškai kalbėti, nes neva jau ir jis įgijo V. K. pasitikėjimą. Jie pradėjo bendrauti telefonu, davė V. K. savo telefono numerį. V. K. jam pats skambindavo, prašydavo surasti asmenų į kurių banko sąskaitas būtų galima pervesti gautus pinigus ir juos išgryninti. V. K., nurodymu jis įvykdė visus savo nusikaltimus. Po pirmo karto, apie kurį papasakojo, tolimesnius nurodymus gaudavo betarpiškai iš V. K., o ne A. L.. Ir toliau pinigus V. K. nurodymu perduodavo toms pačioms merginoms, kurias įvardijo. Dėl pirmų veiksmų nurodymus A. L. davė tas pats V. K., nes girdėjo jo balsą per A. L. pokalbius. Vėliau, pats bendraudamas betarpiškai su V. K., atpažino, jog tai tas pats balsas. Kad šio asmens vardas ir pavardė yra V. K. žino ir iš to, kad susipažinus, jis socialiniame tinkle „Facebook“ jo buvusią draugę pakvietė į draugus ir jis iš jos mobilaus ryšio telefono per jos „Facebook“ paskyrą bendraudavo su V. K.. Jis ir per „Facebook“ duodavo nurodymus dėl nusikaltimų vykdymo. Jo anketa taip ir vadinosi V. K.. Ten buvo jo foto nuotraukos, todėl pamatęs jį atpažintų. Iš Marijampolės pataisos namų niekas neskambindavo, tik tas V. K.. Daugiau nieko ten nepažinojo. Jeigu jo telefono išklotinėse užfiksuoti kontaktai su Marijampolės pataisos namuose gyvenančiais asmenimis, tai buvo tik V. K., kadangi nieko ten daugiau nepažinojo ir nebendravo. Taip pat patvirtina savo vėlesnius parodymus, kuriuose paneigė gavęs iš A. L. kokį nors atlygį. Iš nusikalstamą veiką padariusį įvardytų asmenų pažįsta V. K. iš senųjų bylų, kuriose yra kartu su juo nuteistas, ir D. S.. Taip pat pažįsta A. L.. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškė, jog iš A. L. už pinigų išgryninimą yra gavęs 100 eurų. Kaltės nepripažįsta, nes pats buvo apgautas. Buvo įsitikinęs, kad pinigai skirti A. L. už statybines medžiagas, o jis tik juos išgrynina. A. L. buvo purvinais statybininko drabužiais, todėl tai pinigų kilmė jokių abejonių nekėlė. Buvo išnaudotas jo naivumas ir pasitikėjimas. A. L. nurodymu, pastarajam surado žmones, kurie galėjo išgryninti pinigus. Juos lydėjo į banką, paėmė iš jų išgrynintus pinigus ir perdavė A. L.. Tiems žmonėms jokio spaudimo nedarė. Darė tik, ką liepė A. L.. Apie atpažinimus iš nuotraukų, nieko pasakyti negali, kadangi jau neprisimena. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kaltę pripažino, apsiėmė tai, ko realiai nepadarė. Prikalbėjo nesąmonių, nes buvo išsigandęs (7 t., b. l. 147–153, 15t., b. l. 175–176).

38. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuota ir tai, kad Ž. K. atpažino V. K. kaip asmenį, kurio nuotraukas matė socialiniame tinklalapyje „Facebook“ (7 t., b. l. 178-182), taip pat atpažino A. A., kaip merginą, kuriai perdavė 2000 eurų (7 t., b. l. 173-177). Be to, parodymų patikrinimo vietoje metu Ž. K. parodė ir (duomenys neskelbtini). namo (duomenys neskelbtini) mieste laiptinę ir paaiškino, kad iš šio namo išėjo mergina, kuriai A. L. perdavė pinigus. Toliau Ž. K. parodė namą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mieste, laiptinę ir butą, kuriame gyvena mergina, kuriai jis perdavė 2000 eurų (7 t., b. l. 154–160). Byloje esančiu tarnybiniu pranešimu konstatuota, kad tikrinant kas gyvena (duomenys neskelbtini), kur buvo perduota 2000 eurų, nustatyta, kad butas priklauso savininkui J. V., prie buto durų rastas laiškas adresuotas A. A. (7 t., b. l. 161–164).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis, duodamas parodymus tvirtino, kad buvo įtrauktas A. L. į nusikalstamų veikų darymą to nežinodamas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kitoje nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Ž. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kurių vienas epizodas padarytas dar 2014 metų lapkritį, t. y. iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, kiti – po. Minėtoje byloje Ž. K. taip pat tvirtino, kad jį įtraukė A. L., tačiau nuosprendžiu ši nuteistojo versija atmesta, nuosprendis įsiteisėjęs. Šios aplinkybės paneigia ir nuteistojo apeliaciniame skunde išsakomą poziciją, kad jis tuo metu dar buvo naivus ir nesuprato apie vykdomas nusikalstamas veikas.

40. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Ž. K. nepagrįstai nuteistas remiantis vien asmens, su kuriuo jis buvo ir kurį vienintelį pažinojo – A. L. parodymais, kuris pirmosios instancijos teisme net nebuvo apklaustas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo imtasi visų įmanomų priemonių išsiaiškinti A. L. buvimo vietą, tačiau patikrinus tiek duomenis apie jo buvimą užsienyje, tiek siunčiant šaukimus ar skiriant atvesdinimą – asmens rasti nepavyko. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka bei iš dalies atnaujinus įrodymų tyrimą ir tenkinus prašymą dėl A. L. apklausos, jis buvo surastas ir apklaustas naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.

41. Apeliacinės instancijos teisme A. L. parodė, kad jis iš Ž. K. neprašė jokių sąskaitų, šio žmogaus yra apšmeižtas ne vienoje byloje, kadangi yra turėję konfliktą. D. S. taip pat nepažįsta, tik iš ikiteisminio tyrimo laikų pamena, jog Ž. K. yra prašęs pas D. S., kad visą kaltę verstų būtent ant jo. Iš visų kaltinamųjų pažįsta tik Ž. K., kitų nėra nei matęs, nei pažįsta iš balso. Prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, kadangi praėjo daug metų ir jis neprisimena (17 t., b. l. 179–180).

42. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausiamas A. L. parodė, kad 2015 metų pradžioje, galėjo būti sausio 28 d., dirbo statybose. Jam paskambino Ž. K., pasakė, kad atvažiuoja į Marijampolę ir pasiūlė susitikti. Tą dieną turėjo dirbti tik iki pietų, todėl sutiko. Apie 12 val. paskambinęs Ž. K. pasakė, kad jis jau Marijampolėje, atvyko automobiliu, kurį vairavo kažkoks vaikinas, šalia jo priekyje sėdėjo mergina, o Ž. K. gale. Jis taip pat įsėdo į automobilį. Ž. K. nuolat telefonu kalbėjo su kažkokiais asmenimis, su kuo – nežino. Apie ką kalbėjo nepamena, pamena tik kad pokalbis buvo apie tai, jog Ž. K. kažkur reikia nuvažiuoti. Baigęs pokalbius telefonu Ž. K. pasakė, kad jam reikia važiuoti į Lazdijus, pasiūlė važiuoti kartu, kadangi planavo vėliau grįžti į Marijampolę ir sakė, jog parveš jį namo. Kadangi jis neturėjo ką veikti – sutiko. Važiuojant Ž. K. vis su kažkuo bendravo telefonu, tarėsi susitikti Lazdijuose. Atvykus į Lazdijus, sustojo aikštelėje prie parduotuvės „Aibė“ ir prie automobilio priėjo kažkokie Ž. K. pažįstami asmenys. Ž. K. išlipo iš automobilio ir su jais kalbėjosi. Tiksliai nepamena, bet galėjo būti, kad Ž. K. su savo pažįstamais nuėjo į banką „Swedbank“, kuris buvo šalia parduotuvės. Po kažkiek laiko grįžo Ž. K. ir kartu atsivedė pažįstamą, kurio jis nepažįsta. Jie įsėdo į automobilio galą. Ž. K. pasakė vairuotojui važiuoti iki jo to atsivesto draugo namų, paaiškino vairuotojui kur važiuoti. Kaip jis suprato iš pokalbių, Ž. K. draugui reikėjo iš namų pasiimti kažkokius dokumentus. Nuvežtas į nurodytą vietą, draugas išlipo iš automobilio kažkur nuėjo, o paskui grįžo su savimi turėdamas kažkokius dokumentus, kokie tai buvo dokumentai pasakyti negali, nes neatsimena. Tuo metu Ž. K. kalbėjo savo telefonu, tačiau apie ką kalbėjo ir su kuo – jis nežino, nes negirdėjo. Kažkiek laiko pabuvo Lazdijuose, tada Ž. K. vėl su kažkuo pakalbėjo telefonu ir nurodė vairuotojui važiuoti į Alytaus miestą. Jiems visiems nuvykus į Alytaus miestą Ž. K. su tuo savo draugu iš Lazdijų išlipo iš automobilio, o jis su vairuotoju ir mergina, nuvyko nusipirkti kebabų ir pavalgę grįžo. Prie automobilio priėjo Ž. K. su tuo draugu, ar jie kažką turėjo su savimi – nematė. Ž. K. vairuotojui nurodė tą jo draugą kažkur Alytaus mieste nuvežti ir paleisti, o vėliau važiavo į Marijampolę. Nuvykus į Marijampolę Ž. K. paklausė kur yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Jis jam paaiškino, kaip nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir paprašė, kad jį parvežtų namo. Jį parvežė. Ką toliau veikė Ž. K. jis nežino. Jis su sukčiavimu niekaip nesusijęs, apskritai jokių pažįstamų Marijampolės pataisos namuose neturi ir niekas iš Marijampolės pataisos namų jam niekada neskambino ir nedavė jokių nurodymų, dėl sukčiavimo vykdymo ar kažkokių pinigų išgryninimo (6 t., b. l. 133–135).

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. L. parodymus bei jo statusą, duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Ž. K. pripažino kaltu remiantis A. L. parodymais tik tiek, kiek jie sutampa su kitų asmenų duotais parodymais ar yra pagrįsti kitais byloje esančiais duomenimis. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Ž. K. kaltė pagrįsta ne tik A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet ir kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais duomenimis, liudytojų parodymais.

44. Pažymėtina ir tai, nors teisme nuteistasis savo kaltę neigė, vis tik pirmųjų apklausų metų įtariamuoju apklausiamas Ž. K. kaltę pripažino, be to nurodė ir tai, kad prieš prašydamas išgryninti pinigus, jis D. S. asmeniškai pasakė, kad pinigai, kurie bus pervesti į jo sąskaitą ir juos reikės išgryninti, bus pervesti iš A. L. draugų apgautų žmonių, t. y. jis aiškiai D. S. pasakė, kad tie pinigai bus gauti iš sukčiavimų, o D. S. tik pasakė, kad jam turėsim dėl to sumokėti, jie su A. L. sutiko sumokėti D. S. už pinigų išgryninimą, o jis sutiko jiems padėti įvykdyti nusikaltimą, t. y. padėti išgryninti iš sukčiavimo gautus pinigus. Dėl to D. S. tikrai suprato kad nusikaltimą vykdo kartu su jais ir padeda, nes gaus už tai pinigų (7 t., b. l. 166–167).

45. Kaip minėta, nuteistasis Ž. K. tvirtina, kad jis, surasdamas sąskaitas į kurias buvo pervesti neteisėtai pasisavinti J. K. pinigai, nesuprato, kad tie pinigai yra ar bus gauti neteisėtai, neigė, kad neteisėtus veiksmus derino su V. K.. Tačiau šie jo argumentai paneigti jau aukščiau aptartais įrodymais, taip pat telefoninių skambučių duomenimis apie tai, kad įvykio dieną – 2015 m. sausio 28 d. nuteistojo Ž. K. naudotas telefono numeris kontaktavo su V. K. naudotu telefono numeriu. Esminius kaltės neigimo argumentus apie tai, kad tai A. L. kontaktavo ir derino pinigų išgryninimą su kažkokiu asmeniu, kuris kaip vėliau paaiškėjo buvo V. K., paneigė ir liudytojais apklausti A. K., Di. B., M. S..

46. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytojas A. K. parodė, kad įvykis buvo senai, prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisėjui juos pagarsinus, liudytojas parodė, kad parodymai teisingi, tikslesni antrieji, tai yra 2015 m. balandžio 21 d. apklausos metu jo duoti parodymai, kuriuose be kita ko užfiksuota, kad 2015 m. sausio pradžioje jam paskambino jo draugės Di. S. brolis D. S. ir paprašė duoti jo draugui Ž. K. banko kortelę, į kurią persives pinigų ir vėliau grąžins. Jis nesutiko. Po kurio laiko būnant namuose, kuriuose gyveno kartu su Di. S., D. S. vėl jį įkalbinėjo duoti kortelę pasinaudoti Ž., tikino, kad tikrai nieko nepadarys su ta kortele, po ilgo įtikinėjimo sutiko. Tuomet D. S. davė jam Ž. K. telefono numerį ir pasakė jam pačiam susisiekti ir susitarti dėl kortelės perdavimo. Tą ir padarė, vėliau susitiko ir perdavė savo banko kortelę, vėliau Ž. K. paprašius, perdavė ir prisijungimo prie banko kodus. Kortelės neatgavo kokias tris savaites, pradėjo nerimauti, patikrino savo elektroninę bankininkystę ir pamatė, kad ten vyksta neaiškios finansinės operacijos, dėl ko parašė Ž. K. „ka ten banke mano darineji nori bedu?“ Šiuos liudytojo parodymus patvirtina prie bylos medžiagos esantys išrašai iš A. K. „Facebook“ siųstų žinučių Ž. K. (2 t., b. l. 35–36). Toliau A. K. parodė, kad susisiekus telefonu su Ž. K. šis teigė, kad nieko blogo nedaro, dėl ko nutarė dar palaukti ir leisti toliau naudotis savo kortele. Po kokių 2–3 savaičių jam Lazdijuose būnant kartu su D., D. ir M. S., apie 12-13 val. jam paskambino Ž. K., pasakė, kad kuo greičiau atvyktų prie „Aibės“ esančios prie „Swedbank“ banko, nes reikia išgryninti pinigus ir atiduos kortelę. Ž. K. labai skubėjo ir sakė, kad viską reikia padaryti kuo greičiau. Tada jie visi keturi nuvyko prie „Aibės“, kur automobilių aikštelėje pamatė tamsios spalvos automobilį Golf, prie vairo sėdėjo jam nežinomas vyras, o šalia jo sėdėjo mergina, automobilio gale sėdėjo dar vienas Ž. draugas. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. K. atpažino A. L. kaip asmenį, sėdėjusį automobilio gale kartu su Ž. K. (2 t., b .l. 43–47). Apklausiamas toliau A. K. parodė, kad iš automobilio išlipo tik Ž. K., jis priėjęs jam sakė eiti į banką nusiimti pinigų ir jie visi nuėjo į banką, Ž. K. pasakė, kad jam reikia pasididinti limitą, nes neišeina išsigryninti pinigų ir liepė pasidaryti patį didžiausią kokį įmanomą pinigų išsigryninimo limitą. Jis taip ir padarė – banko darbuotoja padidino limitą iki 2000 eurų. Tuomet atėjo prie bankomato, kur stovėjo jo likę draugai ir Ž. K., pasakė kokį limitą pasidarė ir paklausė kokie čia pinigai jam pervedami. Ž. K. atsakė, kad už statybines medžiagas. Patikrinęs pamatė, kad į jo sąskaitą buvo pervesta 2000 eurų, dalis jų jau buvo nuimti ir likutis buvo apie 1200 eurų. Tada Ž. K. jam pasakė po kiek ir per kelis kartus išimti pinigų, jo klausė ir taip padarė kaip liepė – išėmė 330 Eur, vėliau 300 Eur, tada 500 Eur ir 60 Eur (2 t., b. l. 31–37).

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos A. K. parodymus patvirtina ir išrašas iš A. K. banko sąskaitos, kurioje atsispindi, jog 2015 m. sausio 28 d. iš nukentėjusiojo J. K. į A. K. sąskaitą pervesti 2000 Eur, 12:35 val. iš A. K. sąskaitos išgryninta 500 Eur, po minutės – 200 Eur, šie pinigai išgryninti Marijampolėje. Vėliau, t. y. nuo 14:19 val. iš minėtos sąskaitos buvo gryninami pinigai Lazdijuose, kaip nurodė ir pats A. K., pirmiausia išimant 330 Eur, tuomet 300, 500 ir 60 Eur (4 t., b. l. 20).

48. Be to, A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išgrynintus pinigus perdavė Ž. K., kuris jam davė 40 Eur už pagalbą ir grąžino kortelę bei pasakė, kad kortelėje dar turi būti likę pinigų, kurie ir lieka jam. Be to, Ž. K. nurodė, kad jeigu jį kvies policija – policijai nieko nesakytų apie tai kas įvyko, nes jam bus blogai, t. y. leido suprasti, kad jį sumuš ar dar ką padarys. Visą tą laiką, kol jis grynino pinigus, Ž. draugai, kurie buvo automobilyje nebuvo atėję į banką, jie buvo likę automobilyje. Po to, Ž. K. nusivedė D. S. šiek tiek į šoną nuo jų ir prašė duoti pasinaudoti jo banko sąskaita, sakė, kad jo draugai turi pervesti dar daugiau pinigų. Jis negirdėjo, ar D. sutiko ir ką jie toliau susitarė, D. S. įsėdo kartu su Ž. K. į tų asmenų automobilį ir išvažiavo. Kaip vėliau sužinojo iš paties D. S., jie buvo Alytaus mieste, kur jam irgi reikėjo išgryninti į jo sąskaitą pervestus apie 2000 eurų ir jis už tai gavo kažkiek pinigų (2 t., b. l. 33–34).

49. Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas M. S. nurodė, kad nieko neprisimena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose liudytojas M. S. iš esmės nupasakojo tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas A. K., t. y. kad 2015 m. sausio mėnesį susitiko su A. K., D. S. ir Di. S., vėliau A. K. kažkas paskambino, po ko A. K. pasakė, kad jam reikia eiti iki „Swedbank“ banko atsiimti banko kortelės, ir jie visi nuėjo. Šalia banko stovėjo automobilis, iš kurio išlipo vaikinas, kuris priėjo prie jų, jį matė pirmą kartą. Tas vaikinas padavė banko kortelę A. ir liepė išgryninti pinigų, kadangi bankomate išgryninti negalėjo, nes buvo uždėtas limitas. A. K., kartu su D. S. nuėjo į banko skyrių, grįžę prie bankomato išgrynino apie 2000 eurų ir visus tuos pinigus perdavė tam nepažįstamam asmeniui. A. K. gryninant pinigus tas jam nepažįstamas vaikinas nuolat su kažkuo bendraudavo telefonu, tačiau su kuo ir apie ką – negali atsakyti, kadangi jis vis paeidavo nuo jų toliau į šoną, kad jie negirdėtų ką kalba. Tuomet jis išėjo namo ir kas vyko toliau – nežino (2 t., b. l. 56–57).

50. Teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja Di. B. (buvusi pavardė – S.) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kuriuose jos nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su liudytojų A. K., M. S. duotais parodymais. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad Ž. K. kažkada paskambino D. S. ir paprašė jo gauti kažkokią banko sąskaitą, į kurią jis galėtų persivesti pinigų. Tada D. S. paprašė A. K. paskolinti savo banko sąskaitą ir mokėjimo kortelę. A. K. iš pradžių sutiko ir ją perdavė Ž. K.. Vėliau apsigalvojo, norėjo susigrąžinti savo mokėjimo kortelę, jis buvo pasakęs Ž. K., kad pinigų šis į jo sąskaitą nepervedinėtų ir grąžintų kortelę. Įvykio dieną buvo kartu su minėtais asmenimis ir broliu D. S., kai A. K. kažkas paskambino, o A. K. paklausė kas leido į jo sąskaitą pinigus vesti, kas leido suprasti, kad jis nebuvo patenkintas tuo. Baigęs pokalbį A. K. pasakė, kad skambino Ž. K., kuris į jo banko sąskaitą pervedė pinigų ir prašė atvykti į Lazdijuose esantį banką „Swedbank“ išgryninti pinigus. A. K. dėl to buvo supykęs, bet sakė, kad reikia ten nuvykti ir pasiimti banko kortelę. Jie visi (ji, A., D. ir M.) nuvyko į nurodytą vietą, prie banko lauke iš VW Golf išlipo Ž. K., kitas vaikinas sėdėjo gale (pagal byloje esantį atpažinimo protokolą, Di. S. šį asmenį atpažino kaip A. L. (2 t., b. l. 63–67), dar vienas už vairo, o šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo apie 20 metų juodų plaukų moteris. Išlipęs Ž. K. padavė A. K. banko kortelę ir liepė išgryninti pinigus, o A. paklausus kokie tai pinigai, Ž. jam atsakė, kad iš jo darbovietės už statybines medžiagas. Kadangi pinigai jau buvo pervesti, jie visi nuėjo prie bankomato. Kai A. K. grynindavo pinigus, išimtus pinigus paimdavo ir laikydavo Ž. K.. Už tai, kad padėjo A. K. Ž. K. davė 40 Eur. Išgryninus visus pinigus jie nusprendė eiti namo, tačiau Ž. K. pasikvietė D. S. į lauką ir jie apie kažką kalbėjo. D. S. pasakė, kad neužilgo grįš ir su ja ir kitais kartu namo nėjo, o įsėdo kartu su Ž. K. į automobilį ir išvyko. Po kelių valandų jai paskambino brolis ir pasakė, kad jis eina nuo Alytaus pėsčiomis link Lazdijų, teigė, kad jį Ž. K. paliko ir neturi dabar kaip grįžti namo, prašė surasti automobilį, kuris galėtų jį parvežti. Surado. Grįžęs brolis nieko jai nepasakojo, sakė, kad tai „ne vaikų reikalai“ (2 t., b. l. 60–61).

51. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kuriuose užfiksuota, kad 2015 m. pradžioje, apie 10 val. ryte jam paskambino pažįstamas Ž. K. ir paprašė nuvežti jį į Marijampolę, pažadėjo sumokėti už benziną, todėl sutiko. Važiavo kartu su mergina. Kažkur Simno mieste pasiėmė Ž. K. ir nuvežė jį į Marijampolę. Nuvažiavo pasiimti Ž. K. draugo, kurio asmeniškai nepažįsta ir matė pirmą kartą, bet jį Ž. K. vadino A.. Tada jam Ž. K. nurodė važiuoti prie parduotuvės IKI, kur nuvažiavus Ž. K. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie bankomato, o A. liko automobilyje. Grįžęs Ž. K. pasakė A., kad jam kažkas nesigavo, netiko PIN kodas ar kažkas panašaus, tiksliai nepamena. Kiek suprato, Ž. K. norėjo išgryninti pinigų bankomate bet jam nesigavo kažkas. Tada Ž. K. pasakė jam važiuoti į Lazdijus. Automobilyje Ž. K. su A. kalbėjosi, kad jiems reikia kažkokio asmens telefono numerio, vėliau jį gavo ir paskambinę susitarė su tuo asmeniu susitikti Lazdijuose prie „Swedbank“ banko. Nuvykus į minėtą vietą prie banko jų laukė 3 vaikinai ir 1 mergina, kurių jis nepažįsta. Tada Ž. K. išlipo iš automobilio ir nuėjo su tais asmenimis į banko skyrių. A. liko automobilyje, ir kelis kartus su kažkuo kalbėjo telefonu, tačiau su kuo ir apie ką jis negali pasakyti, nes nepamena. Maždaug už 20 minučių visi asmenys grįžo iš banko prie automobilio. Tada Ž. K. vienam iš vaikinui, kurio vardas, berods, buvo D., liepė sėsti į automobilį, o kiti atėję asmenys išėjo, o jam Ž. K. nurodė važiuoti į Alytų. Įlipęs į automobilį Ž. K. perdavė A. krūvelę pinigų. A. juos įsidėjo į kišenę. Juos nuvežė į Alytų. Važiuojant automobilyje tarpusavy kalbėjosi Ž. K., A. ir D., iš jų pokalbio suprato, kad jie kažką daro su sąskaitomis, kažką „suka“. Tiksliai nesuprato, bet suprato, kad kažkas su banko sąskaitomis. Jie kalbėjo, kad juos išvijo iš banko padalinio Lazdijuose. Taip pat ir A., ir Ž. K. iš savo telefonų pradėjo kažkam skambinėti ir kalbėti telefonu. Kiek girdėjo tai jie abu, ir vienas, ir kitas su kažkuo kalbėjo. Apie ką kalbėjo tiksliai negali pasakyti, nes kalbėjo užuominomis. D. padavė A. popieriaus lapelį ant kurio buvo, kiek suprato, užrašytas D. banko sąskaitos numeris, tada A. sms žinute tą sąskaitos numerį kažkam telefonu išsiuntė. Po to vėl telefonu kalbėjo A. su kažkuo, kalbėjo apie tai, ar pinigai jau pervesti ar dar nepervesti. Tiksliau pasakyti ką kalbėjo negali nes jau nepamena. Ž. K. telefonu irgi kalbėjo su kažkuo, jo pokalbio tema irgi buvo panaši kaip to A., girdėjo, kaip klausinėjo ar pervesti jau pinigai, ar ne. Kaip suprato turėjo kažkas iš tų asmenų, su kuriais bendravo Ž. K. ir A. pervesti pinigus į D. sąskaitą. Ž. K. nurodė Alytuje sustoti prie banko ar bankomato. Nuvykus į Ž. K. nurodytą vietą Alytuje, jis su D. išlipo iš automobilio, automobilyje liko A.. Jie nuėjo link bankomato. O jis su A. nuvažiavo kebabų nusipirkti. Maždaug už 10 min. jiems paskambino Ž. K. sakė, kad juos reikia jau pasiimti. Tada jie grižo. Į automobilį įlipo Ž. K. ir D.. Ž. K. vėl perdavė A. krūvelę pinigų. Lyg ir tam D. davė Ž. K. pinigų. Ž. K. nurodymu paleido D. Alytuje, o paskui važiavo į Marijampolę. Jiems važiuojant automobilyje A. pasakė Ž. K. – „Tu žinai kur nuvežti tuos pinigus, tai dabar Ž. tu nuveši...“, o A. pats paprašė, kad jį parvežtų namo. A. pasakė Ž. K., kad jis daugiau tuo neužsiims, kad čia buvo paskutinis kartas kaip jis tai daro, kad toliau galės tuo verstis Ž., nes jam pačiam neapsimoka. Kaip suprato A. kalbėjo apie tas sąskaitas ir pinigus. Tada jie parvežė A. namo. O jis su Ž. K. ir jo drauge nuvyko prie kažkokių daugiabučių namų, prie kurių nurodė važiuoti Ž. K.. Ten Ž. išlipo iš automobilio ir pasakė, kad tuoj grįš. Kiek matė, Ž. K. turėjo pinigų tuo metu. Suprato, kad ten buvo tie patys pinigai, kuriuos jis buvo padavęs A., nes buvo krūvelė eurų, tačiau kuriuo metu A. juos perdavė atgal Ž. K. – nepastebėjo. Kur ėjo ir su kuo susitiko nežino, tik iš pokalbių suprato, kad ėjo pas kažkokias moteris, kurioms turėjo būti perduoti pinigai. Grįžęs Ž. K. nurodė, kad reikia važiuoti dar prie kito daugiabučio, kuris buvo toje pačioje gatvėje už kokių 100 metrų. Kur ir pas ką ėjo nežino. Vėliau Ž. K. parvežė į Simną (2 t., b. l. 78–80). Liudytojais apklaustų asmenų nurodytą Ž. K. judėjimo schemą patvirtina ir Ž. K. naudoto mobiliojo telefono išklotinės analizė.

52. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai parodymus davė ir V. K. sesuo R. A., kuri be kita ko parodė, kad 2015 m. sausio mėnesį jos brolis susisiekęs su ja pasakė, kad jai kažkas atveš pinigus, kuriuos ji turės pasilaikyti pas save, vėliau vakare paskambinęs pasakė, kad prie jos namų yra atvykęs vaikinas, ir liepė jai išeiti pasiimti iš jo pinigų. Išėjus prie laiptinės sutiko šviesiaplaukį vaikiną su dzūkišku akcentu, kuris išsitraukęs iš kišenės krūvelę pinigų atskaičiavo ir jai padavė, eidama namo ji suskaičiavo, kad jai padavė 150 Eur (2 t., b. l. 88–89). Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja R. A. atpažino vaikiną, kuris jai atnešė minėtus 150 Eur, tai Ž. K. (2 t., b. l. 91–95).

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie aptarti įrodymai, kurie vertintini visos baudžiamosios bylos kontekste, taip pat ir rašytiniai bylos duomenys, tame tarpe ir telefono išklotinės apie Ž. K. judėjimą ir kontaktus su kitais asmenimis, neabejotinai paneigia nuteistojo argumentus apie A. L. vykdymus nurodymus bei manymą, jog grynina legalias, už statybines medžiagas, gautas lėšas bei patvirtina nuosprendyje padarytą išvadą, kad Ž. K., atlikdamas tokius aktyvius veiksmus, skubėdamas kuo greičiau išgryninti pinigines lėšas, puikiai suprato vykdantis nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Ž. K. kaltė visiškai įrodyta, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo L. P. kaltės

54. Nuteistasis L. P. savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo kaltė neįrodyta baudžiamosios bylos duomenimis, jis nepagrįstai pripažintas kaltu remiantis išimtinai tik jo sesers E. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, be to, nors buvo kardinalūs prieštaravimai tarp jų parodymų, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vykdyta jų akistata. Jis nežinojo apie jokį sukčiavimą ir neturėjo nei tikslo jame dalyvauti, nei su kuo bendrininkavo tokius nusikaltimus vykdant.

55. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas L. P. parodė, kad jokių sukčiavimų jis nėra vykdęs ir niekaip prie jų vykdymo prisidėjęs. Jis atlikdamas įkalinimo bausmę Marijampolės pataisos namuose 2014 metais sutiko nuteistąjį vardu R., pavardės nežino. R. paprašė merginų, su kuriomis galėtų pabendrauti, telefonų numerių. Jis pasiklausė sesers E. P., ar ši norėtų pabendrauti su jo pažįstamu nuteistuoju. E. P. sutiko, todėl jis R. davė savo sesers telefono numerį. Jis nesidomėjo, ar sesuo bendrauja su R.. Jam apie tai yra užsiminęs jo draugas Ž. S., kad E. bendrauja su R. iš Marijampolės pataisos namų, ir pyko, kodėl jis davė R. E. telefono numerį, mat pats su E. P. yra pora. Jis pats jokiuose sukčiavimuose nėra dalyvavęs, tačiau tikrai jis supažindino E. P. su R., atliekančiu įkalinimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (10 t., b. l. 138–139). L. P. asmens parodymo pažinti pagal jo nuotrauką metu pažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 – R. J. kaip asmenį, kuriam 2014 metų vasarą davė savo sesers E. P. telefono numerį (10 t., b. l. 165–167). Po šešių– septynių metų vykusių apklausų metu L. P. parodė, kad apie vykdomą sukčiavimą jis nieko nežinojo, jo tikrai nepadarė ir apie sukčiavimo aplinkybes nieko negali pasakyti. Iš pranešime apie įtarimą nurodytų asmenų, jis pažįsta tik savo seserį E. S. ir R. J. „R“, kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, kaip ir jis, kur jie ir susipažino, nors gyveno ne tame pačiame būryje. Gailisi, kad sesers numerį dalino kitiems nuteistiesiems, kadangi per tai prisidarė problemų sau (10 t., b. l. 150–153, 160–162).

56. Apklausus pirmosios instancijos metu L. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir papildomai parodė, kad sesers numerį yra davęs ne vienam nuteistajam. Yra girdėjęs, kad yra toks nuteistasis R., jokio ryšio jie neturėjo, atlikinėjo bausmes skirtinguose sektoriuose. Nepamena, ar jam davė savo sesės numerį, davė kitiems nuteistiesiems, tai gal jie R. perdavė. Šiuo metu su sese yra jau ilgą laiką susipykę ir nebendrauja nuo 2016 metų. Apie jokias sąskaitas su ja nekalbėjo, sesuo su juo nieko nederino ir apie sukčiavimus nekalbėjo. Nepamena, kad būtų nuteistas už sukčiavimą kitose bylose, į laisvę išėjo 2016 metais paleistas lygtinai. Daugiau jokių bausmių neatlikinėjo, įsidarbino, rūpinasi šeima, vaikais. Kitų šioje byloje kaltinamų asmenų nepažįsta, R. R. mato pirmą kartą, jam jokio numerio nėra davęs, gal ikiteisminio tyrimo metu sakė kitaip, nes buvo daromas spaudimas ir pasakė tai, ką turėjo pasakyti (14 t., b. l. 153–154).

57. Tenkinus nuteistojo ir jo gynėjos prašymą bei iš dalies atnaujinus įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti nuteistieji L. P. ir jo sesuo E. S. (buvusi pavardė – P.).

58. L. P. apeliacinės instancijos posėdžio metu parodė, kad kai atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose, žinojo, kad yra toks asmuo R. R., iš matymo pažįstamas. Su E. S. bendravo, susiskambindavo, ji pati paprašė ir paklausė jo, ar yra koks nuteistasis, su kuriuo galima pabendrauti, ar keli nuteistieji, su kuriais galima pabendrauti, tiesiog davė keliems nusiteistiesiems jos telefono numerį. Jos pačios prašymu ir leidimu buvo duotas jos numeris keliems nuteistiesiems, bendravo jie, kokiomis temomis bendravo jam nėra žinoma. Apie jokios sąskaitos davimą, prašymą, kad jis jai skambintų ir prašytų, kad duotų savo sąskaitos numerį – to nebuvo. Gyvai R. R. matė tik teismo posėdžiuose, todėl nebuvo taip, kad tiesiai į rankas jam davė sesers telefono numerį, nes negalėjo jam paduoti, kadangi atlikinėjo bausmę kitame būryje, negalėjo susitikti. R. R. asmeniškai nepažįsta. Būdavo, kad valgykloje susitikdavo, pažystami pažystamus, perduodavo ant lapelio užrašytą sesers telefono numerį. Buvo trys, keturi nuteistieji, kuriems perdavė telefono numerį, bet jų įvardyti negali. Su sesers vyru Ž. S. susipažino tik išėjęs į laisvę, iki to nepažinojo (17 t., b. l. 112–114).

59. Nuteistoji E. S. apklausiama apeliacinės instancijos teisme parodė, kad gali būti, jog yra anksčiau teista 7-8 kartus už panašaus pobūdžio nusikaltimus. Tuo metu (2015 m. sausio 28 d.) dar buvo neteista. Ji nieko apie tai nežinojo, buvo šoke, dėl to pareigūnai kokių parodymų norėjo iš jos – tokius ji ir davė. Pinigais su broliu nesidalino, jį apkalbėjo iš baimės ir nevilties, kad buvo uždaryta, todėl ką pareigūnai liepė, tą ir sakė, kad tik būtų paleista. Brolis apie jos daromas nusikalstamas veikas nežinojo. Iš brolio jokio prašymo ar liepimo duoti sąskaitos numerį nėra gavusi, brolį įtraukė tik dėl pareigūnų spaudimo. Yra tik prašiusi pas brolį, kad duotų kitų nuteistųjų telefonų numerius, nepamena kiek numerių jai davė, gal trijų asmenų. Pirmosios instancijos duoti parodymai buvo būtent tokie dėl to, kad siekė išvengti atsakomybės. Nežino, ar „R.“ ir yra šioje byloje kaltinamas tas pats R., su kuriuo ji bendravo, kitų to asmens duomenų nežino. Dalis pirmoje instancijoje duotų parodymų yra teisingi, tik brolis nedalyvavo. Galimai jos buvęs vyras Ž. S. teistas buvo už sukčiavimą, miglotai atsimena bylas, kuriose dalyvavo kaip liudytoja. Neatsimena, kad būtų bendravus būtent su R. R., nes jo nemačiusi, todėl negali teigti, kad tai jis (17 t., b. l. 112–114).

60. Pažymėtina, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. S. (P.) kalta prisipažino ir parodė, kad įvykio metu jos brolis L. P., su kuriuo artimai bendravo iki 2015 m. kovo mėnesio, atliko bausmę Marijampolėje. Brolis jai dažnai skambindavo iš skirtingų numerių. 2015 m. sausio mėnesį paskambinęs brolis pasakė, kad pataisos namuose yra vaikinas, kuris norėtų su ja bendrauti ir ji sutiko, kad brolis duotų tam vaikinui jos telefono numerį. Tą pačią dieną jai paskambino tas vaikinas, vardu „R.“. Vieno iš pokalbių metu pasiteiravus pas jį kaip sekasi jos broliui, šis atsakė, kad jis su jos broliu susitinka per tvorą išėję į lauką, todėl suprato, kad jie bausmes atlieka gretimuose būriuose. Vieną kartą „R.“ paprašė jos duoti banko sąskaitos numerį, iš pradžių nesutiko, vėliau paskambino broliui ir paklausė kam tam vaikinui jos sąskaita. L. P. tuomet paaiškino, kad į jos sąskaitą bus pervesti pinigai iš užsienio ir ji turės juos išgryninti. Brolis ją įtikino duoti „R.“ banko sąskaitą paaiškindamas, kad ir ji pati užsidirbs taip, ir padės „R.“. „R.“ padiktavo sąskaitos numerį, šis ją dar kart patvirtino, kad pinigai tikrai bus iš užsienio ir jai nieko dėl to nebus. Pagal „R.“ aiškinimus ji suprato, kad bus vykdomi sukčiavimai užsienyje ir apgaulės būdu bus gauti pinigai, kurie vėliau bus persiųsti į jos sąskaitą, bet ji nesuprato, kad tai vyks Lietuvoje. Į jos banko sąskaitą kelis kartus buvo pervesta pinigų nedidelės sumos, kurias ji išgrynindavo ir perduodavo kitiems asmenims. Vieną dieną „R.“ paskambinęs paprašė nuvykti į banką pasididinti banko sąskaitos išgryninamų pinigų limitą ir ji pasidarė patį didžiausią limitą. 2015 m. sausio 28 d. apie 11 val. jai paskambino „R.“ ir pasakė, kad jai bus pervesti pinigai, kuriuos ji turės išgryninti, kiek bus pervesta – nesakė, bet liepė išgryninti nedidelėmis sumomis įvairiuose bankomatuose. Ji išgrynino apie 9500 Eur. Visą tą laiką ji kalbėdavo su „R.“ telefonu, aiškino kiek pinigų išgrynino, o jis pasakydavo jai ką toliau daryti. „R.“ pasakė, kad atvažiuos jo žmogus ir paims pinigus. Maždaug po valandos į sutartą vietą atvažiavo vyriškis, kuriam perdavė dalį pinigų, o 300 Eur „R.“ nurodymu pasiliko sau kaip atlygį. Brolis L. P., visada vyrą vadindavo „R.“ niekada nesakė, kad jis T.. Kad jis yra T. ji sužinojo, tik kai jis pats jai pasakė. L. P. vaidmuo buvo toks, kad jai liepė duoti savo sąskaitą, ir kad į ją bus pervedinėjami pinigai iš užsienio (9 t., b. l. 61–65, 68–72). Papildomos apklausos metu E. S. parodė, kad iš jos pareigūnai paėmė ne tą telefoną, kuriuo naudojosi 2015 m. sausio 28 d. Paėmė telefoną, kurį buvo davęs „R.“ draugas, kuris ją vežiodavo ir kuriam išgryninusi paduodavo pinigus. Tai buvo „darbinis“ telefonas, kuriuo ji turėjo bendrauti su „R.“. Taip pat nurodė, kad ji aiškiai suprato, kad yra vykdomi sukčiavimai ir kad ji prie jų taip prisideda išgrynindama pinigus. Ją į šią nusikalstamą veiką įtraukė jos brolis L. P., nurodydamas bendrauti su „R.“ ir vykdyti jo nurodymus, kurio nurodymus ji toliau ir vykdė. Be to, tikėtina, kad apklausiant jos brolį jis nieko nesakys, nes jis „R.“ bijo (9 t., b. l. 74–76).

61. Apklausiama pirmosios instancijos teisme E. S. parodė, kad iš šios nusikalstamos veikos uždirbo 300 eurų. Brolis nėra jai skambinęs, kad ji duotų sąskaitą, bendraujant su broliu jis tik paklausė, ar nenori pabendrauti su „R.“, kuris jos ir paprašė sąskaitos. Brolį įkišo tam, kad neatrodytų tokia durna. Brolis figūruoja tik tiek, kad jis supažindino su „R.“. Tuo metu brolis buvo įkalinimo įstaigoje, su juo bendravo kaip sesė su broliu, ji buvo tuo metu vieniša. Nežino, ar brolis žinojo dėl sąskaitos. Neklausė brolio dėl sąskaitos davimo, melavo, kadangi nenorėjo būti durnės vietoj ir svetimam asmeniui duoti savo sąskaitos numerį. Brolis nedavė jokių nurodymų dėl pinigų. Iš visų byloje esančių asmenų pažįsta tik brolį, kitų nepažįsta. Ar „R.“ yra tas pats asmuo – R. R. – negali atsakyti, nes gyvai nėra mačiusi (14 t., b. l. 151–152).

62. Pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas ir liudytojas D. T., kuris parodė, kad nepamena kokia čia yra byla, iš asmenų pažįsta tik V. K. ir R. R.. Su jais kartu kalėjo. Teismas pagarsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad E. P. nepažįsta, nėra su ja bendravęs nei telefonu, nei gyvai. Tačiau gerai pažįsta jos brolį – L. P. ir R. J.. 2015 m. sausio 28 d. įvykdyto sukčiavimo aplinkybių konkrečiai nežino, žino tik tiek, kad buvo toks atvejis, jam atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę iš kitų nuteistųjų girdėjo, kad prie to sukčiavimo vykdymo prisidėjo R. J., tai jis bendraudavo su L. P. seserimi E. P.. Girdėjo, kad E. P. buvo pervesti iš sukčiavimo gauti 10 000 eurų, kurių pervedimą į E. P. sąskaitą organizavo R. J.. Girdėjo, kad tie pinigai netgi nepriklausė R. J., jie priklausė kažkam kitam, t. y. tą sukčiavimą organizavo kitas asmuo, o R. J. buvo patikėta tik rūpintis, kad būtų žmogus su banko sąskaita, kuriam būtų galima pervesti pinigus, o kai pinigai bus pervesti, rūpintis, kad jie būtų išgryninti ir perduoti tam tikriems asmenims. Pats prie šio sukčiavimo nėra niekaip prisidėjęs ir paaiškina, kad yra buvę atvejų, kuomet sukčiavimus vykdę asmenys 2015 metais, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būriuose jį tikslingai „pakišinėdavo“ neva kaip sukčiavimų organizatorių, t. y. asmenims, kurie išgrynindavo iš sukčiavimų gautus pinigus bankomatuose, sukčiavimų organizatoriai, duodami nurodymus dėl pinigų išgryninimo prisistatydavo jo vardu ir pavarde. Pažįsta V. K.. Atliekant laisvės atėmimo bausmę maždaug 2015 m. sausio 28 d., (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje, V. K. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje, t. y. tame pačiame būryje, kaip ir R. J.. V. K. pataisos namuose turėjo pravardę „L.“ arba „Le.“ (2 t., b. l. 184–186).

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo L. P. duotų parodymų nenuoseklumą, o būtent tai, kad vis keitėsi jo poziciją apie tai, kad jis davė R. R. sesers telefono numerį, vėliau ir tai, ar iš vis yra matęs R. R., ar kad pažįsta R. R., kad yra bendravęs su R. R., net ir apeliaciniame skunde patvirtinant, kad iš nuteistųjų pažįsta tik seserį ir R. R., apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigiant, kad žinojo, jog pataisos namuose yra toks R. R., iš matymo pažįstamas, po keleto akimirkų jau nurodant, kad R. R. pirmą kartą pamatė pirmosios instancijos teisme, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog šie parodymų keitimai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

64. E. S. teisme nurodomos aplinkybės, jog ji melavo, įtraukė brolį, nes nenorėjo pasirodyti tokia durna, paneigti ir aplinkybėmis, jog pati E. S. ne kartą teista, tame tarpe ir už sukčiavimus, padarytus dar iki šios analizuojamos nusikalstamos veikos – 2013 metais, dalį kurių vykdė su Ž. S., su kuriuo ji vėliau ir susituokė, bei kaip nurodė, augina 3 vaikus. Įvertinus ir šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad L. P. argumentai, kad jos numeris buvo duotas jos pačios prašymu, kad norėjo pabendrauti su berniukais, t. y. su nuteistaisiais – neįtikinantys. Juolab, kad ir pats L. P. nurodė, kad Ž. S. buvo nepatenkintas, kad jis kitiems nuteistiesiems davė sesers numerį.

65. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei jas vertinant visų byloje esančių įrodymų kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje L. P. pagrįstai pripažintas kaltu padarius šią nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad L. P. kaltę įrodo tai, jog apie sąskaitos davimą R. R. E. S. kalbėjo ir tarėsi su broliu, kuris turėjo aiškų tikslą – įkalbėti seserį duoti savo banko sąskaitą, į kurią būtų pervedami neteisėtai, vykdant sukčiavimus, gauti pinigai argumentuojant, kad ji taip užsidirbs. Tai rodo aiškų L. P. siekį aprūpinti bendrininkus banko sąskaita, skirta nusikalstamu būdu įgytiems pinigams išgryninti. Šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus ir nesudaro pagrindo L. P. išteisinti, dėl ko jo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo R. R. kaltės

66. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. tvirtina, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo jo duotais parodymais, o nuteisė remdamasis duomenimis, prieštaraujančiais kitiems byloje esantiems įrodymams, kitų nuteistųjų duotiems parodymams. Pažymi, kad kitose bylose, kuriose jis buvo kaltinamas su tais pačiais asmenimis, jis buvo išteisintas.

67. Nuteistasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė (11 t., b. l. 175–177, 181–183, 188–190). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. Iš kitų kaltinamųjų žino L. P., jo seserį E. P., kuri dabar S. bei V. K.. Jie žinomi, kadangi jau yra dalyvavęs teismuose su šiais asmenimis dėl panašaus pobūdžio nusikaltimų anksčiau. Kad suvokti jo nekaltumą, reikia įsigilinti į 2015–2016 metų laikotarpio bylas. Jose jis figūravo, bet buvo išteisintas, kadangi įrodymai buvo surinkti neteisėtais būdais. Tose bylose, kaip ir šioje, buvo kaltinamas tik todėl, kad turi vardą R., nes kiti kaltinamieji vykdydavo kažkokio R. nurodymus, o apkaltino jį. Niekas neaišku, kas ir kaip jį atpažino ir nustatė, kadangi kai jis atlikinėjo bausmę ir buvo įvykdytas nagrinėjamas nusikaltimas, Marijampolės PN tuo pačiu metu vien jo žiniomis kalėjo bent penki kiti R., dėl ko jis apkaltintas nepagrįstai. Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2015 metais, o jis apklaustas pirmą kartą tik 2020 metais, kai niekas nieko jau neatsimena. Kiti R. neapklausti. Juos su V. K. anksčiau siejo dvi baudžiamosios bylos, kuriose buvo išteisintas. Taip pat pažįsta A. A., su ja draugavo ir daug bendravo. Jo sutuoktinė su mažamečiu sūnumi buvo Panevėžio pataisos namuose, todėl prašydavo A. A. nuvežti jiems maisto, drabužių, pinigų, įnešti pinigų į sąskaitą apsipirkimui įstaigos parduotuvėje. Su A. A. jokių nusikaltimų nedarė ir nieko neplanavo. Jos sąskaitos galėjo prašyti tik tam, kad į ją pravesti pinigų, kad pinigus po to ji nuvežtų sutuoktinei. Jos paslaugų reikėjo, kadangi pats neturi jokių giminių. Pokalbiuose su A. A. niekada neprašęs, kad ji priimtų pasaugoti ar paslėpti kažkokius pinigus, yra prašęs priimti iš žmonių ir pasaugoti mobilaus ryšio telefonus (15 t., b. l. 77).

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant asmens kaltę, yra analizuojami ir vertinami toje byloje esantys įrodymai, todėl aplinkybės, kad panašiose bylose R. R. buvo išteisintas, neįrodo jo kaltės nebuvimo šioje baudžiamojoje byloje. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms dėl R. R. kaltės bei sprendžia, kad jo parodymai yra paneigti kitų asmenų duotais parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

69. Kaip jau minėta aukščiau pasisakant dėl L. P. kaltės, ikiteisminio tyrimo metu L. P. nurodė, kad tai jis R. R. (tuo metu buvusi pavardė – J.) davė savo sesers telefono numerį, jį atpažino ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu (10 t., b. l. 165-167). Teismo vertinimu aplinkybes, kad E. S. telefono numeris buvo duotas būtent R. R. patvirtina ir tos aplinkybės, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra patvirtinta, jog R. R. kartu su V. K. bausmę nusikalstamos veikos padarymo metu atlikinėjo (duomenys neskelbtini) būryje, o L. P. – (duomenys neskelbtini) būryje. Kaip nurodė E. S. duodama parodymus, kartą jį „R.“ paklausė kaip sekasi jos broliui, šis atsakė, kad jis su jos broliu susitinka per tvorą išėję į lauką, todėl suprato, kad jie bausmes atlieka gretimuose būriuose. Nors R. R. tvirtino, kad būryje tuo metu buvo ne vienas R., tačiau nuteistasis L. P. duodamas parodymus neįvardijo nei vieno kito R., kurį pažinojo, ar kuriam galimai galėjo duoti sesers numerį, išskyrus R. R..

70. Pats nuteistasis R. R. pripažino, kad pažįsta A. A., su kuria daug bendravo. Pažymėtina, kad nuteistąją A. A. byloje apklausti asmenys ne kartą atpažino kaip asmenį, kuriai būdavo perduodami neteisėtai gauti pinigai. R. R. teigė, kad pas ją prašydavo nuvežti jo sutuoktinei su mažamečiu vaiku, kurie tuo metu buvo Panevėžio pataisos namuose, maisto, drabužių ir pinigų, įnešti į sąskaitą pinigų. Tačiau šių nuteistojo parodymų nepatvirtina duoti nuteistosios A. A. parodymai, kuri teigė, kad juos su R. R. siejo tik bendravimas, jokių reikalų jie kartu neturėjo, jis nėra prašęs paimti iš kažko jokių pinigų. Taip pat ji tvirtino, kad į pataisos namus nėra niekam siuntusi pinigų, išskyrus savo vyrą R. An., kuris tuo metu bausmę atliko Lukiškėse (10, b. l.191–192, 14 t., b. l. 155). Be to, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad R. R. yra jos prašęs duoti banko sąskaitos numerį, neaišku kokiu tikslu. Tuomet ji nesutiko su jo prašymu ir jie susipyko. Jis pagrasino, kad jai pridarys nemalonumų (11 t., b. l. 34–37). R. R. nurodė, kad jos sąskaitos galėjo prašyti tik tam, kad į ją pravesti pinigų, kad pinigus po to ji nuvežtų sutuoktinei. Jos paslaugų reikėjo, kadangi pats neturi jokių giminių. Vis tik kaip minėta, A. A. duodama parodymus nė karto nepaminėjo apie tai, kad R. R. būtų padėjusi dėl jo žmonos ir vaiko ar, kad bent apie tai jie būtų bendravę.

71. Be to, A. A. parodė tai, kad 2015 metų žiemos laikotarpiu t. y. metų pradžioje, R. R. yra pas ją prašęs paimti kažkokius mobilaus ryšio telefonus iš jo atsiųsto pasiuntinio – vaikino. Jis prašė tuos telefonus pas save pasisaugoti iki jo atskiro nurodymo, ką su tais telefonais reikės daryt (10 t., b. l. 191–192, 11 t., b. l. 34–37, 14 t., b. l. 155). R. R. šią aplinkybę taip pat nurodė duodamas parodymus teisme, kad pas A. A. yra prašęs priimti iš žmonių ir pasaugoti mobilaus ryšio telefonus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus E. S. teigė, kad tą telefoną, kurį iš jos sulaikymo metu paėmė pareigūnai, jai buvo davęs vairuotojas, ,,R.“ draugas, kuris ją vežiodavo ir kuriam ji išgryninusi perduodavo pinigus. Tai buvo „darbinis" telefonas, jai jį specialiai padavė, kad neva tuo telefonu ji bendrautų su ,,R." (9 t., b. l. 74–76).

72. Kaip minėta, apklausiamas liudytoju D. T. parodė, kad atlikinėjo bausmę kartu su V. K. ir R. R., taip pat gerai pažįsta ir L. P.. Atliekant bausmę jam teko girdėti, kad prie sukčiavimo vykdymo prisidėjo R. J., tai jis bendraudavo su L. P. seserimi E. P.. Girdėjo, kad E. P. buvo pervesti iš sukčiavimo gauti 10 000 eurų, kurių pervedimą į E. P. sąskaitą organizavo R. J.. Girdėjo, kad tie pinigai netgi nepriklausė R. J., jie priklausė kažkam kitam, t. y. tą sukčiavimą organizavo kitas asmuo, o R. J. buvo patikėta tik rūpintis, kad būtų žmogus su banko sąskaita, kuriam būtų galima pervesti pinigus, o kai pinigai bus pervesti, rūpintis, kad jie būtų išgryninti ir perduoti tam tikriems asmenims. Dėl aplinkybės, kad E. P. apklausiama parodė, kad „R.“ yra prisistatęs T. pavarde paaiškino, jog yra buvę atvejų, kuomet 2015 metais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būriuose sukčiavimus vykdę asmenys jį tikslingai „pakišinėdavo“ ir prisistatydavo jo vardu ir pavarde (2 t., b. l. 184–186).

73. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi aukščiau paminėti duomenys, vertinant juos ir kitų byloje esančių ir ištirtų įrodymų visumoje, neabejotinai patvirtina, jog tai būtent R. R. bendravo su E. S., jos paprašė banko sąskaitos, ją informavo apie tai, kad į jos sąskaitą bus pervestos lėšos, gautos nelegaliu būdu, siekiant konspiracijos, ją aprūpino mobiliuoju telefonu, kuriuo E. S., bendrai vykdydama nusikalstamą veiką turėjo bendrauti su juo, t. y. kuriuo E. S. buvo teikiami nurodymai dėl tolimesnių veiksmų vykdant nusikalstamą veiką. Toliau, vykdydamas kartu bausmę atliekančio V. K. nurodymus, R. R. davė nurodymus E. S. dėl į jos sąskaitą neteisėtai pervestų nukentėjusiojo J. K. piniginių lėšų išgryninimo ir jų perdavimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas, kuriuo R. R. prašė jį išteisinti, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo ir veikimo bendrininkų grupėje padarant nusikalstamą veiką

74. Nuteistojo Ž. K. apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad jis figūruoja epizoduose tik dėl iš nukentėjusiojo sąskaitų pervestų ir pasisavintų 3900 Eur, dėl ko jo veika nepagrįstai kvalifikuota dėl įgyto didelės vertės svetimo turto pagal 182 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje su kitais asmenimis esant tikslui panaudojus apgaulę pasisavinti svetimą turtą, todėl veika visiems bendrininkams kvalifikuojama pagal nusikalstamos veikos padarinius – šiuo atveju panaudojus apgaulę J. K. atžvilgiu, neteisėtai buvo įgytas jo turtas – 21 100 Eur, kas pagal BK 190 straipsnio nuostatas laikomas didelės vertės, kadangi viršija 400 MGL (20 000 Eur) sumą.

75. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi tais atvejais, kai tik vienas bendrininkas atliko vykdytojo vaidmenį, o kiti atliko organizatoriaus, kurstytojo ar padėjėjo vaidmenis, bendrininkų grupės aplinkybė neinkriminuotina. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu). Šiame kontekste pabrėžtina, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-52-511/2019, 2K-278-303/2020, 2K-51-788/2022 ir kt.).

76. Priešingai nei teigiama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje yra aiškiai nurodyta kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iš nuteistųjų, o būtent:

76.1. V. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, iš anksto susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, taip pat susitarė su nuteistaisiais Ž. K., R. R., kuriam padėjo L. P., kad jie suras banko sąskaitas, į kurias nusikaltimo padarymo metu bus pervedami apgaule įgyti pinigai. Tuomet R. R. ir L. P. bendromis pastangomis gavo E. S. banko sąskaitą ir jos sutikimą bendrininkauti, o Ž. K. gavo iš D. S. banko sąskaitą ir sutikimą bendrininkauti bei iš A. K., šiam nežinant apie nusikalstamą veiką, gavo jo banko sąskaitą.

76.2. 2015 m. sausio 28 d. V. K. mobilaus ryšio telefonu paskambino nukentėjusiajam J. K. ir melagingai prisistatė prokuratūros darbuotoju V. K. bei nurodė, kad per J. K. banko sąskaitas yra plaunami „SAPARD“ programos pinigai ir apsimetęs banko darbuotoja melagingai nurodė, kad tam kad būtų atšaukti padaryti bankiniai pavedimai, reikalingi jo elektroninės bankininkystės duomenys. J. K. patikėjo melaginga informacija ir padiktavo prašomus savo banko sąskaitos ir savo įmonės banko sąskaitos duomenis, kurie buvo pakankami finansinei operacijai atlikti. Šiuos duomenis V. K. tyrimo metu nenustatytu laiku ir ryšio priemonėmis perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuriam nurodė prisijungti prie J. K. ir jo įmonės banko sąskaitų, ir atlikti neteisėtas finansines operacijas, dėl ko tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas bendrą sumanymą, 2015 m. sausio 28 d. 11:50 – 15:47 val., be nukentėjusiojo žinios ir sutikimo, prisijungė prie minėtų nukentėjusiojo ir jo įmonės sąskaitų, pažeisdamas bankų informacinių sistemų apsaugos priemones ir save identifikuodamas kaip teisėtą naudotoją, t. y. J. K., neteisėtai panaudojo apgaule įgytus duomenis ir prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su J. K. ir J. K. įmonės sąskaitomis, 2015 m. sausio 28 d. neteisėtai iš J. K. įmonės banko sąskaitos atliko 4 finansines operacijas – 2000 eurų pervedė į A. K., kuriam nebuvo žinoma apie vykdomas nusikalstamas veikas, banko sąskaitą, kuriuos A. K. per 7 kartus išgrynino Lazdijų ir Marijampolės miestuose esančiuose bankomatuose, bei 1990 eurų perdavė bendrininkaujančiam Ž. K., o pastarasis, vykdydamas V. K. nurodymus ir taip bendrininkaudamas, pinigus perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas; 1900 eurų pervedė į bendrininkaujančio D. S. banko sąskaitą, kuriuos D. S. per 4 kartus išgrynino Lazdijų ir Alytaus miestuose esančiuose bankomatuose ir iš šių pinigų -1800 eurų perdavė Ž. K., o pastarasis vykdydamas V. K. nurodymus, pinigus perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, po ko Ž. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nuvyko į Marijampolės miestą, kur Ž. K. 2000 eurų, įgytų sukčiavimo būdu, perdavė bendrininkaujančiai A. A., kuri buvo iš anksto pažadėjusi iš sukčiavimo įgytas pinigines lėšas paslėpti ir saugoti; 5000 eurų pervedė į antro asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, banko sąskaitą, kuriuos šis asmuo, vykdydamas V. K. nurodymus, išgrynino AB „SEB“ banko padalinyje Kaune ir panaudojo savo reikmėms; 5000 eurų pervedė į bendrininkaujančios E. S. banko sąskaitą ir iš J. K. banko sąskaitos 4500 eurų pervedė į bendrininkaujančios E. S. banko sąskaitą. Pervestus pinigus, viso 9500 eurų, E. S. bendrininkaudama ir vykdydama V. K. nurodymus, per 14 kartų išgrynino įvairiuose bankomatuose Ukmergės mieste ir atidavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

76.3. Be to, V. K. nurodymu nenustatytas asmuo iš J. K. banko sąskaitos 2700 eurų pervedė į S. K., kuriai nebuvo žinoma apie vykdomas nusikalstamas veikas, banko sąskaitą, kuriuos S. K. išgrynino ir atidavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

76.4. Tokiu būdu V. K., Ž. K., D. S., R. R., E. S., L. P., A. A., du asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikdami bendrai apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus – nukentėjusiajam J. K. priklausančius 7200 eurų bei J. K. įmonei priklausančius 13 900 eurų, bei tokiais savo bendrais veiksmais apgaule įgijo svetimą didelės vertės J. K. priklausantį turtą – 21 100 eurų.

77. Kaip jau minėta, sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties (BK 182 straipsnis) objektyviuosius požymius sudaro svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Nagrinėjamu atveju, nors apgaulę prieš J. K. panaudojo su juo telefonu susisiekęs V. K., tačiau turint tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigines lėšas, surasti asmenų, į kurių sąskaitas būtų pervedami neteisėtai užvaldyti pinigai V. K. nurodymu buvo pavesta Ž. K. ir R. R., pastarajam padėjo L. P.. Šie surado ir įkalbėjo asmenis – E. S., D. S., kurie suprasdami, kad vykdoma nusikalstama veika, sutiko duoti savo banko sąskaitas ir taip prisidėti prie nusikalstamos veikos darymo. Ž. K. taip pat įkalbėjo ir A. K., tačiau pastarasis apie nusikalstamą veiką nežinojo. Neteisėtai į banko sąskaitas gavę pinigus iš nukentėjusiojo J. K., A. K., nesuvokdamas, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje, D. S. išgrynino beveik visus jiems pervestus pinigus ir perdavė juos Ž. K., o E. S. iš J. K. pervestus 9500 Eur, vykdydama R. R. nurodymus išgrynino ir perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Ž. K., vykdydamas V. K. nurodymus, dalį D. S. ir A. K. išgrynintų ir jam perduotų pinigų perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o dalį – perdavė A. A., kuri buvo iš anksto pažadėjusi iš sukčiavimo gautus pinigus paslėpti ir saugoti. Taigi visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad visi nuteistieji savo veiksmais prisidėjo prie pagrindinio nusikalstamos veikos tikslo – svetimo, J. K. ir jo įmonei priklausiusio turto užvaldymo, t. y. prisidėjo prie sukčiavimo objektyviojo požymio (svetimo turto užvaldymo) realizavimo, o tai atitinka teisinę bendravykdymo koncepciją.

Dėl veikų perkvalifikavimo ir nuteistiesiems paskirtų bausmių

78. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

79. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į baudžiamojo proceso trukmę, dėl ko prašoma sumažinti skirtas bausmes. Teisėjų kolegija su tokiais skunduose išsakytais argumentais sutikti negali, kadangi pirmosios instancijos teismas į ilgą proceso trukmę atsižvelgė.

80. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad parinkdamas bausmių rūšis ir jų dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamos veikos buvo padarytos 2015 m. sausio 28 d., o kaltinamasis aktas surašytas tik 2022 m. balandžio 27 d, kas leido teismui konstatuoti, jog net ir atsižvelgiant į visas aplinkybes, baudžiamojo proceso trukmė buvo pernelyg ilga ir dėl šios priežasties, kaltinamiesiems skirtinų bausmių dydis parinktas ženkliai mažesnis už sankcijos vidurkį.

81. Nors bylos nagrinėjimas užsitęsė ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas ne tik nukentėjusiojo, bet ir keturių nuteistųjų apeliaciniais skundais. Be to, nuteistųjų iniciatyva iš dalies buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, papildomai apklausti du nuteistieji, tenkinus vieno iš nuteistojo ir jo gynėjo prašymą, surastas ir apklaustas liudytojas, kurio nepavyko apklausti pirmosios instancijos teisme, dėl ko procesas taip pat užtruko. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo skirtas nuteistiesiems bausmes dėl užsitęsusio proceso švelninti dar labiau.

82. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmes pagrįstai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje bei BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais. Vis tik skirdamas bausmę pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį bei paskirdamas galutinę bausmę V. K. apylinkės teismas pažeidė įstatymo reikalavimus, dėl ko šioje dalyje nuosprendis keistinas. Be to, atsižvelgiant į nuteistojo L. P. skundo argumentus, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padarymo metu, skirtą bausmę bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, sprendžia, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti ir neskyrus realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, dėl ko šioje dalyje nuosprendis taip pat keistinas.

83. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pripažįstant V. K. kaltu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuri šio straipsnio redakcija yra taikoma, tačiau iš bausmės skyrimo motyvų ir skirtos bausmės, o būtent to, kad nuosprendyje nurodoma, jog skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas mažesnis nei šios bausmės vidurkis ir paskiriama 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, akivaizdu, jog taikyta 2015 m. birželio 19 d. įsigaliojusi 2015 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XII-1777 redakcija, kurioje numatyta, kad pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones ir už šią nusikalstamą veikią gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu – 2015 m. sausio 28 d. galiojo šio straipsnio 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, kurioje buvo numatyta, kad pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija yra žymiai švelnesnė, todėl skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė V. K. teisinę atsakomybę sunkinančią įstatymo redakciją, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas ir V. K. skirtina bausmė pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją.

84. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo buvo pakeisti ir BK 214 straipsnio 1 dalis, BK 215 straipsnio 1 dalis, šių straipsnių sankcijoje numatant papildomą laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad papildomos alternatyvios bausmės įrašymas į baudžiamojo įstatymo sankciją lengvina asmenų teisinę padėtį, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, V. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal naujos redakcijos (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį.

85. Nors pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį yra paskiriama nauja bausmė, o nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje yra perkvalifikuojamos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, pagrįstai parinko pačią griežčiausią iš straipsnių sankcijose numatytų bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. K. vertino tai, kad jis anksčiau teistas 13 kartų, nagrinėjamų veikų padarymo metu buvo teistas jau 7 kartus, administracine tvarka baustas, charakterizuojamas neigiamai, analizuojamas tris apysunkes ir vieną nesunkią nusikalstamas veikas padarė bausmės atlikimo vietoje atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kas rodo jo visišką nenorą keistis ir laikytis įstatymų, taip pat nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad V. K. už kiekvieną iš veikų skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė net ir esant alternatyvioms bausmės rūšims, tačiau laisvės atėmimo bausmių dydis parinktinas žemesnis nei sankcijos vidurkis. Tokiam sprendimui pritaria iš apeliacinės instancijos teismas.

86. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą atlikdamas bausmių bendrinimą, t. y. nesilaikė BK 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Šiuo atveju, už atskiras nusikalstamas veikas paskyręs bausmes, apylinkės teismas jų nesubendrino ir nepaskyrė subendrintos bausmės, o skirtas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką bendrino iš karto kartu su ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu skirta bausme ir taip paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Ši teisės taikymo klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teisme priimant nuosprendį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, kaip padarytas esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai, bendrinant apėmimo būdu bei prie šios bausmės pridedant dalį bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą bausmę. Šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bendrintina su ankstesniu – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu skirta bausme – 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

87. Nuteistojo Ž. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįstai jam skirta bausmė bendrinta su ankstesniais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, kadangi tas bausmes jis jau yra atlikęs. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgė į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, Ž. K. anksčiau teistas 5 kartus, paskirtas bausmes yra atlikęs. Veikos padarymo metu jau buvo teistas 3 kartus. Administracine tvarka nebaustas. Taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę, žemesnę už sankcijos vidurkį – 1 metams 6 mėnesiams. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, kurioje reglamentuojama, kad tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bausmė ir į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Bylos duomenimis patvirtinta, kad po šioje byloje įvykdytų nusikalstamų veikų, Ž. K. vėl nusikalto ir jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dar iki šioje byloje skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Atsižvelgiant į tai apylinkės teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrino su ankstesniu Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu skirta 2 metų 8 mėnesių bausme prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės (skundžiamu nuosprendžiu skirtos) bausmės ir paskyrė subendrintą 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir į ją įskaitė bausmę, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skiriant bausmę nuteistajam Ž. K. teisės taikymo klaidų nepadaryta, skirta bausmė ir nustatytas jos dydis yra pagrįstas, todėl nekeistinas.

88. L. P. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę – paskirti kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Skunde nurodo, kad jis iš esmės charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinį darbą, gyvena kartu su gyvenimo drauge, su kuria kartu augina 3 nepilnamečius vaikus, iš kurių viena yra jo dukra, kitai dukrai teikia kasmėnesinį išlaikymą. Kiekvieną rytą dukras veža į progimnaziją, rūpinasi jų auklėjimu, užimtumu, materialiniu aprūpinimu, turi įsipareigojimų bankui. Pažymėjo, kad po paskutinės bausmės atlikimo jis nėra padaręs jokio nusikaltimo ar administracinio nusižengimo, gyvena ramų šeimyninį gyvenimą, atlieka tėvo pareigas, sąžiningai ir pareigingai dirba.

89. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. P. atsižvelgė į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas 4 kartus, veikos padarymo metu buvo teistas du kartus, administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, todėl sprendė, kad jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, žemesnė už sankcijos vidurkį – laisvės atėmimas 1 metams. Paskirtą bausmę BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, taikant dalinį bausmių sudėjimą, subendrino su jau atlikta laisvės atėmimo bausme pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendį, ją pilnai įskaitant, t. y. prie griežtesnės Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu skirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, pridėjo skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės dalį – 6 mėnesius ir paskyrė subendrintą 2 metų 6 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę ir į šią bausmę įskaitė pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendį realiai atliktą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir paskyrė bausmės rūšį ir trukmę, tačiau sprendžia, kad šiuo atveju L. P. taikytinas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (BK 75 straipsnio nuostatos).

90. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

91. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, yra nustatytos tiek formalios sąlygos BK 75 straipsnio. taikymui, tiek kitos aplinkybės, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą. L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė, net ir subendrinus ją su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, neviršija 4 metų laisvės atėmimo bausmės. Be to, ir kitos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus, paskutinieji 2 nuosprendžiai L. P. atžvilgiu priimti dar 2015 metais, t. y. tais pačiais metais, kaip ir šioje byloje analizuojama nusikalstama veika. Skirtas bausmes L. P. yra atlikęs. Bylos duomenimis, po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nei iki skundžiamo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, nei iki šio nuosprendžio, jis nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų, dirba, rūpinasi nepilnamečiais savo ir gyvenimo draugės vaikais, dėl ko apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad L. P. keičia savo gyvenimo būdą, savo elgesį koreguoja teigiama linkme, o tai taip pat patvirtina išvadą, jog realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas nėra būtina priemonė siekiant BK numatytų bausmės tikslų. Todėl aukščiau paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad BK 75 straipsnio taikymas šiuo atveju yra galimas, o atidėjus L. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teisingumo ir proporcingumo principai nebus pažeisti ir bus užtikrintas bausmės tikslų įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl L. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės keistina ir jo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) nuostatos, skiriant jam individualizuotus įpareigojimus – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą.

92. Nors nuteistasis R. R. apeliaciniu skundu neprašo švelninti jam skirtos bausmės, vis tik atsižvelgiant į tai, kad skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas pagal kasacinio teismo praktiką apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018), šiuo atveju pasisakoma ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

93. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, spręsdamas dėl R. R. skirtinos bausmės, vertino tai, kad jis anksčiau teistas 12 kartų, veikos padarymo metu jau buvo teistas 9 kartus, administracine tvarka nebaustas. Atlieka ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, charakterizuojamas neigiamai. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo vietoje atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kas rodo jo nusistatymą piktybiškai nesilaikyti įstatymų ir visišką nenorą taisytis. Taip pat atsižvelgta į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir sprendė, kad jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, žemesnė už sankcijos vidurkį – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie bausmės, paskirtos 2021 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi (laisvės atėmimo 15 metų 8 mėnesiams 26 dienoms), pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (11 mėnesių 4 dienos) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 (šešiolikai) metų 8 (aštuoniems) mėnesiams. Į šią bausmę įskaitytas laikas, atliktas pagal minėta Kauno apylinkės teismo nutartimi skirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad parinkdamas bausmės rūšį ir trukmę nuteistajam R. R. pirmosios instancijos teisės taikymo klaidų nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodoma bei apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, kuriais bausmė turėtų būti keičiama, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis paliktinas galioti.

Dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo

94. Nukentėjusysis J. K. apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo ieškinį atmesti. Nurodė, kad padarytos nusikalstamos veikos turėjo įtakos ir jo sveikatai, sukėlė didelius išgyvenimus, stresą, dvasinį sukrėtimą, buvo pažemintas, o apylinkės teismas to neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nukentėjusiojo apeliaciniu skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo ieškinį dėl neturtinės žalos atmetė nepagrįstai, dėl to šioje dalyje nuosprendis yra keistinas.

95. Kaip matyti iš byloje esančio civilinio ieškinio, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. K. prašo jam iš byloje kaltinamų asmenų priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodoma, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis ne tik prarado didelę ir sunkiai uždirbtą pinigų sumą, bet tai neigiamai įtakojo ir jo sveikatą – sukėlė didelius neigiamus išgyvenimus, nerimą, nepatogumus, sutrikdė gyvenimo planus ir neigiamai įtakojo įmonės veiklą, jos atsiskaitymus, kadangi iš jo įmonės buvo pasisavintos visos lėšos. Jis patyrė dvasinį sukrėtimą ir buvo pažemintas (14 t., b. l. 147–148).

96. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas civilinį ieškinį nurodė, kad nukentėjusysis nepateikė teismui duomenų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, t. y. neįrodė patirtos neturtinės žalos, o ieškinyje pateikta neturtinės žalos motyvacija yra deklaratyvi ir neindividualizuota. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka.

97. Pažymėtina, kad nukentėjusysis prašo jam priteisti ne turtinę žalą, kurią turėtų pagrįsti įrodymais, o neturtinę. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam.

98. Apeliacinės instancijos vertinimu, nukentėjusysis, supratęs, kad buvo apgautas ir kad dėl to jis neteko tiek savo asmeninių lėšų, tiek visų įmonės lėšų, neabejotinai patyrė sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Visų įmonės lėšų pasisavinimas jam neabejotinai sukėlė ir nepatogumus. Nėra pagrindo ir abejoti J. K. argumentais, kad dėl prieš jį įvykdytos nusikalstamos veikos ir tuo sukeltų pasekmių jis jautėsi pažemintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl prieš nukentėjusįjį įvykdytų nusikalstamų veiksmų jis ilgą laiką turėjo dalyvauti ir baudžiamajame procese, kas taip pat kėlė nepatogumų. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma priteisti 3000 Eur suma yra per didelė, todėl, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, yra mažintina per pusę – iki 1500 Eur ir priteistina iš nuteistųjų solidariai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

99. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartimi nuteistiesiems buvo paskirti gynėjai: nuteistajam V. K. – advokatas Tomas Liutauras Petkauskas, nuteistajam L. P. – advokatė Angelė Fominienė, nuteistajam R. R. – advokatas Arnoldas Blaževičius, nuteistajai A. A. – advokatas Kęstutis Gudynas, nuteistajai E. S. – advokatas Dainius Gudas, nuteistajam D. S. – advokatė Neringa Grubliauskienė (17 t., b. l. 15–16).

100. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminės ir patikslintos pažymos, kuriose: 2024 m. vasario 7 d. pažymoje nurodyta, jog iš nuteistojo L. P. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 112,50 Eur (17 t., b. l. 38), tačiau 2024 m. vasario 7 d. protokoline nutartimi gynėja buvo atleista nuo atstovavimo atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis L. P. sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį su gynėja advokate Regina Šaltiniene; 2024 m. spalio 11 d. pažymoje nurodoma, kad iš nuteistosios E. S. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 606,25 Eur (17 t., b. l. 183); 2025 m. kovo 3 d. pažymoje nurodoma, kad iš nuteistojo V. K. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 843,75 Eur (18 t., b. l. 16–19); 2025 m. kovo 4 d. pažymoje nurodoma, kad iš A. A. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 368,75 Eur (18 t., b. l. 21–23); 2025 m. kovo 4 d. pažymoje nurodoma, kad iš R. R. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 52,08 Eur (18 t., b. l. 34). Minėtose pažymose nurodoma, kad patirtos išlaidos turi būti priteistos valstybės naudai iš paminėtų nuteistųjų.

101. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, tai, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas ne tik daugumos nuteistųjų, bet ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. K. apeliaciniu skundu, kurio skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistųjų skundai atmetami, teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės patirtos ir prašomos priteisti už nuteistiesiems suteiktą teisinę pagalbą nurodytos išlaidų sumos iš nuteistųjų V. K., E. S., A. A., L. P., R. R. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo Ž. K. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus, nuteistojo R. R. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo V. K. ir jo gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės, nuteistojo L. P. ir jo gynėjos advokatės Reginos Šaltinienės bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendį.

– nuosprendžio dalį, kuria V. K. pripažinus kaltu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;

– nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta L. P. skirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo dienos;

– nuosprendžio dalį, kuria L. P. nuosprendžio įvykdymui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

– nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškovo J. K. civilinis ieškinys dėl 3 000 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

V. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija) ir veiką, kvalifikuotą pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), paskirtų bausmių nekeičiant.

V. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XII-1777 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti naują bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, V. K. skirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrinti taikant bausmių apėmimą, griežčiausiai 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmei, skirtai pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, bei prie šios bausmės pridedant dalį (6 mėnesius) bausmės, skirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą prie griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės (1 metus 8 mėnesius) ir paskirti V. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), L. P. paskirtos galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. K. ieškinį patenkinti iš dalies ir iš nuteistųjų Ž. K., D. S., E. S., A. A., L. P., R. R., V. K. solidariai priteisti 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjų dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistųjų neišieškoti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.