Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-78-407/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-28
Bylos Nr.: e2A-78-407/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00121-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Vigintas Višinskis, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: M. K., akcinės bendrovės „PLASTA“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „VILMSTATA“
Advokatai: Deividas Poška, Marius Inta

Kategorijos

3.1.1.2.21Laisvo įrodymų vertinimo principas
2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.8.4Preliminarioji sutartis
2.6.8.5Sutarčių sudarymas (oferta, akceptas)

Civilinė byla Nr. e2A-78-407/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00121-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.21; 2.6.8.8; 2.6.8.4; 2.6.8.5. (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Almos Urbanavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieškovės atstovams V. G. ir advokatui Deividui Poškai,atsakovės atstovui advokatui Mariui Intai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. K. ir akcinės bendrovės „PLASTA“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILMSTATA“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „PLASTA“ ir M. K. dėl pagal preliminariąją sutartį sumokėtų pinigų grąžinimo bei nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VILMSTATA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų M. K. ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „PLASTA“ 1 161 000 Eur sumą, sumokėtą pagal tarp UAB „VILMSTATA“ ir AB „PLASTA“ 2020 m. kovo 18 d. sudarytą preliminariąją sutartį, 34 485 Eur nuostolių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. kovo 18 d. pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl būsimos pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, šia sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už bendrą 1 161 000 Eur kainą. Pinigai pagal sutartį turėjo būti įmokėti į atsakovo advokato M. K. depozitinę sąskaitą. Šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per 6 mėnesius nuo preliminariosios sutarties pasirašymo dienos. Nors ieškovė buvo įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį ir sumokėjusi visą kainą už turtą, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl AB „PLASTA“ kaltės.

3. Ieškovė, sudariusi preliminariąją sutartį, 2020 m. gegužės 6 d. sudarė sutartį su UAB „Archipoint LT“ dėl turto projektavimo darbų atlikimo, pagal kurią ieškovė sumokėjo 30 250 Eur. Taip pat už „BREEAM In-Use“ standarto įdiegimą turte 2020 m. spalio 12 d. buvo sumokėta 4 235 Eur. Taigi ieškovė patyrė 34 485 Eur plius pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) išlaidas, susijusias su parengiamaisiais turto pagerinimo darbais.

Atsiliepimas

4. Atsakovas M. K.pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei pripažinti, kad tarp jo ir ieškovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai dėl 1 161 000 Eur sumos, pripažinti, kad atsakovo prievolė grąžinti 1 161 000 Eur paskolą ieškovei pasibaigė tinkamu prievolės įvykdymu, ieškovei perėmus UAB „Pilaitės investicijos“ akcijas ir turtą.

5. Atsakovė AB „PLASTA“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad AB „PLASTA“ tuometinis generalinis direktorius V. P. nesudarė ir nepasirašė preliminariosios sutarties ir pakvitavimo, šiuose dokumentuose esantys V. P. parašai yra suklastoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 27 d. sprendimu UAB „VILMSTATA“ ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų M. K. ir AB „PLASTA“ ieškovei UAB „VILMSTATA“ 1 161 000 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 34 485 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis iš atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčijamos aplinkybės, jog ieškovė į atsakovo advokato M. K. kontoros sąskaitą 2020 m. kovo 18 d. ir 2020 m. kovo 20 d. laikotarpiu yra sumokėjusi 1 161 000 Eur sumą, taip pat tai, kad nei suėjus 2020 m. kovo 18 d. preliminariojoje sutartyje numatytam terminui – 2020 m. rugsėjo 18 d., nei vėliau pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

8. Teismas sprendė, kad AB „PLASTA“ neįrodė ir nepagrindė aplinkybių, jog generalinis direktorius V. P. nepasirašė preliminariosios sutarties ir pakvitavimo, o jo parašai yra suklastoti, taip pat neįrodė, kad M. K.nebuvo įgaliotas atstovauti ar tarpininkauti pasirašant preliminariąją sutartį. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti ir su atsakovo M. K. argumentais, jog į M. K. sąskaitą ieškovės pervesta 1 161 000 Eur suma buvo UAB „VILMSTATA“ paskolos teisinių santykių pasekmė.

9. Teismas pažymėjo, kad ekspertas A. B. tyrė dokumentų kopijas. Tačiau Lietuvoje neegzistuoja pripažintos ekspertinėse įstaigose, patikimos, tinkamai sertifikuotos parašų kopijų tyrimo metodikos ir procedūros. Kad parašų kopijų rašysenos ekspertai netiria, nurodyta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro metodinių rekomendacijų dėl rašysenos, parašų ekspertizės. Liudytojas A. B. pripažino, jog pateikė tik tikėtinas išvadas, kurioms pateikti vadovavosi tradicinėmis rašysenos ir parašų tyrimo metodikomis ir Europos teismo ekspertizės institutų tinklo patvirtintais atskirų ekspertizės rūšių gerosios praktikos vadovais, nors tokia metodika Lietuvoje nėra patvirtinta. Vien šios aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių dėl eksperto A. B. atlikto tyrimo patikimumo. Atsižvelgiant į tai, kad parašai dokumentų kopijose nėra tiriami, teismas laikė pagrįstais ieškovės argumentus, kad eksperto A. B. atliktos ekspertizės (tyrimo) iš dokumentų kopijos išvados nėra patikimas ir objektyvus įrodymas.

10. Preliminariosios sutarties ir pakvitavimo rašysenos tyrimas buvo atliekamas ikiteisminiame tyrime, kurį atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertės A. K., I. J. ir D. K., kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Į bylą pateiktoje 2021 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad nustatyti, ar preliminariojoje sutartyje bei pakvitavime pasirašė V. P., M. K.ar kitas asmuo negalima dėl transkripcijų skirtumų, V. P. parašų variantiškumo ribų. Taip pat nustatyta, kad tirti pateiktų dokumentų – preliminariosios sutarties ir pakvitavime šalia spausdintinio įrašo „V. P.“ esantys parašai nėra išspausdinti techninėmis priemonėmis, o yra atlikti rašikliu, be išankstinio techninio pasiruošimo. Teismas pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog minėti dokumentai būtų suklastoti. Teismas šią išvadą laikė patikima ir objektyvia. Nurodė, kad šia išvada yra paneigti AB „PLASTA“ argumentai dėl preliminariojoje sutartyje ir pakvitavime V. P. parašų suklastojimo. Teismas liudytojo V. P. teismo posėdyje duotus paaiškinimus laikė subjektyviais ir vertino kritiškai, taip pat nurodė, kad šie parodymai prieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertų pateiktoms išvadoms.

11. Teismas sprendė, kad, nesant pakankamo pagrindo išvadai, jog preliminariąją sutartį ir pakvitavimą būtų pasirašęs ne AB „PLASTA“ tuometinis generalinis direktorius V. P., 2020 m. kovo 18 d. preliminarioji sutartis buvo sudaryta ir atsakovė ieškovės atžvilgiu prisiėmė joje numatytus įsipareigojimus dėl nekilnojamojo turto pardavimo, o tokiu būdu preliminariosios sutarties pagrindu tarp ją sudariusių šalių susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai.

12. Byloje esančių įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad preliminariosios sutarties sudaryme atsakovas M. K. veikė atsakovės AB „PLASTA“ interesais kaip jos atstovas. Priešingai nei teigia atsakovė AB „PLASTA“, šias išvadas patvirtina į bylą pateiktos 2020 m. sausio 4 d. ir 2020 m. gruodžio 22 d. teisinių paslaugų sutartys, pagal kurias advokato M. K. kontora įsipareigojo teikti klientui AB „PLASTA“ visapusišką teisinę pagalbą, reikalingą kliento pavedimams vykdyti. Taip pat AB „PLASTA“ pateiktos PVM sąskaitos–faktūros už M. K. suteiktas teisines paslaugas patvirtina, jog M. K.teikė AB „PLASTA“ įvairias teisines paslaugas: atstovavimo, konsultavimo, procesinių dokumentų, sutarčių rengimo. Nesant pateiktų advokato M. K. suteiktų paslaugų ataskaitos (detalizacijos), nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovė galėjo sumokėti M. K. už preliminariosios sutarties rengimą tiek pagal 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, tiek pagal 2020 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, juo labiau, kad byloje esantis 2020 m. kovo 12 d. M. K. elektroninis laiškas ieškovės vadovui patvirtina, kad būtent M. K.persiuntė preliminariąją sutartį ieškovei susipažinimui.

13. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovas M. K., liudytojai V. P. ir A. M. patvirtino, jog po preliminariosios sutarties sudarymo buvo susitikę su banko atstovais dėl klausimų, susijusių su reikalavimo teisių perleidimu į ginčo nekilnojamąjį turtą. Taip pat iš teismo posėdyje ieškovės vadovo V. G. paaiškinimų matyti, kad ieškovei nekilo abejonių, jog M. K.veikė kaip AB „PLASTA“ atstovas, be to, AB „PLASTA“ ne kartą teikė užtikrinimo priemones – laidavimus, santykiuose, susijusiuose su M. K., o V. P. ir M. K. siejo ne tik verslo, bet ir bičiulystės santykiai, tą patvirtino ir liudytojas A. Z..

14. Teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama išvadai, jog atsakovas M. K.turėjo atsakovės AB „PLASTA“ įgaliojimus atstovauti teisiniuose santykiuose dėl ginčo nekilnojamojo turto, tai lemia ir išvadą, kad preliminariosios sutarties sudaryme atsakovas veikė AB „PLASTA“ interesais. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ji nebuvo įgaliojusi atsakovo M. K. jos vardu priimti pinigines lėšas, nes iš preliminariosios sutarties 3.2.1 papunkčio matyti, jog atsiskaitymas tarp ieškovės ir atsakovės buvo numatytas per advokatą M. K..

15. Teismas pažymėjo, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Preliminariosios sutarties 7.1 papunktyje šalys sutarė, kad dėl pardavėjo AB „PLASTA“ kaltės (veikimo ar neveikimo) šalims nepasirašius pagrindinės sutarties šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais, pardavėjas AB „PLASTA“, įsipareigoja pirkėjo raštiško pareiškimo pagrindu grąžinti visą pagal šią sutartį sumokėtą kainą. Nesudarius pagrindinės sutarties, ieškovė 2021 m. sausio 5 d. kreipėsi į AB „PLASTA“ dėl 1 161 000 Eur sumos grąžinimo, tačiau ši suma iki šiol ieškovei nėra grąžinta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

16. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas M. K. veikė kaip atsakovės AB „PLASTA“ atstovas, teismas sprendė, jog pagal preliminariąją sutartį ieškovės atžvilgiu jie yra atsakingi solidariai. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad ji nebuvo prisiėmusi jokių įsipareigojimų dėl nekilnojamojo turto ir negalėjo pažeisti ikisutartiniuose santykiuose taikytinų pareigų. Tuo tarpu, jei M. K., teikdamas teisines paslaugas atsakovei, viršijo pastarosios suteiktus įgaliojimus, tai ieškovė kaip sąžininga šalis už tai negali būti atsakinga, kaip negali būti atsakinga ir už piniginių lėšų ne pagal paskirtį panaudojimą.

17. Teismas nurodė, kad byloje iš esmės nebuvo ginčytos aplinkybės, jog ieškovė tiek projektavimo sutartį su UAB „Archipoint LT“, tiek sutartį su UAB „Vesta Consulting“ sudarė po preliminariosios sutarties sudarymo ir tai, kad jose numatyti darbai susiję būtent su preliminariojoje sutartyje numatytu nekilnojamuoju turtu. Tai, kad ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai yra realiai patirti, patvirtina į bylą pateiktos sutartys bei ieškovės mokėjimus patvirtinantys dokumentai, t. y. ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos. Šalims nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 34 485 Eur nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, todėl ši suma priteistina solidariai iš abiejų atsakovų, nes pirmiau išdėstyti argumentai patvirtina, jog pagrindinė sutartis nesudaryta dėl abiejų atsakovų veiksmų (neveikimo).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18. Atsakovas M. K.apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

Atsiliepimas

20.1. Atsakovas M. K.pateikė teismui paaiškinimus bei įrodymus, kad preliminarioji sutartis (jos projektas), kaip ir pakvitavimo projektas, buvo parengti pačios ieškovės prašymu, kad būtų pridengti tarp atsakovo ir ieškovės susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Be to, pati atsakovė AB ,,PLASTA“ neigia pasirašiusi preliminariąją sutartį.

20.2. Rašysenos eksperto A. B. ekspertizės aktas patvirtina, kad preliminariojoje sutartyje, pakvitavime ir reikalavimo teisių perleidimo sutartyje esančius rankraštinius įrašus ,,VP“ padarė ir pasirašė ne V. P., teismas nepagrįstai nesirėmė šiais įrodymais. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, A. B. tyrė ne tik parašus, bet ir rankraštinius įrašus bei rašyseną. Lietuvos teismo ekspertizės centro metodinėse rekomendacijose dėl rašysenos, parašų ekspertizės nurodoma, kad rašysenos ekspertai tiria rankraštinių įrašų kopijas.

20.3. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ikiteisminiame tyrime pateikta specialisto išvada neprieštarauja nei A. B. išvadoms, nei atsakovės AB ,,PLASTA“ argumentams dėl preliminariojoje sutartyje ir pakvitavime V. P. parašų suklastojimo, nes joje nėra konstatuota, kad šiuose dokumentuose esantys parašai yra V. P.. Ikiteisminiame tyrime atliktoje specialisto išvadoje yra nurodoma, kad nustatyti, kas pasirašė šiuos dokumentus, neįmanoma. Byloje buvo pateikti kiti dokumentai su tikrais V. P. parašais, iš kurių matyti, kad preliminariojoje sutartyje, pakvitavime ir reikalavimo perleidimo sutartyje esantys parašai akivaizdžiai skiriasi nuo tikrojo V. P. parašo. Be to, matyti, kad atsakovės AB ,,PLASTA“ pasirašomuose dokumentuose yra naudojamas antspaudas, kurio nei preliminariojoje sutartyje, nei pakvitavime, nei reikalavimo perleidimo sutartyje nėra.

20.4. Atsakovė AB ,,PLASTA“ atsakovui M. K. kaip advokatui nebuvo davusi jokių pavedimų tarpininkauti ir atstovauti atsakovę AB ,,PLASTA“ santykiuose su ieškove dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir (arba) pardavimo, nei vienoje iš teisinių paslaugų teikimo sutarčių nenurodytas toks pavedimas, nei vienoje sąskaitoje nėra pažymėta, kad tai yra sąskaita už atsakovės AB ,,PLASTA“ atstovavimą santykiuose su ieškove dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir (arba) pardavimo. Priešingai negu nurodo teismas, prie 2020 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros yra pateikta ataskaita už suteiktas teisines paslaugas, kurioje aiškiai aprašyti darbai, už kuriuos buvo išrašyta sąskaita. Pats ieškovės vadovas V. G. teismo posėdyje į klausimą, ar kokiais nors dokumentais, raštais ar sprendimu atsakovė AB ,,PLASTA“ buvo patvirtinusi, kad M. K. yra paskirtas atstovauti atsakovei AB ,,PLASTA“ ar gauti pinigus AB ,,PLASTA“ interesais, nurodė, jog tokio patvirtinimo nebuvo.

20.5. Byloje esančios trys mokėjimų nurodymų kopijos patvirtina, kad ieškovė pervedė M. K. 1 161 000 Eur sumą. Mokėjimo paskirtis „atsiskaitymas pagal preliminariąją sutartį“ buvo nurodyta tam, kad būtų pridengti tarp M. K. ir ieškovės susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Ieškovės 2020 m. kovo 19 d.–2020 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymais pervesta 1 161 000 Eur suma buvo panaudota tokia tvarka: 2020 m. kovo 19 d.–2020 m. kovo 21 d. 500 000 Eur suma buvo pervesta UAB „IVA Futurum“ ir 2020 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymais 661 180,14 Eur suma buvo pervesta į kitą M. K. sąskaitą, iš šios sumos 200 000 Eur buvo grąžinta pačiai ieškovei. Ieškovės vadovas V. G. pats asmeniškai davė nurodymus dėl pinigų pervedimo UAB „IVA Futurum“. Taigi ieškovės vadovas V. G. žinojo apie M. K. įsipareigojimus UAB „IVA Futurum“ ir būtent šiems bei kitiems įsipareigojimams padengti 2020 m. kovo 19 d.–2020 m. kovo 20 d. pervedė 1 161 000 Eur sumą.

2. Atsakovė AB „PLASTA“ atsiliepime į atsakovo M. K. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Byloje surinkta įrodymų visuma bei pačios ieškovės vadovo ir M. K. teisme pripažinti faktai patvirtina, kad nei V. P., nei AB „PLASTA“ ar kokie nors kiti jos atstovai neturėjo ir nedalyvavo jokiuose ikisutartiniuose ar sutartiniuose santykiuose su ieškove. Byloje nėra pateikta ir objektyviai neegzistuoja jokių įrodymų, kad iki 2021 m. sausio 5 d. pretenzijos pateikimo ieškovė apskritai kada nors būtų komunikavusi su AB „PLASTA“ bet kokiu klausimu. AB „PLASTA“ valia sudaryti preliminariąją sutartį niekada neegzistavo ir, atitinkamai, AB „PLASTA“ nėra turėjusi ir neturi su ieškove jokių ikisutartinių ar sutartinių santykių.

21.2. AB „PLASTA“ sutinka su M. K. apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo bylos faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo bei nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. P. parašų suklastojimo. Preliminariojoje sutartyje, pakvitavime ir reikalavimo teisių perleidimo sutartyje esantys parašai akivaizdžiai (net vizualiai) skiriasi nuo tikrojo tuometinio AB „PLASTA“ generalinio direktoriaus V. P. parašo.

21.3. Ikiteisminiame tyrime paskirti specialistai pateikė išvadas, jog negali nustatyti, kas (kuris iš nurodytų asmenų) pasirašė preliminariąją sutartį ir pakvitavimą. A. B. išvada ir ikiteisminio tyrimo išvada neprieštarauja viena kitai. Liudytoju apklaustas AB „Swedbank“ darbuotojas A. M. paliudijo, kad AB „Swedbank“ atstovo parašas reikalavimo teisių perleidimo sutartyje galimai taip pat yra suklastotas.

21.4. AB „PLASTA“ į bylą yra pateikusi M. K. advokatų kontoros sąskaitas faktūras ir nė vienoje sąskaitoje nėra numatyta, kad M. K.būtų atstovavęs AB „PLASTA“ santykiuose su ieškove. M. K. taip pat nebuvo pavesta AB „PLASTA“ vardu ar interesais priimti pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų. Ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad M. K.būtų veikęs kaip AB „PLASTA“ atstovas.

21.5. Aplinkybė, kad ieškovės vadovas V. G. yra 70 proc. akcininku UAB „8 stebuklas“, kuri įsigijo hipotekos kreditoriaus reikalavimo teises ir kurios naudai įkeistas ginčo nekilnojamasis turtas, patvirtina, jog ieškovė neabejotinai turėjo suprasti, kad AB „PLASTA“ net teoriškai negalėtų įsigyti ir parduoti ieškovei nekilnojamojo turto, kuris įkeistas kitos ieškovės vadovui priklausančios bendrovės naudai.

3. Ieškovė UAB „VILMSTATA“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

Žemesnės instancijos teismas

22.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės AB „PLASTA“ buvo sudaryta preliminarioji sutartis, todėl visiškai pagrįstai sprendė, jog tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai teisiniai santykiai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų paaiškinimai paneigia atsakovo M. K. apeliaciniame skunde nurodomus argumentus bei patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

22.2. Tarp ieškovės ir M. K. susiklostę paskolos teisiniai santykiai neturi nieko bendro su nagrinėjamu ginču ir nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas. Ieškovė 1 161 000 Eur sumą pervedė į advokato M. K. kontoros sąskaitą vykdydama preliminariąją sutartį. Šias aplinkybes patvirtina 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. kovo 20 d. mokėjimų nurodymai, kurių visų paskirtyje aiškiai nurodyta, kad mokėjimai atliekami pagal preliminariąją sutartį.

22.3. A. B.išvadas padarė tirdamas dokumentų kopijas, nors Lietuvoje net neegzistuoja ekspertinėse įstaigose pripažinta, patikima, tinkamai sertifikuota parašų kopijų tyrimo metodika.

22.4. Tarp AB „PLASTA“ ir M. K. pavedimo teisinių santykių egzistavimą patvirtina AB „PLASTA“ į bylą pateiktos 2020 m. sausio 4 d. ir 2020 m. gruodžio 22 d. teisinių paslaugų sutartys. Tai, kad M. K.teikė AB „PLASTA“ įvairias teisines paslaugas – atstovimas, konsultavimas, procesiniai dokumentai, rengė sutartis, taip pat patvirtina ir į bylą pateiktos AB „PLASTA“ PVM sąskaitos–faktūros, išrašytos už M. K. suteiktas teisines paslaugas. AB „PLASTA“ M. K. už preliminariosios sutarties rengimą galėjo sumokėti bent pagal kelias PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. vasario 28 d. ir (ar) 2020 m. balandžio 14 d..

22.5. Ieškovės vadovui nekilo jokių abejonių, jog M. K. veikė kaip AB „PLASTA“ atstovas. Tiek V. P., tiek M. K. pripažino, kad po preliminariosios sutarties sudarymo buvo susitikę banke dėl klausimų, susijusių su reikalavimo teisių perleidimu į turtą, derinimo. O tai akivaizdžiai patvirtina AB „PLASTA“ ketinimus (siekį) įsigyti turtą bei jį perleisti ieškovei, dėl to ir buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Toks susitikimo faktas patvirtina tarp M. K. ir AB „PLASTA“ susiklosčiusius pavedimo santykius, dar kartą atskleidžia tokių santykių išviešinimo faktą.

Šalies argumentai

4. Atsakovė UAB „PLASTA“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai AB „PLASTA“ atžvilgiu ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

23.1. Tam, kad būtų galima spręsti apie sutarties sudarymą, turi egzistuoti ir būti nustatyta suderinta šalių valia dėl konkrečių veiksmų atlikimo ar neatlikimo. Byloje nėra pateikta ir objektyviai neegzistuoja jokių įrodymų, kad iki 2021 m. sausio 5 d. pretenzijos pateikimo ieškovė apskritai kada nors būtų komunikavusi su AB „PLASTA“ bet kokiu klausimu. AB „PLASTA“ nedalyvavo jokiuose derybų veiksmuose, kurie turėjo būti atlikti prieš tariamą preliminariosios sutarties sudarymą, kaip ir nedalyvavo neva sudarytos preliminariosios sutarties vykdymo veiksmuose: nebuvo jokios nekilnojamojo turto apžiūros, nevyko derybos dėl kainos, atsiskaitymo ir terminų.

23.2. Nors tariamai sudarytoje preliminariojoje sutartyje AB „PLASTA“ nurodyta kaip nekilnojamojo turto pardavėja, tačiau nekilnojamasis turtas priklausė ir iki šiol priklauso BUAB „Finiens“, bet ne AB „PLASTA“. Sudariusi tariamą preliminariąją sutartį ieškovė, net nė karto nekomunikavusi tiesiogiai su AB „PLASTA“, sumokėjo ne kainos dalį, kaip įprasta, o visą kainą už nekilnojamąjį turtą. Preliminariojoje sutartyje nustatytas itin trumpas pagrindinės sutarties sudarymo terminas (6 mėnesiai), turint omenyje, kad šios sutarties sudarymo dieną nekilnojamasis turtas AB „PLASTA“ net nepriklausė. Pagal preliminariąją sutartį nekilnojamojo turto kaina sumokėta ne į AB „PLASTA“ sąskaitą, o į ieškovei atstovavusio advokato M. K. depozitinę sąskaitą. Tuo tarpu M. K.niekada šių piniginių lėšų į AB „PLASTA“ sąskaitą nėra pervedęs ir, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, panaudojo juos asmeniniais tikslais. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad sandorio sąlygos ir sudarymo aplinkybės yra netipinės, būdingos tariamam sandoriui.

23.3. Preliminariojoje sutartyje, pakvitavime ir reikalavimo teisių perleidimo sutartyje esantys parašai akivaizdžiai (net vizualiai) skiriasi nuo tikrojo V. P. parašo. Pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad rašysenos ekspertas A. B. tyrė ne tik preliminariojoje sutartyje, pakvitavime esančius parašus, bet ir rankraštinius įrašus bei rašyseną. A. B. nurodė, kad ir LTEC atlieka rašysenos, rankraštinių įrašų, esančių dokumentų kopijose, tyrimus. Todėl Vilniaus apygardos teismas sprendime nepagrįstai nesivadovavo rašysenos eksperto A. B. išvadomis dėl atlikto rankraštinių įrašų ir rašysenos tyrimo.

23.4. A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad AB „Swedbank“ atstovo parašas reikalavimo teisių perleidimo sutartyje galimai taip pat yra suklastotas, kadangi AB „Swedbank“ nesudarė reikalavimo teisių perleidimo sutarties, banke dėl to nevyko jokie parengiamieji veiksmai, o banko klientas AB „PLASTA“ neatliko jokių veiksmų, reikalingų tokiam sandoriui sudaryti. Be to, ant reikalavimo teisių perleidimo sutarties net nėra AB „Swedbank“ antspaudo, kuris neabejotinai turėtų būti ant oficialių banko sutarčių ar dokumentų. AB „Swedbank“ pardavė turėtas reikalavimo teises į BUAB „Finiens“ bendrovei UAB „8 stebuklas“. Tos pačios reikalavimo teisės negalėjo būti AB „Swedbank“ perleistos du kartus skirtingiems asmenims, o tai įrodo, kad AB „PLASTA“ neketino, neplanavo ir nedalyvavo jokiame nekilnojamojo turto įsigijimo sandoryje nei su ieškove, nei su AB „Swedbank“.

23.5. Tuometinis AB „PLASTA“ vadovas V. P. ne tik nesudarė bei nepasirašė, bet ir neturėjo įgaliojimų sudaryti preliminariosios sutarties dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau tekste – ABĮ) nustatytos ribotos bendrovės vadovo kompetencijos sudaryti sandorius dėl turto įsigijimo, perleidimo.

23.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atstovavimą reglamentuojančias CK nuostatas bei ignoravo pačios ieškovės bylos nagrinėjimo metu pripažintus faktus ir kitus surinktus įrodymus, pagrindžiančius, jog M. K. veikė ieškovės pavedimu ir ieškovės naudai. M. K. advokatų kontoros banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2020 m. pradžioje ieškovė atsiskaitė su M. K. advokatų kontora už teisines paslaugas. Iš elektroninių laiškų taip pat matyti, kad komunikacija vyko išimtinai tarp M. K. ir ieškovės, be to, M. K .elektroniniame laiške nurodė, kad, jeigu sutarties tekstas netiks, galės sutartį derinti su AB „PLASTA“ advokatais.

23.7. Į bylą pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. pradžios iki 2020 m. pabaigos advokatas M. K. teikė teisines paslaugas, susijusias tik su AB „PLASTA“ atstovavimu civilinėse bylose, atstovavimu ir konsultavimu derybose su AB „PLASTA“ darbuotojų profesine sąjunga klausimais, susijusiais su kolektyvinės sutarties sudarymu, kolektyvinės sutarties rengimu, konsultacijomis mokesčių klausimais. Advokatas M. K. buvusiam AB „PLASTA“ generaliniam direktoriui V. P. teikė tik teisines paslaugas, susijusias su atstovavimu civilinėje byloje. M. K. nebuvo pavesta AB „PLASTA“ vardu ar interesais priimti pinigines lėšas ir juo labiau iš ieškovės.

23.8. Tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teisę turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai), sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina. Tariamo atstovavimo atveju įspūdį, kad šalis sieja atstovavimo santykiai, sukuria atstovaujamasis. Tačiau tokio pobūdžio veiksmai nagrinėjamu atveju nebuvo ir objektyviai net negalėjo būti nustatyti, kadangi jų paprasčiausiai nebuvo. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad AB „PLASTA“ kokiais nors veiksmais būtų sudariusi įspūdį, jog M. K. būtų paskirtas atstovauti AB „PLASTA“ dėl preliminariosios sutarties su ieškove sudarymo ar dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo. Taigi nebuvo jokių AB „PLASTA“ veiksmų, kurie galėtų suteikti pagrindą ieškovei manyti, kad M. K. veikia kaip AB „PLASTA“ atstovas.

23.9. Ieškovė, jos vadovas privalėjo įsitikinti, ar M. K. turi įgaliojimus veikti AB „PLASTA“ vardu ir interesais. Ypač atsižvelgiant į ginčo piniginių lėšų dydį ir tai, kad AB „PLASTA“ nei komunikavo, nei susitikinėjo su ieškove dėl preliminariosios sutarties sudarymo, o ginčo nekilnojamasis turtas nepriklausė AB „PLASTA“. Atsižvelgiant į tai, AB „PLASTA“ negali būti perkeltos ieškovės nerūpestingo elgesio ar galimai perdėto pasitikėjimo savo atstovu M. K. pasekmės.

23.10. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.237 straipsnio 1 dalies teisės normas dėl be pagrindo gauto turto grąžinimo. Tam, kad būtų pagrindas taikyti šią teisės normą, turi būti nustatyta, kad turtas yra realiai gautas. Tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nėra gavusi į advokato M. K. sąskaitą pervestų pinigų. Be to, atsakovė ir bankų sąskaitų išrašais įrodė, kad nėra gavusi ieškovės 1 161 000 Eur piniginių lėšų.

23.11. Nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovės reikalaujamą sumą solidariai. AB „PLASTA“ neturi jokių be teisėto pagrindo gautų ieškovės piniginių lėšų, dėl to apskritai (solidari ar ne) nėra galima AB „PLASTA“ prievolė už tokių piniginių lėšų grąžinimą ieškovei. AB „PLASTA“ ieškovės atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir ypač neteisėtų veiksmų, kurie būtų bendri su atsakovu M. K. ar kitais asmenimis.

23.12. AB „PLASTA“ ir tuometinis bendrovės generalinis direktorius V. P. nesudarė ir nepasirašė preliminariosios sutarties ir pakvitavimo. Atitinkamai, AB „PLASTA“ nebuvo preliminariosios sutarties šalimi ir ieškovės atžvilgiu nebuvo prisiėmusi jokių įsipareigojimų dėl nekilnojamojo turto pardavimo bei negalėjo pažeisti ikisutartiniuose santykiuose taikytinų pareigų. Todėl nagrinėjamu atveju nėra galima AB „PLASTA“ civilinė atsakomybė už ieškovės deklaruojamus nuostolius.

23.13. Pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad ieškovė nepagrindė jos nurodomų 34 485 Eur dydžio nuostolių realumo, bet priešingai – byloje egzistuoja aplinkybės, keliančios pagrįstas abejones, jog ieškovė jos nurodomų nuostolių apskritai nepatyrė. Bendrovėms UAB „Archipoint LT“ ir UAB „Vesta Consulting“ sumokėti avansai, kuriuos ieškovė byloje įvardija kaip nuostolius, galimai buvo visa apimtimi ar didžiąja dalimi grąžinti ieškovei. Jei ieškovė ne tiesiogiai, o per Ž. A. valdomą UAB „8 stebuklas“ įsigijo nekilnojamąjį turtą ar teisę į nekilnojamąjį turtą, ir ketina vėliau panaudoti bendrovių UAB „Archipoint LT“ ir UAB „Vesta Consulting“ paslaugas, jų rezultatus, tokiu atveju ieškovės nurodomos išlaidos negali būti vertinamos kaip nuostoliai.

Atsiliepimas

5. Atsakovas M. K.atsiliepime į atsakovės AB „PLASTA“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsakovas M. K.sutiko su visais AB „PLASTA“ apeliacinio skundo motyvais ir papildomai nurodė šiuos argumentus:

24.1. Sutiktina su AB ,,PLASTA“ apeliacinio skundo argumentu, kad 1 161 000 Eur suma, kurią ieškovė pervedė į advokato M. K. kontoros atsiskaitomąją sąskaitą, buvo ilgalaikių ir nevienkartinių M. K. ir ieškovės bei V. G. paskolinių teisinių santykių pasekmė, kuriuose AB ,,PLASTA“ jokia forma nedalyvavo.

24.2. Visa komunikacija dėl dokumentų projektų vyko išimtinai tik tarp M. K. ir ieškovės vadovo, tą patvirtina byloje esantys elektroniniai laiškai ieškovės vadovui bei visa kita buvusi komunikacija tarp M. K. ir ieškovės vadovo V. G.. Nė į vieną iš šių susirašinėjimų AB ,,PLASTA nebuvo įtraukta ir jokia forma šiuose susirašinėjimuose nedalyvavo, taigi AB ,,PLASTA“ nežinojo ir nesitarė (ir negalėjo tartis) dėl preliminariosios sutarties bei pakvitavimo projektų turinio. Visi šie dokumentai buvo parengti ieškovės vadovo V. G. iniciatyva ir reikalavimu bei jo interesais.

24.3. Ieškovė gerai žinojo, kad preliminarioji sutartis nebus vykdoma, jog 1 161 000 Eur buvo pervesti ne pagal preliminariąją sutartį ir ne joje nurodytiems tikslams, o M. K. skolai UAB „IVA Futurum“ padengti bei kitiems asmeniniams įsipareigojimams. 2020 m. kovo 19 d. 18 val. 33 min. elektroniame laiške ieškovės vadovas V. G. rašė M. K.: ,,ryte padaryk dar iki max limito ir per pietus pervesi likuti.“ Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė turėjo pagrindą manyti, jog pinigus ji veda kaip AB ,,PLASTA“ atstovui pagal preliminariąją sutartį.

6. Ieškovė UAB „VILMSTATA“ atsiliepime į atsakovės AB „PLASTA“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

25.1. A. B. išvada turi būti vertintina ne kaip ekspertizės aktas, o kaip rašytinis įrodymas byloje, kuris neatitinka nei objektyvumo, nei patikimumo kriterijaus.

25.2. V. P. neigia preliminariosios sutarties sudarymą neabejotinai siekdamas išvengti prievolių vykdymo. Byloje liudytoju apklaustas AB „Swedbank“, kurios klientas yra AB „PLASTA“, darbuotojas A. M. patvirtino, kad AB „PLASTA“ buvo išreiškusi susidomėjimą turto (reikalavimo teisių į jį) įsigijimu. M. K. išvis atsisakė paaiškinti bet kokias su preliminariosios sutarties, pakvitavimo sudarymu susijusias aplinkybes.

25.3. Ginčo atveju yra įrodytas preliminariosios sutarties sudarymas, todėl ją sudariusioms šalims kyla ne tik atitinkamos prievolės, bet ir jų neįvykdymo pasekmės.

25.4. Į bylą pateiktos 2020 m. sausio 4 d. ir 2020 m. gruodžio 22 d. teisinių paslaugų sutartys, taip pat PVM sąskaitos faktūros. Šių teisinių paslaugų sutarčių pagrindu advokato M. K. kontora įsipareigojo teikti klientui AB „PLASTA“ visapusišką teisinę pagalbą, reikalingą kliento pavedimams vykdyti. Tai patvirtina atsakovų AB „PLASTA“ ir M. K. pavedimo teisinių santykių egzistavimą.

25.5. Nors atsakovas M. K. kaip advokatas ir yra ieškovei teikęs teisines paslaugas, tačiau elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad M. K. veikė būtent kaip AB „PLASTA“ atstovas. Šias aplinkybes akivaizdžiai patvirtina ir 2020 m. rugsėjo 27 d. M. K. elektroninis laiškas ieškovės vadovui V. G., kuriuo buvo atsiųstas VĮ Registrų centro 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštas. Būtent M. K. rūpinosi preliminariojoje sutartyje nurodyto turto įregistravimu VĮ Registrų centre ir taip veikė ne kaip ieškovės, o būtent kaip AB „PLASTA“ atstovas.

25.6. AB „PLASTA“ ir M. K. pavedimo teisinius santykius patvirtina ir preliminariosios sutarties 3.2.1 papunktis, kuriuo buvo numatyta, kad atsiskaitymas tarp ieškovės ir AB „PLASTA“ bus vykdomas per advokatą M. K.. Tai paneigia atsakovės AB „PLASTA“ argumentus, kad AB „PLASTA“ nebuvo įgaliojusi M. K. priimti AB „PLASTA“ vardu pinigines lėšas.

25.7. Teismo posėdyje ieškovės vadovo V. G. duoti paaiškinimai patvirtina, kad jam nekilo abejonių, jog M. K. veikė kaip AB „PLASTA“ atstovas. Tiek liudytojas V. P., tiek atsakovas M. K. duodami paaiškinimus pripažino, kad po preliminariosios sutarties sudarymo buvo susitikę su AB „Swedbank“ atstovais dėl klausimų, susijusių su reikalavimo teisių perleidimu į ginčo turtą, derinimo. O tai akivaizdžiai patvirtina atsakovės AB „PLASTA“ ketinimus įsigyti turtą bei jį perleisti ieškovei, dėl to ir buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Susitikimo su AB „Swedbank“ faktas patvirtintas ir byloje apklausto liudytojo A. M. parodymais. Liudytojas A. M. nurodė, kad jam atsakovo M. K. kontaktus perdavė būtent AB „PLASTA“ tuometinis vadovas V. P. bei tai, jog AB „PLASTA” domisi ginčo turtu. Šios aplinkybės paneigia atsakovės AB „PLASTA“ apeliacinio skundo argumentus dėl neva AB „PLASTA“ valios nebuvimo. Be to, toks susitikimo faktas dar kartą patvirtina tarp atsakovų M. K. ir AB „PLASTA“ susiklosčiusius pavedimo teisinius santykius, atskleidžia tokių santykių išviešinimo faktą.

25.8. Visi M. K. ir AB „PLASTA“ veiksmai, sudaromi sandoriai nuolat buvo derinami, palaikant itin glaudžius, draugiškus santykius, M. K. įvardinant ne tik bendrovės advokatu, bet ir geru draugu, net partneriu. Ieškovės argumentus, kad M. K. ir AB „PLASTA“ tuometinį generalinį direktorių V. P. siejo ne tik verslo santykiai, bet ir ilgametė draugystė, patvirtino teismo posėdyje ieškovės vadovas V. G., liudytojas A. Z., šias aplinkybes iš esmės pripažino ir patys M. K.bei V. P..

25.9. M. K. AB „PLASTA“ vardu derino (organizavo) tiek preliminariosios sutarties sudarymą, tiek pakvitavimo pasirašymą, inicijavo ir dalyvavo susitikimuose su AB „Swedbank“ dėl reikalavimo teisių į turtą įsigijimo bei sprendė turto registravimo VĮ Registrų centre klausimus. Taigi preliminariosios sutarties sudarymo bei pakvitavimo pasirašymo metu AB „PLASTA“ buvo įgaliojusi M. K. veikti jos vardu.

25.10. Byloje neįrodytas kitas 1 161 000 Eur sumos panaudojimo tikslas nei turto įsigijimui. Priešingai nei teigia AB „PLASTA“ apeliaciniame skunde, ieškovė 1 161 000 Eur sumą į advokato M. K. kontoros depozitinę sąskaitą pervedė vieninteliu tikslu – siekiant įsigyti turtą, dėl kurio ir buvo sudaryta preliminarioji sutartis, tai aiškiai nurodyta mokėjimo nurodymų paskirtyse. M. K. įsipareigojimai kitiems asmenims, pavyzdžiui UAB „IVA Futurum“, taip pat M. K. savavališkas gautų lėšų paskirstymas, o ne jų panaudojimas pagal paskirtį nesudaro jokio pagrindo spręsti apie neva buvusius ieškovės kokius nors kitus 1 161 000 Eur lėšų panaudojimo tikslus nei turto įsigijimui.

25.11. Atsakovo AB „PLASTA“ interpretacijos, susijusios su UAB „8 stebuklas“, kuriai AB „Swedbank“ pardavė turėtas reikalavimo teises į BUAB „Finiens“, visiškai nesusijusios su nagrinėjamu ginču – preliminariosios sutarties sudarymu ir jos nevykdymu bei kilusiomis pasekmėmis.

25.12. Atsakovų atžvilgiu taikytina solidari atsakomybė, nes būtent dėl abiejų atsakovų nesąžiningų veiksmų, ieškovei iki šiol nėra grąžinta jos įmokėta suma.

25.13. Atsakovė AB „PLASTA“ apeliaciniame skunde nepagrįstai kvestionuoja skundžiamo sprendimo dalį ir dėl 34 485 Eur nuostolių ieškovei priteisimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, sudariusi preliminariąją sutartį, 2020 m. gegužės 6 d. sudarė sutartį su UAB „Archipoint LT“ dėl administracinės paskirties pastato ir požeminės aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini), statybos projekto darbų atlikimo, ieškovė sumokėjo UAB „Archipoint LT“ 30 250 Eur sumą. Ieškovė, sudariusi preliminariąją sutartį, 2020 m. birželio 23 d. sudarė sutartį su UAB „Vesta Consulting“ dėl Breeam In-Use standarto įdiegimo. Šios sutarties pagrindu 2020 m. spalio 12 d. buvo sumokėta 4 235 Eur suma. Minėtos sutartys buvo sudarytos po preliminariosios sutarties sudarymo ir pakvitavimo pasirašymo, todėl ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis ir dėl pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šalims nesudarius pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovė patyrė 34 485 Eur plius PVM nuostolių, susijusių su parengiamaisiais turto pagerinimo darbais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl šalių pateiktų papildomų įrodymų ir pareikštų prašymų

7. Atsakovės AB „PLASTA“ su atsiliepimu į atsakovo M. K. apeliacinį skundą pridėtų papildomų įrodymų, atsakovo M. K. su atsiliepimu į atsakovės AB „PLASTA“ apeliacinį skundą pridėtų papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi.

8. Kitų šalių pateiktų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų pateikimo klausimai išspręsti protokolinėmis 2023 m. vasario 3 d. ir 2023 m. kovo 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nutartimis.

9. Atsakovės AB „PLASTA“ pateiktas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi.

10. Protokoline Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakyta stabdyti civilinę bylą pagal ieškovės UAB „VILMSTATA“ ieškinį atsakovams AB „PLASTA“ ir M. K. dėl pagal preliminariąją sutartį sumokėtų pinigų grąžinimo bei nuostolių atlyginimo.

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundų ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės UAB „VILMSTATA“ ieškinys ir ieškovės naudai priteista solidariai iš atsakovų M. K. ir AB „PLASTA“ 1 161 000 Eur be pagrindo įgytų lėšų bei 34 485 Eur nuostolių atlyginimo.

Dėl nagrinėjamo ginčo esmės

14. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015 ir kt.).

15. Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovų sumas, kaip gautas be teisėto pagrindo, kadangi dėl atsakovės kaltės nebuvo sudarytas pagrindinis sandoris pagal preliminariąją sutartį. Atsakovė AB „PLASTA“ nuo pareikšto ieškinio gynėsi tuo, kad niekada nesiekė jokių sutartinių santykių su ieškove ir juose nedalyvavo, apeliaciniame skunde teigia, jog preliminarioji sutartis turi apsimestinio sandorio požymių. O atsakovas M. K. įrodinėjo, kad pinigai jam buvo pervesti kitu, ne su preliminariosios sutarties sudarymo tikslu, siekiant pridengti tarp M. K. ir UAB „VILMSTATA“ susiklosčiusius paskolos teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos atsakovo M. K. argumentus. Teismas sprendė, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta, o M. K.pinigus gavo kaip atsakovės atstovas.

16. Apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir dėl to, apeliantų teigimu, buvo neteisingai kvalifikuoti teisiniai santykiai. M. K. įrodinėja, kad nėra pagrindo teigti, jog AB „PLASTA“ siekė dalyvauti teisiniuose santykiuose, o visų aplinkybių seka įrodo, kad iš UAB „VILMSTATA“ gautų lėšų buvo atsiskaityta su pačia UAB „VILMSTATA“ ir, UAB „VILMSTATA“ vadovo nurodymu, su UAB „IVA Futurum“. M. K. apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pinigai buvo pervesti kaip paskola M. K.. AB „PLASTA“ papildomai įrodinėja ir tai, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, o būtent, kvalifikavęs teisinius santykius kaip preliminariosios sutarties sudarymą ir spręsdamas dėl be pagrindo gautų sumų priteisimo, nepagrįstai juos priteisė iš AB „PLASTA“, kadangi byloje nėra ginčo dėl to, kad AB „PLASTA“ šių pinigų negavo. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir solidariąją atsakomybę reguliuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių procesinius dokumentus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi pagrindo su šių apeliacinių skundų argumentais sutikti.

17. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnio nuostatas reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose be kita ko nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 64 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktas; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 42 punktas; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022, 83 punktas).

18. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 18 punktas). Teismui konstatuojant reikšmingas bylai aplinkybes, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas, 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022, 84 punktas).

Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir įvykių eigos

19. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovą M. K. ir AB „PLASTA“ siejo apie dešimtmetį trunkantys atstovavimo teisiniai santykiai, šalys bendradarbiavo AB „PLASTA“ teikiant laidavimą už M. K., kituose teisiniuose santykiuose. M. K.ir buvęs AB „PLASTA“ vadovas V. P. yra seni pažįstami.

20. Iš V. G. paaiškinimų nustatyta, kad M. K. teikia teisines paslaugas UAB „VILMSTATA“ apie 5–7 metus, V. G. taip pat yra asmeniškai pažįstamas su M. K., skolina jam pinigus. M. K. 2019 metais susisiekė su UAB „VILMSTATA“ ir papasakojo apie galimybę įsigyti nekilnojamąjį turtą Švitrigailos ir Justiniškių gatvėse. Tuo metu UAB „VILMSTATA“ neturėjo galimybės ir intereso tokio turto įsigyti, bet siekė atlikti statybos darbus objekte, todėl pasiūlė šį projektą UAB „IVA Futurum“, su kuria bendradarbiavo. UAB „IVA Futurum“ ir UAB „VILMSTATA“ direktoriai nuvyko apžiūrėti objektų, tačiau nekilnojamuoju turtu, esančiu Justiniškių gatvėje, nesusidomėjo. Projektas Švitrigailos gatvėje pasirodė įdomus. Vėliau gavo visus reikalingus pastato dokumentus projektiniams sprendiniams paruošti.

21. 2019 m. spalio 29 d. tarp UAB „IVA Futurum“ ir M. K. buvo sudaryta teisinės pagalbos sutartis (8 t., b. l. 57), kuria M. K.įsipareigojo teikti teisinę pagalbą, susijusią su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimu. M. K. kontora įsipareigojo suorganizuoti taip, kad klientas įsigytų nekilnojamąjį turtą už 250 Eur / kv. m, bendra suma ne didesnė nei 1,16 mln. Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal šią sutartį UAB „IVA Futurum“ M. K. pervedė 557 000 Eur avansą.

22. Iš AB „Swedbank“ darbuotojo A. M. parodymų nustatyta, kad jis yra AB „PLASTA“ vadybininkas ir iš esmės visi finansiniai šios bendrovės klausimai turi būti derinami su juo. Paaiškino, kad 2019 metų pabaigoje jam paskambino M. K., paaiškino, jog jo kontaktus davė AB „PLASTA“ direktorius V. P., jog norėtų susitikti ir aptarti turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo galimybes, kadangi minėtas objektas buvo įkeistas AB „Swedbank“. A. M. suorganizavo M. K. susitikimą su T. A., kuris buvo atsakingas už reikalavimo teisių į šį nekilnojamąjį turtą administravimą. Antrasis susitikimas įvyko tarp A. M., M. K., V. P. ir T. A.. Šio susitikimo metu dar kartą pakartota, kad turtas turi būti įsigyjamas iš nuosavų lėšų, o tiek V. P., tiek A. M. buvo žinoma, jog AB „PLASTA“ tokių finansinių galimybių neturi. Susitikimo metu buvo įvardinta reikalavimo perleidimo suma.

23. Iš byloje esančio susirašinėjimo tarp T. A. ir M. K. laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. sausio 6 d. matyti:

42.1. 2019 m. gruodžio 19 d. T. A. rašo M. K., kad jam reikalinga detalesnė informacija apie reikalavimo perleidimo sandorį ir pirkėją, taip pat klausia, kokia reikalavimo teisės įsigijimo per tarpininką logika? (8 t., b. l. 50).

42.2. 2019 m. gruodžio 20 d. M. K. rašo T. A.: pirkėjas UAB „Parduotos atostogos“ įsigyja reikalavimo teises ir perima turtą bankroto byloje už pradinę pardavimo kainą. Naudos gavėjai yra UAB „IVA Futurum“ (vienas iš būsimų pirkėjų) ir UAB „VILMSTATA“. Jie avansą sumokės į UAB „Parduotos atostogos“ sąskaitą, o iš šios sąskaitos – bankui (8 t., b. l. 50). Banko reikalavimo teisė yra į du nekilnojamojo turto objektus, o bankas turtinės teisės į dvi reikalavimo teisės dalis nedalina (8 t., b. l. 52).

42.3. 2019 m. gruodžio 23 d. T. A. rašo M. K.: pagal pateiktą informaciją negalima įvertinti sandorio finansavimo šaltinių, todėl nei UAB „IVA Futurum“, nei UAB „VILMSTATA“ finansinės ataskaitos nepagrindžia tokio dydžio sandorio finansavimo galimybių (8 t., b. l. 56).

42.4. 2019 m. gruodžio 30 d. M. K. elektroniniame laiške nurodo naudos gavėjus – V. G., Ž. A. ir A. V.. Pažymi, kad bankas turi informaciją apie jų vykdytus projektus ir šiomis lėšomis bus finansuojamas įsigijimas (8 t., b. l. 55). 2020 m. sausio 2 d. laiške patikina, kad įmonės tikrai turėjo AB „Swedbank“ sėkmingai įvykdytus projektus, jog klientai yra rimti ir pageidauja iš banko šį reikalavimą įgyti.

42.5. 2020 m. sausio 6 d. M. K. elektroniniame laiške T. A. paaiškina, kad klientai valdydami riziką negali įgyti šios reikalavimo teisės veikiančių subjektų vardu, nes, tikėtina, prasidės daug teisminių procesų bankroto byloje.

24. 2020 m. kovo 16 d. M. K. siunčia elektroninį laišką Ž. A. (UAB „IVA Futurum“ direktoriui) (UAB „VILMSTATA“ pridėta kaip laiško kopijos gavėja), kuriame pažymi, kad bendrovė yra tik vienos reikalavimo dalies pirkėja, o visus veiksmus M. K. reikia derinti tiek su pardavėju (banku), tiek su pirminiu pirkėju (šiuo atveju – AB „PLASTA“) „(kuris procese atsirado tik dėl Jūsų pastovaus susitarimų keitimo ir tik dėl Jūsų įnorių), tiek su kitos reikalavimo dalies pirkėju. Ir patikėkite, visų šių šalių interesų suderinimas nėra toks paprastas. <...> negana to, kad tai ne dėl mano kaltės nepavyko ir teko į šį procesą įtraukti visiškai su tuo nesusijusį asmenį (Plasta), jūs ir toliau savo elgesiu keliate nepagrįstą paniką...“. M. K.šiame laiške klausia, ar UAB „IVA Futurum“ pageidauja nutraukti sutartį (6 t., b. l. 166, DOK-528, 3 priedas).

25. 2020 m. kovo 17 d. M. K.nutraukia sutartį su UAB „IVA Futurum“, M. K. įsipareigoja grąžinti gautą 557 000 Eur dydžio avansą (8 t., b. l. 61).

26. Iš V. G. paaiškinimų nustatyta, kad M. K. paaiškino, jog jam dirbti su UAB „IVA Futurum“ sudėtinga, daromas spaudimas. Todėl pageidavo, kad bendradarbiavimas toliau būtų tęsiamas su UAB „VILMSTATA“. Į klausimą, kodėl UAB „VILMSTATA“ tiesiogiai negalėjo įsigyti reikalavimo teisės iš banko, paaiškino, kad M. K. buvo nurodęs, jog iš banko atėjo žinutė, kad UAB „VILMSTATA“ yra finansiškai nepatikimas subjektas tokiai reikalavimo teisei įgyti, jog buvo reikalinga stipraus kapitalo įmonė.

27. 2020 m. kovo 18 d. tarp AB „PLASTA“ ir UAB „VILMSTATA“ sudaroma preliminarioji sutartis, kuri yra ginčo objektas nagrinėjamoje civilinėje byloje.

28. 2020 m. kovo 19 d. UAB „VILMSTATA“ gauna elektroninį M. K. laišką su reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta tarp AB „PLASTA“ ir AB „Swedbank“. Nustatyta, kad ši sutartis neatspindėjo realios faktinės padėties, kadangi tikrasis reikalavimo teisių perleidimas įvyko tik 2021 metais, reikalavimo teises iš AB „Swedbank“ perėmė UAB „8 stebuklas“.

29. 2020 m. kovo 19 d. UAB „VILMSTATA“ atlieka pirmąjį 575 000 Eur mokėjimą į M. K. sąskaitą, 2020 m. kovo 20 d. sumokama 400 000 Eur ir 186 000 Eur suma. Visų mokėjimo nurodymų paskirtyse nurodyta, kad atliekami mokėjimo nurodymai pagal preliminariąją sutartį už pastatą (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad M. K. šiuos pinigus gavo. Taip pat nenustatyta, kad pinigai būtų perduoti AB „PLASTA“.

30. 2020 m. kovo 25 d. M. K.atsiunčia ieškovei UAB „VILMSTATA“ AB „PLASTA“ pasirašytą pakvitavimą, kuriame patvirtinama, kad UAB „VILMSTATA“ įmokėjo į M. K. sąskaitą 1,161 mln. Eur sumą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kyla ginčas dėl šiame pakvitame esančių AB „PLASTA“ direktoriaus parašų tikrumo.

31. 2020 m. rugpjūčio 27 d. M. K.atsiunčia ieškovei VĮ Registrų centro raštą, kuriuo atmestas prašymas įrašyti nekilnojamųjų daiktų, esačių (duomenys neskelbtini), duomenis. Raštas adresuojamas AB „PLASTA“ įgaliotam asmeniui M. K.. Iš vėliau į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad M. K. dėl šio turto duomenų pakeitimo į VĮ Registrų centrą nesikreipė ir toks raštas jam nebuvo išduotas.

Dėl mokėjimo nurodymų kvalifikavimo kaip paskolos teisinių santykių tarp atsakovo M. K. ir UAB „VILMSTATA“

32. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama solidariai priteisti iš atsakovų M. K. ir AB „PLASTA“ 1 161 000 Eur sumą, sumokėtą pagal tarp UAB „VILMSTATA“ ir AB „PLASTA“ 2020 m. kovo 18 d. sudarytą preliminariąją sutartį. Atsakovas M. K.nuo pareikšto ieškinio gynėsi tuo, kad į advokato M. K. kontoros atsiskaitomąją sąskaitą UAB „VILMSTATA“ pervesta 1 161 000 Eur suma buvo ilgalaikių ir nevienkartinių paskolinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp UAB „VILMSTATA“ bei V. G., pasekmė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo objektu esančius mokėjimo nurodymus ir į bylą pateiktas tarp UAB „VILMSTATA“ ir M. K. sudarytas paskolos sutartis, sprendė, kad tais atvejais, kai šalys siekdavo paskolos teisinių santykių, juos taip ir įformindavo – paskolos sutartimis. Tuo tarpu ginčo mokėjimo nurodymų mokėjimo paskirtyje aiškiai pažymėta, kad pervedama pagal preliminariąją sutartį už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas M. K.su tokiu vertinimu nesutiko ir nurodė, kad teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė, jog tai nėra paskolos teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovo ir ieškovės. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

33. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas). Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 22 punktas).

34. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas).

35. Atsakovas M. K.atsiliepime į ieškinį nurodė ir apeliaciniame skunde patvirtino, kad su UAB „VILMSTATA“ ir V. G. iš viso per 2017–2018 metus buvo sudaryta 12 paskolos (ir kitų) sutarčių skirtingomis sumomis ir skirtingomis grąžinimo datomis bei palūkanomis. Atsakovas taip pat pateikė įrodymus (DOK-9242, 1 t., b. l. 29), kad, pavyzdžiui, tarp V. G. ir M. K. 2017 m. liepos 18 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, 2017 m. liepos 18 d. V. G. pervedė M. K. pinigus, kur mokėjimo paskirtyje nurodė „Paskolos sutartis 2017-07-18“; tarp V. G. ir M. K. 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, 2017 m. rugpjūčio 16 d. V. G. pervedė M. K. pinigus, kur mokėjimo paskirtyje nurodė „Paskolos sutartis 2017-08-16“; tarp UAB „VILMSTATA“ ir M. K. 2017 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, 2017 m. gruodžio 15 d. UAB „VILMSTATA“ pervedė M. K. pinigus, kur mokėjimo paskirtyje nurodė „Pavedimas pagal paskolos sutarti 17/12/15“. Byloje yra įrodymai, kad UAB „VILMSTATA“ atsiskaito su M. K. už suteiktas teisines paslaugas pagal sąskaitas faktūras. Taip pat atsakovas pateikė tarp V. G. ir advokato M. K. sudarytą sutartį dėl piniginių lėšų deponavimo advokato kontoros depozitinėje sąskaitoje, šios sutarties pakeitimo (duomenų, kad pagal šią sutartį buvo pervesti pinigai, nepateikė).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, jog UAB „VILMSTATA“ ar V. G. su M. K. būtų sudarę sutartis ir atlikę mokėjimo nurodymus, kurie savo esame atitiktų paskolos teisinius santykius, tačiau faktiškai turėtų kitą pavadinimą ar nurodytų kitą pinigų pervedimo tikslą. Tuo tarpu, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, ginčo mokėjimo nurodymuose, jų mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta, kad UAB „VILMSTATA“ atlieka mokėjimo pavedimą kaip atsiskaitymą pagal 2020 m. kovo 18 d. preliminariąją sutartį už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija neturi pagrindo šio mokėjimo nurodymo traktuoti kaip paskolos M. K. suteikimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad mokėjimo nurodymo paskirtyje visada buvo nurodoma, pagal kokį konkrečiai tarp šalių sudarytą sandorį buvo atliekamas mokėjimas. Nepateikta duomenų, kad tarp šalių sudaryti sandoriai ir mokėjimo nurodymuose esanti mokėjimo paskirtis skyrėsi, todėl nėra jokio pagrindo ginčo mokėjimo nurodymų vertinti kaip paskolos M. K. suteikimo.

37. Šių išvadų nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad iš karto po ginčo mokėjimų M. K. atliko mokėjimo nurodymus ir įvykdė įsipareigojimus UAB „IVA Futurum“ bei pačiai ieškovei. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad M. K. buvo skolingas tiek UAB „IVA Futurum“, tiek UAB „VILMSTATA“ ir V. G., todėl logiškai pagrįsta, kad M. K. atliko mokėjimo nurodymus šiems asmenims. UAB „IVA Futurum“ palaikė dalykinius santykius su UAB „VILMSTATA“, kuriai buvo žinoma apie M. K. skolą UAB „IVA Futurum“. V. G. rūpėjo, ar M. K. vykdo savo įsipareigojimus UAB „IVA Futurum“, nes, remiantis V. G. paaiškinimais, būtent UAB „VILMSTATA“ ir suvedė UAB „IVA Futurum“ su M. K., kuris seniai teikė paslaugas UAB „VILMSTATA“ ir buvo geras V. G. pažįstamas. V. G. paaiškino, kad su M. K. buvo susitarta, jog su UAB „IVA Futurum“ bus atsiskaityta dar iki 2020 m. kovo 18 d. preliminariosios sutarties sudarymo. Taigi teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, kad M. K. tiesiog atsiskaitė su UAB „IVA Futurum“ su V. G. žinia, tačiau tai nepaneigia fakto, kad UAB „VILMSTATA“ ginčo mokėjimo nurodymais pervedė pinigines lėšas būtent pagal 2020 m. kovo 18 d. preliminariąją sutartį už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad M. K. įvykdė finansinius įsipareigojimus UAB „IVA Futurum“ iš UAB „VILMSTATA“ pervestų lėšų, neturi esminės reikšmės dėl teisinių santykių pagal ginčo mokėjimo nurodymus tarp M. K. ir UAB „VILMSTATA“ kvalifikavimo.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „VILMSTATA“ 2020 m. kovo mėnesį pervestos piniginės lėšos buvo paskirstytos kitiems asmenimis ir į kitas M. K. banko sąskaitas. Atsakovo minimi 200 000 Eur, kurie buvo grąžinti UAB „VILMSTATA“, buvo pervesti tik 2021 m. gegužės 4 d. Pirma, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų, ar per laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio į šią M. K. sąskaitą neįplaukė daugiau piniginių lėšų. Antra, laiko tarpas tarp pinigų pagal preliminariąją sutartį pervedimo ir atsiskaitymo su UAB „VILMSTATA“ nesuponuoja išvados, kad su ieškove buvo atsiskaityta būtent iš UAB „VILMSTATA“ pervestų lėšų. Trečia, M. K. paaiškinimuose trūksta nuoseklumo ir loginio pagrindimo – nėra suprantama, kodėl iš UAB „VILMSTATA“ pervestų (M. K. teigimu – paskolintų) piniginių lėšų M. K. turėjo grąžinti pačiai ieškovei 200 000 Eur, tik iš kitos M. K. banko sąskaitos. Nėra suprantama, kokiu tikslu reikėjo skolintis pinigus, jei tie patys pinigai turėjo būti atiduodami skolintojui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai gali reikšti tik tai, kad M. K. vykdė turimus įsipareigojimus UAB „VILMSTATA“, tačiau niekaip nepaneigia to, kad UAB „VILMSTATA“ pervedė pinigines lėšas konkrečiu tikslu, kuris buvo aiškiai nurodytas mokėjimo paskirtyje.

39. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad M. K. domėjosi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), su Vėjūnu Klimu apsikeitė informacija dėl pastato administravimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje. Dėl reikalavimo perleidimo susitiko su AB „Swedbank“ darbuotoju A. M. ir T. A.. Su AB „Swedbank“ darbuotoju T. A. elektroniniais laiškais susirašinėjo dėl reikalavimo teisių pirkimo, o galutinį naudos gavėją nurodė UAB „IVA Futurum“ ir UAB „VILMSTATA“. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės atstovas patvirtino, kad M. K. pažįsta daug laiko, jog juos siejo ne tik dalykiniai, bet ir draugiški santykiai, kad M. K. veikė kaip UAB „VILMSTATA“ atstovas siekdamas teisinių santykių dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), sukūrimo. M. K. ieškovei siuntė tiek pasirašytą preliminariąją sutartį tarp AB „PLASTA“ ir UAB „VILMSTATA“ ir teiravosi dėl jos sąlygų tinkamumo, tiek tarp AB „Swedbank“ ir AB „PLASTA“ pasirašytą sutartį dėl reikalavimo teisių į skolininko UAB „Finiens“ turtą perėmimo. Taigi M. K. domėjosi ir siekė per trečiuosius asmeninis (trečiųjų asmenų vardu) iš AB „Swedbank“ įgyti reikalavimo teises į UAB „Finiens“ priklausantį turtą. Nepaisant to, kad kyla ginčas dėl šių sutarčių tikrumo ir parašų galiojimo, tačiau visuma šių aplinkybių tik patvirtina, kad UAB „VILMSTATA“ pervedė pinigus būtent pagal 2020 m. kovo 18 d. preliminariąją sutartį už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija pritaria UAB „VILMSTATA“ atsiliepimo į M. K. apeliacinį skundą argumentams, kad tarp ieškovės ir M. K. susiklostę paskolos teisiniai santykiai neturi nieko bendro su nagrinėjamu ginču ir nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas, tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šios pirmosios instancijos teismo išvados pakeisti.

Dėl preliminariosios sutarties tarp UAB „VILMSTATA“ ir AB „PLASTA“ (ne)sudarymo

41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta. Teismas iš esmės rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu atlikta rašysenos ekspertize, kurioje nurodoma, kad parašas nėra suklastotas, o eksperto A. B. išvadas atmetė kaip nepatikimas. Teismas sprendė, kad preliminariąją sutartį ir pakvitavimą pasirašė tuometinis AB „PLASTA“ generalinis direktorius V. P., o M. K.veikė kaip AB „PLASTA“ atstovas. Atsakovė AB „PLASTA“ apeliaciniame skunde su šiais teismo argumentais nesutinka ir nurodo, kad V. P. parašai dokumentuose yra suklastoti, AB „PLASTA“ ir V. P. su M. K. nesiejo jokie atstovavimo santykiai dėl ginčo nekilnojamojo turto ar preliminariosios sutarties. Be to, AB „PLASTA“ neatliko jokių veiksmų, kurie būtų leidę ieškovei manyti, kad santykiuose dėl ginčo nekilnojamojo turto M. K. yra ne tik ieškovės, bet ir AB „PLASTA“ atstovas. Nenustatyta absoliučiai jokių AB „PLASTA“ veiksmų ar aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad AB „PLASTA“ išreiškė norą dalyvauti sandoryje, o juo labiau, per tariamą atstovą M. K.. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai taikė CK 6.237 straipsnio 1 dalies teisės normą dėl be pagrindo gauto turto grąžinimo, taip pat ydingai taikė CK 6.6 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl solidarios prievolės taikymo.

42. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ikiteisminio tyrimo metu atliktos rašysenos ekspertizės išvadas ir nepagrįstai sprendė, kad, jei parašas nėra suklastotas, parašas yra V. P.. Nors LTEC 2021 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje yra nurodyta, kad, ištyrus preliminariojoje sutartyje ir pakvitavimuose esančius V. P. parašus, nenustatyta, kad yra techniniam parašų klastojimui perpiešiant, įspaudžiant, apvedžiojant ir pan. būdingų požymių, tačiau padaryta išvada, jog nustatyti, ar šiuos dokumentus pasirašė V. P. ar kitas asmuo negalima dėl V. P. parašų variantiškumo ribų, nes šios raidės yra nesudėtingos konstrukcijos ir grafiniu požiūriu yra mažai informatyvios (3 t., b. l. 16–19).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas tyrimas buvo atliktas iš preliminariosios sutarties ir pakvitavimo originalų, todėl šis tyrimas yra patikimesnis nei eksperto A. B. ir AB „PLASTA“ pateikto 2023 m. sausio 26 d. rašysenos eksperto H. B. išvados, kurios padarytos remiantis jiems pateiktomis dokumentų kopijomis. Be to, tiek eksperto A. B., tiek eksperto H. B. išvados pateiktos kaip privataus asmens – AB „PLASTA“ – užsakytas tyrimas, todėl šie dokumentai nėra traktuotini kaip ekspertizė pagal CPK 212 straipsnį, o vertintini kaip paprastas rašytinis įrodymas. Kita vertus, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys neįrodinėjo ir neteikė įrodymų, jog LTEC 2021 m. spalio 19 d. specialisto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, kad nėra pagrindo ja nesivadovauti. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta ir nesivadovauja ieškovės pateiktomis A. B. ir H. B. pateiktomis išvadomis, kuriose nurodyta, kad, tikėtina, jog V. P. nepasirašė pakvitavimo ir preliminariosios sutarties, ir sprendžia, kad civilinėje byloje neįmanoma nustatyti, kas pasirašė preliminariąją sutartį ir pakvitavimą.

44. Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Šioje normoje nustatyta, kad sutartis nebūtinai turi būti sudaroma šalims aiškiai apsikeičiant oferta ir akceptu – sutarties sudarymą gali patvirtinti ir kitokie sutarties šalių veiksmai, pakankamai įrodantys jų ketinimus. Sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarčiai sudaryti ir galioti pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių jos sąlygų. Nereikalaujama, kad visais atvejais šalys susitartų dėl visų galimų sutarties sąlygų. Susitarimą dėl antraeilių sąlygų šalys gali pasiekti vėliau. Antraeiles sąlygas, dėl kurių šalys negali susitarti, suinteresuotos šalies prašymu gali nustatyti teismas, atsižvelgdamas į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisės principus, šalių tarpusavio santykius ir pan. Kurios sąlygos yra esminės, o kurios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius. Tik tada, kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2009).

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis įvardijama kaip organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Taigi, pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys). Aiškinant sutarčių požymius ir skirtumus kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal preliminariąją sutartį atsiranda prievolė sudaryti sutartį, o pagal pagrindinę sutartį – teisės ar pareigos dėl sutarties objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB Nr. 3K-3-145/2011, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015 ir kt.).

46. Sandorius gali sudaryti šalys tiesiogiai ar per savo atstovus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010, 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611/2017 20 punktas). Tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali būti neįforminami atskiru dokumentu, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad atstovaujamasis, išduodamas įgaliojimą, nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jo vardu ir interesais. Todėl vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios: atstovavimo teisinio santykio galiojimas, atstovavimo teisių apimtis, tikėtini rezultatai ir atlygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611/2017 21 punktas). Kita vertus, ne visais atvejais santykiuose su trečiaisiais asmenimis turi būti išduodamas įgaliojimas, toks atstovavimo dokumentas gali (turi) atsirasti priklausomai nuo to, kokiuose išoriniuose teisiniuose santykiuose atstovas dalyvauja, taigi, nesant specialaus poreikio, gali pakakti ir pavedimo atlikti tam tikro pobūdžio veiksmus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-375-943/2019 29 punktą).

47. Teisinis ginčo šalis siejančių santykių įvertinimas atliekamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019 25 punktas).

48. Teisėjų kolegija, apibendrindama šalių teisinius argumentus ir cituotą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad, siekiant atskleisti, ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta, reikalinga įvertinti ir nustatyti, ar AB „PLASTA“ savo veiksmais išreiškė siekį dalyvauti ikisutartiniuose santykiuose bei sudaryti preliminariąją sutartį, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas M. K. laikyti kaip veikusį AB „PLASTA“ pavedimu ir interesais. Kadangi civilinėje byloje konstatuota, kad neįmanoma nustatyti, kas pasirašė preliminariąją sutartį ir pakvitavimą, teisėjų kolegija dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo spręs vadovaudamasi netiesioginiais įrodymais. Kaip jau buvo minėta anksčiau, išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

49. Teisėjų kolegija laiko esant reikšminga tai, kad V. P., kaip AB „PLASTA“ vadovas, 2019 metų pabaigoje dalyvavo susitikime su T. A. ir A. M., kalbėjosi konkrečiu klausimu dėl reikalavimo teisės į UAB „Finiens“ turtą perleidimo (įsigijimo), šio susitikimo metu buvo įvardinta reikalavimo perleidimo kaina. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą ir vadovadamasi vidiniu įsitikinimu sprendžia, kad šis susitikimas gali būti iš esmės vertinamas kaip tarimasis dėl preliminariosios sutarties sąlygų ir perleidžiamos reikalavimo teisės, o vėliau – ir nekilnojamojo turto kainos. Šiuo atveju svarbu tai, kad šis susitikimas įvyko jau po sutarties sudarymo su UAB „IVA Futurum“, kuri buvo aiškiai išreiškusi valią pirkti nekilnojamąjį turtą, todėl susitikimas banke vertintinas kaip tikslingas ir sąmoningas AB „PLASTA“ veikimas, siekiant įgyti reikalavimo teises. A. M. patvirtino, kad M. K. jo, kaip AB „PLASTA“ vadybininko kontaktus, gavo tiesiogiai iš V. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra pakankamas pagrindas teigti, jog susitikimas vyko inicijuotas AB „PLASTA“. Nors A. M. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad M. K. neprisistatė kaip AB „PLASTA“ atstovas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių visuma, kai AB „PLASTA“ inicijuotame susitikime dalyvauja advokatas, atstovaujantis AB „PLASTA“ interesus įvairiose civilinėse bylose, kai šis advokatas AB „PLASTA“ vadybininko kontaktus gauna būtent iš AB „PLASTA“ vadovo V. P., kuris kartu dalyvauja susitikimuose, kuriuose aptariami reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ypatumai ir nustatoma tokio sandorio kaina, lemia pagrįstą išvadą, kad M. K. veikė būtent AB „PLASTA“ pavedimu ir AB „PLASTA“ interesais.

50. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad teismo posėdyje atsakovas M. K., liudytojai V. P. ir A. M. patvirtino, jog ir po preliminariosios sutarties sudarymo vyko susitikimai su AB „Swedbank“ atstovais dėl klausimų, susijusių su reikalavimo teisių perleidimu į ginčo nekilnojamąjį turtą. Ši aplinkybė šalių apeliaciniuose skunduose nebuvo ginčijama. Ieškovės atstovas teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 2 d. metu, pakartojo, kad ir po preliminariosios sutarties sudarymo bei pinigų pervedimo buvo vedamos derybos su banku dėl reikalavimo teisių perleidimo įgijimo, atsakovė dėl šių ieškovės argumentų prieštaravimų neteikė ir nereplikavo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais nesiremti. Šios nustatytos aplinkybės taip pat paneigia V. P. paaiškinimus, kad jis nieko nei apie sandorį, nei apie nekilnojamąjį turtą nežinojo. Taigi šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia suformuoti pagrįstą išvadą, kad AB „PLASTA“ dalyvavo ikisutartiniuose santykiuose ir siekė sukurti teisinius santykius dėl preliminariosios sutarties sudarymo.

51. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ikisutartiniuose santykiuose, kuriais buvo siekiama sudaryti preliminariąją sutartį, atsakovas M. K. veikė atsakovės AB „PLASTA“ interesais kaip jos atstovas. Kaip jau buvo minėta, nereikalaujama, kad vidiniai atstovavimo santykiai turi būti įforminami atskiru dokumentu. V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartais pavedimai būdavo duodami ir žodžiu, ir elektroniniu paštu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumetais, kad teismas suklydo nurodydamas teisinių paslaugų sudarymo datas, kadangi į bylą pateiktos teisinių paslaugų sutartys, sudarytos ne 2020 metais, o 2010 m. gruodžio 22 d. (teisinės pagalbos sutartis Nr. 213A) ir 2010 m. sausio 4 d. (teisinės pagalbos sutartis Nr. 155A) (DOK-16505 priedai). Iš civilinėje byloje esančių sąskaitų už teisines paslaugas nustatyta, kad M. K. atstovavo AB „PLASTA“ įvairiais klausimais civilinėse bylose, kurių numerius šalys užtušavo. Teisėjų kolegija, tikrindama pateiktų dokumentų realumą, gavo duomenis iš Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir nustatė, kad iš tiesų M. K. civilinėse bylose veikė kaip AB „PLASTA“ atstovas, pavyzdžiui, iš viešai prieinamų duomenų buvo galima matyti, kad M. K.veikė kaip AB „PLASTA“ atstovas civilinėse bylose Nr. e2-51-861/2019, e2-2494-262/2019, e2-22528-534/2020.

52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad į nagrinėjamą bylą pateiktoje teisinių paslaugų sutartyje buvo numatyti labai platūs įgaliojimai, suteikti M. K.: teisinių konsultacijų teikimas, sutarčių ir kitų teisinių dokumentų rengimas, atstovavimas teismuose ir kitose valstybinėse, visuomeninėse įmonėse ir organizacijose, derybose su trečiasiais asmenimis, teikiama kitokia teisinė pagalba, reikalinga klientui (teisinių pagalbos sutarčių 213A ir Nr. 155A 1 punktas, DOK-16505 priedas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teisinės pagalbos sutarties turinys apima ir įgaliojimą veikti derantis dėl preliminariosios sutarties sąlygų. Be to, minėtos teisinių paslaugų sutarties Nr. 155A išrašas kaip atstovavimo dokumentas buvo pateiktas ir į Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-2494-262/2019. Tai rodo, kad šalys kas kartą nesudarydavo naujos teisinių paslaugų sutarties, o 2010 m. sudaryta teisinių paslaugų sutartis tarp šalių nebuvo nutraukta ir 2019 metais.

53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės patvirtina byloje nustatytus faktus, jog M. K.ir AB „PLASTA“ bei V. P. bendradarbiavo ne mažiau kaip 10 metų, kad M. K. turėjo plačius (bendro pobūdžio) įgaliojimus veikti AB „PLASTA“ vardu, kadangi teisinių paslaugų sutartyse teisinių paslaugų apimtys niekaip nebuvo konkretizuotos, nurodytos abstrakčiai, o dar 2010 metais sudarytos teisinių paslaugų sutartys kaip universalios teisinių paslaugų sutartys buvo teikiamos į bylas ir po 10 metų. Kadangi konkretūs pavedimai buvo duodami ir žodžiu, teisėjų kolegija laiko, kad M. K. veikė su AB „PLASTA“ žinia ir jos pavedimu siekė sukurti teisinius santykius dėl preliminariosios sutarties sudarymo, atstovavo AB „PLASTA“ sudarant preliminariąją sutartį. V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigai buvo pervesti į M. K. sąskaitą todėl, kad M. K. nenorėjo, jog paaiškėtų, kokia dalis tenka M. K. iš AB „PLASTA“ už šio sandorio sudarymą. Šios aplinkybės leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad advokato M. K. atlikti veiksmai turi ir tarpininkavimo požymių.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. G. paaiškinimai yra išsamūs, nuoseklūs ir juos patvirtina kita byloje esanti medžiaga bei liudytojų parodymai, todėl teisėjų kolegija jais remiasi ir vadovaujasi. Byloje kilo ginčas dėl to, kodėl pagal preliminariąją sutartį buvo sumokėta visa nekilnojamojo turto kaina, kadangi tai nėra būdinga sandoriui, sudaromam derybų etape. A. M. ne kartą pažymėjo ir byloje nekilo ginčas dėl to, kad bankas reikalavo, jog už reikalavimo teises būtų atsiskaityta iš karto nuosavomis lėšomis, šios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos ir AB „PLASTA“, kadangi V. P. tiesiogiai dalyvavo tame susitikime, kuriame buvo aptariamos reikalavimo perleidimo sąlygos. Todėl tai patvirtina ir tolesnę veiksmų eigą – V. G. paaiškino, kad M. K.prieš preliminariosios sutarties sudarymą siekė įsitikinti, jog UAB „VILMSTATA“ bus pajėgi iš karto atsiskaityti už parduodamą turtą, o UAB „VILMSTATA“ būtent dėl to iš karto ir atsiskaitė pagal preliminariąją sutartį, kad lėšos būtų pervestos AB „Swedbank“, juk AB „PLASTA“ nuosavų lėšų nupirkti reikalavimo teisę neturėjo. Vėliau UAB „VILMSTATA“ elektroniniuose laiškuose M. K. reikalavo pateikti įrodymus, kad už reikalavimo perledimo sutartį su banku yra atsiskaityta. Pinigų pervedimo pagal preliminariąją sutartį faktas ir reikalavimas pateikti įrodymus dėl atsiskaitymo su banku rodo, kad preliminarioji sutartis faktiškai buvo vykdoma, o ieškovė neabejojo sudarytos sutarties realumu. Iš AB „Swedbank“ atstovo elektroninių laiškų nustatyta, kad bankas kritiškai vertino UAB „VILMSTATA“ ir UAB „IVA Futurum“ gebėjimą atsiskaityti už reikalavimo teises, taip pat nepaneigtos aplinkybės, kad bankas ketino parduoti reikalavimo teises iš karto į abu nekilnojamojo turto objektus Švitrigailos ir Justiniškių g., tuo tarpu UAB „VILMSTATA“ ir UAB „IVA Futurum“ buvo susidomėjusios tik vienu iš jų. Todėl tarpininkas tarp galutinio naudos gavėjo ir banko turėjo išspręsti šias teisines problemas.

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko, kad, priešingai nei teigia AB „PLASTA“ apeliaciniame skunde, visuma aplinkybių patvirtinta, jog AB „PLASTA“ siekė sukurti civilinius teisinius santykius, kad dalyvavo derybose, kurios buvo būtinos preliminariajai sutarčiai įvykdyti, veikė per savo vadovą ir per savo atstovą M. K.. Buvo susitarta dėl esminių sutarties sąlygų – dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, aptarta nekilnojamojo turto kaina, nustatytas terminas, per kurį turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis. Ieškovė visiškai įvykdė įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių netiesioginių įrodymų visuma yra pakankama daryti labiau tikėtiną išvadą, kad AB „PLASTA“ siekė sukurti teisinius santykius su UAB „VILMSTATA“, o jų išraiška atsisipindi rašytinėje M. K. atsiųstoje preliminariojoje sutartyje.

56. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šios aplinkybės apeliaciniuose skunduose neginčijamos, kad ir po pinigų pervedimo pagal preliminariąją sutartį M. K. toliau aiškinosi reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybes ir galimybes, tai taip pat rodo M. K. ir AB „PLASTA“ siekį realiai vykdyti preliminariąją sutartį. Atitinkamai, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad preliminarioji sutartis turi tariamojo sandorio požymių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik galutinai paaiškėjus, kad sutarties su banku realiai sudaryti nepavyks, iš atsakovės pusės nebebuvo vykdoma ir preliminarioji sutartis bei negrąžinti pinigai ieškovei.

57. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad M. K. veikė ne tik kaip AB „PLASTA“, bet ir kaip UAB „VILMSTATA“ atstovas. Pinigai pagal preliminariąją sutartį buvo pervesti M. K. (tarpininkui, atstovui), kaip asmeniui, kuriuo abi šalys pasitikėjo, ir tam, kad nebūtų atskleistas honoraro dydis M. K. už tarpininkavimą sudarant sandorį. Visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui (CK 6.760 straipsnio 5 dalis). Taigi M. K., gavęs pinigus kaip ieškovės atstovas ne kaip atlygį, o kaip priemonę sandoriui įgyvendinti, privalo tuos pinigus grąžinti, kadangi rezultatas nebuvo pasiektas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sudarytas sandoris visų pirma tiesiogiai sukūrė teises ir pareigas šio sandorio šalims – AB „PLASTA“ ir UAB „VILMSTATA“, todėl, priešingai nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, yra pagrindas priteisti pinigines lėšas ne tik iš faktiškai jas gavusio asmens, bet ir iš subjekto, kuriam kyla teisės ir pareigos pagal preliminariąją sutartį.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad solidarioji atsakomybė šalims gali kilti nepaisant to, kad prievolė grąžinti pinigus susiformuoja skirtingais teisiniais pagrindais (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013). Pinigai buvo pervesti pagal preliminariąją sutartį, tai sukūrė teises ir pareigas AB „PLASTA“ kaip sandorio šaliai, o M. K. – kaip faktiškai pinigus gavusiam asmeniui, taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad prievolės dalykas yra nedalus. Nustatyta, kad AB „PLASTA“ ir M. K. veikė bendrai siekdami sukurti teisinius santykius. Tokioje ypatingoje procesinėje teisinėje situacijoje pirmosios instancijos teismo nuostata dėl solidariosios atsakomybės taisyklių taikymo yra pateisinama ir atitinkanti principinius įstatymo reikalavimus teismui, priimančiam sprendimą byloje (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuostolių pagal preliminariąją sutartį priteisimo

59. Preliminarioji sutartis yra sudaroma ikisutartinių santykių stadijoje. Viena vertus, ja sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl ribojami jos pažeidimo atveju taikomi gynybos būdai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas).

60. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta culpa in contrahendo doktrinos išraiška, t. y. pareiga elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Kita vertus, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tai yra sutarties laisvės principo negatyviojo elemento dalis, kuri apima ir šalies laisvę nesudaryti sutarties. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti. Taip pat pažymėta, kad, pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2009).

61. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktai). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

62. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 42 punktą). Kasacinis teismas išaiškino, kad būtent tokie teisiniai šalių lūkesčiai ginami preliminariosios sutarties atveju. Taip apibrėžiamas ir preliminariosios sutarties sukuriamas teisinis tikrumas, nes šalys žino, kad nebus verčiamos sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), ir žino galimų nuostolių atlyginimo ribas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Todėl CK 6.165 straipsnio 5 dalis nustato bendrąją taisyklę, apibrėžiančią preliminariosios sutarties šalių teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021, 42 punktas).

63. Plėtojamojoje kasacinio teismo praktikoje civilinės atsakomybės pažeidus pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose taikymo klausimu laikomasi pozicijos, kad turi būti ginamas tikrumo interesas, o tam tikrais atvejais – ir lūkesčio interesas.

64. Šalies pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, kad sutartis tikrai bus sudaryta, paprastai gali atsirasti, kai derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį. Kitaip tariant, kuo didesnis derybų pažangos laipsnis, tuo didesnis ir šalių tarpusavio pasitikėjimas. Aukštas šalių tarpusavio pasitikėjimo lygis yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudarius pagrindinę sutartį. Taigi teisinės apsaugos apimtį ikisutartiniuose santykiuose lemia pati šių civilinių teisinių santykių prigimtis ir tai, kad tam tikrame derybų etape yra sukuriamas šalių tarpusavio pagrįstas pasitikėjimas, todėl, nesąžiningai šaliai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, nukentėjusiai sutarties šaliai turi būti atlyginami nuostoliai už šalių tarpusavio pagrįsto pasitikėjimo, kuris gali prilygti tinkamą sutarties įvykdymą saugančiam lūkesčio interesui, sužlugdymą. Taigi, jeigu ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas šalių tarpusavio pasitikėjimas, kuris iš esmės yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį, o nesąžininga šalis sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, taikant nesąžiningos šalies ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju derybos buvo labai pažengusios. Ieškovė dar 2020 m. kovo mėnesį pagal preliminariąją sutartį pervedė visą sumą, kuri buvo numatyta už nekilnojamojo turto įsigijimą. Taigi ieškovė galėjo turėti pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Atsakovė apeliaciniame skunde pati nurodo, kad ieškovė netgi gavo dokumentus, susijusius nekilnojamuoju turtu, todėl ieškovė 2020 m. gegužės mėnesį sudariusi projektavimo sutartį su UAB „Archpoint LT“ ir 2020 m. birželio 23 d. sutartį su UAB „Vesta Consulting“ pagrįstai galėjo tikėtis, kad suteiktos paslaugos bus panaudotos objektui, kuris priklausys ieškovei. Apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo metu reikalavimo teises į nekilnojamąjį turtą yra įgijusi bendrovė, susijusi su ieškove, neturi teisinės reikšmės, kadangi, pirma, nenustatyta, kad nekilnojamasis turtas būtų perleistas UAB „8 stebuklas“ nuosavybėn, antra, bet kuriuo atveju UAB „8 stebuklas“ ir ieškovė yra atskiri juridiniai asmenys, atskirai vedantys buhalteriją, į kurią gali įtraukti tik savo patirtas išlaidas.

66. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė pateikė įrodymus, kad sutartys su UAB „Archpoint LT“ ir UAB „Vesta Consulting“ buvo sudarytos, pagal jas pervesta 34 720,95 Eur dydžio piniginė suma, taigi, priešingai nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, įrodė, kad išlaidos yra realiai patirtos. Iš esmės nėra ginčo dėl to, kad patirtos išlaidos yra susijusios su nekilnojamuoju turtu, į kurį pagrįstą interesą turėjo ieškovė pagal preliminariąją sutartį. Nors atsakovė kelia prielaidą, kad galimai lėšos galėjo būti ieškovei grąžintos, tačiau jokių įrodymų ar paaiškinimų, paremtų į bylą pateiktų sutarčių nuostatomis, nepateikė, išreikalauti įrodymų neprašė, todėl šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir neįrodytais.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

67. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).

69. Atmetus apeliacinius skundus, atsakovams bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus pateikimą. Ieškovė pateikė prašymą (DOK-371) priteisti iš atsakovės AB „PLASTA“ ieškovės UAB „VILMSTATA“ naudai 4 265,25 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš atsakovo M. K. ieškovo UAB „VILMSTATA“ naudai 3 584,62 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš pridedamos ataskaitos matyti, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo į apeliacinius skundus rengimą, rašytinių paaiškinimų rengimą, atsikirtimai į rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla yra didelės apimties, sudėtinga įrodinėjimo prasme, ginčas vyksta dėl didelės pinigų sumos (Rekomendacijų 2 punktas), sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir pagrįstos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VILMSTATA“ (juridinio asmens kodas 300044576) iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 584,62 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 62 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VILMSTATA“ (juridinio asmens kodas 300044576) iš atsakovės akcinės bendrovės „PLASTA“ (juridinio asmens kodas 110639887) 4 265,25 Eur (keturis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Asta RadzevičienėAlma UrbanavičienėVigintas Višinskis