Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (a. b. l. 5-22).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. M. skundas netenkintinas.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Teismas, išsamiai įvertinęs duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį, pripažįsta, kad pastarasis neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus bei nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, ką pagrįstai pripažino Komisija nuteistojo skundžiamame Nutarime. Lietuvos kalėjimo tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 21 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad atlikus pastarojo pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, 2023 m. rugpjūčio 21 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Aptariant nuteistojo G. M. nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, svarbu paminėti ir pastarojo ankstesnių nusikalstamo elgesio vertinimų rezultatus. Kaip matyti iš nuteistojo G. M. asmens bylos, pastarasis pirmą kartą buvo vertinamas 2022 m. gegužės 3 d. tuomet buvo pripažinta, kad pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pakartotinai nuteistasis buvo vertinamas 2022 m. rugpjūčio 19 d. ir 2023 m. sausio 10 d. (vertinimai atlikti Vilniaus pataisos namuose (t. y. dabartiniame Vilniaus kalėjime)), šių vertinimų metu G. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, vertinimo metu reikšmingų rizikos pokyčių nenustatyta. Tai reiškia, kad nepaisant nuteistojo akcentuojamo aktyvaus dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse, tikimybė, kad jis pakartotinai nusikals per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį išliko tapati.

Vertinant G. M. atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys tiek į anksčiau minėtą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, kuris yra nekintantis (kadangi išlieka vidutinė nusikalstamo elgesio rizika), tiek į vis dar nepaisant nuteistojo įsitraukimo į socialines reabilitacijos priemones, aktualiomis išlikusias nuteistojo problemines sritis, susijusias su vertybinėmis nuostatomis bei gyvenimo būdu ypatumais.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su nuteistojo skunde nurodytais teiginiais apie jo įsitraukimą į socialines reabilitacijos priemones, nukreiptas į jo elgesio bei mąstymo pozityvius pokyčius. Tiek skundžiamame Komisijos Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė Komisijos jam pateiktas rekomendacijas ir dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse – nuteistasis dalyvavo mokymosi procese, 2023 m. balandžio mėnesį kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo, o nuo 2023 m. balandžio 27 d. pradėtas intervencinės priemonės „Problemų sprendimai – nusikalstamumo rizikos analizė“ vykdymas. Nuteistasis 2023 m. kovo – balandžio mėn. dalyvavo ir sėmingai užbaigė grupinius užsiėmimus dėl priklausomybių, apie vartojimo žalos padarinius, galimus gydymosi būdus ir motyvaciją laikytis blaivybės. G. M. dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: sporto renginyje; viktorinoje, žaidime „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. birželio 6 d. krepšinio turnyre. Dalyvavo 2023 m. kovo 1 d. – 2023 m. kovo 31 d. Vilniaus universiteto teisės psichologijos magistro II kurso studenčių vestame 4 psichologinių užsiėmimų cikle, kurių metu buvo dėmesingas ir pagarbus. G. M. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, planuoja dirbti (duomenys neskelbtini) D. R. priklausančioje įmonėje. Akivaizdu, kad pirmiau aptartos ir nuteistąjį D. M. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad pastarasis dabartiniame jam paskirtos bausmės atlikimo etape ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio ir mąstymo korekciją. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo G. M. lygtinio paleidimo taikymo, šios tiek nuteistojo skunde akcentuotos, tiek Komisijos Nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės – tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienos iš jų neišskiriant.

Kartu aptariant nuteistojo G. M. skunde pateiktus argumentus, susijusius su teigiamu pastarojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023). Juo labiau, Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde nuteistojo G. M. akcentuojamas teigiamas elgesys pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepasižymėjo stabilia, teigiama dinamika.

Teismas, sugretinęs nuteistojo G. M. skunde akcentuotas ir pastarojo bausmės atlikimo metu nustatytas, jo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma, neturi pagrindo pripažinti, kad šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nusveria visas kitas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatytas ir pastarojo asmens byloje užfiksuotas aplinkybes. Priešingai, G. M. elgesys, mąstymas bei susiformavusios nuostatos šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape sudaro pagrindą pritarti Komisijos skundžiamo Nutarimo išvadai ir pastarajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Minėtų aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl G. M. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais G. M. kriminogeniniais veiksniais yra pripažintini – jaunas amžius pirmojo susidūrimo su policija ir pirmojo nuteisimo metu; teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas; dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis; nusikaltimai sunkėjantys. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, yra: nusikaltimų pobūdis finansinio tipo – neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, yra padarytas savanaudiškais tikslais, siekiant pasipelnyti; negebėjimas atsiriboti nuo destibilizuojančios aplinkos ir kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtakos; piknaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu; smurtinis elgesys, apsvaigus nuo alkoholio; objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų stoka; problemų identifikavimo, sprendimo, pasekmių numatymo sunkumai; kriminalinės nuostatos; neigiamos nuostatos į priežiūrą; neigiamos nuostatos visuomenės vertybių atžvilgiu. Tarp visų anksčiau aptartų statinių ir kriminogeninių veiksnių yra pripažintas išimtinai vienas apsauginis veiksnys – galimybė dirbti laisvėje.

Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Detalizuojant nuteistojo G. M. kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nors nuteistajam nebūdingos problemos, susijusios su gyvenamosios vietos pastovumu, tačiau pastarojo gyvenamoji vieta buvo vienas iš nusikalstamos veikos aplinkos struktūrinių elementų, kadangi būtent bute, kuriame jis gyveno, jis laikė narkotines medžiagas. Aptariant nuteistojo G. M. išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinimo sritis, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pastarasis yra jauno amžiaus, laisvėje nesukaupė darbo patirties, prieš suėmimą nedirbo, nors bausmės atlikimo metu mokosi, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jam pasiūlyto darbo atsisakė, kadangi buvo siūlomas tik nekvalifikuotas darbas. Socialinio tyrimo metu analizuojant nuteistojo G. M. lėšų tvarkymo ir pajamų sritį, pabrėžta, kad šiuo metu pastarasis yra skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 384,60 Eur sumą, kurios nemoka. Nuteistojo teigimu, ši skola atsirado dėl laiku neapmokėtos administracinės nuobaudos ir ją šiuo metu apmoka jo motina. Be kita ko pripažinta, kad esant finansiniam nestabilumui, G. M. pasirinko neteisėtus būdus praturtėti, o jo finansinių įgūdžių stoka tiesiogiai siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Socialinio tyrimo išvadoje analizuojant nuteistojo G. M. ryšių aspektą, pripažinta, kad nuteistasis palaiko ryšius su savo šeimos nariais (motina, seserimi). Kita vertus, ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų metu, todėl jam būnant laisvėje, tai gali būti nepakankamas saugiklis, atgrasantis nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų. Socialinio tyrimo išvadoje aptariant nuteistojo G. M. gyvenimo stiliaus sritį, pripažinta, kad pastarasis dažnai atsidurdavo situacijose, kurios didino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Su nusikalstamu elgesiu siejosi ir ryšiai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis. Socialinio tyrimo išvadoje aptariant asmens piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys tiesiogiai susijęs su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, o bausmės atlikimo metu motyvacija spręsti turimas problemas ambivalentiška. Socialinio tyrimo metu, aptariant nuteistojo G. M. emocinę gerovę, atkreiptas dėmesys į tai, kad interviu metu jis, kalbėdamas apie save, neįvardina neigiamų savybių, nenumato ką reiktų savyje keisti, kad nekartotų nusikalstamo elgesio, vertindamas save kaip asmenybę, stokoja objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų, taip pat nėra linkęs sureikšminti netinkamų savo poelgių, juos vertina paviršutiniškai. Nors, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prarado savitvardą dėl savitvardą dėl mažareikšmių priežasčių, panaudojo fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, tačiau šią situaciją analizuoja paviršutiniškai. Šiuo metu nuteistasis nemano susiduriantis su kokiais nors sunkumais, nes įsitikinęs, kad pasikeitęs ir visus sunkumus išsprendęs. Pripažįsta, kad alkoholio vartojimas susijęs su jo smurtiniais nusikaltimais, bet piktnaudžiavimą neigia. Apibendrinant nuteistojo emocinės gerovės sritį, Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nors duomenų apie emocines ir psichologines problemas, trukdančias nuteistojo kasdieniniam funkcionavimui, nėra, tačiau nuteistajam būdinga objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų stoka. Kaip vienas iš aspektų, nulemiančių nuteistojo G. M. dinaminius kriminogeninius kriterijus, Socialinio tyrimo išvadoje buvo pripažintas pastarojo mąstymas ir elgesys. Šioje aptariamos išvados dalyje pripažinta, kad nuteistasis yra linkęs neigti kylančias problemas arba vengti jų sprendimo, tikėdamasis, kad laikas viską išspręs. Šiuo metu savo nusikalstamo elgesio pasekmes geba įvertinti tik sau pačiam, trūksta empatijos jausmo nukentėjusiųjų asmenų atžvilgiu, jis pernelyg linkęs pasitikėti savo patyrimu. Apibendrinant šią nuteistojo vis dar probleminę išliekančią sritį, Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad G. M. pasižymi probleminiu elgesiu, kas tiesiogiai siejasi su savikontrolės stoka, didesniu impulsyvumu, agresyvumu, emociniu nestabilumu, jam būdingas mažesnis sąmoningumo lygis, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, pastebima nusikalstamą veiką palaikanti pasaulėžiūra, mąstymas bei nusikalstamo pobūdžio elgesys. Galiausiai, Socialinio tyrimo išvadoje, analizuojant nuteistojo nuostatas, pripažinta, kad G. M. nėra linkęs laikytis privalomų elgesio apribojimų (a. b. l. 90- 99).

Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo elgesio pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip matyti tiek iš anksčiau išsamiai aptartos Socialinio tyrimo išvados, tiek iš likusios nuteistojo asmens bylos, įskaitant ir ankstesnes jo atžvilgiu priimtas socialinio tyrimo išvadas, nuteistojo kriminogeniniai veiksniai nepasižymi nuoseklia mažėjimo dinamika. Priešingai, sugretinus paskutinę G. M. atžvilgiu priimtą Socialinio tyrimo išvadą su ankstesniais laikotarpiais priimtomis išvadomis, nustatyta, jog pirmojo nuteistojo vertinimo metu jam buvo nustatytas net mažesnis nei šiuo metu pripažintas dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius – 8, bei didesnis apsauginių veiksnių skaičius – 2 (a. b. l. 37-45). Tuo tarpu vėlesnių vertinimų metu bei iki šiol nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai liko nepakitę – dinaminiai pasižymi 9 skaičiumi, o apsauginiai laipsniškai iš 2 kriterijaus sumažėjo iki 1 (a. b. l. 82-93, 104-116). Tai reiškia, kad ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį nuteistojo elgesį, mąstymą bei nuostatas apibūdinantys veiksniai, atspindintys pastarojo gebėjimą integruotis į visuomenę bei laikytis visuomenėje priimtinų elgesio ir moralės normų, nesikeičia, o netgi pasižymi neigiama dinamika.

Apibendrinant pirmiau aptartą, konstatuotina, kad, nors nuteistasis imasi tam tikrų priemonių, susijusių su jo elgesio ir mąstymo teigiama kaita, tačiau, įvertinus konstatuotų pastarojo elgesio bei mąstymo probleminių sričių skaičių, jo elgesį bausmės atlikimo metu (neskatintas ir nebaustas), taip pat tą faktą, kad bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, kad pastarojo dabartiniame bausmės vykdymo etape dedamos pastangos ir daroma pažanga yra pakankamos, spręsti apie pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Kaip matyti iš nuteistojo G. M. atlikto vertinimo, užfiksuoto Socialinio tyrimo išvadoje, iki šiol yra išlikusios koreguotinos sritis, kurių tinkama dinamika, dabartiniame bausmės vykdymo etape, negali būti užtikrinta be asmens izoliacijos nuo visuomenės.

Nors nuteistojo skunde apeliuojama į tai, kad Komisija nepateikė jokių svarių argumentų, atskleidžiančių pastarojo asmenybės pokyčių nepakankamumą, tačiau tiek iš aptariamo Komisijos Nutarimo, tiek iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad skundžiama Komisijos išvada buvo pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma. Tiek aptariamam Komisijos nutarimui aktualioje Socialinio tyrimo išvadoje, tiek ankstesnėse analogiško pobūdžio dokumentuose, buvo išsamiai aptartos iki šiol išliekančios probleminės nuteistojo mąstymo ir elgesio sritys, taip pat aplinkybės, susijusios su nuteistajam G. M. taikomų priemonių įtaka nuteistojo elgesiui bei mąstymui, bei šių priemonių taikymo nepertraukiamumu. Akivaizdu, kad jog minėtų aplinkybių kontekste nėra pagrindo nesutikti su skundžiamu Komisijos nutarimu, kuriame pagrįstai pripažinta, kad nuteistojo akcentuojamos aktyvios pastangos šiame jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankamos ir turi pasižymėti tęstiniu pobūdžiu.

Teismas, įvertinęs nuteistojo pastangas, nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, taip pat anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, įskaitant vis dar egzistuojančias problemines sritis, bei šiame nuteistojo bausmės atlikimo etape nustatytą pastarojo gebėjimą keisti savo elgesį būtent struktūruotoje aplinkoje, pripažįsta, jog šiuo metu, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistajam paskirtos bausmės tikslų pasiekimą, nuteistajam G. M. tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonės, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S- 260- 935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad G. M. anksčiau teistas 3 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platint) t. y. atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą. Pažymėtina, kad pirmą kartą nuteistasis į teisėsaugos akiratį pateko būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog neigiamos nuteistojo nuostatos visuomenėje galiojančios tvarkos bei teisės aktų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Jo gyvenimo būdas praeityje pasižymėjo kriminaliniais bruožais, jis pakartotinai vykdydavo nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus. Dalis nuteistojo nusikalstamų veikų buvo smurtinio pobūdžio, ir jų pavojingumas didėjo. Pirmą kartą asmuo buvo nuteistas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, vėliau buvo padarytas turtinio pobūdžio smurtinis nusikaltimas – plėšimas, veikiant su kitu asmeniu. Paskutinioji G. M. padaryta veika yra susijusi su finansinės naudos siekimu ir šios naudos siekimas buvo realizuojamas neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti. Pažymėtina, kad iki šiuo metu nuteistajam paskirtos bausmės, jo atžvilgiu apkaltinamuosius nuosprendžius priėmė teismai pastarajam, suteikdami galimybę pakeisti gyvenimo būdą bei elgesį, skirdavo su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau G. M., nepaisydamas jam teismo suteikto pasitikėjimo, sau įprasto nusikalstamo elgesio neatsisakė ir toliau darė vis pavojingesnes nusikalstamas veikas.

Visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą, jo santykį su padarytu nusikaltimu ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes bei jas tarpusavyje sugretinęs, konstatuoja, kad Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės bei nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti būtinybę šios nutarties priėmimo metu nuteistajam G. M. taikyti lygtinį paleidimą. Teismo įsitikinimu, G. M. dar nėra visiškai pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime, turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, nuosekliai įrodyti, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, nuteistojo G. M. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.