Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. G., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas V. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti vaikų A. K. ir G. K. gyvenamąją vietą su tėvu V. K. jo gyvenamojoje vietoje; 2) pakeisti vaikų A. K. ir G. K. išlaikymo tvarką, nustatytą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės R. G. vaikų A. K. ir G. K. išlaikymą po 150 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; 3) nustatyti, kad atsakovė R. G. gali bendrauti su dukromis A. K. ir G. K. iš anksto prieš 10 valandų su ieškovu suderintu laiku dukrų gyvenamojoje vietoje, taip pat suderintu laiku pasiimti dukras A. K. ir G. K. iš jų gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ir grąžinti jas atgal ieškovui V. K.; dukrų atostogų metu atsakovė gali jas pasiimti į savo gyvenamąją vietą; atsakovė gali nevaržomai bendrauti su dukromis telefonu, elektroniniu paštu ir kitomis ryšio priemonėmis. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino ieškinį dalyje dėl atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. prašo nustatyti, kad atsakovė R. G. gali bendrauti su dukromis A. K. ir G. K. iš anksto prieš 48 valandas SMS žinute su ieškovu suderintu laiku dukrų gyvenamojoje vietoje, taip pat prieš 48 valandas SMS žinute suderintu laiku pasiimti dukras A. K. ir G. K. iš jų gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ir grąžinti jas atgal ieškovui V. K.; prieš 48 valandas SMS žinute suderintu laiku dukrų atostogų metu atsakovė gali jas pasiimti į savo gyvenamąją vietą; atsakovė gali nevaržomai bendrauti su dukromis telefonu, elektroniniu paštu ir kitomis ryšio priemonėmis.

2. Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog ieškovas kartu su atsakove pradėjo gyventi 2006 metais, jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. K., (duomenys neskelbtini) dukra G. K.. V. K. ir R. G. kartu kaip šeima gyveno iki 2013 m. rugsėjo mėnesio, nustojus gyventi kartu sutarė, kad abi dukros gyvens kartu su motina. Ieškovas 2013 m. rugsėjo mėnesį išvyko dirbti ir gyventi į D. B., į Lietuvą grįžo 2020 m. birželio mėnesį ir sužinojo, kad abi jo dukros nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. dėl atsakovės netinkamų motinos pareigų vykdymo buvo laikinai apgyvendintos Globos centre (pas budintį globėją). Dukros 2020 m. rugpjūčio 4 d. perduotos tėvui V. K., kuris jas iki šiol augina ir prižiūri, vienas pilnai išlaiko. Nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. teismo įsakymu civilinėje byloje nutarta išieškoti iš atsakovo išlaikymą vaikams – A. K. ir G. K., po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. spalio 28 d. iki vaikų pilnametystės. Išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti tvarkyti vaikų įstatyminei atstovei R. D. (dabartinė pavardė G.). Paaiškina, kad dukrų išlaikymui ieškovas kas mėnesį išleidžia virš 460 Eur, t. y. kiekvienai daugiau nei po 230 Eur kas mėnesį. Šias išlaidas sudaro: maistas – 120 Eur, apranga (rūbai, avalynė) – 20 Eur, higienos prekės –15 Eur, sveikatos priežiūra, medikamentai – 10 Eur, mokymosi ir lavinimo priemonės –25 Eur, laisvalaikis, kelionės –20 Eur, būsto komunaliniai mokesčiai – 20 Eur.

3. Ieškovas V. K. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad santykiai su dukromis geri, jam padeda su dukromis bendrauti jo draugė, su kuria jis gyvena. Jis šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kiekvienai dukrai valstybė moka po 70 Eur vaiko pinigus. Jo draugė yra dirbanti, padeda išlaikyti dukras materialiai. Taip pat padeda jo seserys. Dukros yra pilnai aprūpintos, lanko mokyklą, gerai mokosi. Su dukromis jokių problemų dėl bendravimo neturi, santykiai geri, dukros gerai sutaria ir su jo drauge bei jos sūnumi.

4. Ieškovo atstovas advokatas prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais.

5. Atsakovė apie teismo posėdį informuota tinkamai (šaukimas įteiktas jai asmeniškai, pasirašytinai), jame nedalyvavo, nors jai žinoma apie teisminį procesą, teismui prašymų nepateikė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6. Institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad VTAS duomenimis, V. K. ir R. G. šeima VTAS žinoma nuo 2011 m. gegužės 24 d., kai buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo. V. K. išvykus dirbti į užsienį R. G. šeima ir toliau liko įrašyta į apskaitą dėl tų pačių priežasčių. 2018 m. birželio 30 d. priežastys dėl kurių šeima buvo įrašyta į apskaitą nebuvo išnykusios. Nuo 2019 m. kovo 8 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. Laikotarpiu nuo 2017 metų VTAS buvo nustatyti 4 vaikų teisių pažeidimų atvejai dėl R. G. girtavimo. Tris kartus buvo vertintos vaikų A. K. ir G. K. situacijos. Paskutinį kartą 2020 m. liepos 29 d. vaikai buvo paimti iš motinos šeimos ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. perduoti tėvui V. K.. Pažymėjo, kad G. K. ir A. K. laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. buvo nustatyta laikinoji globa. Nurodoma, jog 2021 m. birželio 17 d. VTAS specialistas išklausė vaikų nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Abi mergaitės išreiškė norą ir toliau likti gyventi su tėvu V. K., nurodydamos, kad turi visas buitines sąlygas, kiekviena turi po atskirą vietą ugdymosi procesui (atskiri rašomieji stalai, atskiri kompiuteriai, mobilūs telefonai), tėtis yra geras, jos taip pat gerai sutaria su tėčio drauge ir jos sūnumi. Su mama nenorėtų gyventi, nes ji vartoja alkoholinius gėrimus. Mergaitės su mama pastaruoju metu nepalaiko ryšio, mama joms neskambina, jų nelanko. Paaiškino, kad ieškovas V. K. yra sudaręs geras buities, mokymosi ir ugdymosi sąlygas dukroms. Akcentavo, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki dabar vaikų teisių pažeidimų V. K. šeimoje nustatyta nebuvo. Nurodė, kad 2021 m. birželio 17 d. telefonu buvo susisiekta su R. G., kuri išsakė savo nuomonę, kad neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. VTAS manymu A. K. ir G. K. gyvenamosios vietos nustatymas su jų tėvu V. K. geriausiai atitinka vaikų interesus ir pritaria šiam ieškovo reikalavimui. VTAS išreiškė nuomonę, kad neturi pagrindo abejoti ieškovo teiginiais dėl vaikų poreikių apimties, nes būtent asmeniui gyvenančiam su vaiku, jį auginančiam, išlaikančiam bei kiekvieną dieną tenkinančiam kasdienius vaiko poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai, todėl prašoma priteisti 150 Eur (plius po 70 Eur gaunama iš valstybės už kiekvieną vaiką) kiekvienam vaikui suma periodinėmis išmokomis atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Nurodo, kad VTAS išklausė atsakovės nuomonę dėl išlaikymo dydžio, atsakovė sutinka mokėti po 100 eurų kiekvienam vaikui motyvuodama tuo, kad jos gaunama alga yra minimali ir ji negalės pragyventi. VTAS duomenimis abu tėvai yra darbingi, dirbantys, jų mėnesio pajamos yra labai panašios, todėl abu tėvai galėtų prisidėti vienodomis dalimis prie vaikų išlaikymo.

7. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą, atstovas Laimonas Gaubis palaikė raštu teismui pateiktoje išvadoje nurodytus motyvus, neprieštaravo, kad ieškinys būtų tenkinamas visiškai. Papildomai nurodė, kad pritaria ieškovo patikslintai motinos bendravimo su vaikais tvarkai, t. y. pranešimui prieš 48 val. SMS žinute, jog atsakovė nori vaikus pasiimti iš ieškovo, nes tokiu atveju bus tinkamai užfiksuotas pranešimo apie norą paimti vaikus faktas, nekils dėl to ginčų. Bendravimo tvarka prašoma nustatyti maksimali, atsižvelgiant į tai, kiek vaikai norės bendrauti su mama, kiek pati mama nepamirš bendravimo su dukromis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. K. ir atsakovė R. G. yra nepilnamečių vaikų A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

9. Teismas, spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaikų interesais ir atsižvelgti į jų norą (Lietusios Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 str. 2 d.)). Vaikų interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

10. Sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi būti įvertintos kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaikų santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaikų auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą juos išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jiems tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaikų interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaikų, kaip sveikų, dorovingų, tvirtų bei intelektualių asmenybių, raida, jų poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jie galėtų būti, užsiimti jiems reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotiems nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

11. Byloje esančiais duomenimis, ieškovo paaiškinimu teismo posėdžio metu nustatyta, jog šalių dukros nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio gyveno kartu su motina R. G., nes atsakovas išvyko dirbti ir gyventi į D. B., su dukromis bendravo telefonu, internetinio ryšio ir programų pagalba. Nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. dėl atsakovės netinkamų motinos pareigų vykdymo šalių nepilnametės dukros buvo laikinai apgyvendintos Globos centre (pas budintį globėją). Nepilnametės A. K. ir G. K. nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. perduotos tėvui V. K., kuris dukras iki šiol augina, prižiūri, išlaiko. VTAS išvadoje nurodė bei institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog A. K. ir G. K. išreiškė norą ir toliau likti gyventi su tėvu V. K., nurodydamos, kad turi visas buitines sąlygas, kiekviena turi po atskirą vietą ugdymosi procesui (atskiri rašomieji stalai, atskiri kompiuteriai, mobilūs telefonai), tėtis yra geras, jos taip pat gerai sutaria su tėčio drauge ir jos sūnumi. Su mama nenorėtų gyventi, nes ji vartoja alkoholinius gėrimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametės šalių dukros su mama pastaruoju metu palaiko minimalų ryšį, mama joms kartais paskambina, tačiau jų nelanko, ieškovo paaiškinimu – nuo to laiko, kai dukros gyvena pas jį, atsakovė vieną kartą dukras buvo pasiėmusi savaitgaliui. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog jokių kliūčių bendrauti atsakovei su dukromis nesudarė ir nesudarys. Ieškovas V. K. yra sudaręs geras buities, mokymosi ir ugdymosi sąlygas dukroms. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki dabar vaikų teisių pažeidimų V. K. šeimoje nustatyta nebuvo. Telefonu VTAS specialistui atsakovė R. G. išsakė savo nuomonę, kad neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. VTAS manymu A. K. ir G. K. gyvenamosios vietos nustatymas su jų tėvu V. K. geriausiai atitinka vaikų interesus ir pritaria šiam ieškovo reikalavimui.

12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, išvadą teikiančios institucijos bei išreikštą nepilnamečių vaikų nuomonę, darytina išvada, kad ieškovas tinkamai užtikrina nepilnamečių vaikų A. K. ir G. K. interesus, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu V. K. jo gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

13. Byloje ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nėra, atsakovė dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis nuomonės neišsakė, prieštaravimų nepareiškė. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas teismo posėdžio metu dėl pasiūlytos bendravimo tvarkos neprieštaravo, nurodė, jog ji yra maksimali, t. y. kiek vaikai ir mama norės, tiek galės bendrauti. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Taip pat neginčijama, jog vaikų motina turi teisę bendrauti su vaikais, jei tai atitinka vaikų interesus ir dėl to nekyla ginčų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo, atsakovė pozicijos neišreiškė, atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus, į jų išsakytą nuomonę, į tai, kad jie turi teisę bendrauti su savo abiem tėvais, manytina, kad ieškovo siūloma vaikų bendravimo su motina tvarka vaikams yra priimtina, kita bendravimo tvarka šiai dienai pasiūlyta nėra, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nustatytina ieškovo pasiūlyta motinos su vaikais bendravimo tvarka, t. y. atsakovė R. G. gali bendrauti su dukromis A. K. ir G. K. iš anksto prieš 48 valandas SMS žinute su ieškovu suderintu laiku dukrų gyvenamojoje vietoje, taip pat prieš 48 valandas SMS žinute suderintu laiku pasiimti dukras A. K. ir G. K. iš jų gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ir grąžinti jas atgal ieškovui V. K.; prieš 48 valandas SMS žinute suderintu laiku dukrų atostogų metu atsakovė gali jas pasiimti į savo gyvenamąją vietą; atsakovė gali nevaržomai bendrauti su dukromis telefonu, elektroniniu paštu ir kitomis ryšio priemonėmis.

Dėl išlaikymo priteisimo

14. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

15. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

17. Kasacinis teismas taip pat suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

18. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-200-372/2020). Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas G. K. ir A. K. po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau pasikeitus situacijai – šalių nepilnametėms dukroms nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. apsigyvenus pas ieškovą, ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. G. vaikų A. K. ir G. K. išlaikymą po 150 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, įsiskolinimo priteisti neprašo. Teismas, spręsdamas kokio dydžio išlaikymą priteisti iš atsakovės, išsamiai vertina abiejų šalių turtinę padėtį. Ieškovas šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, išlaiko dvi nepilnametes dukras, gyvena iš gaunamų socialinių išmokų, kiekvienas iš jo nepilnamečių vaikų gauna po 70 Eur valstybės mokamas išmokas, nekilnojamojo ir privalomai registruotino turto neturi, vaikus padeda išlaikyti ieškovo seserys, kurios gyvena ir dirba D. B. Ieškovas gyvena su drauge, kuri yra dirbanti ir jam taip pat padeda išlaikyti nepilnametes dukras. Atsakovė nedirba, duomenų apie jos gaunamas pajamas bei turimą kilnojamąjį ir privalomai registruotiną turtą, išlaikytinius, į bylą nėra pateikta, tačiau ji neturi pastovios gyvenamosios vietos, pastovaus darbo ir pajamų, šiuo metu gyvena pas draugą. Atsakovė VTAS atstovui nurodė, kad sutinka dukrų išlaikymui mokėti po 100 Eur kas mėnesį, kadangi mokėdama didesnę sumą, ji pati nebeturėtų lėšų pragyvenimui.

20. Teismas pažymi, kad abiejų šalių turtinė padėtis šiuo metu labai panaši, todėl abu tėvai lygiomis dalimis gali prisidėti prie vaikų išlaikymo. Be to, ieškovui tenka pareiga kiekvieną dieną tenkinti vaikų poreikius, rūpintis jų buitimi, ugdymu, lavinimu ir kitais svarbiais aspektais formuojančiais asmenybę. Svarbu ir tai, jog teismų praktikoje akcentuojama, kad net ir esant sunkiai turtinei padėčiai, vaiko tėvai privalo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris užtikrintų būtinų vaiko poreikių patenkinimą. Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovas nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečių vaikų interesus, atsakovė vykstant teismo procesui prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio nepareiškė. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovo nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, ugdymo įstaigai ir kt., laikytini realiais ir protingo dydžio. Teismas vertina ir tai, jog atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos problemas nepateikė, todėl ji gali dirbti ir teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikalavimas dėl išlaikymo tenkintinas, 2011 m. lapkričio 4 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl išlaikymo priteisimo keistinas, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnametėms jos dukroms A. K. ir G. K. po 150 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovas yra nepilnamečių vaikų atstovas pagal įstatymą, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, jis skiriamas vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

21. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

23. Kadangi ieškovo V. K. ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės R. G. ieškovo naudai priteistina 200 Eur už advokato paslaugas, kurios pagrįstos ieškovo atstovo advokato pateiktais rašytiniais įrodymais, bei 38 Eur žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas paduodant teismui ieškinį, iš viso 238 Eur bylinėjimosi išlaidos.

24. Be to, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės R. G. į valstybės pajamas yra priteistinas 81 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 2 vaikai x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už patenkintą ieškovo turtinį reikalavimą (už išlaikymo priteisimą), nuo kurio mokėjimo ieškovas, paduodant teismui ieškinį, atleistas. Taip pat iš atsakovės priteistinos 7,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Iš viso – 88,44 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

1. Nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

2. Pakeisti nepilnamečių A. K. ir G. K. išlaikymo tvarką, nustatytą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2021 m. gegužės 14 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas kas mėnesį pervedant į ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kredito unijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirti V. K. nepilnamečių vaikų A. K. ir G. K. piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis.

3. Nustatyti atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

– atsakovė gali bendrauti su dukromis A. K. ir G. K. iš anksto prieš 48 valandas SMS žinute su ieškovu suderintu laiku dukrų gyvenamojoje vietoje;

– atsakovė gali iš anksto prieš 48 valandas SMS žinute su ieškovu suderintu laiku pasiimti dukras A. K. ir G. K. iš jų gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ir grąžinti jas atgal ieškovui V. K.;

– dukrų A. K. ir G. K. atostogų metu atsakovė gali iš anksto prieš 48 valandas SMS žinute su ieškovu suderintu laiku dukras pasiimti į savo gyvenamąją vietą;

– atsakovė gali nevaržomai bendrauti su dukromis A. K. ir G. K. telefonu, elektroniniu paštu ir kitomis ryšio priemonėmis

4. Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo patirtas 238 Eur (dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

5. Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 88,44 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių miesto apylinkės teismo Radviliškio rūmus.