Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-200-372/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-17
Bylos Nr.: e2A-200-372/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-02351-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė, Rasa Bartašienė
Atsakovas: S. S.
Ieškovas: O. Š.

Kategorijos

2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas

Civilinė byla Nr. e2A-200-372/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02351-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4.; 2.3.3.7.; 2.3.4.8.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5491-721/2019 pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovui S. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. O. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo. Teismo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus K. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina O. Š.; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečio sūnaus K. S. naudai po 250 Eur mėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnus sulauks pilnametystės; išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovo sūnui neteikto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-08-31, iš viso 2 300 Eur; 4) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas yra nepilnamečio sūnaus K. S. tėvai; kad ji su atsakovu susituokę nebuvo; atsakovas sūnui tėvystę pripažino, suteikė jam savo pavardę; kad sūnus gyvena su ja nuo gimimo, šiuo metu gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name; kad sūnui išlaikymas iš atsakovo nebuvo priteistas.

3. Ieškovė nurodė, kad vaikui gimus, su atsakovu kurį laiką gyveno kartu, tačiau dėl nesutarimų nuo 2017 metų rugsėjo 1 d. gyvena atskirai. Pradėjus gyventi skyrium, iš pradžių atsakovas teikė išlaikymą vaikui, nors ne nuolatos, bet pagal galimybes duodavo smulkioms išlaidoms pinigų, padengdavo turėtas išlaidas dėl vaiko. Ieškovė pažymėjo, jog nuo 2018 m. sausio mėnesio atsakovas nebeteikė išlaikymo nepilnamečiam sūnui, ji viena augino vaiką, teikė jam visapusišką išlaikymą, rūpinosi juo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su sūnumi matosi retai, nuo 2018 metų sausio mėn. 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio neteikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui visiškai, o nuo rugpjūčio mėnesio teikia tik dalinį, nepakankamą išlaikymą nepilnamečiam sūnui, motyvuodamas tuo, kad nedirba ir nežada dirbti. Ieškovė nurodė, kad, įvertinus sūnaus poreikius, jo pilnaverčiam išlaikymui per mėnesį reikėtų skirti apie 500 Eur.

4. Ieškovė nurodė, kad įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi pagal jo valią ir dalyvauti jo auklėjime, kiek tai neprieštarauja sūnaus interesams. Ginčo tarp jos ir atsakovo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nėra, todėl bendravimo grafiko neteikia; atsakovas turi teise bendrauti su sūnumi neribotai, prieš dieną telefonu pranešęs jai apie pageidaujamą susitikimo laiką.

5. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio vaiko neišlaikė visiškai, 2018 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas vieną kartą davė 500 Eur grynais, 2019 m. liepos mėnesį atsakovas pravedė bankiniu pavedimu 200 Eur ir rugpjūčio mėnesį 1000 Eur (kaip įsiskolinimo dengimą) ir pasakė, kad daugiau neskolingas vaikui, jis neva nedirba ir nežada dirbti, todėl vaiko išlaikyti negali. Ieškovė prašė priteisti sūnui neteikto išlaikymo įsiskolinimą 2 300 Eur už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-08-31 (20 mėn. x 200 Eur = 4 000 Eur - 1 700 Eur (suteiktas išlaikymas) = 2 300 Eur).

6. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai. Teismas nusprendė nepilnamečio K. S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina O. Š. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo S. S. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. rugsėjo 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 2 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nepilnamečio išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo ieškovei 65 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą; priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą 119 Eur žyminio mokesčio.

8. Teismas nurodė, kad šalių sūnus nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, tarp jų susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, sūnus nori likti gyventi su savo mama; atsakovas sutinka, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje; pas ieškovę nepilnamečiui vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo, vystymosi, ugdymo ir poilsio sąlygos. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatytina su motina jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

9. Teismas nurodė, jog ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei atskirai gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nėra, konkretaus pasiūlymo dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos atsakovas teismui nepateikė.

10. Teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, nurodė, kad šalių sūnus turi specialių poreikių, susijusių su sveikata; vaiko ugdymo procesas turi būti užtikrinamas nepertraukiamai, todėl mokymo priemonėms reikalingos lėšos; vaikas taip pat turi būti aprūpinamas vaiko amžių atitinkančia apranga ir avalyne. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta pagrindo abejoti ieškovės nurodytų išlaidų būtinumu, todėl, įvertinęs duomenų visumą apie vaiko amžių, lankomą ugdymo įstaigą, ugdymo ir laisvalaikio poreikius, taip pat poreikius aprangai, maistui ir kitoms kasdienėms reikmėms, pripažino, kad vaiko poreikiams patenkinti abiem tėvams tenkanti suma yra 500 Eur per mėnesį.

11. Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui reguliariai neteikia nuo 2018 m. sausio 1 d., tačiau per visą laikotarpį buvo pervedęs 1700 Eur išlaikymo sumą, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu, todėl šią sumą išskaičius, skaičiuojant išlaikymo dydį po 200 Eur per mėnesį, atsakovo išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio padavimo dienos sudaro 2 300 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

12. Apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) S. S. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Nesutiktina su ta teismo sprendimo dalimi, kuria išspręstas nepilnamečio sūnaus išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo klausimai, be to – teismo sprendime visiškai neaptarta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

Atsiliepimas

12.2. Ieškovė sąmoningai teismui nurodė klaidingą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, todėl nebuvo galimybės dalyvauti teismo procese, pateikti atsiliepimą į ieškinį, pateikti teismui rašytinių įrodymų, kurie turi įtakos teisingam bylos išsprendimui, nebuvo galimybės teismui pateikti rašytinių įrodymų apie sunkią finansinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.

12.3. Sutiktina, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsprendė klausimo dėl atsakovo galimybės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, sveikatos priežiūroje ir pan. Tam, kad ateityje būtų išvengta konfliktinių situacijų, yra būtina nustatyti atsakovo siūlomą jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką.

12.4. Išlaikyti nepilnametį sūnų atsakovas nevengė, visada pagal savo finansines galimybes skirdavo lėšas jo išlaikymui, tačiau išlaikymui kiekvieną mėnesį skirti po 250 Eur tikrai galimybės neturi. Atsakovas teikė vaikui išlaikymą pagal išgales, dirbdamas įvairius padienius pagalbinio pobūdžio darbus, gautas lėšas skirdavo sūnaus išlaikymui, be to, su ieškove buvo susitarimas, jog dalies vaiko išlaikymui skiriamų pinigų ji nereikalaus, jei atsakovas dirbs jos ūkyje įvairius darbus. Atsakovas moka už vaiko lankomus karatė užsiėmimus (25 Eur), sūnui vykstant į ekskursijas su klase visada duodavo po 30 Eur, yra nupirkęs elektrinį riedį už 150 Eur, jam dažnai tenka vežioti sūnų į būrelį, taip pat parvežti po pamokų iš mokyklos, dėl ko patiria kas mėnesį nemažas išlaidas, vaikui susirgus dažnai nuperka ieškovės nurodytus įvairius medikamentus. Pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų, nusistovėjusios teismų praktikos, todėl iš atsakovo sūnaus išlaikymui turėtų būti priteista ne daugiau kaip 125 Eur suma.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė O. Š. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Atsakovas apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai, jam buvo skambinta telefonu ir bandyta susitarti dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui. Visi procesiniai dokumentai buvo siųsti pagal vienintelį žinomą adresą – jo turto buvimo vietą sodų bendrijoje, kadangi ten atsakovas statosi namą, ir, ieškovės žiniomis, jis ten gyvena. Atsakovas apie kitą gyvenamosios vietos adresą nepranešė, esant nežinomai atsakovo gyvenamajai ir darbo vietoms, suinteresuotam asmeniui neprašant paskirti kuratoriaus, yra galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas žinojo ir turėjo laiko susipažinti su bylos medžiaga, dalyvavo teismo posėdyje, galėjo prašyti stabdyti bylos nagrinėjimą, teikti įrodymus, priešieškinį ir kitus procesinius dokumentus, tačiau toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas.

13.2. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad ieškovė netrukdo ir ateityje netrukdys atsakovui bendrauti su sūnumi, atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi maksimaliai, kiek nori ir kada nori, ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nėra, todėl bendravimo grafikas ir neteiktas, tokio reikalavimo ieškinyje nebuvo. Atsakovas teikia apeliacinį skundą ir reikalauja nustatyti konkretų grafiką dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, tačiau jis neįvertino savo procesinės padėties civilinėje byloje, t. y. kad ne jis inicijavo bylinėjimosi procesą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo, atsakovas turėjo teisę teikti priešieškinį, tačiau konkretaus pasiūlymo byloje atsakovas nepateikė.

13.3. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad priteisto išlaikymo dydis yra per didelis ir neatitinkantis atsakovo galimybių teikti tokį išlaikymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis dydis yra viena minimali mėnesinė alga, o ieškovė prašo sūnui priteisti tik 250 Eur išlaikymą. Augančiam sūnui yra būtinas maistas, rūbai, apavas, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad sūnus turi sveikatos problemų, jį nuolat reikalinga stebėti ir dėti visas pastangas sveikatos gerinimui.

13.4. Dėl ginčijamo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovas nepateikė jokių motyvų, kurie galėtų turėti reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas neginčija to, jog neteikė išlaikymo savo sūnui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnamečio K. S., (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė O. Š., o tėvas – atsakovas S. S.; šalys nėra ir niekada nebuvo susituokusios; šalys kartu gyveno iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

16. Nustatyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, kito nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto ji neturi. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta deklaruota kartu su ieškove, jai asmeninės nuosavybės priklausančiame gyvenamajame name. Iš ieškovės pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėta darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovė dirba akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis siekia 600 – 700 Eur per mėnesį.

17. Iš atsakovo pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad nors atsakovas oficialiai nėra įdarbintas, jis dirba ir gauna pajamas neoficialiai, t. y. pasak atsakovo, jo mėnesinės pajamos yra ženkliai didesnės nei 400 Eur. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra areštuotas antstolės.

18. Nustatyta, kad vaikas šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra sudariusi kaupiamojo indėlio sutartį, kurios pagrindu kaupiamos lėšos vaiko ateičiai. Į bylą pateiktas kasmėnesinių išlaidų, būtinų vaiko poreikiams tenkinti, paskaičiavimas (maistas 150 Eur, būstas 50 Eur, televizija, internetas 14,95 Eur, „Robotikos“ būrelis 25 Eur, karate mokymai 30 Eur, kaupiamasis indėlis 20 Eur, telefono sąskaitos papildymas 3 Eur, drabužiai ir avalynė 50 Eur, mokymosi priemonės 30 Eur, higienos priemonės 20 Eur, pramogos ir poilsis 35 Eur, kultūrinis ugdymas 15 Eur, vaiko sveikatai 40 Eur, kitos būtinosios išlaidos 20 Eur), kurio bendra suma 502,95 Eur. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų išrašų nustatyta, kad nepilnamečiam vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini).

Dėl ginčo esmės

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

20. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

21. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

22. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

23. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą).

25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

26. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su sūnumi gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, kito nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto ji neturi. Ieškovė dirba, gauna nuolatines pajamas, jos vidutinis darbo užmokestis siekia 600 – 700 Eur per mėnesį; yra sudariusi kaupiamojo indėlio sutartį, kurios pagrindu kaupia lėšas vaiko ateičiai. Taip pat nustatyta, kad vaikas mokosi (duomenys neskelbtini), turi sveikatos problemų, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas kasmėnesinių išlaidų, būtinų vaiko poreikiams tenkinti, paskaičiavimas (maistas 150 Eur, būstas 50 Eur, televizija, internetas 14,95 Eur, „Robotikos“ būrelis 25 Eur, karate mokymai 30 Eur, kaupiamasis indėlis 20 Eur, telefono sąskaitos papildymas 3 Eur, drabužiai ir avalynė 50 Eur, mokymosi priemonės 30 Eur, higienos priemonės 20 Eur, pramogos ir poilsis 35 Eur, kultūrinis ugdymas 15 Eur, vaiko sveikatai 40 Eur, kitos būtinosios išlaidos 20 Eur), kurio bendra suma 502,95 Eur.

27. Civilinės bylos duomenimis – atsakovas dirba, gauna neoficialias pajamas, tikslių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas į bylą nepateikta. Taip pat nepateikta jokių duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar turėtų sveikatos sutrikimų. Nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra areštuotas antstolės.

28. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio. Ieškovė pateikė teismui sūnaus išlaikymui mėnesiui reikalingų lėšų paskaičiavimą, kurį įvertinęs apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos išlaidos atitinkamo amžiaus vaikui yra pakankamos vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai bei sprendžiamos nepilnamečio vaiko turimos sveikatos problemos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytosios išlaidos yra protingos ir realaus dydžio.

29. Atsakovas yra sveikas, darbingas, gauna pajamas, byloje nėra duomenų apie jo sveikatos sutrikimus ar sumažėjusį darbingumo lygį, jis turi nekilnojamojo turto, pripažįsta, kad vaikui išlaikymas yra reikalingas. Be to, atsakovas nepateikė teismui duomenų, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių, profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas, užtikrinantis visapusišką vaiko vystymąsi.

30. Apeliacinės instancijos akcentuoja, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus byloje esančius duomenis, susijusius su nepilnamečio vaiko poreikiais bei vaiko tėvų gaunamomis pajamomis ir turimu turtu, taip kitas nurodytas aplinkybes, reikšmingas nustatant priteistino išlaikymo dydį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgus į vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

32. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad moka už vaiko lankomus karatė užsiėmimus, duoda pinigų ekskursijoms, yra nupirkęs elektrinį riedį, vežioja sūnų į būrelį, mokyklą, perka medikamentus, dėl ko patiria kas mėnesį nemažas išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, kuriais remiantis būtų pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas atsakovas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Taip pat atmestinas atsakovo argumentas, kad jis su ieškove buvo susitaręs, jog dalies vaiko išlaikymui skiriamų pinigų ji nereikalaus, jei atsakovas dirbs jos ūkyje įvairius darbus. Kaip jau minėta, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi, todėl ją vykdyti atsisakyti negalima.

33. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

34. Ieškovė nurodė, kad nors atsakovas išlaikymo nepilnamečiam vaikui reguliariai neteikia nuo 2018 m. sausio 1 d., kad yra pervedęs 1 700 Eur išlaikymo sumą, šią sumą išskaičius, skaičiuojant išlaikymo dydį po 200 Eur per mėnesį, atsakovo išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio padavimo dienos sudaro 2 300 Eur.

35. Teismui konstatuojant, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, kad atsakovas neįrodė, jog išlaikymas vaikui buvo teikiamas reguliariai, dėl ginčijamo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovui nepateikus jokių motyvų, kurie galėtų kelti abejonių dėl priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atitinkamo dydžio išlaikymo įsiskolinimas priteistas pagrįstai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

36. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad ieškovė sąmoningai teismui nurodė klaidingą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, todėl nebuvo galimybės dalyvauti teismo procese, pateikti atsiliepimą į ieškinį, pateikti teismui rašytinių įrodymų, kurie turi įtakos teisingam bylos išsprendimui, nebuvo galimybės teismui pateikti rašytinių įrodymų apie sunkią finansinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.

37. Civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad išnaudojus visas procesines galimybes įteikti procesinius dokumentus atsakovui pasirašytinai, tačiau nepavykus jų įteikti, teismas atsakovui apie teismo procesą 2019 m. spalio 8 d. pranešė tinkamai – CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. 2019 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje atsakovas dalyvavo, savo poziciją nagrinėjamais klausimais išreiškė. Jokių papildomų rašytinių įrodymų dėl savo turtinės padėties ir pan. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad minėtieji apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti; atsakovas turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvavo teismo posėdyje, galėjo reikšti prašymus, teikti įrodymus, tačiau tokiomis savo teisėmis nepasinaudojo.

38. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsprendė klausimo dėl atsakovo galimybės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, sveikatos priežiūroje ir pan. Atsakovo vertinimu, tam, kad ateityje būtų išvengta konfliktinių situacijų, yra būtina nustatyti atsakovo siūlomą jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką.

39. Kaip patvirtina civilinė bylos medžiaga, ieškovė nurodė, kad neprieštarauja, jog atsakovas bendrautų su sūnumi, kad atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi maksimaliai, kiek nori ir kada nori, ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nėra. Ieškovė bendravimo su vaiku grafiko nepateikė, tokio reikalavimo ieškinyje nereiškė. Atsakovas jokių konkrečių pasiūlymų dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos teismui neteikė. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nesant reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, šio klausimo procesiniame sprendime nesprendė, dėl jo nepasisakė ir bendravimo tvarkos nenustatė.

40. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

41. Kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) (CK 3.175 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas konstatuoja, kad tarp šalių kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ar nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, t. y. šalims neradus sutarimo dėl dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

45. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2020 m. sausio 7 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie patirtas 50 Eur dydžio išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą

46. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas. Teisėjų kolegijai nutarus, kad atsakovo S. S. apeliacinis skundas atmestinas, iš jo priteistinos ieškovės O. Š. naudai jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei O. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Rasa Bartašienė Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė