- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-499-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04753-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autoeta“
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Mindaugo Šimonio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoeta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-108-886/2018 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autoeta“ dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), patikslinusi ieškinio reikalavimus (1 t., b. l. 3–5, 2 t., b. l. 138–144), prašė įpareigoti atsakovę UAB „Autoeta“, žemės sklypo(duomenys neskelbtini), nuomininkę, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užimtą apie 0,2500 ha valstybinės žemės dalį (apie 18 m pločio ir apie 139 m ilgio, pažymėtą 2016 m. vasario 25 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 8ŽN-34-(14.8.66.) situacijos schemoje), esančią prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinant už įregistruoto sklypo ribos tarp posūkio taškų Nr. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 į(duomenys neskelbtini)., esančias tinklo konstrukcijų su betonuota pamatine dalimi tvorą, galuose užtvertas betonines plokštes, įrengtame įvažiavime esančius vartus.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad jog Kauno apskrities viršininkas pagal 2001 m. birželio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2001-0690 išnuomojo nuomininkui UAB „Autoeta“ 0,6375 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). NŽT 2015 m. balandžio 23 d. 14 val. atliko planinį patikrinimą, kaip laikomasi žemės naudojimosi tvarkos ir sąlygų (duomenys neskelbtini), ir surašė 2015 m. balandžio 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ZN-41- (14.8.66.). Patikrinimo metu nustatyta, kad už įregistruoto sklypo ribos tarp posūkio taškų Nr. 2 ir 8 yra išasfaltuota aikštelė automobiliams statyti, kuri aptverta tinklo konstrukcijų su betonuota pamatine dalimi tvora, galuose užtverta betono plokštėmis, įrengtas įvažiavimas su vartais. Taip yra užimta ir naudojama valstybinės žemės dalis apie 0,2500 ha. NŽT Kauno skyriaus specialistai, siekdami išsiaiškinti, ar pašalinti pirmiau minėti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, 2015 m. rugsėjo 30 d. 14.15 val. atliko pakartotinį patikrinimą vietoje ir surašė 2015 m. rugsėjo 30 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-116-(14.8.66.). Pakartotino patikrinimo metu nustatyta, kad 2015 m. balandžio 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai nepašalinti. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. vasario 5 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini)1.8.) „Kauno miesto skyriaus vedėjui dėl nuosavybės teisių atkūrimo Algirdui A. J.“ ir siekiant patikrinti, kaip laikomasi žemės naudojimosi tvarkos ir sąlygų, 2016 m. vasario 25 d. 9:45 val. buvo atliktas patikrinimas ir surašytas Kauno miesto skyriaus 2016 m. vasario 25 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-34-(14.8.66.). Patikrinimo metu nustatyta, kad 2015 m. birželio 15 d. ir 2015 m. liepos 17 d. atliktų patikrinimų metu nustatyti pažeidimai nepašalinti: už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistruoto nekilnojamojo turto registre pagal 2000 m. atliktus kadastrinius matavimus, ribos tarp posūkio taškų 2-8 yra išasfaltuota aikštelė automobiliams statyti, kuri aptverta tinklo konstrukcijų su betonuota pamatine dalimi tvora, galuose užtverta betoninėmis plokštėmis, įrengtas įvažiavimas su vartais. Užimta ir naudojama apie 0,2500 ha valstybinės žemės dalis (apie 18 metrų pločio ir apie 139 metrų ilgio plotas). Ieškovė papildomai pažymėjo, kad UAB „Autoeta“ 2000 m. sausio 26 d. ir 2001 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimis įgijo sargybos pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas 2003 m. spalio 28 d. surašė UAB „Autoeta“ administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl valstybinės žemės užėmimo prie nuomos teise valdomo žemės sklypo. Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2003 m. gruodžio 4 d. nutarimu UAB „Autoeta“ skyrė 300 Lt baudą. NŽT Kauno miesto skyrius pateikė 2015 m. spalio 6 d. pranešimą Nr. 8SD-5290-(14.8.7.) „Dėl nustatyto galimo administracinio teisės pažeidimo“ atsakovei UAB „Auteta“ ir surašė 2015 m. spalio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 8AT-10-(14.8.7L), kuriuo pagal administracinį nurodymą atsakovei paskyrė 144 Eur dydžio baudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje. Atsakovė nuobaudų neginčijo, baudas sumokėjo, tuo ji pripažino, jog valstybinę žemę yra užėmusi ir ja naudojasi neteisėtai. Atsakovė UAB „Autoeta“ 2017 m. sausio 13 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti aikštelės dalį ir tvoros dalį Nekilnojamojo turto registre ir išduoti pareiškėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. VĮ Registrų centras 2017 m. sausio 26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Autoeta“ prašymą atmetė, nurodęs kad kartu su prašymu nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į aikštelės dalį ir tvoros dalį. Ieškovė patikslintame ieškinyje pažymėjo, kad valstybinės žemės dalis, esanti prie (duomenys neskelbtini)mažažemių sklypuose Nr. 16 (14,992 ha) ir Nr. 105 (plotas 8,2127 ha) kartu su J. Š., A. V., M. L., V. D., N. N., O. G., M. L., M. S., K. J. nuosavybės teisėmis nacionalizacijos metu viso 23,2119 ha valdytos žemės ribas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Autoeta“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko (1 t., b. l. 38–39). Nurodo, jog 2000 m. sausio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo sargybos pastatą, kiemo aikštelę ir tvorą. Kauno miesto valdyba 2000 m. lapkričio 14 d. sprendimu patvirtino atsakovės nuomojamo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Detaliuoju planu sklypo pietrytinėje dalyje buvo suprojektuota sklypo riba, sutampanti su tuomet galiojusia magistralinių tinklų apsaugos zona prie Baltijos gatvės. Atsakovei UAB „Autoeta” 2001 m. rugsėjo 11 d. buvo išnuomotas žemės sklypas 99 metams. Sklypo formavimo metu galiojusi vandentiekio magistralinių tinklų apsaugos zona nuo Baltijos gatvės pusės ribojo galimybes formuoti žemės sklypą iki Baltijos gatvės raudonosios linijos. Įsigaliojus 2012 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 197 straipsnio naujai redakcijai, magistralinių vamzdynų apsaugos zona sumažėjo. Atsiradus galimybei suformuoti žemės sklypo ribą pietrytinėje sklypo dalyje iki Baltijos g. raudonosios linijos, atsakovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo įsiterpęs valstybinės žemės plotas būtų sujungtas su besiribojančiu atsakovės nuomojamu žemės sklypu. Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. kovo 17 d. raštu informavo, kad pradėta procedūra rengti formavimo pertvarkymo projektą. Formavimo pertvarkymo projektu pertvarkytas atsakovės nuomojamas sklypas savo teritorija apimtų esamus, nebaigtus įteisinti ginčo statinius. Įregistravus sklypo pertvarkymą VĮ Registrų centre būtų pašalintos visos kliūtys įstatymų nustatyta tvarka įteisinti statinius.
Šalies argumentai
4. Ieškovė dublike (1 t., b. l. 57–58) papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nenumato galimybės 0,2500 ha dydžio laisvos valstybinės žemės ploto sujungti su besiribojančiu, atsakovės nuomojamu žemės sklypu.
Atsiliepimas
5. Atsakovė triplike (1 t., b. l. 61–62) papildomai nurodo, kad 2000 m. sausio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas sargybos pastatas, kiemo aikštelė ir tvora nepatenka į Nacionalinės žemės tarnybos nustatytą 0,2500 ha užgrobtos valstybinės žemės teritoriją, tą patvirtina kadastrinių matavimų byla ir žemės sklypo plane esantys duomenys. Administracinio teisės pažeidimo 2015 m. spalio 16 d. protokole Nr. 8AT-10-(14.8.71.0) nurodyti statiniai, kuriais užgrobta 0,2500 ha valstybinės žemės, atsakovei nepriklauso.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas įpareigojo atsakovę UAB „Autoeta“, žemės sklypo(duomenys neskelbtini), nuomininkę, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užimtą apie 0,2500 ha valstybinės žemės dalį (apie 18 m pločio ir apie 139 m ilgio, pažymėtą 2016 m. vasario 25 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 8ŽN-34-(14.8.66.) situacijos schemoje), esančią prie žemės sklypo(duomenys neskelbtini), pašalinant už įregistruoto sklypo ribos tarp posūkio taškų Nr. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 į Baltijos g., esančią tinklo konstrukcijų su betonuota pamatine dalimi tvorą, galuose užtvertas betonines plokštes, įrengtame įvažiavime esančius vartus. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Autoeta“ valstybei 100 Eur žyminį mokestį ir 5,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Šalies argumentai
7. Teismas nurodė, atsakovės UAB „Autoeta“ iniciatyva iškelta civilinė byla Nr. e2YT-12958-918/2017, kurioje UAB „Autoeta“ 2017 m. balandžio 21 d. patikslintu pareiškimu (DOK-14398) prašė nustatyti, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 2607 kv. m ploto kiemo aikštelę (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir į 179 m ilgio, 2 m aukščio tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas atitinkamai b1, b2, b3 (aikštelė) ir t1, t2, t3 (tvora), besiribojančias su žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), posūkių taškais Nr. 1 ir 7. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu UAB „Autoeta“ pareiškimo netenkino, sprendė, kad nekilnojamieji daiktai, dėl kurių prašomas nustatyti faktas, sukurti neteisėtos statybos būdu, ir negali būti nuosavybės objektu. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-610-390/2018 netenkino UAB „Autoeta“ apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas teisingai nustatė ir įvertino aplinkybes, kad ginčo aikštelė ir tvora pradėtos ir baigtos statyti 2001 metais (tą įrodo duomenys UAB „Autoeta“ pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje); kad ginčo aikštelė ir tvora yra įrengti neteisėtai užimtame 0,25 ha valstybinės žemės sklype; kad 2001 m. birželio 29 d. žemės nuomos sutartimi pareiškėjai buvo išnuomotas tik 0, 6375 ha žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini); kad Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į teismą dėl pareiškėjos neteisėto valstybinės žemės užėmimo (civilinė byla Nr. 2-638-886/2017); kad pareiškėja yra bausta dėl valstybinės žemės užėmimo administracine tvarka ir baudą sumokėjo. Teismas sprendė, kad ieškovei nereikia įrodinėti, kad tinklo konstrukcijų su betonuota pamatine dalimi tvorą, galuose užtvertas betonines plokštes, įrengtame įvažiavime esančius vartus, bei aikštele už žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ribos statė UAB „Autoeta“, nes tai patvirtina įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad žemė, esanti šalia žemės sklypo, adresu(duomenys neskelbtini), yra specifinis objektas, ieškovės valdomas patikėjimo teise. Ieškovė yra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą CK 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pašalinti bet kuriuos jos kaip valstybinės žemės patikėtinės teisės pažeidimus, t. y. valstybinės žemės dalies prie žemės sklypo(duomenys neskelbtini), užgrobimą pagal CK 4.98 straipsnį. Teismas pažymėjo, kad NŽT Kauno miesto skyrius keletą kartų patikrinimų metu nustatė ir žemės naudojimo patikrinimo aktuose (2015-04-24 aktas Nr. 8ZN-41-(14.8.66.), 2015-09-30 aktas Nr. 8ŽN-116-(14.8.66.), 2016-02-25 aktas Nr. 8ŽN-34-(14.8.66.) (1 t. 8-10, 11-17, 18-26 b. l.) užfiksavo, kad valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)nuomininkė UAB „Autoeta“ yra užėmusi be teisinio pagrindo 0,2500 ha ploto valstybinės žemės dalį šalia nuomojamo sklypo ir tokiais savo veiksmais pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą ir trukdo valstybinės žemės patikėtinei NŽT netrukdomai disponuoti turtu ir jį valdyti. Neteisėtą valstybinės žemės naudojimo faktą patvirtinta ir du kartus taikytos nuobaudos UAB „Autoeta“ administracinio teisės pažeidimo bylose dėl pažeidimų, numatytų ATPK 45 straipsnyje. Teismas sprendė, kad ieškovė, teikdama negatorinį ieškinį dėl atsakovės neteisėtai valdomos valstybinės žemės dalies prie žemės sklypo(duomenys neskelbtini), atlaisvinimo, siekia apginti valstybės teises ir teisėtus interesus. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė abi negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas: 1) ieškovė patikėjimo teise įgyvendina valstybinės žemės savininkės teises; 2) atsakovė be teisinio pagrindo yra užėmusi 0,25 ha ploto valstybinės žemės dalį, besiribojančią su jai išnuomotu žemės sklypu(duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Autoeta“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes sprendimą grindė neištyręs ir neįvertinęs kiekvieno įrodymo atskirai bei jų visumoje, detaliai neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių, susijusių su akivaizdžiu faktu, kad atsakovė nesinaudoja 0,2500 ha ploto valstybinės žemės dalimi. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė po 2016 m. vidurio eksploatuotų 0,2500 ha valstybinės žemės dalį, ar gautų kokią nors naudą iš 0,2500 ha valstybinės žemės dalies naudingųjų savybių.
1.2. Teismas sprendime pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Toks sprendimas turės įtakos šių asmenų materialinėms teisėms ir pareigoms, todėl sprendimas yra naikintinas vienu iš absoliutaus negaliojimo pagrindų. Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, sprendime padarė aiškią išvadą, kad 0,2500 ha ploto valstybinės žemės dalis turi būti atlaisvinta, nes į ją pretendentai ar jų teisių perėmėjai galės atkurti nuosavybės teises. Atsakovo vertinimu, teismas tokiu būdu sprendimu pripažino (patvirtino) pretendentų ar jų teisių perėmėjų teisę atsikurti nuosavybės teisė į 0,2500 ha ploto valstybinės žemės dalį.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Ieškovei nereikia įrodinėti, kad ginčo aikštelė ir tvora yra įrengti neteisėtai užimtame 0,25 ha valstybinėje žemėje, taip pat, kad tinklo konstrukcijų su betonuota pamatine dalimi tvorą, galuose užtvertas betonines plokštes, įrengtame įvažiavime esančius vartus, bei aikštelę už žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ribos statė UAB „Autoeta“, nes tai patvirtina įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimas (civilinė byla Nr. e2YT-12958-717/2017).
2.2. Nuosavybės teisių atkūrimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Skundžiamu sprendimu nebuvo nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų pretendentų atkurti nuosavybės teises teisių ir pareigų. Todėl nėra pagrindo tvirtinti esant absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
12. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, nes turėjo būti įtraukti asmenys, kurie pretenduoja į nuosavybės teisių atkūrimą ginčo žemės sklype, ir tai esąs absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje buvo sprendžiamas negatorinis ieškinys, t.y. žemės savininko teisės ginamos nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Todėl aplinkybės, kaip ieškovė naudos jai priklausantį valstybinės žemės sklypą po to, kai neteisėtas sklypo naudojimas bus pašalintas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo metu net nėra aišku, kam konkrečiai bus grąžinamas ar kitu būdu suteikiamas ginčo žemės sklypas, galimų pretendentų ratas yra neapibrėžtas. Todėl kolegija konstatuoja, kad šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Apeliacinėje byloje sprendžiamas ginčas, kas yra valstybinį žemės sklypą neteisėtai naudojantis asmuo ir kam kyla pareiga pašalinti valstybinės žemės sklype esančius statinius.
14. Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininkas, matydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013-04-019 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015 ir kt.).
15. Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs ir tai, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
17. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
18. Apeliantė (atsakovė UAB „Autoeta“) nurodo, kad teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę atlaisvinti neteisėtai užimtą apie 0,2500 ha valstybinės žemės dalį, nes ji nesinaudoja 0,2500 ha ploto valstybinės žemės dalimi. Tačiau tokia apeliantės pozicija yra neįrodyta. Byloje nustatyta, ir atsakovė neginčijo, kad viena iš jos veiklos sričių yra automobilių saugojimo aikštelės veikla(duomenys neskelbtini), tuo tikslu atsakovei 2000 m. lapkričio 14 d. buvo patvirtintas detalusis planas (t.1, b.l. 47) ir 2001 m. birželio 29 d. išnuomotas 6375 kv.m. valstybinės žemės sklypas komercinės paskirties ir smulkaus verslo veiklai (t.1, b.l. 79-80). Atsakovei išnuomotas žemės sklypas yra išbetonuotas ir naudojamas automobiliams statyti (saugoti).
19. Su išnuomotu sklypu besiribojantis ginčo valstybinės žemės sklypas, kaip matyti iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, yra taip pat išbetonuotas ir nuo atsakovės naudojamo sklypo jokia tvora neatskirtas (t.1, b.l. 106-110). Iš ieškovės pateikto situacijos plano matyti, kad atsakovei išnuomotas sklypas ir ginčo valstybinės žemės sklypas yra aptverti vientisa tvora (t.1, b.l. 9). Darytina išvada, kad ginčo žemės sklypas faktiškai yra parengtas naudoti pagal tą pačią paskirtį, kaip ir atsakovės nuomojamas sklypas (automobiliams statyti (saugoti)), todėl antstolio 2016 m. liepos 26 d. 13.15 val.-13.20 val. konstatuotos aplinkybės, kad ginčo žemės sklype penkias minutes trukusio patikrinimo metu faktiškai nėra pastatyta automobilių, neįrodo, kad atsakovė ginčo žemės sklypo nenaudoja. Tokią išvadą leidžia daryti ir pačios atsakovės atsiliepime į ieškinį patvirtintos aplinkybės, kad ji 2012 metais prašė Kauno miesto savivaldybės leisti rengti projektą, kuriuo valstybinės žemės plotas iki Baltijos gatvės būtų sujungtas su atsakovės nuomojamu žemės sklypu, o tai leistų įteisinti ir nebaigtus įteisinti statinius (t.1, b.l. 38-40). Atsakovė pripažino ir tai, kad 2016 m. balandžio 28 d. Kauno miesto savivaldybė leido organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projektą, tačiau 2016 m. gegužės 12 d. atsisakė formuoti ginčo žemės sklypą (t.1, b.l. 61).
20. Aplinkybes, kad būtent apeliantė naudoja ginčo žemės sklypą ir jame esančius statinius, patvirtina pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai: NŽT Kauno miesto skyriaus patikrinimų metu surašyti aktai (2015-04-24 aktas Nr. 8ZN-41-(14.8.66.), 2015-09-30 aktas Nr. 8ŽN-116-(14.8.66.), 2016-02-25 aktas Nr. 8ŽN-34-(14.8.66.) (1 t. 8-10, 11-17, 18-26 b. l.), atsakovės atsakingam darbuotojui A. S. taikyta administracinė nuobauda už savavališką žemės užėmimą ir vengimą jį grąžinti (ATPK 45 str. 1 dalis) (t.1, b.l. 29-30). Teismui nepateikta duomenų, kad patikrinimo aktai ir paskirta administracinė nuobauda būtų buvę nuginčyti.
21. Atsakovės atstovas 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdyje pripažino, kad UAB „Autoeta“ kažkuriuo metu ginčo sklypą naudojo, bet dabar jau nenaudoja (teismo posėdžio garso įrašo 07:20 min.). Toks atstovo paaiškinimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo naudojimas pasireiškia ne tik automobilių statymu sklype arba vartų į teritoriją rakinimu, bet ir ginčo sklype esančių statinių (šiuo atveju, aikštelių b1,b2,b3 ir tvorų t1,t2, t3) pastatymu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kitoje išnagrinėtoje byloje Nr.e2YT-12958-918/2017 (proceso Nr. 2-69-3-06879-2017-0) Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi yra nustatyta, kad ginčo žemės sklype statiniai (aikštelės ir tvoros) yra pastatyti 2001 metais, t.y. po to, kai gretimas žemės sklypas buvo išnuomotas atsakovei (žr. šios nutarties 16 pastraipą). Šių statinių statytojas nėra konkrečiai įvardintas, tačiau paminėtų aplinkybių visuma (sklypas išnuomojamas atsakovei, gretimame sklype pastatomi statiniai, ir išnuomotame sklype esančių statinių, ir ginčo sklype esančių statinių naudojimo paskirtis ir naudotojas yra tas pats) leidžia daryti išvadą, kad būtent atsakovė yra pastačiusi ginčo statinius valstybinės žemės sklype, todėl teismas pagrįstai nustatė būtent atsakovės pareigą tuos statinius pašalinti ir atlaisvinti valstybinės žemės sklypą.
22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
23. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93, 98 str.). Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė, todėl jos nepriteistinos. Valstybė papildomų išlaidų apeliacinėje instancijoje nepatyrė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.