- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- e2YT-12958-717/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Pareiškėjas
- UAB „Autoeta“
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės, VĮ „Turto banko“
Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,
dalyvaujant: pareiškėjo UAB „Autoeta“, į.k. 135566781 atstovui, advokato padėjėjui T. P., suinteresuotų asmenų: Kauno miesto savivaldybės atstovei L. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui L. Z. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei E. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Autoeta“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Kauno miesto savivaldybei, VĮ „Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas patikslintu pareiškimu (t.1, b.l. 61-64) prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į 2607 kv.m ploto kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtą b1, b2, b3, besiribojančia su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) posūkių taškais Nr. 1 ir Nr. 7;
nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į 179 m ilgio, 2 m aukščio tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtų t1, t2, t3, besiribojančia su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) posūkių taškais Nr. 1 ir Nr. 7.
Šalies argumentai
Pareiškėja savo patikslintame pareiškime (b.l. ) bei jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2000-01-26 ir 2001-05-09 pirkimo-pardavimo sutartimis įgijo dviejų aukštų statybos pastatą su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Priklausiniu buvo įvardinta aikštelė kadastrinių matavimų byloje pažymėta b1, unikalus (duomenys neskelbtini) ir tvora, pažymėta t1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prie įgytosios aikštelės ir tvoros taip pat buvo kita išasfaltuotos aikštelės dalis, pažymėta b2 ir b3 bei tvora t2 ir t3. Šios aikštelės yra padengtos viena ištisine danga, aptvertos viena tvora, todėl pareiškėja, įgydama turtą, pagrįstai manė, jog aikštelės b2, b3 ir tvora t2 ir t3 sudaro vieną visumą. Tik vėliau paaiškėjo, kad aikštelės b2, b3 ir tvoros t2 ir t3 dalys nėra įregistruotos turto registre. Pareiškėja šių aikštelių ir dalies tvoros negalėjo įregistruoti savo vardu nekilnojamojo turto registre, nes negalėjo pateikti jų nuosavybės dokumentų.
Mano, kad pareiškėja nurodytąją aikštelės ir tvoros dalį įgijo pagal įgyjamąją senatį, nes sąžiningai šį daiktą įgijo ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė daugiau kaip dešimt metų, o per visą daikto valdymo laikotarpį tikrasis savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo kaip savininko teisę į daiktą, bet ta teise nepasinaudojo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Savo atsiliepime į pareiškimą (t.1, b.l. 75-78) bei jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas neįrodė CK numatytų sąlygų, kada daiktas gali būti pripažįstamas įgytas įgyjamosios senaties būdu. Nekilnojamojo turto kadastro byloje yra nurodyta, kad aikštelės statybos darbai buvo baigti 2001 metais, t.y. tuo metu, kai pareiškėja nuosavybės teise įgijo pagrindinį daiktą. Iš to darytina išvada, kad pareiškėja žinojo apie aikštelės pastatymą arba pati tuos darbus atliko. Dalis aikštelės įrengta neteisėtai, be atitinkamų leidimų ir Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo išnuomoti žemę ginčo aikštelės statybai. Darytina išvada, kad dalis aikštelės buvo pastatyta neteisėtai, o iš neteisės negali atsirasti teisė. Kad pareiškėja dalį žemės sklypo valdo neteisėtai, įrodo faktai, kad ji Nacionalinės žemės tarnybos buvo nubausta baudomis už neteisėtą žemės užgrobimą. Pareiškėja šių baudų neapskundė, jas pripažino ir sumokėjo. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėja žinojo, jog žeme, ant kurios yra pastatyta dalis aikštelės, ji valdo neteisėtai. Dalis aikštelės ir tvoros negali būti privačios nuosavybės teisės objektais, nes nėra įrodymų, kad šie objektai buvo sukurti teisėtai. Esant neteisėtai statybai, ginčo statiniai negali būti laikomi nekilnojamuoju daiktu bei negali būti nuosavybės teisės objektu, o dėl to jie negali būti įgyjami įgyjamosios senaties būdu.
Pareiškėjos pareiškimas dar negalėtų būti tenkinamas ir dėl to, kad jis neatitinka CPK 447 straipsnio reikalavimų, t.y. pareiškėja nenurodė kuriam tikslui prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nenurodo priežasčių, dėl kurių negalima gauti nuosavybę patvirtinančių dokumentų.
Atsiliepimas
VĮ „Turto banko“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Iš jo gautas atsiliepimas į pareiškimą (t.1, b.l. 82-85). Savo atsiliepime šis trečiasis asmuo nurodė, kad pareiškimo patenkinimo klausimą jis palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad sprendžiant ar pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo aikštelės ir tvoros dalis reikėtų išsiaiškinti ar pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu būdu, ar daiktas nėra valstybės arba savivaldybės nuosavybė, nėra registre įregistruotas kito asmens vardu, ar pareiškėja įgytą daiktą sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo įstatyme nustatytą laiko tarpą. Ar įgytas daiktas visą laiką buvo valdomas teisėtai. Mano, jog būtina nustatyti nuosavybės teisės į įgyjamąja senatimi sukurtą daiktą statybos būdu atkreipiant dėmesį ar ta statyba buvo teisėta. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis negali būti privačios nuosavybės teisės objektu, o tai reiškia, kad nėra visų faktų, reikalingų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.. Teismas negali pripažinti nuosavybės teisės į neteisėtus objektus. Statinių pastatymo laiku (konstatuota ginčo statinių statybos pabaiga 2001 m.) galiojęs LR statybos įstatymas nustatė, kad statytojo teisę turi asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ant kurio statomas statinys arba tuo žemės sklypu disponuojama kitokiu teisėtu būdu (LR statybos įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, ginčo statinių statybai reikėjo parengto ir suderinto projekto bei statybos leidimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas galėjo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei tvora ir aikštelė būtų pastatytos laikantis statybos metu galiojusio nurodytojo įstatymo reikalavimo. Tuos reikalavimus nustatė ir 2001 metais galiojęs STR 1.07.01;1999.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovas pareiškimo patenkinimo klausimą paliko spręsti teismui. Analogišką nuostatą išreiškė ir savo atsiliepime į pareiškimą (t.1, b.l. 171-173, 177-179 ir t.2, b.l. 29-30).
Šis suinteresuotas asmuo savo atsiliepime bei jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2001-06-29 žemės nuomos sutartimi pareiškėjai buvo išnuomotas 0,6375 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba pagal planinį patikrinimą 2015-04-23 atliko patikrinimą pareiškėjo teritorijoje ir nustatė, kad pareiškėja yra užėmusi 0,2500 ha didesnį žemės sklypą, negu jai yra išnuomota, t.y. praplėsta aikštelė, ji išasfaltuota, aptverta tvora. Pareiškėjai buvo duoti nurodymai pašalinti žemės naudojimo pažeidimus, tačiau pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog tie pažeidimai nėra pašalinti. Dėl to pareiškėjui buvo paskirta piniginė bauda. Nėra duomenų, kad pareiškėja šią nuobaudą butų apskundusi. Pakartotinai analogiškas pažeidimas buvo nustatytas 2016-02-25. Pareiškėjai taip pat buvo paskirta bauda. Pareiškėja paskirtos nuobaudos neginčijo, baudą sumokėjo. Tuo ji pripažino, jog dalimi žemės sklypo ji naudojasi neteisėtai.
Suinteresuotas asmuo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savo atsiliepime į pareiškimą (t.1, b.l. 183-186) bei jo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad įgyjamoji senatis yra viena iš nuosavybės teisės įgijimo būdų, todėl ją nustatant turėtų būti vadovaujamasi CK 4.68 – 4.71 straipsnių reikalavimais, t.y. kai asmuo nėra daikto savininkas, bet turtą valdo kaip savą; asmuo tą daiktą yra įgijęs sąžiningai ir sąžiningai jį valdo; daiktą valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir ne mažiau kaip dešimt metų. Nuosavybės teisė į statybos būdu sukurtą daiktą gali būti taikoma tik nustačius, kad daiktas sukurtas laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Byloje nustatyta, kad aikštelė ir tvora pastatyti valstybinėje žemėje. Statybos metai yra 2001. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, aikštelė priskirtina II nesudėtingų statinių kategorijai; tvora – I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pareiškėja neįrodė statybos teisėtumo fakto. Dėl to laikytina, jog ginčo statiniai buvo pastatyti neteisėtai. Neteisėti statiniai negali būti įteisinami pasinaudojant įgyjamosios senaties instituto pagalba. Statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta, o neteisėtas daikto sukūrimas negali būti nuosavybės atsiradimo pagrindu. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Be to, statinių sukūrimo metu 2001 metais pareiškėja neturėjo teisės naudoti valstybinę žemę toje dalyje, kurioje buvo pastatyta aikštelė ir užtverta tvora.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – sargybos pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 6-7, 53-56). Šių statinių eksploatavimui pareiškėjai yra išnuomotas 0,6375 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 79-80). Pareiškėja raštu (t.1, b.l. 8-9) kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu, kad būtų įregistruota aikštelė b1, b2, b3 ir tvora t1, t2, t3. VĮ Registrų centras savo 2017-01-26 sprendimu (t.1, b.l. 10-11) atsisakė įregistruoti pareiškėjos nurodytus statinius, motyvuodamas tuo, kad 1999-11-30 buvo įregistruoti kiemo statiniai 6324 kv. m ploto betoninė kiemo danga 9,2 m ilgio 1,40 m pločio, vartai 3 m ilgio 2 m pločio vartai – 2 vnt., 69,47 m ilgio tvoros cokolis, 64,43 m ilgio tvoros cokolis 69,47 m ilgio 1.40 m aukščio metalinio tinklo tvora 64,43 m ilgio, 1,40 m aukščio metalinio tinklo tvora bei 235 m ilgio, 2 m aukščio betoninė tvora, statybos metai 1989. Dalis šių statinių sugriauta. 2001 m. užfiksuotas paprastasis remontas. Atliktų statybos darbų užbaigimo dokumentai nepateikti. Tam, kad į kadastro duomenis būtų įrašyti statiniai, turi būti pateikta LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įvardinti dokumentai. Taip pat turi būti pateikta deklaracija apie statybos pabaigimą, kuri turi būti surašyta statytojo, jeigu pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neprivalo jos tvirtinti ir įregistruoti. Registratorius nurodė, kad aikštelės b1 ir tvoros t1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą pateikti atliktų statybos darbų užbaigimo dokumentus.
Vadovaujantis LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 punktu, nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Kadangi neįregistruojamos aikštelės b1, b2, b3 ir tvoros t1, t2, t3, todėl ir prašymas dėl daiktinių teisių į jas įregistravimo netenkinamas.
Inventorinės bylos išraše (t.1, b.l. 14) plane nurodyta koks žemės sklypas buvo išnuomotas pareiškėjui. Nacionalinės žemės tarnybos atstovas paaiškino, kad šiuo metu pareiškėja yra užėmusi plane pažymėtą žemę bei žemės sklypą, esantį tarp išnuomoto žemės sklypo ir Baltijos gatvės. Šį faktą patvirtina vizualizacija pagal maps.lt (t.1, b.l. 197).
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t.1, b.l. 47-51) nustatyta, kad visa aikštelė iki Baltijos gatvės yra išasfaltuota ir aptverta tvora.
Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas 2004-09-17 raštu (t.1, b.l. 199) nurodė, kad pareiškėjai 2001-06-29 yra išnuomotas žemės sklypas pagal valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2001-0690. 2003 m. spalio 28 d. patikrinus minėto žemės sklypo naudojimą, nustatyta, kad pareiškėja naudoja žemės sklypą ne pagal žemės sklypo plane M1:500 nurodytas žemės sklypo ribas. Bendrovė savavališkai užėmusi 0,25 ha žemės (t.2, b.l. 16).
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2016-05-18 atsisakė suformuoti pareiškėjai jos naudojamą žemės sklypą (t.1, b.l. 198), nes pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka LTV 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto.
Į pareiškėjo savavališkai užimtą 0,25 ha žemės sklypą yra pretenduojama atkurti nuosavybės teises. Šis faktas patvirtinamas bylos 3-me tome pateikta medžiaga.
Įrodymų vertinimas ir taikytina teisė.
Pareiškėja 2000-01-26 pirkimo pardavimo sutartimi (t.1, b.l. 53) įgijo 1/5 dalį kiemo statinių (kiemo aikštelės ir tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2001-05-09 sutartimi įgijo likusią dalį kiemo statinių, pažymėtų tuo pačiu unikaliu numeriu.
Byloje nustatyta, kad be aikštelės ir tvoros nurodytuoju unikaliu numeriu, pareiškėja naudojasi ir kita aikštelės dalimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei tvoros dalimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta įrodymų apie šio turto sukūrimą ar įgijimą įstatymų nustatyta tvarka.
Iš inventorinės bylos duomenų sektų, kad šis turtas buvo sukurtas 2001 metais, t.y. tuo metu, kai pareiškėja nuosavybės teise jau valdė visą aikštelę ir tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš to darytina išvada, kad be pareiškėjos niekas kitas aikštelės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvoros unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sukurti negalėjo. Dėl to atmestini pareiškėjos atstovo motyvai, kad tuo metu, kai įgijo kiemo statinius ginčo aikštelė ir tvora jau buvo. Jeigu šie statiniai būtų buvę, jie būtų turėję savo unikalų numerį, o jeigu pareiškėja šį turtą būtų įgijusi pirkimo-pardavimo sutartimis, tai įsigytos aikštelės plotas būtų ne 0,6375 ha, o 0,25 ha didesnis. Atitinkamai pareiškėjs turėjo mokėti ir didesnius žemės nuomos mokesčius, bet ji tokių mokesčių nemokėjo. Atvirkščiai – Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad pareiškėja 0,25 ha ploto žemės sklypu naudojasi neteisėtai ir už tai ją du kartus nubaudė.
Teisiškai neįregistruota aikštelės ir tvoros dalis buvo pastatytos valstybinėje žemėje, į kurią pareiškėja neturėjo teisės. Jai ši žemės sklypo dalis nebuvo išnuomota arba perduota naudotis kita tvarka. Aikštelės ir tvoros pastatymas nebuvo įteisintas dėl to, kad jos buvo pastatytos be įstatymo reglamentuotų dokumentų ir leidimo. Šie statiniai teisiškai negalėjo būti įregistruoti dar ir dėl to, kad jų statybai nebuvo įstatymo nustatyta tvarka suteiktas žemės sklypas. Iš to darytina išvada, kad aikštelė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvora unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytos neteisėtai.
Iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtos pasekmės, todėl nors ginčo statiniai nėra oficialiai pripažinti savavališkais statiniais – šie statiniai yra neteisėti, todėl jie negali būti nuosavybės objektu.
CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys nustato, kad daiktas turi būti valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, kai tas daiktas įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o pažeidžiant teisės aktus valdymas nelaikomas teisėtu. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė. Kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pvz., kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininku. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kai neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis, LAT e3k-3-263/2016 ir 3k-3-170/2016).
Pareiškėja neįrodė, kad ginčo daiktus: aikštelę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvorą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) valdė teisėtai. Neįrodžius bent vieno iš CK 4.68 straipsnio 1 dalies požymių, laikytina, jog pareiškėja neįrodė, jos ji ginčo daiktus įgijo įgyjamąja senatimi, dėl to jos pareiškimas atmestinas.
Bylinėjimosi išlaidos.
Byloje bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo svarstomas, nes nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys neprašė šių išlaidų priteisti. Pareiškėjai bylinėjimosi išlaidos negalėtų būti priteistos ir dėl to, kad sprendimas buvo priimtas atmetant jos reikalavimą.
Iš pareiškėjos nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Autoeta“, į.k.135566781 pareiškimą dėl prašymo nustatyti faktą, jog ji įgyjamosios senaties būdu įgijo aikštelę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvorą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.