- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-24
- Bylos Nr.
- e2A-610-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06879-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autoeta“
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybei
- Advokatai
- Vitoldas Martovičius
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Autoeta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12958-717/2017 pagal pareiškėjos UAB „Autoeta“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, VĮ „Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į 2607 kv. m. ploto kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtą b1, b2, b3, besiribojančia su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune posūkių taškais Nr. 1 ir Nr. 7; kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į 179 m ilgio, 2 m aukščio tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtų t1, t2, t3, besiribojančia su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune posūkių taškais Nr. 1 ir Nr. 7.Nurodė, kad 2000-01-26 ir 2001-05-09 pirkimo-pardavimo sutartimis įgijo dviejų aukštų statybos pastatą su priklausiniais (duomenys neskelbtini), Kaune. Priklausiniu buvo įvardinta aikštelė kadastrinių matavimų byloje pažymėta b1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvora, pažymėta t1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prie įgytosios aikštelės ir tvoros taip pat buvo kita išasfaltuotos aikštelės dalis, pažymėta b2 ir b3 bei tvora t2 ir t3. Šios aikštelės yra padengtos viena ištisine danga, aptvertos viena tvora, todėl pareiškėja, įgydama turtą, pagrįstai manė, jog aikštelės b2, b3 ir tvora t2 ir t3 sudaro vieną visumą. Tik vėliau paaiškėjo, kad aikštelės b2, b3 ir tvoros t2 ir t3 dalys nėra įregistruotos turto registre. Pareiškėja šių aikštelių ir dalies tvoros negalėjo įregistruoti savo vardu nekilnojamojo turto registre, nes negalėjo pateikti jų nuosavybės dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškimą atmetė.Teismas nurodė, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – sargybos pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėja 2000-01-26 pirkimo pardavimo sutartimi įgijo 1/5 dalį kiemo statinių (kiemo aikštelės ir tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2001-05-09 sutartimi įgijo likusią dalį kiemo statinių, pažymėtų tuo pačiu unikaliu numeriu. Šių statinių eksploatavimui pareiškėjai 2001-06-29 yra išnuomotas 0,6375 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune pagal valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2001-0690. Pareiškėja raštu kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu, kad būtų įregistruota aikštelė b1, b2, b3 ir tvora t1, t2, t3. VĮ Registrų centras 2017-01-26 sprendimu atsisakė įregistruoti statinius. Nurodė, kad aikštelės b1 ir tvoros t1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą reikalinga pateikti atliktų statybos darbų užbaigimo dokumentus. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas 2004-09-17 raštu nurodė, kad pareiškėja savavališkai užėmusi 0,25 ha žemės sklypą, esantį tarp išnuomoto žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Į pareiškėjos savavališkai užimtą 0,25 ha žemės sklypą yra pretenduojama atkurti nuosavybės teises.Pagal inventorinės bylos duomenis, ginčo turtas buvo sukurtas 2001 metais, t. y. kai pareiškėja nuosavybės teise jau valdė visą aikštelę ir tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendė, kad be pareiškėjos niekas kitas aikštelės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvoros unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sukurti negalėjo. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad tuo metu, kai įgijo kiemo statinius, ginčo aikštelė ir tvora jau buvo. Pažymėjo, kad pareiškėja turėjo mokėti ir didesnius žemės nuomos mokesčius, bet ji tokių mokesčių nemokėjo. Atvirkščiai – Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad pareiškėja 0,25 ha ploto žemės sklypu naudojasi neteisėtai ir už tai ją du kartus nubaudė, pareiškėja baudų neskundė.Teismas nurodė, kad ginčo aikštelės ir tvoros pastatymas nebuvo įteisintas, nes jos pastatytos be įstatymo reglamentuotų dokumentų, leidimo ir jų statybai nebuvo įstatymo nustatyta tvarka suteiktas žemės sklypas, t. y. pastatytos neteisėtai.Teismo darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad ginčo daiktus: aikštelę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvorą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) valdė teisėtai. Neįrodžius bent vieno iš CK 4.68 straipsnio 1 dalies požymių, laikytina, jog pareiškėja neįrodė, jos ji ginčo daiktus įgijo įgyjamąja senatimi, todėl pareiškimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja UAB „Autoeta“, kurios interesams atstovauja advokatas Vitoldas Martovičius, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos UAB „Autoeta" pareiškimą tenkinti, priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 176 str., 178 str., 185 str.), bei netinkamai taikė ir aiškino CK 4.68 str. 1 d.Teismas padarė klaidingas išvadas dėl aikštelės ir tvoros įrengimo/pastatymo metų bei valdymo neteisėtumo, nes nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir nesiaiškino koks teisinis reglamentavimas yra aktualus aikštelės ir tvoros įrengimui/pastatymui. 2016-07-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota aplinkybė, kad aikštelė ir tvora įrengta iš tokių pačių medžiagų ir tokiais pačiais technologiniais sprendiniais, kaip ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune esanti aikštelė ir tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios, kaip matoma iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengtos dar 1989 metais. Taip pat 2017-11-09 9:00 val. vykusio teismo posėdžio metu Kauno miesto savivaldybė negalėjo patvirtinti, kad aikštelė ir tvora yra įrengta/pastatyta būtent 2001 metais. Nepašalinus abejonių dėl aikštelės ir tvoros įrengimo metų, nėra pagrindo remtis bylos nagrinėjimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir teigti, kad aikštelė ir tvora pastatyta be įstatymo reglamentuotų dokumentų ir leidimo. Teismas byloje nesiaiškino ir nenurodė, kokių teisinių nuostatų neatitinka aikštelės ir tvoros įrengimas/pastatymas.Prijungtoje civilinės bylos Nr. 2-638-886/2017 medžiagoje yra išreikšta Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, kad pastaroji neprieštarautų išnuomoti pareiškėjai žemės sklypo dalį, ant kurios yra įrengta ginčo aikštelė ir tvora, jeigu pareiškėjai būtų įregistruota nuosavybės teisė į ginčo aikštelę ir tvorą. Vadinasi, Nacionalinė žemės tarnyba yra davusi netiesioginį sutikimą su sąlyga (dėl nuosavybės teisės į ginčo daiktus įregistravimo) dėl žemės sklypo dalies, ant kurios yra įrengti ginčo daiktai, išnuomojimo pareiškėjai.Vien faktas, jog yra pretenduojama atkurti nuosavybės teises į aikštele ir tvora užimtą žemės sklypo dalį savaime nereiškia, kad pareiškėjui negali būti nustatyta nuosavybės teisė į aikštelę ir tvorą. Pareiškėja nesiekia įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, ant kurios yra aikštelė ir tvora. Remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., nuosavybės teisė natūra gali būti atkurta tik į laisvą neužstatytą žemės sklypą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Aplinkybė, kad aikštelė ir tvora jau buvo įrengtos iš tokių pačių medžiagų ir tokiais pačiais technologiniais sprendimais, nesudaro pagrindo apeliantui teigti, kad, kartu su įsigyjamu sargybos pastatu, jis įsigijo ir ginčo objektu esančius aikštelę ir tvorą, nes sargybos pastato ir aikštelės su tvora 2000-01-26 pirkimo-pardavimo sutartyje ginčo objektu esantys objektai nenurodyti.Aikštelės ir tvoros įrengimo metai yra nurodyti pačios pareiškėjos į bylą pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 44/21035731 1C formoje, kurioje užfiksuota, kad aikštelė, kartu su tvora, buvo pradėtos ir baigtos statyti 2001 metais. Atsižvelgiant į tai, vertinant aikštelės ir tvoros statybos teisėtumą, taikytini 2001 metais galioję statybos teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai.Atsižvelgiant į 2001 metais galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, į tai, kad 0,2500 ha žemės sklypas, kuriame yra įrengta ginčo objektu esanti aikštelė ir tvora, yra pareiškėjos neteisėtai užimtas, teismas pagrįstai konstatavo, jog iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtos pasekmės, todėl nors ginčo statiniai nėra oficialiai pripažinti savavališkais statiniais - šie statiniai yra neteisėti, todėl jie negali būti nuosavybės objektu.Byloje duomenų apie tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra davusi sutikimą pareiškėjai išnuomoti žemės sklypo dalį, kurioje yra įrengta ginčo objektu esanti aikštelė ir tvora, nėra.Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Aikštelės ir tvoros statybos pradžios ir pabaigos metus nurodė pati pareiškėja, teikiant pareiškimą teismui – pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis statyti pradėta ir baigta 2001 metais.Nei pareiškėja, nei koks kitas asmuo negalėjo ir vis dar negali įgyvendinti statytojo teisių dėl to, kad ginčo aikštelė ir tvora pastatyti valstybinėje nesuformuotoje žemėje, o tai, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra davusi sutikimo statinių statybai nesuformuotoje valstybinėje žemėje, patvirtina pareiškėjai šios institucijos iškelta civilinė byla Nr. 2-638-886/2017 dėl valstybinės žemės užėmimo.Pareiškėja sumokėjusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos jai paskirtą baudą už valstybinės žemės, kurioje yra ginčo aikštelė ir tvora, užėmimą, pati de facto pripažino, jog pažeidimas buvo ir yra iki šiol. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie kiemo aikštelės ir tvoros statybos teisėtumą ar konstatuoti, kad ginčo statiniai apskritai gali būti įteisinti.Antstolio D. Š. atliktos foto nuotraukos negali patvirtinti fakto, kad apeliantė ginčo aikštelę ir tvorą įsigijo kartu su sargybos pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo aikštele ir tvora, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė neįrodė, kad ginčo daiktus: aikštelę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvorą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) valdė teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas nustatyti juridinį faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į pastatus, pagrįstumo ir teisėtumo.Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto teismui pareiškimo turinio pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į 2607 kv. m. ploto kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtą b1, b2, b3, besiribojančia su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, posūkių taškais Nr. 1 ir Nr. 7, ir į 179 m ilgio, 2 m aukščio tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtų t1, t2, t3, besiribojančia su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune posūkių taškais Nr. 1 ir Nr. 7. Pareiškėja pareiškime ir bylos nagrinėjimo metu nurodė aplinkybes, kad nuo 2000-01-26 ir 2001-05-09 pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijimo dviejų aukštų statybos pastato su priklausiniais (duomenys neskelbtini), Kaune, ginčo aikštelę bei tvorą valdo teisėtai ir nepertraukiamai. Turto registre ginčo aikštelės ir tvoros įregistruoti savo vardu negali, nes negali pateikti jų nuosavybės dokumentų.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimo netenkino, sprendė, kad nekilnojamieji daiktai, dėl kurių prašomas nustatyti faktas, buvo sukurti neteisėtos statybos būdu, t. y. buvo pastatyti neteisėtai ir negali būti nuosavybės objektu.Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl ginčo aikštelės ir tvoros pastatymo (įrengimo) metų bei valdymo neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir padarytos išvadoms visiškai pritaria ir pažymi, kad įgyjamoji senatis – tai savarankiškas nuosavybės teisės į daiktus įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas) ir šio būdo samprata yra atskleista CK 4. 68-4. 71 straipsniuose. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: (1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, (2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), (3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), (4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), (5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), (6) daiktas valdomas nepertraukiamai, (7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, tai yra pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, (8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-156/2010, 2011 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-67/2011).Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti visumą įrodymų ir padaryti pagrįstas išvadas. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese teismas gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino aplinkybės, kad ginčo aikštelė ir tvora pradėtos ir baigtos statyti 2001 metais (tai įrodo duomenys pareiškėjos pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje), ginčo aikštelė ir tvora yra įrengti neteisėtai užimtame 0,25 ha valstybinės žemės sklype, (2001-06-29 žemės nuomos sutartimi pareiškėjai buvo išnuomotas tik 0, 6375 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą dėl pareiškėjos neteisėto valstybinės žemės užėmimo (civilinė byla Nr. 2-638-886/2017), pareiškėja yra bausta dėl valstybinės žemės užėmimo administracine tvarka, pareiškėja baudą yra sumokėjusi). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus.Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas byloje nesiaiškino ir nenurodė, kokių teisinių nuostatų neatitinka aikštelės ir tvoros įrengimas/pastatymas, laikytinas nepagrįstu. Pagal 2001 metais galiojusio LR statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis būtina sąlyga statytojo teisei realizuoti yra reikalavimas, kad sklypas, kuriame vykdoma statyba, turi būti statytojo valdomas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. Kaip nurodyta nutarties 18 p., teismas nustatė, kad žemės sklypas, kuriame įrengti ginčo aikštelė ir tvora, pareiškėjos užimtas neteisėtai, todėl pagrįstai sprendė, jog ginčo statiniai galimai pastatyti savavališkai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtos pasekmės, todėl nors ginčo statiniai nėra oficialiai pripažinti savavališkais statiniais - šie statiniai yra neteisėti, todėl jie negali būti nuosavybės objektu. Toks teismo išaiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam byloje ginčui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties sąlygas, ir vertino byloje surinktus įrodymus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.