Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Dovilei Morkūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, suinteresuoti asmenys R. J., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja antstolė Greta Žutautė pateikė teismui 2023 m. lapkričio 27 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatė, kad skolininkas R. J. nevykdo Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų – per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. liepos 18 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-160718-00022, parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti R. J. savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai rekonstruoto statinio - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį - pristatytą priestatą, kurio ilgis - 53,70 m, plotis - 11,80 m, aukštis - nuo 3,5 m iki 4,0 m, adresas (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. 2023 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo skolininkas buvo įpareigotas pateikti informaciją, jog yra įvykdęs reikalavimą, tačiau skolininkas informacijos, jog pastatus nugriovė ir sutvarkė statybvietę, nepateikė, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 3 d. elektroniniu paštu informavo, jog 2023 m. balandžio 20 d. skolininko prašymas buvo atmestas dėl statybos įteisinimo, o toliau skolininkas nesiėmė jokių veiksmų dėl statybos įteisinimo ar jo nugriovimo.

Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Dovilė Morkūnaitė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad į 2023 m. rugsėjo 14 mėn. antstolės įpareigojimą pateikti informaciją nustatytu terminu skolininkas nereagavo ir jokių veiksmų neatliko, duomenų, kad buvo objektyvios kliūtys, sutrukdžiusios įvykdyti įpareigojimą, taip pat nepateikė. IS „Infostatyba“ duomenimis skolininkas iki šiol neįvykdė teismo įpareigojimo, t. y. skolininkui nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ir savarankiškos statybos padariniai nėra likviduoti. Todėl, institucijos nuomone skolininkui paskirta 10 Eur bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną yra neefektyvi ir neskatina skolininko įvykdyti įpareigojimą, todėl yra pagrindas skirti didesnę baudą.

Į teismo posėdį pareiškėja antstolė Greta Žutautė ir suinteresuotas asmuo R. J. neatvyko, prašymų nepateikė, teismas išaiškino, kad dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, todėl byla nagrinėta pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0188/22/00188 duomenų nustatyta, kad antstolė G. Žutautė vykdo

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. gegužės 21 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-68-884/2018, kuriuo teismas nusprendė įpareigoti R. J. per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. liepos 18 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-160718-00022, ir parengti projektinę dokumentaciją, sumokėti nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, R. J. įpareigotas savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai rekonstruoto statinio – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – pristatytą priestatą, kurio ilgis 53,70 m, plotis 11,80 m, aukštis nuo 3,5 m iki 4,0 m, esančio (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. R. J. per nustatytą terminą neįvykdžius nustatytų reikalavimų, jis įpareigotas sumokėti 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardyta savavališkai pastatyta statinio dalis, pasibaigimo į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų pagrindu nustatyta, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. sausio 22 d., 2020 m. gegužės 21 d. išduotas vykdomasis raštas, tačiau įsiteisėjusia Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2133-1111/2020 tenkintas R. J. prašymas ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-68-884/2018 nustatytas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti juos įteisinant atidėtas iki 2021 m. birželio 2 d.

2021 m. birželio 17 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriuo patikrinusi faktinę padėtį savavališkos statybos vietoje ir duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinėje sistemoje „Infostatyba“, nustatė, kad R. J. teismo sprendimo neįvykdė ir savavališkos statybos padarinių nepašalino. Išieškotoja 2022 m. sausio 28 d. antstolei G. Žutautei pateikė Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. gegužės 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-68-884/2018, antstolė 2022 m. sausio 28 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-188-3984 ir jo pagrindu pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0188/22/00188. Antstolė 2022 m. vasario 7 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-188-5091 ir išsiuntė jį skolininkui, raginimas įteiktas 2022 m. vasario 8 d. Antstolė 2022 m. balandžio 14 d. patvarkymu įpareigojo skolininką ir išieškotoją informuoti apie teismo sprendimo įvykdymą. 2022 m. balandžio 20 d. išieškotoja antstolę informavo, kad skolininkas išieškotojai informacijos apie statybos padarinių pašalinimą nepateikė, informacinėje sistemoje „Infostatyba“ duomenų apie tai, kad skolininkui būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nėra. Kadangi nustatytu terminu skolininkas teismo sprendimo neįvykdė, išieškotoja 2022 m. birželio 16 d. kreipėsi į antstolę su prašymu tęsti priverstinį vykdomojo dokumento vykdymą. Negavus iš skolininko informacijos apie įpareigojimo įvykdymą, antstolė 2022 m. birželio 28 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-188-23841, kuriuo nustatė, kad skolininkas teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo – pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė, todėl kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo skolininkui. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7250-965/2022 R. J. taikytos Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. e2-68-884/2018 numatytos sprendimo neįvykdymo pasekmes – paskirta 10 Eur bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turėjo būti išardyta savavališkai pastatyta statinio dalis, pabaigos. Tačiau skolininkas ir toliau teismo įpareigojimo neįvykdė, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į antstolę su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo. Išieškotoja informavo, jog 2023 m. balandžio 20 d. skolininkas buvo pateikęs prašymą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl trūkumų 2023 m. balandžio 24 d. jis buvo atmestas, o toliau skolininkas nesiėmė jokių veiksmų dėl statybos įteisinimo ar jo nugriovimo. 2023 m. rugsėjo 14 d. antstolė G. Žutautė priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-188-27689, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas pateikti informaciją, jog yra įvykdęs reikalavimą, tačiau skolininkas informacijos, jog pastatus nugriovė ir sutvarkė statybvietę, nepateikė. Negavus iš skolininko informacijos apie įpareigojimo įvykdymą, antstolė 2023 m. lapkričio 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-188-35651, kuriuo nustatė, kad skolininkas teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo – pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė, todėl kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo skolininkui.

Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (CPK 273 straipsnio 2 dalis). Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai bauda nėra įtvirtinta sprendime, sprendimas turi būti vykdomas per antstolio nurodytą terminą, po kurio antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo jau pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, 16 punktas).

Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Taigi, sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

Tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už vykdomojo dokumento neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai jo nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas). Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).

Nagrinėjamu atveju skolininkas buvo įpareigotas nustatytu terminu gauti statybą leidžiantį dokumentą, arba likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti nurodytus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Nors Savavališkos statybos aktas surašytas dar 2016 m. liepos 18 d., tačiau skolininkas geranoriškai nevykdo teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto reikalavimų, tai yra teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas, skolininkas jokios informacijos, susijusios su įpareigojimo įvykdymu, nepateikė, taip pat neteikė ir atsiliepimo į antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo. Nei teismui, nei vykdomojoje byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, kokių veiksmų ėmėsi skolininkas teismo sprendimui įvykdyti ir dėl kokių priežasčių jis nustatytu terminu, kuris buvo pratęstas, liko neįvyktas. Kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių skolininkas negalėjo arba kurios trukdė jam įvykdyti teismo sprendimą, nenustatyta. Taigi, nesant byloje įrodymų apie antstolės įpareigojimų įvykdymą, laikytina, kad faktiškai savavališka statyba išliko, teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai nėra įvykdyti, priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Teismo sprendimo vykdymo terminai nėra nustatomi be tikslo, jais užtikrinamas prisiimtų įsipareigojimų apibrėžtumas ir atlikimo operatyvumas, todėl skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytais terminais, jam sąmoningai pasirenkant nustatytu terminu teismo sprendimo neįvykdyti, turi būti prisiimamos ir dėl teismo sprendimo nevykdymo kylančios neigiamos pasekmės.

CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus. Tai reiškia, kad teismo sprendimo neįvykdymas yra pagrindas taikyti baudą tol, kol šis yra neįvykdytas, ir antrą kartą skiriama bauda, siekiant teigiamo efekto, turi būti didesnė nei paskirtoji.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas yra paskatinti skolininką vykdyti teismo sprendimą, o ne jį nubausti, todėl teismas turi nustatyti veiksmingą baudos dydį, kad paskatintų operatyviau vykdyti teismo sprendimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Taigi, teismo skiriamos baudos dydis turi atitikti ir išieškotojo interesus.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. gegužės 21 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-68-884/2018 nėra įvykdytas. Skolininkas R. J. nuo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d nutarties, kuria jam buvo paskirta 10 Eur bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, ir toliau neįvykdė teismo įpareigojimo, todėl teismas daro išvadą, kad skolininkui paskirta bauda nėra efektyvi, daugiau nei metus laiko po jos skyrimo nebuvo atlikti jokie veiksmai, todėl yra pagrindas taikyti CPK 771 straipsnio 7 dalyje numatytas pasekmes. Šiuo atveju nustatant baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad nuo termino įvykdyti teismo įpareigojimą pabaigos yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, t. y. daugiau nei dveji metai, skolininkas R. J. nepateikė jokių duomenų kodėl teismo įpareigojimo neįvykdė, taip pat nenurodė priežasčių, objektyviai sutrukdžiusių įvykdyti teismo sprendimą, į teismo posėdį neatvyko ir paaiškinimų neteikė. Skolininkui elgiantis pasyviai, nesiimant jokių veiksmų nustatytiems reikalavimams įvykdyti (neveikimu) yra vilkinamas vykdymo procesas. Dėl nurodytų priežasčių, taip pat įvertinus tai, kad skolininkui bauda vykdomojoje byloje skiriama jau ne pirmą kartą, bei įstatyme įtvirtintą skirtinos baudos maksimalų dydį, vadovaujantis taip pat ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), atsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus, į teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, skolininkui R. J. skirtina 20 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną (CPK 185 straipsnis, 771 straipsnio 6-8 dalys). Byloje nustatyta, jog sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-23-188-35651 surašytas 2023 m. lapkričio 27 d., todėl bauda skirtina nuo 2023 m. lapkričio 28 d. Paskirta bauda turi būti sumokėta į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).

Suinteresuotam asmeniui R. J. išaiškintina, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 771 straipsnio 2 ir 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą tenkinti.

Paskirti suinteresuotam asmeniui R. J. 20 Eur (dvidešimt eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 28 d., iki teismo sprendimo įpareigojimo įvykdymo, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6804.

Išaiškinti R. J., kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0188/22/00188 grąžinti antstolei Gretai Žutautei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.