Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „PCS 85“ patikslintą ieškinį atsakovams V. A., G. G. ir M. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo A. F. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė BUAB „PCS 85“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašo pripažinti negaliojančiu sandoriu 2013-09-13 Dovanojimo sutartį Nr. AG-1395; taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš atsakovės G. G. 13575 Eur ir iš atsakovės M. A. 13575,00 Eur atsakovo V. A. naudai bei į šias sumas nukreipti ieškovės reikalavimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2018-06-18 priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-664-881/2018; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų BUAB „PCS85“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „PCS 85“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „TOP CONSULT“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimis buvo patvirtintas BUAB „PCS 85“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 421 092,40 Eur sumai, t.y., galimai neteisėtų veiksmų sąžiningi BUAB „PCS 85“ kreditoriai patyrė ženklią finansinę žalą ir bankroto administratoriaus pareiga, nustačius pagrindus, siekti apginti sąžiningų kreditorių ir viešąjį interesą, kurią vykdant ir teikiamas šis ieškinys. Vilniaus apygardos teismo 2018-06-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-664-881/2018 (toliau – Sprendimas) tenkintas ieškovės ieškinys, priteisiant jos naudai 147 706,21 Eur žalos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-11-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovų V. A., A. N. ir UAB „Statybos ir rekonstrukcijos darbai“. VĮ Registro centro duomenimis UAB „PCS 85“ direktoriumi nuo 2010-08-23 d. iki 2014-11-05 bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas V. A.. 2013-09-13 Dovanojimo sutarties Nr. AG-1395 pagrindu atsakovas V. A. (toliau – Atsakovas1) padovanojo savo dukroms atsakovėms G. G. ir M. A., kurį ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu sandoriu actio Pauliana pagrindu. Mano, kad yra visos būtinos įstatymo numatytos sąlygos ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Turtas priklausė atsakovui V. A. visą įmanomą žalos padarymo būnant ieškovės vadovu laikotarpį, t.y., kai atsakovas vadovavo UAB „PCS 85“. Tai, kad tada atsakovas sukėlė žalą ieškovei konstatuota įsiteisėjusia nutartimi bei sprendimu.

3. Teigia, kad padaryta žala kildinama iš delikto, todėl žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-291-943/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2018-06-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-664-881/2018 bei vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi ir CK 6.288 straipsnio 1 dalimi aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą V. A..

4. Ieškovės teigimu, ji nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, kadangi, vykdomasis raštas atsakovo atžvilgiu išduotas buvo 2019-05-27, o antstolis Dainius Šidlauskas 2020-03-02 raštu (Vykdomoji byla Nr. 0178/19/01829) informavo, kad faktiškai iš atsakovo išieškoti skolą V. A. nėra galimybės.

5. Nurodo, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises. Antstolis Dainius Šidlauskas 2020-03-02 informavo, kad vykdydamas išieškojimo veiksmus atsakovo atžvilgiu nustatė, kad skolininkas šiuo metu dirba dviejose darbovietėse, tačiau procesinių dokumentų įmonėms nepavyksta įteikti. Skolininkas vedęs, su sutuoktine sudaręs povedybinę sutartį, skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas įkeistas hipoteka, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Areštuotos sąskaitos bankuose, tačiau jose piniginių lėšų judėjimo nėra. Iš viso šio skolininko atžvilgiu vykdomos 3 vykdomosios bylos. Neatlygintinas ieškovės skolininkų esančio atsakovo nuosavybės teisių į turtą perleidimas kitoms atsakovėms pažeidė bendrovės bei jos kreditorių teises bei interesus, kadangi tokiu būdu buvo sumažinta ieškovės ir jos kreditorių galimybė nukreipti savo reikalavimų patenkinimą į atsakovui priklausiusį turtą, kuris ginčijamu sandoriu neatlygintinai perleistas atsakovėms G. G. ir M. A.. Atsakovas neprivalėjo perleisti turto tiek atsakovėms, tiek bet kuriam kitam asmeniui, tuo labiau – neatlygintinai.

6. Teigia, kad 2013-09-13 Dovanojimo sutartimi turtą neatlygintinai savo dukroms perleido jų tėvas, todėl konstatuotina, kad abi sandorio šalys buvo nesąžiningos. Dovanojimo sandoris yra neatlygintinis, todėl nesama poreikio ir ieškovės pareigos įrodinėti atsakovių įgijusios neatlygintinai Turtą dovanojimo sandoriu, nesąžiningumo. Kadangi atsakovui priklausė ½ turto dalis, kas piniginiu ekvivalentu sudarytų 27150,00 Eur. Turtą, atsakovės perleido trečiajam asmeniui pagal 2017-03-30 sudarytą 2017-03-30 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. DP-72. Taigi restitucija natūra nėra galima. Dėl to restituciją galima taikyti tik piniginiu ekvivalentu. Bylos atveju tai reiškia, kad pritaikius restituciją lygiomis dalimis iš atsakovių priteisti 27 150,00 Eur sumą atsakovo V. A. naudai bei į šią sumas nukreipti ieškovės reikalavimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2018-06-18 priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-664-881/2018.

7. Atsakovai V. A., G. G. ir M. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes nėra tenkinamos visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos sąlygos.

8. Teigia, kad Dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovė nebuvo atsakovo kreditorius, nes prievolė UAB „SteelTrade“ buvo patvirtinta tik 2015-03-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-924-798/2015, todėl sutartis niekaip negalėjo pažeisti ieškovės kreditorių teisių. Pažymi, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, gyvenamąjį namą (įkeistas hipoteka kredito įstaigai), dirba ir gauna darbo užmokestį, iš kurio antstolis gali daryti išskaitas. Nors gyvenamasis namas įkeistas AB SEB bankui, tačiau atsakovo V. A. skola bankui sudaro 16 000 Eur, kai tuo tarpu turto vertė yra 200 000 Eur ir 12 kartų didesnė nei atsakovo skola, todėl atsakovo turimo turto pakanka ieškovės reikalavimui patenkinti. 2016-08-01 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3855-275/2016 tenkintas ieškovės ieškinys ir iš UAB „Gintreda“ priteista 147 706,21 Eur.

9. Pažymi, kad sandoris buvo seniai planuotas, nes atsakovo dukros studijavo užsienio universitetuose, sandorio sudarymo metu G. A. buvo 22 metai, o M. A. - 18 metų, todėl atsakovas geranoriškai padovanojo butą dukroms, vykdymas pareigą išlaikyti savo vaikus, studijuojančius aukštojoje mokykloje, iki 24 metų.

10. Atsakovų teigimu, nesutiktina, kad ginčo butas priklausė lygiomis dalimis atsakovui V. A. ir trečiajam asmeniui sutuoktinei A. F. A., nes butas buvo įgytas išimtinai atsakovo sutuoktinės lėšomis, t. y. siekiant įsigyti padovanotą butą, atsakovo sutuoktinė pardavė jai asmenine nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl padovanoto buto nuosavybės proporcijos priklausančios atsakovui ir jo sutuoktinei nėra lygos, t. y. trečiajam asmeniui priklausė 90 procentų ginčo buto, o atsakovui – 10 procentų.

11. Trečiasis asmuo A. F. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

12. Nurodo, kad atsakovas turi turto, dirba ir gauna darbo užmokestį, iš kurio antstolis gali daryti išskaitas. Bendra atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančio turto vertė yra 12 kartų didesnė nei atsakovo skola bankui, todėl atsakovo turto pakanka ieškovės reikalavimui patenkinti. Dovanojimo sutartimi atsakovėms dukroms padovanotas butas pirktas išimtinai trečiojo asmens lėšomis, t. y. siekiant įsigyti padovanotą butą, trečiasis asmuo pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl nuosavybės teisės proporcijos priklausančios sutuoktiniams nėra lygios. Pažymi, kad dovanojimo sutartimi padovanojo butą geranoriškai, vykdydama pareigą išlaikyti savo vaikus, studijuojančius aukštojoje mokykloje, iki 24 metų.

13. Atsakovas V. A. ir trečiasis asmuo taip pat pateikė teismui prašymus taikyti vienerių metų ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad apie Dovanojimo sutarties sudarymą ieškovei žinoma nuo 2016 metų, kuomet ieškovo atstovas domėjosi atsakovui V. A. priklausančiu turtu viešame registre.

14. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu paliudijo, kad yra buvęs kooperatyvo pirmininkas iki 1994 metų; kooperatyve buvo apie 1200 narių, todėl buto įsigijimo aplinkybių neprisimena. Taip pat paliudijo, kad pajus galima išsimokėti per eilę metų; mokėdami kreditą, bute galėjo gyventi, o butas nuosavybės teise pereidavo, kai valstybinė kainų komisija priimdavo sprendimą.

15. Teismo posėdžio metu šalys ir trečiasis asmuo palaikė reikalavimus ir atsikirtimus į juos, grįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

16. Ieškovė ginčija 2013-09-13 Dovanojimo sutartį Nr. AG-1395 actio Pauliana pagrindu.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-09-13 Dovanojimo sutartimi Nr. AG-1395 (toliau – Dovanojimo sutartis) atsakovas V. A. padovanojo dukroms (atsakovėms) G. G. ir M. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Vilniaus apygardos teismas 2014-08-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3575-858/2014 iškėlė bankroto bylą UAB „PCS 85“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „TOP CONSULT“. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-10-24 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014-08-20 paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2015-03-17 nutartimi buvo patvirtintas BUAB „PCS 85“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 421092,40 Eur sumai UAB „PCS 85“ direktoriumi nuo 2010-08-23 iki 2014-11-05 buvo atsakovas V. A.. Taip pat bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-664-881/2018 tenkinus ieškovės ieškinį solidariai iš atsakovų V. A., A. N. ir UAB „Statybos ir rekonstrukcijos darbai“ priteista 147 706,21 Eur žalos, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-05-15 nutartimi pastarąjį sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu

18. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

Dėl ieškinio senaties

20. Dėl actio Pauliana instituto taikymo ypatumo – sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino – egzistavimo, teismas pažymi, kad vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuria laikoma ta diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Analogiška teisinė nuostata apie sutrumpintą ieškinio senaties termino, taikomo actio Pauliana pagrindu reiškiamiems ieškiniams, pradžią įtvirtinta ir CK 6.66 straipsnio 3 dalyje.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 ir kt.). Ieškinį actio Pauliana pagrindu įstatymas kreditoriui suteikia teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad bankrutuojančios įmonės administratorius nėra ir negali būti dalyvavęs įmonei sudarant sandorius, dėl kurių teisėtumo patikrinimo administratorius ir kreipiasi į teismą, taigi ir apie šių sandorių sudarymą iki jam tampant administratoriumi informacijos neturi. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Nors ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad priėmus nutartį iškelti bankroto bylą teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip penkiolika dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui tiek įmonės turtą, tiek visus dokumentus, administratoriaus sužinojimas apie įmonės kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teisių pažeidimą lieka priklausomas nuo to, kada faktiškai administratoriui įmonės valdymo organai perduos atitinkamus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

22. Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl sandorio nuginčijimo actio Pauliana pagrindu pareiškė nemokumo administratorius, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo momento, kada nemokumo administratorius sužinojo apie kreditorių teises pažeidžiantį sandorį.

23. Atsakovas ir trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė su šia pozicija nesutinka, atsikirsdama ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad vykdomasis raštas atsakovo V. A. atžvilgiu išduotas 2019-05-27, o antstolis Dainius Šidlauskas 2020-03-02 raštu informavo, jog faktiškai nėra galimybės išieškoti skolą iš atsakovo.

24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista.

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, BUAB „PCS 85“ bankroto byloje 2015-01-23 ieškovei išduotas vykdomasis raštas dėl UAB „PCS 85“ vadovo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Byloje nėra pateiktas dokumentų perdavimo administratoriui aktas.

26. Nustatyta, kad ieškovės atstovas E. S. viešame registre 2016-09-21 atliko atsakovo V. A. nekilnojamojo turto paiešką, ko neginčijo ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad administratoriaus pareiga domėtis trečiųjų asmenų sudarytais sandoriais gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis gali turėti įtakos tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesams.

27. Taip pat nustatyta, kad administratorius 2016 metais kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl žalos atlyginimo, be kita ko, ir iš atsakovo, kuris 2018-06-18 sprendimu tenkino ieškovės ieškinį iš atsakovo kaip solidaraus skolininko priteisdamas sprendimo 17 punkte nurodyto dydžio žalos atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-05-15 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Ir nors iš aptartų bei kitų byloje esančių duomenų tiksliai neįmanoma nustatyti sužinojimo apie atsakovo turtinę padėtį momento, tačiau aplinkybė, kad sandoris pažeidžia kreditorių interesus galėjo būti žinoma ir iki buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, diena, kuomet bankroto (nemokumo) administratorius (ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, sietina ne tik su įmonės kaip atsakovo kreditorės teisių įgyvendinimu, bet ir su administratoriaus pareiga nuo šios dienos domėtis įmonės skolininkų turtine padėtimi. Tokiu būdu darytina išvada, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip 2016 metais galėjo ir turėjo sužinoti apie sudarytą ginčo Dovanojimo sutartį.

28. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ne tik momentą, kada kreditoriui tapo žinoma apie ginčo sandorį, bet ir tai, kada jam tapo žinoma, jog toks sandoris galimai pažeidžia įmonės interesus. Ieškovė laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog sandoris pažeidžia įmonės interesus sužinojo 2020-03-02 gavęs iš antstolio raštą, informuojantį apie tai, kad iš atsakovo nėra galimybės išieškoti skolos. Pažymėtina, kad šio rašto ieškovė nepateikė nei su ieškiniu, nei jį tikslindamas. Į bylą kartu su ieškiniu yra pateiktas 2020-01-08 ieškovės prašymas antstoliui Dainiui Šidlauskui dėl informacijos pateikimo. Tačiau įvertintina ir tai, kad tik 2020 metais kreipiantis į antstolį dėl informacijos pateikimo, kai vykdomasis raštas, išduotas 2019-05-27 civilinėje byloje Nr. e2-664/881/2018 ir pateiktas vykdyti, net ir faktiškai neturint sutarties teksto, bankroto administratoriui, turinčiam ne tik aukštąjį teisinį arba ekonominį išsilavinimą, įmonių administravimo bei bylinėjimosi praktikos, iš registruose esančių duomenų turėjo ir galėjo būti suprantama, jog sandoris, kuriuo neatlygintinai perleistas atsakovo turtas, gali pažeisti įmonės ir jos kreditorių interesus. Įvertinusi ir tokias nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad vėliausiai apie sudarytą Dovanojimo sutartį bei įmonės teisių galimą pažeidimą, jį sudarius, bankroto administratoriui galėjo ir turėjo būti žinoma ne vėliau kaip 2016-09-21, taigi, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 3 dalimi, ieškinys dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu galėjo būti pareikštas iki 2017-09-21.Ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu teisme gautas 2020-05-20, tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti yra praleistas. Ieškovės atstovas nors tik baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad teismas svarstytų senaties termino atnaujinimo klausimą, tačiau ieškovei jokių objektyvių priežasčių, kodėl ieškinio senaties terminas buvo praleistas nenurodžius, ir teismui pagal į bylą pateiktus duomenis jų nenustačius, atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo principą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju atnaujinti ženkliai praleistą ieškinio senaties terminą nėra jokio teisinio pagrindo, dėl ko atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį tenkinamas, ieškinys atmetamas CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl ieškovo reikalavimo teisės

29. Viena iš actioPauliana taikymo sąlygų – kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actioPauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

30. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actioPauliana sąlygų), bet ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos actioPauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actioPaulianasąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Jeigu visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai atsirado vėliau, nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris, tai nesant vienos iš būtinųjų sąlygų actioPauliana negalėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191/2016, 27 punktas).

31. Atsakovai teigia, kad Dovanojimo sutarties metu ieškovė nebuvo atsakovo kreditorius, nes jo prievolė patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2015-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-924-798/2015. Ieškovė teigia, kad žalą kildina iš delikto, todėl žalos atsiradimo momentas nustatytinas taikant deliktinė atsakomybę reglamentuojančias CK normas.

32. Kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo teisinių santykių, iš kurių ši teisė kildinama, pobūdžio. Pasisakydamas dėl kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momento, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016 ir kt.).

33. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žala ieškovei ir jos kreditoriams padaryta 2012-12-05 sudarius akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12/12/05 (Vilniaus apygardos teismo 2018-06-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-664-881/2018 18 punktas), t. y. prievolė kilo iš delikto, o konkretus žalos dydis patvirtintas 2019-05-15 Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. e2A-291-943/2019 palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018-06-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-664-881/2018.

34. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovė turi galiojančią neabejotiną reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu.

Dėl kreditorių teisių ginčijama Dovanojimo sutartimi pažeidimo

35. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi, būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016 ir kt.).

36. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ –reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktų įrodymų ir byloje surinktų duomenų nepakanka daryti išvadą, kad Dovanojimo sutarties sudarymas pablogino ieškovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir kad tokiu būdu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o tai taip pat sudaro pagrindą ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu.

38. Kaip minėta, kreditorių teisių pažeidimu yra pripažįstamas sutrukdymas kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, kai, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Šiuo aspektu nagrinėjamu atveju yra svarbios šios faktinės aplinkybės: 1) ieškovė negalimumą atsiskaityti su kreditoriumi grindžia 2020-03-02 raštu, kuris, kaip minėta į bylą, nėra pateiktas; 2) duomenų apie tai, kad atsakovo V. A. turimo turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo, piniginių lėšų, gaunamo darbo užmokesčio ir kt.) nepakanka reikalavimo patenkinimui, ieškovė į bylą neteikė, nors atsakovai nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios laikėsi pozicijos, jog atsakovo turtimo turto ir taikomo arešto apimtis yra didesnė nei ieškovės reikalavimas. Taip pat įvertintina ir ieškovės 2020-03-02 cituojamos pateiktos antstolio informacijos turinys, iš kurio matyti, kad atsakovas dirba (šios aplinkybės ieškovė neneigė), ieškovė nepaneigė ir neteikė duomenų, jog realizavus atsakovo įkeistą turtą, jo nepakanka reikalavimui patenkinti; 3) Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis matyti, kad įvairiais teismų sprendimais ieškovės naudai yra priteisiami žalos atlyginimai, kaip, pvz., Lietuvos apeliacinis teismo civilinėje byloje Nr. e2A-45-450/2020, Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2A-257-340/2018, Nr. e2A-55-345/2017, Nr. e2A-111-661/2017, Nr. e2A-113-340/2017, e2A-553-392/2017, Nr. e2A-488-656/2017, Nr. e2A-698-577/2017, Nr. e2A-747-565/2017, Nr. e2A-581-258/2017 ir kt. Duomenų apie tai, kad priteistų ir išieškomų sumų nepakanka kreditoriniams reikalavimams patenkinti į bylą ieškovė neteikė.

39. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Dovanojimo sutartis yra ginčijama kaip sudaryta pažeidžiant įmonės kreditorių interesus, tačiau jokių objektyvių duomenų, jog įmonės finansinė situacija Dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo sunki, kas sąlygojo neatsiskaitymą su kreditoriais, į bylą pateikta nebuvo. Įmonei bankroto byla buvo iškelta 2014-08-20, t.y. beveik po metų.

40. Kaip jau minėta, actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Nagrinėjamu atveju nepateikta duomenų ir nenustačius, kad po Dovanojimo sutarties sudarymo atsakovo finansinė situacija ženkliai pablogėjo, negalima daryti išvados, jog Dovanojimo sutarties sudarymas pažeidė įmonės ir/ar jos kreditorių interesus, o tai reiškia, kad nėra vienos iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų.

Dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų

41. Taikant actio Pauliana institutą aktualios ir kitos aukščiau nurodytos sąlygos: skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas ir trečiasis asmuo buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises.

42. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandorio šalių nesąžiningumas siejamas su jų žinojimu ar turėjimu žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, todėl, nenustačius kreditorių teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumo vertinimas tampa beprasmiškas, todėl šiuo aspektu detaliau nepasisakytina. Taip pat kaip teisiškai nereikšmingas nevertintinas ir pareigos sudaryti sandorį egzistavimas.

43. Atmetus ieškinio reikalavimą pripažinti Sutartį negaliojančia, atmestinas ir ieškinio reikalavimas taikyti restituciją (CK 6.145 str.).

44. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

45. Teismas, visapusiškai įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė visų actio Paulina būtinų sąlygų, todėl pareikšti ieškinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

46. CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl 2020 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos sprendimui įsiteisėjus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.