- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- e2A-257-340/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14838-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- BUAB „PCS 85“
- Atsakovas
- VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, UAB „Ruvesta“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „PCS 85“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „PCS 85“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“, ieškinį atsakovams VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ ir UAB „Ruvesta“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2013-07-15 VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, UAB „PCS 85“ ir UAB „Ruvesta“ pasirašytą susitarimą dėl mokėjimo prievolių įskaitymo pagal rangos sutartį Nr. VJSS12/01; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2014-01-31 pasirašytą Priedą Nr. 1 prie susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Ruvesta“ ieškovo BUAB „PCS 85“ naudai 2 319 Eur, 6 procentus metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ (užsakovas) ir UAB „PCS 85“ (rangovas) 2012-11-19 sudarė statybos rangos sutartį Nr. VJSS12/01, kurios vertė 1 464 592,58 Lt (424 175,33 Eur), šios sutarties finansavimas buvo numatytas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir Lietuvos Respublikos lėšomis pagal projektą „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų parko pristatymas pažintiniam turizmui“ Nr. VP2-1.3-ŪM-01-V-01-01. Pagal pasirašytą sutartį darbams atlikti rangovas UAB „PCS 85“ samdė visą eilę subrangovų, tame tarpe ir atsakovą UAB „Ruvesta“. Pažymėjo, jog 2013-07-15 VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, UAB „PCS 85“ ir UAB „Ruvesta“ pasirašė susitarimą dėl mokėjimo prievolių įskaitymo pagal rangos sutartį Nr. VJSS12/01 (toliau – Susitarimas), pagal kurį šalys susitarė, jog VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ atsiskaitys tiesiogiai su subrangovu UAB „Ruvesta“, o ne su rangovu UAB „PCS 85“. 2014-01-31 VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, UAB „PCS 85“ ir UAB „Ruvesta“ pasirašė Priedą Nr. 1 prie susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo (RUV20130715) (toliau – Priedas Nr. 1), pagal kurį šalys susitarė, jog konkrečią lėšų sumą, t. y. 8 009,34 Lt (2 319,66 Eur) VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, mokėtiną UAB „PCS 85“, sumokės subrangovui UAB „Ruvesta“. 2014-03-05 VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ atliko 8009,34 Lt mokėjimą subrangovui UAB „Ruvesta“. Nurodė, kad Turto arešto registro duomenimis, nuo 2012-11-28 UAB „PCS 85“ buvo taikyti areštai. Atsižvelgiant į tai, kad sandorių sudarymo metu (2013-07-15 ir 2014-01-31) UAB „PCS 85“ turtui ir turtinėms teisėms buvo taikytas areštas, ši įmonė neturėjo teisės disponuoti savo turtinėmis teisėmis, tame tarpe atlikti skolų įskaitymą. Įskaitymas, nepaisant tokio draudimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.39 str. 1 d., 4.48 str. 2 d.) ir dėl to yra niekinis (CK 1.80 str. 1 d.). Šalių sudarytas Susitarimas bei Priedas Nr. 1 pažeidė ieškovo turtui taikytą turto areštą ir dėl to ginčijami susitarimai negalioja nuo pat atlikimo momento (CK 1.78 str. 1 d.). Nurodė, kad ginčijamu Susitarimu ir Priedu Nr. 1 buvo pažeistas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, ginčijamų susitarimų pagrindu buvo suteikta pirmenybė tik vienam iš UAB „PCS 85“ kreditorių, t. y. UAB „Ruvesta“, kai tuo tarpu rangovas iš gautų lėšų turėjo atsiskaityti pagal vykdomuosius raštus, todėl buvo pažeisti kreditorių interesai ir CK 6.930 str. nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka. Be to, ieškovas ir atsakovai pažeidė privalomuosius antstolių patvarkymus, nes, nepaisant antstolių patvarkymų su įpareigojimu VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ pervesti lėšas, priklausančias UAB „PCS 85“, į antstolių depozitines sąskaitas, buvo atliktas įskaitymas. Pažymėjo, jog yra visos būtinos įstatymo numatytos sąlygos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais ir actio Pauliana pagrindu. Nurodė, jog bankroto administratorius apie ginčijamų sandorių sudarymą sužinojo gavus 2015-09-01 VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ raštą su priedais, todėl jis, reikšdamas ieškinį, ieškinio senaties termino nepraleido.Atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ (toliau – Atsakovas I) atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2013-07-15 ieškovas su UAB „Ruvesta“ (toliau – Atsakovas II) pasirašė subrangos Statybos darbų rangos sutartį Nr. PCS/RUV/20130715 (toliau – Subrangos sutartis) dėl apsauginės, priešgaisrinės signalizacijos ir elektroninių ryšių darbų objekte, kuriame ieškovas vykdė Rangos sutarties darbus. Tą pačią dieną, t. y. 2013-07-15, buvo pasirašytas ginčijamas trišalis Susitarimas dėl mokėjimo prievolių įskaitymo pagal Rangos sutartį Nr. VJSS12/01 tarp Ieškovo, Atsakovo I ir Atsakovo II. Atsakovui II, atlikus dalį darbų, 2014-01-31 buvo pasirašytas Priedas Nr. 1, kuriuo buvo nustatyta Atsakovui II mokėtina suma – 8 009,34 Lt (2 319,66 Eur) už Atsakovo II atliktus darbus pagal Ieškovo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr.PCS000000255 (2014-01-24) ir Atliktų darbų aktą Nr. 10 (2014-01-31). Priede Nr.1 nurodytą mokėtiną sumą (8 009,34 Lt) Atsakovui II Projekto vykdytojas (Atsakovas I) įtraukė į mokėjimo prašymą Nr. MP020 (2014-01-31) ir pateikė VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau – LVPA) ir, tik LVPA patvirtinus mokėjimo prašymą Nr. MP020 ir Ministerijai pervedus patvirtintas lėšas į Atsakovo I sąskaitą, nurodyta suma 2014-03-05 buvo pervesta tiesiogiai Atsakovui II, vykdant Susitarime Atsakovui I nustatytas prievoles Atsakovo II atžvilgiu. Pažymėjo, jog bankroto administratorius iki 2014-12-29 buvo susipažinęs su Atsakovo I sąskaitos išrašu, iš kurio buvo matyti, jog 2014-03-05 gavėjui UAB „Ruvesta“ Atsakovas I pervedė 8009,34 Lt (Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1677-871/2015 ieškovą atstovavo bankroto administratorius). Bankroto administratorius apie ginčijamą sandorį žinojo 2014 m. gruodžio mėnesį ir šis momentas laikytinas ieškinio senaties pradžia ir nėra jokių aplinkybių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas. Ieškovas praleido 1 metų ieškinio senatį ieškiniui pareikšti, todėl Atsakovas I prašė taikyti ieškinio senatį ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Pažymėjo, jog Susitarimo pagrindu nebuvo atliekami jokie įskaitymai, juo labiau skolų. Susitarimu nebuvo nustatytos jokios Atsakovo I piniginės prievolės Ieškovo naudai, Susitarimu buvo pakeistas mokėtojas, Susitarimo pagrindu Atsakovas I atlygino Atsakovui II jo savo jėgomis ir lėšomis atliktų darbų vertę, o Priedu Nr. 1 ginčo šalys iš esmės nenustatė, nepanaikino, nepakeitė jokių ginčo šalių tarpusavio prievolių. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad būtų areštuotas visas Ieškovo turtas, taip pat nėra nei vieno konkretaus turto arešto, iš kurio būtų matyti, kad yra areštuotos Ieškovo turtinės teisės ar Ieškovo lėšos pas trečiuosius asmenis 2013-07-15 dienai. Ieškovas savo teiginių, jog neva reikalavimo teisės (turtinės Ieškovo teisės) buvo perleistos tuo metu, kai tokios teisės buvo areštuotos, neįrodė. Priešingai, byloje esantys oficialūs dokumentai tik patvirtina, kad Ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo teisę disponuoti turtinėmis teisėmis, jos nebuvo areštuotos, disponavimas jomis nebuvo apribotas ar kitaip suvaržytas, todėl visiškai nėra pagrindo ginčijamus dokumentus pripažinti niekiniais pagal CK 1.80 str. Atsakovas I nesutiko su ieškovo argumentais, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kitų UAB „PCS 85“ kreditorių teisės (pablogėjo įmonės finansinė padėtis, sumažėjo mokumas, suteikta pirmenybės teisė prieš kitus kreditorius ir pan.). Nesant iškeltai bankroto bylai, visi kreditoriai yra lygiaverčiai ir įmonė turimas lėšas, reikalavimo teises ar kt. turėjo teisę paskirstyti savo nuožiūra, atsižvelgdama į tai, kas yra geriausia tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesams.Atsakovas UAB „Ruvesta“ (toliau – Atsakovas II) atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Ieškovas, Atsakovas I, Atsakovas II, pasirašydami ginčijamą Susitarimą ir Priedą Nr. 1, nesiekė atlikti priešpriešinių įsipareigojimų bei elgtis nesąžiningai, tai patvirtina aplinkybės, jog: Susitarimas pasirašytas tą pačią dieną kaip ir Subrangos sutartis, Susitarimo sudarymo dieną ir Subrangos sutarties vykdymo metu ginčo šalys Ieškovas ir Atsakovas II objektyviai neturėjo jokių priešpriešinių vienarūšių įsipareigojimų, todėl negalėjo dėl tokių įsipareigojimų susitarti, o ir nesant Susitarimo jokių priešpriešinių, juo labiau vienarūšių įsipareigojimų negalėjo būti, Subrangos sutartimi ir Susitarimu iš esmės buvo siekiama operatyvesnio ir tiesioginio atsiskaitymo už Atsakovo II atliktus darbus, o ne kitų tikslų, Priedu Nr. 1 buvo nustatytas iš Susitarimo kildinamos Atsakovo I prievolės Atsakovui II dydis, juo nebuvo nustatytos jokios papildomos ar naujos ginčo šalių teisės ir pareigos, nebuvo panaikintos jokios ankstesniais susitarimais (Subrangos sutartimi ir Susitarimu) nustatytos teisės ir pareigos, dėl ko šis priedas nėra sandoris. Ieškovas negali ginčyti Priedo Nr. 1, kadangi jis nėra sandoris (CK 1.63 str.), be to Ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų taikyti actio Pauliana institutą. Nėra actio Pauliana būtinosios sąlygos – Ieškovo kreditorių interesų pažeidimo, nes Ieškovas, sudarydamas viešojo pirkimo-pardavimo Rangos sutartį su Atsakovu I, vykdė komercinę veiklą, t. y. užsitikrino sau galimybę uždirbti papildomas lėšas, skirtas atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, kad Atsakovui II nekilo jokių abejonių dėl to, kad Susitarimo sudarymo momentu ir jo vykdymo metu Ieškovo finansinė būklė yra bloga. Pažymėjo, jog jis niekuomet nėra gavęs nei iš Ieškovo, nei iš Atsakovo I nei žodinių, nei rašytinių paaiškinimų dėl Ieškovo turimų kreditorių, taip pat nėra gavęs jokių antstolių patvarkymų, susijusių su vykdytais priverstiniais Ieškovo turto ir/ar turtinių teisų areštais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-17 sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijami sandoriai pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, taip pat šio sandorio įtakos bankrutuojančios įmonės mokumui. Ginčijamais sandoriais UAB „PCS 85“ nebuvo nustatytos naujos ar didesnės apimties turtinės prievolės, negu jos būtų egzistavusios, nesudarius minėtų sandorių, nebuvo perleistas ieškovo turtas ar piniginės lėšos tretiesiems asmenims. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog ginčijamais sandoriais buvo perleistos UAB „PCS 85“ piniginės lėšos, iš kurių įmonės kreditoriai galėjo patenkinti savo finansinius reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „PCS 85“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Ginčijamo Susitarimo sudarymo momentu 2013-07-15 apeliantui buvo taikyta 10 turto arešto aktų, kurių bendra areštuoto turto suma sudarė 97 468,49 Eur. Nepaisant Turto arešto registre įregistruotų areštų, apeliantas turėjo eilę ankstesnių įsipareigojimų kreditoriams, kurie remiantis suteiktomis paslaugomis ir išrašytomis PVM SF turėjo neginčijamą pirmumo teisę Atsakovo II atžvilgiu. Įskaitymas pažeidė CK 6.930¹ str. nustatytą imperatyvią normą. Kadangi UAB „PCS 85“ neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėjo atsiskaitymus atlikti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (3 eilė) bei su kitais kreditoriais pagal vykdomuosius dokumentus (4 eilė). Apeliantas privalėjo naudoti finansinius išteklius pagal įstatymą ir atsiskaityti su kreditoriais eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė, tuo pažeidė įstatymą.Esant areštuotam turtui, įskaitymas, nėra galimas neįvykdžius turto arešto akte nurodytų įpareigojimų pilna jų apimtimi, nes tai iš esmės reikštų disponavimą uždrausta teise – tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to toks sandoris yra niekinis (CK 1.80 str. 1 d.). Vilniaus apygardos teismo 2016-11-14 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-2407-345/2016, konstatuota, kad nuo 2013-06-19 UAB „PCS 85“ sudaryti užskaitų ar kitokios formos UAB „PCS 85“ turtinių teisių perleidimo sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir toks konstatavimas šios bylos kontekste yra prejudicinis faktas. Vilniaus apygardos teismo 2017-02-28 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-488-656/2017, kurioje buvo nagrinėjami su šia byla betarpiškai susiję faktai bei aplinkybės, teismas konstatavo, kad sandoriai (2013-04-11 susitarimas dėl prievolių įskaitymo, susitarimas dėl reikalavimo perleidimo Nr. 2, 2013-07-01 susitarimas dėl reikalavimo perleidimo Nr.5) prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo išaiškinimus, laikytina, kad 2013-07-15 VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, UAB „PCS 85“ ir UAB „Ruvesta“ pasirašytas susitarimas dėl mokėjimo prievolių įskaitymo pagal rangos sutartį Nr. VJSS12/01 ir 2014-01-31 VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, UAB „PCS 85“ ir UAB „Ruvesta“ pasirašytas Priedas Nr. 1 prie susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo pripažintini niekiniais, tame tarpe ir prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms pagrindu (CK 1.80 str. 1 d.).Teismų praktikoje pripažįstama, jog tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtu iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir, ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Nagrinėjamu atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad UAB „PCS 85“, esant sunkiai finansinei situacijai, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių – UAB „Ruvesta“. Susitarimo sudarymo metu, t. y. 2013-07-15, UAB „PCS 85” turtinė padėtis buvo itin sunki. Pasirašant Susitarimą, Atsakovui II nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė gauti reikalavimo patenkinimą prieš kitus UAB „PCS 85“ kreditorius. Sudarytas sandoris neabejotinai pažeidė BUAB „PCS 85“ kreditorių teises.Remiantis rangos Sutartimi, darytina išvada, kad atsakovas BUAB „Jeruzalės skulptūrų sodas“ tiesiogiai turėjo atsiskaityti būtent su apeliantu BUAB „PCS 85“. Ginčijamas reikalavimų prievolių įskaitymas pažeidė Rangos sutartį dalyje dėl atsiskaitymo, kadangi tiesioginis atsiskaitymas su Atsakovu II (subrangovu), kuris buvo nusamdytas apelianto, nebuvo numatytas pagrindinėje Rangos sutartyje.Atsakovai VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ ir UAB „Ruvesta“ atsiliepimų į ieškovo BUAB „PCS 85“ apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl actio Pauliana instituto aiškinimo ir taikymo dėl ko neteisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sandorių, kuriais nustatytas viešosios įmonės tiesioginis atsiskaitymas su subrangovu pripažinimo negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana) bei CK 1.80 straipsnio 1 dalį.Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį motyvuodamas, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijami sandoriai pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, taip pat šio sandorio įtakos bankrutuojančios bendrovės mokumui. Ginčijamas sandoriais bankrutuojančiai bendrovei nebuvo nustatytos naujos ar didesnės apimties turtinės prievolės, nebuvo perleistas ieškovo turtas ar piniginės prievolės; ieškovė nepagristai teigia, jog ginčijamais sandoriais buvo perleistos bankrutuojančios bendrovės piniginės lėšos, iš kurių kreditoriai galėjo patenkinti savo reikalavimus. Teisėjų kolegija su teismo išvadomis nesutinka.Actio Pauliana instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003 kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, kt.).Nagrinėjamos bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2014-08-20 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „PCS 85 ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „TOP CONSULT“; nutartis įsiteisėjo 2014-10-24. 2015-03-17 buvo patvirtintas BUAB „PCS 85“ kreditorių sąrašas bendrai 421092,40 Eur sumai. Patikrinęs bankrutuojančios bendrovės sandorius, bankroto administratorius nustatė, kad 2012-11-19 atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūros sodas“ ir bankrutuojanti bendrovė sudarė statybos rangos sutartį Nr. VJSS12/01 dėl 1464592,58 Lt sutartinės vertės statybos darbų atlikimo; sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu. Darbų finansavimas buvo numatytas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Ieškovė, faktiškai atlikdama generalinio rangovo funkcijas, samdė subrangovus darbams pagal sutartį atlikti; 2013-07-15 buvo sudaryta subrangos sutartis su UAB „Ruvesta“. 2013-07-15 ieškovė ir atsakovai pasirašė susitarimą dėl mokėjimo prievolių įskaitymo pagal sutartį; susitarė, kad atsakovė VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūros sodas“ visas UAB „PCS 85“ mokėjimo prievolės bendrovei UAB „Ruvesta“ pagal 2013-07-15 statybų rangos sutartį (subrangos), atliktų darbų aktus ir sąskaitas - faktūras, mokės ne UAB „PCS 85“, o tiesiogiai UAB „Ruvesta“, per tris dienas nuo pinigų įplaukimo į VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūros sodas“ sąskaitą. 2014-01-31 ieškovė ir atsakovas pasirašė priedą prie susitarimo dėl prievolių mokėjimo įskaitymo, pagal kurį susitarė, kad ieškovei mokėtina suma UAB „Ruvesta“ yra 8009,34 Lt ir 7 proc. netesybų VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūros sodas“ įsipareigojo sumokėti UAB „Ruvesta“. 2014-03-05 atsakovas VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūros sodas“ atliko 8009,34 Lt mokėjimą į UAB „Ruvesta“ banko sąskaitą.Dėl ieškinio senaties. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu pagal kreditoriaus reikalavimą apginti jo teises. Pirmosios instancijos teisme atsakovai reikalavo taikyti ieškinio senatį, tačiau teismas ieškinio senatį netaikė. Atsakovai nepateikė apeliacinio skundo dėl ieškinio senaties netaikymo, t.y. ginčo dėl ieškinio senaties apeliacinės instancijos teisme nebeliko.Dėl kreditorių teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos išvada, kad ieškovė neįrodė bankrutuojančios bendrovės kreditorių teisių pažeidimo yra nepagrįsta; nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės duoda pagrindą daryti priešingą išvadą.CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės; t.y. sąrašas nėra baigtinis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012, kt.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 taip pat išaiškino, kad nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos privilegijos vienam kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai lemia išvadą, kad nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų, tačiau faktinės bylos aplinkybės tokių aplinkybių buvimo nepatvirtina. Aplinkybė, kad ieškovei iškelta bankroto byla įrodo, kad bendrovė neturi pakankamai turto visų kreditorių reikalavimams patenkinti.Vilniaus apygardos teismas 2014-08-20 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „PCS 85 ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „TOP CONSULT“, civilinė byla Nr. B2-3575-585/2014. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo teismas konstatavo, kad nors pačios bendrovės pateikto kreditorių sąrašo duomenimis, pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudarė 291595,51 Lt, tačiau atsižvelgiant į byloje surinktus rašytinius įrodymus, tarp jų – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-27 vykdomąjį raštą, 2014-02-11 palūkanų skaičiavimo aktą, 2013-06-17 sprendimą už akių ir 2013-03-26 teismo įsakymą, visų pradelstų įsipareigojimų suma sudarė 638418 Lt suma. Taip pat buvo nustatyta, kad bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų valstybės ir Sodros biudžetams 638 418,81 Lt sumoje. Teismas nustatė, kad 2013-09-30, 2014-01-07, 2014-05-12 bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas atmetė bendrovės pareiškimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas vertino tai, kaip netiesioginį įrodymą, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ar vienetiniai, t.y. bendrovė yra nemoki. Įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, kad bendrovė 2014-08-20 buvo nemoki; dalis pradelstų įsipareigojimų kreditoriams susiformavo ginčijamų sandorių sudarymo, nuo 2013 m. kovo mėn. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bankrutuojančios bendrovės (ieškovės), atsakovės VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūros sodas“ ir atsakovės UAB „Ruvesta“ 2013-07-15 susitarimas dėl atsakovės VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūros sodas“ tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu UAB „Ruvesta“ ir šio susitarimo priedas Nr. 1, apsirašytas 2014-01-31 dėl konkrečios sumos, pagal sutartį mokėtinos ieškovei, perdavimo tiesiogiai subrangovui, pažeidžia kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių, kurių reikalavimai bankrutuojančiai bendrovei atsirado anksčiau, teises gauti nors dalį atsiskaitymo.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantės argumentais, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant ieškovei pritaikyto turto arešto sąlygas. Bylos duomenimis turto arešto registre nuo 2013-05-22 įregistruotas Turto arešto aktas Nr. 2013028292 45 923,52 Lt (13 300,37 Eur) sumai, ginčijamo susitarimo sudarymo momentu 2013-07-15 bankrutuojančiai bendrovei buvo taikyti 10 arešto aktų bendrai 97 468,49 Eur sumai įvairių kreditorių naudai; preziumuojama, kad atsakovėms viešojo registro duomenys buvo žinomos. Bylos duomenimis 2013-07-16 raštu, atsakant į antstolės A. S. 2013-07-08 patvarkymą, atsakovė VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ atsakė, kad jokių priklausančių UAB „PCS 85“ lėšų neturi. 2013-08-13 raštu, atsakant į antstolio V. Č. 2013-06-19 patvarkymą atsakovė nurodė, kad UAB PCS 85“ priklausančio turto neturi. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės, pasirašydamos 2013-07-15 susitarimą dėl tiesioginio atsiskaitymo su UAB „PCS 85“ subrangovu UAB „Ruveda“ ir 2014-01-31 susitarimo priedą dėl 8009, 34 Lt pervedimo subrangovui UAB „Ruvesta“, žinojo, kad susitarimų tikslas buvo gauti pinigus, apeinant UAB „PCS 85“ turto areštą, pažeidžiant kreditorių, kurių reikalavimo teisės į UAB „PCS 85“ atsirado anksčiau ir kurių naudai buvo taikyti areštai UAB „PCS 85“ turtui (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „Ruvesta“ kaip ieškovės subrangovė ir savo srities profesionalė, negalėjo nežinoti, kad sutartis su ieškovė sudaryta viešojo pirkimo būdu. Šalių sutartinių santykių tyrimas Viešojo pirkimų įstatymo normų kontekste nėra nagrinėjamos bylos dalykas, tačiau pažymėtina, kad Viešojo pirkimo įstatymo normos neleidžia viešojo pirkimo sutarties šalims laisvai keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas. Nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo sutartimi numatyta šalių atsiskaitymo tvarka buvo pakeista.Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pagrįstai pasirėmė Vilniaus apygardos teismo 2016-08-01 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e23855-275/2016, kuriuo konstatuota, kad UAB PCS 85“ finansinė būklė 2012 m. gruodžio 5 d. buvo sunki, bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2407-345/2006, kuriuo konstatuota, kad nuo 2013 m. birželio 19 d. UAB „PCS85 buvo nemoki bei sudaryti nuo 2013 m. birželio 19 d. užskaitų ar kitokios formos UAB „PVS 85“ turtinių teisių perleidimo sandoriai pažeidė kreditorių teises. Teisėjų kolegija sutinka, kad išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės yra analogiškos, todėl įsiteisėjusias teismo sprendimais nustatyti faktai vertinti kaip prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje.Byloje nustatytos visos actio Pauliana sąlygos pripažinti ginčijamus sandorius nuo sudarymo momento negaliojančiais ir taikyti restituciją, atstatant šalis į buvusią padėtį, taikant restitucija ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., ieškovei iš atsakovės UAB „Ruvesta” priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 319 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-05-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl jo priėmus naują sprendimą buvo patenkinti visi materialieji ieškovės reikalavimai. Atitinkamai iš naujo turi būti paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą (CPK 83 straipsnio 1 dalis 8 punktas). Žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą sudaro po 240 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovių priteisiama po 240 Eur žyminio mokesčio valstybės biudžetui.Ieškovė sumokėjo 1232,50 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 637,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto tokių paslaugų maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis (po 935 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2013-07-15 VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“, UAB „PCS 85“ ir UAB „Ruvesta“ pasirašytą susitarimą dėl mokėjimo prievolių įskaitymo pagal rangos sutartį Nr. VJSS12/01 ir 2014-01-31 pasirašytą Priedą Nr. 1 prie susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Ruvesta“ ieškovo BUAB „PCS 85“ naudai 2 319 (du tūkstančius tris šimtus devyniolika) Eur bei 6 procentus metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei BUAB „PCS 85“(įmonės kodas 302502129) iš atsakovių VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ (įmonės kodas 301829633) ir UAB „Ruvesta“ (įmonės kodas 224994970) po 935 (devynis šimtus trisdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovių VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodas“ (įmonės kodas 301829633) ir UAB „Ruvesta“ (įmonės kodas 224994970) po 240 (du šimtus keturiasdešimt) Eur valstybės biudžetui.