Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PCS 85“ ir atsakovės viešosios įstaigos „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PCS 85“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“, trečiajam asmeniui V. A., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

2. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės atliktų mokėjimų tiesiogiai ieškovei bei ieškovės subrangovėms, galiojant antstolių patvarkymams areštuoti skolininkei (šiuo atveju ieškovei) priklausančias lėšas, esančias pas atsakovę.

3. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. birželio 29 d. antstolis V. Č. patvarkymu Nr. 0116/13/01674 adresuotu VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS” areštavo BUAB „PCS 85” priklausančias turtines teises į esamas ir būsimas lėšas ir turtą; uždraudė ieškovei priimti reikalavimų įvykdymą, valdyti ar disponuoti areštuotomis turtinėmis teisėmis 55 764,17 Lt apimtimi; informavo VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS”, kad jeigu yra ar bus BUAB „PCS 85” priklausančių piniginių lėšų, privaloma jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2013 m. liepos 8 d. antstolė A. S. patvarkymu Nr. 0177/13/00302 įpareigojo VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS” per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti duomenis apie VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS” žinioje esantį BUAB „PCS 85” priklausantį turtą bei šiam asmeniui (jo naudai) VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS” mokėtinas pinigų sumas, nurodant kokiu pagrindu ir per kokį terminą jos turi būti išmokėtos; nurodė, kad nuo patvarkymo gavimo visi VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS” vykdytini mokėjimai BUAB „PCS 85” naudai 49 781,99 Lt sumai turi būti vykdomi į antstolės depozitinę sąskaitą. 2013 m. liepos 24 d. antstolis D. T. patvarkymu dėl turtinių teisių areštavo VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS” skolininkei BUAB „PCS 85“ priklausančias turtines teises ir jai išmokėtinas pinigines lėšas; nustatė 30 762,42 Lt turto arešto mastą; nurodė skolininkei, kad ji neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo, taip pat valdyti ir disponuoti areštuojama turtine teise; nurodė skolininkei prievolę pagal suėjusius mokėjimo terminus – pinigines lėšas išmokėtinas BUAB „PCS 85“, pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

5. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2013 m. liepos 16 d. raštu, atsakant į antstolės A. S. 2013 m. liepos 8 d. patvarkymą, VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ nurodė, kad jokių sumų BUAB „PCS 85“ mokėti neturi. 2013 m. rugpjūčio 13 d. raštu, atsakant į antstolio V. Č. 2013 m. birželio 19 d. patvarkymą, atsakovė nurodė, kad patvarkymą gavo 2013 m. liepos 20 d., vadovė perskaitė 2013 m. rugpjūčio 8 d., VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ žinioje BUAB „PCS 85“ priklausančio turto nėra. 2013 m. rugpjūčio 13 d. raštu, atsakant į antstolio D. T. 2013 m. liepos 24 d. patvarkymą, VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ nurodė, kad patvarkymą gavo 2013 m. liepos 25 d., vadovė perskaitė 2013 m. rugpjūčio 8 d. bei, kad VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ žinioje BUAB „PCS 85“ priklausančio turto nėra.

6. Iš bylos duomenų matyti, kad 2013 m. gruodžio 12 d. VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ grynais pinigais sumokėjo BUAB „PCS 85“ 48 000 Lt pagal kasos pajamų orderį Nr. PCS0000097; 2014 m. kovo 4 d. atsakovė grynais pinigais sumokėjo BUAB „PCS 85“ 48 000 Lt pagal kasos pajamų orderį Nr. PCS0000098.

7. VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“, BUAB „PCS 85“ ir UAB „Vilterma“ 2013 m. kovo 25 d. pasirašė susitarimą dėl mokėjimo prievolių įskaitymo pagal Rangos sutartį. 2013 m. liepos 16 d. priedu Nr. 1 prie Susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo šalys susitarė, kad VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ įsipareigoja susitarimo pagrindu ir jame nustatyta tvarka sumokėti UAB „Vilterma“ 122 948,86 Lt (2 punktas). 2013 m. rugsėjo 5 d. atsakovė atliko UAB „Vilterma“ 122 948,86 Lt (35 608,45 Eur) mokėjimą.

8. VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“, BUAB „PCS 85“ ir MB „Meno industrija“ 2013 m. spalio 29 d. pasirašė susitarimą dėl mokėjimo prievolių įskaitymo; 2013 m. lapkričio 19 d. pasirašė priedą Nr. 1 prie susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo; 2013 m. gruodžio 12 d. atsakovė atliko 23 024,64 Eur mokėjimą į MB „Meno industrija“ sąskaitą; 2014 m. kovo 5 d. 2 478,22 Eur atsakovė atliko mokėjimą MB „Meno industrija“.

9. Kaip jau nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė, po antstolių patvarkymų apie ieškovės turto areštą įteikimo, pervesdama ieškovei bei UAB „Vilterma“ ir MB „Meno industrija“ lėšas, atliko neteisėtus veiksmus. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad atsiskaitymai įvykdyti iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų paramos.

10. CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis, arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo.

11. Aiškindamas minėtą nuostatą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant šią teisės normą svarbu nustatyti, kokiu tikslu draudžiama vykdyti išieškojimus, nes nustatyti ribojimai turi būti taikomi proporcingai siekiamam tikslui, taip pat pažymėjęs, kad CPK 668 straipsnio 3 dalis yra skirta sklandžiam ES projektų vykdymui užtikrinti ir tam skirtoms lėšoms apsaugoti, tačiau tai nėra nepagrįstas kreditoriaus teisių suvaržymas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti aiškinamasi, kokios lėšos yra skirtos projektui vykdyti, ar projekto tikslai yra pasiekti ir ar įstatymo nustatyta apsauga yra būtina projektui įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2013).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 19 d. šalys sudarė Statybos rangos sutartį Nr. VJSS12/01, kuria ieškovė nustatytu terminu įsipareigojo atlikti ir perduoti darbus, o užsakovė VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutarties kainą (2.1 punktas). Sutarties 9.2 punkte nurodyta, kad apmokėjimas už atliktus darbus bus finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, kurios skirtos užsakovo įgyvendinamam projektui. Rangovui tinkamai atlikus darbus, užsakovas privalo sumokėti sutarties kainą. Taigi, visų pirma, Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinė parama buvo skirta būtent darbų užsakovei VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ (paramos gavėjai), o ne ieškovei (rangovei). Antra, iš Sutarties 9.2 punkto matyti, kad paramos gavėja turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove už faktiškai jos, kaip rangovės, atliktus darbus iš atsakovės gautos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, o byloje ginčo, kad lėšos, nors antstolių patvarkymų priėmimo metu dar nebuvo išmokėtos ieškovei, tačiau jai priklausė už faktiškai atliktus darbus, nėra. Trečia, kaip matyti iš nutarties 17 punkte aptartų patvarkymų turinio, paramos gavėjos lėšos areštuotos nebuvo, o areštuota ieškovei priklausanti išmokėti piniginių sumų dalis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad įstatyme (CPK 668 straipsnio 3 dalis) nėra draudimo nukreipti išieškojimą į lėšas, kurių kilmė nors ir yra iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, tačiau kurios nebepriklauso paramos gavėjai, sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nevertino lėšų paskirties, tačiau atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo taikyti CPK 668 straipsnio 3 dalyje numatytos lėšų apsaugos.

13. Taigi atsakovė, nevykdydama antstolių patvarkymų, be pagrindo mokėtinas lėšas išmokėjo tiesiogiai ieškovei bei UAB „Vilterma“ ir MB „Meno industrija“, taip atlikdama neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), nes pagal antstolių patvarkymus lėšas turėjo pervesti į antstolių depozitines sąskaitas. Tačiau ieškovė, reikalaudama taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti patirtos žalos atlyginimą, privalo įrodyti ne tik atsakovės neteisėtus veiksmus, bet ir patį patirtos žalos faktą ir jos dydį bei priežastinį ryšį, t. y., kad žalą patyrė būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų.

14. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Dėl ieškovei išmokėtos 27 803,52 Eur sumos

15. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą netenkinti jos ieškinio dėl žalos atlyginimo dalyje dėl 27 803,52 Eur sumos, išmokėtos grynaisiais pinigais ieškovės vadovui, netinkamai išaiškinęs ir taikęs priežastinį ryšį, kaip vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, reglamentuojančias teisės normas, bei nepagrįstai nusprendęs, kad ieškovei nepadaryta žalos. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

16. Nagrinėjamu atveju, atsakovei grynais pinigais išmokėjus ieškovei pagal rangos sutartį mokėtinas sumas (27 803,52 Eur), ieškovės turtinė padėtis niekaip nepablogėjo, t. y. jos turimas turtas nesumažėjo, o skolų bendrovės kreditoriams apimtis (pasyvas) nepadidėjo, kas patvirtina realios žalos, kaip kad ji apibūdinta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, nebuvimą. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovės mokėjimais nebuvo padaryta žala ir ieškovės kreditoriams, nes bankrutavusios bendrovės kreditorių, kurių interesus, prasidėjus bankroto procesui, gina bankroto administratorius, žala yra išvestinė iš bendrovės patirtos žalos – ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar turto sumažėjimo atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, o šiuo atveju, kaip minėta, atsakovei išmokėjus ieškovei priklausančias pinigines sumas, nei sumažėjo bankrutavusios bendrovės turtas, nei išaugo jos skolos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės kreditorių galimybių patenkinti jų reikalavimus sumažėjimas įvyko ne dėl atsakovės veiksmų – mokėjimų ieškovei, nepaisant antstolių patvarkymų mokėjimus atlikti į antstolių depozitines sąskaitas, kaip tokių, bet dėl tolimesnio ieškovės vadovo gautų lėšų panaudojimo. Būtent dėl ieškovės vadovo veiksmų pasikeitė bendrovės turtinė padėtis, tačiau šioje byloje yra sprendžiama dėl atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo, o ne dėl ieškovės vadovo veiksmų (ne)teisėtumo.

17. Apeliantė BUAB „PCS 85“ pagrįstai nurodo, kad jeigu atsakovė nebūtų išmokėjusi ieškovės vadovui grynais pinigais 27 803,52 Eur sumą, pažeisdama antstolių patvarkymus ieškovei priklausančias lėšas pervesti į antstolių depozitines sąskaitas, t. y. neįvykdžiusi neteisėtų veiksmų, šios lėšos, tikėtina, nebūtų prarastos ir iškėlus bankroto bylą ieškovei, būtų perduotos bankroto administratoriui disponuoti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės neteisėti veiksmai patys savaime nėra pakankama kreditorių galimybių gauti jų reikalavimų patenkinimą sumažėjimo priežastis, todėl pripažintina, kad apeliantės nurodomas priežasties – pasekmės ryšys pernelyg nutolęs ir neatitinka CK 6.247 straipsnyje įtvirtintos vienos iš būtinųjų civilinei atsakomybei taikyti sąlygos – priežastinio ryšio – sampratos.

18. Esant nenustatytoms dviem būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms – žalai ir priežastiniam ryšiui – civilinės atsakomybės taikymas, t. y. ieškovės prašomos 27 803,52 Eur žalos priteisimas, kurį ji kildina iš atsakovės grynųjų pinigų išmokėjimo ieškovės vadovui, negalimas. Nenustačius civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų visumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje ieškovės ieškinį atmetė, nes atsakovė negali būti laikoma savaime atsakinga už tolimesnį ieškovei išmokėtų lėšų panaudojimą, disponavimo jomis tinkamumą (netinkamumą).

Dėl 35 608,45 Eur ir 25 499,86 Eur sumų sumokėjimo UAB „Vilterma“ bei MB „Meno industrija“

19. Minėta, kad ieškovė, reikalaudama taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti patirtos žalos atlyginimą, privalo įrodyti ne tik atsakovės neteisėtus veiksmus, bet ir patį patirtos žalos faktą ir jos dydį bei priežastinį ryšį. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad ieškovė turi pareigą įrodyti, jog nebuvus atsakovės neteisėtų veiksmų (šiai lėšų nepervedus tiesiogiai UAB „Vilterma“ ir MB „Meno industrija“), ieškovė nebūtų patyrusi reikalaujamos atlyginti dydžio žalos, o sąžiningi BUAB „PCS 85“ kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimus į tretiesiems asmenims pervestas sumas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad ji, atsakovės pervestas lėšas UAB „Vilterma“, negali susigrąžinti iš UAB „Vilterma“, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė; tuo tarpu dėl žalos, patirtos dėl piniginių lėšų pervedimo MB „Meno industrija“, sprendė, kad MB „Meno industrija“ neturi turto, iš kurio ieškovė galėtų išsiieškoti skolą, todėl, atsižvelgdamas į tai, jog susitarimus, kurių pagrindu neteisėtai buvo pervestos lėšos, sudarė ir ieškovė, priteistinos žalos dydį mažino 50 proc. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos teismo išvados padarytos iš dalies netinkamai įvertinus bylos duomenis. Kaip teisingai nurodo apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalos faktą bei priežastinį ryšį sieja vien tik su ieškovės galimybėmis išsiieškoti pervestas lėšas iš neteisėtai jas gavusių bendrovių. Juo labiau kad tiek UAB „Vilterma“, tiek ir MB „Meno industrija“ yra likviduotos dėl bankroto ir išregistruotos iš Juridinių asmenų registro, todėl darytina išvada, jog ieškovė neturi jokių realių galimybių atsakovės pervestas sumas išsiieškoti iš abiejų bendrovių, o ne tik iš MB „Meno industrija“. Nepaisant to, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų ir ji mokėtinas sumas būtų pervedusi į antstolių depozitines sąskaitas, o ne į konkrečių trečiųjų asmenų sąskaitas, antstoliai, vykdydami jiems pateiktus vykdomuosius dokumentus bei atlikdami vykdymo veiksmus, būtų galėję atsakovės mokėtinas sumas paskirstyti įstatymų nustatyta reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumo tvarka (CPK 754 straipsnis). Kadangi atsakovė nesilaikė antstolių patvarkymuose išdėstytų nurodymų ieškovei priklausančias lėšas pervesti į antstolių depozitines sąskaitas ir todėl buvo patenkinti tik konkrečių ieškovės kreditorių (UAB „Vilterma“ ir MB „Meno industrija“) reikalavimai, taip sumažinant likusių ieškovės sąžiningų kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus, konstatuotinas neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Būtent atsakovės neteisėti veiksmai, pervedant lėšas UAB „Vilterma“ ir MB „Meno industrija“, buvo pirminiai, esantys tiesioginiame priežastiniame ryšyje su antstolių patvarkymų pažeidimu bei neteisėtu lėšų išmokėjimu tretiesiems asmenims, dėl ko atsakovės mokėtinos lėšos negalėjo būti paskirstytos antstolių įstatymų nustatyta tvarka.

20. Nustačius, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė žalos ir egzistuoja jos bei neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys, būtina nustatyti patirtos žalos dydį. Ieškovė teigia, kad padarytos žalos dydis yra lygus neteisėtai pervestų sumų bendrai vertei. Atsakovė, nesutikdama su tokiu vertinimu, nurodo, kad žala galėtų būti tik vykdymo procese nepatenkinti ir teismo bankroto procese patvirtinti UAB „Ginestra“ ir UAB „Vilniaus Rentinys“ reikalavimai 10 126,66 Eur sumoje. Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytų neteisėtų veiksmų patyrė žalos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei neteisėtai pervedus pinigines lėšas tretiesiems asmenims, o ne į antstolių depozitines sąskaitas pagal jų patvarkymus, likusiems ieškovės kreditoriams buvo sumažintos galimybės patenkinti finansinius reikalavimus atsakovės tiesiogiai tretiesiems asmenims sumokėtų sumų dydžiu, todėl ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų viso patyrė 61 108,31 Eur žalos (35 608,45 Eur + 23 021,64 Eur + 2 478,22 Eur). Aplinkybė, jog UAB „Monorento“ ir UAB „Ginjuta“ nėra ieškovės kreditorės bankroto byloje negali paneigti ieškovės patirtos žalos dydžio, kurią ji patyrė ne dėl išaugusių įmonės skolų ar turto sumažėjimo, o dėl sumažėjusių galimybių patenkinti likusių ieškovės sąžiningų kreditorių finansinius reikalavimus.

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kai prievolė netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, teismas turi teisę atitinkamai sumažinti skolininko atsakomybę. Skolininko atsakomybės dydis nustatomas lyginant skolininko ir kreditoriaus kaltę. Tokiu atveju kaltė yra ne tiktai atsakomybės sąlyga, bet ir priemonė atsakomybės dydžiui nustatyti. CK normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nustatyta, kad kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Nors ieškovė nurodo, kad žala jai kilo iš atsakovės atliktų mokėjimų tretiesiems asmenims, o ne iš sudarytų Susitarimų dėl tokių mokėjimų atlikimo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vis dėl to svarbu įvertinti ir pačių Susitarimų, kurių pagrindu atsakovė atliko mokėjimus tretiesiems asmenims, sudarymo aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-698-577/2017, pripažindamas niekiniais ir negaliojančiais Susitarimus tarp VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“, BUAB „PCS 85“ ir MB „Meno industrija“ dėl mokėjimo prievolių įskaitymo, konstatavo, kad šalys siekė ir susitarė, kad užsakovės (VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“) rangovei (BUAB „PCS 85“) pagal 2012 m. lapkričio 19 d. Statybos rangos sutartį Nr. VJSS21/01 mokėtinos sumos būtų mokamos tiesiogiai subrangovei MB „Meno industrija“ (Sprendimo 15 punktas) bei, kad joks įstatymas, sutartis ar teismo sprendimas, kuris būtų įpareigojęs šalis pakeisti anksčiau sudarytoje Rangos sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką, nenurodytas, t. y. šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių (Sprendimo 22 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors byloje ir konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai po antstolių patvarkymų apie ieškovės turto areštą įteikimo pervedant lėšas UAB „Vilterma“ ir MB „Meno industrija“, tačiau išvengti mokėjimų į antstolių depozitines sąskaitas siekė ir pati ieškovė. Pažymėtina, kad nors Susitarimai tarp ieškovės, atsakovės ir UAB „Vilterma“ nėra pripažinti negaliojančiais, tačiau eilė teismų sprendimų, kuriais panašaus pobūdžio susitarimai buvo pripažinti negaliojančiais, leidžia spręsti apie tokius pačius ieškovės siekius, sudarant susitarimą ir su UAB „Vilterma“. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti iš atsakovės priteistiną žalą nuo 61 108,31 Eur iki 30 554,15 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Anksčiau nurodytos teisėjų kolegijos išvados sudaro pagrindą pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas priteisti žalą dėl UAB „Vilterma“ atlikto mokėjimo iš atsakovės atmestas. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priežastinį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, atliekant mokėjimus UAB „Vilterma“, ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 30 554,15 Eur žalos, patirtos dėl atliktų mokėjimų UAB „Vilterma“ ir MB „Meno industrija“, atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

23. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 683 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei 7,16 Eur pašto išlaidų, valstybei priteisiamos iš atsakovės VšĮ „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“.

24. Atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patyrė 870 Eur atstovavimo išlaidų, todėl, tenkinus ieškinį iš dalies, atsakovės naudai iš ieškovės administravimui skirtų lėšų priteistina 295,80 Eur atstovavimo išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantės prašė jų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė viso patyrė 737 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, teisėjų kolegija prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkina. Ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „PCS 85“ iš atsakovės viešosios įstaigos „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ 30 554,15 Eur (trisdešimt tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 15 centų) žalos atlyginimo ir 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (30 554,15 Eur) už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės viešosios įstaigos „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ 690,16 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų 16 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PCS 85“ administravimui skirtų lėšų atsakovei viešajai įstaigai „VILNIAUS JERUZALĖS SKULPTŪRŲ SODAS“ 295,80 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.