Kauno apylinkės teismo sprendimas

Trečiasis asmuo VMI teismo posėdyje nedalyvavo, jai buvo tinkamai pranešta apie posėdžio datą, laiką ir vietą, neatvykimo priežastys nežinomos. Byloje gautas atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. duomenimis pagal VMI apskaitomas prievoles B. K. skola biudžetui sudaro – 263,54 Eur ATPK baudos, M. K. skola biudžetui sudaro – 1,86 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Lietuvos antstolių rūmų duomenimis išieškojimas iš B. K. valstybės, atstovaujamos VMI naudai yra vykdomas: antstolės Eurikos Rulienės kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 289,00 Eur, antstolės Eurikos Rulienės kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 380,00 Eur ir antstolio Andriaus Liaškovo kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 53,24 Eur. VMI mano, kad B. K. ir M. K. skoliniai įsipareigojimai valstybei, atstovaujamai VMI yra asmeninio pobūdžio ir laikytini asmeninėmis prievolėmis, už šias prievoles skolininkai atsako savo asmeniniu turtu. VMI prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Prašo civilinę bylą Nr. e2-3002-955/2019 parengiamajame ir bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžiuose nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant (e. b. 6 t., l. 26–29).

Tretieji asmenys UAB „4finance“, UAB „Katalogas“, EOS Credit Funding DAC, UAB „Julianus Inkaso“, Bigbank AS filialas, T. K., antstolė Reda Stašenienė, antstolė Rima Adomaitienė, antstolė Doloresa Petronaitienė, antstolė Vaiva Šimkienė, antstolė Eurika Rulienė, antstolė Jurgita Žilinskaitė teismo posėdyje nedalyvavo, jiems buvo tinkamai pranešta apie posėdžio datą, laiką ir vietą, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų ar atsiliepimų negauta.

Trečiasis asmuo antstolė Audronė Adomaitienė teismo posėdyje nedalyvavo, jai buvo tinkamai pranešta apie posėdžio datą, laiką ir vietą, neatvykimo priežastys nežinomos, gautas prašymas nagrinėti civilinę bylą antstolei nedalyvaujant (e. b. 7 t., l. 114).

2019 m. lapkričio 4 d. posėdžio metu, dalyvaujant psichologei Inai Božokienei, apklausta nepilnametė G. K. nurodė, kad jai yra 7 metai, kad gyvena pas tėtį. Atliekant projekcinį tyrimą ir psichologei paprašius jos nupiešti namą, mergaitė nupiešė namą ir nurodė, kad jame gyvena R., A., tėtis ir ji. Be to, jie turi šuniuką. R. yra tėčio žmona, A. – R. dukra, jos sesė. Mergaitė paaiškino, kad ji gyvena name, kuriame yra trys kambariai, tai yra tėčio ir R., A. ir jos. Ji turi savo kambarį, kuriame yra lova, stalas. Ten ji ruošia pamokas. Mokosi pirmoje klasėje. Autobusiuku važiuoja į mokyklą ir parvažiuoja iš jos. Iki autobusiuko ir iš jo eina pati. Pusryčius pasigamina taip pat pati. Per kelią moka pereiti. Pietus ruošia R.. Kartais kai grįžta iš mokyklos, pasidaro „sausų pusryčių“. Namų darbus ruošia pati, ko nesupranta – paklausia tėčio arba R.. Su R. sutaria gerai. Su R. ruošiasi daryti kepuraitę. Kartais susipyksta su R., kai mergaitė jos neklauso. R. yra gera, tėtis – taip pat geras, nemuša. Kažkada buvo, kad mama mušė. Supranta, kad tėvai išsiskyrė. Mano, kad dėl to, kad susipyko. Tėtis sakė, kad mama pabėgo, kai jai buvo 3 metai pas jos krikšto tėtį. Mama gyvena (duomenys neskelbtini). Su mama nori matytis. Ji norėtų, kad mama su ja dažniau žaistų. Mama dažniau užsiima su broliu. Pas mamą gyvena T., brolis A. ir šuniukas. Broliui 1 metas. T. yra mamos vyras ir tėčio brolis. Mama geria ir rūko. Mergaitė nurodė, kad matė, kaip mama gėrė ir rūkė, su kuo tiksliai, neatsimena. Kai mama išgeria, jos elgesys skiriasi. Mergaitė blogai jaučiasi, kai mama geria. Mama rūko balkone ir liepia jai kol rūkys pažiūrėti brolį A. Ji nelabai nori žiūrėti brolio. Paaiškino, kad jeigu jai būtų liūdna ar užsigautų, ji eitų pas abu tėvus, jeigu turėtų paslapčių, pasakytų abiem tėvams. Jokių paslapčių neturi. Mama kartais būna gera. Iš mamos norėtų daugiau dėmesio. Neskaičiavo kiek kartų mama gėrė. Nei tėtis, nei mama nekalba apie mamą, o mama kalba apie tėtį. Mergaitė nurodė, kad jai geriau gyventi pas tėtį, nes pas tėtį niekas negeria. Jeigu mama negertų, tai ji norėtų gyventi ir pas tėtį, ir pas mamą. Kai būna namuose, ji, R. ir sesė žaidžia kartu. T. kartais būna geras, kartais – blogas. Kažkada T. tyčiojosi iš jos. Ji tada jautėsi blogai. Pas mamą ji turi savo kambarį, savo lovą. Mokykloje sekasi gerai. Mokytis patinka, su vaikais sutaria, turi daug draugų. Lanko 4 ar 5 būrelius. Labiausiai patinka kompiuterių ir anglų kalbos būreliai. Mokytoja yra gera, su ja sutaria, keisti mokyklos nenori, nors jeigu mokykla būtų prie pat namų, būtų geriau. Kai ji suserga, pas gydytoją ją lydi R.. Norėtų, kad lydėtų ir tėtis. Tėtis du kartus buvo atvažiavęs jos pasiimti iš mokyklos. Pas tėtį nėra kur išsimaudyti, ten tik apsiprausia, o tualetas lauke. Naktį į tualetą eina pasišviesdama telefonu. Mergaitė nurodė, kad jai gerai ten, kur ji dabar gyvena. Nori eiti į tą pačią mokyklą, kur eina ir dabar, nes ten priprato. Norėtų pas mamą būti dažniau. Mergaitė turi telefoną. Kartais skambina mamai telefonu. Jos telefonas yra pas R.. Niekada nebuvo taip, kad ji būtų norėjusi važiuoti pas mamą, o tėtis jos būtų neleidęs. Tėtis arba R. nuveža pas mamą. Psichologės paprašyta nupiešti mamos paveikslą, mergaitė nurodė, kad norėtų, kad mama negertų ir nerūkytų, kad dažniau žaistų su ja. Paprašyta nupiešti tėčio paveikslą, mergaitė nurodė, kad pas tėtį yra viskas gerai, nieko blogo. Tėtis sakė, kad jai reikės sakyti, kur ji norės gyventi. Daugiau nieko nesakė. Ji nori gyventi pas tėtį.

Psichologė Ina Božokienė apklausta 2019 m. lapkričio 4 d. posėdžio metu, paaiškino, kad apklausus nepilnametę G. K., jai buvo užduodami projekciniai klausimai. Mano, kad vaikas yra galimai „susitraumavęs“, nes labai akcentuoja gėrimą ir rūkymą. Galimai tai yra vienkartinis epizodas, bet ją tai veikia stipriai emociškai. Viso pokalbio metu ji teigė, kad tėtis yra labai geras, todėl kyla klausimas, kodėl apie tėtį kalba taip gerai. Psichologė mano, kad šiuo atveju tai yra ekspertizės klausimas. Pastebėjo, kad pas mergaitę yra gilatominis mąstymas. Be to, mergaitė išgyvena lojalumo konfliktą. Ji iš esmės neišskiria ryšio, tai yra jai gerai tiek pas vieną tėvą, tiek pas kitą. Mano, kad šiuo atveju prieraišumas tiek su tėčiu, tiek su mama yra vienodas. Psichologė nurodė, kad negalima atmesti, kad mergaitė turi neigiamą patirtį, ji pabrėžė, kad norėtų pas mamą būti, jeigu ji negertų ir nerūkytų. Juolab, kad konkrečiai išskyrė brolio gimtadienį, kur ji pasakė, kad norėjo, kad gražiai būtų švenčiama šventė, o mama gėrė. Psichologė pabrėžė, kad pokalbio metu mergaitė buvo susigūžusi, nes jai buvo nedrąsu kalbėti. Iš esmės apie mamą kalbėjo gražiai, nesmerkė. Mano, kad kadangi mergaitė daugiau laiko praleidžia su tėčiu, tai atitinkamai yra susiformavęs stipresnis ryšys jo aplinkai. O jeigu jai reiktų pakeisti mokyklą ar gyvenamąją vietą, atsitiks krizė. Tai būdinga tokios raidos vaikui. Tikrai nėra taip, kad vaikas atstumia mamą ir nemyli jos. Psichologė pastebėjo, kad mergaitė susigūžė išgirdusi R. vardą. Bet vėl gi – projekciniame teste ji nupiešė namą ir nurodė, kad jame gyvena ji, tėtis, R. ir A.. Taigi, mergaitė gyvena toje aplinkoje, todėl yra labiau prisirišusi. Mergaitei mamos nežaidimas su ja, dėmesio neskyrimas yra aktualus. Kadangi abejose šeimose yra mažesni vaikai, tai mergaitė galimai jaučia kažkokią skriaudą. Ji to neišsako, ji jaučiasi atstumta. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad mergaitė išskyrė T. patyčias. Vaikui emociškai tai buvo sunku, ji net susigraudino. Psichologė mano, kad mergaitė yra labai savarankiška, o atsižvelgus į jos amžių ir brandą galėjo išreikšti savo mintis. Dėl įtakos ir poveikio mergaitei, tai nėra psichologės kompetencijos klausimas. Vaikas laiko perspektyvos dar nesuvokia. Pagal raidą, ji negalėjo suvokti, kad jos mama gyvena su tėčio broliu.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. M. nurodė, kad mergaitė yra prisirišusi prie abiejų tėvų. Tai patvirtino tiek ekspertizės išvada, tiek teismo psichologė. Tai reiškia, kad mergaitei abu tėvai jos gyvenime yra svarbūs. G. K. gyvena su tėčiu name. Ten vyksta remontas. Tualeto ir vonios nėra. Sanitariškai namai yra švarūs, tvarkingi. Remontas vyksta taip, kad vaikui yra saugu gyventi, nėra kažkokių nebaigtų statyti statinių ar nebaigtų statyti vietų. Mano, kad pagal esamas sąlygas, mergaitė yra prižiūrėta. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad kalbėjo su mergaitės klasės auklėtoja, kuri patvirtino, kad G. mokykloje jaučiasi gerai, sėkmingai adaptavosi. Mergaitė atėjo su tais pačiais vaikais, su kuriais lankė ikimokyklinę grupę. Turi daug draugų, su visais gerai sutaria, aktyvi, smalsi, paslaugi. Mergaitė turi visas mokymosi priemones, švari. Mokytoja pastebėjo, kad namų darbai tikrinami, tėtis pasirašo, tai yra matosi, kad tėtis seka, padeda mokytis. Su tėčiu mokytoja bendravo 2 ar 3 kartus, tačiau mano, kad reikalui esant, tėtis būtų aktyvus ir problemai esant, palaikytų bendravimą. Klasės auklėtoja to negali pasakyti apie mamą, nes mamos nėra mačiusi, mama nėra skambinusi į mokyklą, nėra domėjusi jos pasiekimais. Mokytoja apie mamą žino tik iš vaiko kalbų. Kalbos nėra plačios – tiek, kiek mergaitė papasakojo kaip ji praleido savaitgalį. Į klausimą ką ji veikė pas mamą, ji pasakojo kaip ji žaidė su broliu, o ne apie kažkokią bendrąveiklą su mama. Mokytoja nurodė, kad šiuo atveju tėtis aktyviau domisi vaiku, o mama, kas liečia ugdymu, nesirūpina. Mama neteikia vaikui išlaikymo, nepadeda išlaikyti. Išlaiko tiek, kiek mergaitė nuvyksta pas ją pasisvečiuoti ir tiek, kiek reikalauja kasdieniniai poreikiai. Išvadą teikiančios institucijos atstovė prašo atsižvelgti į tai, kad mergaitė jau beveik du metus gyvena su tėčiu, kad tinkamai adaptavosi naujoje mokykloje ir mano, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėčiu, o su mama turėtų būti nustatyti kuo aktyvesnė bendravimo tvarka. Siūlo vadovautis ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka.

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Patikslintas priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure buvo sudaryta ieškovės B. O. (K.) ir atsakovo M. K., santuoka, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 21, 27). (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra G. K. (e. b. 1 t., l. 20). 2017 m. gegužės 12 d. B. K. sudarė terminuotą patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomininkė įsipareigojo nuomininkui mokėti po 210 Eur kas mėnesį (e. b. 1 t., l. 22–25). Iš gimimo įrašo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. gimė A. K. – R. M. ir M. K. dukra (2 t., b. l. 5). 2017 m. rugsėjo 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, M. K. ir B. K. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (e. b. 1 t., l. 13, 14). 2017 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis B. K. savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (e. b. 5 t., k. 27). Šalių konfliktiškus santykius rodo ir byloje pateiktas šalių susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (SMS) (e. b. 1 t., l. 131–133). 2017 m. gruodžio 15 d. M. K. įgijo kalvio kompetenciją (e. b. 2 t., l. 31, 32–36). 2017 m. gruodžio 20 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 185).

2017 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus Butitinės ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 186, 187). 2017 m. gruodžio 20 d. buvo surašytas Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143 , 144), kuriame nurodyta, kad bute (duomenys neskelbtini) gyvena ieškovė B. K. su šeima. Specialisto apsilankyme metu nepilnametė G. K. parodė, kuriuo kambariu ir kokias daiktais naudojasi. Kambaryje yra visi reikalingi ir vaiko poreikius atitinkantys baldai ir daiktai, žaislai, akivaizdžių veiksnių ar aplinkybių kenkiančių ar galinčių pakenkti vaikų interesams, nenustatyta. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius pateikė teismui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kruonio seniūnijos specialisto atliktą būsto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (akte nurodoma Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. sausio 5 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodoma, kad šį namą išperkamosios nuomos būdu nuomoja M. K.. Namas yra 60 kv. m., dviejų kambarių ir virtuvės. Namas yra remontuojamas. Įrengti ir tinkami gyventi – vienas kambarys ir virtuvė. Name nėra jokių patogumų, būstas šildomas krosnimi. Atlikus remontą kitame kambaryje, būtų vietos pastatyti M. K. dukrai G. K. lovą bei kitus reikalingus baldus. Gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini) buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 20 nurodoma, kad šis būstas – atskiras šeimos namas – nuosavybės teise priklauso M. K. sugyventinės R. M. tėvams. Namas yra su visais patogumais, jame yra apie 80 kv. m. gyvenamojo ploto, 4 kambariai, kuriuose gyvena 6 asmenys. Akte nurodoma, kad šiuo metu, kol vyksta remontas name, esančiame (duomenys neskelbtini), M. K. su sugyventine R. M. ir mažamete dukrele A. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena uošviams M. priklausančiame name (duomenys neskelbtini) Akte nurodoma, kad M. K. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, planuoja kurti savo įmonę. Šiuo metu šeimos pajamos – išmoka vaikui. M. K. ir R. M. tėvai dirbantys, padeda jaunai šeimai finansiškai. Akte taip pat nurodoma, kad R. M. tėvai neprieštarauja, kad M. K. dukra G. K. gyventų jiems priklausančiame name. Seniūnija jokios neigiamos informacijos apie K. ir M. šeimas nėra gavusi. Atsakovas M. K. paaiškino, kad nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn., padedamas savo mamos, augino dukrą G.. Nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio G. K. yra pas motiną B. K.. M. K. teigimu, G. augti su savo motina negali, nes yra netinkamos sąlygos – B. K. gyvenamojoje vietoje geriama, smurtaujama, dėl ko, M. K. teigimu, juntamas didelis neigiamas vaiko pasikeitimas. M. K. nuomone, jis gali suteikti dukrai geresnes buitines bei socialines sąlygas – šeima ketina gyventi atskirame name (kuris dabar yra remontuojamas), mergaitė turėtų savo kambarį, sugyventinės R. M. santykiai su G. yra šilti. M. K. šeima nėra įrašyta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, informacijos apie vaiko nepriežiūrą nėra gauta (2 t., b. l. 52–58). 2018 m. sausio 3 d. Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., l. 64). 2018 m. sausio 3 d. duomenimis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre duomenų apie B. K. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje pradėta ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nėra (e. b. 2 t., l. 65). Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius atliko M. K. tėvų I. K. ir J. K., gyvenančių (duomenys neskelbtini), Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą ir 2018 m. sausio 3 d. surašė aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėto akto matyti, kad būstas yra daugiaaukščiame name, nuosavybės teise priklauso J. K. ir jo mamai I. K., gyvenamojo būsto plotas apie 68 kv. m., gyvenamųjų kambarių skaičius – 4 kambariai, būste gyvena I. K., J. K., I. K., Ž. I.. Bute yra visi patogumai – vandentiekis, kanalizacija, vonia ir dušas, tualetas su nutekamuoju vandeniu, karštas vanduo. Akivaizdžių elektros, dujų, apšildymo sistemų įrangos pažeidimų nepastebėta. Vaistai, alkoholis, cheminės medžiagos laikomos saugiai. I. K. teigimu, įsiskolinimų už komunalines paslaugas nėra. I. K. dirba slenkančiu grafiku, turi pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas. Būste vaikui yra skirtas atskiras 9 kv. m. kambarys, specialisto apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, kambaryje visi reikalingi ir vaiko poreikius atitinkantys baldai, daiktai, rūbai, žaislai, mergaitė turi erdvės poilsiui, laisvalaikiui, žaidimams. Specialisto vertinimu, vaiko gyvenimo sąlygos yra tinkamos. I. K. teigimu M. K. šiuo metu bute negyvena, tik dažnai atvyksta apsilankyti, pasisvečiuoti. G. K. minėtame bute gyveno iki (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu akivaizdžių veiksnių ar aplinkybių kenkiančių ar galinčių pakenkti vaikų interesams, nenustatyta (2 t., b. l. 47). Policijos informacinės sistemos 2018 m. sausio 4 d. duomenimis yra registruoti 3 administraciniai nusižengimai ir priimti sprendimai B. K. atžvilgiu (2 t., b. l. 37–40). 2018 m. sausio 5 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kruonio seniūnijos Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. 19 (e. b. 2 t., l. 56–59). 2018 m. sausio 5 d. duomenimis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre duomenų apie M. K. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje pradėta ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nėra (e. b. 2 t., l. 66). 2018 m. sausio 5 d. duomenimis B. K. ir M. K. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2002 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (e. b. 2 t., l. 67), į RPLC Kauno filialą dėl priklausomybės (piktnaudžiavimo) nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų konsultacijai nesikreipė ir nebuvo gydyti (e. b. 2 t., l. 68). Byloje buvo pateiktas M. K. adresuotas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjui skirtas 2018 m. sausio 17 d. prašymas dėl vaiko priėmimo į ikimokyklinio / priešmokyklinio ugdymo grupę nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. (2 t., b. l. 64–67). 2019 m. gegužės 8–liepos 4 d. nepilnametei G. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) buvo atlikta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė ir surašytas Teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kur nustatyta, kad G. K. pažintinė raida atitinka amžių. Šiuo metu jos nuotaika smagi; emocijų valdymas ir raiška atitinka amžių. Asmenybė vaikiška, priklausoma nuo suaugusiųjų rūpesčio ir globos, siekianti dėmesio, įtikti ja besirūpinantiems suaugusiesiems; vyrauja žaidybiniai interesai; besijaučianti saugiai, pakankamai pasitikinti savi ir kitais; aktyvi, energinga, smalsi, žaisminga; siekianti bendravimo, lengvai užmezganti santykius, atitinkamai amžiui gebanti bendrauti, komunikabili, draugiška, maloni, mandagi. Šiuo metu G. K. neturi reikšmingų emocijų, elgesio ar bendravimo sunkumų, jos socialinė adaptacija gera. Šiuo metu dėl mažo amžiaus sąlygoto nebrandumo G. K. gali išsakyti savo momentinius norus, fiziologinius poreikius ir nuomonę paprastais buitiniais klausimais (pvz., ką šiuo metu nori valgyti ar su kokiais žaislais pažaisti), tačiau negali išreikšti savarankiškos nuomonės ir priimti argumentuotų sprendimų sudėtingose socialinėse situacijose, t. y. dėl savo gyvenamosios vietos ir bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymo. G. K. ir motinos emocinis ryšys artimas, santykiai šilti, draugiški; vaikas prie motinos saugiai prisirišęs; bendra žaidybinė veikla su motina vaikui kelia džiugias emocijas; motina geba suprasti vaiko emocinius poreikius ir tinkamai juos atliepti. G. K. ir tėvo emocinis ryšys artimas, santykiai šilti, draugiški; vaikas prie tėvo saugiai prisirišęs; bendra žaidybinė veikla su tėvu vaikui kelia džiugias emocijas; tėvas geba suprasti vaiko emocinius poreikius ir tinkamai juos atliepti, tačiau jam sunku priimti vaiko šiltus jausmus motinai. G. K. pakankamai aiškiai suvokia, kad jos šeimos nariai yra tėvas, motina, sesuo A. ir brolis A.; su abiem tėvais G. K. jaučiasi saugiai, gerai, noriai ir lengvai bendrauja; tačiau pasirinkimo tarp tėvo šeimos ir motinos šeimos situacijos jai kelia pasimetimą. Dėl dabartinės nustatytos gyvenamosios vietos su tėvu ir bendravimo su motina tvarkos G. K. daugiau laiko praleidžia tėvo šeimoje nei motinos šeimoje, daugiau bendrauja su tėvu nei su motina, tėvas daugiau nei motina rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais, dėl to vaiko santykis su tėvu darosi artimesnis, vaikas nežymiai jam teikia pirmenybę, tačiau vaiko ryšys su motina taip pat išlikęs artimas, santykiai šilti. Stebima požymių, kad tėvas formuoja neigiamą G. K. požiūrį į motiną. Pirma, klausiama apie pageidaujamą gyvenamąją vietą, G. K. savo išsakytą norą gyventi pas tėvą pirmiausia argumentuoja motinos ir jos draugo T. gėrimu, tačiau aiškinantis jos supratimą apie gėrimą, paaiškėja, kad ji menkai tesuvokia, kas yra alkoholiniai gėrimai, koks jų poveikis žmogui, dėl ko yra blogai gerti alkoholinius gėrimus (jos supratimu, blogai, nes neskanu; vėliau dar pamini, kad girti garsiai leidžia muziką, vemia), ji neprisimena buvusių grėsmingų, ją išgąsdinusių girtos motinos ar girto T. poelgių (esą, jie išgėrę elgiasi gerai); jos pasakymai apie motinos gėrimą prieštaringi (mamos namuose nepatinka, kai mama geria; mama geria ne visą laiką; kai ji būna mamos namuose, mama negeria, o kai nebūna - geria). Antra, kaip argumentą negyventi pas motiną G. K. įvardina ir motinos rūkymą (tikslinantis kur, atsako, kad balkone, o kambariuose nerūko), o apie tėvą šios neigiamos informacijos spontaniškai nesako; tuo tarpu pasiteiravus apie tėvą, pasako, kad ir tėvas rūko; tikslinantis, ar abu tėvai elgiasi taip pat – abu rūko, – pasimeta, nieko neatsako; negeba paaiškinti, ar rūkymas yra blogai ir kuom. Trečia, kaip tėvų skyrybų priežastį G. K. įvardina netinkamą motinos pasielgimą su tėvu ir teigia šią informaciją sužinojusi iš tėvo, o pati nei prisimena, nei supranta šio motinos poelgio („Mama nelabai gerai padarė su mano tėčiu. Tėtis man pasakojo. Mano mama pabėgo pas T.. Aš buvau labai maža. Tėtis pasakojo vasarą.“ Kodėl nelabai gerai, kad mama pabėgo, „nežinau. Nieko nesuprantu.“). Ketvirta, G. K. teigia motinos namuose besijaučianti prasčiau nei tėvo namuose, tačiau negeba paaiškinti savo prastos savijautos priežasčių: įvardina tik vieną konkretų netinkamą motinos poelgį su ja pačia (teigia, kad motina vieną kartą jai sudavusi per užpakalį), visas kitas jaučiamas nepasitenkinimas motina susijęs tik su tiriamosios įgeidžių nepatenkinimu (nepadarė kakavos, per brolio gimtadienį tortą nupirko tik broliui, o jai nenupirko, neleido pažaisti planšete), neigia jaučianti dėl ko nors pyktį, baimę ar liūdesį motinos namuose. Penkta, G. K. mini, kad tėvas prieš ekspertizę jai sakęs, kad priklausomai nuo to, ką ji pasakys per ekspertizę, arba sulauks malonumo, arba ne (Tėtis sakė, kad važiuosime „pasikalbėt. Kur nori gyventi. Jeigu aš nemeluosiu, nuvažiuosim pasivaikščioti. Jeigu meluosiu, nevažiuosim.“). Šešta, paklausta, apie motinos kalbėjimą apie tėvą, G. K. pirmiausia atsako apie tai, ką tėvas sakė esą negero padaręs motinos draugas T. (Ką mama kalba apie tėtį? - „Tėtis pasakė, kad T. parašė negražų žodį.“). Septinta, ekspertizės metu stebima, kad tėvas ignoruoja G. K. gerą bendravimo patirtį su motina, jos šiltus jausmus motinai. Kol kas neigiamo požiūrio į motiną formavimas dar neturi ryškių neigiamų pasekmių G. K. (ji vis dar išlaiko su motina artimus, šiltus santykius), nors ir kelia tam tikrą pasimetimą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali gilinti sumaištį ir pabloginti santykius su motina. G. K. psichologinės sveikatos labui svarbu, kad tėvai susilaikytų nuo neigiamų komentarų kito iš tėvų ir jo šeimos atžvilgiu, palaikytų ir padrąsintų G. K. palaikyti gerus santykius su visais šeimos nariais: abiem tėvais, seserimi ir broliu (kol nėra įrodymų apie konkretaus asmens daromą žalą vaikui). Abu tėvai geba tinkamai bendrauti su G. K., tenkinti jos emocinius poreikius ir kurti tinkamą psichologinę erdvę; negauta objektyvių duomenų apie tėvų sistemingą netinkamą elgesį su vaiku, auklėjimą ar ugdymą (vaikas pamini vienkartinį motinos sudavimą jam per užpakalį; kadangi tai buvęs vienkartinis netinkamas motinos poelgis gero motinos santykio su vaiku kontekste, jis reikšmingos žalos vaiko psichologinei raidai nepadarė; vaiko gera emocinė būsena, normali psichosocialinė raida rodo, kad iš esmės vaikas yra prižiūrimas, auklėjimas ir ugdomas tinkamai). Ambulatorinės teismo psichologinės ekspertizės metu nėra galimybės įvertinti visų giminių, tėvų draugų ir tėvų draugų giminių elgesio su vaiku ir vaiko akivaizdoje, tėvų gebėjimo kurti namų ir socialinę aplinką, atitinkančią vaiko interesus. Remiantis vaiko žodžiais, G. K. ir motinos draugo T. santykiai, yra draugiški, nors bendros veiklos jiedu turi mažai, kartais kartu pažiūri televizorių; kartais pasipyksta dėl vaiko netinkamo elgesio; neigiamo T. elgesio savo atžvilgiu neišsako, kaip nemalonią patirtį prisimena T. pasakymą apsiverkusią G. K. vežti pas tėvą; T. nebijo; teigia, kad T. geria alų; išgėręs elgiasi gerai, jo labai pikto nemačiusi, grėsmingo T. elgesio neišsako. G. K. ir tėvo draugės R. santykiai, vaiko žodžiais, draugiški; abi kartu pažaidžia, retsykiai pasipyksta; nors kartais R. supykusi pabara vaiką, vaikas jos nebijo. G. K. ir močiutės Irenos santykiai, vaiko žodžiais, geri, vaikui smagu su ja žaisti. G. K. ir senelio J. santykiai, vaiko žodžiais, geri, nors su juo mažai bendrauja, senelis tik leidžia pažiūrėti kompiuterį. G. K. ir močiutės R. santykiai, vaiko žodžiais, geri, nors su ja nieko kartu neveikia, močiutė R. gerianti. G. K. neužmezgusi santykių su kitu seneliu (nežino jo vardo, nėra jo mačiusi) (e. b. 6 t., l. 177–194). 2018 m. spalio 12 d. psichologė E. G. atliko psichologinį nepilnametės G. K. vertinimą. Vertinimas vyko 4 susitikimų metu (2018 m. rugsėjo 18 d., 2018 m. rugsėjo 25 d., 2018 m. spalio 2 d ir 2018 m. spalio 8 d.) naudojant šiuos metodus: pokalbį, stebėjimą, siužetinį žaidimą, projekcines metodikas ir ASEBA klausimyną, skirtą įvertinti galimus elgesio ir emocijų sunkumus. Surinkus, išanalizavus ir apibendrinus surinktus duomenis, buvo pastebėta, kad G. lengvai užmezga kontaktą su naujais žmonėmis, geba atsakyti į pateiktus klausimus, pati pateikia daug klausimų, yra smalsi, domisi ją supančia aplinka, noriai atlieka pateiktas užduotis, tačiau turi sunkumų išlaikydama kokybišką dėmesį, veikia chaotiškai. Emocijų raiška adekvati amžiui, nerimastingumo ir emocionalumo lygis atitinka normą, bendras emocinis fonas ramus, pozityvus. Mergaitė orientuota į savo norų ir poreikių tenkinimą, linkusi būti dėmesio centre, daug ką išbandyti. Konfliktiško ar agresyvaus elgesio nepastebėta. Komunikuodama apie savo šeimą dažnai demonstruoja: mamos ilgesį, saugumo jausmą tėčiui būnant šalia, prieraišumą turimam šuniukui, polinkį būti vyresne, savarankiškai pasirūpinti savimi, epizodinį vienišumą (e. b. 6 t., l. 176). 2018 m. lapkričio 19 d. T. K. išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) (e. b. 6 t., l. 99–103). (duomenys neskelbtini) gimnazija 2019 m. sausio 14 d. pateikė G. K. charakteristiką. Nurodė, kad mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos daugiafunkcio skyriaus priešmokyklinio ugdymo grupę. M. K. pareigingai rūpinasi savo dukters G. K. ugdymu, lavinimu bei užimtumu. Taip pat pakankamai tenkina savo dukters fizinius bei emocinius poreikius, visur atstovauja mergaitės interesus. Tėvo pareigas vykdo tinkamai. G. mama B. K. per visą laiką, kiek mergiatė lanko darželį, nei vienu klausimu nesikreipė ir nesidomėjo mergaite. Tėvo gyvenamojoje aplinkoje G. adaptavosi greitai. Kaime susirado draugių, kurios gyvena kaimynystėje. Mergaitę noriai priimta ir tėčio draugės R. šeima (e. b. 6 t., l. 127). 2019 m. sausio 16 d. buvo atliktas M. K. ir R. M., gyvenančių (duomenys neskelbtini), Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad vaikui gyventi sąlygos patenkinamos. Tinkamos poilsiui, žaidimams, laisvalaikiui (e. b. 6 t., l. 125–126). 2019 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini) mokykla informavo, kad 2019–2020 m. pirmose klasėse laisvų vietų yra, todėl mokykla yra pasiruošusi sudaryti mokymosi sutartį su prašyme nurodytu asmeniu (e. b. 8 t., l. 108). Duomenys iš medicinos įstaigos apie nepilnametės G. K. sveikatą (e .b. 1 t., l. 189; 2 t., l. 53, 85; 8 t., l. 22). Kauno apskrities VPK pateikė duomenis, kad ieškovė B. K. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal tuo metu galiojančio Lietuvos respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 183 straipsnio 1 dalį (viešosios rimties trikdymas) (e. b. 2 t., l. 40). B. K., gimusi (duomenys neskelbtini) ir M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2002 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t., b. l. 50), į Respublikinį priklausomybės ligų centro Kauno filialą dėl priklausomybės (piktnaudžiavimo) nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų konsultacijai nesikreipė ir nebuvo gydyti (2 t., b. l. 51). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nėra (2 t., b. l. 49). M. K. baigė Tradicinės kalvystės pagrindų mokslus ir įgijo kalvio kompetenciją (2 t., b. l. 18–23). M. K. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 24). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kruonio seniūnijos pažymoje nurodyta, kad R. M., gimusi (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo ir gyvena (duomenys neskelbtini) Su dukra A. K., gimusia (duomenys neskelbtini), jos tėvams priklausančiuose namuose. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje dėl R. M. elgesio nusiskundimų neužregistruota (2 t., b. l. 6). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate skundų ar pareiškimų dėl B. K., gimusios (duomenys neskelbtini) elgesio nėra gauta. Dainavos PK yra administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje pagal 2016 m. gruodžio 13 d. gautą pranešimą dėl kaimyniniame bute garsiai leidžiamos muzikos B. K. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 183 straipsnio 1 dalį (viešosios rimties trikdymas) (2 t., b. l. 32, 33). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. skundų ar pareiškimų dėl B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), elgesio nėra gauta. 2017 m. gruodžio 11 d. buvo gautas B. K. pareiškimas dėl to, kad M. K. pasiėmė iš darželio jų dukrą G. K. ir jos neveda į darželį, išsivežė ją į savo gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 34, 35). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nėra (2 t., b. l. 16, 48). B. K. pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kas patvirtina su jos darbiniais santykiais gautas pajamas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. (2 t., b. l. 73–74). Išrašai iš Antstolių informacinės sistemos registro patvirtina, kad T. K. ir M. K. atžvilgiu vykdomų bylų nėra, B. K. atžvilgiu yra vykdomos 7 vykdomosios bylos (2 t., b. l. 139, 140, 141–146). T. K. pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kas patvirtina su jo darbiniais santykiais gautas pajamas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. (2 t., b. l. 122–123). Iš G. K. medicinos dokumentų išrašų matyti, kad mergaitė yra sirgusi peršalimo ligomis, 2015 m. rugsėjo mėn. operuota dėl adenoidų hipertrofijos, lėtinių ligų nenustatyta, vaiko sveikatos būklė gera, raida atitinka amžių, poliklinikoje lankosi profilaktiškai, dažniausiai lydi mama arba močiutė, nurodymus dėl vaiko gydymo ar priežiūros visada vykdo, tėtis poliklinikoje buvo kelis kartus (1 t., b. l. 145 ,146, 2 t., b. l. 42, 44, 72). (duomenys neskelbtini) lopšelio–darželio „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos G. K. charakteristikos (1 t., b. l. 147) matyti G. K. lankė „(duomenys neskelbtini)“ grupę. 2015–2016 m. ir 2016–2017 m. laikotarpiais mergaite rūpinosi, dalyvavo ugdyme ir auklėjime močiutė I. K.. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. mergaite rūpinasi mama. Minėtais laikotarpiais vaikas buvo tinkamai ir yra tinkamai prižiūrėtas, pokyčių elgsenoje nepastebėta, mergaitės emocinė būklė stabili, už darželį ir papildomą veiklą mokama laiku. Iki 2017 m. rugsėjo 1 d. darželio specialistai daugiausiai bendravo su močiute, tėtis lankėsi retai ir vaiko ugdyme nedalyvavo. Šiuo metu mergaite rūpinasi mama, tėtį matė gal keturis kartus. Pagal įgaliojimą kartais mergaitę iš darželio pasiima močiutė I. K. ir Ž. I.. (duomenys neskelbtini) lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2018 m. sausio 18 d. raštą, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. sausio 18 d. G. K. darželyje nelankytos dienos yra pateisintos (mamos darbo grafikas arba gydytojo pažyma), išskyrus vieną, kai mergaitė savaitgalį buvo pas tėtį ir pirmadienį jis neatvedė jos į darželį. Nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki rašto surašymo dienos tėtis mergaitės darželyje nerado vieną kartą ir vieną kartą teiravosi telefonu (2 t., b. l. 69). M. K. pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius jo išlaidas dukters G. K. atžvilgiu (2 t., b. l. 98–117). M. K. pateikė duomenis savo duomenis apie gaunamas pajamas už 2017 m., 2018 m. (e. b. 8 t., l. 1–10) bei sąskaitos išrašą (e. b. 8 t., l. 11–12). Byloje pateiktos nuotraukos iš šalių gyvenimo (e. b. 5 t., l. 142–143; 6 t., l. 13–16; 104–105; 8 t., l. 17–18, 80–107). Duomenys apie tai, kad atsakovas padengė įsiskolinimą VMI (e. b. 8 t., l. 72).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9969/2016; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę grindė tuo, jog atsakovas dažnai negrįždavo namo, leisdavo laiką su kitomis moterimis, smurtavo prieš ieškovę, todėl 2014 m. liepos pradžioje ieškovė išsikraustė iš atsakovo tėvų namų, kur šeima gyveno. Šalių dukrą G. prižiūrėjo atsakovo tėvai, kadangi ieškovė dirbo pamaininį darbą. Dvi dienas mergaitė gyveno pas atsakovo tėvus, dvi dienas ieškovė mergaitę pasiimdavo į savo gyvenamąją vietą. Ieškovė patvirtino, jog nuo 2015 m. gruodžio mėn. pradėjo kartu gyventi su atsakovo broliu T. K.. Atsakovas su ieškovės argumentais nesutiko ir nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nurodė, jog 2014 m. gruodžio mėn. ieškovės gyvenime atsirado kitas žmogus, ieškovė buvo linkusi vartoti alkoholį, grįždavo namo 2.00 val., kai tuo tarpu G. prižiūrėjo seneliai. Atsakovas niekada nėra smurtavęs prieš ieškovę, tuo tarpu atsakovo akivaizdoje ieškovė telefonu bendraudavo su svetimais vyrais. Ieškovė niekada neskyrė pakankamo išlaikymo dukrai, iš esmės dukrą materialiai išlaikė tik atsakovas ir jo tėvai. Ieškovė nutraukė bendrą gyvenimą su atsakovu vien todėl, jog siekė kartu pradėti gyventi su atsakovo broliu. Atsakovas bandė kalbėti su ieškove apie šeimą ištikusią krizę, tačiau pokalbiai nevykdavo. Pastebėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog atsakovas būtų smurtavęs prieš ieškovę, ieškovė būtų kreipusi į atitinkamas institucijas dėl smurto šeimoje. Atsakovo neištikimybės faktas byloje taip pat nėra pagrįstas patikimais įrodymais. Byloje ieškovė taip pat neginčijo fakto, jog dar iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo, t. y. 2014 metais pradėjo gyventi su kitu vyru. Tačiau tuo pačiu, atsakovas taip pat nenuginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, jog šalims gyvenant kartu atsakovas pats pasakojo ieškovei, jog turi kitą moterį, kuri turi du vaikus, ieškovė buvo radusi atsakovo užklausas portale pazintys.lt. Akivaizdu, kad toks abiejų šalių elgesys neprisidėjo prie santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu. Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytus faktus, teismas vertina, jog abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Abu sutuoktiniai iki santuokos iširimo nebuvo lojalūs, tolerantiški vienas kitam, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus. Santykių pablogėjimo metu nė vienas iš sutuoktinių ne tik nedėjo pastangų santuokai išsaugoti, bet savo elgesiu didino tarpusavio santykių įtampą, konfliktus. Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių charakterių nesutapimo, nenoro spręsti kilusių konfliktų abipusių nuolaidų derybų būdu, neieškojimo profesionalios pagalbos šeimai, pasyvumas ir apatija lėmė tarpusavio konfliktus, bendrų interesų išnykimą ir pan. Atsižvelgus į tai, kad tiek ieškovo ar atsakovės paaiškinimai bei ieškovo liudytojų parodymai nėra pakankami vieno sutuoktinių kaltei nustatyti, t. y. abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, todėl pripažintina, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010).

Pripažinus, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmetamas šalių reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos sudarymo turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Todėl atsižvelgiant ieškovės norą pasilikti santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo ieškovei B. K. paliktina santuokinė pavardė – K., o atsakovui M. K. paliktina jo prigimtinė pavardė – K..

CK 3.127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Pažymėtina, kad ši įstatymo nuostata (CK 3.127 straipsnio 2 dalis) neatsiejamai yra taikytina su CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią tokio prašymo (dalinti tik turtą, kuris įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium) negali reikšti sutuoktinis, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams. Draudimas kaltam dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniui remtis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi grindžiamas kaltės dėl santuokos iširimo teisiniu reglamentavimu, lemiančiu neigiamas santuokos nutraukimo pasekmes kaltam sutuoktiniui. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo), tačiau tokia nauda neturi būti teikiama asmeniui, kuris savo kaltais veiksmais lėmė santuokos iširimą. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį.

Vienas iš teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo nustatyti nepilnametės G. K. gyvenamąją vietą su vienų iš tėvų.

Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia, sudaro kliūtis mamai ir dukrai bendrauti. Mergaitė būdama pas mamą yra pilnai aprūpinta, ieškovės gyvenamosios sąlygos yra ženkliai geresnės nei atsakovo. Ieškovė rūpinasi dukra, surengė jai gimtadienio šventę. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais ir nurodo, jog ieškovė daro neigiamą įtaką dukrai, mergaitei būnant pas motiną, vaiko akivaizdoje yra vartojamas alkoholis, mergaitė yra priversta prižiūrėti mažametį brolį, ieškovės gyvenamoji vieta yra nesaugi dukrai. Atsakovas iš esmės byloje neįrodinėjo, jog ieškovė netinkamai vykdo savo, kaip motinos, pareigą auginti ir rūpintis dukra, tačiau pabrėžė, jog ieškovė nesuvokia savo kaip motinos pareigos užtikrint saugi aplinką dukrai, išlaikyti dukrą. Teismui aiškinantis ieškovės poziciją, dėl ko ji neteikia laikino išlaikymo dukrai, ieškovė nesugebėjo argumentuoti tokio savo elgesio. Nurodė, jog išlaikymo dukrai neteikia „ iš principo“. Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis). Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą (CPK 380 straipsnio 1 dalis). Byloje apklausus nepilnametę G. K., vaikas vienareikšmiškai nurodė, jog norėtų gyventi su tėčiu, lankyti tą pačią mokyklą, kurią lanko dabar. Vaiko apklausos metu bei psichologinės ekspertizės išvados patvirtina, jog tėvas daro įtaką vaikui, bet, tai susiklostė savaime, kadangi vaikas daugiau laiko praleidžia tėvo šeimoje. Nepilnametės G. K. psichologinės ekspertizės akte ekspertai psichologiniu požiūriu kritiškai įvertino tėvo elgesį dėl įtakos vaikui, tačiau atkreipė teismo dėmesį ir į tai, jog vaikas nevienareikšmiai nurodo, jog motinos šeimoje mergaitė pastebi žalingų įpročių demonstravimą vaikų akivaizdoje. Byloje nustatyta, jog ieškovės gyvenamojoje aplinkoje egzistuoja tam tikri rizikos veiksniai, kurie gali sukelti neigiamus padarinius vaikui, pvz., ieškovės šeimoje vartojamas alkoholis, rūkoma, ieškovės gyvenamojoje vietoje lankėsi sumuštas asmuo, kuris iš ieškovės namų buvo išvežtas į ligoninę ir netrukus ten mirė. Išvadoje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pabrėžė, jog vaiko gyvenamosios vietos keisti nerekomenduoja. Teismo posėdyje išklausius nepilnametę G. K. mergaitė išreiškė nuomonę, jog nori gyventi su tėčiu. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktą išvadą, į Skyriaus specialistų posėdžio metu išdėstytus paaiškinimus, teismas sprendžia, jog G. K. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu M. K. labiau atitinka nepilnametės G. K. interesus.

Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).