Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Dianai Vorvul–Krištapaitienei, Vilmai Marčiukaitytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. B. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 182 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 182 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 182 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, G. B. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant G. B.:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu;

- per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atveju nuspręsta į paskirtą bausmę įskaičiuoti G. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-09-28 15.10 val. iki 2016-09-29 13.30 val. (vieną parą).

G. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo.

Rezoliucinė dalis

Nuspręsta:

G. A. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš G. B. ir MB ,,A“ solidariai 1800 eurų turtinei žalai atlyginti G. A. naudai.

D. E. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš G. B. 450 eurų turtinei žalai atlyginti D. E. naudai.

A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. B. ir MB ,,A“ solidariai 1071,17 eurą turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti A. G. naudai. Kitoje dalyje A. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

G. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. B. ir MB ,,A‘ solidariai 730,47 eurų turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti G. G. naudai. Kitoje dalyje G. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. B. ir MB ,,A“ solidariai 966,90 eurus turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti V. K. naudai. Kitoje dalyje V. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

D. P. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš G. B. ir MB ,,A“ solidariai 1335 eurus turtinei žalai atlyginti D. P. naudai.

L. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. B. ir MB ,,A“ solidariai 730,47 eurų turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti L. B. baudai. Kitoje dalyje L. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

R. V. ir V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. B. ir MB ,,A“ solidariai lygiomis dalimis 1396,14 eurus turtinei ir 600 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje R. V. ir V. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

R. T. ir E. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. B. ir MB ,,A“ solidariai lygiomis dalimis 4569 eurų turtinei ir 600 eurų neturtinei žalai atlyginti R. T. ir E. T. naudai. Kitoje dalyje R. T. ir E. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš G. B. išieškoti 400 eurų lygiomis dalimis E. T. ir R. T. naudai už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

būdama Mažosios bendrijos ,,A“ (toliau – MB „A“) (bendrijos kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos sav., faktinę veiklą vykdė Kaune) vadove, ir vykdydama kasininkės pareigas, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2016 m. spalio 11 d. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2016 m. spalio 11 d.:

- MB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai uždarai akcinei bendrovei ,,S“ (toliau – UAB „S“) nepateikė atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpius nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.; atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpius nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.; atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpius nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d., nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., dėl to MB „A“ apskaitos registruose neapskaitytos piniginių lėšų judėjimo atsiskaitomosiose sąskaitose ūkinės operacijos, dėl ko bendrijos tvarkomoje apskaitoje nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. neregistruota 34 571,17 Eur įplaukų iš sąskaitos į sąskaitą, 22 270 Eur į sąskaitas įnešti grynais, 45 254,54 Eur fizinių asmenų sumokėti, 2871,98 Eur sumokėti Juridinių asmenų, iš viso neapskaityta 104 967,69 Eur įplaukų; neapskaityta iš viso 103 305,32 Eur išlaidų, iš jų 31 611,68 Eur pervesti iš sąskaitos į sąskaitą, 10 593,54 Eur iš sąskaitų išimti grynais, 10 237 Eur grąžinti fiziniams asmenims, 21 897,74 Eur išleisti atsiskaitymams mokant mokėjimo kortele, 27 483,98 Eur sumokėti juridiniams asmenims, 1481,38 Eur nurašyti antstolių, pagal bendrijos pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, iš kokių lėšų į bendrijos sąskaitas įnešta 22 270 Eur grynais; negalima nustatyti iš sąskaitų išimtų 10 593,54 Eur grynais panaudojimo, negalima nustatyti, kokiems pirkiniams ar atsiskaitymams buvo išleisti 21 897,74 Eur, už kuriuos buvo atsiskaityta mokėjimo kortele;

- MB „A“ buhalterinę apskaitų tvarkančiai įmonei UAB „S“ nepateikė 2015 m. gruodžio 24 d. susitarimo, pagal kurį MB „A“, atstovaujama G. V., nutraukė 2015 m. lapkričio 12 d. turizmo paslaugų sutartį Nr. 2015-11-12-01 su S. R., dėl ko MB „A“ apskaitos registruose nebuvo apskaityta 9775 Eur skola S. R.;

- MB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „S“ nepateikė 2015 m. gruodžio 24 d. susitarimo, pagal kurį MB „A“, atstovaujama G. V., nutraukė 2015 m. lapkričio 12 d. turizmo paslaugų sutartį Nr. 2015-11-12-02 su J. K., dėl ko MB „A“ apskaitos registre nebuvo apskaityta 9815,97 Eur skola G. K. ir J. K.;

- MB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „S“ nepateikė 2015 m. gruodžio 22 d. susitarimo tarp MB „A“ ir S. S. dėl 920 Eur grąžinimo į S. S. sąskaitą, susidarius kainų skirtumui, pakeitus viešbutį, dėl ko MB „A“ apskaitos registre nebuvo apskaityta 920 Eur skola S. S.;

- MB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „S“ nepateikė duomenų apie įsiskolinimą D. P. 1335 Eur sumoje, dėl ko MB „A“ apskaitos registre nebuvo apskaityta 1335 Eur skola D. P.;

- MB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „S“ nepateikė duomenų apie įsiskolinimą D. Ū. 113,52 Eur sumoje, nes neapmokėjo už pastarosios draudimą AB „LD“ pagal draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini), bei nepateikė duomenų apie įsiskolinimą D. Ū. 187,83 Eur sumoje, dėl ko apskaitos registruose iš viso neapskaityta 301,35 Eur (187,83+113,52 Eur) skola D. Ū.;

- MB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „S“ nepateikė duomenų apie įsiskolinimą 7189,14 Eur sumoje 2016 m. rugsėjo 25 d. keliavusiems į Turkiją: D. D. 1590,46 Eur, L. B. 671,92 Eur, S. G. 671,92 Eur, R. V. 1117,76 Eur, V. J. 250 Eur, S. K. 657,65 Eur, G. A. 1875 Eur, A. G. 354,43 Eur, dėl ko MB „A“ apskaitos registre nebuvo apskaityta 1590,46 Eur skola D. D., 671,92 Eur skola L. B., 1117,76 Eur skola R. V., 250 Eur skola V. J., 657,65 Eur skola S. K., 1875 Eur skola G. A., 354,43 Eur skola A. G.;

- MB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „S“ nepateikė duomenų apie MB „A“ fiziniams asmenims per Uždarąją akcinę bendrovę ,,Ai“ (toliau – UAB „Ai“) nupirktas keliones ir bilietus iš viso 24 383,60 Eur sumai, dėl ko apskaitos registruose nebuvo apskaitytas paslaugų pirkimas iš UAB „Ai“ už 24 383,60 Eur bei 1986 Eur skola UAB „Ai“, todėl pagal MB „A“ pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, už kokią sumą buvo pirkta paslaugų iš UAB „Ai“;

- MB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „S“ nepateikė duomenų apie jos pačios atliktus mokėjimus UAB „Ai“ 2015 m. spalio 26 d. 1440 Eur, 2016 m. vasario 26 d. 897 Eur, 2016 m. kovo 11 d. 240 Eur, 2016 m. kovo 31 d. 1050 Eur, bei E. B. atliktus mokėjimus UAB „Ai“ 2015 m. gruodžio 28 d. 604 Eur, 2016 m. gegužės 6 d. 430 Eur, dėl to MB „A“ apskaitos registruose nebuvo apskaitytos minėtos ūkinės operacijos ir dėl to negalima nustatyti, iš kokių lėšų G. V. 2015 m. sumokėjo iš viso 1440 Eur ir 2016 m. – iš viso 2187 Eur, bei negalima nustatyti, iš kokių lėšų E. B. 2015 m. sumokėjo 604 Eur ir 2016 m. – 690 Eur;

- MB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „S“ iki 2016 m. rugsėjo 27 d. nepateikė 2015 m. gruodžio 11 d. pinigų išmokėjimo kvito ser. PIK Nr. 0405567, pagal kurį MB „A“ S. P. išmokėjo 370 Eur ir 2015 gruodžio mėnesio (be datos) pinigų išmokėjimo kvito ser. PIK Nr. 0405568, pagal kurį MB „A“ I. P. išmokėjo 1460 Eur, dėl ko MB „A“ kasoje nebuvo apskaitytas 1830 Eur išmokėjimas;

- MB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „S“ nepateikė duomenų apie įsiskolinimą S. P. ir I. P., dėl ko UAB „A“ apskaitos registruose nebuvo registruotos skolos S. P. ir I. P., todėl negalima nustatyti, ar pagrįstai MB „A“ pagal 2015 m. gruodžio 11 d. pinigų išmokėjimo kvitą ser. PIK Nr. 0405567 S. P. išmokėjo 370 Eur ir pagal 2015 gruodžio mėnesio (be datos) pinigų išmokėjimo kvitą ser. PIK Nr. 0405568 I. P. išmokėjo 1460 Eur;

- MB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „S“ nepateikė duomenų apie įsiskolinimų susidarymą R. S. 700 Eur sumoje, R. K. 1356 Eur sumoje, D. V. 500 Eur sumoje, A. S. 900 Eur sumoje, dėl to MB „A“ apskaitos registruose nebuvo registruotos skolos minėtiems asmenims, iš viso 3456 Eur,

Be to, MB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „S“ nepateikė duomenų apie 2015 m. spalio mėnesį į E. T. sąskaitą pervestus 380 Eur ir duomenų apie bilietų į Turkiją apmokėjimą bei viešbučio vienos dienos apmokėjimą minėtam asmeniui bei nesurašė pinigų grąžinimo dokumentų 500 Eur sumai, kuri buvo grąžinta E. T. grįžus iš Turkijos, dėl ko minėti mokėjimai nebuvo apskaityti MB „A“ apskaitos registruose.

Be to, G. B. MB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „S“ nepateikė 2145 Eur gavimą patvirtinančių dokumentų, nors MB „A“ kasos registre laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. vasario 13 d. buvo apskaityta 2145 Eur kasos išlaidų, įnešant pinigus į sąskaitą banke, dėl to MB „A“ kasos registre nebuvo apskaitytas 2145 Eur gavimas ir negalima nustatyti, iš kokių lėšų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. vasario 13 d. į bendrijos sąskaitą buvo įnešti 2145 Eur, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius”.

Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti MB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2016 m. spalio 11 d.

1.2 Be to, G. B. nuteista pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama MB „A“ vadove, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2016 m. spalio 11 d., ir pagal MB „A“ 2015 m. birželio 26 d. įstatus bei 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 (toliau – Mažųjų bendrijų įstatymas) 24 straipsnio 7 dalį atstovaudama MB ,,A“ bei veikdama jos vardu, MB „A“ neturint Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo, patvirtinančio teisę vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą, suorganizavo ir pardavė šių asmenų keliones:

- pagal 2015 m. rugpjūčio 7 d. sutartį Nr. 2015-08-01-01 I. B. ir J. B. kelionę į Turkiją už 1280 Eur,

- pagal 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutartį Nr. 2015-08-27-01 N. R. ir A. R. kelionę į Turkiją už 1120 Eur,

- pagal 2015 m. rugsėjo 29 d. sutartį Nr. 2015-09-29-01 O. O. ir P. O. kelionę į Jungtinius Arabų Emiratus už 3460 Eur,

- pagal 2015 m. spalio 22 d. sutartį Nr. 2015-10-22-01 V. B. ir V. P. kelionę į Turkiją už 1120 Eur,

- pagal 2015 m. spalio 24 d. sutartį Nr. 2015-10-24-01 A. S., V. S., I. S., T. Sk. kelionę į Egiptą už 3780 Eur,

- pagal 2015 m. spalio 27 d. sutartį Nr. 2015-10-27-01 D. Di. ir R. D. kelionę į Egiptą už 1070 Eur,

- pagal 2015 m. lapkričio 12 d. sutartį Nr. 2015-11-12-01 V. R., S. R., V. R. ir R. R. kelionę į Dubajų už 9560 Eur,

- pagal 2015 m. lapkričio 12 d. sutartį Nr. 2015-11-12-02 J. K., G. K., I. K., J. K. kelionę į Dubajų už 9560 Eur,

- pagal 2015 m. gruodžio 1 d. sutartį Nr. 2015-12-01 -01 V. L., Š. D., V. S., M. Ja. kelionę į Austriją už 2390 Eur,

- pagal 2016 m. sausio 22 d. sutartį Nr. 2016-01-22-01 D. E. ir E. E. kelionę į Kretą už 950 Eur,

- pagal 2016 m. sausio 25 d. sutartį Nr. 2016-01-25-01 A. J., G. J., B. Ja., B. J. kelionę į Maljorką už 2460 Eur,

- pagal 2016 m. sausio 27 d. sutartį Nr. 2016-01-27-01 Ž. B., N. B. ir Em. B. kelionę į Maljorką už 1100 Eur,

- pagal 2016 m. vasario 12 d. sutartį Nr. 2016-02-12-01 V. St. ir R. S. kelionę į Jungtinius Arabų Emiratus už 1280 Eur,

- pagal 2016 m. kovo 9 d. sutartį Nr. 2016-03-09-01 V. Kv. ir A. K. kelionę į Turkiją už 590 Eur,

- pagal 2016 m. kovo 9 d. sutartį Nr. 2016-03-09-01 K. G. ir V. J. kelionę į Turkiją už 590 Eur,

- pagal 2016 m. kovo 31 d. sutartį Nr. 2016-03-31-01 Re. V., A. V. ir A. V. kelionę į Bulgariją už 1810 Eur,

- pagal 2016 m. balandžio 25 d. sutartį Nr. 2016-04-25-01 V. C., V. C. ir L. C. kelionę į Turkiją už 1195 Eur,

- pagal 2016 m. gegužės 19 d. sutartį Nr. 2016-05-19-01 A. A., Au. A. ir K. A. kelionę į Turkiją už 1396 Eur,

- pagal 2016 m. gegužės 19 d. sutartį Nr. 2016-05-19-02 I. B., R. B., D. B. ir E. Ba. kelionę į Turkiją už 1396 Eur,

- pagal 2016 m. gegužės 20 d. sutartį Nr. 2016-05-20-01 K. K., L. K. kelionę į Turkiją už 760 Eur,

- pagal 2016 m. gegužės 20 d. sutartį Nr. 2016-05-20-02 A. Sv., Au. S. kelionę į Turkiją už 760 Eur,

- pagal 2016 m. gegužės 20 d. sutartį Nr. 2016-05-20-03 E. R., Vi. K. kelionę į Turkiją už 760 Eur,

- pagal 2016 m. birželio 13 d. sutartį Nr. 2016-06-13-01 G. Bu. ir S. B. kelionę į Egiptą už 1035 Eur,

- pagal 2016 m. birželio 15 d. sutartį Nr. 2016-06-15-01 R. Bi. kelionę į Turkiją už 450 Eur,

- pagal 2016 m. liepos 2 d. sutartį Nr. 2016-07-02-01 L. L. ir V. D. kelionę į Bulgariją už 1390 Eur,

- pagal 2016 m. rugpjūčio 2 d. sutartį Nr. 2016-08-02-01 G. S. ir S. S. kelionę Žaliojo kyšulio salas už 2138 Eur,

- pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. sutartį Nr. 2016-08-11-01 J. N., M. N., G. N. ir R. N. kelionę į Turkiją už 1850 Eur,

- pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. sutartį Nr. 2016-08-11-01 D. P., R. P. ir O. P. kelionę į Žaliojo kyšulio salas už 2757 Eur,

- pagal 2016 m. rugpjūčio 16 d. sutartį Nr. 2016-08-16-01 K. Z. ir A. R. kelionę į Turkiją už 844 Eur,

- pagal žodinį susitarimą su D. D., jos ir D. Da., L. B., G. G., R. V., D. Vi., V. Kl., V. J., S. K., G. A., L. A., K. Av., V. K., A. G. kelionę į Turkiją už 12 890 Eur,

1.3 Be to, G. B. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad:

1.3.1. būdama MB „A“ vadove, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: 2015 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini), Kaune, MB „A“ vardu sudarė sutartį Nr. 2015-11-12-01 su S. R., pagal kurią melagingai kaip kelionių organizatorius įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti S. R., V. R., V. R. ir R. R. septynių dienų kelionę į Dubajų ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbutį laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. sausio 5 d. Dar prieš derindama sutarties sąlygas, 2015 m. spalio 21 d. pagal kasos pajamų orderį serija AGV Nr. 42 paėmė iš S. R. 3000 Eur, 2015 m. spalio 26 d. pagal kasos pajamų orderį serija AGV Nr. 43 paėmė 1500 Eur, tą pačią dieną tose pačiose patalpose pagal 2015 m. lapkričio 12 d. kasos pajamų orderį serija AGV Nr. 43 paėmė 5060 Eur, pagal 2015 m. lapkričio 12 d. kasos pajamų orderį Nr. 44 paėmė 120 Eur ir pagal 2015 m. lapkričio 23 d. kasos pajamų orderį serija AGV Nr. 45 paėmė 95 Eur, tačiau įsipareigojimų vykdyti nepradėjo, pinigų S. R. negrąžino, gautus pinigus 9775 Eur sumoje pasiėmė sau bei apskaitė MB ,,A“ apskaitoje buhalterinėje sąskaitoje „24351“ gautinos iš atskaitingų asmenų sumos G. V.“, taip sumažindama bendrovės įsiskolinimą sau, piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės S. R. turtą – 9775 Eur, tuo S. R. padarydama 9775 Eur žalą.

1.3.2. būdama MB „A“ vadove, apgaule MB „A“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: 2015 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpininkaujant S. R., MB „A“ vardu sudarė sutartį Nr. 2015-11-12-02 su G. K., pagal kurią melagingai kaip kelionių organizatorius įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti G. K., J. K., I. K. ir J. K. septynių dienų kelionę į Dubajų ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbutį laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. sausio 5 d. Dar prieš sutarties pasirašymą, 2015 m. spalio 21 d. pavedimu iš J. K. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 4780 Eur, 2015 m. lapkričio 13 d. pavedimu iš J. K. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 4900 Eur ir 2015 m. gruodžio 1 d. pavedimu iš J. K. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 135,97 Eur, tačiau įsipareigojimų vykdyti nepradėjo, pinigų S. R. negrąžino, gautus pinigus 9815,97 Eur sumoje apskaitė MB ,,A“ apskaitoje buhalterinėje sąskaitoje „2710 banko sąskaita EUR 3029“, taip piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule MB „A“ naudai įgijo didelės vertės G. K. turtą – 9815,97 Eur, tuo G. K. padarydama 9815,97 Eur žalą.

1.3.3. būdama MB „A“ vadove, apgaule MB „A“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 25 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune, MB „A“ vardu pagal žodinį susitarimą su D. D. įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti D. D., D. Da., L. B., G. G., R. V., D. Vi., V. Kl., V. J., S. K., G. A., L. A., K. Av., V. K. ir A. G. 14 dienų kelionę į Turkiją ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbutį laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. spalio 10 d., už kelionę 2016 m. kovo 23 d. pavedimu iš A. G. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 770 Eur, 2016 m. balandžio 4 d. pavedimu iš D. D. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 309 Eur, 2016 m. balandžio 5 d. pavedimu iš A. G. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 671 Eur, 2016 m. balandžio 7 d. pavedimu iš M. J. (už V. J.) sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 459 Eur, 2016 m. birželio 25 d. pavedimu iš D. D. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 100 Eur, 2016 m. birželio 28 d. pavedimu iš V. J. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 250 Eur, 2016 m. rugpjūčio 26 d. pavedimu iš D. D. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 1000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 26 d. pavedimu iš D. D. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 416 Eur, 2016 m. rugsėjo 1 d. pavedimu iš A. G. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 2988 Eur, 2016 m. rugsėjo 7 d. pavedimu iš A. G. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 740 Eur, 2016 m. rugsėjo 8 d. pavedimu iš G. A. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 1875 Eur, 2016 m. birželio 17 d. pagal 2016 m. birželio 17 d. Pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr, 1802484 iš A. G. gavo 680 Eur, 2016 m. rugsėjo 1 d. pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Pinigų priėmimo kvitą serija ANT Nr. 0005 iš A. G. gavo 1500 Eur, 2016 m. rugsėjo 1 d. pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Pinigų priėmimo kvitą serija ANT Nr. 0006 iš S. K. gavo 700 Eur, tačiau įsipareigojimų neįvykdė, nupirko tik 6 bilietus į vieną pusę daliai keliaujančių (S. K., R. V., V. Kl., D. Vi., L. B. ir G. G.), taip piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule MB „A“ naudai įgijo dideles vertės D. D., A. G., V. J., S. K. ir G. A. turtą – 12 458 Eur, tuo padarydama D. D. 1825 Eur žalą, A. G. – 7349 Eur žalą, V. J. – 709 Eur žalą, S. K. – 700 Eur žalą, G. A. – 1875 Eur žalą.

1.4. Be to, G. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kad:

1.4.1. būdama MB „A“ vadove, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: 2015 m. sausio 22 d. patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune, MB „A“ vardu sudarė sutartį Nr. 2016.11.22-01 su D. E., pagal kurią melagingai kaip kelionių organizatorius įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti D. E. ir E. E. septynių dienų kelionę į Kretą ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbutį laikotarpiu 2016 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d., bei nurodė D. E. pervesti į jos asmeninę sąskaitą SEB banke dalį pinigų už kelionę, 2016 m. sausio 23 d. iš D. E. sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) pagal mokėjimo nurodymą Nr. 179 gavo 450 Eur, tačiau įsipareigojimų vykdyti nepradėjo, pinigų 450 Eur sumoje į MB „A“ kasą neįnešė bei minėtos sumos neapskaitė pas save kaip materialiai atsakingą asmenį, taip piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo D. E. turtą – 450 Eur, tuo D. E. padarydama 450 Eur žalą.

1.4.2. būdama MB „A“ vadove, apgaule MB „A“ naudai įgijo svetimą turtą: 2016 m. rugpjūčio 2 d. patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune, MB „A“ vardu sudarė sutartį Nr. 2016-08-02 su S. S., pagal kurią melagingai kaip kelionių organizatorius įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti S. S. ir G. S. 12 dienų kelionę į Žaliojo kyšulio salas ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbutį laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 4 d., prieš pasirašydama sutartį pagal 2016 m. liepos 29 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 00002 gavo iš S. S. 400 Eur, tačiau įsipareigojimų vykdyti nepradėjo, pinigų S. S. negrąžino, gautus pinigus 400 Eur apskaitė MB apskaitoje buhalterinėje sąskaitoje „2720 kasa EUR“, taip piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule MB „A“ naudai įgijo S. S. turtą – 400 Eur, tuo S. S. padarydama 400 Eur žalą.

1.4.3. būdama MB „A“ vadove, apgaule MB „A“ naudai įgijo svetimą turtą: 2016 m. rugpjūčio 11 d. patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune, MB „A“ vardu sudarė sutartį Nr. 2016-08-11/01 su D. P., pagal kurią melagingai kaip kelionių organizatorius įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti D. P., R. P. ir O. P. devynių dienų kelionę į Žaliojo kyšulio salas ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbutį laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d., prieš pasirašydama sutartį iš D. P. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 1335 Eur, tačiau įsipareigojimų vykdyti nepradėjo, pinigų D. P. negrąžino, taip piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule MB „A“ naudai įgijo D. P. turtą – 1335 Eur, tuo D. P. padarydama 1335 Eur žalą.

1.4.4. būdama MB „A“ vadove, apgaule MB „A“ naudai įgijo svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune, MB „A“ vardu pagal žodinį susitarimą su R. T. įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti R. T. ir E. T. 14 dienų kelionę į Turkiją, už kelionę 2015 m. rugsėjo 8 d. pavedimu iš E. T. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 1300 Eur, 2015 m. spalio 2 d. pavedimu iš E. T. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 840 Eur, tačiau įsipareigojimų neįvykdė, nupirko tik du bilietus į Turkiją ir apmokėjo vieną naktį Turkijos viešbutyje, taip piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule MB „A“ naudai įgijo E. T. turtą – 2140 Eur, tuo E. T. padarydama 2140 Eur žalą.

1.5. G. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad būdama MB „A“ vadove, apgaule MB „A“ naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą: 2016 m. balandžio 8 d. patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal 2016 m. balandžio 8 d. kasos kvitą Nr. 1802465 paėmė iš D. Ū. 113,52 Eur, kaip apmokėjimą už kelionės draudimą, bei tą pačią dieną D. Ū. pateikė Kompleksinio kelionių draudimo polisą serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neapmokėtas, taip apgaule MB „A“ naudai įgijo nedidelės vertės D. Ū. turtą – 113,52 Eur, tuo D. Ū. padarydama 113,52 Eur žalą.

1.6. Be to, G. B. pripažinta kalta pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, kad būdama MB „A“ vadove, bei pagal 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 7 dalį veikdama mažosios bendrijos vardu ir turėdama teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, iššvaistė MB „A“ turtą: neteisėtai 2015 m. rugpjūčio 25 d. iš MB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus pervedė Uždarajai akcinei bendrovei „PG“(toliau – UAB ,PG“) 1220 Eur, kaip apmokėjimą už T. S. ir G. Au. kelionę į Bulgariją, nors pastarieji MB „A“ už kelionę nemokėjo, dėl kelionės su MB „A“ susitarimo sudarę nebuvo, taip iššvaistė buvusį jos žinioje MB „A“ turtą, tuo MB „A“ padarydama 1048,88 Eur žalą, nes dalį pinigų (171,12 Eur) UAB ,,PG“ grąžino.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

6. Apeliacinės instancijos teismo pareiga – patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Tai reiškia, kad teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą, bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu, o visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados – aiškios ir pakankamai argumentuotos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl BPK pažeidimų, padarytų vertinant bylos įrodymus, netinkamo ir (ar) neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo (prašant priimti naują nuosprendį), apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir, laikydamasis BPK normų reikalavimų, išnagrinėja, ar skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje

25. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas gali būti ne jaunesnis nei 16 metų amžiaus individualiai veikiantis asmuo, įmonės vadovas ar kitoks įgaliotas asmuo. Atsakomybės subjektas gali būti ir juridinis asmuo. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad kaltininkas supranta, kad netesėtai verčiasi ekonomine veikla, ir nori taip veikti.

34. Kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, svarbu šiuo atveju atriboti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę. Baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą siejama su tokiais objektyviaisiais požymiais kaip versliškumas arba stambus mastas. Šie požymiai, rodantys didesnį neteisėtos veiklos pavojingumą, yra ir baudžiamosios bei administracinės atsakomybių atribojimo kriterijai, todėl jų nustatymas, kartu ir tinkamas motyvavimas yra būtini tokio pobūdžio bylose. Nenustačius nė vieno iš šių požymių, neteisėta veikla užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnį (atitinka šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnį).

Dėl sukčiavimo

43. Be to, viena iš apgaulės sukčiaujant formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nustatytą veiką padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016).

46. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį G. B. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnyje konstatavo, kad šios bylos kontekste tik vertinant įrodymų visumą, o ne pavienius įrodymus pagal atskiras nusikalstamas veikas, galima atskleisti objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius ir kaltinamosios tyčią užvaldyti svetimą turtą apgaule. Į bylą yra pateiktos turizmo paslaugų sutartys, taip pat ir neprotestuotini paprastieji vekseliai, kas liudytų, jog tarp šių dokumentų šalių yra susiklostę civiliniai santykiai, tačiau įvertinus kaltinamosios G. B. įsipareigojimų mastus, jų intensyvumą ir esminės informacijos nuslėpimą nuo nukentėjusiųjų apie jos atstovaujamos MB ,,A“ finansines galimybes finansiškai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus, kaltinamosios veiksmai vertintini ne kaip kilę iš civilinio delikto, o turintys aiškius nusikaltimo sudėties požymius, kas leidžia ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne tik remiantis kaltinamosios parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

47. Vis tik apeliacinės instancijos teismas negali visa apimtimi sutikti su apylinkės teismo nuosprendyje pateikta išvada dėl įrodymų visumos vertinimo. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad iš aukščiau aptartų duomenų akivaizdu, kad vykdydama veiklą G. B. sudarė 29 rašytines turizmo paslaugų teikimo sutartis ir dvi žodines, kaltinimai sukčiavimu jai pateikti tik dėl 8 epizodų (veikų), dėl ko akivaizdu, kad veikdama bendrai visu MB „A“ gyvavimo laikotarpiu ji neturėjo išankstinės tyčios apgaulės būdu pasisavinti visų asmenų/klientų turtą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kiekviename epizode aptarti objektyviuosius ir subjektyviuosius sukčiavimo požymius ir tai pagrindžiančius įrodymus.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje

Dėl D. E. turto užvaldymo sukčiavimo būdu

49. Byloje nustatyta, kad G. B. MB „A“ vardu sudarė sutartį Nr. 2016.01.22-01 su D. E., pagal kurią melagingai kaip kelionių organizatorius įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti D. E. ir E. E. septynių dienų kelionę į Kretą ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbutį laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d. bei nurodė D. E. pervesti į jos asmeninę sąskaitą SEB banke dalį pinigų už kelionę, 2016 m. sausio 23 d. iš D. E. sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) pagal mokėjimo nurodymą Nr. 179 gavo 450 Eur, tačiau įsipareigojimų vykdyti nepradėjo, pinigų 450 Eur sumoje į MB „A“ kasą neįnešė bei minėtos sumos neapskaitė pas save kaip materialiai atsakingą asmenį, taip piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo D. E. turtą – 450 Eur, tuo D. E. padarydama 450 Eur žalą.

Dėl D. P. turto užvaldymo sukčiavimo būdu

57. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. kelionių organizatoriaus UAB „N“ buvo pateikta rezervacijos informacija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje matyti, jog D. P., R. P. ir O. P. buvo rezervuota kelionė (skrydžiai, pervežimai, viešbutis 2016 m. lapkričio 14-23 d.(su pilnu maitinimu)), nurodyta suma 2914 Eur. G. B. pažymėta, kad pritaikyta speciali nuolaida ir nurodyta suma – 2757 Eur (6 t., b. l. 51). Kaip nurodyta tiek pačios G. B., tiek nukentėjusiosios D. P., vėliau buvo pastebėta dėl maitinimosi tipo neatitikimo ir atsižvelgiant į tai, kad D. P. pageidavo maitinimo „viskas įskaičiuota“, sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta 2016 m. rugpjūčio 11 d., dėl ko akivaizdu, kad, kaip ir nurodė „N“, minėta rezervacija nebuvo apmokėta ir buvo atšaukta. Kaip nurodė nukentėjusioji, G. B. jai sakė, jog viešbutį užsakinės per „I“. D. P. nurodė, kad jie kreipėsi į „I“ dėl rezervacijų, tačiau buvo atsakyta, kad rezervacija buvo pradėta daryti, tačiau apmokėjimas nebuvo atliktas (6 t., b. l. 54). Visgi pažymėtina, kad G. B. nukentėjusiajai atsiuntė ekrano nuotrauką su „I“ viešbučio rezervacija, kuri juos neva turėjo įtikinti, kad rezervacija buvo atlikta ir viešbutis apmokėtas. Be to, aplinkybes, kad D. P. atsisakius sutarties, G. B. negalėjo grąžinti 1335 Eur, paneigia MB „A“ pateikti dokumentai ir tvarkomos apskaitos registrai, kad bendrija turėjo finansinę galimybę įvykdyti įsipareigojimus D. P., kadangi avanso įmokėjimo dieną (2016 m. liepos 26 d.) kasoje buvo 5742,70 Eur likutis, o nuo 2016 m. spalio 13 d. (jau po sutarties atsisakymo) kasoje turėjo apskaitytą 11 339,22 Eur pinigų likutį.

58. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad G. B., piktnaudžiaudama D. P. pasitikėjimu, melagingai kaip kelionių organizatorius įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – organizuoti kelionę, gavusi avansinę įmoką už kelionę, vėliau pasirašius turizmo paslaugų teikimo sutartį MB „A“ vardu, jos nepradėjo vykdyti, melagingai nurodė, kad viešbutis yra rezervuotas, nors žinojo, kad už jį nėra apmokėta ir rezervacija tokiu atveju yra po tam tikro laiko anuliuojama, nesilaikydama sutarties sąlygų dėl likusios sumos sumokėjimo terminų, reikalavo pinigų, teigdama, kad jų reikia užbaigti kelionės užsakymą, kuris net nebuvo pradėtas vykdyti, o vėliau, D. P. nutraukus sutartį, pinigų negrąžino, nors turėjo finansines galimybes, veikdama tiesiogine tyčia atliko nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. užvaldė D. P. turtą sukčiavimo būdu.

Dėl S. S. turto užvaldymo sukčiavimo būdu

59. G. B. buvo pareikštas kaltinimas, kad būdama MB „A“ vadove, apgaule MB „A“ naudai įgijo svetimą turtą: 2016 m. rugpjūčio 2 d. patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune, MB „A“ vardu sudarė sutartį Nr. 2016.08.02 su S. S., pagal kurią melagingai kaip kelionių organizatorius įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti S. S. ir G. S. 12 dienų kelionę į Žaliojo kyšulio salas ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbutį laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 4 d., prieš pasirašydama sutartį pagal 2016 m. liepos 29 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 00002 gavo iš S. S. 400 Eur, tačiau įsipareigojimų vykdyti nepradėjo, pinigų S. S. negrąžino, gautus pinigus 400 Eur apskaitė MB ,,A“ apskaitoje buhalterinėje sąskaitoje „2720 kasa EUR“, taip piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule MB „A“ naudai įgijo S. S. turtą – 400 Eur, tuo S. S. padarydama 400 Eur žalą.

60. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad S. S. su žmona G. B. pažinojo apie 10 metų, jos pagalba yra keliavę apie 10 kartų. Išgirdę, jog pažįstami per G. B. užsisakė kelionę į Žaliojo kyšulio salas, nusprendė į šias salas keliauti ir jie, 2016 m. liepos 29 d. sumokėjo 400 Eur dydžio pirmąją įmoką, G. B. išrašė pinigų priėmimo kvitą, 2016 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2016.08.02, pagal kurią 2016 m. lapkričio 23 d. turėjo su žmona išvykti į Žaliojo Kyšulio salas 11 nakvynių (6 t., b. l. 36-40). Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad pagal susitarimą G. B. turėjo nupirkti lėktuvo bilietus, pervežimą iki viešbučio ir 11 nakvynių viešbutyje. Sutarties suma 2138 Eur. Galutinis mokėjimas turėjo būti atliktas maždaug mėnesis prieš kelionę, be to, G. B. turėjo užskaityti ir jos už ankstesnę kelionę dėl viešbučio keitimo susidariusią 920 Eur skolą. Tačiau G. B. paskambino 2016 m. spalio 24 d. (pagal bylos aplinkybes tikėtina, kad suklystas mėnesis, turėtų būti rugsėjo mėn.) ir paprašė sumokėti likusią sumą už kelionę, paaiškino, kad dėl šeimyninių problemų gali areštuoti jos sąskaitas, todėl reikia skubiai sumokėti pinigus, kad ji spėtų padaryti pavedimą už jų kelionę. Jie nesutiko to padaryti, kadangi kilo įtarimų, kad kažkas negerai. S. S. taip pat nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. G. B. paskambino jam ir pasakė, kad susitvarkė piniginius reikalus ir kad jiems kelionė užsakyta, bet jokių įrodymų ar kelionės dokumentų nepateikė. Po publikacijų žiniasklaidoje nutarė kreiptis į policiją, nes įtarė, kad planuota kelionė neįvyks (6 t., b. l. 36-37). 2017 m. vasario 21 d. apklausos metu S. S. papildomai paaiškino, kad kelionė neįvyko, nes G. B. nustojo su jais bendrauti, neatsiliepė telefonu, MB „A“ ofise jos nerado, ir jokių kelionės dokumentų nepateikė. Mano, kad G. B. apgaule jam padarė 1320 eurų žalą, tai yra 920 eurų dėl skirtumo, susidariusio nupirkus pigesnį viešbutį Egipte, ir 400 eurų avansinė įmoka už neįvykusią kelionę į Žaliojo kyšulio salas (6 t., b. l. 43-44). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme S. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad sumokėjo G. B. 400 Eur, o likusių nemokėjo, nes žiniasklaidoje apie ją buvo kalbama ir ji net ragelio nekėlė. Kilo įtariamas, nes per žiniasklaidą sakė, kad kelionės neįvyksta. Civilinio ieškinio neteikė (10 t., b. l. 70).

62. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas neanalizavo kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai, todėl motyvai ir įrodymai, kuo remiantis G. B. pripažinta kalta dėl sukčiavimo S. S. atžvilgiu, nėra išskirti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra aiškių ir neginčijamų įrodymų, kad G. B. piktnaudžiaudama pasitikėjimu apgaulės būdu užvaldė S. S. turtą.

63. Kaip jau minėta, norint pripažinti, kad padaryta nusikalstama veika, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, o būtent, šiuo atveju būtina nustatyti G. B. tyčią pasinaudojant pasitikėjimu įgyti svetimą turtą. Kaip matyti iš S. S. parodymų, jis kreipėsi į G. B., kaip į patikimą asmenį, kuris 10 metų organizavo jo šeimos atostogas. Tarp šalių buvo sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis, nors ji sudaryta ir pažeidžiant Civilinio kodekso normas ir neturint licencijos, tačiau ši aplinkybė, kad G. B. S. S. neatskleidė duomenų, jog ji neturi licencijos ir negali teikti tokių paslaugų, teisėjų kolegijos nuomone, nelaikytina esmine aplinkybe, dėl kurios būtų suklaidintas nukentėjusysis, ypač įvertinus aplinkybes, kad G. B. vykdant šią veiklą, daliai asmenų problemų dėl suorganizuotų kelionių nekilo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis ir paties S. S. duotus parodymus, akivaizdu, kad G. B., pasirašydama sutartį dėl kelionės, neturėjo išankstinės tyčios šios sutarties neįvykdyti ir pasisavinti S. S. už kelionę sumokėtus pinigus. Kaip nurodė pats S. S., jam kilo įtarimų tada, kai G. B. paprašė sumokėti likusią pinigų dalį, tačiau jis, atsižvelgdamas į žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, atsisakė tą padaryti. Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pats S. S. nurodė, kad G. B. paskambinusi jam pasakė, kad turi finansinių problemų, galimai bus areštuotos sąskaitos, todėl pinigų reikia siekiant įgyvendinti sutartį – t. y. apmokėti už kelionę, po kelių dienų ji paskambinusi pasakė, kad problemos išsisprendė, kelionę užsakė. Nors nukentėjusysis tvirtina, kad G. B. jam jokių kelionės dokumentų nepateikė, taip pat nepavyko vėliau su ja susisiekti, pažymėjo ir tai, kad dar iki kelionės, kuri turėjo įvykti 2016 m. lapkričio 23 d., pradžios, atsižvelgdamas į žiniasklaidoje pateiktą informaciją, kreipėsi į policiją. Bylos duomenys patvirtina, kad į policiją S. S. kreipėsi 2016 m. spalio 4 d. (t. 6, b. l. 36-37). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų, jog kelionė tikrai būtų neįvykusi, byloje nėra, nepateikta jokių galimai suklastotų ar neatitinkančių tikrovės kelionės dokumentų, rezervacijos formų, priešingai, pagal pateiktus finansinius duomenis ir byloje esančias specialisto išvadas yra nustatyta, kad 2016 m. spalio mėnesį MB „A“ kasoje turėjo daugiau nei 11 tūkst. Eur, todėl turėjo finansines galimybes įvykdyti įsipareigojimus S. S.. Atsižvelgiant į tai, kad pati G. B. S. S. pranešė turinti finansinių problemų, vėliau pranešė, jog jos susitvarkė, rodo, kad ji neturėjo išankstinės tyčios apgaulės būdu pasisavinti S. S. pinigus, skirtus kelionei į Žaliojo Kyšulio salas. Akivaizdu, kad dar iki kelionės pradžios S. S. pasikreipus į policijos įstaigą, jis tokiu būdu atsisakė kelionės, t. y. nutraukė sutartį, todėl visi dėl sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo kilę ginčai spręstini vadovaujantis civilinio ir civilinio proceso kodekso nuostatomis. Todėl iš šio kaltinimo G. B. išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl E. T. ir R. T. turto užvaldymo sukčiavimo būdu

64. Byloje konstatuota, kad G. B. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m, rugsėjo 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, MB „A“ vardu pagal žodinį susitarimą su R. T. įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti R. T. ir E. T. 14 dienų kelionę į Turkiją, už kelionę 2015 m. rugsėjo 8 d. pavedimu iš E. T. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 1300 Eur, 2015 m. spalio 2 d. pavedimu iš E. T. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 840 Eur, tačiau įsipareigojimų neįvykdė, nupirko tik du bilietus į Turkiją ir apmokėjo vieną naktį Turkijos viešbutyje, taip piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule MB „A“ naudai įgijo E. T. turtą.

65. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju, priešingai nei konstatuoja pirmosios instancijos teismas, MB „A“ pradėjo vykdyti savo įsipareigojimus pagal susitarimą – tarpininkauti organizuojant kelionę. Nupirko du bilietus Lietuva – Turkija, suorganizavo pervežimą iš oro uosto iki viešbučio (šios paslaugos teismas nevertina, nors T. tai patvirtino apklausų metu), užsakė planuotus viešbučius, apmokėjo už pirmą vieną naktį Turkijos viešbutyje. MB „A“ dėl eilės objektyvių priežasčių likusių įsipareigojimų neįvykdė ir su tuo sutinka. Nežiūrint į tai, skundo autoriaus nuomone, teismas negalėjo traktuoti, kad G. B. apgaule MB „A“ naudai įgijo nukentėjusiojo turtą, kadangi dalis paslaugų jau buvo vykdoma, ir už dalį jų buvo sumokėta. Kadangi tarp E. T. ir MB „A“ buvo susiklostę sutartiniai santykiai, prievolė grąžinti likusius pinigus, kurie nebuvo panaudoti kelionės organizavimui, tektų kitai sutarties šaliai – MB „A“, kaip juridiniam asmeniui. Šiuo atveju G. B. veiksmuose nebuvo jokio tikslo pasisavinti ar užvaldyti svetimą turtą, kadangi MB „A“ savo įsipareigojimus pagal sutartį pradėjo vykdyti, tačiau neužbaigė dėl objektyvių priežasčių.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje

Dėl S. R. ir G. K. didelės vertės turto užvaldymo sukčiavimo būdu (2 veikos)

72. Byloje nustatyta, kad G. B. 2015 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini), Kaune, MB „A“ vardu sudarė sutartį Nr. 2015-11-12-01 su S. R., pagal kurią melagingai kaip kelionių organizatorius įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti S. R., V. R., V. R. ir R. R. septynių dienų kelionę į Dubajų ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbutį laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. sausio 5 d. Dar prieš derindama sutarties sąlygas, 2015 m. spalio 21 d. pagal kasos pajamų orderį serija AGV Nr. 42 paėmė iš S. R. 3000 Eur, 2015 m. spalio 26 d. pagal kasos pajamų orderį serija AGV Nr. 43 paėmė 1500 Eur, tą pačią dieną tose pačiose patalpose pagal 2015 m. lapkričio 12 d. kasos pajamų orderį serija AGV Nr. 43 paėmė 5060 Eur, pagal 2015 m. lapkričio 12 d. kasos pajamų orderį Nr. 44 paėmė 120 Eur ir pagal 2015 m. lapkričio 23 d. kasos pajamų orderį serija AGV Nr. 45 paėmė 95 Eur, tačiau įsipareigojimų vykdyti nepradėjo, pinigų S. R. negrąžino, gautus pinigus 9775 Eur sumoje pasiėmė sau bei apskaitė MB ,,A“ apskaitoje buhalterinėje sąskaitoje „24351“ gautinos iš atskaitingų asmenų sumos G. V.“, taip sumažindama bendrovės įsiskolinimą sau, piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės S. R. turtą – 9775 Eur, tuo S. R. padarydama 9775 Eur žalą.

79. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje, minimalus gyvenimo lygis (MGL) šioje byloje apskaičiuotas pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį įstatymą, t. y. 1 MGL ne 50 Eur, o 37,66 Eur. Todėl didelė žala laikoma nuo 9415 Eur. Nors gynėjas nurodo, jog G. B. 800 Eur atlygino S. R. ir tokiu dydžiu žala buvo sumažinta, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui yra svarbi ta turto vertė, kuri buvo užvaldyta, šiuo atveju didesnė nei 250 MGL.

80. Byloje yra S. R. ir G. K. atstovo advokato pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, prie kurio pateiktos su nukentėjusiosiomis sudarytos turizmo paslaugų teikimo sutartys, taip pat 2015 m. gruodžio 24 d. pasirašyti susitarimai tarp MB „A“ direktorės G. V. (B.) ir S. R. bei tarp MB „A“ direktorės G. V. (B.) ir J. K., kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad agentūra netinkamai vykdo tarp šalių sudarytą sutartį, sutaria nutraukti sudarytas turizmo paslaugų teikimo sutartis ir agentūra įsipareigoja nedelsiant grąžinti klientui 9935 Eur. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su gynėjo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad tiek S. R., tiek G. K. pasirinko turtinės žalos atlyginimo sprendimo teisinį būdą civilinio kodekso reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau pažymi, kad toks jų pasirinktas būdas tik užkirto kelią reikšti šioje byloje civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, bet nepanaikinto G. B. atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų.

81. Nagrinėjamu atveju G. B. objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai pasireiškė tuo, jog pagal byloje esančius buhalterinius duomenis ir specialisto išvadą, S. R. už kelionę sumokėtus pinigus, G. B. apskaitė kaip savo, t. y. kaip „gautinos iš atskaitingų asmenų sumos G. V.“. MB „A“ tvarkomos apskaitos duomenimis bendrija 2015 m. spalio 21 d. buvo skolinga G. B. 25 518,75 eurus, pagal bendrijos tvarkomą apskaitą nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. S. R. per penkis kartus sumokėti viso 9775 eurai mažino bendrijos įsiskolinimą G. B.. J. K. per kelis kartus pavedimu sumokėti pinigai buvo apskaityti buhalterinėse sąskaitose, tačiau pagal buhalterinius dokumentus nėra galimybės nustatyti, kur tie pinigai konkrečiai buvo panaudoti, kadangi J. K. 2015 m. spalio 21 d. padarius pirmąjį pavedimą 4780 Eur, net 3700 Eur iš bendrijos sąskaitos buvo išimti grynais ir apskaityti pas G. B. kaip atskaitingą asmenį, kuriai tai dienai apskaityta bendrijos skola 25 518,75 Eur sumai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad iki numatytos kelionės pradžios (2015 m. gruodžio 29 d.) bendrijoje apskaitytas pinigų likutis svyruoja nuo 5,09 Eur iki 3387,96 Eur, tuo pačiu bendrijos skola G. B. iki tos datos padidėjo iki 42 275,52 Eur, o taip pat buvo ir apskaityta skola Sauliui ir R. B. už suteiktas paskolas, kuri 2015 m. gruodžio 29 d. sudarė 12 509 Eur. Be to, G. B., suprasdama, kad negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, bandė apgaule įrodyti priešingai, o būtent nukentėjusiosioms el. paštu pateikė netikrus elektroninius lėktuvo bilietus su bilietų numeriais (1 t., b. l. 92-104).

82. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi aptarti duomenys patvirtina, kad G. B., suprasdama MB „A“ finansinę padėtį, netinkamai apskaitydama gautus S. R. pinigus, taip pat gautus J. K. pinigus panaudodama kitoms reikmėms, ir žinodama, kad pagal sudarytas turizmo paslaugų teikimo sutartis prisiimtų įsipareigojimų negalės įvykdyti, tyčia apgaulės būdu pateikdama netikrus lėktuvo bilietus, suteikė klaidingą informaciją, iki paskutinės akimirkos bandė įtikinti nukentėjusiuosius, kad kelionė įvyks, nors jau tuo metu MB „A“ sąskaitose nepakako lėšų lėktuvo bilietų ir viešbučio apmokėjimams, tokiu būdu piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės S. R. ir G. K. turtą.

Dėl grupės asmenų didelės vertės turto užvaldymo sukčiavimo būdu

83. Byloje G. B. buvo pareikšti kaltinimai, kad ji, būdama MB „A“ vadove, apgaule MB „A“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 25 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune, MB „A“ vardu pagal žodinį susitarimą su D. D. įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti D. D., D. Da., L. B., G. G., R. V., D. Vi., V. Kl., V. J., S. K., G. A., L. A., K. Av., V. K. ir A. G. 14 dienų kelionę į Turkiją ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbutį laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. spalio 10 d., už kelionę 2016 m. kovo 23 d. pavedimu iš A. G. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 770 Eur, 2016 m. balandžio 4 d. pavedimu iš D. D. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 309 Eur, 2016 m. balandžio 5 d. pavedimu iš A. G. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 671 Eur, 2016 m. balandžio 7 d. pavedimu iš M. J. (už V. J.) sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 459 Eur, 2016 m. birželio 25 d. pavedimu iš D. D. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 100 Eur, 2016 m. birželio 28 d. pavedimu iš V. J. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 250 Eur, 2016 m. rugpjūčio 26 d. pavedimu iš D. D. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 1000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 26 d. pavedimu iš D. D. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 416 Eur, 2016 m. rugsėjo 1 d. pavedimu iš A. G. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 2988 Eur, 2016 m. rugsėjo 7 d. pavedimu iš A. G. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 740 Eur, 2016 m. rugsėjo 8 d. pavedimu iš G. A. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 1875 Eur, 2016 m. birželio 17 d. pagal 2016 m. birželio 17 d. Pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. 1802484 iš A. G. gavo 680 Eur, 2016 m. rugsėjo 1 d. pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Pinigų priėmimo kvitą serija ANT Nr. 0005 iš A. G. gavo 1500 Eur, 2016 m. rugsėjo 1 d. pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Pinigų priėmimo kvitą serija ANT Nr. 0006 iš S. K. gavo 700 Eur, tačiau įsipareigojimų neįvykdė, nupirko tik 6 bilietus į vieną pusę daliai keliaujančių (S. K., R. V., V. Kl., D. Vi., L. B. ir G. G.), taip piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule MB „A“ naudai įgijo dideles vertės D. D., A. G., V. J., S. K. ir G. A. turtą – 12 458 Eur, tuo padarydama D. D. 1825 Eur žalą, A. G. – 7349 Eur žalą, V. J. – 709 Eur žalą, S. K. – 700 Eur žalą, G. A. – 1875 Eur žalą.

84. Byloje nustatyta, kad G. B. pagal žodinį susitarimą su D. D. dėl 14 asmenų kelionės į Turkiją iš šių asmenų gavo sekančiai (sumos pateiktos lentelėje):

Mokėtojas Sumokėta pavedimu, Eur Sumokėta grynais, Eur A. G. 4429 2180 D. D. 1825 M. J. už V. J. ir S. K. 459 V. J. 250 S. K. 700 A. G. už S. K. 740 G. A. 1875 Viso: 9578 2880 Iš viso: 12 458 Eur

85. Apklausiama pirmosios instancijos teisme G. B. parodė, kad ta kompanija buvo jos ilgamečiai klientai, visada viskas buvo gerai. Jie kelionę į Turkiją keitė tris kartus, viskas buvo užsakyta pagal sutartį veikiant su kelionių organizatoriumi. Tada jie sugalvojo, kad reikia kito viešbučio, žiūrėjo daug variantų, dar trukmę ilginosi, galų gale buvo pakeista ir trukmė, ir viešbutis dar kartą. Viešbutis buvo užsakinėjamas, padarytos rezervacijos, dalinai apmokėtas už dvi paras. Ji suformavo pavedimą, kad kai jai įkris pinigai, už juos sumokės. Apmokėjimo diena buvo atvykimo diena, dalis lėktuvo bilietų buvo nupirkta per „KT“ organizatorių, dalis bilietų buvo nupirkta per Turkų avialinijas. Paskambino D. D. ar D. G., klausė, kaip čia yra, kad ne visiems nupirkti lėktuvo bilietai. Jiems pasakė, kad jai nesigauna visų bilietų nupirkti per „KT“, klausė, ar jiems tinka, kad jie patys pirks kelis bilietus iš Turkų avialinijų. Jie sakė nori skristi, o jos tikslas buvo, kad jie išvažiuotų ir viskas būtų gerai. Ji taip pat pasakė, kad jai nenuskaičiuoja tų pinigų, gali būti, kad nenusiskaičiuos. Kad nebūtų chaoso, tai aptarė ne su visais keliavusiais, o tik su keliais asmenims, kurie organizavo, iš vakaro, kadangi net pinigus A. G. už visus mokėjo. Pervežimo neturėjo būti, jis buvo užsakytas, bet neapmokėtas, jie turėjo patys apsimokėti, jiems viskas buvo žinoma, kadangi mokėjo tik už skrydžius ir viešbutį. Kai pirko Turkų avialinijos bilietus, jie sakė, kad oro uoste patys nusipirks, o ji pažadėjo antradienį pervesti tą skolą. Ji matė, kad tų pinigų neturi, tada susitarė su vienu žmogumi, kad, esant reikalui, jis įmonei padėtų. Pirmadienio popietę jiedu sutarė, kad antradienį 16-17 val. jis atvyks, į įmonės sąskaitą įneš dar daugiau, nei jai trūko, tai yra 30 tūkstančių eurų, ir paskui viską sutvarkys, kad jis taptų įmonės akcininku, ir jai tų pinigų užteks. Vakare sulaukė D. Ž. skambučio su grasinimais, kad turi prisistatyti į policiją ir pateikti, ką ji yra sumokėjusi. Ji matė, kad yra ta suma rezervuota, nulėkė į banką ir paprašė, kad išspręstų šitą problemą, bankas jai patvirtino tą pavedimą. Ji su kūdikiu ant rankų nuvažiavo į policiją, parodyti, kad viską yra sumokėjusi ir parašyti paaiškinimą, kad ji yra susitarusi sumokėti tuos pinigus. Neneigė, kad yra nesumokėjusi, tačiau ją vis tiek uždarė į areštinę. Jai nebuvo jokio tikslo įnešti pinigų. Kai tų žmonių grupė grįžo iš Turkijos, susitarė su jais, kad jiems tuos pinigus gražins, bet pavedimo negalėjo padaryti, nes buvo užblokuota kortelė. Turėjo su jais susitikti ir pasirašyti pinigų priėmimo kvitą. Kiek turėdavo pinigų, tiek ir pervesdavo į A. G. sąskaitą, kadangi jis už visus mokėjo (10 t., b. l. 178-179).

86. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad G. B. pradėjo vykdyti susitarimą, tačiau šiuo atveju tai nepaneigia G. B. tyčios apgaulės būdu įgyti svetimą turtą. Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra pateikta nei viena rašytinė sutartis dėl turizmo paslaugų teikimo, kas galėtų patvirtinti faktą, jog su kiekvienu nurodytu asmeniu MB „A“ siejo sutartiniai santykiai, be to, byloje nustatyta, kad būtent D. D. prašymu G. B. turėjo suorganizuoti D. D. draugų kompanijai (viso 14 asmenų) kelionę. Apklausiama G. B. šį faktą patvirtino, t. y. teigė, jog kitų žmonių ji nebuvo nei mačiusi, nei girdėjusi, nes viską organizavo D. D. ir A. G.. Taigi, vien ši aplinkybė patvirtina, kad nesudarius rašytinio susitarimo, nėra galimybės nustatyti sutarties kainos, įsipareigojimų mąsto ir kitų aplinkybių, ir tuo nukentėjusiesiems užkirstas kelias savo pažeistas teises ginti kitais būdais. Kaip matyti iš aukščiau aptartų G. B. parodymų, ji teigė visas aplinkybes dėl lėktuvo bilietų ir dėl viešbučio rezervacijos, ir galimo pinigų nenuskaitymo iš anksto aptarusi su D. D. ir A. G., tačiau šias aplinkybes paneigia šių nukentėjusiųjų duoti parodymai.

87. D. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuvykus į oro uostą sužinojo, kad lėktuvo bilietai nenupirkti, o nuskridus buvo net viešbutis neišpirktas. Turėjo ryte skristi, paskambinus G. B., ši pasakė, kad atidėtas reisas, bet ji pati pažiūrėjo, kad neatidėtas. Tada G. B. pasakė, kad vakare skrisit su geresniu lėktuvu. Paklausus, ar yra kokios problemos, sakė, kad ne, todėl išskrido, nes buvo didelis pasitikėjimas. Ji rodė viešbučio administracijai pavedimus iš banko, kurie, pasirodo, buvo padirbti, teko ilgai aiškintis dėl viešbučio apmokėjimo. Kelionę nutraukė anksčiau, nes G. B. nebuvo apmokėjusi apgyvendinimo viešbutyje (10 t., b. l. 67-68). Ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad G. B. jiems davė „voucherius“ apie viešbučio užsakymą. Lėktuvo bilietus pažadėjo atsiųsti į elektroninį paštą. Pasiėmus kelionės dokumentus ir juos parsivežus, paaiškėjo, kad tai yra dokumentai su informacija apie viešbučio rezervaciją, o ne kelionės dokumentai. Bilietų elektroniniu paštu neatsiuntė. Dėl „voucherių“ G. B. pasakė, kad susipainiojo, ir kad su atsiųstu dokumentu juos priims į viešbutį, ji taip pat atsiuntė tariamo mokėjimo per banką išrašo lango kopiją. Dieną prieš skrydį paskambinus G. B., ji pasakė, kad neturi bilietų įsigijimo kodų, nes lygtai ją pavedė kažkokia draugė, kuri turėjo nupirkti bilietus, ji aiškino, kad stringa sistema ir negali sumokėti už bilietus. Užtikrino, kad skrydis įvyks ir net piktai telefonu pasakė, kad vykti į oro uostą, nesigadinant nuotaikos. Pasakė, kad skrydis 2016 m. rugsėjo 25 d., 07.20 val. Bevykstant į oro uostą, iki skrydžio likus trims valandoms, jų grupė gavo šešis bilietus. Praktiškai jie buvo nupirkti likus trims valandoms iki skrydžio. Nuvykus į oro uostą, G. B. jos vyrui pasakė, kad įvyko bilietų įsigijimo sistemoje klaida ir kad ji negali nupirkti likusių bilietų, todėl jei nori atostogauti, bilietus pirkti turi patys, o vėliau ji atiduos pinigus. G. B. pasakė, kad jiems neišskridus, pinigų, sumokėtų už viešbutį, niekas negrąžins. 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo gautas tik vienas apmokėjimas 1290 eurų. Daugiau apmokėjimų nebuvo. Supratę, kad yra apgauti, jie nusipirko bilietus atgal ir grįžo į Lietuvą. (6 t., b. l. 2–12).

89. Šias D. D. ir A. G. nurodytas aplinkybes patvirtino ir kiti byloje liudytojais ir nukentėjusiaisiais apklausti asmenys, vykę kartu į minėtą kelionę. Iš 2016 m. rugsėjo 25 d. į Turkiją vykusių asmenų parodymų akivaizdu, jog aplinkybės apie nenupirktus lėktuvo bilietus ir viešbučio neapmokėjimas jiems nebuvo žinomos iš anksto, dėl ko būtų sudaryta galimybė dėl pažeistų susitarimo sąlygų jo atsisakyti. Priešingai, G. B., piktnaudžiaudama pasitikėjimu (kadangi kaip nurodė pati G. B. – tai buvo jos ilgamečiai klientai, o D. D. parodė, kad buvo didelis pasitikėjimas G. B., kadangi per ją vyko į keliones 12 ar 15 kartų), nukentėjusiesiems supratus, kad G. B. meluoja dėl skrydžių teigdama, kad jie atšaukti, kad perkelti, kad draugė ją pavedė, ar kad negali jų užsakyti ir nupirkti, nes stringa sistema, ji vis tiek tvirtino, kad viskas gerai, kad jie vyktų į kelionę. Be to, kaip nurodė ir nukentėjusieji D. D. ir A. G., G. B. jiems buvo pateikusi rezervacijos dokumentus dėl viešbučio, tariamo mokėjimo per banką išrašo lango kopiją, kelionės lėktuvu elektroninius bilietus (6 t., b. l. 5-10, 25-27), tačiau akivaizdu, kad tie dokumentai buvo netikri, nes nors elektroniniai bilietai pateikti, tačiau tiems patiems asmenims teko už skrydį į Turkiją susimokėti patiems. Be to, byloje esanti specialisto išvada ir joje esantys duomenys patvirtina, kad visų šių asmenų į MB „A“ sumokėtos įmokos už kelionę buvo panaudotos kitoms finansinėms operacijoms ir nėra galimybės nustatyti, kur konkrečiai nukentėjusiųjų sumokėti pinigai buvo panaudoti, be to, nukentėjusiųjų kelionės metu MB „A“ buhalteriniai duomenys patvirtina, kad bendrijos apskaitoje buvo mažesnis likutis, nei visi nukentėjusieji buvo įmokėję už kelionę. Aplinkybes, kad bendrija turėjo finansinių bėdų ir neturėjo finansinės galimybės apmokėti už šios asmenų grupės kelionę, patvirtino ir pati G. B., ir nors teigė, jog buvo sutarusi su kažkuo, kad paskolins lėšų, šių duomenų viso ikiteisminio tyrimo metu niekaip nepatvirtino.

90. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi byloje esantys duomenys bei aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina G. B. tyčią piktnaudžiaujant pasitikėjimu ir panaudojant apgaulę įgyti svetimą turtą, tačiau sutinka su skundo argumentais, kad šioje veikoje nėra nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymis – didelės žalos padarymas.

91. Kaip matyti iš pateikto kaltinimo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, didelė žala nustatyta įvertinus iš nukentėjusiųjų MB „A“ gautą sumą už sutartą kelionę – 12 458 Eur. Tačiau didelės žalos požymis negali būti preziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas atskirai, kaip kvalifikuojamasis BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis, o šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje liko neaptartos aplinkybės, kad vis tik dalį susitarimo G. B. įgyvendino (užsakė 6 bilietus Lietuva–Turkija ir nakvynę viešbutyje) bei kad MB „A“ gavo baudas iš kelionių organizatoriaus dėl sutarties keitimo.

92. Byloje yra MB „A“ pateiktos 2016 m. kovo 22 d. turizmo paslaugų teikimo sutartys tarp kelionių organizatoriaus UAB „KT“, atstovaujamos kelionių pardavimo agento „A“ G. B., ir turistų A. G., V. K. (sut. Nr. (duomenys neskelbtini)) R. V., V. Kl., D. Vi. (sut. N r. (duomenys neskelbtini)) (4 t., b. l. 171-174) dėl kelionės į Antaliją organizavimo nuo 2016 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. spalio 2 d.. Taip pat MB „A“ pateikė dvi 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „KT“ baudos sąskaitas pagal sut. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 552,80 eurų sumai (4 t., b. l. 175-176), tai yra pagal MB „A“ pateiktus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis šios sudarytos sutartys su UAB „KT“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktos, kadangi, kaip nurodė pati G. B. ir nukentėjusieji, jie keitė planus, rinkosi kitus viešbučius.

93. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl byloje MB „A“ pateiktų UAB „BC“ 2016 m. rugsėjo 30 d. trijų PVM sąskaitų–faktūrų už 2016 m. rugsėjo 25 d. aviabilietus Vilnius-Istambul-Antalya K. S., R. V., K. V., V. D., B. L. ir G. G., viso 1778,86 eurų sumai (4 t., b. l. 186-187) bei MB „A“ sąskaitų išrašų, kuriuose nurodyta, jog iš bendrijos sąskaitos buvo rezervuota, o vėliau ir nurašyta 1290 Eur „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio paslaugoms apmokėti (4 t., b. l. 189). Nors MB „A“ tvarkomoje apskaitoje nėra duomenų, kad UAB „BC“ sąskaitos būtų apmokėtos, tačiau tai nepaneigia fakto, kad sąskaitose nurodytiems asmenims skrydžio į Turkiją paslaugos buvo suteiktos, šias aplinkybes patvirtina ir patys nukentėjusieji, liudytojai.

94. Apeliacinio teismo manymu, iš nukentėjusiųjų sumokėtų 12 548 Eur turėtų būti minusuojamos nurodytos sumos (12 458 Eur-1290 Eur-1778,86 Eur-552,80 Eur=8836,34 Eur). Be to, byloje esančioje specialisto išvadoje dėl MB „A“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad pagal MB „A“ pateiktus dokumentus dėl MB „A“ neapmokėtų bilietų, viešbučių 2016 m. rugsėjo 25 d. keliavusiems į Turkiją padarytas viso 9389,14 eurų nuostolis (neišskaičiuota už viešbučio keitimus MB „A“ gautos baudos). Pažymėtina, kad nei viena iš aukščiau nurodytų sumų (8836,34 Eur ir 9389,14 Eur) nesiekia BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos privalomojo sudėties požymio „didelės žalos“, t. y. 250 MGL (9415 Eur) (pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią redakciją 1MGL = 37.66 Eur).

95. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad G. A. šeimai nebuvo nupirkti nei lėktuvo bilietai, nei užsakytas viešbutis, jam padarytos žalos dydis nesikeičia. Už viešbutį pervesti G. B. sumokėti pinigai proporcingai dalinami likusiems asmenims po 117,27 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad už S. K. dalį pinigų sumokėjo A. G., S. K. padarytos žalos dydis taip pat nesikeičia, V. J. padarytos žalos dydis mažintinas iki 591,73 Eur, D. D. padarytos žalos dydis mažintinas iki 1590,46 Eur, A. G. patirtos žalos dydis, atsižvelgiant į tai, kad jis mokėjo už didžiąją dalį keleivių, mažintinas kelionės keitimo baudos dydžiu, 6 skrydžio bilietų į Turkiją dydžiu bei už 8 asmenų nakvynės kainą ir patirta žala sudaro 4079,15 Eur.

96. Taigi, byloje nustatyta, kad G. B., būdama MB „A“ vadove, apgaule MB „A“ naudai įgijo svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 25 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune, MB „A“ vardu pagal žodinį susitarimą su D. D., įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti D. D., D. Da., L. B., G. G., R. V., D. Vi., V. Kl., V. J., S. K., G. A., L. A., K. Av., V. K. ir A. G. 14 dienų kelionę į Turkiją ,, (duomenys neskelbtini)“ viešbutį laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. spalio 10 d., už kelionę 2016 m. kovo 23 d. pavedimu iš A. G. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 770 Eur, 2016 m. balandžio 4 d. pavedimu iš D. D. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 309 Eur, 2016 m. balandžio 5 d. pavedimu iš A. G. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 671 Eur, 2016 m. balandžio 7 d. pavedimu iš M. J. (už V. J.) sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 459 Eur, 2016 m. birželio 25 d. pavedimu iš D. D. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 100 Eur, 2016 m. birželio 28 d. pavedimu iš V. J. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 250 Eur, 2016 m. rugpjūčio 26 d. pavedimu iš D. D. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 1000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 26 d. pavedimu iš D. D. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 416 Eur, 2016 m. rugsėjo 1 d. pavedimu iš A. G. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 2988 Eur, 2016 m. rugsėjo 7 d. pavedimu iš A. G. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 740 Eur, 2016 m. rugsėjo 8 d. pavedimu iš G. A. sąskaitos į MB „A“ sąskaitą gavo 1875 Eur, 2016 m. birželio 17 d. pagal 2016 m. birželio 17 d. Pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr, 1802484 iš A. G. gavo 680 Eur, 2016 m. rugsėjo 1 d. pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Pinigų priėmimo kvitą serija ANT Nr. 0005 iš A. G. gavo 1500 Eur, 2016 m. rugsėjo 1 d. pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Pinigų priėmimo kvitą serija ANT Nr. 0006 iš S. K. gavo 700 Eur, tačiau įsipareigojimų neįvykdė, nupirko tik 6 bilietus į vieną pusę daliai keliaujančių (S. K., R. V., V. Kl., D. Vi., L. B. ir G. G.), taip piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule MB „A“ naudai įgijo svetimą – D. D., A. G., V. J., S. K. ir G. A. turtą – 8836,34 Eur, tuo padarydama D. D. 1590,46 Eur žalą, A. G. – 4079,15 Eur žalą, V. J. – 591,73 Eur žalą, S. K. – 700 Eur žalą, G. A. – 1875 Eur žalą.

97. Nuteistajai G. B. apie šios nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę iš anksto nebuvo pranešta, tačiau pagal teismų praktiką situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nurodantį lengvesnį nusikaltimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuojama kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019). Taigi, G. B. nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimas iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį nepažeis nuteistosios teisių, kadangi jos padaryta veika yra perkvalifikuojama į lengvesnę, o dėl visų kitų nusikaltimo sudėties požymių ji buvo apklausta.

Dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje

98. Byloje G. B. buvo kaltinama tuo, kad būdama MB „A“ vadove, apgaule MB „A“ naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą: 2016 m. balandžio 8 d. patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal 2016 m. balandžio 8 d. kasos kvitą Nr. 1802465 paėmė iš D. Ū. 113,52 Eur, kaip apmokėjimą už kelionės draudimą, bei tą pačią dieną D. Ū. pateikė Kompleksinio kelionių draudimo polisą serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neapmokėtas, taip apgaule MB „A“ naudai įgijo nedidelės vertės D. Ū. turtą – 113,52 Eur, tuo D. Ū. padarydama 113,52 Eur žalą.

99. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas kiekvienos nusikalstamos veikos neanalizavo, todėl išskirti aplinkybių, kuriomis remiantis pripažino G. B. padarius šį baudžiamąjį nusižengimą, nėra duomenų.

100. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad MB „A“, gavusi apmokėjimą iš D. Ū. sudarė su draudimo kompanija kompleksinio kelionių draudimo polisą serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas D. Ū.. Jokių duomenų, kad draudimo polisas būtų negaliojantis, ar kad jis būtų anuliuotas, ar kad būtų suklastotas teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. D. Ū., sumokėdama už draudimo polisą, gavo draudimo paslaugas, kelionės metu buvo apdrausta ir minėtu draudimo polisu pasinaudojo. Tai, kad MB „A“ liko skolingi draudimo bendrovei už išduotą draudimo polisą, ar kad už minėtą polisą buvo sumokėta vėliau, neduoda teisinio pagrindo teigti, kad D. Ū. buvo apgauta, ar kad jos pinigai buvo pasisavinti.

101. Apklausiama pirmosios instancijos teisme G. B. nurodė, kad D. Ū. nebuvo jokios skolos, vienintelis jos neapsižiūrėjimas buvo toks, kad jie pirko tris bilietus į JAV, už avia bilietus reikia mokėti iš karto. Ji užsakė jiems tris bilietus su daug persėdimų ir išrašė sveikatos draudimą trims asmenims. D. Ū. pasakė, kad sūnus į kelionę nevažiuos. Pasakė D. Ū., kad galima tą draudimą anuliuoti. Ji draudimą pakoregavo, kadangi jis jau buvo išrašytas. Tuo metu ji turėjo sutartį su „LD“, prieš tai dirbo su „X“, bet nutraukė sutartį. Su „LD“ buvo, kad paimi klientų pinigus, sumoki už kiekvieną atskirai. Bet yra tokia galimybė, kad moki už draudimus gale mėnesio, bet kartą į savaitę reikia sistemoje tokius paukštelius sudėti, kad klientas tau mokėjo. Tas D. Ū. sūnaus draudimas kažkaip praslydo, keitimo negalėjo padaryti pati, turėjo kreiptis į draudimo atsakingą darbuotoją, tas darbuotojas turėjo išimti iš sistemos ir sukoreguoti naują polisą, o tą naują polisą ji turėjo atiduoti D. Ū.. Dėl to ji tų varnelių nedėjo, nes jis dar tuo metu buvo nesutvarkytas. O paskui ji pamiršo ant jo uždėti varnelę. Gal rugpjūčio mėnesį nutarė nutraukti bendradarbiavimą su „LD“. Nutraukus sutartį, ,,LD“ atsiuntė jai visus likučius, ir ji viską susitvarkė. Nei „LD“, nei ji nepastebėjo D. Ū. poliso, taip ir liko su neišmokėta suma draudimui, su neišmokėtu jai komisu. Sausio ir vasario mėnesį, kai susitikslino visus mokesčius, „LD“ parašė jai laišką, kad turės siųsti skolos raštą klientams, o D. Ū. jau buvo grįžusi iš tos kelionės. Ji atskaičiavo, kiek būtų uždirbusi pinigų nuo to poliso, atskaičius jos uždarbį, trūko kažkokios sumos pinigų. Kadangi įmonė jokios veiklos nevykdė, tų kelių eurų paprašė savo vyro, ir jis pervedė pagal draudimo poliso numerį „LD“ tą skirtumą. Ji pasakė ,,LD“ nemokėti jai komiso ir užsiskaityti. Ji nusiuntė jiems prašymą, jie patvirtino. Po mėnesio į ,,,Messenger“ gavo D. Ū. dukros žinutę, kad mama gavo antstolių raštą, jog skolinga už draudimą. Ji persiuntė visą susirašinėjimą su ,,LD“. Gavo žinutę iš D. Ū. dukros, kad jie su draudimu viską susitvarkė. D. Ū. kreipėsi tik po to, kai apie ją pradėjo rašyti žiniasklaidoje, galvojo pasinaudoti proga atgauti pinigus ir už bilietus atgaus (10 t., b. l. 172).

102. Apklausiama pirmosios instancijos teisme D. Ū. parodė, kad G. B. jai rekomendavo dukra. Į ją kreipėsi dėl 3 skrydžio bilietų į JAV. Nuėjusi pas ją aptarė viską, pirko draudimą, bagažą. Su savimi neturėjo grynųjų pinigų visos sumos, sumokėjo virš 900 eurų grynais, likusius sumokėjo pavedimu į įmonės sąskaitą. Mėnuo prieš kelionę pablogėjo sūnaus sveikata, todėl ji paprašė G. B. vieną bilietą atšaukti. Vėliau gavo iš skolų išieškojimo agentūros laišką, paskambinus paaiškėjo, kad draudimas nesumokėtas (10 t., b. l. 69).

103. Ikiteisminio tyrimo metu D. Ū. parodė, kad 2016 metų balandžio mėnesį patarta dukros I. Ū., gyvenančios JAV, kreipėsi į MB „A“ vadovę G. B., kad ši padėtų įsigyti tris skrydžio bilietus pirmyn ir atgal į Atlantos miestą JAV. Už tris bilietus iš viso turėjo sumokėti 2145 eurus. Už kelionės draudimą 113,52 eurai. Kadangi visos sumos neturėjo, 2016 m. balandžio 8 d. G. B. sumokėjo 715 eurų už vieną bilietą ir 113,52 eurus už kelionės draudimą. Vėliau pervedė likusius pinigus. 2017 m. vasario 17 d. iš bendrovės „Skolų rizikos sprendimai“ gavo pranešimą, kad yra skolinga už kelionės draudimą, kurį turėjo apmokėti G. B.. Ji sutriko ir susisiekusi su draudimo įmone išsiaiškino, kad jai 2016 m. balandžio 8 d. G. B. paduotas kompleksinis kelionių draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neapmokėtas. Tuomet suprato, kad buvo apgauta (6 t., b. l. 150–151).

104. Atnaujinus įrodymų tyrimą, apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. Ū. parodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį kreipėsi į G. B., klausė jos dėl trijų bilietų į JAV pirkimo, to susitikimo metu paliko 915 eurų už vieną bilietą ir draudimą, likusią pinigų dalį – 1400 eurų pervedė į MB „A“ sąskaitą. Kadangi sūnui pasidarė blogai su sveikata, paprašė G. B., kad už vieną bilietą grąžintų pinigus, bet jai atsakė, kad negali, nes jungtinis skrydis, sutarė tą vieną bilietą palikti kitiems metams. Po tos kelionės jai atėjo grasinantis laiškas, kad nesumokėta už draudimą. Su G. B. nesusisiekė, dukra paskambino G. B. vyrui, tada pasakė, kad už draudimą ji nėra skolinga, skolinga tik už vieną bilietą. Draudimas į ją daugiau nesikreipė. Nuskridę į Ameriką bėdų dėl draudimo neturėjo. Draudimui ji nemokėjo, nes už jį buvo sumokėjusi G. B.. Su draudimu susirašinėjo elektroniniais laiškais, draudimui poliso nepateikė, nes jį atidavė ikiteisminio tyrimo metu į bylą (11 t., b. l. 156-157).

105. Byloje pateiktas 2019 m. vasario 27 d. AB „LD“ raštas Nr. 4.4.1-5-16, kuriuo bendrovė informavo, kad kompleksinis kelionių draudimas LD Nr. (duomenys neskelbtini) (pirktas D. Ū.) jo išdavimo dienomis nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 30 d. negaliojo, kadangi nebuvo apmokėtas. Kompleksinio kelionių draudimo įmoka buvo apmokėta sekančiai: 2017 m. vasario 7 d. 4,07 eurai pavedimu mokėjo E. B.; 81,07 eurai sumokėti 2017 m. vasario 28 d. pagal priklausomo tarpininko MB „A“ ataskaitą 2016-06-15. Perkant draudimo polisą, AB „LD“ neturėjo duomenų užskaitai atlikti. Todėl tai nebuvo atlikta. Šiai dienai skolos likutis pagal draudimo polisą LD Nr. (duomenys neskelbtini) TAI Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,00 Eur (3 t., b. l. 15).

106. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pritaria G. B. išsakytai pozicijai, kad paslauga buvo suteikta ir D. Ū. pasinaudojo draudimu. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu prie D. Ū. apklausos pateikto rašto, bei ką nurodė apklausiama ir pati D. Ū., 2017 m. vasario 17 d. ji gavo UAB „Sk“ raštą – siūlymą įvykdyti turtinę prievolę AB „LD“. Šiame siūlyme nurodyta, kad ji su AB „LD“ yra sudariusi draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (draudimo objektas – kompleksinis kelionių draudimas, draudimo laikotarpis – 2016 m. birželio 15-30 d. (6 t., b. l. 152). Be to, nors AB „LD“ pateiktame rašte nurodyta, kad šis draudimas negaliojo, tačiau tame pačiame rašte išdėstė, kokiu būdu ir kada buvo už jį sumokėta. Akivaizdu, kad esant situacijai, kuomet draudimo polisas būtų buvęs negaliojantis, asmenims nekiltų jokia prievolė sumokėti už jį praėjus daugiau nei pusei metų po kelionės. Be to, G. B. teiginius apie tokią susiformavusią praktiką su draudimo bendrovėmis, kuomet už kelionių draudimus galima apmokėti ir vėliau, iš dalies patvirtina ir byloje esantys su kitais nukentėjusiaisiais susiję įrodymai, o būtent: 2015 m. lapkričio 26 d. UAB DK „P“ kelionių draudimo liudijimai (apdraustieji: S. R. ir G. K. šeimos) ir MB „A“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo duomenys, patvirtinantys, jog 2016 m. sausio 12 d. pagal draudimo liudijimus pervesta bendrovei DK „P“ 510,34 Eur, nors į 2015 m. gruodžio 29 d.–2016 m. sausio 5 d. turėjusią vykti kelionę minėti asmenys neišvyko, sutartį nutraukė dar 2015 m. gruodžio 24 d. (5 t., b. l. 128-134). Taigi, nustačius aplinkybes, kad D. Ū. kelionės į JAV metu kompleksinis kelionių draudimas galiojo, D. Ū. draudimo paslaugų kelionės metu neprireikė, šį draudimo polisą apmokėjo MB ,,A“ ir E. B., G. B. iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje.

107. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą (turtinę teisę). Teismų praktikoje turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, 2K-210/2012, 2K-168/2013, 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017).

109. Kasacinio teismo praktikoje tyčinė kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padaryti tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-895/2018). Iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-302-489/2017, 2K-7-648/2019, 2K-254-895/2020). BK 184 straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad ši nusikalstama veika gali būti padaryta ir dėl neatsargumo.

110. Byloje nustatyta, kad G. B., būdama MB „A“ vadove bei pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 7 dalį veikdama mažosios bendrijos vardu ir turėdama teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, iššvaistė MB „A“ turtą: neteisėtai 2015 m. rugpjūčio 25 d. iš MB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus pervedė UAB ,,PG“ 1220 Eur, kaip apmokėjimą už T. S. ir G. Au. kelionę į Bulgariją, nors pastarieji MB „A“ už kelionę nemokėjo, dėl kelionės su MB „A“ susitarimo sudarę nebuvo, taip iššvaistė buvusį jos žinioje MB „A“ turtą, tuo MB „A“ padarydama 1048,88 Eur žalą, nes dalį pinigų (171,12 Eur) UAB ,,PG“ grąžino.

111. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas neteisėtai, kadangi BPK 167 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad dėl nusikalstamų veikų, tame tarpe ir numatytų BK 184 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. G. B. kaltinama, kad ji iššvaistė MB „A“ turtą, tačiau nei MB „A“ atstovas, nei pati G. B., kuri yra šios bendrovės savininkė, nesikreipė į ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar prokuratūrą dėl žalos priteisimo, ar žalos atlyginimo. Nors teismas ir nurodo, kad „kaltinimas G. B. buvo pareikštas prokuroro reikalavimu“, tačiau tokio reikalavimo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu prokuroras nebuvo pareiškęs. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad nei MB ,,A“, nei G. B. į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu dėl šios nusikalstamos veikos nesikreipė, tačiau skundo argumentą dėl prokuroro reikalavimo nebuvimo paneigia byloje esantis Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. kovo 28 d. reikalavimas, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti specialisto išvada ir joje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad galimai yra nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 183). Taigi, ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos yra pradėtas teisėtai prokuroro reikalavimu.

112. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuosprendžiu MB „A“ naudai iš G. B. nėra priteista piniginė išmoka, todėl MB „A“ šioje byloje negali būti laikoma civiline ieškove. Nors skunde nurodoma, kad susidaro atvejis, jog byloje ta pati šalis (MB „A“) tampa ir kaltinamoji, ir nukentėjusioji, tačiau, kaip jau minėta, pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šiuo atveju MB „A“ byloje nesuteiktas joks procesinis statusas.

114. Vis tik pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. A. paneigė G. B. aplinkybes, kad ji keliavo į Bulgariją, ir parodė, kad 2015 metais jos dukra G. Au. su savo draugu T. S. planavo kelionę į Bulgariją. Ji galėjo apmokėti šią kelionę (6 t., b. l. 189). 2016 m. sausio 19 d. savanoriškų dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja J. A. pateikė 2015 m. liepos 31 d. Mokėjimo nurodymo Nr. 31 kopiją. Mokėjimo nurodymu Nr. 31 mokėtojas – G. Au. 2015 m. liepos 31 d. pervedė 1120 eurų į UAB „PG“ sąskaitą (7 t., b. l. 3–6). Kaip matyti iš 2015 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymo, pinigai (1120 eurų) į UAB „PG“ sąskaitą už G. Au., tikėtina, ir jos draugo T. S., kelionę į Bulgariją, pervesti po MB ,,A“ įkūrimo. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytojas T. S. parodė, kad G. B. nepažįsta, jokių reikalų dėl kelionių organizavimo su ja neturėjo, yra buvęs Anglijoje, bet per kitą agentūrą (10 t., b. l. 102).

115. Dėl šio epizodo apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta G. B. motina A. Ak., kuri parodė, kad 2015 m. ji buvo UAB „PG“ direktorė. Šioje įmonėje dirbo ir G. B., kuri tuo metu turėjo ir savo MB „A“. 2015 m. gruodžio 31 d. sąskaitą T. S. vardu į Bulgariją išrašė ji, kadangi tuo metu ėjo direktorės pareigas. Tačiau ji ne tokią sąskaitą išrašė, kokią turi teismas, ji turi kitokią. 2017 m., kai jau nebuvo ji direktorė, buvo išvykusi į Tailandą, su ja nebuvo galima susisiekti ir N. B. patyrė policijos spaudimą, kad greičiau reikia atnešti sąskaitą su pavarde, todėl pasižiūrėjęs pavedimus, kadangi G. B. tuo metu dirbo dvejose įmonėse, pavedime nurodė T. S. pavardę, tai jis ir užrašė tą pavardę. Prieš tai 2015 m. G. B. buvo persiųsta sąskaita už kelionę. Ji tada ir išrašyta, yra ir elektroniniai persiuntimo paštai. Kadangi tą kelionę pirko MB „A“, tai jie užrašė už kelionę ir papildomai yra pridėta buhalterinė pažyma už kieno kelionę. Tai ten buvo už E. G. K. kelionę. Bet N. B. ar nežinojo, ar nematė, kur jo yra, tiesiog pažiūrėjęs į banko išrašus įdėjo taip. G. B., dirbdama per dvi įmones, suklydo. 2015 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje buvo nurodyta tik „už kelionę“, pirkėjas buvo MB „A“. Iš ko gavo pinigus, tam ir išrašė sąskaitą. Joks vardas pavardė nebuvo nurodyta. Pavardę įrašė vėliau kitas direktorius, nesusimąstydamas, kad tai yra klaida. UAB „PG“ tikrai turėtų atsispindėti tikroji sąskaita ir už ką buvo kelionė (11 t., b. l. 140-141).

116. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kad T. S. būtų pirkęs 1220 eurų vertės kelionę į Bulgariją ir už tai būtų sumokėjęs MB ,,A“, taip pat nėra jokio susitarimo (žodinio ar raštiško) tarp T. S. ir MB ,,A“ dėl kelionės į Bulgariją pirkimo-pardavimo. Nors G. B. motina ir nurodo aplinkybes, kad G. B. galimai suklydo, dirbdama per kelias įmones, ir kad netinkamą pavardę įrašė N. B., patirdamas spaudimą iš ikiteisminio tyrimo institucijų, tačiau šie parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti dukrai išvengti baudžiamosios atsakomybės. MB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad per du kartus (po 610 eurų) į UAB ,,PG“ sąskaitą pervesta 1220 eurų už T. S. kelionę į Bulgariją (t. 4, b. l. 101). Tai reiškia, kad G. B., kurios žinioje einamų pareigų pagrindu buvo MB ,,A“ turtas, iššvaistė bendrijos turtą.

117. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad G. B. veikė netiesiogine tyčia, nes ji žinojo, kad T. S. nemokėjo MB ,,A“ pinigų už jo kelionę į Bulgariją, suprato, kad pervesdama pinigus UAB ,,PG“ už T. S. kelionę į Bulgariją, padarys žalą MB ,,A“, nors ir nenorėjo žalos atsiradimo, tačiau sąmoningai leido jai kilti. Sutiktina ir su išvada, kad traukiant G. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, yra reikšminga tai, kad tiriamuoju laikotarpiu G. B., atstovaudama MB ,,A“, turėjo kreditorių, su kuriais buvo neatsiskaičiusi už neįvykusias keliones. Iššvaistydama MB ,,A“ turtą, kaltinamoji sumažino galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais. Šioje dalyje nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bausmės

118. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl G. B. padarytos nusikalstamos veikos (dėl D. D., A. G., V. J., S. K., G. A. turto užvaldymo sukčiavimo būdu) yra keičiamas perkvalifikuojant jos padarytą nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, taip pat G. B. yra išteisinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (S. S. atžvilgiu) ir BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl D. Ū.). Esant šioms aplinkybėms, naujai skirtina bausmė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, keistinas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl bausmių subendrinimo ir naujai bendrintinos pirmosios instancijos ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

119. Skirdamas G. B. bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamoji padarė veikdama tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, padarytos siekiant finansinės naudos, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos dydžius. Vertinant G. B. asmenybę pažymėtina, kad ji teisiama pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas negauta, vieną kartą buvo patraukta administracinėn atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, administracinė nuobauda nebegalioja. Kaltinamoji yra sukūrusi šeimą, augina tris mažamečius vaikus. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, į tai, kad G. B. teisiama pirmą kartą, teismas sprendė, jog už nesunkių (BK 182 straipsnio 1 dalyje) nusikaltimų padarymą jai skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Su tokiu bausmės paskyrimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, todėl atsižvelgiant į tai, kad veika (dėl D. D., A. G., V. J., S. K., G. A. turto užvaldymo sukčiavimo būdu) perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 1 dalį, už ją taip pat skirtina laisvės apribojimo bausmė. Taikytina BK 48 straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu (2011-12-22 įst. red., BK 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

120. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas nesutinka su priteistų civilinių ieškinių dydžiais. Skunde nurodoma, kad, net ir nežiūrint į civilinių ieškinių netikslumus, jie neturėtų būti priteisti, kadangi tarp nukentėjusiųjų ir MB „A“ buvo susiklostę sutartiniai santykiai, prievolė grąžinti gautus ir nepanaudotus pinigus kitai sutarties šaliai tenka MB „A“, kaip juridiniam asmeniui. Pažymi, kad minėti asmenys dėl pinigų grąžinimo nei į MB „A“, nei į teismą, vadovaujantis civilinio ir civilio proceso kodekso normomis, nesikreipė. Fizinis asmuo negali įvykdyti prievolės, tenkančios juridiniam asmeniui, šiuo atveju MB „A“. Teismas negalėjo formaliai prievolės, kylančios iš aptarnavimo sutarties, perkelti fiziniam asmeniui ir tenkinti tokių ieškinių.

121. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pareikšti tik G. B., byloje nustatyta, kad ji padarė nusikalstamas veikas, ir būtent dėl jos nusikalstamų veiksmų fiziniai asmenys patyrė turtinę ir neturtinę žalą. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Taigi, šiuo atveju pagrįstai asmenys, nukentėję nuo G. B. nusikalstamų veikų, byloje pareiškė civilinius ieškinius. Tačiau sutiktina su gynėjo skundo argumentu, kad šiuo atveju MB „A“ byloje nebuvo pripažinta civiline atsakove, jai nesuteiktos BPK 111 straipsnyje ir 110 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės, todėl nuosprendžio dalis, kurioje civiliniai ieškiniai solidariai priteisti ir iš MB „A“, naikintina.

122. Baudžiamojoje byloje G. A. pareiškė 1800 Eur civilinį ieškinį (6 t., b. l. 112). Kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nukentėjusysis tokio dydžio turtinę žalą patyrė 2016 m. rugsėjo 8 d. sumokėdamas į G. B. nurodytą MB ,,A“ sąskaitą 1875 eurus už kelionę į Turkiją, ką patvirtina MB ,,A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (4 t., b. l. 97). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad dalis pinigų buvo panaudoti keičiant viešbutį, dalinai apmokėta nakvynė, tačiau pažymėtina, kad kaip jau buvo šiame nuosprendyje aptarta, už viešbučio keitimus G. A. neatsako, nes jo ir jo šeimos narių nėra nurodyta UAB „KT“ nurodytose sutartyse, kurios vėliau nutrauktos ir dėl ko buvo gautos baudos, be to, pats nukentėjusysis apklausiamas parodė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pripažinta, kad už G. A. ir jo šeimos apgyvendinimą Turkijoje nebuvo sumokėta, todėl ir nėra pagrindo mažinti priteistos žalos dydį.

123. Dėl nukentėjusiojo D. E. civilinio ieškinio apeliaciniame skunde teigiama, kad prievolė grąžinti nukentėjusiajam pinigus tenka MB „A“ ir atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai, ginčas turėtų būti sprendžiamas civiline tvarka. Vis dėl to apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka ir pažymi, kad kaip nustatyta byloje – D. E. G. B. nurodymu 450 Eur dydžio avansinę įmoką už kelionę sumokėjo į asmeninę G. B. sąskaitą. Byloje nustatyta, kad ši suma nebuvo apskaityta MB „A“ buhalterinėje apskaitoje, kaip tą reglamentuoja teisės aktai, todėl ir prievolė grąžinti sumą tenka G. B., todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismas, priteisdamas D. E. 450 Eur žalą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

124. A. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad G. B. nusikalstama veika jam padarė 7349 Eur žalą (6 t., b. l. 32). Vėliau teismui pateiktame civiliniame ieškinyje A. G. nurodė, kad dėl G. B. nusikalstamų veikų patyrė 1071, 17 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro 746,97 Eur, kuriuos už kelionės organizavimą sumokėjo G. B., 159,93 Eur sumokėti už nakvynę viešbutyje (pateikė L. M.-B. kvitą, nurodant, kad visų kambariai buvo analogiški, savojo kvito neišsaugojo) ir 60 Eur, už kuriuos pirko skrydžio bilietą į Lietuvą (kvito neišsaugojo). Iš G. B. pervestų 1095 Eur gavo paslaugas tik už 107,50 Eur (nakvynę), 50,86 Eur už viešbučio keitimą kelionės planavimo metu. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu G. B. jam grąžino 189,67 Eur, todėl nurodo, kad G. B. jam vis dar skolinga 746,97 Eur. Taip pat nurodė, kad dėl G. B. kaltės patyrė 104,27 Eur išlaidas ryšio paslaugoms. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. G. civilinio ieškinio klausimą, nusprendė priteisti iš G. B. likusius 746,97 Eur, taip pat už nakvynę viešbutyje 159,93 Eur, 60 Eur už skrydį ir 104,27 Eur už ryšio paslaugas konstatuodamas, kad ieškinio dydis pagrįstas mokėjimo pavedimais, pinigų priėmimo kvitais, išrašais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutikti negali. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Nors civilinis ieškinys šiuo atveju pareikštas baudžiamojoje byloje, tačiau asmenų patirta turtinė žala turi būti pagrįsta prie civilinio ieškinio pateiktais duomenimis, įrodymais. Nagrinėjamu atveju A. G. nurodė, kad jam buvo nesuteiktos paslaugos, dėl kurių jis patyrė papildomų nuostolių, tokių kaip skrydis ir viešbutis, tačiau pažymėtina, kad už šias paslaugas jau buvo sumokėti pinigai G. B. ir jai šių įsipareigojimų neįvykdžius, už neatliktas ir negautas paslaugas pinigai yra grąžintini. Taigi, patenkinus A. G. ieškinį dalyje dėl patirtų išlaidų viešbučiui ir skrydžiui, gautųsi situacija, kad G. B. už neužsakytą skrydį ir viešbutį grąžintų asmenų jai sumokėtus pinigus ir dar pati apmokėtų už asmenų atostogų metu gautas paslaugas (viešbučio paslaugas ir skrydžius). Be to, pažymėtina ir tai, kad kaip ir nurodė A. G. savo civiliniame ieškinyje, jis dokumentų, patvirtinančių lėktuvo bilietų pirkimą ir viešbučio kambario apmokėjimą neišsaugojo, taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo prašomą priteisti sumą, dėl to šioje dalyje civilinis ieškinys atmetamas. Dėl prašymo priteisti patirtą turtinę žalą – telefono sąskaitą, pažymėtina, kad į bylą A. G. pateikta mobiliojo ryšio telefono sąskaita 134,76 Eur, kurią sudaro: 14,48 Eur už įrangos draudimą, plano mokestis 19,8347 Eur, ir paslaugos užsienyje (skambučiai, SMS, naršymas internete) 87 Eur (9 t., b. l. 162), todėl apeliacinės instancijos teismas mažina priteistą 104, 27 Eur sumą už ryšio paslaugas iki 87 Eur ir viso A. G. priteisia: 746,97+87= 833,97 Eur.

125. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su G. G., L. B. priteistais civiliniais ieškiniais. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 730, 47 eurų turtinės ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (9 t., b. l 126-142). Patirtą žalą nukentėjusioji grindžia G. B. dar negrąžintais 510,54 Eur už kelionės organizavimą bei prideda patirtas išlaidas už nakvynes viešbutyje ir skrydžio bilietus. L. B. savo civiliame ieškinyje (9 t., b. l. 109-125) taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kad G. B. jai vis dar skolinga 510,54 Eur ir papildomai ieškiniu dar prašo priteisti patirtas išlaidas viešbučiui ir skrydžiui. Pažymėtina, kad visi civiliniai ieškovai savo civiliniuose ieškiniuose nurodė, kad neišsaugojo apmokėjimo už viešbutį ir skrydį dokumentų, taigi, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių šias išlaidas. Atsižvelgiant į analogiškai A. G. atveju nurodytus argumentus dėl išlaidų viešbučiui ir skrydžiui apmokėjimo, apeliacinės instancijos teismas šioms nukentėjusiosioms iš G. B. priteistas turtinės žalos sumas mažina iki 510,54 Eur.

126. Nukentėjusioji V. K. byloje pateikė 966,90 Eur dydžio civilinį ieškinį (9 t., b. l. 92-108), kuriame nurodė, kad G. B. jai vis dar skolinga 746,97 Eur, o likusią ieškinio dalį sudaro jos patirtos išlaidos viešbučiui ir skrydžiui namo, kurios apeliacinės instancijos teismo aukščiau išdėstytais motyvais nukentėjusiajai nepriteistinos. Taigi, V. K. iš G. B. priteistina suma mažintina iki 746,97 Eur.

127. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat priteista 1396,14 Eur turtinės žalos atlyginimas R. V. ir V. V.. Byloje pateiktame civiliniame ieškinyje (9 t., b. l. 74-91) nurodyta, kad patirta žala sudaro 896,29 Eur, kuriuos G. B. jiems vis dar skolinga ir išlaidos už viešbučio paslaugos ir skrydį į Lietuvą. Apeliacinės instancijos teismas, remiantis aukščiau minėtais argumentais, R. V. ir V. V. priteistinos turtinės žalos dydį mažina iki 896,29 Eur.

128. Dėl D. P. priteisto civilinio ieškinio apeliaciniame skunde nurodoma, kad prievolė grąžinti nukentėjusiajai pinigus tenka MB „A“ ir atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai, ginčas turėtų būti sprendžiamas civiline tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nustatyta, jog D. P. nukentėjo dėl G. B. nusikalstamų veiksmų, todėl jos pasirinktas savo teisių gynimo būdas – civilinio ieškinio teikimas baudžiamojoje byloje yra tinkamas. Bylos duomenimis patvirtina, kad D. P. sumokėjo į MB „A“ 1335 Eur avansinę įmoką už kelionę, todėl ši pinigų suma pirmosios instancijos teismo jai priteista pagrįstai.

129. Byloje nukentėjusieji E. T. ir R. T. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 4569 eur turtinės žalos atlyginimą ir 3000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą (9 t., b. l. 163-165). Ieškinyje nurodyta, kad jie į MB „A“ sąskaitą pervedė 2700 eurų už kelionės į Turkiją suorganizavimą. Nuskridus paaiškėjo, kad sumokėta tik už vieną parą viešbutyje, todėl patiems teko susimokėti už gyvenimą viešbutyje ir skrydžio bilietus namo. Nurodo, kad G. B. jiems iš 2700 Eur grąžino 1320 Eur. Taip pat nurodo, kad už apgyvendinimą viešbutyje ir skrydį patyrė papildomas išlaidas – už du skirtingus viešbučius 1540 Eur ir 840 Eur, 759 Eur už skrydį ir 50 Eur taksi paslaugas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinio ieškinio dydis pagrįstas mokėjimo pavedimais, pinigų priėmimo kvitais, išrašais, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas ir priteista 4569 Eur turtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu sprendimu nesutinka ir pažymi, kad nukentėjusieji nepateikė ir byloje nėra absoliučiai jokių civilinį ieškinį pagrindžiančių dokumentų, mokėjimo kvitų ir pan., priešingai, ikiteisminio tyrimo duomenimis, nukentėjusieji nurodė, kad į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ jie net nevyko sužinoję, kad jis nėra užsakytas ir apmokėtas, todėl apeliacinės instancijos teismas mažina iš G. B. priteistino civilinio ieškinio dydį iki nurodytos likusios G. B. skolos – 1380 Eur, kitoje dalyje dėl turtinės žalos priteisimo civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

130. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas nurodo, kad nesutinka ir su neturtinės žalos priteisimu iš G. B. ir nurodo, kad klausimai dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kaip ir dėl turtinės, turėjo būti sprendžiami civiline tvarka, kaip žala, kilusi dėl sutarties nevykdymo.

131. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra ginčijami nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos dydžiai, nenurodomos konkrečios aplinkybės ar motyvai, dėl ko asmenims neturėtų būti priteisiama neturtinė žala. Todėl nustačius, kad G. B. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl kurių šioje byloje civilinius ieškinius pareiškę asmenys yra pripažinti nukentėjusiaisiais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl neturtinės žalos priteisimo.

132. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, pagrindžiantiems neturtinę žalą, o būtent, kad nukentėjusieji, supratę, jog G. B., įsipareigojusi suteikti jiems turizmo paslaugą – suorganizuoti kelionę, savo įsipareigojimo neįvykdė ir juos apgavo, patyrė neigiamus išgyvenimus. Buvo sugadintos jų ilgai planuotos atostogos, jie taupė pinigus kelionei ir turėjo didelių lūkesčių keliauti, pailsėti. Už jų iš anksto už kelionę sumokėtus pinigus jie žadėtų turizmo paslaugų negavo, maža to, būdami svetimoje šalyje jie turėjo rasti lėšų patys susimokėti už viešbutį, už skrydžio atgal bilietus, rūpintis, kad jiems būtų suteiktas apgyvendinimas ir jų parvežimas atgal į Lietuvą. Vietoj planuoto poilsio jų laukė rūpesčiai, stresas ir nerimas dėl tolimesnės kelionės eigos.

133. Teisėjų kolegijos manymu, nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padaryta dėl tyčinių kaltinamosios veiksmų, tačiau buvo atsižvelgta ir į kaltinamosios padėtį, o būtent, kad ji augina tris mažamečius vaikus, yra darbingo amžiaus asmuo. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, L. B., R. V., V. V., A. G., G. G., V. K., E. T., R. T. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai buvo tenkinti iš dalies ir šiems nurodytiems asmenims priteista po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

134. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nusprendė iš G. B. išieškoti 400 Eur lygiomis dalimis E. T. ir R. T naudai už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šios išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys nėra didelės apimties, nesudėtingas savo turiniu, yra aiškiai per didelės, todėl turėtų būti mažintinos proporcingai patenkintai civilinio ieškinio daliai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto civilinio ieškinio kiekybinius ir kokybinius aspektus, įvertinęs tiesinių paslaugų sutartyje aptartus pavedimus, jų esmę ir jų atitiktį civiliniame ieškinyje dėstomoms aplinkybėms, įvertinus, kad tiek teisinių paslaugų sutartis, tiek civilinis ieškinys pasirašyti tą pačią dieną, į aplinkybes, kad teisinę pagalbą teikiantis savo srities specialistas, šiuo atveju advokatas, išmanantis teisės aktus ir suprantantis, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti pagrįstas turtinę žalą pagrindžiančiais įrodymais, kurie nebuvo surinkti ir pateikti, pritaria apeliacinio skundo argumentams ir mažina priteistą sumą iki 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsniu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistosios G. B. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kurioje G. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl S. S. turto užvaldymo sukčiavimo būdu) ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl D. Ū. nedidelės vertės turto užvaldymo) ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

G. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl S. S. turto užvaldymo sukčiavimo būdu) ir pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl D. Ū. nedidelės vertės turto užvaldymo) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį dėl G. B. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl D. D., A. G., V. J., S. K., G. A. turto užvaldymo sukčiavimo būdu), ir jai už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bei bausmių bendrinimo pakeisti:

G. B. veiksmus iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, skirti subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kurioje civiliniai ieškiniai solidariai priteisti iš MB „A“.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį dėl A. G., G. G., V. K., L. B., R. V. ir V. V., R. T. ir E. T. civilinių ieškinių:

A. G. priteistą civilinį ieškinį dėl 1071,17 eurų turtinės žalos sumažinti iki 833,97 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt trijų eurų 97 ct);

G. G. priteistą civilinį ieškinį dėl 730,47 eurų turtinės žalos sumažinti iki 510,54 Eur (penkių šimtų dešimties eurų 54 ct);

V. K. priteistą civilinį ieškinį dėl 966,90 eurų turtinės žalos sumažinti iki 746,97 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 97 ct);

L. B. priteistą civilinį ieškinį dėl 730,47 eurų turtinės žalos sumažinti iki 510,54 Eur (penkių šimtų dešimties eurų 54 ct);

R. V. ir V. V. priteistą civilinį ieškinį dėl 1396,14 eurų turtinės žalos sumažinti iki 896,29 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 29 ct);

R. T. ir E. T. priteistą civilinį ieškinį dėl 4569 eurų turtinės žalos sumažinti iki 1380 Eur (tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų).

Iš G. B. išieškotiną 400 eurų sumą už E. T. ir R. T. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti sumažinti iki 300 eurų.

Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.