Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-258-923/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-11-30
Bylos Nr.: 1-258-923/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45999-2016-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Lina Lesinskienė
Nukentėjusysis: G. A., S. S., V. J., G. K., D. P., L. B., V. K., S. K., D. D., D. E., G. G., A. G., D. Ū., R. V., E. T., S. R.
Kaltinamasis: G. B.

Kategorijos

1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
1.2.14.5.3Privilegijuotas sukčiavimas (BK 182 str. 3 d.)
1.2.14.7.1Turto iššvaistymas (BK 184 str. 1 d.)
1.2.17.6.1Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (BK 202 str. 1 d.)
1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
1.1.2.1Baudžiamojo įstatymo galiojimas laike (BK 3 str.)
1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.10.4Galutinės bausmės skyrimas, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos - tik visiškai ar iš dalies sudedamos (BK 63 str. 6 d.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-258-923/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45999-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2; 1.2.14.5.3; 1.2.14.7.1; 1.2.17.6.1; 1.2.18.10; 1.1.2.1; 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.4; 1.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5; 2.4.1.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Lesinskienė,

sekretoriaujant: Laimai Mickevičiūtei, Vildai Verikaitei, Indrei Veselkaitei, Salomėjai Muralienei, Aurijai Morkūnaitei, Ritai Šalkauskienei, Vidai Dambrauskienei, Laurai Ražanskaitei, Sandrai Kalniūtei, Gitanai Levčenkaitei, Brigitai Vaitkutei-Unikienei, Sandrai Poškienei, Akvilei Kveškevičienei,

dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui,

nukentėjusiesiems: G. A., S. S., V. J., G. K., D. P., L. B., V. K., S. K., D. D., D. E., G. G., A. G., D. Ū., R. V., E. T., S. R. ir jos atstovui advokatui A. B.,

kaltinamajai G. B. ir jos gynėjui advokatui L. S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B. (buvusi pavardė V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu esanti vaiko auginimo iki 3 metų atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B., būdama Mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – MB „(duomenys neskelbtini)“) (bendrijos kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), faktinę veiklą vykdė (duomenys neskelbtini)) vadove, ir vykdydama kasininkės pareigas, laikotarpiu nuo 2015-06-26 iki 2016-10-11 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą:

Motyvuojamoji dalis

pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, laikotarpiu nuo 2015-06-26 iki 2016-10-11:

MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai uždarai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) nepateikė atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpius nuo 2016-03-01 iki 2015-04-30, nuo 2016-06-01 iki 2016-06-30, nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31; atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpius nuo 2016-06-01 iki 2016-06-30, nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31; atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpius nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31, nuo 2016-03-01 iki 2016-04-30, nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31, dėl to MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose neapskaitytos piniginių lėšų judėjimo atsiskaitomosiose sąskaitose ūkinės operacijos, dėl ko bendrijos tvarkomoje apskaitoje nuo 2016-03-01 iki 2016-09-30 neregistruota 34 571,17 Eur įplaukų iš sąskaitos į sąskaitą, 22 270 Eur į sąskaitas įnešti grynais, 45 254,54 Eur fizinių asmenų sumokėti, 2871,98 Eur sumokėti Juridinių asmenų, iš viso neapskaityta 104 967,69 Eur įplaukų; neapskaityta iš viso 103 305,32 Eur išlaidų, iš jų 31 611,68 Eur pervesti iš sąskaitos į sąskaitą, 10 593,54 Eur iš sąskaitų išimti grynais, 10 237 Eur grąžinti fiziniams asmenims, 21897,74 Eur išleisti atsiskaitymams mokant mokėjimo kortele, 27 483,98 Eur sumokėti juridiniams asmenims, 1481,38 Eur nurašyti antstolių, pagal bendrijos pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti iš kokių lėšų į bendrijos sąskaitas įnešta 22 270 Eur grynais; negalima nustatyti iš sąskaitų išimtų 10593,54 Eur grynais panaudojimo, negalima nustatyti kokiems pirkiniams ar atsiskaitymams buvo išleisti 21 897,74 Eur, už kuriuos buvo atsiskaityta mokėjimo kortele,

MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitų tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 2015-12-24 susitarimo, pagal kurį MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama G. V., nutraukė 2015-11-12 turizmo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su S. R., dėl ko MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose nebuvo apskaityta 9775 Eur skola S. R.,

MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 2015-12-24 susitarimo, pagal kurį MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama G. V., nutraukė 2015-11-12 turizmo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su J. K., dėl ko MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre nebuvo apskaityta 9815,97 Eur skola G. K. ir J. K.,

MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 2015-12-22 susitarimo tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. S. dėl 920 Eur grąžinimo į S. S. sąskaitą, susidarius kainų skirtumui pakeitus viešbutį, dėl ko MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre nebuvo apskaityta 920 Eur skola S. S.,

MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų apie įsiskolinimą D. P. 1335 Eur sumoje, dėl ko MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre nebuvo apskaityta 1335 Eur skola D. P.,

MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų apie įsiskolinimą D. Ū. 113,52 Eur sumoje, nes neapmokėjo už pastarosios draudimą AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini), bei nepateikė duomenų apie įsiskolinimą D. Ū. 187,83 Eur sumoje, dėl ko apskaitos registruose iš viso neapskaityta 301,35 Eur (187,83+113,52 Eur) skola D. Ū.,

MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų apie įsiskolinimą 7189,14 Eur sumoje 2016-09-25 keliavusiems į Turkiją: D. D. 1590,46 Eur, L. B. 671,92 Eur, S. G. 671,92 Eur, R. V. 1117,76 Eur, V. J. 250 Eur, S. K. 657,65 Eur, G. A. 1875 Eur, A. G. 354,43 Eur, dėl ko MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre nebuvo apskaityta 1590,46 Eur skola D. D., 671,92 Eur skola L. B., 1117,76 Eur skola R. V., 250 Eur skola V. J., 657,65 Eur skola S. K., 1875 Eur skola G. A., 354,43 Eur skola A. G.,

MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų apie MB „(duomenys neskelbtini)“ fiziniams asmenims per Uždarąją akcinę bendrovę ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) nupirktas keliones ir bilietus iš viso 24383,60 Eur sumai, dėl ko apskaitos registruose nebuvo apskaitytas paslaugų pirkimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 24383,60 Eur, bei 1986 Eur skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, todėl pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti už kokią sumą buvo pirkta paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“,

MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų apie jos pačios atliktus mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-10-26 1440 Eur, 2016-02-26 897 Eur, 2016-03-11 240 Eur, 2016-03-31 1050 Eur, bei E. B. atliktus mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-12-28 604 Eur, 2016-05-06 430 Eur, dėl to MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose nebuvo apskaitytos minėtos ūkinės operacijos ir dėl to negalima nustatyti iš kokių lėšų G. V. 2015 m. sumokėjo iš viso 1440 Eur ir 2016 m. – iš viso 2187 Eur, bei negalima nustatyti, iš kokių lėšų E. B. 2015 m. sumokėjo 604 Eur ir 2016 m. – 690 Eur,

MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2016-09-27 nepateikė 2015-12-11 pinigų išmokėjimo kvito ser. PIK Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį MB „(duomenys neskelbtini)“ S. P. išmokėjo 370 Eur ir 2015 gruodžio mėnesio (be datos) pinigų išmokėjimo kvito ser. PIK Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį MB „(duomenys neskelbtini)“ I. P. išmokėjo 1460 Eur, dėl ko MB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje nebuvo apskaitytas 1830 Eur išmokėjimas,

MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų apie įsiskolinimą S. P. ir I. P., dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose nebuvo registruotos skolos S. P. ir I. P., todėl negalima nustatyti ar pagrįstai MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015-12-11 pinigų išmokėjimo kvitą ser. PIK Nr. (duomenys neskelbtini) S. P. išmokėjo 370 Eur ir pagal 2015 gruodžio mėnesio (be datos) pinigų išmokėjimo kvitą ser. PIK Nr. (duomenys neskelbtini) I. P. išmokėjo 1460 Eur,

MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų apie įsiskolinimų susidarymą R. S. 700 Eur sumoje, R. K. 1356 Eur sumoje, D. V. 500 Eur sumoje, A. S. 900 Eur sumoje, dėl to MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose nebuvo registruotos skolos minėtiems asmenims iš viso 3456 Eur, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“,

12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padalyti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“,

16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“

16 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“.

Be to G. B. bendrovės kasoje neapskaitė iš D. E. į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 450 Eur už kelionę, neužtikrino, kad minėtas mokėjimas būtų apskaitytas buhalterinės apskaitos registruose, bei nepateikė duomenų apie įsiskolinimą D. E., dėl ko nebuvo apskaityta bendrijos skola D. E., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“,

16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.

Be to G. B. MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų apie 2015 spalio mėnesį į E. T. sąskaitą pervestus 380 Eur, ir duomenų apie bilietų į Turkiją apmokėjimą bei viešbučio vienos dienos apmokėjimą minėtam asmeniui bei nesurašė pinigų grąžinimo dokumentų 500 Eur sumai, kuri buvo grąžinta E. T. grįžus iš Turkijos, dėl ko minėti mokėjimai nebuvo apskaityti MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose,

MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų apie MB „(duomenys neskelbtini)“ gautus mokėjimus iš V. U., kurių pagrindu MB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 90 Eur už bilietus, dėl ko iš V. U. gauti mokėjimai nebuvo apskaityti MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,

12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad “apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius”,

16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“,

Be to, ji MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 2145 Eur gavimą patvirtinančių dokumentų, nors MB „(duomenys neskelbtini)“ kasos registre laikotarpiu nuo 2016-02-11 iki 2016-02-13 buvo apskaityta 2145 Eur kasos išlaidų, įnešant pinigus į sąskaitą banke, dėl to MB „(duomenys neskelbtini)“ kasos registre nebuvo apskaitytas 2145 Eur gavimas ir negalima nustatyti iš kokių lėšų laikotarpiu nuo 2016-02-11 iki 2016-02-13 į bendrijos sąskaitą buvo įnešti 2145 Eur, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

Be to, G. B. pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo laikotarpiu nuo 2015-06-26 iki 2016-10-11 neorganizavo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos bei neužtikrino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose būtų apskaityta 7189,14 Eur bendrijos skola 2016-09-25 keliavusiems į Turkiją: D. D. 1590,46 Eur, L. B. 671,92 Eur, S. G. 671,92 Eur, R. V. 1117,76 Eur, V. J. 250 Eur, S. K. 657,65 Eur, G. A. 1875 Eur, A. G. 354,43 Eur, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“,

Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-06-26 iki 2016-10-11.

Be to, G. B., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, laikotarpiu nuo 2015-06-26 iki 2016-10-11, ir pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-06-26 įstatus bei 2012-06-29 Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 24 straipsnio 7 dalį atstovaudama MB ,,(duomenys neskelbtini)“, bei veikdama jos vardu, MB „(duomenys neskelbtini)“ neturint Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo, patvirtinančio teisę vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą, suorganizavo ir pardavė šių asmenų keliones:

pagal 2015-08-07 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) I. B. ir J. B. kelionę į Turkiją už 1280 Eur,

pagal 2015-08-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) N. R. ir A. R. kelionę į Turkiją už 1120 Eur,

pagal 2015-09-29 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) O. O. ir P. O. kelionę į Jungtinius Arabų Emiratus už 3460 Eur,

pagal 2015-10-22 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. ir V. P. kelionę į Turkiją už 1120 Eur,

pagal 2015-10-24 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. S., V. S., I. S., T. S. kelionę į Egiptą už 3780 Eur,

pagal 2015-10-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) D. D. ir R. D. kelionę į Egiptą už 1070 Eur,

pagal 2015-11-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. R., S. R., V. R. ir R. R. kelionę į Dubajų už 9560 Eur,

pagal 2015-11-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. K., G. K., I. K., J. K. kelionę į Dubajų už 9560 Eur,

pagal 2015-12-01 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. L., Š. D., V. S., M. J. kelionę į Austriją už 2390 Eur,

pagal 2016-01-22 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) D. E. ir E. E. kelionę į Kretą už 950 Eur,

pagal 2016-01-25 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. J., G. J., B. J., B. J. kelionę į Maljorką už 2460 Eur,

pagal 2016-01-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. B., N. B. ir E. B. kelionę į Maljorką už 1100 Eur,

pagal 2016-02-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. ir R. S. kelionę į Jungtinius Arabų Emiratus už 1280 Eur,

pagal 2016-03-09 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. ir A. K. kelionę į Turkiją už 590 Eur,

pagal 2016-03-09 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) K. G. ir V. J. kelionę į Turkiją už 590 Eur,

pagal 2016-03-31 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) R. V., A. V. ir A. V. kelionę į Bulgariją už 1810 Eur,

pagal 2016-04-25 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. C., V. C. ir L. C. kelionę į Turkiją už 1195 Eur,

pagal 2016-05-19 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. A., A. A. ir K. A. kelionę į Turkiją už 1396 Eur,

pagal 2016-05-19 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) I. B., R. B., D. B. ir E. B. kelionę į Turkiją už 1396 Eur,

pagal 2016-05-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) K. K., L. K. kelionę į Turkiją už 760 Eur,

pagal 2016-05-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. S., A. S. kelionę į Turkiją už 760 Eur,

pagal 2016-05-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) E. R., V. K. kelionę į Turkiją už 760 Eur,

pagal 2016-06-13 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. ir S. B. kelionę į Egiptą už 1035 Eur,

pagal 2016-06-15 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. kelionę į Turkiją už 450 Eur,

pagal 2016-07-02 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) L. L. ir V. D. kelionę į Bulgariją už 1390 Eur,

pagal 2016-08-02 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) G. S. ir S. S. kelionę Žaliojo kyšulio salas už 2138 Eur,

pagal 2016-08-11 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. N., M. N., G. N. ir R. N. kelionę į Turkiją už 1850 Eur,

pagal 2016-08-11 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) D. P., R. P. ir O. P. kelionę į Žaliojo kyšulio salas už 2757 Eur,

pagal 2016-08-16 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) K. Z. ir A. R. kelionę į Turkiją už 844 Eur,

pagal žodinį susitarimą su R. T., jos ir E. T. kelionę į Turkiją už 2700 Eur,

pagal žodinį susitarimą su D. D., jos ir D. D., L. B., G. G., R. V., D. V., V. K., V. J., S. K., G. A., L. A., K. A., V. K., A. G. kelionę į Turkiją už 12 890 Eur,

tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos turizmo 1998-03-19 įstatymo Nr. VII1-667 4 str. 2 d. nuostatas, kurios nustato, kad „Vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą gali valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas (įregistruotas) Lietuvos Respublikoje, turintis Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos išduotą kelionių organizatoriaus pažymėjimą, patvirtinantį teisę vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą“, taip versliškai ir stambiu mastu vykdė komercinę veiklą, neturėdama leidimo tokiai veiklai, kuriai ji reikalinga.

Be to, G. B., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: 2015-11-12 (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su S. R., pagal kurią melagingai kaip kelionių organizatorius įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti S. R., V. R., V. R. ir R. R. septynių dienų kelionę į Dubajų ,,Rixos The Palm Duba“ viešbutį laikotarpiu nuo 2015-12-29 iki 2016-01- 05. Dar prieš derindama sutarties sąlygas, 2015-10-21 pagal kasos pajamų orderį serija AGV Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš S. R. 3000 Eur, 2015-10-26 pagal kasos pajamų orderį serija AGV Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 1500 Eur, tą pačią dieną tose pačiose patalpose pagal 2015-11-12 kasos pajamų orderį serija AGV Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 5060 Eur, pagal 2015-11-12 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 120 Eur ir pagal 2015-11-23 kasos pajamų orderį serija AGV Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 95 Eur, tačiau įsipareigojimų vykdyti nepradėjo, pinigų S. R. negrąžino, gautus pinigus 9775 Eur sumoje pasiėmė sau, bei apskaitė MB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buhalterinėje sąskaitoje „24351“ gautinos iš atskaitingų asmenų sumos G. V.“, taip sumažindama bendrovės įsiskolinimą sau, piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės S. R. turtą – 9775 Eur, tuo S. R. padarydama 9775 Eur žalą.

Be to, G. B. būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, apgaule MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: 2015-11-12 (duomenys neskelbtini), tarpininkaujant S. R., MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su G. K., pagal kurią melagingai kaip kelionių organizatorius įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti G. K., J. K., I. K. ir J. K. septynių dienų kelionę į Dubajų ,,Rixos The Palm Duba“ viešbutį laikotarpiu nuo 2015-12-29 iki 2016-01-05. Dar prieš sutarties pasirašymą, 2015-10-21 pavedimu iš J. K. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gavo 4780 Eur, 2015-11-13 pavedimu iš J. K. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gavo 4900 Eur ir 2015-12-01 pavedimu iš J. K. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gavo 135,97 Eur, tačiau įsipareigojimų vykdyti nepradėjo, pinigų S. R. negrąžino, gautus pinigus 9815,97 Eur sumoje, apskaitė MB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buhalterinėje sąskaitoje „2710 banko sąskaita EUR 3029“, taip piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės G. K. turtą – 9815,97 Eur, tuo G. K. padarydama 9815,97 Eur žalą.

Be to, G. B. būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: 2015-01-22 patalpose (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su D. E., pagal kurią melagingai kaip kelionių organizatorius įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti D. E. ir E. E. septynių dienų kelionę į Kretą ,,Mistral Bay Motel“ viešbutį laikotarpiu 2016-09-18 iki 2016-09-25, bei nurodė D. E. pervesti į jos asmeninę sąskaitą SEB banke dalį pinigų už kelionę, 2016-01-23 iš D. E. sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) pagal mokėjimo nurodymą Nr. 179 gavo 450 Eur, tačiau įsipareigojimų vykdyti nepradėjo, pinigų 450 Eur sumoje, į MB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė bei minėtos sumos neapskaitė pas save kaip materialiai atsakingą asmenį, taip piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo D. E. turtą – 450 Eur, tuo D. E. padarydama 450 Eur žalą.

Be to, G. B. būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, apgaule MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą: 2016-08-02 patalpose (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su S. S., pagal kurią melagingai kaip kelionių organizatorius įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti S. S. ir G. S. 12 dienų kelionę į Žaliojo kyšulio salas ,,Murdeira Village Resor“ viešbutį laikotarpiu nuo 2016-11-23 iki 2016-12-04, prieš pasirašydama sutartį pagal 2016-07-29 pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo iš S. S. 400 Eur, tačiau įsipareigojimų vykdyti nepradėjo, pinigų S. S. negrąžino, gautus pinigus 400 Eur apskaitė MB apskaitoje buhalterinėje sąskaitoje „2720 kasa EUR“, taip piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo S. S. turtą – 400 Eur, tuo S. S. padarydama 400 Eur žalą.

Be to, G. B. būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, apgaule MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą: 2016-08-11 patalpose (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su D. P., pagal kurią melagingai kaip kelionių organizatorius įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti D. P., R. P. ir O. P. devynių dienų kelionę į Žaliojo kyšulio salas ,,Muideira Village Resort“ viešbutį laikotarpiu nuo 2016-11-14 iki 2016-11-23, prieš pasirašydama sutartį iš D. P. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gavo 1335 Eur, tačiau įsipareigojimų vykdyti nepradėjo, pinigų D. P. negrąžino, taip piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo D. P. turtą – 1335 Eur, tuo D. P. padarydama 1335 Eur žalą.

Be to, G. B. būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, apgaule MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-09-08, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, patalpose (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pagal žodinį susitarimą su R. T. įsipareigojo, suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti R. T. ir E. T. 14 dienų kelionę į Turkiją, už kelionę 2015-09-08 pavedimu iš E. T. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gavo 1300 Eur, 2015-10-02 pavedimu iš E. T. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gavo 840 Eur, tačiau įsipareigojimų neįvykdė, nupirko tik du bilietus į Turkiją ir apmokėjo vieną naktį Turkijos viešbutyje, taip piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo E. T. turtą – 2140 Eur, tuo E. T. padarydama 2140 Eur žalą.

Be to, G. B. būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, apgaule MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą: 2016-04-08 patalpose (duomenys neskelbtini), pagal 2016-04-08 kasos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš D. Ū. 113,52 Eur, kaip apmokėjimą už kelionės draudimą, bei tą pačią dieną D. Ū. pateikė Kompleksinio kelionių draudimo polisą serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neapmokėtas, taip apgaule MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo nedidelės vertės D. Ū. turtą – 113,52 Eur, tuo D. Ū. padarydama 113,52 Eur žalą.

Be to, G. B. būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, apgaule MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-06-25 tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, patalpose (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pagal žodinį susitarimą su D. D., įsipareigojo suteikti turizmo paslaugas – suorganizuoti D. D., D. D., L. B., G. G., R. V., D. V., V. K., V. J., S. K., G. A., L. A., K. A., V. K. ir A. G. 14 dienų kelionę į Turkiją ,,Nirvana Lagoon suites and SPA“ viešbutį laikotarpiu nuo 2016-09-25 iki 2016-10-10, už kelionę 2016-03-23 pavedimu iš A. G. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gavo 770 Eur, 2016-04-04 pavedimu iš D. D. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gavo 309 Eur, 2016-04-05 pavedimu iš A. G. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gavo 671 Eur, 2016-04-07 pavedimu iš M. J. (už V. J.) sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gavo 459 Eur, 2016-06-25 pavedimu iš D. D. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gavo 100 Eur, 2016-06-28 pavedimu iš V. J. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gavo 250 Eur, 2016-08-26 pavedimu iš D. D. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gavo 1000 Eur, 2016-08-26 pavedimu iš D. D. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gavo 416 Eur, 2016-09-01 pavedimu iš A. G. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gavo 2988 Eur, 2016-09-07 pavedimu iš A. G. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gavo 740 Eur, 2016-09-08 pavedimu iš G. A. sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gavo 1875 Eur, 2016-06-17 pagal 2016-06-17 Pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr, (duomenys neskelbtini) iš A. G. gavo 680 Eur, 2016-09-01 pagal 2016-09-01 Pinigų priėmimo kvitą serija ANT Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. G. gavo 1500 Eur, 2016-09-01 pagal 2016-09-01 Pinigų priėmimo kvitą serija ANT Nr. (duomenys neskelbtini) iš S. K. gavo 700 Eur, tačiau įsipareigojimų neįvykdė, nupirko tik 6 bilietus į vieną pusę daliai keliaujančių (S. K., R. V., V. K., D. V., L. B. ir G. G.), taip piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo dideles vertės D. D., A. G., V. J., S. K. ir G. A. turtą – 12 458 Eur, tuo padarydama D. D. 1825 Eur žalą, A. G. – 7349 Eur žalą, V. J. – 709 Eur žalą, S. K. – 700 Eur žalą, G. A. – 1875 Eur žalą.

Be to, G. B. būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, bei pagal 2012-06-29 Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 7 dalį veikdama mažosios bendrijos vardu ir turėdama teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, iššvaistė MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą: neteisėtai 2015-08-25 iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus pervedė Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“(toliau – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) 1220 Eur, kaip apmokėjimą už T. S. ir G. A. kelionę į Bulgariją, nors pastarieji MB „(duomenys neskelbtini)“ už kelionę nemokėjo, dėl kelionės su MB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimo sudarę nebuvo, taip iššvaistė buvusį jos žinioje MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tuo MB „(duomenys neskelbtini)“ padarydama 1048,88 Eur žalą, nes dalį pinigų (171,12 Eur) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grąžino.

Kaltinamoji G. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo) kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad tokia praktika yra visose turizmo įmonės. Kalendorinių metų pabaigoje yra sutikslinamos visos sąskaitos, galbūt kažkokių sąskaitų galėjo nepristatyti, bet tikrai nebuvo masiškas reiškinys, tikrai nebuvo specialiai nepristatoma. Su jos įmonės MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkančia įmone UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ viskas buvo aptarta, suderinta ir visa tai tenkino abi puses. Dėl to, kad galbūt kažko ji nepateikė buhalterinę apskaitą vykdančiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, savo kaltę pripažįsta iš dalies.

Kada įsteigė MB „(duomenys neskelbtini)“ neprisimena, ji yra ir steigėja ir vienintelė darbuotoja. Buvo laikotarpis, kai ji įdarbino dar vieną darbuotoją iš (duomenys neskelbtini), kuri aptarnaudavo (duomenys neskelbtini) klientus. Ši darbuotoja MB ,,(duomenys neskelbtini)“ išdirbo apie pusę metų. Kai įsteigė MB „(duomenys neskelbtini)“, bendrijos adresas iki 2014 m. gruodžio ar lapkričio buvo (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. gruodžio arba 2020 sausio mėnesio adresas pasikeitė – (duomenys neskelbtini). MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta kelionių agentūros veiklai, kelionių organizavimo veiklai, tarpininkaujant ir parduodant kitų organizatorių suorganizuotus paketus arba parduodant įvairių rezervacinių sistemų apgyvendinimo paslaugas, bilietų pardavimo paslaugas. Iš pradžių užsiėmėm ir kelionių draudimo veikla, bet paskui tokią veiklą nutraukė, nes neapsimokėjo. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nuo 2015 m. birželio iki 2016 m. spalio mėnesio tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį, kurią pasirašė ji ir I. K.. UAB „Samilis“ pagal sutartį prisiėmė tvarkyti visą buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymus. Išlygos buvo tik tokios, kad bankinius pavedimus darydavo tik ji, sąskaitas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pristatydavo tik ji kartą į mėnesį. Sąskaitas gauti iš karto būdavo neįmanoma. Su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo susitarę, kad sąskaitas už praėjusį mėnesį ji pristatys iki kito mėnesio 25 dienos. Taip susiklostė, kad PVM sąskaitų visai nebuvo, todėl jai sakė, kad sąskaitas gali atvežti iki 28 dienos. Su (duomenys neskelbtini) klientus aptarnaujančia darbuotoja nebuvo susitarta, kad ji teiktų buhalterinius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sąskaitas, bankų išrašus ji atveždavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. būdavo atvejų, kad siųsdavo ir el. paštu. Avansinių sąskaitų pristatinėti nereikia, kad tie popieriai nesimaišytų, todėl jų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ji ir nepristatinėdavo, nes I. K. jos taip prašė. Kai jos susitikdavo su I. K., ši pieštuku braukydavo, o ji sakydavo, kad čia avansas, o čia galutinis apmokėjimas. I. K. sakydavo, kad nevardink klientų pavardžių, man jų nereikia, nes viską vesiu į vieną apyskaitą. Ji sakė I. K., jog dirbdama kitoje įmonėje kiekvieną klientą vesdavo kaip skolą, reiškia, kai sumokėjo avansą kabo galutinė suma. Bet I. K. sakė, kad pasidomėjo ir žino, jog šitas būdas paprastesnis, metų gale mes viską susitikrinsime. Šioje situacijoje patikrinimo laikotarpis buvo rugsėjo pabaigoje, todėl iki metų galo dar buvo laiko.

Buvo nesklandumų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini), nes ji (kaltinamoji) neturėjo tarpininkavimo sutarties su vienu organizatoriumi, kadangi neturėjo pinigų depozitui, todėl keliones pirkdavo per kitą įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji duodavo nuolaidą, o ji iš tos nuolaidos sau uždarbį pasidarydavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų neatsiųsdavo, ne kartą buvo kalbėta su direktore, bet jie vis tiek neatsiųsdavo. Todėl sąskaitų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji tikrai neturėjo nei vienos ir tai žinojo, bet galvojo, jog ateis metų galas ir vis tiek tas sąskaitas gaus. Niekada pirkdamas negaudavai sąskaitos, gaudavai tik tada, kai kelionė įvykdavo. Sąskaitas iš karto gaudavo tik avia bilietų, vizų, net ir viešbučio sąskaitą gaudavo tik, kai baigdavosi apgyvendinimas. Tiesiog tokia turizmo įmonių specifika.

MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsidariusi vieną sąskaitą ir vieną kortelės sąskaitą. Buvo incidentas, duomenų vagystė, todėl užgrobtą sąskaitą ji paliko be pinigų ir MB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsidarė kitą sąskaitą. Todėl iš viso buvo trys sąskaitos: viena kortelės ir dvi bankinės. Visos sąskaitos buvo banke „Swedbank“.

Sausio mėnesį, prieš gimstant jos vaikui, praktiškai nebuvo jokių pardavimų ir su I. K. kalbėjosi, jog labai svarbu nuo gruodžio pabaigos per sausį atvežti buhalterinius dokumentus. I. K. jai sakė: ramiai pasigimdyk, paskui susitvarkysim. Vieną kartą dokumentus nuvežė jos vyras, nes ji pati nenorėjo su gimusiu vaiku blaškytis, galbūt tą vieną mėnesį kažko ir nepristatė. Ji informavo I. K., kad pasikeitė jos telefono numeris ir el. paštas. I. K. tikriausiai neužsirašė jos naujų duomenų, pati I. K. buvo išvykusi į Ukrainą, todėl kažkuriuo laikotarpiu dokumentus tvarkė kitos darbuotojos. Tos darbuotojos senais numeriais jai neprisiskambino, bet jeigu būtų kreipusios į I. K., ši visus jos kontaktus žinojo. Kitą mėnesį ji pati kreipėsi į tas darbuotojas. I. K. ją suklaidino, kai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atnešė buhalterinius dokumentus kartu su vekseliais, kuriuos buvo pasirašiusi su S. R. dėl jos ir jos draugų kelionės. I. K. jai pasakė, kad jeigu tu prisiėmei kaltę asmeniškai, tai įmonei nefiksuojame to, nereikia jokių vekselių, nieko neduok. Šioje situacijoje vekseliai nebuvo pristatyti tik dėl to. Kitas atvejis, kad nebuvo apskaityta skola, tai lygiai tokia pati, kaip ir su R..

Dėl S. S., kad nebuvo apskaityta skola gali paaiškinti, jog jie buvo užsisakę kelionę, apmokėję, viskas buvo tvarkingai, liko 3 savaitės iki kelionės, tuo metu Egipte buvo krizė, teroristiniai išpuoliai, viešbučiai užsidarinėjo. Jie atėjo pas ją ir klausė ką daryti, Jiems pasakė, kad keitimų negalima daryti, bet galima skambinti organizatoriui ir padaryti keitimą kelionės, kuri dar pigiau gausis, nes sutarė, kad jie keičia viešbutį. Neatsimena kuris organizatorius buvo, su jais susirašė, kad gražintina suma 900 ir kažkiek eurų, darom keitimą, skirtumą S. S. gražins, kai jai jis bus gražintas. Kadangi tai buvo ,,paskutinės minutės“ kelionė, vykstant keitimui, sistemoje turi anuliuoti sutartis. Ji pradėjo daryti analogiškus naujus užsakymus, padarius vieną užsakymą staigiai pabrango, padarius kitą užsakymą reziumė gavosi, kad neliko grąžintinos sumos, liko tik keliolika eurų, neatsimena gal dar draudimą ar aikštelę iš tų pinigų nupirko ir neliko iš viso tos skolos. Kadangi jie buvo ilgalaikiai klientai, ji iš jų to rašto nepasiėmė, jie buvo nelabai patenkinti. Kadangi tos sumos neliko, ji tikrai nepagalvojo, kad turi tą raštą iš jų pasiimti ir suplėšyti. Jie buvo labai nepatenkinti, bet žinojo, kad ta suma išsilygino. Vėliau jų dukra susirado ją, ji dukrai viską parodė, jai buvo viskas aišku. Išgirdę žiniasklaidoje apie jos situaciją, S. S. šeima galvoja gauti pinigų su tuo raštu.

D. P. paskambino jai, kad nori keliauti, ji padarė rezervaciją, aptarė kelionę į Žaliojo Kyšulio salas. Kelionė nebuvo su ,,viskas įskaičiuota“, bet buvo su pilnu maitinimu. Ji pasakė, kiek D. P. turi sumokėti. Nėra nustatyta, kiek reikia paimti avanso, agentūros reikalas, kiek nori procentų tiek pasiima, kad žmogus neapsigalvotų, kai užsako kelionę. D. P. nurodė didesnę sumą, jai taip pasirodė patogiau. D. P. pervedė nurodytą sumą, tačiau po 1-3 dienų ar savaitės, ji paskambino pikta, sakė, kad kodėl ją apgavai, nes norėjo kelionės ,,viskas įskaičiuota“. Gal ji kalta, kad D. P. visko neišaiškino, bet tinklalapyje viskas buvo parašyta. Kadangi jie buvo ilgalaikiai klientai, stengėsi ką nors padaryti. Paskambino D. P., pasakė, kad yra kelionė iš Varšuvos, ji pati iš savo uždarbio padarė nuolaidą, kad tik klientai liktų patenkinti. D. P. parašė, kad jiems tinka, todėl ji padarė rezervaciją. Po jos sulaikymo buvo atgarsis, todėl D. P. nutarė, kad nenori važiuoti į tą kelionę ir atsiuntė jai laišką, kad atsisako kelionės. Ji tuo metu negalėjo grąžinti pinigų D. P., nes jie buvo panaudoti kitiems turistams, jei veiklą būtų vykdžiusi, būtų gražinusi.

D. Ū. nebuvo jokios skolos vienintelis jos neapsižiūrėjimas buvo toks, kad jie pirko tris bilietus į JAV, už avia bilietus reikia mokėti iš karto. Jie ėmė paskolą ar kaip, bet dalį pinigų už juos jai pervedė kažkokia įmonė. Ji užsakė jiems tris bilietus, su daug persėdimų ir išrašė sveikatos draudimą trims asmenims. D. Ū. jai nepasakė kas atsitiko, bet pasakė, kad sūnus į kelionę nevažiuos. Pasakė D. Ū., kad galima tą draudimą anuliuoti. Ji draudimą pakoregavo, kadangi jis jau buvo išrašytas. Tuo metu ji turėjo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai dirbo su „(duomenys neskelbtini)“, bet nutraukė sutartį. Su „(duomenys neskelbtini)“ buvo, kad paimi klientų pinigus, sumoki už kiekvieną atskirai. Bet yra tokia galimybė, kad moki už draudimus gale mėnesio, bet kartą į savaitę reikia sistemoje tokius paukštelius sudėti, kad klientas tau mokėjo. Tas D. Ū. sūnaus draudimas kažkaip praslydo, keitimo negalėjo padaryti pati, turėjo kreiptis į draudimo atsakingą darbuotoją ir tas darbuotojas turėjo išimti iš sistemos ir sukoreguoti naują polisą, o tą naują polisą ji turėjo atiduoti D. Ū.. Dėl to ji tų varnelių nedėjo, nes jis dar tuo metu buvo nesutvarkytas. O paskui ji pamiršo ant jo uždėti varnelę. Gal rugpjūčio mėnesį nutarė nutraukti bendradarbiavimą su „(duomenys neskelbtini)“. Nutraukus sutartį ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė jai visus likučius, ir ji viską susitvarkė. Ir nei „(duomenys neskelbtini)“, nei ji nepastebėjo D. Ū. poliso, taip ir liko su neišmokėta suma draudimui, su neišmokėtu jai komisu. Sausio ir vasario mėnesį, kai susitikslini visus mokesčius, jie parašė jai laišką, kad turėsim siųsti skolos raštą klientams, o D. Ū. jau buvo grįžusi iš tos kelionės. Ji atskaičiavo, kiek būtų uždirbusi pinigų nuo to poliso, atskaičius jos uždarbį, trūko kažkokios sumos pinigų. Kadangi įmonė jokios veiklos nevykdė, tų kelių eurų paprašė savo vyro, ir jis pervedė pagal draudimo poliso numerį „(duomenys neskelbtini)“ tą skirtumą. Ji pasakė ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokėti jai komiso ir užsiskaitykite. Ji nusiuntė jiems prašymą, jie patvirtino. Po mėnesio į ,,,Mesenger“ gavo Ū. žinutę, kad mama gavo antstolių raštą, jog skolinga už draudimą. Ji Ū. persiuntė visą susirašinėjimą su ,,(duomenys neskelbtini)“, kad ji prašė nuskaičiuoti. Gavo žinutę iš Ū., kad jie su draudimu viską susitvarkė. D. Ū. kreipėsi tik po to, kai apie ją pradėjo rašyti žiniasklaidoje, galvojo pasinaudoti proga atgauti pinigus ir už bilietus atgaus.

Dėl skolos L. B. ir tai grupei asmenų gali paaiškinti, kad ji buhalterijai jokių dokumentų nepadavė, nes ją sulaikė, jie patys klientai dar nebuvo grįžę iš kelionės, todėl ir sąskaitos nebuvo grįžusios.

Dėl skolos I. P. ir S. P. gali paaiškinti, kad jie buvo užsisakę kelionę, paskui atsisakė, bet jai buvo galima atsisakyti tos kelionės be nuostolių, todėl jiems pinigai buvo grąžinti. Jie pinigais mokėjo grynais ir atiduota taip pat, nes jie taip pageidavo. Visi šitie grąžinimai buvo perduoti I. K., ši jai sakė, kad metų gale surašys įsakymus ir duos jai pasirašyti.

Dėl įsiskolinimų R. S., R. K., D. V. paaiškino, kad visi surašymai buvo pateikti I. K., nežino dėl kokių sumetimų I. K. neįtraukė jų į apskaitą, tik minėjo, kad metų gale rašys įsakymus. A. S. atveju buvo gautas antstolių raštas, nes kreipėsi per vartotojų teises dėl pinigų grąžinimo.

Iš E. paimti pinigai už kelionę buvo apskaityti, tik ji nežino, kokiu būdu I. K. juos apskaitė. Buvo toks niuansas, kad jis vienintelis klientas, kuris pinigus mokėjo į jos asmeninę sąskaitą. Taip įvyko dėl to, kad jis užsisakinėjo kelionę prieššventiniu laikotarpiu, iki Naujųjų metų būdavo specialios akcijos sąlygos ir reikėjo iki Naujųjų metų padaryti užsakymą. Reikėjo turėti garantą, kad tas klientas neapsigalvos ir pirks tą kelionę. Jis sakė, kad jai pinigai įkris tik po Naujųjų metų, nes jo bankas buvo SEB, o MB ,,(duomenys neskelbtini)“ – ,,Swedbank“. Ji pasiūlė pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą, nusiuntė jam sutartį, kad matytų, jog viskas užsakyta. O ji iš savo asmeninės sąskaitos tuos pinigus išsiėmė ar tą pačią ar kitą dieną įnešė į darbinę sąskaitą. Su buhaltere aptarė šita reikalą ir ji sakė viską sutvarkys. Jos klaida buvo, kad neišrašė jam pinigų priėmimo kvito.

Dėl pinigų, pervestų į E. T. sąskaitą paaiškino, jog nesurašė pinigų gražinimo dokumentų, tačiau viskas buvo aptarta viskas buvo pasakyta, bet niuansų neatsimena. Be buhalterės žinios nieko nebuvo daroma, nes pati nenusimano, viską telefonu arba susitikus gyvai pateikdavo.

Nepateikė duomenų apie gautus mokėjimus iš V. U., kurių pagrindu MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už bilietus 90 eurų. Kažkas kitas už jį sumokėjo, į kelionę važiavo didelė kompanija ir negali pasakyti, kas sumokėjo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 2145 eurų gavimą patirtinančių dokumentų, nors buvo apskaičiusi kasos išlaidas, įnešant pinigus į sąskaitą banke. Šiuo atveju greičiausiai įnešė savo pinigus. Su I. K. nebuvo aptarę, kaip savo asmenines lėšas tvarkys, nes pinigų įmonėje trūko, ir jei kažkam trūko, įnešė savo. I. K. žinojo, kad ji savus pinigus įnešė, bet ji pati nežinojo kokiu būdu tie pinigai turėjo būti apskaitomi.

Dėl D. D., L. B., R. V., A. G. ir kitų kelionės į Turkiją, ji negalėjo užtikrinti, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose būtų apskaityta 7189,14 eurų skola, nes rugsėjo 28 ar 29 dieną ją sulaikė, uždarė į areštinę, o jie dar nebuvo grįžę iš tos kelionės. Ji atnešė į policiją išrašą iš banko, kad yra dalinis mokėjimas, nes iš vakaro paskambino policijos vadovas D. Ž., pašnekėjo kaip koks banditas ir pasakė, kad ji rytoj turi pristatyti, jog viską yra sumokėjusi. Ji nuėjo į banką, kad šis antspaudu patvirtintų, jog iš jos pinigai yra nurašyti, bet jie kabojo rezervuotų pinigų eilutėje.

Ji prašė I. K., ar galėtų sutvarkyti įmonę ir sustabdyti jos veiklą, kad ji (kaltinamoji) galėtų į darbo biržą stoti. I. K. sutiko. Ji suteikė I. K. įgaliojimus ir ši darė PVM nutraukimą mokesčių inspekcijoje. I. K. sakė, kad negali sutvarkyti, kadangi sistemoje nepabaigti sutvarkyti dokumentai, tempė pusę metų, sakė, kad iš jos policija dokumentus paėmė ir nieko negali sutvarkyti. Tyrėjas N. K. 2016 metų pavasarį išsikvietė ją ir paprašė visų banko sąskaitų išrašų. Tada ji lėkė pas I. K. gal ji gali juos išimti, tačiau I. K. ją patikino, kad pas ją nieko nėra. I. K. sakė nieko negali judinti, viską atidavė policijai. Tada ji gavo raštą iš mokesčių inspekcijos atvyti į Marijampolės VMI dėl paaiškinimų. Ten sužinojo, kad už jos įmonę niekada nebuvo pateikta kažkokių ataskaitų, kurios turi būti teikiamos kas mėnesį. Paskambino I. K. iš pokalbio suprato, kad ji kažko nepadarė. Po sulaikymo ji kurį laiką mokėjo tai didėliai kompanijai, vykusiai į Turkiją, iš savo asmeninių pinigų po kelis šimtus kas mėnesį, kad grąžinti kažkiek pinigų, nes jautė kaltę, jog žmonės nukentėjo. Kelionę jie pirko iš įmonės, o ne iš jos asmeniškai. Visus kvitus ir dokumentus ji paduodavo I. K.. Kvituose rašydavo, kad moka už skolą, tačiau po to vizito į VMI, sužinojo, kad I. K. nieko netvarkė, nors kiekvieną mėnesį jai atnešdavo dokumentus.

Dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį kaltinamoji G. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji kelionių neorganizavo, tik tarpininkaudama perparduodavo kitų suorganizuotas keliones, kelionių organizatoriaus veikla ji nesivertė. Savo veiklos srities tiksliai negali nepasakyti, bet vykdė kelionių agentūros veiklą, avia bilietų, vizų, viešbučių pardavimą, esant reikalui organizuodavo ir pervežimą. Visos kelionių agentūros turėjo civilinės atsakomybės draudimą, klientams buvo pranešta. Tokio kaip kelionių organizatoriau pažymėjimo neturėjo, nes ji jų neorganizavo, o tik pardavinėjo jau sukurtas paslaugas. Pardavinėjo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ sukurtas paslaugas. Buvo pasirašiusi sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, joje nebuvo numatytas laikotarpis, kai jai pradėjo trūkti pinigų, pristabdė savo veiklą, parduodavo keliones per kitas kelionių agentūras. Su kitais kelionių organizatoriais sutarties neturėjo, nes jų internetiniame puslapyje ir perki tas paslaugas, tik tie, kad ji turėjo mažesnes finansinę naudą taip pirkdama. Dar turėjo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ keliones dažniausiai pirkdavo ne per savo įmonę, o per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klientai pinigus už kelionę mokėdavo į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (S. R. didelės vertės turto užvaldymas apgaule) kaltinamoji G. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad visas sutartis rašėsi įmonė MB ,,(duomenys neskelbtini)“, pinigus klientai irgi mokėjo įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“. Ji tai įmonei vadovavo, asmeniškai jokių pinigų sau neėmė. S. R. ir K. kelionės atveju ji netgi pasirašė asmeninius vekselius, tiesiog aš dėl pinigų trūkumo nespėjo nupirkti bilietų per „(duomenys neskelbtini)“. Ji pasakė jiems, kad gali skristi ir su Turkų avialinijomis, kadangi ji tų bilietų dar nebuvo nupirkusi, o tik rezervavusi. Dėl viešbučio buvo taip, kad viešbučio apmokėjimo diena yra atvykimo diena, reiškia ji galėjo už jų viešbutį apmokėti jų atvykimo dieną ir nebūtų buvę jokių problemų. S. R. pareikalavo, kad ji atvyktų į ofisą, buvo Šv. Kūčių rytas. S. R. atvyko su advokatu ir pasakė, kad jie neskris į kelionę. Ji sakė jiems, kad jau yra nupirkusi bilietus, o kitus rezervavusi, pasakė, kad bilietus nupirko šiandien ir jie gali skristi į kelionę. Tačiau S. R. pasakė, kad mes pasirašom vekselius ir niekur neskrendame. Viešbutį atšaukti dar buvo galima, todėl ji viešbutį atšaukė, bet ji už viešbutį nevėlavo mokėti, nes buvo įpareigota sumokėti jų atvykimo dieną. Iš klientų pinigus ji paėmė ankščiausi, bet niekas nenustato, kam kuriam turistui panaudoji pinigus, aišku taip geriau būtų daryti, bet kai pinigų trūksta, dėstaisi kaip geriau. Kai ji pasirašė vekselius, S. R. pasakė, kad pinigų palauks. Jos susitarė, kad ji stengsis mokėti po 400 eurų per mėnesį, nors jai buvo labai sunku, bet bandė taip mokėti. Vieną kartą S. R. pareikalavo, kad ji pinigus jai sumokėtų šiandien, tačiau ji negalėjo tą dieną, todėl S. R. padavė antstoliui vekselius, kuris areštavo jos sąskaitą. Nuo to karto ji S. R. pinigų nebemokėjo, tegul antstoliai moka, jeigu su žmogumi tariesi geranoriškai, o jis vis tiek savo daro. S. R. galėjo skristi į kelionę, viešbutis buvo apmokėtas. Su S. R. civilinis ginčas nėra išspręstas, bet pusę sumos ji jau yra jai sumokėjusi.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (G. K. didelės vertės turo užvaldymas apgaulės būdu) kaltinamoji G. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad G. K. nepažįsta, kelionę į Dubajų užsakinėjo S. R., su ja ir derino visas kelionės sąlygas. G. K. pinigus už kelionę mokėjo bankiniu pavedimu į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. E. turto užvaldymas apgaulės būdu) kaltinamoji G. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad jam kelionė į Kretą buvo užsakyta, pasakyta kiek kainuos jeigu pirks per „(duomenys neskelbtini)“, kiek, jei per „(duomenys neskelbtini)“. Jie pasirinko pigesnį variantą. Iš D. E. paėmė avansą ir, kadangi buvo ne darbo dienos, įsinešiė į savo asmeninę sąskaitą. Vėliau tuos pinigus ji pervedė į įmonės MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Tada laukė jo kelionės datos. Kelionė turėjo būti po jos sulaikymo, tai yra, spalio mėnesį. D. E. jai parašė, kad atsisako kelionės. Ji jam pasakė, kad už kelionę pinigų grąžinti negali, nes buvo užsakyta tik viešbutis, o avia bilietų kaina buvo didoka, todėl jie nutarė laukti, nes žinojo, kad būna pigesnių bilietų. Ji jam paskambino liepos–rugpjūčio mėnesį, pasakė, kad yra labai gera kaina. Ji ketino nupirkti tuos bilietus, kad D. E. turėtų visą kelionės paketą, bet jis pasakė, kad nesutinka mokėti, nes dar per anksti ir kad visada už keliones reikia mokėti prieš tris savaites. Ji kreipėsi į viešbuti, kad grąžintų avansą, sistema atsakė, kad anuliavimas galimas ir per kažkiek dienų bus pinigai grąžinti. Tą laišką persiuntė D. E.. Jis paskambino ir pasakė, kad arba gražink pinigus arba kreipsis į tą tyrėją K.. Ji atsakė, kad kreipkitės, nes ji tų pinigų neturi, kol jai pačiai jų negrąžino. Jis ja nepatikėjo ir kreipėsi į policiją, sistema gali patvirtinti, kad viskas užsakyta ir sumokėta buvo.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (S. S. turto užvaldymas apgaulės būdu) kaltinamoji G. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad S. S. užsisakė kelionę iš Varšuvos į Žaliojo Kyšulio salas. Pinigus mokėjo į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, neprisimena pavedimu ar grynaisiais. Jis tos kelionės pats atsisakė, todėl avansas negrąžinamas, kai pats nesilaikai susitarimo. Be to jis nesikreipė į įmonę dėl pinigų grąžinimo, iš karto kreipėsi į policiją.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. P. turto užvaldymas apgaulės būdu) kaltinamoji G. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad D. P. paskambino jai, kad nori keliauti, ji padarė rezervaciją, aptarė kelionę į Žaliojo Kyšulio salas. Kelionė nebuvo su ,,viskas įskaičiuota“, bet buvo su pilnu maitinimu. Ji pasakė, kiek D. P. turi sumokėti. Nėra nustatyta, kiek reikia paimti avanso, agentūros reikalas, kiek nori procentų tiek pasiima, kad žmogus neapsigalvotų, kai užsako kelionę. D. P. nurodė didesnę sumą, jai taip pasirodė patogiau. D. P. pervedė nurodytą sumą, tačiau po 1-3 dienų ar savaitės, ji paskambino pikta, sakė, kad kodėl ją apgavai, nes norėjo kelionės ,,viskas įskaičiuota“. Gal ji kalta, kad D. P. visko neišaiškino, bet tinklalapyje viskas buvo parašyta. Kadangi jie buvo ilgalaikiai klientai, stengėsi ką nors padaryti. Paskambino D. P., pasakė, kad yra kelionė iš Varšuvos, ji pati iš savo uždarbio padarė nuolaidą, kad tik klientai liktų patenkinti. D. P. parašė, kad jiems tinka, todėl ji padarė rezervaciją. Po jos sulaikymo buvo atgarsis, todėl D. P. nutarė, kad nenori važiuoti į tą kelionę ir atsiuntė jai laišką, kad atsisako kelionės. Ji tuo metu negalėjo grąžinti pinigų D. P., nes jie buvo panaudoti kitiems turistams, jei veiklą būtų vykdžiusi, būtų gražinusi.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (E. T. ir R. T. turto užvaldymas apgaulės būdu) kaltinamoji G. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad šie klientai buvo iš jos visiškai nemylimų, jie visada vėluodavo mokėti už paslaugas, reikėdavo jų ieškoti per draugus, neturi pinigų, bet nori prie draugų prisitaikyti. Ką MB „(duomenys neskelbtini)“ jiems buvo skolinga, tą yra atidavusi. Ji organizavo jiems kelionę į Turkiją. Buvo vienas nesklandumas, kurį ji iš karto išsprendė, nes jis norėjo keisti viešbuti, ji kaip įmonė mokėjo jam pinigus į sąskaitą, jog jis galėtų sumokėti viešbučiui. Ji pervedė jam tuos pinigus, ir jie viską išsiaiškino. Ji nekalta, kad žmogus prisidirbęs nesąmonių pabėga iš viešbučio. Ją informavo viešbutis, kad jie netinkamai elgėsi tame viešbutyje. Nežino kuo baigėsi konfliktas, bet ji jiems apsiūlė pervažiuoti į kitą viešbutį, netgi suorganizavo jiems pervežimą ir apmokėjo pirmą naktį viešbutyje, bet jie nieko nesakę grįžo į Lietuvą. Po 1,5 metų jie bandė kreiptis į ją, kad ji jiems viską gražintų. Ji buhalteriškai viską parodė, dar atsižvelgus į tą faktą, kad jie vėlavo sumokėti ir ta kelionė iš vis turėjo būti anuliuota, jie suprato, kad nepagąsdins advokatais ir niekur nesikreipė, viskas taip ir liko. Po to L. B. tiekė gėlės į jų kavinę ir ieškojo kompanijos, kad ieškinys didesnis būtų, todėl ir sukurpė tą dalyką. Bet jeigu jiems taip svarbu buvo, tai kodėl nesikreipė iš karto, o tik praėjus dvejiems metams.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (D. Ū. turto užvaldymas apgaulės būdu)

kaltinamoji G. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad D. Ū. nebuvo jokios skolos vienintelis jos neapsižiūrėjimas buvo toks, kad jie pirko tris bilietus į JAV, už avia bilietus reikia mokėti iš karto. Jie ėmė paskolą ar kaip, bet dalį pinigų už juos jai pervedė kažkokia įmonė. Ji užsakė jiems tris bilietus, su daug persėdimų ir išrašė sveikatos draudimą trims asmenims. D. Ū. jai nepasakė kas atsitiko, bet pasakė, kad sūnus į kelionę nevažiuos. Pasakė D. Ū., kad galima tą draudimą anuliuoti. Ji draudimą pakoregavo, kadangi jis jau buvo išrašytas. Tuo metu ji turėjo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai dirbo su „(duomenys neskelbtini)“, bet nutraukė sutartį. Su „(duomenys neskelbtini)“ buvo, kad paimi klientų pinigus, sumoki už kiekvieną atskirai. Bet yra tokia galimybė, kad moki už draudimus gale mėnesio, bet kartą į savaitę reikia sistemoje tokius paukštelius sudėti, kad klientas tau mokėjo. Tas D. Ū. sūnaus draudimas kažkaip praslydo, keitimo negalėjo padaryti pati, turėjo kreiptis į draudimo atsakingą darbuotoją ir tas darbuotojas turėjo išimti iš sistemos ir sukoreguoti naują polisą, o tą naują polisą ji turėjo atiduoti D. Ū.. Dėl to ji tų varnelių nedėjo, nes jis dar tuo metu buvo nesutvarkytas. O paskui ji pamiršo ant jo uždėti varnelę. Gal rugpjūčio mėnesį nutarė nutraukti bendradarbiavimą su „(duomenys neskelbtini)“. Nutraukus sutartį ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė jai visus likučius, ir ji viską susitvarkė. Ir nei „(duomenys neskelbtini)“, nei ji nepastebėjo D. Ū. poliso, taip ir liko su neišmokėta suma draudimui, su neišmokėtu jai komisu. Sausio ir vasario mėnesį, kai susitikslini visus mokesčius, jie parašė jai laišką, kad turėsim siųsti skolos raštą klientams, o D. Ū. jau buvo grįžusi iš tos kelionės. Ji atskaičiavo, kiek būtų uždirbusi pinigų nuo to poliso, atskaičius jos uždarbį, trūko kažkokios sumos pinigų. Kadangi įmonė jokios veiklos nevykdė, tų kelių eurų paprašė savo vyro, ir jis pervedė pagal draudimo poliso numerį „(duomenys neskelbtini)“ tą skirtumą. Ji pasakė ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokėti jai komiso ir užsiskaitykite. Ji nusiuntė jiems prašymą, jie patvirtino. Po mėnesio į ,,,Mesenger“ gavo Ū. žinutę, kad mama gavo antstolių raštą, jog skolinga už draudimą. Ji Ū. persiuntė visą susirašinėjimą su ,,(duomenys neskelbtini)“, kad ji prašė nuskaičiuoti. Gavo žinutę iš Ū., kad jie su draudimu viską susitvarkė. D. Ū. kreipėsi tik po to, kai apie ją pradėjo rašyti žiniasklaidoje, galvojo pasinaudoti proga atgauti pinigus ir už bilietus atgaus.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (D. D., A. G., V. J., S. K., G. A. turto užvaldymo apgaulės būdu) kaltinamoji G. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad su ta kompanija gavosi nesmagiai, jie buvo jos ilgamečiai klientai, visada viskas buvo gerai. Jie kelionę į Turkiją keitė tris kartus, viskas buvo užsakyta pagal sutartį veikiant su kelionių organizatoriumi. Tada jie sugalvojo, kad reikia kito viešbučio, žiūrėjo daug variantų, dar trukmę ilginosi jie, galų gale buvo pakeista ir trukmė ir viešbutis dar kartą. Viešbutis buvo užsakinėjamas, padarytos rezervacijos, dalinai apmokėtas už dvi paras. Ji suformavo pavedimą, kad kai jai įkris pinigai, už juos sumokės. Apmokėjimo diena buvo atvykimo diena, dalis lėktuvo bilietų buvo nupirkta per „(duomenys neskelbtini)“ organizatorių, dalis bilietų buvo nupirkta per Turkų avialinijas. Paskambino D. ar D., klausė, kaip čia yra, kad ne visiems nupirkti avia bilietai. Jiems pasakė, kad jai nesigauna visų bilietų nupirkti per „(duomenys neskelbtini)“, klausė, ar jiems tinka, kad jie patys pirks kelis bilietus iš Turkų avialinijų. Jie sakė nori skristi, o jos tikslas buvo, kad jie išvažiuotų ir viskas būtų gerai. Ji taip pat pasakė, kad jai nenuskaičiuoja tų pinigų, gali būti, kad nenusiskaičiuos. Kad nebūtų chaoso, tai aptarė ne su visais keliavusiais, o tik su keliais asmenims iš vakaro. Gavosi negerai, bet ji jau buvo aptarusi su tais žmonėmis, kurie organizavo. Kitų žmonių ji nebuvo nei mačiusi, nei girdėjusi, nes viską organizavo D. D. ir A. G.. Net ir pinigus A. G. už visus mokėjo. Pervežimo neturėjo būti, jis buvo užsakytas, bet neapmokėtas, jie turėjo patys apsimokėti, jiems viskas buvo žinoma. Jie agentūrai užtai nebuvo mokėję, mokėjo už avia bilietus ir už viešbučio paslaugas. Kai pirko Turkų avialinijos bilietus, jie sakė, kad oro uoste patys nusipirks, o ji pažadėjo antradienį pervesti tą skolą. Ji matė, kad tų pinigų neturi, tada susitarė su vienu žmogumi, kad, esant reikalui, jis įmonei padėtų. Tam žmogui pasakė, kad atėjo tas momentas, jog turiu priimti jus į įmonės savininkus ir man reikia pinigų, nes išvažiavo mano turistai ir aš neturiu pinigų. Pirmadienio popietę jiedu sutarė, kad antradienį 16-17 val. jis atvyks, į įmonės sąskaitą įneš dar daugiau nei jai trūko, tai yra 30 tūkstančių eurų ir paskui viską sutvarkysi, kad jis taptų įmonės akcininku ir jai tų pinigų užteks. Vakare sulaukė D. Ž. skambučio per ,,Viber“, su baisiais grasinimais, kad turi prisistatyti į policiją ir pateikti ką ji yra sumokėjusi. Ji matė, kad yra ta suma rezervuota, nulėkė į banką ir paprašė, kad išspręstų šitą problemą, bankas man patvirtino tą pavedimą. Ji su kūdikiu ant rankų nuvažiavo į policiją, parodyti, kad viską yra sumokėjusi ir parašyti paaiškinimą, kad ji yra susitarusi sumokėti tuos pinigus. Neneigė, kad yra nesumokėjusi, tačiau ją vis tiek uždarė į areštinę. Jai nebuvo jokio tikslo įnešti pinigų. Kai tų žmonių grupė grįžo iš Turkijos, susitarė su jais, kad jiems tuos pinigus gražinsi, bet pavedimo negalėjo padaryti, nes buvo užblokuota kortelė. Turėjo su jais susitikti ir pasirašyti pinigų priėmimo kvitą. Kiek turėdavo pinigų, tiek ir pervesdavo į A. G. sąskaitą, kadangi jis už visus mokėjo.

Dėl kaltinimo pagal 184 straipsnio 1 dalį kaltinamoji G. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad tai I. K. klaida ir jos buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. B., jie pakeitė sąskaitos turinį ir tas pavardes surašė. Tas sąskaitos turinys buvo pakeistas, kai ji jau nevykdė jokios veiklos. Ten surašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų pavardės. Jai paskambino direktorius ir pasakė, kad policija apklausinėjo, kad nepaduoti kažkokie dokumentai. Ji atsakė, kad buhalterei padavė visus dokumentus, kas buvo pirkta. Direktorius sakė, kad jo prašo patikslinti turinį, ir jis parašys, kad už savo kelionę sumokėjai. Ji atsakė, kad niekur nevažiavo tą laikotarpį, kai įkurta MB „(duomenys neskelbtini)“. Taip ir baigėsi pokalbis, pagal ką tos pavardės buvo įrašytos, ji nežino. Gal žmogus suklydo. Ant tos pakeistos sutarties, po apklausos policijoje, pasirašė N. B. ir I. K.. Kaltinime nurodytus žmones T. S. ir J. A. prisimena, važiavo jie į Bulgariją per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dar MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įkurta, kai jie pirko tą kelionę. MB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pinigų nemokėjo.

Liudytoja I. K. parodė, kad yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir akcininkė. Dėl MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo davė išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, juos tvirtina teisiamajame posėdyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams byloje patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos I. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 56–58) apie tai, kad 2015 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomavosi patalpas, (duomenys neskelbtini). Ten pat į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ ateidavo G. B., kuri 2015 lapkričio mėnesį atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, pasakė, kad yra įkūrusi MB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad nori sudaryti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. 2015-11-30 buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pagal pateiktus MB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius apskaitos dokumentus vesti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pateikti ataskaitas VMI, Sodrai ir kitoms institucijoms, kurios prašo informacijos. Pirmiausia MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė steigimo ir veiklos dokumentus. 2015 metų pabaigoje ir 2016 metų pradžioje MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė G. B. jai atvežė MB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius dokumentus, pagal kuriuos buvo pradėta vesti MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita. Pradėjus vesti apskaitą ji pamatė, kad trūksta dalies pirminių dokumentų, apie tai buvo pasakyta G. B., tačiau į pastabas ji nereagavo. Vedant apskaitą, pastebėjo, kad yra imami gryni pinigai iš fizinių asmenų už keliones, tačiau kasos knyga nebuvo vedama, kasoje jie nebuvo apskaitomi, o pinigus įnešant į banko sąskaitą, lėšos buvo apskaitomos kaip G. B. skolinamos bendrovei lėšos. 2016 metais ji buvo priversta MB „(duomenys neskelbtini)“ registruoti PVM mokėtoju, nes matė, kad į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą yra gautos pajamos, kurias viršijant privaloma registruoti bendrovę PVM mokėtoju. 2016 metais G. B. pastoviai nepristatydavo reikalaujamų pirminių dokumentų dalies bankų sąskaitų išrašų, dėl ko tinkamai vesti apskaitą nebuvo galimybės, į raginimus telefonu ir elektroniniu paštu G. B. nereaguodavo. G. B. retkarčiais atnešdavo padrikus pirminius dokumentus. Juos atnešus, visada buvo reikalaujama atnešti trūkstamus dokumentus. Ji pažadėdavo atnešti dokumentus, tačiau to nepadarydavo. Kiek atsimena ilgiausiai dokumentai nebuvo teikiami 2016 metų vasarą ir dalį rugsėjo. 2016 metų rugsėjo pabaigoje, prieš policijai sulaikant G. B., ji jai atnešė apie trisdešimt dokumentų lapų, kurių ji iki juos paimant policijai nespėjo suvesti į registrus. Iš fizinių asmenų gaunamos lėšos buvo apskaitomos G. B. avanso apyskaitoj. Jokių sutarčių net apie paslaugų suteikimą, o tuo labiau jų nutraukimą jai G. B. nepateikė, todėl jokios MB „(duomenys neskelbtini)“ skolos negalėjo būti apskaitytos. Neturint sutarčių pinigų grąžinimo nebuvo įmanoma apskaityti. MB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys su R. ir K. ir susitarimas apie sutarčių nutraukimą taip pat nebuvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tvarkant MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą iš banko sąskaitų išklotinių, kurios buvo pateiktos ji matė, kad pinigai yra mokami už perkamas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau raginama pateikti pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus G. B. jų nepateikė, sakydavo, kad juos pateiks vėliau, tačiau taip niekad ir nepateikė. 2016-09-28 policijos pareigūnams paėmus dokumentus ji surašė raštą MB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurį be įspėjimo informavo, kad 2015-11-30 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutraukiama, nes MB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo savo įsipareigojimų, dėl ko tvarkyti MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nėra įmanoma. Be to, MB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėjusi už teikiamas paslaugas tik vieną ar dvi įmokas. Raštas buvo išsiųstas jos elektroninio pašto adresu, kurio dabar neatsimena. 2016 metų pabaigoje arba 2017 metų pradžioje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo G. B. ir pasakė, kad mokesčių inspekcija iš jos reikalauja 2015 metų Pelno mokesčio ataskaitos, kuri turi būti patikslinta, ji pasakė, kad sutartis yra nutraukta ir, kad niekuo negali padėti. G. B. nieko nepasakiusi paliko dokumentų segtuvą ir išėjo. Minėtą segtuvą ji pateikė policijos pareigūnams tyrimui. Mano, kad G. B. neteikė dalies pirminių apskaitos dokumentų, nes nenorėjo, kad apskaitoje atsispindėtų jos neteisėtas MB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų naudojimas dengiant jos ankstesnius įsipareigojimus klientams, nes jos žiniomis kelionių organizatoriaus ir agento veikla ji užsiiminėjo kelis metus. Atlyginimo G. B. ji neskaičiuodavo ir neprisimena, kad jo išmokėjimas jai buvo kažkaip reglamentuotas. G. B. įdarbinta MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Pagal mažųjų bendrijų įstatymą, ji galėjo vadovauti bendrovei joje „nedirbdama“. Kaip mažosios bendrijos narė, ji jai galėjo vadovauti ir galėjo metų eigoje arba metų gale išsimokėti bendrijos lėšas kaip avansu išmokamą pelną savo asmeninėms reikmėms. Per laikotarpį kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą G. B. 2016-07-15 gavo 296 eurus kaip darbo užmokesčio išmokėjimą. Ar ji daugiau piniginių lėšų sau išsimokėjo kaip atlyginimą minėtu laikotarpiu ji nežino.

Liudytoja D. S. parodė, kad 2015 metais dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Jai teko prisidėti tvarkant MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. 2015 metų pabaigoje bendrovės direktorė I. K. padavė MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, paprašė pažiūrėti, ar yra visi dokumentai ir ar galima pradėti tvarkyti minėtos bendrijos sąskaitą. Direktorė I. K. buvo sudariusi buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)” vadove G. B.. Ji keletą kartų bandė susisiekti su G. B. telefonu ir elektroniniu paštu, reikalaudama buhalterinių dokumentų, tačiau G. B. jų nepateikdavo, nors visada žadėdavo pateikti tą pačią dieną kai su ja susisiekdavo arba kitą dieną. G. B. keisdavo ir telefono numerį ir elektroninio pašto adresą, todėl su ja susisiekti būdavo sudėtinga. Iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų ir banko sąskaitų išklotinių, kurios taip pat ne visos buvo pateiktos, matėsi, kad tarp MB „(duomenys neskelbtini)” ir kitų ūkio subjektų vyko ūkinės operacijos, tačiau šias ūkines operacijas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti, arba tiksliau buvo pateikta labai nedidelė jų dalis. Iš MB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų buvo galima suprati, kad bendrija vykdė su kelionių agentūros paslaugomis susijusią veiklą. Pasirodžius straipsniams apie apgautus klientus, ji pasakė I. K., kad turės problemų su šita bendrija, po ko ji vienašališkai nutraukė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Kada po sutarties nutraukimo G. B. atnešė papildomą segtuvą su dokumentais, ji nežino.

Nukentėjusioji D. P. parodė, kad kelionę į Žaliojo kyšulio salas užsisakė per G. B., kuri elektroniniu paštu siuntė jiems pasiūlymus. Per G. B. keliavo ne pirmą kartą, 2014 m. keliavo į Grand Kanariją, 2015 m. į Turkiją, ir viskas būdavo gerai. Dėl kelionių organizavimo vykdavo pas G. B. į ofisą, matė jos sertifikatą, kaip geriausios kelionių organizatorės. Aplinkiniai taip pat apie ją gerai atsiliepė. G. B. informavo, kad yra pasikeitusi jos bendrovė. Kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturi leidimo užsiimti kelionių organizatoriaus veikla, nežinojo. Kai kreipėsi į G. B. dėl paskutinės kelionės į Žaliojo kyšulio salas organizavimo, tai G. B. pasakė, kad padarys nuolaidą, nes iš ankstesnių kelionių ji liko jiems skolinga. Tikėjosi, kad ji suorganizuos visą kelionę nuo pradžios iki pabaigos. Pasirašė su MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sutartį, kurią G. B. jiems atsiuntė elektroniniu paštu, bet pasirašyti sutartį jie vyko pas G. B. į ofisą. Už kelionę į Žaliojo kyšulio salas sumokėjo avansą – pusę kelionės sumos 1335 eurus. Avansą mokėjo bankiniu pavedimu. Dabar negali atgaminti į kokią sąskaitą pervedė, bet tą sąskaitą nurodė G. B.. Kitą pusę pinigų turėjo sumokėti daug anksčiau, nei įprastai. Reikėjo sumokėti rugsėjo mėnesį, nors kelionė buvo planuojama lapkričio mėnesį. Dėl šio mokėjimo buvo pakviesti į G. B. ofisą (duomenys neskelbtini), ten buvo daugiau žmonių, buvo daromas spaudimas sumokėti pinigus už kelionę. Į Žaliojo kyšulio salas neišvyko, nes G. B. jiems nepateikė nei lėktuvo bilietų, nei viešbučio rezervacijos apmokėjimo. Iš G. B. buvo girdėjusi, kad ji kelionę organizuoja per ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“. Kreipėsi į ,,(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kad jų kelionės rezervacijos nėra. Taip pat kreipėsi ir į ,,(duomenys neskelbtini)“, ši pranešė, kad jų kelionės rezervacija yra atšaukta. Sužinoję apie tai parašė G. B. laišką, kad jie sutartį nutraukia ir paprašė jos grąžinti jiems pinigus už sumokėtą avansą. Pinigų jiems negrąžino. Bandė skambinti jai telefonu, bet G. B. neatsiliepė.

Nukentėjusioji S. R. parodė, kad pažįsta G. B., iš jos yra pirkusi į dvi keliones. Kadangi ankstesnės kelionės buvo suorganizuotos gerai, 2015 m. norėjo skristi į Dubajų sutikti Naujuosius metus. Su jais kartu turėjo keliauti ir K. šeima. Tada G. dar dirbo (duomenys neskelbtini) kartu su mama. Sutartį su MB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl kelionės į Dubajų pasirašė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo paminėta, kad už kelionę reikės apmokėti per du kartus. Lapkričio viduryje ji paprašė sumokėti visą kelionės kainą, nors kelionė suplanuota gruodžio pabaigoje. G. minėjo, kad vyksta nesutarimai su jos šeimos nariais ir kad gali būti užblokuota jos sąskaita. G. tuo metu laukėsi, todėl pagailėjo jos ir sumokėjo pinigus anksčiau, negu priklausytų. Pinigus G. atvežė grynaisiais, mokėjo MB ,,(duomenys neskelbtini)“. Sumokėjo visą sumą 9775 eurus, gavo kasos pajamų orderį. Kai pradėjo prašyti kelionės dokumentų, tai G. atsiuntė „Word“ formato bilietus. Norėjo apdrausti savo kelionę, bet paskambinusi į draudimą sužinojo, kad G. nemoki ir sutartys su ja nutrauktos. Tada paskambino G., ji pasakė, kad guli ligoninėje, nors matė ją einančią gatve. G. pradėjo išsisukinėti. Tada kreipėsi į ,,(duomenys neskelbtini)“, sužinojo, kad nėra rezervuota lėktuvo bilietų. Norėjo, kad nuskaitytų pinigus už viešbutį, bet paaiškėjo, kad pinigų per mažai. Tada buvo gruodžio pradžia. Kūčių rytą G. atvažiavo su šampanu. Ji dar bandė rezervuoti jiems bilietus, nors jos sąskaitoje pinigų bilietams neužteko. Ji nusprendė atsisakyti G. paslaugų ir pareikalavo grąžinti jiems pinigus. G. atsisakė grąžinti jiems pinigus ir pasirašė neprotestuotiną vekselį 9560 eurų sumai. 2016 m. kovo-balandžio mėn. G. grąžino jai 800 eurų. Vėliau dalis pinigų buvo grąžinta pardavus G. turtą iš varžytinių. Vekselį yra padavusi vykdyti, šioje byloje civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės žalos nereiškia.

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad G. B. mato pirmą kartą. Jos draugė S. R. pasiūlė per Naujuosius metus vykti į Dubajų, siūlė keliauti per jos pažįstamą G. B.. Kelionės sutartį jai parvežė S. R., ji jau buvo pasirašyta G. B.. Pasirašiusi sutartį, vieną egzempliorių grąžino S. R.. Pinigus pervedė į nurodytą MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Per tris kartus pervedė 9818,97 eurus. Sumokėjo visą kelionės kainą, tačiau jokių kelionės dokumentų neturėjo, nors artėjo kelionės data. Pasiteiravo S. R. dėl kelionės dokumentų. Žinojo, kad G. B. kelionę užsakė per ,,(duomenys neskelbtini)“. Kreipėsi į ,,(duomenys neskelbtini)“, sužinojo, kad viešbutis tik rezervuotas, bet neapmokėtas, taip pat buvo ir su skrydžio bilietais. G. B. elektroniniu paštu atsiuntė skrydžio bilietus ,,Word“ formate. Pradėjo aiškintis, ar gali būti toks skrydžio bilietas, paaiškėjo, kad ne. Suprato, kad G. B. juos apgavo, pareikalavo grąžinti pinigus už kelionę, bet G. B. atsisakė juos grąžinti, nes jų neturėjo, todėl pasirašė neprotestuotiną vekselį. Padaryta turtinė žala jai yra atlyginta, civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Nukentėjusysis D. E. parodė, kad kaltinamosios G. B. asmeniškai nepažįsta. Teko su ja bendrauti 2016 m. perkant kelionę į Kretą. Sumokėjo avansą už kelionę, o kelionė neįvyko, avansas dingo. G. B. dirbo MB ,,(duomenys neskelbtini)“. Elektroniniu paštu jam buvo atsiųsta turizmo paslaugų teikimo sutartis, pasirašyta iš G. B. pusės. Jis sutartį pasirašė MB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašė su MB ,,(duomenys neskelbtini)“. G. B. buvo įspėjusi, kad kelionės organizatorius bus ,,(duomenys neskelbtini)“. 2016-01-23 pavedimu sumokėjo 450 eurų už kelionės rezervaciją į G. B. asmeninę sąskaitą, nes taip nurodė pati G. B.. Pagal sutarties sąlygas likusi suma už kelionę turėjo būti sumokėta likus trims savaitėms iki kelionės, tačiau G. B. pareikalavo sumokėti likus trims mėnesiams iki kelionės pradžios. Tai jam sukėlė įtarimų, be to, žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų apie jos nelegalią veiklą, todėl pasidomėjo savo kelione ir iš ,,(duomenys neskelbtini)“ bei ,,(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kad skrydžio bilietai ir viešbutis nebuvo rezervuoti, taip pat, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ neturi bendradarbiavimo sutarties su MB ,,(duomenys neskelbtini)“, o ,,(duomenys neskelbtini)“ nutraukė tokią sutartį 2015-10-12, tai yra anksčiau nei jis pasirašė turizmo paslaugų teikimo sutartį su MB ,,(duomenys neskelbtini)“. Kreipėsi paaiškinimų ir G. B. pasakė, kad pinigus jiems grąžins iki kelionės. Pinigų G. B. jiems negrąžino, todėl patyrė 450 eurų turtinę žalą.

Nukentėjusysis S. S. parodė, kad kaltinamąją G. B. pažįsta iš seniau kaip kelionių agentę. Su ja keliavo ne vieną kartą. Paskutinį kartą ji organizavo jiems kelionę 2016 metais į Žaliojo kyšulio salas. Buvo jos darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), sumokėjo avansą lyg 400 eurų. Kitos dalies pinigų jau nemokėjo, nes nerado jos. Pinigų jiems niekas negrąžino. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams byloje patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiojo S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 36–37; 43–44) apie tai, kad prieš maždaug dešimt metų susipažino su G. V., kuri buvo kelionių agentė. Per ją su žmona keliavo apie dešimt kartų. 2015 metais jis su žmona ir dar dvi šeimos keliavo per MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklausė G. B., į Egiptą. Prieš kelionę, likus maždaug trims dienom iki suplanuotos kelionės, G. B. jiems pakeitė viešbutį į pigesnį ir pasakė, kad skirtumą 920 eurų atiduos vėliau. Sugrįžus iš Egipto, G. V. pasirašė 2015-12-22 susitarimą, kad įsipareigoja sumokėti į jo sąskaitą 920 eurų. Data iki kada ji atiduos pinigus nustatyta nebuvo. 2016 metų liepos mėnesį pasikalbėjus su pažįstamais, sužinojo, kad jie skrenda per G. V. į Žaliojo kyšulio salas. Pagalvojo, kad G. V. jam skolinga, o šiose salose dar nėra buvę, nusprendė su žmona taip pat užsisakyti pas G. V. kelionę į šias salas. Nuvykus į G. V. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su ja buvo sutaria, kad 2016-11-23 bus užsakyta kelionė į šias salas. Ji turėjo nupirkti lėktuvo bilietus, pervežimą iki viešbučio ir vienuolika nakvynių viešbutyje. Tą pačią dieną pagal pinigų priėmimo kvitą serija ANT Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėti 400 eurų. Taip pat buvo surašyta 2016-08-02 turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Kodėl dokumentuose nesutampa datos paaiškinti negali. Dokumentai buvo surašyti tą pačią dieną. Pagal sutartį, turėjo sumokėti 2138 eurus. Galutinis mokėjimas turėjo būti atliktas maždaug mėnesį prieš kelionę. G. V. žadėjo, kad vėliau užskaitys ir buvusią skolą - 920 eurų. 2016-10-24 paskambino G. B. ir paprašė sumokėti likusią sumą už kelionę 1278 eurus. Ji paaiškino, kad dėl šeimyninių problemų gali areštuoti jos sąskaitas, todėl reikia skubiai sumokėti pinigus, kad ji spėtų padaryti pavedimą už jų kelionę, jie nesutiko to padalyti, nes jiems kilo įtarimų, kad kažkas negerai. 2016-09-27 G. B. paskambino jam ir pasakė, kad susitvarkė visus piniginius reikalus ir kad jiems yra užsakyta kelionė, bet jokių įrodymų ar kelionės dokumentų nepateikė. Po publikacijų žiniasklaidoje nutarė kreiptis į policiją nes įtarė, kad planuota kelionė pagal 2016-08-02 sutartį neįvyks. Pateikė pinigų priėmimo kvito serija ANT Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, 1 lapą, 2015-12-22 susitarimo kopiją, 1 lapą, Turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją 2 lapus. 2016-11-23 turėjusi įvykti kelionė į Žaliojo kyšulio salas neįvyko, G. B. nustojo su jais bendrauti ir jokių kelionės dokumentų nepateikė. Buvo ne vieną kartą bandyta jai prisiskambinti telefonu, tačiau ji neatsiliepdavo. Vieną kartą buvo nuvykęs į MB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ir ten jos surasti nepavyko. Po neįvykusios kelionės dar kelis kartus bandė su ja susisiekti, tačiau ji į jo skambučius neatsakė. G. B. apgaule jam padarė 1320 eurų žalą, tai yra 920 eurų dėl skirtumo susidariusio nupirkus pigesnį viešbutį Egipte ir 400 eurų avansinė įmoka už neįvykusią kelionę į Žaliojo kyšulio salas.

Nukentėjusioji D. Ū. parodė, kad G. B. jai rekomendavo dukra. Į ją kreipėsi dėl 3 skrydžio bilietų į JAV. Nuėjusi pas ją aptarė viską, pirko draudimą, bagažą. Su savimi neturėjo grynųjų pinigų pilnos sumos, sumokėjo virš 900 eurų jai grynais, likusius sumokėjo pavedimu į įmonės sąskaitą. Mėnuo prieš kelionę pablogėjo sūnaus sveikata, todėl ji paprašė G. B. vieną bilietą atšaukti, bet ji sakė nieko negali padaryti, nors tai buvo netiesa. Vėliau gavo iš skolų išieškojimo agentūros laišką, paskambinus paaiškėjo, kad draudimas nesumokėtas. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams byloje patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiosios D. Ū. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 150–151) apie tai, kad 2016 metų balandžio mėnesį patarta dukros I. Ū. gyvenančios Jungtinėse Amerikos Valstijose, kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę G. B., kad ši padėtų įsigyti tris skrydžio bilietus pirmyn ir atgal į Atlantos miestą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dukra per G. B. buvo įsigijusi poilsines keliones ir jų metu jokių nesklandumų nebuvo įvykę, todėl rekomendavo į ją kreiptis ir jai. Nuvykus į MB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, susitiko su G. B., kuri sutiko jai nupirkti tris bilietus į Atlantos miestą. Skrydis į priekį turėjo įvykti 2016-06-15, skrydis atgal 2016-06-30. Už tris bilietus iš viso turėjo sumokėti 2145 eurai. Už kelionės draudimą 113,52 eurai. Kadangi visos sumos neturėjo, 2016-04-08 G. B. ji sumokėjo 715 eurų už vieną bilietą ir 113,52 eurus už kelionės draudimą. G. B., tą pačią dieną, jai išrašė apskaitos dokumentą apie pinigų priėmimą, tačiau jis kažkur pasimetė, todėl jo pateikti tyrimui negali. Likusią sumą ji tą pačią dieną 2016-04-08, pasiskolinusi iš greitųjų kreditų bendrovės, pervedė į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pervedė 1430 eurų. 2016 metų gegužės mėnesį, pablogėjus kartu turėjusio skristi jos sūnaus E. Ū. sveikatai, kreipėsi į G. B. ir pasakė, kad trečio bilieto jai nereikia nes sūnus negalės skristi. G. B. pasakė, kad trys bilietai į Atlantą ir atgal nupirkti ir grąžinti pinigus nėra galimybės. Ji jiems pasiūlė apkeisti vieno bilieto datą į 2017 metų birželio mėnesį, pakeitus sūnaus pavardę į jos. Nieko blogo neįtardama ji sutiko su jos pasiūlymu. G. B. tuomet jai bilietų nedavė ir nerodė, todėl ar ji iš tikro 2016 metų gegužės mėnesį buvo nupirkusi tris bilietus, ji nežino. Du bilietus į kelionę B. jai perdavė 2016-06-13. Trečio bilieto 2017-06-15 dienai B. jai nepadavė, tik pasakė, kad bilietas nupirktas, viskas bus gerai, jei reikės nupirks ir antrą bilietą tai pačiai dienai. Ji ja pasitikėjo, todėl tai patvirtinančių dokumentų neprašė. Grįžus į Lietuvą, 2016 metų spalio mėnesį, jai paskambino dukra ir pasakė, kad G. B. bendrovė turi sunkumų, todėl pasiūlė jai kreiptis į ją dėl bilieto. Ji bandė jai prisiskambinti, tačiau ši neatsiliepė. Buvo ir nuvykusi į MB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, tačiau ten nieko nerado. 2017-02-17 iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gavo pranešimą, kad yra skolinga už kelionės draudimą, kurį turėjo apmokėti G. B.. Ji sutriko ir susisiekusi su draudimo įmone išsiaiškino, kad jai 2016-04-08 G. B. paduotas kompleksinis kelionių draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neapmokėtas. Tuomet suprato , kad buvo apgauta ir kad nei bilieto, nei pinigų sumokėtų už bilietus ji greičiausiai neatgaus. Jos dukra per „Facebook“ programėlę buvo susisiekusi su G. B., kuri paaiškino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo ir pinigų ji grąžinti negali. Ji davė suprasti, kad bilieto 2017 metais net nebuvo nupirkusi. Jokios rašytinės sutarties dėl bilietų įsigijimo ji nėra sudariusi. Kad buvo žodžiu sutarta, gali patvirtinti, jos bankinis pavedimas ir kasos dokumentai, kurie turi būti MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje.

2019-02-27 raštu Nr. 4.4.1-5-16 AB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad kompleksinis kelionių draudimas LD Nr. (duomenys neskelbtini) (pirktas D. Ū.) jo išdavimo dienomis nuo 2016-06-15 iki 2016-06-30 negaliojo, kadangi nebuvo apmokėtas. Kompleksinio kelionių draudimo įmoka buvo apmokėta: 2017-02-07 4,07 eurai pavedimu mokėjo E. B.; 81,07 eurai sumokėti 2016-02-28 pagal priklausomo tarpininko MB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitą. Perkant draudimo polisą AB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo duomenų užskaitai atlikti (3 t., b. l. 15).

Nukentėjusysis E. T. parodė, kad kaltinamąją G. B. pažįsta, su ja ne kartą bendravo jo žmona R. T. dėl kelionių organizavimo. Ankstesnės kelionės įvyko, buvo didelis pasitikėjimas ja. 2015 metais žmona paprašė G. B. suorganizuoti kelionę į Turkiją. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. G. B. žodžiu įsipareigojo už 2700 eurų nupirkti lėktuvo bilietus, pervežimą iki viešbučių, keturiolika nakvynių dvejuose viešbučiuose. Iškristi turėjo 2015 metų spalio mėnesį. Ji per du kartus pervedė į G. B. nurodytą MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 2700 eurų. Paskutinę dieną prieš kelionę G. B. į elektroninį paštą atsiuntė lėktuvų bilietus į vieną pusę. Atskridus į Turkiją pervežimas iki viešbučio „Royal Adam & Eve“ buvo nupirktas. Atvykus į viešbutį paaiškėjo, kad nupirkta tik viena buvimo jame diena, kitos dienos neapmokėtos. Paskambinęs G. B. sužinojo, kad tariamai įvyko nesusipratimas bankų pervedimo sistemoje ir kad pinigai negali pasiekti viešbučio sąskaitos, nors pinigus ji tikrai viešbučiui pervedė. Paprašė už kitas dienas susimokėti patiems, kol išsispręs nesklandumai. Iš viso susimokėjo už šešias nakvynes 2280 eurų. Būnant Turkijoje, G. B. pervedė apie 760 eurų. Bilietai atgal nebuvo nupirkti. Po septynių nakvynių, pagal susitarimą su G. B., turėjo nuvykti į „Rixos“ viešbutį, tačiau sužinoję, kad šis viešbutis neapmokėtas, nusprendė grįžti namo. Grįžus į Lietuvą G. B. jam grąžino apie 500 eurų.

Liudytoja R. T. parodė, kad kaltinamąją G. B. pažįsta, ne vieną kartą keliavo, viskas būdavo gerai suorganizuota. Manė, kad G. B. viską daro teisėtai. 2015 metų rudenį vėl kreipėsi į G. B. dėl kelionės į Turkiją keturiolikai dienų. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Žodžiu G. B. įsipareigojo už 2700 eurų nupirkti lėktuvo bilietus, pervežimą iki viešbučių, keturiolika nakvynių dvejuose viešbučiuose. Iškristi turėjo 2015 metų spalio mėnesį. Jos vyras E. T. pinigus 2700 eurų per du kartus pervedė į G. B. nurodytą sąskaitą. Paskutinę dieną prieš kelionę G. B. į elektroninį paštą atsiuntė lėktuvų bilietus į vieną pusę. Apie tai, kad nupirkti bilietai tik į vieną pusę jie sužinojo Turkijoje po kelių dienų. Atvykus į viešbutį paaiškėjo, kad nupirkta tik viena buvimo jame diena, kitos dienos neapmokėtos. Jos vyras skambino G. B. sužinojo, kad tariamai įvyko nesusipratimas bankų pervedimo sistemoje ir kad ji negali pervesti likusių pinigų. G. B. paprašė už kitas dienas susimokėti patiems. Iš viso susimokėjo už šešias nakvynes. Po septynių nakvynių jie pagal susitarimą su G. B. turėjo nuvykti į „Rixos“ viešbutį, tačiau sužinoję, kad apmokėta tik viena diena šiame viešbutyje, nusprendė į jį nevykti, bei grįžo į Lietuvą.

Nukentėjusioji D. D. parodė, kad kaltinamąją G. B. pažįsta, pirkdavo keliones per ją. Paskutinė kelionė buvo į Turkiją prieš trejus metus. Jos šeimai (jai ir jos vyrui) nebuvo nupirkti skrydžio bilietai, nuskridus į Turkiją, pasirodė, kad viešbutis neapmokėtas. Kelionė buvo užsakyta dviejų savaičių trukmės, už kelionę sumokėjo, mokėjo avansą ir už likusią kelionės dalį. Mokėjo grynais pinigais abi dalis galimai, bet gal dėl avanso neatsimena, nes kelionių buvo daug. Pinigus už kelionę padavė asmeniškai G. B.. Kiek konkrečiai ir kada mokėjo, neatsimena. Iki tol nebuvo problemų, buvo didelis pasitikėjimas, 12 ar 15 kartų vyko per ją į keliones. Nuvykus į oro uostą sužinojo, kad lėktuvo bilietai nenupirkti, o nuskridus buvo net viešbutis neišpirktas. Turėjo ryte skristi, paskambinus G. B., ši pasakė, kad atidėtas reisas, bet ji pati pažiūrėjo, kad neatidėtas. Tada G. B. pasakė, kad vakare skirsit su geresniu lėktuvu. Paklausus, ar yra kokios problemos, sakė, kad ne. Jie išskrido, nes pasitikėjo G. B.. Ji rodė pavedimus iš banko, kurie pasirodo buvo padirbti, juos jie rodė viešbučio administracijai, teko ilgai aiškintis dėl viešbučio apmokėjimo. Kelionę nutraukė anksčiau, nes G. B. nebuvo apmokėjusi apgyvendinimo viešbutyje.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams byloje patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiosios D. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 2–12) apie tai, kad G. B. pažįsta apie 5–6 metus. Susipažino, kai ji dar dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kelionių agente. Susipažino keliaudami, nes ji pateikdavo puikių pasiūlymų kelionėms, bei kartais pati skrisdavo su surinkta grupe atostogauti. Per ją keliavo ne mažiau kaip dešimt kartų. B. jai paliko patikimo žmogaus įspūdį, jokių nesklandumų tų kelionių metu nekilo. 2015 metais G. B. įkūrė savo bendrovę pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Aiškino, kad turėjo finansinių nuostolių bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl pradėjo savo verslą. Per bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ ji su vyru ir draugų kompanija keliavo 2015 metais. Tą kartą viskas praėjo sklandžiai, todėl ir 2016 metų pavasarį, tikslesnio laiko neatsimena ji kreipėsi į G. B., kad suorganizuotų kelionę į Turkiją. B. jai pateikė kelis pasiūlymus iš kurių ji pasirinko vieną. Keliauti turėjo vienuolika asmenų, visi pažįstami ir draugai. Kiek žino buvo sudaryta sutartis, kurios ji nepasirašė kelionei į tą viešbutį, tačiau, nusprendus pabūti ilgiau t. y. keturiolika dienų, jie nusprendė pakeisti viešbutį į „Nirvana Lagoon Vilias suil“ Kernere. Padarius pirmą užsakymą, sumokėjo avansą už save ir vyrą apie 450 eurų. Pakeitus viešbutį ji papildomai sumokėjo 100 būrų. Mokėjimai buvo atliekami pavedimu. Kiek žino už savo šeimą ir kitus draugus dar sumokėjo A. G. ir L. A., kuri sumokėjo už savo šeimą. Iš viso avanso buvo sumokėta apie 2800 eurų. Data buvo nustatyta 2016-09-25. Maždaug 2016-08-25, likus apie mėnesiui iki kelionės, G. B. paskambino jai ir kitiems keliautojams ir pasakė, kad reikia sumokėti likusią sumą. Jai už ją ir vyrą reikėjo sumokėti apie 1500 eurų. Pinigus ji sumokėjo į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Iki kelionės likus pusantros savaitės ji su vyru nuvažiavo į MB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą (duomenys neskelbtini) pasiimti bilietų. Ji mums davė „voucherius“, apie viešbučio užsakymą. Lėktuvo bilietus pažadėjo atsiųsti į elektroninį paštą. Pasiėmus kelionės dokumentus ir juos parsivežus, paaiškėjo, kad tai yra dokumentai su informacija apie viešbučio rezervaciją, o ne kelionės dokumentai. Bilietų elektroniniu paštu neatsiuntė. Dėl „voucherių“ ji pasakė, kad susipainiojo, ir kad su atsiųstu dokumentu juos priims į viešbutį, ji taip pat atsiuntė tariamo mokėjimo per banką išrašo lango kopiją. Prieš skrydį 2016-09-24 paskambinus G. B. ji pasakė, kad neturi bilietų įsigijimo kodų, nes lygtai ją pavedė kažkokia draugė, kuri turėjo nupirkti bilietus, ji aiškino, kad stringa sistema ir negali sumokėti už bilietus. Užtikrino, kad skrydis įvyks ir net piktai telefonu pasakė, kad vykti į oro uostą, nesigadinant nuotaikos. Pasakė, kad skrydis 2016-09-25, 07.20 val. Bevykstant į oro uostą, iki skrydžio likus trims valandoms, jų grupė gavo šešis bilietus. Praktiškai jie buvo nupirkti likus trims valandoms iki skrydžio. Nuvykus į oro uostą, B. jos vyrui pasakė, kad įvyko bilietų įsigijimo sistemoje klaida ir kad ji negali nupirkti likusių bilietų, todėl jei nori atostogauti, bilietus pirkti turi patys, o vėliau ji atiduos pinigus. Ji pasakė, kad jiems neišskridus, pinigų sumokėtų už viešbutį, niekas negrąžins. Pasitikėjo ja, todėl nusprendė skristi ir laukti nuostolių padengimo. Nuskridus į Turkiją, į Kemerą paaiškėjo, kad pervežimas į viešbutį nenupirktas. Nuvykus į viešbutį, jo administracija paaiškino, kad jiems kambariai tik rezervuoti, bet neapmokėti. Iš G. gauti kelionės dokumentai pasirodo buvo netikri. Jų dokumentų viešbučio administracija pasiliko sau, todėl pateikti negali. Atvykus į viešbutį buvo susisiekta su G. B.. Ji pasakė, kad pavedimas yra padarytas ir kad turi „įkristi“ į viešbučio banko sąskaitą, tačiau pinigai viešbučiui taip ir nebuvo sumokėti. Teko sumokėti už tris paras viešbučiui visiems keturiolikai išvykusiųjų. 2016-09-28 buvo gautas tik vienas apmokėjimas 1290 eurų. Daugiau apmokėjimų nebuvo. Supratę, kad yra apgauti, jie nusipirko bilietus atgal ir grįžo į Lietuvą. Dėl G. B. apgaulės jai ir jos vyrui padaryta 3361 eurų žala (2261 eurų su mokėta į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir dėl jos kaltų veiksmų padaryta 1100 eurų žala, tai nuostoliai kuriuos patyrė pirkę kelionę už savo pinigus). Prie apklausos pateikia G. B. jiems pateiktus netikrus elektroninius bilietus ir viešbučio apmokėjimo dokumentą. Tariamus kelionės dokumentus B. jiems padavė 2016-09-22. Supratę, kad buvo apgauti kreipėsi į Turkijos ambasadą Lietuvoje ir Lietuvių ambasadą Turkijoje, kurie padėjo mums sugrįžti į Lietuvą, padėjo kiek įmanoma pigiau įsigyti bilietus.

Nukentėjusioji V. J. parodė, kad 2016 m. jos draugė D. D. pasiūlė su draugais važiuoti atostogauti į Turkiją 2016-09-25. D. pasakė, kad keliausime per G. B.. Iš pradžių buvo planuota keliauti vienai savaitei, po to planai pasikeitė, nusprendė keliauti dviem savaitėms. Į kelionę vyko su savo draugu S. K., jiems dviem kelionė kainavo apie 2000 eurų. Už kelionę mokėjo per tris kartus, pirmą kartą į MB sąskaitą pavedimu ji sumokėjo 280 eurų. Likusią sumą pavedimu ir grynaisiais sumokėjo jos draugas S. K.. Nors sumokėjo už visą kelionę, tačiau neturėjo jokių kelionės dokumentų. 2016-09-25 vykstant į Vilniaus oro uostą sužinojo, kad skrydžio bilietai nupirkti ne visiems. Jai skrydžio bilietas nebuvo nupirktas. G. B. prašė nusipirkti skrydžio bilietus patiems ir skristi, nes viešbutis Turkijoje užsakytas ir apmokėtas. Pasitarę patys nusipirko trūkstamus skrydžio bilietus ir nuskrido į Turkiją. Atskridus paaiškėjo, kad pervežimas nuo oro uosto iki viešbučio neapmokėtas, taip pat neapmokėta ir už viešbutį. D. D. telefonu susisiekė su G. B., ji aiškino, kad pavedimas už viešbutį padarytas. Išaiškėjus jos melui, jie kreipėsi į Lietuvos policiją, po ko ji pervedė 1290 eurų už viešbutį. Kadangi daugiau pinigų už viešbutį G. B. nepervedė, 2016-09-29 su Lietuvos ir Turkijos ambasadų pagalba jie grįžo į Lietuvą. Patyrė 280 eurų turtinę žalą, civilinio ieškinio nereiškia.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams byloje patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 103–104) apie tai, kad maždaug vasaros pabaigoje, rudens pradžioje, jai paskambino G. B. ir pasakė, kad reikia sumokėti avansą už kelionę – 280 eurų. Ji pavedimu į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė minėtą sumą. Likusią sumą už kelionę sumokėjo jos draugas S. K.. Jis iš viso sumokėjo apie 1780 eurų. 2016-09-24 jos draugui S. K. paskambino D. D. ir pasakė, kad skrydį atidėjo iki 2016-09-25 vakaro. 2016-09-25 su D. D., jo žmona ir draugu bevažiuojant į Vilnių iš D. D. sužinojo, kad nupirkti tik šeši bilietai keliaujantiems, jai bilietas nenupirktas, bet G. B. primygtinai prašo patiems nusipirkti bilietus į lėktuvą, nes viešbutis Turkijoje „Nirvana Lagoon Vilias Suites&Spa“ užsakytas ir apmokėtas. Pasitarę tarpusavyje nusprendė skristi už savo pinigus į Turkiją, tikėdamiesi, kad pinigus G. B. už bilietus perves būnant Turkijoje, nes taip ji pažadėjo telefonu kalbėdama su D. D.. Lėktuvo bilietą į Turkiją jai nupirko D. D.. Nuskridus į Turkiją paaiškėjo, kad nuvežimas iki viešbučio neapmokėtas. Už nuvežimą sumokėjo draugas S. K.. Atvykus į viešbutį „Nirvana Lagoon Vilias Suites&Spa“ paaiškėjo, kad už viešbutį nesumokėta. Kiek žino draugai A. G. ir D. D. susisiekė telefonu su G. B., tačiau ji telefonu aiškino, kad pavedimas padarytas ir kad viešbutis turi jį gauti. Paaiškėjus, kad tai eilinis G. B. melas, jie kreipėsi į policiją Lietuvoje, po ko G. B. pervedė 1290 eurų viešbučiui. Kadangi daugiau pinigų už viešbutį iš G. B. nebuvo gauta, 2016-09-29 jie su Turkijos ir Lietuvos ambasadų pagalba grįžo į Lietuvą. Dėl neapmokėtos kelionės jai padaryta 280 eurų žala. Jokių sutarčių ar kitų dokumentų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nesudarė, visus kelionės reikalus tvarkė D. D.. Nukentėjusioji V. J. teisiamajame posėdyje patvirtino tokius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis S. K. parodė, kad kelionę į Turkiją organizavo D. D. per G. B.. D. anksčiau buvo keliavusi per G. B. ir ją pažinojo. Iš pradžių buvo planuoti į Turkiją skristi savaitei, po to dviems savaitėms. D. turėjo visus kelionės dokumentus ir sutartis, kuriuos jis pasirašė pas D. namuose. Iš G. B. gavo žinutę, kad reikia pervesti 250 eurų avansą. Pavedimu į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 250 eurų, tačiau kadangi keitėsi kelionės trukmė, paprašė pervesti dar 460 eurų. Tą sumą taip pat pervedė į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Vėliau G. B. paprašė sumokėti visą sumą už kelionę. Su savimi tuo metu turėjo tik 600 eurų, juos nuvežė ir grynaisiais padavė G. B. vyrui E. B.. Likus dviems savaitėms iki kelionės G. B. paprašė sumokėti likusią sumą 700 eurų. Kadangi tuo metu buvo išvykęs, paprašė savo draugo A. G. sumokėti pinigus. A. G., jo žiniomis, į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už jį pervedė 700 eurų. Kai 2016-09-25 reikėjo išskristi, tai jie neturėjo jokių kelionės dokumentų. Važiuodami į oro uostą tikėjosi, kad bilietai bus nupirkti, tačiau paaiškėjo, kad nupirkti tik 6 bilietai. Jam bilietas buvo nupirktas, o jo draugei V. J. ne. Kelionė iki viešbučio ir pats viešbutis taip pat buvo neapmokėti. G. sakė, kad viskas gerai, kad čia savaitgalis, o pinigai pervesti ir tuoj įkris. Už viešbutį sumokėjo patys. D. D. ir A. G. telefonu susisiekė su G. B., ji aiškino, kad pavedimas už viešbutį padarytas. Išaiškėjus jos melui, jie kreipėsi į Lietuvos policiją, po ko ji pervedė 1290 eurų už viešbutį. Kadangi daugiau pinigų už viešbutį G. B. nepervedė, 2016-09-29 su Lietuvos ir Turkijos ambasadų pagalba jie grįžo į Lietuvą. Patyrė apie 2000 eurų turtinę žalą, civilinio ieškinio nereiškia.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams byloje patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiojo S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 115–116) apie tai, kad turbūt pavasarį G. B. jam atsiuntė žinutę, kad už kelionę turi sumokėti avansą – 250 eurų. Jis pervedė pinigus į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pakeitus kelionės trukmę iš savaitinės į keturiolikos dienų, G. B. paprašė pravesti dar 460 eurų. Juos taip pat pervedė į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. 2016 metų vasaros pabaigoj, jam paskambino G. B. ir pasakė, kad reikia pervesti likusią sumą, jis jai pasakė, kad dabar visų neturi ir gali duoti tik 600 eurų. Kadangi jis buvo mieste, nusprendė užvežti pinigus į namus. Atvažiavus prie jos namų paaiškėjo, kad ji išvažiavus, o telefonu ji jam pasakė, kad pinigus gali paduoti vyrui E. B.. Jis jį pažinojo, todėl prie laiptinės jam padavė 600 eurų. Paėmęs pinigus jis jokio apskaitos dokumento jam nedavė, jis ir neprašė. Likus maždaug dviem savaitėms iki kelionės jam paskambino G. B. ir pareikalavo sumokėti likusią sumą 700 eurų. Kadangi buvo išvykęs, paprašė draugo A. G. sumokėti 700 eurų už jį. Jis jo žiniomis sumokėjo 700 eurų į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Grįžęs iš Vokietijos 700 eurų jis atidavė A. G.. 2016-09-24 jam paskambino D. D. ir pasakė, kad skrydį atidėjo iki 2016-09-25 vakaro. 2015-09-25 su D. D., jo žmona ir drauge V. J. bevažiuojant į Vilnių iš D. D. sužinojo, kad nupirkti tik šeši bilietai keliaujantiems, iš jų ir jam, tačiau jo draugei ir D. nupirkti nebuvo. Kilo abejonių ar verta skristi, bet G. B. primygtinai prašė patiems nusipirkti bilietus į lėktuvą, nes viešbutis Turkijoje „Nirvana Lagoon Vilias Suites&Spa“ užsakytas ir apmokėtas. Pasitarę tarpusavyje nusprendė skristi už savo pinigus į Turkiją, tikėdamiesi, kad pinigus G. B. už bilietus perves būnant Turkijoje, nes taip ji pažadėjo telefonu kalbėdama su D. D.. Nuskridus į Turkiją paaiškėjo, kad nuvežimas iki viešbučio neapmokėtas. Už nuvežimą iki viešbučio sumokėjo apie 10 eurų. Atvykus į viešbutį „Nirvana Lagoon Vilias Suites&Spa“ paaiškėjo, kad už viešbutį nesumokėta. Kiek žino draugai A. G. ir D. D. susisiekė telefonu su G. B., tačiau ji telefonu aiškino, kad pavedimas padarytas ir kad viešbutis turi jį gauti. Paaiškėjus, kad tai eilinis G. B. melas, jie kreipėsi į policiją Lietuvoje, po ko ji pervedė 1290 eurų viešbučiui. Kadangi daugiau pinigų už viešbutį iš G. B. nebuvo gauta, 2016-09-29 jie su Turkijos ir Lietuvos ambasadų pagalba grįžo į Lietuvą. Dėl neapmokėtos kelionės jam padaryta 2010 eurų žala. Turkijoje sumokėjo apie 400 eurų. Jokių sutarčių ar kitų dokumentų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nepasirašė. Nukentėjusysis S. K. teisiamajame posėdyje patvirtino tokius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis G. A. parodė, kad 2016 m. jo draugas D. D. pasiūlė kartu su šeimomis skristi atostogauti į Turkiją. Kelionę organizavo D. D. žmonos D. D. sena pažįstama G. B., kuri turi savo agentūrą MB „(duomenys neskelbtini)“. Atostogauti su žmona ir vaiku jis planavo savaitę, kiti keliautojai dvi savaites, bet iš šios kelionės grįžo anksčiau. Liudytojas G. A. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 109–110), kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje apie tai, kad 2016 rugsėjo mėnesį jam į elektroninį paštą parašė G. B. ir nurodė, kad į bendrovės sąskaitą reikia pervesti 1800 eurų. Tą pačią dieną jis padarė pavedimą ir į G. B. nurodytą sąskaitą, pervedė 1800 eurų. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Jie turėjo išskristi 2016-09-25 ryte, tačiau G. B. pranešė, kad skrydis atidėtas ir išskristi turi 2016-09-25 vakare. 2016-09-25 atvykus į Vilniaus oro uostą, paaiškėjo, kad jam ir jo žmonai su vaiku, bilietai nenupirkti. Buvo nupirkti tik šeši bilietai iš keturiolikos. G. B. telefonu paaiškino, kad negali nupirkti likusių bilietų dėl kažkokios sistemos klaidos, todėl jei nenori prarasti pinigų, kurie jau sumokėti už viešbutį, turi bilietus nusipirkti patys. Ji žadėjo už lėktuvo bilietus pinigus pervesti kelionės metu. Pasitarę nusprendė skristi į Turkiją. Nuskridus paaiškėjo, kad už pervežimą ir viešbutį neapmokėta. Nuvykus į viešbutį, G. B. telefonu paaiškino, kad pavedimas padarytas tik viešbutis jo dar negavo. Teko už viešbutį ir pervežimą susimokėti patiems, iš viso papildomai jis dar sumokėjo apie 1650 eurų. Supratę, kad buvo apgauti, kreipėsi į policiją Lietuvoje, po ko ji už dalį keliautojų sumokėjo 1290 eurų. Už jo ir žmonos su vaiku kambarius ji iš viso nesumokėjo. Supratę, kad už kelionę nebus sumokėta viešbučiui, bei neturėdami bilietų atgal, kreipėsi į ambasadą Turkijoje ir su jos pagalba 2016-09-29 grįžo į Lietuvą.

Nukentėjusysis R. V. parodė, kad 2016 m. kelionę į Turkiją organizavo D. ir D. D.. Tai turėjo būti jo ir žmonos povestuvinė kelionė. Su G. B. jam neteko bendrauti, sutarties su ja nepasirašė. Pinigus (2330 eurų) už kelionę jis padavė A. G., o šis pervedė pinigus G. B.. Buvo rezervuotas viešbutis Turkijoje, bet neapmokėtas, todėl pačiam teko susimokėti 200 eurų, taip pat pačiam pirktis skrydžio bilietus į Lietuvą. R. V. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l.86–87), kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje apie tai, kad visus kelionės į Turkiją organizacinius klausimus tvarkė D. D., D. D. ir A. G.. Išskristi jie turėjo 2016-09-25 apie 05.00 val. Pinigus už kelionę jis per du kartus sumokėjo A. G., kuris atsiskaitė su MB „(duomenys neskelbtini)“. Jis sumokėjo už save, savo žmoną V. V. ir sūnų D. V.. Iš viso MB „(duomenys neskelbtini)“ per A. G. sumokėjo 2330 eurų. Diena prieš skrydį A. G. pasakė, kad kilo problemų su kelione, nes nėra nupirkti bilietai. G. B. meluoja dėl atidėto skrydžio ir kad siūlo pirkti bilietus patiems, nes viešbutis jau užsakytas, tiesa, už jį neapmokėta, nes dar neatėjo pavedimas į Turkiją. Jam parodė G. B. atsiųstą banko išrašo kopiją, pagal kurią lygtai sumokėta už viešbutį. Pasakė, kad jei nenupirkti bilietai, jis su šeima neskris. Tuomet susisiekus su G. B. ši pasakė, kad jo šeimai ir dar trims asmenims bilietai yra, o likusius reikia nusipirkti, bet ji už juos sumokėtus pinigus perves būnant Turkijoje. Teko patikėti ja ir išskristi į Turkiją 2016-09-26 19.00 val. skrendančiu lėktuvu. Atvykus į Turkiją paaiškėjo, kad pervežimas iš oro uosto iki viešbučio užsakytas, bet neapmokėtas. Už pervežimą sumokėjo draugas, o jis jam už savo šeimą sumokėjo apie 10 eurų. Atvykus į viešbutį paaiškėjo, kad už viešbutį nesumokėta. Kaip paaiškino su G. B. bendravę A. G. ir D. D., ši tikino, kad pavedimai padaryti ir kad patys turi susimokėti už pirmas dienas, o jos pavedimai ateis vėliau. Supratę, kad buvo apgauti, kreipėsi į policiją, po ko G. B. padarė dalinį apmokėjimą 1290 eurų, kurio užteko apmokėti penkiems kambariams už dvi dienas. Iš savo pinigų jis apmokėjo 266 eurus už kambarius ir 180 eurų už skrydį atgal. 2016-09-29 grįžo į Lietuvą. Liudytojas papildė, kad grįžus į Lietuvą, G. B. savo ofise (duomenys neskelbtini), jam sumokėjo 200 eurų, likusių pinigų iki šiol negrąžino.

Nukentėjusioji L. B. parodė, kad su pačia G. B. reikalų dėl kelionės organizavimo neturėjo, visus kelionės į Turkiją reikalus tvarkė D. D. ir kiti asmenys, ji asmeniškai pinigus grynaisiais už kelionę padavė A. G.. Kelionė neįvyko, draugai aiškinosi visas aplinkybes su G. B., tačiau jų kambariai viešbutyje nebuvo išpirkti, kreipėsi į ambasadą ir po 4 dienų grįžo su užsakomuoju skrydžiu, nes pasibaigė pinigai. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams byloje patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiosios L. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 82–83) apie tai, kad 2016 metų pavasarį ji su draugais nusprendė skristi į Turkiją. Jos draugai D. D. ir D. D., pasakė, kad kelis kartus skrido per G. B.. Prieš tai buvusiose kelionėse jiems viskas sekėsi kaip ir neblogai, o kadangi ji įkūrusi savo firmą (prieš tai dirbo motinos bendrovėje) jie sakė, kad reikia padėti pažįstamai ir skristi į kelionę per ją. Nusprendė užsisakyti kelionę per ją. Ji su G. B. praktiškai nebendravo. Bendravo D. ir A. G.. Tiksliai neprisimena, tačiau planavo iš pradžių būti septynias dienas, vėliau G. B. pasiūlė pabūti ilgiau ir jie sutiko nusipirkti keturiolikos dienų kelionę. Pinigus už kelionę ji mokėjo per A. G., grynais. Kiek žino jis sumokėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu ir grynais. Ji per tris kartus A. G. sumokėjo 230 eurų, 125 eurus ir 740 eurų. Skrydis buvo numatytas 2016-09-25 naktį, tačiau 2016-09-24 jai paskambino A. G. ir pasakė, kad skrydis atidėtas ir jis įvyks vakare. Ji pasitikrino Vilniaus oro sistemoje, tačiau pamatė, kad joks skrydis neatidėtas. Kilo įtarimas, kad kelionė gali neįvykti, tačiau dieną sužinojo, kad jai ir dar penkiems žmonėms skrydžio bilietas nupirktas, o kitiems kartu skrendantiems nenupirktas. Iš viso turėjo išskristi keturiolika žmonių. Apie tai, kad viešbutis apmokėtas, kiek žino, D. D. G. B., elektroniniu paštu buvo atsiuntusi banko išrašo kopiją, todėl manė, kad tai nedideli nesklandumai dėl bilietų įsigijimo. Draugams, kuriems nenupirko bilietų, G. B. pasakė, kad už pačių nusipirktus bilietus ji apmokės jiems atvykus į Turkiją. Nuskridus į Turkiją, jų laukė pervežimo į viešbutį autobusiukas, kuris buvo užsakytas, tačiau neapmokėtas. Už jį teko sumokėti jiems patiems. Už jį sumokėjo 7 eurus. Atvykus į viešbutį paaiškėjo, kad už jį nėra sumokėta, jis tik rezervuotas. Paskambinus G. B. ji pasakė, kad pavedimas padarytas, tiesiog gali užtrukti, kol viešbutis gaus pavedimą. Vėliau paaiškėjo, kad apmokėta už viešbutį nebuvo. Už viešbutį papildomai ji sumokėjo 162,5 eurų. Už bilietus atgal sumokėjo 60 eurų. Po to, kai D. D. iš Turkijos telefonu kreipėsi į policiją Lietuvoje, G. B. pervedė už penkis kambarius 1290 eurų. Dėl G. B. apgaulės jai padaryta 1095 eurų žala, nes ji nesuorganizavo kelionės, kurią buvo įsipareigojusi suorganizuoti. Be to, ji patyrė papildomų išlaidų-220 eurų.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad pažįsta G. B. iš to, kad per ją keliavo. 2016 metais rudenį su draugų kompanija nusprendė skristi atostogų į Turkiją. Tai buvo grupinė kelionė, jis pinigus G. B. sumokėjo ir grynaisiais ir pavedimu, mokėjo ir už save, ir už seserį ir už savo draugę. Bevažiuojant į oro uostą, paaiškėjo, kad nupirkti tik 6 bilietai vietoje 14. Skambino G. B., ši įkalbinėjo bilietus nusipirkti patiems, žadėjo apmokėti, kai tik jie atskris į Turkiją. Nusipirkus trūkstamus bilietus jie išskrido į Turkiją, atvykus paaiškėjo, kad neapmokėtas jų viešbutis. Vėl skambino G. B., ši sakė, kad daro pavedimus ir pinigai už viešbutį tuoj įkris. Jie vis eidavo į viešbučio administraciją ir tikrindavosi, ar jau sumokėti pinigai, bet pinigų nesulaukus, jie kreipėsi į ambasadą ir jos pagalba po trijų dienų grįžo į Lietuvą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams byloje patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 18–20) apie tai, kad G. B. pažįsta apie 4–5 metus. Susipažino, kai ji dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kelionių agente. 2015 metais G. B. įkūrė firmą „(duomenys neskelbtini)“ ir veiklą vykdė per ją. Ji jiems pateikė kelis pasiūlymus iš kurių bendrai pasirinko vieną, tačiau vėliau persigalvojo ir G. B. sutikimu viešbutį pakeitė į kitą „Nirvana Lagoom Vilias suit“, Kemere. Kelionei į pirmą viešbutį jie buvo sudarę sutartį. Kiek atsimena jo sutartis buvo sudaryta septyniems asmenims. Buvo sumokėtas avansas 770 eurų į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pakeitus viešbutį jis papildomai sumokėjo 671 eurą į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. 2016-06-17 sumokėjo 680 eurų grynais pinigais, pagal pinigų priėmimo kvitą. 2016-08-31 pavedimu sumokėjo 2988 eurus, 2016-09-01 grynais pinigais sumokėjo 1500 eurų. 2016-09-06 sumokėjo grynais 740 eurų. Kiek žino už savo šeimą dar sumokėjo D. D. ir L. A.. Jis sumokėjo už G. G., V. K., L. B., R. V., V. K., D. V. – 7349 eurus. Kelionės data buvo nustatyta 2016-09-25. Likus porai savaičių iki kelionės Dainius ir D. D. nuvyko pas G. B. ir paėmė tariamus skrydžio bilietus ir kelionės dokumentus. 2016-09-24 vakare, apie 22.00 val., jam paskambino G. B. ir pasakė, kad numatytas skrydis neįvyks, jis atidėtas vienai parai. Tuomet jis patikrino Vilniaus oro uosto tinklapyje, kad jiems numatytas skrydis neatidėtas. Paskambinus į oro uostą jiems pasakė, kad jų vardu net neužsakyti bilietai ir kad skrydis tikrai įvyks. Tada jis paskambino G. B., kuri paaiškino, kad ją apgavo kažkokia draugė, kuri turėjo nupirkti bilietus, todėl ji pasakė, kad jų skrydis įvyks ne 05.45 val., o 17.20 val. Kilo įtarimai, kad G. B. nesumokėjo nei už skrydį, nei už viešbutį, todėl paskambino į viešbutį Turkijoje, kur pasakė, kad numeriai pas juos užrezervuoti, tačiau neapmokėti. Paskambinus G. B., pastaroji paaiškino, kad pavedimas viešbučiui padarytas ir atsiuntė kompiuterio ekrano nuotraukos kopiją, iš kurios matėsi, kad pavedimas tikrai padarytas. Dar ji pasakė, kad tarptautiniai pavedimai gali užtrukti ir kad viešbučio sąskaitą pinigai pasieks vėliau. Nurodė, kad viskas su kelione bus gerai, kad jie važiuotų į oro uostą ir skristų. Pasakė, kad pavedimas viešbučiui gali vėluoti, todėl jiems gali tekti susimokėti už pirmą viešnagės viešbutyje dieną. Vykstant į oro uostą paaiškėjo, kad bilietai į skrydį 17.20 val. nenupirkti, G. V. pasiūlė juos nusipirkti patiems, nes jai iškilo sunkumų su jų įsigijimu, užstrigo kompiuterinė bilietų pardavimo sistema ar kažkas panašaus. Nepaisant užstrigusios sistemos ji nupirko šešis bilietus, kiti bilietai nupirkti nebuvo, bet ji paprašė nusipirkti bilietus oro uoste, o už juos ji sumokės 2016-09-26, būnant Turkijoje. Nusprendė nupirkti likusius bilietus nes pasitikėjo ja. Nuskridus į Turkiją paaiškėjo, kad viešbutis taip ir nebuvo apmokėtas. Todėl už viešbučio paslaugas mokėjo patys, sumokėjo už dvi naktis. Už kitas dvi naktis sumokėjo G. B.. Ji sumokėjo, kai telefonu kreipėsi į policiją Lietuvoje dėl įvykusios apgaulės. Viešbučiui ji sumokėjo, policijai pradėjus domėtis įvykiu. Nuskridus į Turkiją, į Kemerą paaiškėjo, kad pervežimas į viešbutį taip pat nebuvo nupirktas, nuvykus į viešbutį jo administracija paaiškino, kad kambariai tik rezervuoti, bet neapmokėti. Iš G. gauti kelionės dokumentai pasirodo buvo netikri. Supratę, kad yra apgauti, nusipirko bilietus atgal ir grįžo į Lietuvą. Dėl G. B. apgaulės jam asmeniškai padaryta 3285 eurų žala, nes jis sumokėjo už save už draugę V. K. ir seserį G. G.. Kitus sumokėtus pinigus jam grąžino kartu keliavę draugai. Jis patyrė 1100 eurų žalą, nes turėjo pirkti bilietus pirmyn atgal, mokėti už viešbutį.

Nukentėjusioji G. G. parodė, kad kaltinamosios G. B. nepažįsta. Su draugų kompanija 2016 metais nusprendė vykti į Turkiją. Pinigus už kelionę padavė savo broliui A. G.. Jie už kelionę susimokėjo, tačiau kelionė nebuvo suorganizuota, nes jie dar kartą turėjo susimokėti už skrydžio bilietus ir apgyvendinimą viešbutyje. Per kokią agentūrą skris, ji nežinojo. Už kelionę agentūrai mokėjo brolis A. G., kuriam ji per tris kartus iš viso sumokėjo 1095 eurus. Bevažiuojant į oro uostą iš brolio A. G. sužinojo, kad dalis bilietų keliaujantiems nėra net nupirkta. Atvykus į oro uostą paaiškėjo, kad bilietai iš viso nupirkti šešiems asmenims, kitiems aštuoniems nenupirkti. Nuskridus į Turkiją paaiškėjo, kad nuvežimas iki viešbučio neapmokėtas. Už nuvežimą sumokėjo brolis A. G.. Atvykus į viešbutį paaiškėjo, kad už viešbutį nesumokėta. Kiek žino, jos brolis A. G. ir D. D. susisiekė telefonu su G. B., tačiau ji telefonu aiškino, kad pavedimas padarytas ir kad viešbutis turi jį gauti. Jie kreipėsi į policiją Lietuvoje, 2016-09-29 su Turkijos ir Lietuvos ambasadų pagalba grįžo į Lietuvą. Dėl neįvykusio kelionės jai padaryta 1095 eurų žala. Turkijoje ji sumokėjo 160 eurų už viešbutį, 60 eurų už bilietus atgal. Jokių sutarčių ar kitų dokumentų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nesudarė, visus kelionės reikalus tvarkė A. G..

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad kaltinamosios G. B. nepažįsta. 2016 metais su draugų kompanija keliavo į Turkiją. Ji pati sutarčių nepasirašė, už ją viską sutvarkė jos draugas A. G.. Prieš keliaudama žinojo, kad D. ir D. yra važiavę į ne vieną kelionę per G. B. įmonę, žinojo, kad yra tokia G. ir teikia turizmo paslaugas. Buvo geri atsiliepimai apie ją, visus prašymus G. įvykdydavo. Už kelionę į Turkiją ji sumokėjo 1095 eurus. Pinigus įnešė jos draugas A. G.. Iš pradžių jiems buvo pranešta, kad jų skrydis atšauktas, po to paaiškėjo, kad ne visiems buvo nupirkti skrydžio bilietai, tik šešiems iš keturiolikos. Bilietai nebuvo nupirkti ir jai su A. G., G. B. įkalbėjo juos nusipirkti skrydžio bilietus už savo pinigus, žadėjo grąžinti, kai tik jie atskris į Turkiją. Nuskridus į Turkiją paaiškėjo, kad nuvežimas iki viešbučio neapmokėtas, nors užsakytas. Už nuvežimą iki viešbučio sumokėjo A. G.. Atvykus į viešbutį paaiškėjo, kad už viešbutį nesumokėta. Kiek žino A. G. ir D. D. susisiekė telefonu su G. B., tačiau ji telefonu aiškino, kad pavedimas padarytas ir kad viešbutis turi jį gauti, bet pažadai nebuvo įvykdyti ir jie kreipėsi į policiją Lietuvoje bei ambasados pagalba po trijų dienų grįžo į Lietuvą.

Liudytojas D. D. parodė, kad pažįsta G. B., ne kartą keliavo, visais atvejais kelionės įvyko, bet paskutinė 2016 metais į Turkiją, neįvyko. Su draugų kompanija vyko atostogų, sumokėjo pinigus, bet turėjo grįžti anksčiau ir savo pajėgomis. Į G. B. dėl šios kelionės kreipėsi jis ir jo žmona D. D.. Kažkuris pasirašė sutartį, sumokėjo pinigus, avansą ir likusią dalį. Išskridę į Turkiją sužinojo, kad jų apgyvendinimas neapmokėtas, o ir skrydžio bilietai į priekį buvo nupirkti tik 6 iš 14 žmonių. Skambino G. B., klausė, ką daryti. Ji ragino skrydžio bilietus nusipirkti patiems, žadėjo apmokėti, kai tik jie atskris į Turkiją. Sakė, kad jei neskrisite, negalėsite susigrąžinti pinigų, kurie jau yra sumokėti už viešbutį. Pasitikėjo ja, nusipirko trūkstamus skrydžio bilietus ir išskrido į Turkiją. Atskridus paaiškėjo, kad jų viešbutis neapmokėtas. Skambino G. B. po 100 kartų per dieną, ji sakė, kad viskas apmokėta, sakė pateiks bilietus, visi kaip kvailiai vaikščiojo į administraciją pasitikrinti, ar pinigai jau sumokėti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams byloje patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo D. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 11–12) apie tai, kad G. B. pažįsta apie penkis – šešis metus. Susipažino, kai ji dar dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kelionių agente. Susipažino keliaudami, nes ji pateikdavo puikių pasiūlymų kelionėms, bei kartais pati skrisdavo su surinkta grupe atostogauti. Per ją, su žmona D. D., keliavo ne mažiau kaip dešimt kartų. Ji jam paliko patikimo žmogaus įspūdį, jokių nesklandumų tų kelionių metu nekilo. 2015 metais G. B. įkūrė savo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Ji aiškino, kad turėjo finansinių nuostolių bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl pradėjo savo verslą. Per bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ jis su žmona ir draugų kompanija keliavo 2015 metais. Tą kartą viskas praėjo sklandžiai, todėl ir 2016 metų pavasarį, tikslesnio laiko neatsimena, jo žmona D. D. kreipėsi į G. B., kad ji suorganizuotų kelionę į Turkiją. Ji pateikė kelis pasiūlymus iš kurių buvo pasirinktas vienas. Keliauti turėjo keturiolika asmenų, visi pažįstami ir draugai. Keliauti turėjo ir keliavo D. D., G. A., L. A., K. A., R. V., V. K., D. V., V. K., A. G., V. J., S. K., L. B., G. G.. Kiek žino buvo sudaryta sutartis, kuri nebuvo pasirašyta kelionei į tą viešbutį, tačiau, nusprendus pabūti ilgiau t. y. keturiolikai dienų, jie nusprendė pakeisti viešbutį į „Nirvana Lagoom Vilias suit“ Kemere. Padarius pirmą užsakymą jo žmona sumokėjo avansą už save ir jį, apie 450 eurų. Pakeitus viešbutį papildomai buvo sumokėta 100 eurų. Mokėjimai buvo atliekami pavedimu. Kiek žino už savo šeimą ir kitus draugus dar sumokėjo A. G. ir L. A., kuri sumokėjo už savo šeimą. Iš viso avanso buvo sumokėta apie 2800 eurų. Data buvo nustatyta 2016-09-25. Maždaug 2016-08-25 likus apie mėnesiui iki kelionės, G. B. paskambino jo žmonai ir kitiems keliautojams ir pasakė, kad reikia sumokėti likusią sumą. Jo žmonai už jį ir save reikėjo sumokėti apie 1500 eurų. Pinigus ji sumokėjo į mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, iki kelionės likus pusantros savaitės. Jis su žmona nuvažiavo į MB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą (duomenys neskelbtini) pasiimti bilietų. Ji jiems davė kelionės dokumentus patvirtinančius viešbučio užsakymą. Lėktuvo bilietus pažadėjo atsiųsti į elektroninį paštą. Pasiėmus kelionės dokumentus ir juos parsivežus paaiškėjo, kad tai yra dokumentai su informacija apie viešbučio rezervaciją, o ne kelionės dokumentai. Bilietų elektroniniu paštu neatsiuntė. Dėl kelionės dokumentų (voucherių) ji pasakė, kad susipainiojo, ir kad su atsiųstu dokumentu juos priims į viešbutį, ji taip pat atsiuntė tariamo mokėjimo per banką išrašo lango kopiją. Jie patikėjo ja. Prieš skrydį 2016-09-24 paskambinus G. B. ji pasakė, kad neturi bilietų įsigijimo kodų, nes lygtai ją pavedė kažkokia draugė, kuri turėjo nupirkti bilietus, ji aiškino, kad stringa sistema ir negali sumokėti už bilietus. Ji užtikrino, kad skrydis įvyks ir net piktai telefonu jo žmonai pasakė, kad vyktų į oro uostą nesigadindami nuotaikos. Pasakė, kad jų skrydis 2016-09-25, 07.20 val. Bevykstant į oro uostą, iki skrydžio likus trims valandoms, jų grupė gavo šešis bilietus. Praktiškai jie buvo nupirkti likus trims valandoms iki skrydžio. Nuvykus į oro uostą, ji jam pasakė, kad įvyko bilietų įsigijimo sistemoje klaida ir kad ji negali nupirkti likusių bilietų, todėl jei nori atostogauti skrydžio bilietus turi nusipirkti patys, o vėliau ji atiduos pinigus. Ji pasakė, kad jiems neišskridus pinigų sumokėtų už viešbutį niekas negrąžins. Pasitikėjo ja, todėl nusprendė skristi ir laukti nuostolių padengimo. Nuskridus į Turkiją, į Kemerą, paaiškėjo, kad pervežimas į viešbutį nenupirktas (buvo tik užsakytas), nuvykus į viešbutį jo administracija paaiškino, kad jiems kambariai tik rezervuoti, bet neapmokėti. Iš G. gauti kelionės dokumentai pasirodo buvo netikri. Dokumentą viešbučio administracija pasiliko sau, todėl jo pateikti negali. Atvykus į viešbutį buvo susisiekia su G. B.. Ji pasakė, kad pavedimas yra padarytas ir kad turi „įkristi“ į viešbučio banko sąskaitą. Tačiau pinigai viešbučiui taip ir nebuvo sumokėti. Teko sumokėti už tris paras viešbučiui visiems keturiolikai išvykusiųjų. 2016-09-28 buvo gautas tik vienas apmokėjimas - 1290 eurų. Daugiau apmokėjimų nebuvo. Supratę, kad yra apgauti, nusipirko bilietus atgal ir grįžo į Lietuvą. Dėl G. B. apgaulės jai ir jo žmonai padaryta 3361 eurų žala (2261 eurų su mokėta į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir dėl jos kaltų veiksmų padaryta 1100 eurų žala, tai nuostoliai kuriuos patyrė pirkę kelionę už savo pinigus). Nukentėjusiąją pripažinta jo žmona, nes ji ir mokėjo už kelionę, esant reikalui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje reikš taip pat jo žmona D. D.. Tariamus kelionės dokumentus B. jiems padavė 2016-09-22. Supratę, kad buvo apgauti kreipėsi į Turkijos ambasadą Lietuvoje ir Lietuvių ambasadą Turkijoje, kurie padėjo jiems sugrįžti į Lietuvą, padėjo kiek įmanoma pigiau įsigyti bilietus.

Liudytojas T. S. parodė, kad kaltinamosios G. B. nepažįsta, jokių reikalų dėl kelionių organizavimo su ja neturėjo. Yra buvęs tik Anglijoje, tačiau ten vyko per kitą kelionių agentūrą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos J. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad reikalų su MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra turėjusi. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ žino, nes 2014 metais iš šitos įmonės pirko kelionę į Turkiją. Neprisimena, kiek mokėjo už kelionę. Problemų su šia bendrove nebuvo. Šiai įmonei buvo pateikusi savo duomenis. Koks jos banko sąskaitos numeris, neprisimena. Į Bulgariją ji niekada nekeliavo. 2015 metais jos dukra G. A. ir jos draugas T. S. planavo kelionę į Bulgariją. Į kelionę jie išvyko, bet kiek atsimena, vyko kažkokie nesklandumai dėl tos kelionės. Ji už šią kelionę galėjo mokėti, tačiau kokiu būdu, neatsimena. Savo banko pavedimų išrašuose nerado pavedimo išrašo su paskirtimi „už kelionę į Bulgariją T. S.“ ar „už kelionę“, todėl mokėjimą, patvirtinančio dokumento kopiją, negali pateikti (6 t., b. l. 189).

2016-01-19 savanoriškų dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja J. A. pateikė 2015-07-31 Mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtojas – G. A. 2015-07-31 pervedė 1120 eurų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (7 t., b. l. 3–6).

2017-05-26 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės gautais duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2015-06-26 (bendrijos kodas (duomenys neskelbtini)), adresu – (duomenys neskelbtini), teisinė forma mažoji bendrija (U priedas 2 lapai). VMI informacijos apie mokesčių mokėtojus/PVM mokėtojus duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoju buvo įregistruota nuo 2016-03-06, PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), išregistruota iš PVM mokėtojų nuo 2016-10-11. Ikiteisminio tyrimo metu iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės gautais duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nurodyta G. V. (11 priedo 1 lapas), po santuokos B. (toliau išvadoje – G. B.). MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015-11-30 buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį.

2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui; 21 straipsnyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. 2012-06-29 Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymo XI-2159 12 straipsnyje nurodyta, kad mažosios bendrijos organai nurodomi mažosios bendrijos nuostatuose. MB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatų 6 punkte nurodyta, kad Bendrijos organai – mažosios bendrijos narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas; 7 punkte nurodyta, kad narių susirinkimo kompetencija, vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarka ir jo kompetencija nesiskiria nuo nurodytų mažųjų bendrijų įstatyme (14 priedo 1,2 lapai). 2012-06-29 Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymo XI-2159 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai mažojoje bendrijoje yra vienasmenis valdymo organas - mažosios bendrijos vadovas, mažosios bendrijos narių susirinkimas taip pat priima sprendimą dėl mažosios bendrijos vadovo paskyrimo; 22 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad mažosios bendrijos vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, mažosios bendrijos nuostatais, mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimais ir mažosios bendrijos su juo sudaryta civiline (paslaugų) sutartimi; 7 dalyje nurodyta, kad mažosios bendrijos vadovas veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius.

Ikiteisminio tyrimo metu iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės gautais duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nurodyta G. V. (11 priedo 1 lapas) po santuokos B. (toliau išvadoje G. B.). Ikiteisminio tyrimo metu iš SODRA duomenų bazės gautais duomenimis G. B. nuo 2005-06-21 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (17 priedas 1 lapas).

2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausias buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė; 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Mažosios bendrijos apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti tos bendrijos narys; 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą; 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens, arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu. Prie sutarties pridedama apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis.

Pagal 2015-11-30 sutartį MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2016-09-28 susitarimą, kuriame nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės G. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės I. K., susitaria nuo 2016-09-28 nutraukti 2015-11-30 Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad „Abi šalys konstatuoja, kad Sutarties nutraukimo dieną šalys viena kitai jokių pretenzijų neturi“. Pateiktas susitarimas pasirašyta tik Vykdytojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. K. vardu ir patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudu, susitarimas iš užsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ pusės nepasirašytas (13 priedo 4 lapas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant:

2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, nes:

2015-10-10 G. B. iš G. V. gauti 1940 eurai už kelionę, o iš V. B. gauti 725 eurai už kelionę, viso 2665 eurai neužpajamuoti MB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, neapskaityti pas G. B., kaip materialiai atsakingą asmenį, negalima nustatyti 2665 eurų panaudojimo ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 ir 2016 metus. Bendrijai padalytas 2665 eurų nuostolis (išvados 4.1. punktas).

2015-09-28 G. B. iš A. R. gauti 910 eurų už kelionę į Turkiją neužpajamuoti MB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, neapskaityti pas G. B., kaip materialiai atsakingą asmenį, negalima nustatyti 910 eurų panaudojimo ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 ir 2016 metus. Bendrijai padarytas 910 eurų nuostolis (išvados 4.2. punktas).

G. B. nuo 2016-01-08 iki 2016-03-10 iš fizinių asmenų priimti 5249 eurai, pagal septynis pinigų priėmimo kvitus, neužpajamuoti MB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, neapskaityti pas G. B., kaip materialiai atsakingą asmenį, negalina nustatyti 5249 eurų panaudojimo ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus. Bendrijai padalytas 5249 eurų nuostolis (išvados 4.3. punktas).

Bendrijos tvarkomoje apskaitoje nuo 2016-03-01 iki 2016-09-30 neregistruota 34 571,17 eurų įplaukų iš sąskaitos į sąskaitą, 22 270 eurų į sąskaitas įnešti grynais, 45 254,54 eurų fizinių asmenų sumokėti, 2871,98 eurų sumokėti Juridinių asmenų, iš viso neapskaityta 104 967,69 eurų įplaukų, neapskaityta iš viso 103 305,32 eurų išlaidų, iš jų 31 611,68 eurų pervesti iš sąskaitos į sąskaitą, 10 593,54 eurų iš sąskaitų išimti grynais, 10 237 eurų grąžinti fiziniams asmenims, 21897,74 eurų išleisti atsiskaitymams mokant mokėjimo kortele, 27 483,98 eurų sumokėti juridiniams asmenims, 1481,38 eurų nurašyti antstolių, pagal bendrijos pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti iš kokių lėšų į bendrijos sąskaitas įnešta 22 270 eurų grynais, negalima nustatyti iš sąskaitų išimtų 10593,54 eurų grynais panaudojimo, negalima nustatyti kokiems pirkiniams ar atsiskaitymams buvo išleisti 21 897,74 eurai už kuriuos buvo atsiskaityta mokėjimo kortele ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus (išvados 4.4. punktas).

2015-12-24 nutraukus 2015-11-12 turizmo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrijos tvarkomoje apskaitoje neapskaityta 9775 eurų skola S. R.. 2016-03-11 ir 2016-04-11 grąžinus S. R. po 400 eurų, viso 800 eurų, liko negrąžinta 8975 eurai, bendrijos tvarkomoje apskaitoje iki tiriamojo laikotarpio pabaigos neapskaityta 8975 eurai (9775-800) skola S. R. ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 ir 2016 metus. S. R. padarytas 8975 eurų nuostolis (išvados 5.1. punktas).

2015-12-24 nutraukus 2015-11-12 turizmo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bendrijos tvarkomoje apskaitoje nepateikta duomenų apie 9815,97 eurų grąžinimą G. K. ar J. K., bendrijos tvarkomoje apskaitoje neapskaityta 9815,97 eurų skola G. K. ar J. K. ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 ir 2016 metus. G. K. ar J. K. padarytas 9815,97 eurų nuostolis (išvados 5.2. punktas).

S. S. negrąžinti 1320 eurai, bendrijos tvarkomoje apskaitoje neapskaityta 920 eurų skola S. S. pagal 2015-12-22 susitarimą ir 400 eurų skola (sumokėti 2016-07-29) ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 ir 2016 metus, S. S. padarytas 1320 eurų nuostolis (išvados 5.4. punktas).

Bendrijos tvarkomoje apskaitoje neregistruota 1335 eurų skola D. P., pagal pateiktus dokumentus jai 1335 eurai negrąžinti ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus. Dėl 2016-11-14 neįvykusios kelionės į Žaliojo kyšulio salas D. P. padalytas 1335 eurų nuostolis (išvados 5.5, punktas).

2016 metais bendrijos tvarkomoje apskaitoje neapskaityta 301,35 eurų skola D. Ū. už nenupirktą vieną bilietą ir neapmokėtas draudimo išlaidas ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus. D. Ū. padalytas 301,35 eurų nuostolis (išvados 5.7. punktas).

Bendrijos tvarkomos apskaitos registruose, dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėtų bilietų ir viešbučių neregistruota 7189,14 eurų bendrijos skola 2016-09-25 keliavusiems į Turkiją, tai: D. D. 1590,46 eurai, L. B. 671,92 eurai, S. G. 671,92 eurai, R. V. 1117,76 eurai, V. J. 250 eurai, R. S. K. 657,65 eurai, G. A. 1875 eurai, A. G. 354,43 eurai ir dėl to pagal tyrimui pateiktą bendrijos tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus (išvados 5.8. punktas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu tvarkomoje apskaitoje neregistravo per agentūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktų fiziniams asmenimis kelionių, bilietų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, viso 24383,60 eurų sumai, tvarkomoje apskaitoje neapskaitė 1986 eurų skolų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pagal bendrijos pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti už kokią sumą buvo pirkta paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvarkomoje apskaitoje nepagrįstai apskaityti išankstiniai mokėjimai 2015-12-31 viso 8880,80 eurų sumai ir 2016-10-31 viso 10996 eurų sumai ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 ir 2016 metus (išvados 8 punktas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje neįregistruoti keturi G. V. mokėjimai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ viso 3627 eurų sumai, iš jų 2015 m. 1440 eurų ir 2016 m. 2187 eurų ir trys E. B. mokėjimai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1294 eurų sumai, iš jų 2015 m. 604 eurų ir 2016 m. 690 eurų negalima nustatyti iš kokių lėšų G. V. 2015 m. sumokėjo 1440 eurų ir 2016 m. sumokėjo 2187 eurų, negalima nustatyti iš kokių lėšų E. B. 2015 m. sumokėjo 604 eurų ir 2016 m. 690 eurų ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 ir 2016 metus (išvados 8 punktas).

2015-12-11 ir 2015-12 nenurodant dienos pinigų išmokėjimo kvituose PIK NR. (duomenys neskelbtini) ir PIK NR. (duomenys neskelbtini) nurodytos išmokėtos S. P. 370 eurų ir I. P. 1460 eurų sumos neregistruotos jokiuose MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose nei 2015 metais, nei iki tiriamojo laikotarpio pabaigos 2016-10-11. MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje neregistruotos skolos S. P. ir I. P., pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą negalima nustatyti iš kokių lėšų G. V. (B.) S. P. išmokėjo 370 eurų, o I. P. išmokėjo 1460 eurų ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 ir 2016 metus (išvados 11 punktas).

2016-06-15 nurodyme pervesti įmokėtus grynuosius pinigus nurodyti G. B. už MB „(duomenys neskelbtini)“ E. A. sumokėti 200 eurai iki tiriamojo laikotarpio pabaigos 2016-10-11 neregistruoti jokiuose MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose, MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje neregistruota skola E. A., pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą negalima nustatyti iš kokių lėšų G. B. E. A. išmokėjo 200 eurų ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus (išvados 12 punktas).

Pagal 2015-08-16 pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duomenimis išmokėta M. M. permoka už kelionę į Turkiją, bendrijos tvarkomoje apskaitoje ši 150 eurų išmoka nepagrįstai apskaityta kaip avansinis mokėjimas G. B. ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus (išvados 13 punktas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje 2016 metais neregistruota keturių UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų už aviabilietus duomenys bendrai 3091,86 eurų sumai (2016-06-21 LKTS Nr. (duomenys neskelbtini) viso 1319,96 eurų, 2016-09-03 LKTS Nr. (duomenys neskelbtini) viso 489,98 eurų, 2016-09-08 LKTS Nr. (duomenys neskelbtini) viso 515,96 eurų, 2016-09-10 LKTS Nr. (duomenys neskelbtini) viso 765,96 eurų), tvarkomoje apskaitoje neregistruotas Šių sąskaitų apmokėjimas, pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti kas ir iš kokių lėšų per keturis kartus sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ viso 3091,86 eurų ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus (išvados 14 punktas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje 2016 metais neregistruota keturių IĮ „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų už aviabilietus, pervežimo paslaugas duomenys bendrai 923 eurų sumai (2016- 09-08 TRAV NR. (duomenys neskelbtini) viso 23 eurai, 2016-09-10 TRAV NR. (duomenys neskelbtini) viso 80 eurai, 2016-09-12 TRAV NR. (duomenys neskelbtini) viso 490 eurų sumai, 2016-09-12 TRAV NR. (duomenys neskelbtini) viso 330 eurų sumai), neregistruotas 923 eurų įsiskolinimas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veikios, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus (išvados 15 punktas).

Bendrijos tvarkomoje apskaitoje neregistruota 2016-09-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros LKTS Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys 355,98 eurų ir šios sąskaitos apmokėjimo, pagal kasos aparato čekį, duomenys, pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti kas konkrečiai ir iš kokių lėšų sumokėjo 355,98 eurus ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus (išvados 16 punktas).

Bendrijos tvarkomoje apskaitoje nepagrįstai 732,03 eurais (412,05+319,98) padidintos bendrijos sąnaudos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-10 PVM sąskaitą faktūrą LKTS Nr. (duomenys neskelbtini) viso 412,05 eurų sumai ir pagal Rynair kvitą (duomenys neskelbtini) 412,05 eurų sumai, kurio pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra LKTS Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-29 PVM sąskaitą faktūrą LKTS Nr. (duomenys neskelbtini) viso 319,88 eurų sumai ir pagal Rynair kvitą (duomenys neskelbtini) 319,88 eurų sumai, kurio pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra LKTS Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįstai 1144,08 eurų (412,05+319,98+412,05 apmokėta kreditine kortele) apskaityta skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus (išvados 17.3. punktas).

Bendrijos tvarkomoje apskaitoje neregistruotos G. B. 2017-04-03 rašte nurodytos skolos fiziniams asmenims bendrai 3456 eurų sumai (R. S. 700 eurų, R. K. 1356 eurai, D. V. 500 eurai, A. S. 900 eurai, viso 3456 eurai), pagal bendrijos pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti kaip šios skolos susidarė ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 ir 2016 metus (išvados 18. punktas).

2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalyje nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padalyti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalyje nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes 2016-01-23 D. E. sumokėti į G. B. asmeninę sąskaitą 450 eurai kaip dalinis mokėjimas už kelionę į Kretą neapskaityti MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje, neapskaityta 450 eurų bendrijos skola D. E., negalima nustatyti 450 eurų panaudojimo ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus. Bendrijai ir D. E. padarytas po 450 eurų nuostolis (išvados 5.3. punktas).

2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškali po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, nes:

2015 metų spalio mėnesį (būnant Turkijoje) į E. T. sąskaitą B. pervesti 380 eurai neapskaityti bendrijos tvarkomoje apskaitoje, negalima nustatyti kada konkrečiai ir iš kokių lėšų B. pervedė E. T. 380 eurų; E. T., grįžus iš Turkijos, B. grąžintiems E. T. apie 500 eurai nesurašyti pinigų grąžinimo dokumentai, negalima nustatyti kada konkrečiai ir iš kokių lėšų B. grąžino E. T. apie 500 eurų, negalima nustatyti kada iš kur ir už kokią sumą buvo nupirkti bilietai į Turkiją ir viena diena viešbutyje ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 ir 2016 metus (išvados 5.6. punktas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje nėra duomenų apie ūkines operacijas (užsakymus, mokėjimus, išrašytas sąskaitas) tarp bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir U., pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą negalima nustatyti kada konkrečiai buvo sumokėta 90 eurų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už U. bilietus ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 ir 2016 metus (išvados 9 punktas).

2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padalyti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, nes bendrijos kasoje nuo 2016-02-11 iki 2016-02-13 įregistruota 2145 eurų kasos išlaidų, įnešant pinigus į sąskaitą banke, nors jokių kasos įplaukų neapskaityta, pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą negalima nustatyti iš kokių lėšų į bendrijos sąskaitą nuo 2016-02-11 iki 2016-02-13 buvo įnešti 2145 eurai ir dėl to pagal bendrijos tyrimui pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio iš struktūros už 2016 metus (išvados 5.7. punktas).

Iš VĮ „Registrų centras“ gautais duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ Registrų centrui iki 2017-05-16 nepateikė finansinės atskaitomybės už 2015 ir 2016 metus, tuo pažeidė 2012-06-29 Lietuvos respublikos Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 23 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui (išvados 20 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės gautais duomenimis „Juridinio asmens duomenys“ MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruoti tikslai – turizmo paslaugos, agento veikla (II priedo 1 lapas). MB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatuose, kurie Juridinių asmenų registre įregistruoti 2015-06- 26, nurodyti bendrijos veiklos tikslai – turizmo paslaugos, agento veikla (14 priedo 1 lapas). 1998 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 straipsnyje „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ nurodyta:

Kelionių pardavimo agentas – turizmo paslaugų teikėjas, priimantis užsakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis susijusią informaciją.

Kelionių organizatorius – turizmo paslaugų teikėjas, reguliariai rengiantis organizuotas turistines keliones, teikiantis ir (ar) parduodantis kelionių organizavimo paslaugas turizmo paslaugų vartotojams tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus ir (ar) teikiantis ir (ar) parduodantis kitas turizmo paslaugas.

Kelionių organizavimo paslauga – savarankiška, už užmokestį atliekama ekonominė veikla, apimanti organizuotų turistinių kelionių rengimą ir (ar) jų pardavimą.

1998 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4 straipsnyje nurodyta, kad Kelionių organizavimo paslaugas teikia kelionių organizatoriai; Vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą gali valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas (įregistruotas) Lietuvos Respublikoje (toliau – pareiškėjas), turintis Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinis turizmo departamentas) išduotą kelionių organizatoriaus pažymėjimą, patvirtinantį teisę vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą, 4l straipsnyje nurodyta, kad Kelionių pardavimo agentams taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose prekybos agentui nustatyti reikalavimai.

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos 2016-09-26 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl turizmo paslaugų teikėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. B. veiklos“ nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ir/arba G. B. (mergautinė pavardė V.) su kelionių organizatoriais AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra sudariusi atstovavimo sutarčių, todėl neturi galimybės tarpininkauti užsakant keliones, kurias organizuoja kelionių organizatoriai AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. MB „(duomenys neskelbtini)“ turi bendradarbiavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Departamentas pažymi, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ir /arba G. B. nėra išduotas kelionių organizatoriaus pažymėjimas, todėl „MB „(duomenys neskelbtini)“ ir /arba G. B., veikdama kaip kelionių pardavimo agentė, gali parduoti organizuotą turistinę kelionę tik atstovaudama kelionių organizatorių, turintį Departamento išduotą kelionių organizatoriaus pažymėjimą (18 priedo 1 lapas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė: 11 turizmo paslaugų teikimo sutarčių su fiziniais asmeninis, kuriose kelionių organizatoriumi nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o agentūra MB „(duomenys neskelbtini)“ (19 priedo 1 lapas); 1 turizmo paslaugų teikimo sutartį su fiziniais asmeninis, kuriose kelionių organizatoriumi nurodyta AB „(duomenys neskelbtini)“, o agentūra MB „(duomenys neskelbtini)“ (19 priedo 1 lapas), sutartis nepasirašyta, nei turistų, nei agentūros darbuotojos sutartyje nurodytos G. V. (20 priedas 1 lapas); 2 turizmo paslaugų teikimo sutartis su fiziniais asmeninis, kuriose kelionių organizatoriumi nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o agentūra MB „(duomenys neskelbtini)“ (19 priedo 2 lapas); 29 turizmo paslaugų teikimo sutartis su fiziniais asmeninis, kuriose kelionių organizatorius nenurodytas, nurodyta tik agentūra MB „(duomenys neskelbtini)“ (19 priedo 2,3 lapai), Prie turizmo paslaugų teikimo sutarčių pateiktos Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygos, kurių 1.1. punkte nurodyta, kad kelionės organizatorius įsipareigoja organizuoti turistui turistinę kelionę pagal programą, nurodytą kataloge ar kitoje kelionę aprašančioje medžiagoje ir 1.2. punkte nurodyta, kad šioje sutartyje turistas – fizinis asmuo, sudaręs su kelionių organizatoriumi sutartį (sutartį pasirašęs asmuo).

MB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.747 straipsnio 1 dalimi, kad turizmo paslaugų teikimo sutartimi viena šalis – kelionės organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas, tiriamuoju laikotarpiu sudariusi tiesiogiai, nenurodant organizatoriaus, su fiziniai asmenimis ne mažiau, kaip 29 turizmo paslaugų teikimo sutartis, dirbo ne tik kaip kelionių agentas, bet ir vykdė kelionių organizatoriaus veiklą.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė 1998-03-19 Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą gali <...> Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo <...>, turintis Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau- Valstybinis turizmo departamentas) išduotą kelionių organizatoriaus pažymėjimą, patvirtinantį teisę vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą, nes Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos 2016-09-26 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ir /arba G. B. nėra išduotas kelionių organizatoriaus pažymėjimas.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2015-11-12 turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje agentūra nurodyta MB „(duomenys neskelbtini)“, agentūros darbuotoja G. V., turistai: V. R., S. R., V. R., R. R., kelionė į Dubajų nuo 2015-12-29 iki 2016-01-05, kelionės kaina - 9560 eurų, sutartis pasirašyta turisto parašu, nenurodant pavardės (34 priedo 1 lapas). Prie 2015-11-12 turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygos, kurios pasirašytos turisto S. R. vardu, o eilutėje „kelionės organizatorių atstovaujanti kelionių agentūra“ pažymėta MB „(duomenys neskelbtini)“ spaudu ir pasirašyta direktorės G. V. vardu (34 priedo 2,3 lapai). Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 1.1. punkte nurodyta, kad „Kelionės organizatorius įsipareigoja“ (34 priedo 2 lapas), tačiau nei Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygose (34 priedo 2,3 lapai), nei 2015-11-12 turizmo paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (34 priedo 1 lapas) nenurodyta, kas šios kelionės organizatorius. Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 1.3.1. punkte nurodyta, kad turistas įsipareigoja sudarant sutartį, jeigu iki kelionės pradžios lieka daugiau kaip 3 savaitės, sumokėti už kelionę 20% dydžio avansą ir likutį sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo. Sudarant sutartį, jeigu iki kelionės pradžios lieka mažiau kaip trys savaitės, iš karto sumokėti už kelionę visą kainą (34 priedo 2 lapas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.749 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad Turistinių paslaugą teikimo sutartyje (ar jos priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis) privalo būti nurodyta: 1) kelionės organizatoriaus rekvizitai (pavadinimas, adresas, telefonas ir kt.) ir 1998 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo Nr. VII1-667 4 straipsnio nurodymus, kad Kelionių organizavimo paslaugas teikia kelionių organizatoriai, nes sudarydama 2015-11-12 turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė kelionių organizatoriaus.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų kasos pajamų orderių duomenimis S. R. 2015-10-21 sumokėjo 3000 eurų, 2015-10-26 sumokėjo 1500 eurus, 2015-11-12 sumokėjo 5060 eurų, 2015- 11-12 sumokėjo 120 eurų, 2015-11-23 sumokėjo 95 eurus (35 priedas 5 lapai), viso sumokėta 9775 eurai. MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos apskaitos duomenimis iš asmenų priimtos grynų pinigų sumos už keliones 2015 metais nebuvo įnešamos į bendrijos kasą, šios grynų pinigų sumos buvo apskaitomos buhalterinėje sąskaitoje „24351 gautinos iš atskaitingų asmenų sumos G. V.“ (21 priedo 6 lapas). S. R. nuo 2015-10-21 iki 2015-11-23 per penkis kartus grynais sumokėti viso 9775 eurai apskaityti buhalterinėje sąskaitoje „24351 gautinos iš atskaitingų asmenų sumos G. V.“, tai yra pas G. V. B. kaip atskaitingą asmenį (21 priedo 6 lapas) ir buhalterinėje sąskaitoje „5005 suteiktų paslaugų pajamos“ (21 priedo 30 lapas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos apskaitos duomenimis bendrija 2015-10-21 buvo skolinga G. B. 25518,75 eurus, pagal bendrijos tvarkomą apskaitą nuo 2015-10-21 iki 2015-11-23 S. R. per penkis kartus sumokti viso 9775 eurai mažino bendrijos įsiskolinimą G. B., tačiau bendrijos įsiskolinimas G. B. iki 2015-11-23 padidėjo iki 40530,55 eurų, daugiausia dėl piniginių sumų įnešimo į bendrijos sąskaitą banke (36 priedo 3,4 lapai), todėl kokiems konkrečiai mokėjimams (skolų B. dengimui ar įnešimui į sąskaitą banke) buvo panaudoti S. R. sumokėti 9775 eurai pagal bendrijos pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą nustatyti nėra galimybės.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų duomenimis S. R. pinigus už kelionę 9560 eurus sumokėjo nuo 2015-10-21 iki 2015-11-12, (2015-11-12 ir 2015-11-23 sumokėjo 215 eurų už draudimą) tai yra sutartyje nustatytomis sąlygomis iki kelionės (2015-12-29) likus daugiau kaip trims savaitėms, todėl MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansines galimybes sumokėti už S. R. ir jos šeimos kelionę, tačiau S. R. sumokėti 9775 eurus (9560+215) buvo apskaityti pas G. B. kaip materialiai atskaitingą asmenį, kuriai bendrija iki S. R. pinigų mokėjimo pradžios 2015-10-21 jau buvo skolinga 25518,75 eurai pagal bendrijos tvarkomą apskaitą S. R. sumokėtos pinigų sumos mažino bendrijos įsiskolinimą G. B., nors bendrijos įsiskolinimas G. B. didėjo daugiausia dėl piniginių sumų įnešimo į bendrijos sąskaitą banke, iki 2015-11-23 įsiskolinimas B. padidėjo iki 40530,55 eurais, o iki R. kelionės pradžios 2015-12-29 bendrijos įsiskolinimas B. padidėjo iki 45405,52 eurais (36 priedo 4,5 lapas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2015-12-24 susitarimą dėl turizmo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, kuriame nurodyta, kad agentūra netinkamai vykdo tarp šalių sudarytą susitarimą, šalys sutaria nuo 2015-12-24 nutraukti sudalytą susitarimą ir agentūra įsipareigoja nedelsiant grąžinti klientui (S. R.) 9935 eurus (37 priedas 1 lapas). Pagal pateiktus duomenis S. R. sumokėjusi 9775 eurus, kodėl 2015-12-24 susitarime nurodyta grąžintina suma 160 eurais didesnė (9935 eurai) duomenys nepateikti.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis R. skrydžio bilietai nebuvo nupirkti, viešbutis užsakytas, bet neapmokėtas. 2015-12-24 nutraukta turizmo paslaugų sutartis. MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų duomenimis S. R. paskutinę įmoką 5060 eurus už kelionę (35 priedo 3 lapas) sumokėjo 2015-11-12, kurie buvo apskaityti pas G. B. kaip materialiai atskaitingą asmenį. MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos apskaitos duomenimis bendrija 2015-11-12 pradžioje buvo skolinga G. B. 42055,55 eurus, per lapkričio 12 dieną apskaityta 5060 eurų ir 120 eurų gavimas iš S. R. bei 1600 eurų gavimas iš kito asmens, 3100 eurai įnešti į sąskaitą banke ir 2015-11-12 pabaigai apskaityta 38375,55 eurai bendrijos skola G. B., todėl kokiems konkrečiai mokėjimams (skolų B. dengimui ar įnešimui į sąskaitą banke) buvo panaudoti S. R. sumokėti 5060 eurai ar jų dalis, pagal bendrijos pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą nustatyti nėra galimybės.

2017-04-03 rašte G. B. nurodė įsiskolinimus fiziniams asmenims, pagal atskirus fizinius asmenis, tarp jų nėra nurodytas įsiskolinimas S. R. (26 priedas 1 lapas), 2015-12-24 MB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus turizmo paslaugų teikimo sutartį, bendrijos tvarkomoje apskaitoje neapskaityta 9775 eurų skola S. R. (38 priedas 4 lapai).

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų duomenimis 2016-03-11 ir 2016-04-11 S. R. į sąskaitą grąžinta po 400 eurus, iš viso 800 eurai (40 priedo 5,6 lapai).

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų ir ikiteisminio tyrimo melu surinktais duomenimis, nutraukus paslaugų teikimo sutartį iki tiriamojo laikotarpio pabaigos S. R. negrąžinti 8975 eurai (9775-800) ir tvarkomoje apskaitoje neapskaityta 8975 eurai bendrijos skola S. R. ir dėl to S. R. padarytas 8975 eurų (9775-800) nuostolis.

MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, nes 2015-12-24 nutraukus 2015-11-12 turizmo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrijos tvarkomoje apskaitoje neapskaityta 9775 eurų skola S. R., 2016-03-11 ir 2016-04-11 grąžinus S. R. po 400 eurus, viso 800 eurų, liko negrąžinta 8975 eurai, bendrijos tvarkomoje apskaitoje iki tiriamojo laikotarpio pabaigos neapskaityta 8975 eurai (9775-800) skola S. R. ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 ir 2016 metus. S. R. padalytas 8975 eurų nuostolis.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2015-11-12 turizmo paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta agentūra MB „(duomenys neskelbtini)“, agentūros darbuotoja G. V., turistai: K. J., K. G., K. I., K. J., kelionė į Dubajų nuo 2015-12- 29 iki 2016-01-05, kelionės kaina - 9560 eurai, sutartis pasirašyta turisto parašu, nenurodant pavardės (41 priedo 1 lapas). Prie 2015-11-12 turizmo paslaugos teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygos, kurios pasirašytos turisto G. K. vardu, o eilutėje „kelionės organizatorių atstovaujanti kelionių agentūra“ pažymėta MB „(duomenys neskelbtini)“ spaudu ir pasirašyta direktorės G. V. vardu (41 priedo 2,3 lapai). Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 1.1. punkte nurodyta, kad „Kelionės organizatorius įsipareigoja“ (41 priedo 2 lapas), tačiau nei Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygose (41 priedo 2,3 lapai), nei 2015-11-12 turizmo paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (41 priedo 1 lapas) nenurodyta, kas šios kelionės organizatorius. Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 1.3.1. punkte nurodyta, kad turistas įsipareigoja sudarant sutartį, jeigu iki kelionės pradžios lieka daugiau kaip 3 savaitės, sumokėti už kelionę 20% dydžio avansą ir likutį sumokėti ne vėliau kaip tris savaitės iki išvykimo. Sudarant sutartį, jeigu iki kelionės pradžios lieka mažiau kaip trys savaitės, iš karto sumokėti už kelionę visą kainą (41 priedo 2 lapas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.749 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad Turistinių paslaugų teikimo sutartyje (ar jos priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis) privalo būti nurodyta: 1) kelionės organizatoriaus rekvizitai (pavadinimas, adresas, telefonas ir kt.) ir 1998 m. kovo 19 d. Lietuvos respublikos Turizmo įstatymo Nr. VII1-667 4 straipsnio nurodymus, kad Kelionių organizavimo paslaugas teikia kelionių organizatoriai, nes sudarydama 2015-11-12 turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė kelionių organizatoriaus.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų atsiskaitomosios sąskaitos išrašų duomenimis J. K. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 2015-10-21 d. 4780 eurus, 2015-11-13 d. 4900 eurus, 2015-12-01 d. 135,97 eurus, viso 9815,97 eurų (42 priedo 16, 17, 19 lapai).

J. K. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervestos sumos, viso 9815,97 eurai apskaitytos buhalterinėse sąskaitose „2710 banko sąskaita EUR 3029“ (21 priedo 15, 17 lapai) ir „5005 suteiktų paslaugų pajamos“ (21 priedo 30 lapas).

Kur konkrečiai buvo panaudoti J. K. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) per tris kartus pervesti viso 9815,97 eurai pagal bendrijos pateiktus atsiskaitomosios sąskaitos išrašus ir tvarkomą apskaitą nustatyti nėra galimybės, nes:

MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos apskaitos duomenimis 2015-10-21 pradžioje bendrijos sąskaitoje buvo 3347,10 eurų pinigų likutis (43 priedo 5 lapas). J. K. sumokėjo 4780 eurus, iš viso sąskaitoje buvo 8127,10 eurai (3347,10+8127,10), iš jų: 3700 eurai išimti grynais ir apskaityti pas G. B., kaip atskaitingą asmenį (21 priedo 6 lapas), pas kurią 2015-10-21 apskaityta 25518,75 eurai bendrijos skola G. B. (36 priedo 3 lapas); 2469,87 eurai nurašyti nuo sąskaitos pagal šešis atsiskaitymus banko kortele (42 priedo 15,16 lapai) nurodant paskirtį RYNAIR ZWQ0 CM241QW ESSEX (1278,38 eurai), Hotel www.GALAHOTELScom 3439400000 ISTAMBUL (259,11 eurai+200 eurai), THY 10118 UNITED STATES (258,91 eurai+258,91 eurai+214,56 eurai), ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti dokumentai už kokių asmenų keliones, bilietus, prekes ar paslaugas sumokėtos šios sumos; 280,93 eurai sumokėti Raily Bay resort už I. J. (42 priedo 16 lapas); 31,53 eurai nurašyti banko mokesčių ir nurodytas 1644,77 eurai nepanaudotas pinigų likutis sąskaitoje dienos pabaigoje (43 priedo 5 lapas), todėl kur konkrečiai buvo panaudoti J. K. 2015-10-21 sumokėti 4780 eurai pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyti nėra galimybės.

MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos apskaitos duomenimis 2015-11-13 pradžioje bendrijos sąskaitoje buvo 3487,59 eurų pinigų likutis (43 priedo 7 lapas), J. K. sumokėjo 4900 eurai, buvo gauta 45 eurai kitų įplaukų, iš viso 8432,59 erai (3487,59+4900+45) iš jų: 3400 eurai sumokėti E. O., nurodant paskirtį pagal G. V. pasirašytą laidavimo sutartį (42 priedo 17 lapas); 1644,63 eurai nurašyti nuo sąskaitos pagal šešis atsiskaitymus banko kortele (42 priedo 17 lapas), nurodant paskirtį „Norvrgian 3287179998323 1330 Fornrbu“ (521,80 Eeurai), ETA 66 Colombo 10“ (28,82 EUR), „Hotel Dom Pedro Baia 9200-080 Ladeira“ (708,05 eurai), WIZZ AIR 920WZZZEFMSK 1185 Budapest (279,96 eurai), KIWITAXI 42600 IZHEVSK“ (26 EUR), Movima EA PINTA 38670 922782755“ (80 eurai), ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti dokumentai už kokių asmenų keliones, bilietus, prekes ar paslaugas sumokėtos šios sumos ir 2015-11-16 pabaigai nurodytas 3387,96 eurų likutis sąskaitoje (43 priedo 7 lapas), todėl kur konkrečiai buvo panaudoti J. K. 2015-11-13 sumokėti 4900 eurai pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyti nėra galimybės.

MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos apskaitos duomenimis 2015-12-01 pradžioje bendrijos sąskaitoje buvo 285,52 eurų pinigų likutis (43 priedo 9 lapas), J. K. sumokėjo 135,97 eurus, 2015- 12-02 buvo gauta 3000 eurų paskola iš R. B. (43 priedo 9 lapas), viso 3421,49 eurai (285,52+135,97+3000) iš jų: 229,97 eurai 2015-12-01 buvo nurašyti pagal 2015-11-27 atsiskaitymus banko kortele nurodant paskirtį WIZZ AIR 920WZZEDLT4U 1185 BUDAPEST (42 priedo 19 lapas), ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti dokumentai už kokių asmenų keliones, bilietus, prekes ar paslaugas sumokėtos šios sumos; 2050 eurai 2015-12-02 išimti grynais ir apskaityti pas G. B. kaip atskaitingą asmenį (21 priedo 6 lapas), pas kurią 2015-12-02 pradžioje apskaityta 41001,47 eurai bendrijos skola G. B.; 1071,36 eurai 2015-12-02 sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodant pagrindą „užsakymas Nr. 6Y3QEW“ (42 priedo 19 lapas); 10,25 eurai nurašyta banko mokesčių ir nurodytas 59,91 eurų nepanaudotas pinigų likutis sąskaitoje dienos pabaigoje (43 priedo 9 lapas), todėl kur konkrečiai buvo panaudoti J. K. 2015-12-01 sumokėti 135,97 eurai pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyti nėra galimybės.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų duomenimis J. K. pinigus už kelionę viso 9680 eurus sumokėjo nuo 2015-10-21 iki 2015-11-13, (2015-12-01 sumokėjo 135,97 eurus už draudimą) tai yra sutartyje nustatytomis sąlygomis iki kelionės (2015-12-29) likus daugiau kaip trims savaitėms, todėl MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansines galimybes sumokėti už G. ir J. K. šeimos kelionę, tačiau pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą J. K. 2015-11-13 sumokėjus paskutinę įmoką už kelionę bendrija turėjo finansinių sunkumų, nes bendrijos atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) tik 2015-11-13 pabaigoje apskaitytas 8432,59 eurų pinigų likutis, kitomis dienomis (iki numatytos K. kelionės 2015-12-29) apskaitytas pinigų likutis svyruoja nuo 5,09 eurai 2015-11-24 pabaigoje iki 3387,96 eurai 2015-11-16 pabaigoje, bendrija G. B. kaip materialiai atskaitingam asmeniui 2015-11-13 buvo skolinga 38375,55 eurus, o 2015-12-29 skola padidėjo iki 42275,52 eurų, be to pagal bendrijos pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą iki 2015-11-13 bendrija iš S. ir R. B. buvo gavusi 3900 eurų paskolų, o iki 2015-12-29 skolos B. už suteiktas paskolas padidėjo iki 12509 eurų (21 priedo 26,27 lapai).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas 2015-12-24 susitarimas dėl turizmo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, kuriame nurodyta, kad agentūra netinkamai vykdo tarp šalių sudalytų susitarimą, šalys sutaria nuo 2015-12-24 nutraukti sudarytą susitarimą ir agentūra įsipareigoja nedelsiant grąžinti klientui (J. K.) 9935 eurus (44 priedas 1 lapas). Pagal pateiktus duomenis J. K. sumokėjęs 9815,97 eurus, kodėl 2015-12-24 susitarime nurodyta grąžintina suma 119,03 eurų didesnė (9935 eurai) suma duomenys nepateikti.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis K. skrydžio bilietai nebuvo nupirkti, viešbutis užsakytas, bet neapmokėtas, 2015-12-24 nutraukta turizmo paslaugų sutartis. MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų duomenimis J. K. paskutinę įmoką 4900 eurus už kelionę sumokėjo pavedimu 2015-11-13, kurie su sąskaitos likučiu dienos pradžiai (3487,59 eurai) ir kitomis 45 eurų įplaukomis, viso 8432,59 eurai 2015-11-16 buvo naudojami: 3400 eurai sumokėti E. O., nurodant paskirtį pagal G. V. pasirašytą laidavimo sutartį (42 priedo 17 lapas); 1644,63 eurai nurašyti nuo sąskaitos pagal šešis atsiskaitymus banko kortele (42 priedo 17 lapas), nurodant paskirtį „Norvrgian3287179998323 1330 Fomrbu“ (521,80 eurai), ETA 66 Colombo 10“ (28,82 eurai), „Hotel Dom Pedro Baia 9200-080 Ladeira“ (708,05 eurai), WIZZ AIR 920WZZZEFMSK 1185 Budapest (279,96 eurai), KIWITAXI 42600 IZHEVSK (26 eurai), Movima LA PINTA 38670 922782755 (80 eurai), ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti dokumentai už kokių asmenų keliones, bilietus, prekes ar paslaugas sumokėtos šios sumos ir 2015-11-16 pabaigai nurodytas 3387,96 eurų likutis sąskaitoje (43 priedo 7 lapas), kur konkrečiai buvo panaudoti J. K. 2015-11-13 sumokėti 4900 eurai pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyti nėra galimybės.

2017-04-03 rašte G. B. nurodė įsiskolinimus fiziniams asmenims, pagal atskirus fizinius asmenis, tarp jų nėra nurodytas įsiskolinimas G. K. ar J. K. (26 priedas 1 lapas). 2015-12-24 MB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus turizmo paslaugų teikimo sutartį, bendrijos tvarkomoje apskaitoje nepateikta duomenų apie 9815,97 eurų grąžinimą G. K. ar J. K., bendrijos tvarkomoje apskaitoje neapskaityta 9815,97 eurų skola G. K. ar J. K. (38 priedo 1-4 lapai) ir dėl to G. K. ar J. K. padarytas 9815,97 eurų nuostolis.

MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine- sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, nes 2015-12-24 nutraukus 2015-11-12 turizmo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bendrijos tvarkomoje apskaitoje nepateikta duomenų apie 9815,97 eurų grąžinimą G. K. ar J. K., bendrijos tvarkomoje apskaitoje neapskaityta 9815,97 eurų skola G. K. ar J. K. ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 ir 2016 metus. G. K. ar J. K. padarytas 9815,97 eurų nuostolis.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2015-01-22 turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta agentūra MB „(duomenys neskelbtini)“, agentūros darbuotoja G. V., turistai: D. E. ir E. E., kelionė į Kretą nuo 2016-09-18 iki 2016-09-25, kelionės kaina 950 eurų. 2016-01-22 pavedimu įmokėta 450 eurų. Sutartis pasirašyta turisto parašu, nenurodant pavardės (45 priedo 1 lapas). Prie 2015-01-22 turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygos, kurios pasirašytos turisto D. E. vardu, o eilutėje „kelionės organizatorių atstovaujanti kelionių agentūra“ pažymėta MB „(duomenys neskelbtini)“ spaudu ir pasirašyta direktorės G. V. vardu (45 priedo 2,3 lapai). Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 1.1. punkte nurodyta, kad „Kelionės organizatorius įsipareigoja“ (45 priedo 2 lapas), tačiau nei Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygose (45 priedo 2,3 lapai), nei 2015-11-12 turizmo paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (45 priedo 1 lapas) nenurodyta, kas šios kelionės organizatorius. Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 1.3.1. punkte nurodyta, kad turistas įsipareigoja sudarant sutartį, jeigu iki kelionės pradžios lieka daugiau kaip 3 savaitės, sumokėti už kelionę 20% dydžio avansą ir likutį sumokėti ne vėliau kaip trys savaitės iki išvykimo. Sudarant sutartį, jeigu iki kelionės pradžios lieka mažiau kaip trys savaitės, iš karto sumokėti už kelionę visą kainą. Sutarties sąlygų 2.1. punkte nurodyta, kad turistas turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti sutarties. Sutarties atsisakymas įsigalioja nuo jo pareiškimo momento (45 priedo 2 lapas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.749 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad Turistinių paslaugų teikimo sutartyje (ar jos priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis) privalo būti nurodyta: 1) kelionės organizatoriaus rekvizitai (pavadinimas, adresas, telefonas ir kt.) ir 1998 m, kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo Nr. V1I1-667 4 str. nurodymus, kad Kelionių organizavimo paslaugas teikia kelionių organizatoriai, nes sudarydama 2015-01-22 turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė kelionių organizatoriaus.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas D. E. elektroninis susirašinėjimas su G. V. (B.): G. V. 2016-01-22 laiške D. E. nurodžiusi „Dabar reikia sumokėti 450 eurai, G. V., a.k.<...>, (duomenys neskelbtini), dalinis mokėjimas už kelionę j Kretą ir į viešbučio pavadinimą įrašykite“ (46 priedo 2 lapas);

2016-07-07 G. B. rašė D. „laukiame jusų galutinio apmokėjimo už kelionę į Kretą“. Ar reikia parašyti rekvizitus, ar turite išsisaugojęs?“ (46 priedo 3 lapas). 2016-07-28 D. E. G. rašė „kelionę norėtume atšaukti ir į ją nevykti. Per kokį laikotarpį ir kokiu būdu grąžinsite sumokėtą avansą“ (46 priedo 4 lapas); 2016-08-11 G. B. D. E. rašė „Aš nusiunčiau, kad į kelionę nevyksite. Turiu gauti anuliavimo patvirtinimą, rytoj dar pasiteirausiu atskirai. Tada ir parašysiu dėl grąžinimo (46 priedo 5 lapas); 2016-08-24 G. B. D. E. rašė „iki jūsų numatytos buvusios kelionės datos. Pinigai turėtų sugrįžti jums į sąskaitą. Tik man parašykite sąskaitą kur reikės pervesti jūsų pinigus“ (46 priedo 6 lapas); 2016-08-25 D. E. G. B. rašė „Laukiame už kelionę sumokėtų pinigų, t. y. 450 eurų iki 2016-09-18. Pinigus pervesti į šią sąskaitą:“ (46 priedo 6 lapas).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas 2016-01-23 mokėjimo nurodymas pagal kurį D. E. į G. V. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke pervedė 450 eurų, nurodant mokėjimo paskirtį „dalinis mokėjimas už kelionę į Kretą, Viešbutis MISTRAL BAYHOTEL4. Kelionės data 2016 rugsėjo 18“ (47 priedas 1 lapas).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, D. E., išsiaiškinęs, kad kelionė ir kambarys nerezervuoti atšaukė kelionę. MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje tvarkomoje apskaitoje nėra duomenų, kad G. B., gavusi į asmeninę sąskaitą iš D. E. 450 eurai, juos butų įnešusi į bendrijos kasą, ar apskaičiusi pas save kaip materialiai atsakingą asmenį, D. E. sumokėti 450 eurai neapskaityti jokiuose bendrijos apskaitos registruose.

2017-04-03 rašte G. B. nurodžiusi 450 eurų įsiskolinimą D. E. (26 priedas 1 lapas), kuris neapskaitytas jokiuose bendrijos apskaitos registruose (39 priedo 1-6 lapai).

MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes 2016-01-23 D. E. sumokėti į G. B. asmeninę sąskaitą 450 eurų, kaip dalinis mokėjimas už kelionę į Kretą neapskaityti MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje, neapskaityta 450 eurų bendrijos skola D. E., negalima nustatyti 450 eurų panaudojimo ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus. Bendrijai ir D. E. padarytas po 450 eurų nuostolis.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis D. E. 2016-07-07 paprašytas sumokėti galutinį apmokėjimą, nors pagal sutarties sąlygas, likutis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip tris savaitės iki išvykimo (šiuo atveju iki kelionės pradžios 2016-09-18 buvo likę daugiau nei du mėnesiai), pinigų nemokėjo, nes išsiaiškino, kad kelionė ir viešbutis jiems nerezervuoti, atsisakė kelionės. Pagal pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą bendrija 2016-07-07 (kai buvo paprašyta sumokėti galutinį mokėjimą) kasoje turėjo 4689,70 eurų pinigų likutį, todėl pagal bendrijos pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą bendrija turėjo finansinę galimybę, įvykdyti įsipareigojimus D. E..

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2016-08-02 turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta agentūra MB „(duomenys neskelbtini)“, agentūros darbuotoja G. B., turistai: S. G. ir S. S., kelionė į Žaliojo kyšulio salas nuo 2016-11-23 iki 2016-12-04, kelionės kaina - 2138 eurai. 2016-07-29 įmokėta 400 eurų, sutartis pasirašyta turisto parašu, nenurodant pavardės (48 priedo 1 lapas). Prie 2016-08-02 turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktos Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygos, kurios pasirašytos turisto S. S. vardu, o eilutėje „kelionės organizatorių atstovaujanti kelionių agentūra“ pažymėta MB „(duomenys neskelbtini)“ spaudu ir pasirašyta G. B. vardu (48 priedo 2 lapas). Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 1.1. punkte nurodyta, kad „Kelionės organizatorius įsipareigoja“ (48 priedo 1 lapas), tačiau nei Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygose (48 priedo 1,2 lapai), nei 2016-08-02 turizmo paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (48 priedo 1 lapas) nenurodyta, kas šios kelionės organizatorius. Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 1.3.1. punkte nurodyta, kad turistas įsipareigoja sudarant sutartį, jeigu iki kelionės pradžios lieka daugiau kaip 3 savaitės, sumokėti už kelionę 20% dydžio avansą ir likutį sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo. Sudarant sutartį, jeigu iki kelionės pradžios lieka mažiau kaip 3 savaitės, iš karto sumokėti už kelionę visą kainą. Sutarties sąlygų 2.1. punkte nurodyta, kad turistas turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti sutarties. Sutarties atsisakymas įsigalioja nuo jo pareiškimo momento (48 priedo 2 lapas),

MB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.749 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad Turistinių paslaugų teikimo sutartyje (ar jos priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis) privalo būti nurodyta: 1) kelionės organizatoriaus rekvizitai (pavadinimas, adresas, telefonas ir kt.) ir 1998 m. kovo 19 d. Lietuvos respublikos Turizmo įstatymo Nr. VII1-667 4 str. nurodymus, kad Kelionių organizavimo paslaugas teikia kelionių organizatoriai, nes sudarydama 2016-08-02 turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė kelionių organizatoriaus.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2016-07-29 pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta, kad G. B. gavo iš S. S. 400 eurų už kelionę j Žaliojo kyšulio salas 2016-11-23 (49 priedas 1 lapas). Iš S. S. gauti 400 eurų apskaityti bendrijos kasos registre „2720 kasa EUR“ (22 priedo 10 lapas) ir buhalterinėje sąskaitoje „5005 suteiktų paslaugų pajamos“ (22 priedo 16 lapas). MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos apskaitos duomenimis 2016-07-29 pradžioje bendrijos kasoje apskaitytas 5742,70 eurų pinigų likutis (50 priedas 1 lapas), 2016-07-29 apskaityti 400 eurų, gauti iš S. S. ir 960 eurų iš R. S., nuo 2016-07-29 iki 2016-09-15 bendrijos kasoje apskaityta dar 5502 eurų įplaukų iš fizinių asmenų, nuo 2016-07-09 iki 2016-10-13, per penkis kartus nurašyti 1105,48 eurai darbo užmokesčiui išmokėti, 150 eurai M. M. (permokos už kelionę grąžinimas) (51 priedas 1 lapas) ir 2016-10-13 apskaitytas 11339,22 eurų pinigų likutis kasoje (50 priedo 1 lapas), todėl pagal bendrijos pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, ar S. S. 2016-07-29 sumokėti 400 eurai grynais buvo panaudoti darbo užmokesčiui išmokėti, permokai grąžinti ar liko apskaityti kasos likutyje.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas 2015-12-22 susitarimas, kuriame nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama G. B., susitaria su S. S. pervesti į S. S. sąskaitą 920 eurų už kainų skirtumą dėl viešbučio keitimo kelionei į Egiptą 2015-10- 14 - 2015-10-21 laikotarpiui (52 priedas 1 lapas). MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje nepateikta duomenų, kad S. S. būtų grąžinti 920 eurų (21 priedo 31 lapas), tvarkomoje apskaitoje 2015 metais neapskaityta 920 eurų skola S. S. (38 priedo 1-4 lapai). 2017-04-03 rašte G. B. nurodžiusi 400 eurų įsiskolinimą S. S. (26 priedas 1 lapas), tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje 400 eurų skola S. S. neregistruota (39 priedas 1-6 lapai), nėra duomenų, kad iki tiriamojo laikotarpio pabaigos 2016-10-11 S. S. būtų grąžinti ir 400 eurai (22 priedo 17 lapas).

Iš viso pagal bendrijos pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis S. S. padarytas 1320 eurų (920+400) nuostolis.

MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo N r. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padažyti, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, nes S. S. negrąžinti 1320 eurų, bendrijos tvarkomoje apskaitoje neapskaityta 920 eurų skola S. S. pagal 2015-12-22 susitarimą ir 400 eurų skola (sumokėti 2016-07-29) ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 ir 2016 metus.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis G. B. 2016-10-24 paskambinusi S. S. ir paprašiusi sumokėti likusius 1278 eurus, nors pagal sutarties sąlygas, likutis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip tris savaitės iki išvykimo (šiuo atveju iki kelionės pradžios buvo likęs mėnuo), liudytojui kilo įtarimų ir jis atsisakė mokėti, G. B. nustojusi bendrauti, nepateikė jokių kelionės dokumentų, į telefoninius skambučius neatsiliepdavo, į 2016-11-23 numatytą kelionę neišvyko.

Pagal pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą bendrija 2016-10-13 (tiriamasis laikotarpis iki 2016-10-11) kasoje turėjo 11339,22 eurų pinigą likutį (22 priedo 10 lapas), todėl pagal bendrijos pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą bendrija turėjo finansinę galimybę, įvykdyti įsipareigojimus S. S..

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2016-08-11 turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta agentūra MB „(duomenys neskelbtini)“, agentūros darbuotoja G. B., turistai: P. D., P. R., P. O., kelionė į Žaliojo kyšulio salas nuo 2016-11-14 iki 2016-11-23, kelionės kaina – 2757 eurai. 2016-07-26 įmokėta 1335 eurų. Sutartis pasirašyta turisto parašu, nenurodant pavardės (53 priedo 1 lapas). Prie 2016-08-11 turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktos Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygos, kurios pasirašytos turisto D. P. vardu, o eilutėje „kelionės organizatorių atstovaujanti kelionių agentūra“ pažymėta MB „(duomenys neskelbtini)“ spaudu ir pasirašyta G. B. vardu (53 priedo 2 lapas). Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 1.1. punkte nurodyta, kad „Kelionės organizatorius įsipareigoja“ (53 priedo 2 lapas), tačiau nei Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygose (53 priedo 2 lapas), nei 2016-08-11 turizmo paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta kas šios kelionės organizatorius. Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 1.3.1. punkte nurodyta, kad turistas įsipareigoja sudarant sutartį, jeigu iki kelionės pradžios lieka daugiau kaip tris savaitės, sumokėti už kelionę 20% dydžio avansą ir likutį sumokėti ne vėliau kaip tris savaitės iki išvykimo. Sudarant sutartį, jeigu iki kelionės pradžios lieka mažiau kaip trys savaitės, iš karto sumokėti už kelionę visą kainą. Sutarties sąlygų 2.1. punkte nurodyta, kad turistas turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti sutarties. Sutarties atsisakymas įsigalioja nuo jo pareiškimo momento (53 priedo 2 lapas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.749 straipsnio 2 dalyje, nurodymus, kad Turistinių paslaugų teikimo sutartyje (ar jos priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis) privalo būti nurodyta: 1) kelionės organizatoriaus rekvizitai (pavadinimas, adresas, telefonas ir kt.) ir 1998 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4 straipsnio nurodymus, kad Kelionių organizavimo paslaugas teikia kelionių organizatoriai, nes sudarydama 2016-08-11 turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė kelionių organizatoriaus.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše įrašyta, kad 2016-07-26 įskaityti 1335 eurai iš D. P. už kelionę į Žaliojo kyšulio salas 40 priedo 8 lapas). MB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metų liepos mėnesio atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) įplaukos, tame tarpe ir D. P. 2016-07-26 į bendrijos sąskaitą sumokėti 1335 eurai, bei išlaidos iki tiriamojo laikotarpio pabaigos 2016-10-11 neapskaitytos jokiame apskaitos registre. Pažeidimas aprašytas išvados 4.4. punkte. MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenimis 2016-07-26 pradžioje sąskaitoje buvo 2,07 eurų pinigų likutis (31 priedo 2,8 lapai). 2016-07-26 iš D. P. įskaityti 1335 eurai, iš kurių 290 eurai grąžinti M. P., kaip permokos už viešbutį Turkijoje grąžinimas; 680 eurų pervesti į bendrijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (kur buvo panaudoti 680 eurų konkrečiai nustatyti nėra galimybės, nes 2016-07-26 pradžioje šioje sąskaitoje buvo 321,02 eurų pinigų likutis, 2016-07-26 įskaityti 680 eurų, viso su likučiu 1001,02 eurai, iš jų 191 eurai nurašyti pagal 2016-07-22, 23 ir 24 dienų atsiskaitymus mokėjimo kortele ir 2016-07-26 pabaigai apskaitytas 810,02 eurų likutis sąskaitoje), 220 eurų sumokėti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už aviabilietus Hurgada Vilnius 08-01 (40 priedo 8, 9 lapai) ir nepanaudotas likutis dienos pabaigoje 147,07 eurų (31 priedo 2,8 lapai).

2017-04-03 rašte G. B. nurodžiusi 1335 eurų įsiskolinimą V. P. (26 priedas 1 lapas). MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje klientės V. P. nebuvo. MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenimis 1335 eurus 2016-07-26 sumokėjo D. P.. Pagal bendrijos pateiktus dokumentus D. P. 1335 eurai negrąžinti ir tvarkomoje apskaitoje neregistruota 1335 eurų skola D. P..

MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, nes bendrijos tvarkomoje apskaitoje neregistruota 1335 eurų skola D. P., pagal pateiktus dokumentus jai 1335 eurai negrąžinti ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus. Dėl 2016-11-14 neįvykusios kelionės į Žaliojo kyšulio salas D. P. padarytas 1335 eurų nuostolis.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis D. P. iš agentūros „įtaka“ gavo atsakymą, jog rezervacija buvo pradėta daryti, bet neapmokėta, pasiaiškinus „(duomenys neskelbtini)“ paaiškėjo, kad kelionė neužsakyta, G. B. nepateikė nei lėktuvų bilietų, nei patvirtinimo apie sumokėjimą už viešbutį, P. į kelionę neišvyko. Pagal pateiktus dokumentus ir tvarkomos apskaitos registrus bendrija 2016-07-26 (D. P. pinigų sumokėjimo data) kasoje turėjo 5742,70 eurų apskaitytą pinigų likutį, o nuo 2016-10-13 kasoje turėjo 11339,22 apskaitytą pinigų likutį, todėl pagal bendrijos pateiktus dokumentus ir tvarkomos apskaitos registrus bendrija turėjo finansinę galimybę, įvykdyti įsipareigojimus D. P..

R. ir E. T. 2015-11-03 pareiškime Valstybiniam turizmo departamentui nurodo, kad patyrė viso 4569 eurų turtinės žalos: „1540 eurų už ROYAL ADAM &EVA, 840 eurų už Rixos viešbutį, 759 eurų už lėktuvo bilietus, 50 eurų už taxi paslaugas, viso 3189 eurų turtinės žalos. Bendrovė grąžino 1320 eurų iš 2700 eurų (560 eurų+380 eurų+380 eurų). Liko negrąžinta 1380 eurų“ (54 priedas 2 lapai).

MB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė turizmo paslaugų sutarties su E. ir R. T., ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. MB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.749 straipsnio “Sutarties forma ir turinys“ 1 dalies nurodymus, kad Turistinių paslaugų teikimo sutartis turi būti rašytinė ir 2 dalies nurodymus, kad turistinių paslaugų teikimo sutartyje (ar jos priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis) privalo būti nurodyta: 1. kelionės organizatoriaus rekvizitai (pavadinimas, adresas, telefonas ir kt.); 2. turisto asmens duomenys ir gyvenamoji vieta; 3. išvykimo, grįžimo vieta, data ir laikas bei lankomos vietos ar šalys, nurodant datas, kada į jas atvykstama ir išvykstama; 4. kelionėje teikiamos turizmo paslaugos ir jų apibūdinimas, specialūs turisto pageidavimai; 5. turizmo paslaugų užmokestis (jo keitimo ir grąžinimo sąlygos), mokėjimo būdai ir terminai, nurodant, kad į kelionės paslaugų kainą įskaičiuojamos visos paslaugos; 6. sutarties sąlygų keitimo ir sutarties nutraukimo atvejai, sveikatos draudimo tvarka, finansinės garantijos; 7. sutarties numeris ir sudarymo data, pretenzijų pareiškimo terminas, nes su E. T. nebuvo sudaryta turizmo paslaugų sutartis.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis E. T. į bendrijos sąskaitą per du kartus pervedė 2140 eurų (2015-09-08 – 1300 eurus, 2015-10-02 – 840 eurų) (42 priedo 4, 9 lapai). Tos pačios sąskaitos išrašo duomenimis 2015-10-06 E. T. buvo grąžinti 380 eurų (42 priedo 11 lapas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje apskaityti iš E. T. pavedimu per du kartus gauti 2140 eurų ir grąžinti 380 eurų (21 priedo 28, 30, 31 lapai). MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos apskaitos registrų duomenimis E. ir R. T. padarytas 1760 eurų (2140-380) nuostolis.

MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos apskaitos duomenimis 2015-09-08 pradžioje bendrijos atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 9096,84 eurų pinigų likutis (43 priedo 2 lapas), 2015-09-08 sąskaitoje apskaityta viso 2449 eurų įplaukų, tarp jų ir 1300 eurų iš E. T., per 2015-09-08 dieną išleista viso 10588,61 eurų. AB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 3042,60 eurų, nurodant paskirtį „KN276101“, 7545,61 eurai per aštuonis kartus nurašyti už kortele apmokėtas prekes ar paslaugas užsienyje (42 priedo 3,4 lapai) ir 0,40 eurų nurašyta banko mokesčių, 2015-09-08 pabaigai apskaitytas 957,23 eurų likutis sąskaitoje (43 priedo 2,3 lapai), todėl kur konkrečiai buvo panaudoti E. T. 2015-09-08 sumokėti 1300 eurų pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyti nėra galimybės.

MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos apskaitos duomenimis 2015-10-02 pradžioje bendrijos atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 3888,36 eurų pinigų likutis (43 priedo 4 lapas), 2015-10-02 sąskaitoje apskaityta viso 7250 eurų įplaukų, tarp jų ir 840 eurų iš E. T., per 2015-10-02 dieną išleista viso 6619,12 eurų, tai 381 eurai grąžinti A. K. už aviabilietus, 3400 eurų sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant paskirtį „už keliones“, 1856,73 eurų sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant paskirtį „užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)“, 978,99 eurų per du kartus nurašyti už kortele apmokėtas viešbučių paslaugas užsienyje (Galahotels Istanbul) ir 2,40 eurų nurašyta banko mokesčių (42 priedo 9,10 lapai), 2015-10-02 pabaigai apskaitytas 4519,24 eurų likutis sąskaitoje (43 priedo 4 lapas), todėl kur konkrečiai buvo panaudoti E. T. 2015-10-02 sumokėti 840 eurų pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyti nėra galimybės.

2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnyje nurodyta, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

2017-03-23 raštu MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paprašyta pateikti duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas paslaugas, pagal atskirus fizinius asmenis, nurodant fizinių asmenų pavardes, iš jų gautas sumas (data, suma), suteiktas paslaugas, tai yra apmokėti skrydžių bilietai (kam mokėta, data, suma), apmokėti viešbučiai (kam mokėta, data, suma), apmokėtos pervežimo paslaugos (kam mokėta, data, suma), kitos paslaugos (kam mokėta, data, suma, už ką sumokėta), už fizinius asmenis neapmokėtų paslaugų pavadinimus ir sumas (skolas fiziniams asmenims, kiekvienam atskirai) bei įsiskolinimus fiziniams asmenims (25 priedas 1 lapas).

2017-04-03 MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė G. B. rašte nurodė „pateikti duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas paslaugas, pagal atskirus fizinius asmenis, nurodant fizinių asmenų pavardes ir iš jų gautas sumas (data, suma), taip pat įsiskolinimų fiziniams asmenims pateikti negalime, kadangi visi dokumentai yra pateikti Jums, o atskirai tokios informacijos nesaugojau“ (26 priedas 1 lapas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė suvestinių ar kitų duomenų iš kurių matytųsi, kiek kuris klientas ir kada sumokėjo pinigus, kada, pagal kokius dokumentus kiekvienam klientui ir už kokią sumą buvo suteikta, paslaugų (apmokėti skrydžiai, viešbučiai ir kt.) ir koks neapmokėtų paslaugų likutis. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti kada iš kur ir už kokią sumą buvo nupirkti bilietai T. į Turkiją ir viena diena viešbutyje.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie E. T. sumokėtas, iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ar G. B. atgautas pinigų sumas, nesutampa su MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos apskaitos duomenimis, nėra galimybės nustatyti kokį konkrečiai nuostolį patyrė E. ir R. T., nes: E. T. teiginiu jis per du kartus pervedęs į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 2770 eurus, tuo tarpu MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje iš E. T. per du kartus įskaityti 2140 eurai; E. T. teigimu būnant Turkijoje B. pervedusi 760 eurų, tuo tarpu MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2015-10-06 E. T. pervesti 380 eurai. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti kada ir iš kokių lėšų B. pervedė E. T. kitus 380 eurų; E. T. teigimu grįžus iš Turkijos B. grąžinusi apie 500 eurų. 2015-11-03 pareiškime Valstybiniam turizmo departamentui nurodo 560 eurų grąžintą sumą, MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje nėra duomenų apie 500 eurų, ar 560 eurų grąžinimą T., pagal MB “ (duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti kada ir iš kokių lėšų B. grąžino E. T. apie 500 eurų. E. T. teigimu už šešias nakvynes susimokėjęs 2280 eurų. E. T. nepateikė 2280 eurų pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, o 2015-11-03 pareiškime Valstybiniam turizmo departamentui nurodo viso 3189 eurų papildomų išlaidų. E. T. teigimu E. ir R. T. buvo apmokėti lėktuvo bilietai į vieną pusę ir viena diena viešbutyje, o pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti kada ir kiek bendrija sumokėjo už T. kelionę į Turkiją (už bilietus, viešbutį (vieną dieną) ir kt.). E. T. teigimu po septynių nakvynių, pagal susitarimą su G. B., turėjo nuvykti į „Rixos“ viešbutį, tačiau sužinoję, kad šis viešbutis neapmokėtas, nusprendė grįžti, tačiau R. ir E. T. 2015-11-03 pareiškime Valstybiniam turizmo departamentui nurodo, kad patyrė 840 eurų žalą už „Rixos“ viešbutį (54 priedo 2 lapas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 str. 3 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrų pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, nes 2015 metų spalio mėnesį (būnant Turkijoje) į E. T. sąskaitų B. pervesti 380 eurai neapskaityti bendrijos tvarkomoje apskaitoje, negalima nustatyti kada konkrečiai ir iš kokių lėšų B. pervedė E. T. 380 eurų. E. T., grįžus iš Turkijos, B. grąžintiems E. T. apie 500 eurų nesurašyti pinigų grąžinimo dokumentai, negalima nustatyti kada konkrečiai ir iš kokių lėšų B. grąžino E. T. apie 500 eurų, negalima nustatyti kada iš kur ir už kokią sumą buvo nupirkti bilietai į Turkiją ir viena diena viešbutyje ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 ir 2016 metus.

Ikiteisminio tyrimo pateiktais duomenimis E. ir R. T. bilietai buvo nupirkti į vieną pusę ir apmokėta viena diena viešbutyje, MB „(duomenys neskelbtini)“ turizmo paslaugų sutarties su E. ir R. T. nepateikė, negalima patvirtinti kokia buvo sutarta konkreti kelionės kaina. MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje paskutinis E. T. 840 eurų mokėjimas registruotas 2015-10-02 dieną, kur konkrečiai buvo panaudoti E. T. į bendrijos sąskaitą sumokėti 840 eurų nustatyti nėra galimybės, nes 2015-10-02 pradžioje bendrijos atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 3888,36 eurų pinigų likutis (43 priedo 4 lapas). 2015-10-02 sąskaitoje apskaityta viso 7250 eurų įplaukų, tarp jų ir 840 eurų iš E. T., per 2015-10-02 dieną išleista viso 6619,12 eurų, tai: 381 eurų grąžinti A. K. už aviabilietus, 3400 eurų sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant paskirtį „už keliones“, 1856,73 eurų sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant paskirtį „užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)“, 978,99 eurų per du kartus nurašyti už kortele apmokėtas viešbučių paslaugas užsienyje (Galahotels Istanbul) ir 2,40 eurų nurašyta banko mokesčių, 2015-10-02 pabaigai apskaitytas 4519,24 eurų likutis sąskaitoje,

MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos apskaitos duomenimis 2015-10-01 pradžioje pas G. B., kaip materialiai atskaitingą asmenį apskaitytas 11695,14 eurų pinigų likutis, 2015-10-02 pabaigoje apskaitytas 12743,21 eurų pinigų likutis, todėl pagal šiuos duomenis iki 2015-10-04, E. ir R. T. kelionės pradžios, bendrija turėjo lėšų sumokėti už viešbučius ir skrydžio bilietus atgal.

D. Ū. pateikė 2016-04-08 Lietuvos Draudimo kompleksinio kelionių draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje nurodyta draudimo įmoka 113,52 eurų. Dėl draudimo poliso kopijos kokybės negalima konkrečiai nurodyti kas įrašyta skiltyje „draudikas“, įskaitoma tik elektroninio pašto pabaiga „(duomenys neskelbtini)“ (55 priedo 1 lapas) ir 2017-02-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlymą įvykdyti turtinę prievolę AB „(duomenys neskelbtini)“ (55 priedo 2 lapas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė du 2016-04-08 pinigų priėmimo kvitus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos G. B. iš D. Ū. gavusi 113,52 eurus už draudimą Nr. (duomenys neskelbtini) (56 priedo 1 lapas) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį G. B. iš D. Ū. gavusi 715 eurų už aviabilietus (56 priedo 2 lapas). 2016-04-08 D. Ū. sumokėti 715 eurų ir 113,52 eurų apskaityti MB „(duomenys neskelbtini)“ kasos registre „2720 kasa EUR“ (22 priedo 9 lapas) ir buhalterinėje sąskaitoje „5005 suteiktų paslaugų pajamos“ (22 priedo 16 lapas). MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis D. Ū. į bendrijos sąskaitą 2016-04-11 pervedusi 1430 eurų (40 priedo 6 lapas), viso D. Ū. sumokėjusi 2145 eurų už bilietus ir 113,52 eurų už draudimą. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metų balandžio mėnesio atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) įplaukos, tame tarpe ir D. Ū. 2016-04-11 į bendrijos sąskaitą sumokėti 1430 eurai, iki tiriamojo laikotarpio pabaigos 2016-10-11 neapskaityti jokiame apskaitos registre. Pažeidimas aprašytas išvados 4.4. punkte.

MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos apskaitos duomenimis bendrijos kasoje ūkinės operacijos iki 2016-02-11 nevyko (22 priedo 9 lapas). Pateikto buhalterinės sąskaitos registro „2720 kasa EUR“ duomenimis nuo 2016-02-11 iki 2016-02-13 iš kasos į sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) per šešis kartus įnešti viso 2145 eurai (22 priedo 4, 9 lapai), nors jokių kasos įplaukų neapskaityta, tai yra 2016-02-13 apskaitytas neigiamas (-2145 eurai) kasos likutis (22 priedo 9 lapas), pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą negalima nustatyti iš kokių lėšų į bendrijos sąskaitą nuo 2016-02-11 iki 2016-02-13 buvo įnešti 2145 eurai, nuo 2016-02-13 iki 2016-04-08 ūkinės operacijos kasoje nevyko, todėl 2016-04-08 D. Ū. pagal pinigų priėmimo kvitus sumokėtais 715 eurų ir 113,52 eurų (50 priedo 1 lapas) sumažintas neigiamas kasos likutis ir 2016-04-08 pabaigai apskaitytas neigiamas (-1316,48 eurų) (2145-715-113,52) kasos likutis.

MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius, nes bendrijos kasoje nuo 2016-02-11 iki 2016-02-13 įregistruota 2145 eurų kasos išlaidų, įnešant pinigus į sąskaitą banke, nors jokių kasos įplaukų neapskaityta, pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą negalima nustatyti iš kokių lėšų į bendrijos sąskaitą nuo 2016-02-11 iki 2016-02-13 buvo įnešti 2145 eurai ir dėl to pagal bendrijos tyrimui pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio iš struktūros už 2016 metus.

MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2016-04-11 pradžioje bendrijos sąskaitoje buvo 8,17 eurų pinigų likutis (31 priedo 7 lapas), 2016-04-11 sąskaitoje apskaityta viso 1430 eurų įplaukų iš D. Ū., per 2016-04-11 dieną išleista viso 840 eurų, tai 440 eurai grąžinti L. V. ir 400 grąžinti S. R., ir 2014-04-12 ir 13 dienomis sumokėta 278,67 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (40 priedo 6 lapas), 2016-04-13 pabaigoje sąskaitoje apskaitytas 319,50 eurų pinigų likutis (31 priedo 7 lapas).

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2016-06-16 sąskaitos duomenimis bilietai V. Ū. ir D. Ū. maršrutu VNO-FRA, FRA-ATL, ATL-FRA, FRA-VNO buvo pirkti per TRIPSTA S.A. už 1957.17 eurų (57 priedas 1 lapas), tai yra nupirkti du bilietai. MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2016-06-17 nuo sąskaitos nurašyti 1957,17 eurų pagal atsiskaitymą mokėjimo kortele, nurodant pagrindą TRIPSTA (58 priedo 3 lapas).

Lyginant D. Ū. sumokėtus 2145 eurus už bilietus su bilietų suma nurodytą sąskaitoje, nustatyta, kad už bilietus MB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga D. Ū. 187,83 eurus (2145-1957,17) ir 113,52 eurų už draudimą, kurio neapmokėjo Lietuvos Draudimui, viso paskaičiuojama 301,35 eurų (187,83+113,52) bendrijos skola D. Ū. ir ši 301,35 eurų skola neregistruota bendrijos tvarkomoje apskaitoje.

MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, nes 2016 metais bendrijos tvarkomoje apskaitoje neapskaityta 301,35 eurų skola D. Ū. už nenupirktą vieną bilietą ir neapmokėtas draudimo išlaidas ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir .struktūros už 2016 metus. D. Ū. padarytas 301,35 eurų nuostolis.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiui nuo 2016-09-25 buvo užsakyta kelionė į Turkiją keturiolikai asmenų, tai: 5.8.1. D. D. 5,8.2. D. D. 5.8,3. L. B. 5.8.4. G. G. 5.8.5. R. V. 5.8.6. V. J. 5.8.7. S. K. 5,8.8. G. A. 5.8.9, V. K. 5.8,10. A. G..

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dvi 2016-03-22 turizmo paslaugų teikimo sutartis tarp kelionių organizatoriaus UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos kelionių pardavimo agento „(duomenys neskelbtini)“ G. B., ir turistų A. G., V. K. (sut. Nr. (duomenys neskelbtini)) (59 priedo 1,2 lapai), R. V., V. K., D. V. (sut. N r. (duomenys neskelbtini)) (59 priedo 3,4 lapai) dėl kelionės į Amaliją organizavimo nuo 2016-09-25 iki 2016-10-02. Sutartyse nurodyta apgyvendinimo vieta KEMERAS-KEMERAS Motei ORANGE COUNTY RESORT Motei KEMER 5*. MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dvi 2016-09-30 UAB (duomenys neskelbtini) baudos sąskaitas pagal sut. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 552,80 eurų sumai (60 priedo 1,2 lapai), tai yra pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis 2016-03-22 sudarytos sutartys su UAB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktos.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė šešis užsakymo lapus, kuriuose nenurodyta kas surašė užsakymus, kada užsakymai surašyti, užsakymai nepasirašyti užsakymuose nurodytų asmenų, tik įrašyta eilutė „užsakymas įsigalioja ir su rezervavimo taisyklėmis sutinkate po avansinio apmokėjimo“. Apmokėjimo lapuose nurodyta fizinių asmenų pavardės (D. D. ir D. D., L. B. ir S. G., R. V., V. K. ir D. V., S. K. ir V. J., L. A., G. A. ir K. A., A. G. ir V. K.), visuose užsakymo lapuose nurodytas tas pats laikotarpis nuo 2016-09-25 iki 2016-10-02, avia bilietų skaičius, viso 14 ir kaina bendra apmokėjimui, viso 12890 eurai sumai (61 priedas 6 lapai).

MB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.749 straipsnio „Sutarties forma ir turinys“ 1 dalies nurodymus, kad Turistinių paslaugų teikimo sutartis turi būti rašytinė ir 2 dalies nurodymus, kad turistinių paslaugų teikimo sutartyje (ar jos priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis) privalo būti nurodyta: 1. kelionės organizatoriaus rekvizitai (pavadinimas, adresas, telefonas ir kt.); 2. turisto asmens duomenys ir gyvenamoji vieta; 3. išvykimo, grįžimo vieta, data ir laikas bei lankomos vietos ar šalys, nurodant datas, kada į jas atvykstama ir išvykstama; 4.kelionėje teikiamos turizmo paslaugos ir jų apibūdinimas, specialūs turisto pageidavimai; 5.turizmo paslaugų užmokestis (jo keitimo ir grąžinimo sąlygos), mokėjimo būdai ir terminai, nurodant, kad į kelionės paslaugų kainą įskaičiuojamos visos paslaugos; 6.sutarties sąlygų keitimo ir sutarties nutraukimo atvejai, sveikatos draudimo tvarka, finansinės garantijos; 7. sutarties numeris ir sudarymo data, pretenzijų pareiškimo terminas, nes, nutraukus turizmo paslaugų sutartis tarp kelionių organizatoriaus UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos kelionių pardavimo agento „(duomenys neskelbtini)“ G. B., ir turistų A. G. su V. K. ir R. V. su V. K. bei D. V., naujos turizmo paslaugų sutartys su D. D., D. D., L. B., S. G., R. V., V. K., D. V., S. K., V. J., L. A., G. A., K. A., A. G., V. K. naujos sutartys nebuvo sudarytos, negalima nustatyti kokia konkrečiai kelionės kaina buvo sutarta.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų duomenimis D. D., V. J., S. K., G. A., A. G. už save ir kitus keliaujančius sumokėję viso 12458 eurų, iš jų 9578 eurų pavedimu ir 2880eurų grynais, tai:

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų duomenimis: D. D. i bendrijos sąskaitų sumokėjusi viso 1825 eurus, iš jų 309 eurai įskaityti 2016-04-04 (40 priedo 6 lapas), 100 eurų įskaitytas 2016-06-25 (40 priedo 10 lapas), 1000 eurų įskaitytas 2016-08-26 (40 priedo 11 lapas), 416 eurų įskaityti 203 6-08-26 (40 priedo 11 lapas); M. J. už V. ir S. 2016-04-07 sumokėjęs 459 eurus (40 priedo 6 lapas); V. J. 2016-06-28 į bendrijos suskaitą sumokėjusi viso 250 eurų (40 priedo 10 lapas); S. K. pagal 2016-09-01 pinigų priėmimo kvitą Nr. 0006 sumokėjęs 700 eurų (22 priedo 10 lapas, 62 priedo 3 lapas). G. A. 2016-09-08 į bendrijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) sumokėjo viso 1875 eurų, iš jų 1800 eurų už kelionę ir 75 eurus už pervežimą (40 priedo 13 lapas). 2016-09-07 A. G. už S. K. pavedimu sumokėjo 740 eurų (40 priedo 12 lapas); A. G. sumokėjęs viso 6609 eurus, iš jų 770 eurų įskaityti sąskaitoje 2016-03-23 (40 priedo 5 lapas), 671 eurai įskaityti sąskaitoje 2016-04-05 (40 priedo 6 lapas), 680 eurų 2016-06-17 sumokėti grynais (22 priedo 10 lapas, 62 priedo 1 lapas), 2988 eurų įskaityti sąskaitoje 2016- 09-01(40 priedo 12 lapas), 1500 eurų 2016-09-01 sumokėti grynais (22 priedo 10 lapas, 62 priedo 2 lapas). Detalūs keliavusios grupės mokėjimų duomenys pateikiami 6 lentelėje.

Eil. Nr., mokėtojas, įskaitymo diena Sumokėta pavedimu Sumokėta grynais 1. A. G. 2016-03-23 770 2. D. D. 2016-04-04 309 3. A. G. 2016-04-05 671 4. M. J. už V. ir S. 2016-04-04 459 5. A. G. 2016-06-17 680 6. D. D. 2016-06-25 100 7. V. J. 2016-06-28 250 8. D. D. 2016-08-26 1000 9. D. D. 2016-08-26 416 10. A. G. 2016-09-01 2988 1500 11. S. K. 2016-09-01 700 12.A. G. už S. K. 2016-09-07 740 13. G. A. 2016-09-08 1875 14. Iš viso: 9578 2880

MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-03-23 bendrijos sąskaitoje (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimo ūkinės operacijos nebuvo registruojamos jokiuose apskaitos registruose, tarp jų nuo 2016-03-23 iki 2016-09-08 į bendrijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) A. G., D. D., M. J. už V. ir S., V. J., S. K. sumokėti viso 9578 eurus, pažeidimas aprašytas išvados 4.4, punkte ir dėl to pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą nėra galimybės nustatyti, kur buvo panaudoti A. G., D. D., M. J. už V. ir S., V. J., S. K. sumokėti viso 9578 eurų. Pagal bendrijos pateiktus atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašus taip pat nėra galimybės nustatyti kur konkrečiai buvo panaudoti A. G. į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2016-03- 23 pervesti 770 eurai. 2016-04-04 sumokėti 309 eurai D. D., 2016-04-05 sumokėti 671 eurai A. G., 2016-04-07 M. J. už V. ir S. sumokėti 459 eurai. 2016-06-25 sumokėti 100 eurų D. D., 2016-06-28 sumokėti 250 eurų V. J., 2016-08-26 sumokėti 1416 eurai D. D., 2016-09-01 sumokėti 2988 eurai A. G., 2016-09-07 sumokėti 740 eurų A. G., 2016-09-08 sumokėti 1875 eurai A. G., nes: atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenimis 2016-03-23 pradžioje bendrijos sąskaitoje buvo 0,72 eurų pinigų likutis (40 priedo 5 lapas), A. G. sumokėjo 770 eurų, iš jų: 230 eurų sumokėti „(duomenys neskelbtini)“ UAB, pagal įrašą sąskaitos išraše (duomenys neskelbtini) nėra galimybės nustatyti už ką buvo sumokėti 230 eurų, 540 eurų kovo 23-26 dienomis pervesti į bendrijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), iš kurios kovo 23-29 dienomis 540 eurų išimti grynais, kurie neregistruoti jokiuose bendrijos apskaitos registruose, MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų duomenimis nuo 2016-03-23 iki 2016-09-30 į bendrijos atsiskaitomąsias sąskaitas įnešta grynais viso 11 676,46 eurų (22270-10593,54) daugiau, negu iš jų išimta grynais, todėl pagal bendrijos pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti ar iš sąskaitos išimti 540 eurų grynais nebuvo grąžinti į sąskaitas banke ir dėl to nėra galimybės nustatyti kur konkrečiai buvo panaudoti A. G. 2016-03-23 sumokėti 770 eurai. Atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenimis 2016-04-04 pradžioje bendrijos sąskaitoje buvo 36,96 eurų pinigų likutis (40 priedo 6 lapas), 2016-04-04 įskaityti 309 eurai sumokėti D. D., 2016-04-05 įskaityti 671 eurai sumokėti A. G. ir 10 eurų iš kitos bendrijos sąskaitos, 2016-04-06 įskaityta 333 eurai kitų įplaukų, 2016-04-07 įskaityti M. J. už V. ir S. sumokėti 459 eurai, viso nuo 2016-04-04 iki 2016-04-07 įskaityta 1782 eurai. nuo 2016-04-04 iki 2016-04-07 išlaiduota viso 1810,79 eurų ir pagal šiuos duomenims likutis 2016-04-07 pabaigoje 8,17 eurai. Iš išlaiduotų viso 1810,79 eurai, 126,12 eurai 2016-04-04 sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant paskirtį RIV Nr. (duomenys neskelbtini), 126,17 eurai 2016-04- 04 sumokėti UAB (duomenys neskelbtini), nurodant paskirtį (duomenys neskelbtini), 20 eurai sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, 26,50 eurų grąžinta permoka Z. K., 648 eurai grąžinti L. M. už kelionę į Egiptą, 864 eurai pervesti į bendrijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (40 priedo 6 lapas), todėl kur konkrečiai buvo panaudoti D. D. 2016-04-04 sumokėti 309 eurai, 2016-04-05 sumokėti 671 eurai A. G., 2016-04-07 sumokėti M. J. už V. ir S. 459 eurai nustatyti nėra galimybės. Atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenimis 2016-06-25 pradžioje bendrijos sąskaitoje buvo 93,69 eurų pinigą likutis (31 priedo 2,8 lapai). 2016-06-25 įskaityti 100 eurai iš D. D.. 2016-06-27 grąžinta Č. V. 50 eurų už transferą, 2016-06-28 įskaityti 250 eurų iš V. J., 2016-08-28 į bendrijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 393,69 eurai (40 priedo 10 lapas), kurioje 2016-06-28 pradžioje buvo 201,32 eurų likutis (32 priedo 10 lapas), todėl kur konkrečiai buvo panaudoti 2016-06-25 D. D. sumokėti 100 eurų ir 2016-06-28 V. J. sumokėti 250 eurų nustatyti nėra galimybės. Atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenimis 2016-08-26 pradžioje bendrijos sąskaitoje buvo 0,77 eurų pinigų likutis (31 priedo 2,8 lapai), 2016-08-26 sąskaitoje įskaityti 1416 eurų sumokėti D. D.. 248,86 eurai pervesti Kauno teritorinės darbo biržos ir 1733 eurai sumokėti kito fizinio asmens. 2016-08-26 išlaiduota 12,74 eurų AB „(duomenys neskelbtini)“ 1000 eurai grąžinti G. J., 911,84 eurai sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 476 eurai sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už aviabilietus ir 1,27 eurų nurašyta banko mokesčių, viso išlaidų 2401,85 eurų (40 priedo 11 lapas). 2016-08-26 pabaigoje likutis 996,78 eurų (31 priedo 2,8 lapai), todėl kur konkrečiai buvo panaudoti 2016-08-26 D. D. sumokėti 1416 eurų nustatyti nėra galimybės. Atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenimis 2016-09-01 pradžioje bendrijos sąskaitoje buvo 225,75 eurų pinigų likutis (31 priedo 3,9 lapai). 2016-09-01 įskaityti 2988 eurai sumokėti A. G., viso su likučiu 3213,75 eurų, iš kurių 2016-09-01-05 dienomis 205,74 eurai pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitas, 246,76 eurai pervesti AB „(duomenys neskelbtini)“, 80 eurai pervesti „(duomenys neskelbtini)“ už aviabilietus, 126,57 eurai pervesti antstolei S. Ž., 38 eurai pervesti antstoliui A. A., 272 eurai pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už B. S. kelionę į Turkiją, 220 eurai grąžinti Č. R. permoka už viešbutį, 1838,81 eurai pervesti į bendrijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), 180 eurai pervesti į bendrijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir 5,87 nurašyta banko mokesčių (40 priedo 12 lapas), likučio sąskaitoje 2016-09-05 pabaigoje nebuvo (31 priedo 3,9 lapai). Atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2016-09-01 pradžioje bendrijos sąskaitoje buvo 704,03 eurų pinigų likutis (58 priedo 6 lapas), nuo 2016-09-01 iki 2016-09-05 į sąskaitą įskaityta 1838,81 eurų iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), 90 eurų kitų įplaukų, 32,82 eurų iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), viso su likučiu 2665,66 eurų, nuo 2016-09-01 iki 2016-09- 05 išlaiduota viso 3415,89 eurai (, sąskaitoje liekant neigiamam sąskaitos likučiui (-750,23 eurai) (32 priedo 4,12 lapai), todėl kur konkrečiai buvo panaudoti A. G. 2016-09-01 sumokėti 2988 eurai nustatyti nėra galimybės. Atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenimis 2016-09-07 pradžioje bendrijos sąskaitoje likučio nebuvo (31 priedo 3,9 lapai), iš 2016-09-07 į sąskaitą A. G. sumokėtų 740 eurų 490 eurų 2016-09-07 pervesti „(duomenys neskelbtini)“ už aviabilietus, 9,42 eurai 2016-09-07 pervesti į bendrijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) neigiamo likučio dengimui, 0,58 eurai 2016-09-07 nurašyta banko mokesčių, 240 eurai pervesti į bendrijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (40 priedo 12 lapas), kurioje 2016-09-07 dienos pradžioje buvo 147,18 eurai likutis (30 priedo 1 lapas), todėl kur konkrečiai buvo panaudoti 240 eurai iš A. G. sumokėtų 740 eurai nustatyti nėra galimybės. Atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenimis 2016-09-08 pradžioje bendrijos sąskaitoje likučio nebuvo (31 priedo 3,9 lapai), 2016-09-08 įskaityti 1875 eurai sumokėti A. G., kurie tą pačią dieną buvo pervesti į sąskaitą (duomenys neskelbtini) (30 priedo 1 lapas), kurioje 2016- 09-08 pradžioje buvo 367,18 eurų pinigą likutis, o dienos pabaigoje 503 eurų likutis (30 priedo 1 lapas), per 2016-09-08 išlaiduota 1739,18 eurai, iš jų 1560 eurai išimti grynais, 147,18 eurai nurašyti pagal 2019-09-05 atsiskaitymą mokėjimo kortele nurodant paskirtį WIZZ AIR WIZZ Budapest, 23 EUR sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pervežimą Č. R., 8,56 eurai nurašyta banko mokesčių (42 priedo 25 lapas), todėl kur konkrečiai buvo panaudoti 2016-09-08 A. G. sumokėti 1875 eurai nustatyti nėra galimybės.

A. G. 2016-06-17 sumokėti 680 eurai grynais apskaityti bendrijos tvarkomos apskaitos buhalterinių sąskaitų registruose „2720 kasa EUR“ (22 priedo 10 lapas) ir „5005 suteiktų paslaugų pajamos“ (22 priedo 16 lapas). 2016-09-01 A. G. ir S. K. sumokėti viso 2200 eurai (1500+700) grynais apskaityti bendrijos tvarkomos apskaitos buhalterinių sąskaitų registruose „2720 kasa EUR“ (22 priedo 10 lapas) ir „4441 iš pirkėjų gauti išankstiniai mokėjimai“ (22 priedo 15 lapas), tai yra bendrijos tvarkomoje apskaitoje įregistruota 1500 EUR skola A. G. ir 700 eurų skola S. K..

Pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą nėra galimybės nustatyti kur konkrečiai buvo panaudoti iš A. G. ir S. K. grynais gauti viso 2880eurai, nes bendrijos kasos registro duomenimis 2016-06-17 pradžioje bendrijos kasoje apskaityta 4099,70 eurų pinigų likutis, nuo 2016-06-17 iki 2016-10-13 apskaityta viso 8981 eurų įplaukų iš fizinių asmenų, tarp jų iš A. G. ir S. K. 2880 eurai. Šiuo laikotarpiu išlaiduota 1411,48 eurų darbo užmokesčiui išmokėti, 330 eurai išlaiduoti permokoms grąžinti ir 2016-10-13 pabaigoje apskaitytas 11339,22 eurai likutis kasoje (50 priedo 1 lapas), todėl pagal bendrijos pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, ar A. G. ir S. K. sumokėti 2880 eurai grynais buvo naudojami darbo užmokesčiui išmokėti ir permokoms grąžinti ar liko apskaityti kasos likutyje.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-30 tris PVM sąskaitas faktūras už 2016-09-25 aviabilietus Vilnius-Istambul-Antalya K. S., V. R., K. V., V. D., B. L. ir G. G. viso 1778,86 eurų sumai (63 priedas 3 lapai), detalesni PVM sąskaitų faktūrų duomenys pateikimai MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje nėra duomenų, kad šios sąskaitos būtų apmokėtos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-28 G. B. parodė, kad už dvi dienas padarė įmoką į viešbučio sąskaitą ir pateikė sąskaitos (duomenys neskelbtini) Rezervacijas, kur įrašyta, kad 2016-09-28 sąskaitoje (duomenys neskelbtini) rezervuota 1290 eurų suma GALERI KRISTAU - HOTEL'Santalya TURTR (64 priedas 1 lapas). Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikta viešbučio GALERI KRISTAU -HOTEL’Santalya TURTR sąskaita. MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2016-09-28 į sąskaitą grynais buvo įnešta 1450 eurai, iš kurių kortele buvo atsiskaityta už GALERI KRISTAI. - HOTEL'S 1290 eurų sumai, pinigai nuo bendrijos sąskaitos nurašyti 2016-09-30 (42 priedo 7 lapas). Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikta viešbučio GALERI KRISTAI - HOTEL'Santalya TURTR sąskaita, todėl nėra galimybės nustatyti už kurių asmenų apgyvendinimą buvo sumokėti 1290 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad G. A., parodė, jog už jo šeimos kambarį nebuvo apmokėta, todėl skaičiuojama, kad už kitus keliavusius buvo apmokėta po 117,27 eurus (1290:11) už asmenį.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis 2016-09-25 keliavusieji į Turkiją patyrė viso 5155,50 eurų papildomų išlaidų, tai neapmokėti bilietai į Turkiją, neapmokėtas pervežimas nuo oro uosto iki viešbučio, neapmokėtas viešbutis, neapmokėti bilietai iš Turkijos į Lietuvą.

Pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėtų bilietų, viešbučių 2016-09-25 keliavusiems į Turkiją padalytas viso 9389,14 eurų nuostolis, iš jų: D. D. 1590,46 eurai, L. B. 671,92 eurai, S. G. 671,92 eurai, R. V. 1117,76 eurai, V. J. 250 eurai, S. K. 1357,65 eurai, G. A. 1875 eurai, A. G. 1854,43 eurai (6609 G. sumokėtos sumos-1095 sumokėti už L. B. -1095 sumokėti už S. G. -2330 sumokėti už V. - 234,57 MB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtas viešbutis). 2016-04-03 rašte G. B. nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga A. G. (14 asmenų grupei) 7900 eurus (26 priedas 1 lapas), tuo tarpu bendrijos tvarkomoje apskaitoje įregistruota 2200 eurų skola, iš jų 1500 eurų A. G. ir 700 eurai S. K. (22 priedo 15 lapas). Pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą bendrijos tvarkomoje apskaitoje neregistruota 7189,14 eurų skola 2016-09-25 keliavusiems į Turkiją, tai: D. D. 1590,46 EUR, L. B. 671,92 eurai, S. G. 671,92 eurai, R. V. 1117,76 eurai, V. J. 250 eurų, S. K. 657,65 eurai, G. A. 1875 eurai, A. G. 354,43 eurai.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padalyti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, nes bendrijos tvarkomos apskaitos registruose, dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėtų bilietų ir viešbučių neregistruota 7189,14 eurų bendrijos skola 2016-09-25 keliavusiems į Turkiją, tai: D. D. 1590,46 eurų, L. B. 671,92 eurų, S. G. 671,92 eurų, R. V. 1117,76 eurų, V. J. 250 eurų, S. K. 657,65 eurų, G. A. 1875 eurų, A. G. 354,43 eurų ir dėl to pagal tyrimui pateiktą bendrijos tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis D. D. 2016 m. pavasarį kreipėsi į G. B., kad ši suorganizuotų kelionę į Turkiją, susidarė keturiolikos asmenų, kelionės pradžia 2016-09-25. Pagal bendrijos pateiktus duomenis pirmoji įmoka padaryta 2016-03-23 (770 eurų sumokėjo A. G.), MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis viso sumokėta 12458 eurai, paskutinė įmoka apskaityta 2016-09-08 (1875 eurų sumokėjo G. A.), likus septyniolikai dienų iki kelionės. MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos apskaitos registro „2720 Kasa“ duomenimis 2016-09-08, paskutinės įmokos datai, kasos likutis buvo 11085,43 eurai, o 2016-09- 25 kelionės datai kasos buvo 11820,16 eurai, kuris 637,84 eurai (12458-11820,16) mažesnis, negu keliavusiųjų grupės sumokėta, todėl pagal bendrijos pateiktus dokumentus ir tvarkomos apskaitos registrus bendrija turėjo dalinę finansinę galimybę, įvykdyti įsipareigojimus D. D., D. D., L. B., S. G. R. V., V. K., D. V., S. K., V. J., L. A., G. A., K. A., A. G., V. K..

Pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus paskutinę įmoką, iš keliavusiųjų grupės, 1875 eurų sumokėjo G. A. 2016-09-08. MB „(duomenys neskelbtini)“ gautais pinigais nesumokėjo už D. D., D. D., L. B., S. G., R. V., V. K., D. V., S. K., V. J., L. A., G. A., K. A., A. G., V. K. viešbučius, skrydžius, nes pagal bendrijos pateiktus dokumentus aviabilietai 2016- 09-25 K. S., V. R., K. V., V. D., B. L. ir G. G. reisu Vilnius-Istambul-Antalya viso 1778,86 eurų sumai buvo pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-09-30 dienos tris PVM sąskaitas faktūras, bendrijos pateiktuose atsiskaitomųjų sąskaitų išrašuose nėra duomenų, kad iki tiriamojo laikotarpio pabaigos šios sąskaitos būtų apmokėtos pavedimu, apie šių sąskaitų apmokėjimą grynais bendrijos tvarkomoje apskaitoje duomenų nerasta, todėl pagal bendrijos pateiktą tvarkomą apskaitą nėra galimybės nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėti 1778,86 eurai, o jeigu buvo sumokėti, tai iš kokių lėšų. MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2016-09-28 į sąskaitą grynais buvo įnešta 1450 eurai iš kurių kortele buvo atsiskaityta už GALERI KRISTAU -HOTEL'S 1290 eurų sumai, pinigai nuo bendrijos sąskaitos nurašyti 2016-09-30 (42 priedo 27 lapas). Kur konkrečiai buvo panaudoti 2016-09-08 A. G. sumokėti 1875 eurai nustatyti nėra galimybės, nes atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenimis 2016-09-08 pradžioje bendrijos sąskaitoje likučio nebuvo (31 priedo 3,9 lapai), 2016-09-08 įskaityti 1875 eurai sumokėti A. G., kurie tą pačią dieną buvo pervesti į sąskaitą (duomenys neskelbtini) (30 priedo 1 lapas), kurioje 2016- 09-08 pradžioje buvo 367,18 eurų pinigų likutis, o dienos pabaigoje 503 eurų likutis, per 2016- 09-08 išlaiduota 1739,18 eurai, iš jų 1560 eurai išimti grynais, 147,18 eurai nurašyti pagal 2019- 09-05 atsiskaitymą mokėjimo kortele nurodant paskirtį WIZZ AIR WIZZ Budapest, 23 EUR sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pervežimą Č. R., 8,56 eurai nurašyta banko mokesčių.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė G. B. 2016-09-25 nurodė D. D., D. D., L. B., S. G., R. V., V. K., D. V., S. K., V. J., L. A., G. A., K. A., A. G., V. K. skristi į Turkiją. MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis šie asmenys sumokėję viso 12458 eurų, tuo tarpu bendrijos sąskaitose pinigų nebuvo (30 priedo 2 lapas, 31 priedo 3,9 lapai, 32 priedo 4,12 lapai), tvarkomos apskaitos registro „2720 Kasa“ duomenimis 2016-09-25 kelionės datai apskaitytas 11820,16 eurų kasos likutis (50 priedo 1 lapas), kuris 637,84 eurų (12458-11820,16) mažesnis, negu keliavusiųjų grupės sumokėta, todėl bendrija iš dalies galėjo apmokėti už šių asmenų kelionę. Tyrimui nepateikti jokie duomenys kokias sumas Bendrija turėjo sumokėti už rezervuotus viešbučius, už suteiktas paslaugas ir skrydžio bilietus atgal.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-03-23 raštu Nr. B-03.23-001 (Kauno apskrities VPK gautas 2017- 04-07) pateiktoje 2015-12-31 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. PRT Nr. 00939 išrašytoje pirkėjui MB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, „už kelionę į Bulgariją T. S.“, suma 1220 eurai (68 priedo 2 lapas). MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 1220 eurai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti pavedimu per du kartus, tai 2015-08-25 sumokėta 610 eurai, nurodant mokėjimo paskirtį „už kelionę į Bulgariją T. S.“ ir 2015-08-25 sumokėta 610 eurai, nurodant mokėjimo paskirtį „už kelionę“ (42 priedo 27 lapas). MB „(duomenys neskelbtini)“ fizinių asmenų sumokėtos sumos buvo apskaitomos buhalterinėje sąskaitoje „5005 suteiktų paslaugų pajamos“ (21 priedo 28-31 lapai), bendrijos tvarkomoje apskaitoje nėra duomenų, kad T. S. už 2015 metų kelionę į Bulgariją būtų mokėjęs pinigus bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (21 priedo 28-31 lapai), tuo bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ padalytas 1048,88 eurai nuostolis (atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintus bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 171,12 eurai už kelionę į Bulgariją (1220-171,12)) (3 t., b. l. 40–122).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po 2017-05-26 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo, buvo gautas segtuvas su MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. Juos ikiteisminiam tyrimui 2018-02-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 priedo 3-5 lapai), Pateikta viso 107 lapai (2 priedo 5 lapas), tai 2015 ir 2016 metai (tame tarpe ir ne tiriamojo laikotarpio, tai yra po 2016-10-11) Įvairios sąskaitos faktūros, jų kopijos, pinigų priėmimo kvitai ir kopijos, pinigų išmokėjimo kvitai ir kopijos, kasos pajamų orderiai, mokėjimų nurodymai, pinigų sumokėjimų grynais patvirtinantys dokumentai, įvairios sutartys ir kiti ne buhalteriniai dokumentai.

Po 2017-05-26 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo pateikti dokumentai keičia 2017-05-26 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) - 5.1., 5.2., 7., 15., 19., 20. punktus, bei 2017-05-26 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) papildoma 13* punktu. Po 2017-05-26 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo pateikti dokumentai keičia atsakymus į 2016-12-28 užduoties Nr. (duomenys neskelbtini) 9 ir 12 klausimus, kurie buvo išdėstyti 2017-05-26 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini).

MB „(duomenys neskelbtini)“ po 2017-05-26 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo pateikė 2015-11-26 UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ kelionių draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta, kad apdraustieji neįvykusios, nutrukusios kelionės draudimu yra: V. R., S. R., V. R., R. R., draudimo pradžia 2015-12-29, draudimo pabaiga 2016-01-04, draudimo apsauga įsigalioja nuo 2015-11-26, draudimo įmoka 255,97 eurai (4 priedas 2 lapai).

DK PZU kelionių draudimo taisyklių N r. 061 28 p. nurodyta, kad draudimo sutartis su neįvykusias, nutrūkusias kelionės draudimo rizika pradeda galioti tą dienų, kai sumokama draudimo įmoka (pateikiami mokėjimą patvirtinantys dokumentai), pasirašoma registruota kelionės sutartis ir išrašomas draudimo liudijimas. Draudimo apsauga pradeda galioti nuo tos datos kuri draudimo liudijime nurodyta kaip draudimo sutarties sudarymo data ir galioja iki apdraustojo išvykimo į kelionę datos, numatytos kelionės sutartyje ar kituose keliones dokumentuose, bei kelionės metu.

MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2016-01-12 pagal draudimo liudijimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pervesta bendrovei DK „(duomenys neskelbtini)“ 510,34 eurus (5 priedo 2 lapas), tai yra draudimo įmoka už R. sumokėta jau nutraukus kelionės sutartį (2015-12-24) ir praėjus draudimo liudijime nurodytam kelionės laikotarpiui nuo 2015-12-29 iki 2016-01-04, todėl bendrijos skola S. R. apmokėtomis draudimo išlaidomis 255,97 eurų suma nemažinama.

MB „(duomenys neskelbtini)“ po 2017-05-26 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo pateikė 2015-11-26 UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ kelionių draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta, kad apdraustieji neįvykusias, nutrukusios kelionės draudimu yra: J. K., G. K., J. K. ir I. K., draudimo pradžia 2015-12-29, draudimo pabaiga 2016-01-04, draudimo apsauga įsigalioja nuo 2015-11-26, draudimo įmoka 255,97 eurai (6 priedas 2 lapai),

DK PZU kelionių draudimo taisyklių Nr. 061 28 p, nurodyta, kad draudimo sutartis su neįvykusias, nutrukusios kelionės draudimo rizika pradeda galioti tą dieną, kai sumokama draudimo įmoka (parteikiami mokėjimą patvirtinantys dokumentai), pasirašoma registruota kelionės sutartis ir išrašomas draudimo liudijimas. Draudimo apsauga pradeda galioti nuo tos datos kuri draudimo liudijime nurodyta kaip draudimo sutarties sudarymo data ir galioja iki apdraustojo išvykimo į kelionę datos, numatytos kelionės sutartyje ar kituose kelionės dokumentuose, bei kelionės metu.

MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2016- 01-12 pagal draudimo liudijimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pervesta bendrovei DK „(duomenys neskelbtini)“ 510,34 eurai (5 priedo 2 lapas), (ai yra draudimo įmoka už K. sumokėta jau nutraukus kelionės sutartį (2015-12-24) ir praėjus draudimo liudijime nurodytam kelionės laikotarpiui nuo 2015-12-29 iki 2016-01-04, todėl bendrijos skola J. K. apmokėtomis draudimo išlaidomis 255,97 eurų suma nemažinama (5 t., b. l. 96–119).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad G. B. pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, neteisėto vertimosi komercine veikla, neturint licencijos (leidimo) tokiai veiklai, sukčiavimo ir turto išvaistymo, pasitvirtino.

BK 222 straipsnyje nurodytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

Kaltinamoji G. B. savo kaltę dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo pripažino iš dalies, sutikdama, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ galėjo nepristatyti buhalterinių dokumentų, tačiau tai nebuvo daroma specialiai ir tai nebuvo masinis reiškinys.

Nustatyta, kad pagal 2015-11-30 buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (iki 2016-09-28) tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Šia sutartimi MB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sudaryti sąlygas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atlikti savo prievolę tvarkant MB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Iš kaltinamosios G. B. parodymų nustatyta, kad jos ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. K. susitarimu, dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai vesti ir tvarkyti, už praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos pristatydavo tik ji (G. B.). Kitų įgaliotų asmenų tai padaryti, paskirta nebuvo. Vadinasi, pagal šį susitarimą G. B. buvo vienintelis asmuo, nuo kurio priklausė, kokie buhalteriniai dokumentai buvo pateikiami MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimui. Be to, kad pati kaltinamoji G. B. pripažino apskaitą tvarkančiai bendrovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepristačius buhalterinių dokumentų, šią aplinkybę teisiamajame posėdyje paliudijo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos I. K. bei D. S., be to trūkstami dokumentai buvo nustatyti ir 2017-05-26 bei 2018-10-03 atlikus MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Kaltinamajai G. B. nepristatant buhalterinių dokumentų, MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka.

MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2017-05-26 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-10-03 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad G. B. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepateikė atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų, dėl ko negalima nustatyti, iš kokių lėšų į bendrijos sąskaitas įnešta 22 270 eurų grynais, negalima nustatyti iš sąskaitų išimtų 10 593,54 eurų grynais panaudojimo, negalima nustatyti, kokiems pirkiniams ar atsiskaitymams buvo išleisti 21 897,74 eurai, už kuriuos buvo atsiskaityta mokėjimo kortele. G. B. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 2015-12-24 susitarimo, pagal kurį MB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2015-11-12 nutraukė turizmo paslaugų sutartį su S. R., dėl ko MB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose nebuvo apskaityta 9775 eurų skola S. R.; 2015-12-24 susitarimo, pagal kurį MB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2015-11-12 nutraukė turizmo paslaugų sutartį su J. K., dėl ko MB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose nebuvo apskaityta 9815,97 eurų skola J. K.; 2015-12-22 susitarimo tarp MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir S. S. dėl 920 eurų skolos grąžinimo, dėl ko MB ,,(duomenys neskelbtini)“ registruose nebuvo apskaityta 920 eurų skola S. S.; duomenų apie įsiskolinimus, dėl ko MB ,,(duomenys neskelbtini)“ registruose nebuvo apskaityta 1335 eurų skola D. P., 301,35 euro skola D. Ū., 1590,46 eurų skola D. D., 671,92 eurų skola L. B., 671,92 eurų skola G. G., 1117,76 eurų skola R. V., 250 eurų skola V. J., 657,65 eurų skola S. K., 1875 eurų skola G. A., 354,43 eurų skola A. G.. G. B. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų apie MB ,,(duomenys neskelbtini)“ fiziniams asmenims per UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nupirktas keliones ir bilietus iš viso 24 383,60 eurų sumai, apie jos pačios 2015 metais 1440 eurų ir 2016 metais 2187 eurus ir E. B. 2015 metais 604 eurus ir 2016 metais 690 eurų sumokėtus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. G. B. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepateikė pinigų išmokėjimo kvitų, pagal kuriuos MB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nebuvo apskaitytas 1830 eurų išmokėjimas S. P. ir I. P., nepateikė duomenų apie 700 eurų įsiskolinimą R. S., 1356 eurų įsiskolinimą R. K., 500 eurų įsiskolinimą D. V., 900 eurų įsiskolinimą A. S., dėl ko MB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose nebuvo registruotos skolos minėtiems asmenims iš viso 3456 eurų sumoje. G. B. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų apie į R. T. sąskaitą pervestus 380 eurų, pinigų grąžinimo minėtam asmeniui dokumento 500 eurų sumai, gauto 90 eurų mokėjimo iš V. U., dėl ko minėti mokėjimai nebuvo apskaityti MB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose. G. B. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 2145 eurų gavimo patvirtinančių dokumentų, nors MB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos registre laikotarpiu nuo 2016-02-11 iki 2016-02-13 buvo apskaityta 2145 eurų kasos išlaidų, įnešant pinigus į sąskaitą banke, dėl ko negalima nustatyti iš kokių lėšų į bendrijos sąskaitą buvo įnešti 2145 eurai. Be to, G. B. neužtikrino, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ registruose būtų apskaityta 7189,14 eurų skola į Turkiją 2016-09-25 keliavusiems asmenims.

Kaltinamoji G. B., būdama atsakinga už MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015-06-26 iki 2016-10-11 šią pareigą atliko netinkamai – nors ir susitarė su kitu ūkio subjektu dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau pati neteikdama arba laiku nepateikdama buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei buhalterinių dokumentų, ji apgaulingai tvarkė MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir dėl tokių tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima iš dalies nustatyti MB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokie G. B. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

Kaltinamoji G. B. savo kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažino, paaiškindama, kad kelionių ji neorganizavo, tik tarpininkaudama perparduodavo kitų suorganizuotas keliones. Iš kaltinamosios paaiškinimų galima suprasti, kad ji užsiėmė kelionių pardavimo agento veikla, veikdama per kelionių agentūrą MB ,,(duomenys neskelbtini)“, o ne kelionių organizavimu.

Iš VĮ ,,Registrų centras“ duomenų bazės nustatyta, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ įregistruota veikla – turizmo paslaugos, agento veikla. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuostatuose nurodyti bendrijos veiklos tikslai – turizmo paslaugos, agento veikla. Tokie duomenys patvirtina, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įkurta tam, kad organizuoti keliones, bendrija savo veiklą apibrėžė turizmo ir agento veiklos paslaugų teikimu. Kelionių organizavimo paslauga yra savarankiška už užmokestį atliekama ekonominė veikla, apimanti organizuotų turistinių kelionių rengimą ir (ar) jų pardavimą.

Pagal 1998-03-19 Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme Nr. VIII-667 (ir vėlesnėse jo redakcijose) įtvirtintą Kelionių pardavimo agento sąvokos apibrėžimą, tai yra turizmo paslaugų teikėjas, priimantis užsakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis susijusią informaciją. Taigi, kelionių pardavimo agentas gali priimti užsakymus ir tarpininkauti parduodant organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas, tačiau jį turi sieti sutartiniai santykiai su kelionių organizatoriumi. Kaltinamoji G. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad pardavinėjo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ sukurtas turizmo paslaugas, buvo pasirašiusi tarpininkavimo sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“. Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pateikė duomenis, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir/arba G. B. (buvusi pavardė V.) su kelionių organizatoriais AB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nėra sudariusi atstovavimo sutarčių, todėl neturi galimybės tarpininkauti užsakant keliones, kurias organizuoja kelionių organizatoriai AB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nors kaltinamoji G. B. parodė, kad buvo pasirašiusi tarpininkavimo sutartį su AB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau pripažino, kad ši sutartis 2015-10-12 buvo nutraukta.

Nežiūrint to, kaltinamoji G. B., atstovaudama MB ,,(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2015-08-07 iki 2016-08-16 pasirašė 29 turizmo paslaugų teikimo sutartis su fiziniais asmenimis, nenurodydama kelionių organizatoriaus, o nurodydama tik kelionių agentūrą MB ,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat organizavo dvi keliones į Turkiją ir pagal žodinį susitarimą su turistais. Tokiu būdu ji organizavo ir pardavė turizmo paslaugą (kelionės organizavimas), neturėdama tokiai veiklai būtinos licencijos (leidimo), šiuo atveju Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo. Neturėdama kelionių organizatoriaus pažymėjimo, kaltinamoji G. B., atstovaudama MB ,,(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2015-08-07 iki 2016-08-16 pasirašė 29 turizmo paslaugų teikimo sutartis ir ėmėsi organizuoti 75 asmenims keliones į Turkiją, Arabų Emiratus, Egiptą, Dubajų, Austriją, Žaliojo Kyšulio salas, Kretą, Maljorką, Bulgariją. Kelionės organizavimo paslaugos kainos buvo po 1280, 1120, 3460, 1120, 3780, 1070, 9560, 9560, 2390, 950, 2460, 1100, 1280, 590, 590, 1810, 1195, 1396, 1396, 760, 760, 760, 1035, 1390, 2138, 1850, 2757, 844, 2700, 12890 eurus už atskiras keliones. Įvertinus kaltinamosios G. B. kaip kelionių agentūros MB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovės pasirašytų turizmo paslaugų teikimo sutarčių skaičių, parduotų kelionių kainą, asmenų, kuriems buvo organizuojamos kelionės, skaičių ir laikotarpį, per kurį buvo parduotos turizmo paslaugos, laikytina, kad kaltinamoji G. B. versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos – kelionių organizatoriaus veiklos, neturėdama kelionių organizatoriaus pažymėjimo. Kaltinamoji G. B. suvokė, kad neturėdama Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo, ji, atstovaudama MB ,,(duomenys neskelbtini)“, negali savarankiškai organizuoti ir pardavinėti kelionių organizavimo paslaugas, tačiau ji dangstėsi kelionių pardavimo agento veikla, nors ir suvokė, kad neturėdama tarpininkavimo sutarčių su kelionių organizatoriais, ji negali savarankiškai kaip kelionių pardavimo agentė organizuoti bei parduoti fizinių asmenų kelionių ar teikti jiems atskiras turizmo paslaugas.

Tokie kaltinamosios G. B. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo turto iššvaistymo dalykas yra kaltininkui patikėtas ar jo žinioje buvęs svetimas turtas ar turtinė teisė. Taigi šio nusikaltimo dalykas gali būti tiek svetimas turtas, tiek svetima turtinė teisė. Teismų praktikoje laikoma, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartyje Nr. 2K-192/2011, priimtoje turto iššvaistymo baudžiamojoje byloje, taip pat atkreiptas dėmesys į žalos nustatymo svarbą, be to išaiškinta, kad žalos konstatavimui neturi įtakos tai, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys jai atlyginti. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams – savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai). Turto iššvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymo atveju, esant tiesioginei tyčiai, kaltininkas supranta, kad neteisėtai neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas neteks turto, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai, suvokdamas tokį veikos pavojingumą ir numatydamas turtinę žalą, kaltininkas, nors ir nenori žalos atsiradimo, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti.

Šioje byloje nustatyta, kad 2015-08-25 iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus (po 610 eurų) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1220 eurų už T. S. kelionę į Bulgariją (4 t., b. l. 101). 2015-12-31 išrašyta PVM sąskaita faktūra, kad pardavėjas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą pirkėjui MB ,,(duomenys neskelbtini)“ už suteiktą paslaugą – T. S. kelionė į Bulgariją (5 t., b. l. 2). 2016-01-19 savanoriškų dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja J. A. pateikė 2015-07-31 Mokėjimo nurodymo Nr. 31 kopiją. Mokėjimo nurodymu Nr. 31 mokėtojas – G. A. 2015-07-31 pervedė 1120 eurų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (7 t., b. l. 3–6).

Kaltinamoji G. B. savo kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažino ir parodė, kad tai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. K. ir jos buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. B. klaida, nes jie pakeitė sąskaitos turinį ir tas pavardes surašė. Tos sąskaitos turinys buvo pakeistas, kai ji jau nevykdė jokios veiklos. Kaltinime nurodytus žmones T. S. ir G. A. prisimena, jie važiavo į Bulgariją per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuomet MB „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo įkurta. Tokius kaltinamosios parodymus paneigia byloje esantys duomenys, jog MB ,,(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2015-06-26. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugas MB ,,(duomenys neskelbtini)“ pradėjo teikti pasirašius 2015-11-30 sutartį. Taigi, 1220 eurų už T. S. kelionę į Bulgariją iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesti po MB ,,(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo ir iki to, kol MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pradėjo tvarkyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės I. K.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. A. parodė, kad 2015 metais, tikslios datos neprisimena, jos dukra G. A. su savo draugu T. S. planavo kelionę į Bulgariją. Ji galėjo apmokėti šią kelionę (6 t., b. l. 189). O kaip matyti iš 2015-07-31 mokėjimo nurodymo, pinigai (1120 eurų) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už G. A., tikėtina, ir jos draugo T. S., kelionę į Bulgariją, pervesti po MB ,,(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo.

Byloje nėra duomenų, kad T. S. 1220 eurų už kelionę į Bulgariją būtų sumokėjęs MB ,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat nėra jokio susitarimo (žodinio ar raštiško) tarp T. S. ir MB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl kelionės į Bulgariją pirkimo-pardavimo. Tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad per du kartus (po 610 eurų) į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesta 1220 eurų už T. S. kelionę į Bulgariją. Tai reiškia, kad G. B., kurios žinioje einamų pareigų pagrindu buvo MB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas, 2015-08-25 iššvaistė bendrijos turtą – 1048,88 eurus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad kaltinamuoju aktu G. B. buvo kaltinama iššvaisčiusi MB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą – 1220 eurų, padarydama MB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1220 eurų žalą. Tačiau iššvaistyto turto ir padarytos žalos dydis tikslinamas, atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grąžino MB ,,(duomenys neskelbtini)“ 171,12 eurą, todėl (1220-171,12), G. B. iššvaistė MB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą – 1048,88 ir padarė MB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1048,88 eurų žalą.

Vertinant kaltinamosios G. B. kaltės formą, pripažįstama, kad G. B. veikė netiesiogine tyčia, nes ji žinojo, kad T. S. nemokėjo MB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigų už jo kelionę į Bulgariją, suprato, kad pervesdama pinigus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už T. S. kelionę į Bulgariją, padarys žalą MB ,,(duomenys neskelbtini)“, nors ir nenori žalos atsiradimo, tačiau sąmoningai leido jai kilti. Iš esmės kaltinamoji G. B., kuri buvo vienintelė MB ,,(duomenys neskelbtini)“ steigėja ir narė, žalą padarė sau pačiai, tačiau traukiant G. B. baudžiamojon atsakomybėn yra reikšminga tai, kad tiriamuoju laikotarpiu G. B., atstovaudama MB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo kreditorių, su kuriais buvo neatsiskaičiusi už neįvykusias keliones. Iššvaistydama MB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, kaltinamoji mažino galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais.

Atsižvelgiant į iššvaistyto turto vertę (1048,88 eurai), kuris yra didesnis negu 5 MGL, tačiau mažesnis negu 250 MGL, kaltinamosios G. B. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje.

BK 184 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Šiuo atveju kaltinimas G. B. buvo pareikštas prokuroro reikalavimu. Gynybos argumentas, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ tokiu atveju turėjo teisę į tinkamą atstovavimą ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi kaltinamoji G. B. buvo ir yra vienintelė MB ,,(duomenys neskelbtini)“ narė, kuri prima sprendimus, susijusius su mažosios bendrijos valdymu.

Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule, o 3 dalyje – nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule.

Kaltinamosios G. B. gynyba akcentavo, kad šioje byloje tarp kaltinamosios ir nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų susiklostė civiliniai santykiai, kildinami iš turizmo paslaugų sutarčių. Teismas pažymi, kad priimant nuosprendį šioje byloje ir atskleidžiant objektyviuosius bei subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius, remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika sukčiavimo bylose.

Svetimas, tai yra, kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, tai yra, sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–454/2012; 2K-462-2013).

Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie pirkėjo asmenybę ar jo turtą. Tačiau apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004). Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį svarbu, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju būtų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001; 2K-387-2008).

Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–507/2012). Esant civiliniams santykiams, apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas, jau pasirašydamas sutartį visai neketina vykdyti susitarimo, nors kitą sutarties šalį įtikinėja priešingai ir daro veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą ar kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Toks asmens savo tikrų ketinimų nutylėjimas ir kitai šaliai neteisingų duomenų apie turtinę padėtį pateikimas, nesant realios galimybės gražinti skolą, ar kiti veiksmai, imituojantys sutarties vykdymą, yra kitos sutarties šalies apgaulė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014)

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-545/2012, 2K-161/2013).

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tik vertinant įrodymų visumą, o ne pavienius įrodymus pagal atskiras nusikalstamas veikas, galima atskleisti objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius ir kaltinamosios tyčią užvaldyti svetimą turtą apgaule. Į bylą yra pateiktos turizmo paslaugų sutartys, taip pat ir neprotestuotini paprastieji vekseliai, kas liudytų, jog tarp šių dokumentų šalių yra susiklostę civiliniai santykiai, tačiau įvertinus kaltinamosios G. B. įsipareigojimų mastus, jų intensyvumą ir esminės informacijos nuslėpimą nuo nukentėjusiųjų apie jos atstovaujamos MB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansines galimybes finansiškai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus, kaltinamosios veiksmai vertintini ne kaip kilę iš civilinio delikto, o turintys aiškius nusikaltimo sudėties požymius, kas leidžia ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne tik remiantis kaltinamosios parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusieji S. R., D. D., E. T., D. E., G. G., D. P., S. S., liudytojai D. D., R. T. patvirtino, kad nusprendę kreiptis dėl kelionės organizavimo, G. B. pasitikėjo, kadangi keliavo ne pirmą kartą ir ankstesnės kelionės įvykdavo sklandžiai. Nukentėjusieji G. K., V. J., S. K., G. G., V. K., V. V., D. Ū., G. A. patvirtino, kad G. B. iš anksčiau nepažinojo, jos paslaugomis nesinaudojo, tačiau pasitikėjo draugų, pažįstamų atsiliepimais apie ankstesnes G. B. organizuotas keliones. Dalis nukentėjusiųjų naudojosi jos teikiamomis paslaugomis, kai ji dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, po to jie sužinojo, kad G. B. įkūrė savo įmonę MB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju pasitikėjimą nukentėjusiesiems kėlė būtent G. B., o ne įmonės, kurioms ji atstovavo. Tačiau, kaip jau ir buvo minėta, piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo padarymo būdas, tai yra tik apgaulės dalis. Ištyrus įrodymus teisiamajame posėdyje nustatyta, kad G. B. naudojama apgaulė, siekiant užvaldyti svetimą turtą, buvo tai, kad pasirašydama turizmo paslaugų teikimo sutartis su klientais, ji žinojo, kad sutartyje aptartų sąlygų ir prisiimtų įpareigojimų suorganizuoti keliones, ji nebus pajėgi įgyvendinti, nors kitą sutarties šalį įtikinėjo priešingai. Ji nutylėjo apie jos atstovaujamos MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sunkią finansinę padėtį. Kad tiriamuoju laikotarpiu (2015-06-26 – 2016-10-11) MB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių problemų, teisiamajame posėdyje pripažino ir pati kaltinamoji. Be to, ji nuslėpė nuo nukentėjusiųjų esminę informaciją apie tai, kad jos vadovaujama MB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturi Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo, dėl ko jos atstovaudama MB ,,(duomenys neskelbtini)“ negali savarankiškai organizuoti ir pardavinėti kelionių organizavimo paslaugas, o dangstydamasi kelionių pardavimo agento veikla, neinformavo klientų, kad neturi susitarimo su kelionių organizatoriais dėl jų kelionių pardavimo.

Nukentėjusieji pasijuto apgauti tada, kai sumokėjo pinigus, o kaltinamoji G. B. neįvykdė turizmo paslaugų sutartyse nurodyto įsipareigojimo suorganizuoti kelionę ir negrąžino jiems už kelionę sumokėtų pinigų. Pažymėtina, kad iš tiesų tarp kaltinamosios ir nukentėjusiųjų buvo susitarimas, įformintas turizmo paslaugų sutartimis, iš kaltinamosios pusės tokias paslaugas teikti, o iš nukentėjusiųjų – jas pirkti, kas suprantama kaip civilinių santykių reguliavimo sritis. Tačiau jeigu paslaugos teikėjas pakeičia sutarties sąlygas, o paslaugos gavėjas nesutinka jas keisti, taip pat tais atvejais, kai paslaugos teikėjas neįvykdo sutarties sąlygų, paslaugos gavėjas turi teisę reikalauti grąžinti už paslaugą sumokėtus pinigus. Šioje byloje nustatyta, kad buvo atvejų, kuomet kaltinamosios G. B. atstovaujama MB ,,(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė šalių sudarytą sutartį ir dėl to 2015-12-24 buvo pasirašyti susitarimai su S. R., J. K., 2015-12-22 – su S. S. nutraukti turizmo paslaugų sutartį, MB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojant nedelsiant klientui grąžinti už kelionę sumokėtus pinigus, tačiau pinigų negrąžino, su S. R. ir G. K. pasirašė vekselius, kaip įsipareigojimą grąžinti skolą. Ir nors minimais atvejais kaltinamoji bandė su paslaugos gavėjais susiklosčiusius santykius spręsti civiline tvarka, tačiau vertinant jos veiksmus pažymėtina, kad turizmo paslaugų sutarties sąlygų neįvykdymas nebuvo pavieniai atvejai. Būtina atsižvelgti į jos įsipareigojimų skaičių, intervalą, nukentėjusiųjų skaičių, jiems padarytos žalos dydžius. Be to, kaltinamoji G. B. melavo nukentėjusiesiems, kad yra užsakyti ir nupirkti skrydžio bilietais, viešbutis, tačiau paaiškėjo, kad skrydžio bilietai nupirkti tik 6 asmenims iš keliavusių 14, kad viešbutis tik rezervuotas, o ne apmokėtas. Melavo, kad keliones organizuoja per kelionių organizatorius ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“, nors su ,,(duomenys neskelbtini)“ susitarimo iš viso nebuvo pasirašiusi, o su ,,(duomenys neskelbtini)“ nutraukusi dar 2015-10-12. Kaltinamoji nukentėjusiesiems prieš kelionę nepateikdavo visų kelionės dokumentų, žadėdama atsiųsti juos vėliau elektroniniu paštu. Svarbiausia, kad neįvykdžiusi turizmo paslaugų sutartyje numatytų sąlygų ir dėl nukentėjusiesiems pareikalavus grąžinti jiems už kelionę sumokėtus pinigus, ji jų negrąžino. Kaltinamosios G. B. parodymai, kad dalies įsipareigojimų ji negalėjo įvykdyti nustatytu laiku dėl sistemos sutrikimų užsakant skrydžio bilietus ar rezervuojant viešbučius, nepaneigia jos kaltės sukčiavus, kadangi ji negrąžino klientams už keliones sumokėtų pinigų. Tokie veiksmai rodo kaltinamosios G. B. tyčią apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, nes ji žinojo, kad neturi teisės teikti turizmo paslaugas kaip kelionių organizatorius, suvokė, kad jos atstovaujama MB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebus pajėgi įvykdyti susitarimų dėl turizmo paslaugų teikimo, tačiau meluodama ir nuslėpdama esminę informaciją, ji paėmė iš nukentėjusiųjų pinigus, padarydama jiems turtinę žalą.

Atsižvelgiant į apgaulės būdu užvaldyto turto vertę, kaltinamosios G. B. veika kvalifikuojama kaip baigti nusikaltimai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (tais atvejais, kai užvaldyto turto vertė nesiekia 250 MGL, bet viršija 5 MGL dydžio sumą), pagal 182 straipsnio 2 dalį (tais atvejais, kai užvaldyto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą) ir pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (kai užvaldyto turto vertė yra didesnė negu 3 MGL, bet mažesnė negu 5 MGL). 1 MGL nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 37,66 eurai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamosios G. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę G. B., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė tris sunkius, du apysunkius, penkis nesunkius nusikaltimus, vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikdama tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, padarytos siekiant finansinės naudos, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos dydžius. Vertinant G. B. asmenybę pažymėtina, kad ji teisiama pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas negauta, vieną kartą buvo patraukta administracinėn atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, administracinė nuobauda nebegalioja. Kaltinamoji yra sukūrusi šeimą, augina tris mažamečius vaikus, šiuo metu yra vaiko auginimo iki 3 metų atostogose (iki 2021-01-08). Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, į tai, kad G. B. teisiama pirmą kartą, teismas sprendžia, jog už apysunkių, nesunkių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo padarymą jai skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, BK 184 straipsnio 1 dalies, 202 straipsnio 1 dalies, 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, už sunkių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą – laisvės atėmimo bausmė.

Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę (BK 63 str. 1 d.). Skirdamas galutinę subendrintą bausmę teismas pasirenka bendrinimo tvarką įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę G. B., teismas atsižvelgia į tai, kad dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą (sunkūs ir nesunkūs nusikaltimai bei baudžiamasis nusižengimas), o kitos (sunkūs ir apysunkiai nusikaltimai) iš dalies sudedamos. Dalį paskirtų bausmių subendrinus apėmimo būdu (griežtesnė bausmė apima švelnesnes) ir dalį iš dalies sudedant (prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės), G. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas.

Tačiau įvertinus, jog nuo tiriamojo laikotarpio (2015-06-26 – 2016-10-11) iki šios dienos G. B. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, laikytina, kad jos asmenybė prarado tą pavojingumą, koks buvo nusikalstamų veikų padarymo metu, be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji augina tris mažamečius vaikus, gimusius: 2010-08-07, 2016-02-01 ir 2018-01-08, darytina išvada, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės uždaviniai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šiuo nuosprendžiu konstatuotas nusikalstamas veikas G. B. padarė laikotarpiu nuo 2015-06-26 iki 2016-10-11. Minimu laikotarpiu BK 75 straipsnio 1 dalis (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06) (TAR, 2015, Nr. 2015-04087) numatė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams ir už tyčinį sunkų nusikaltimą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, G. B. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; pradėti dirbti.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 2 d.).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajai G. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo.

Civiliniai ieškiniai

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. A. byloje pareiškė 1800 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 112). Nukentėjusysis tokio dydžio turtinę žalą patyrė 2016-09-08 sumokėdamas į G. B. nurodytą MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 1875 eurus už kelionę į Turkiją, ką patvirtina MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašas (4 t., b. l. 97). Žadėtų turizmo paslaugų G. B. nesuteikė, sumokėtų pinigų nukentėjusiajam negrąžino. Kadangi turtinė žala nukentėjusiajam atsirado dėl nusikalstamų G. B., kuri veikė MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, veiksmų, jai ir MB ,,(duomenys neskelbtini)“ kyla solidari atsakomybė žalą atlyginti. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas banko sąskaitos išrašu (nukentėjusysis prašo atlyginti mažesnę sumą negu sumokėjo į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą), todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. E. byloje pareiškė 450 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 99). Nukentėjusysis tokio dydžio turtinę žalą patyrė 2016-01-23 sumokėdamas 450 eurų į G. B. (buvusi pavardė V.) nurodytą sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) rezervavimo mokestį už kelionę į Kretą, ką patvirtina mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 148). Pasitikrinęs per kelionių organizatorius ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ ir sužinojęs, kad jo kelionė nėra užsakyta, supratęs, kad gali būti apgautas, kreipėsi į G. B., kad kelionė būtų atšaukta ir jam grąžintų pinigus, tačiau pinigų G. B. negrąžino. Kadangi turtinė žala nukentėjusiajam atsirado dėl nusikalstamų G. B. veiksmų, jai kyla pareiga žalą atlyginti. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas mokėjimo nurodymu, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. byloje pareiškė 7349 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 32), kurį teisme tikslino, prašydamas iš G. B. priteisti 1071,17 eurą turtinei ir 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti (9 t., b. l. 143–144). Nukentėjusysis tokio dydžio turtinę žalą patyrė sumokėdamas G. B. 1095 eurus už kelionės į Turkiją organizavimą, tačiau papildomai dar 159,93 eurų pats sumokėdamas už nakvynę viešbutyje, 60 eurų už skrydžio bilietą atgal į Lietuvą, turėjo 104,27 eurų išlaidų už ryšio paslaugas, skambindamas iš Turkijos į Lietuvą aiškintis kelionės organizavimo aplinkybes. Iš G. B. sumokėtų 1095 eurų už kelionės organizavimą, jam buvo suteikta tik 107,50 eurų vertės nakvynė viešbutyje, sumokėta 50,86 eurų už viešbučio keitimą kelionės planavimo metu, be to, pradėjus ikiteisminį tyrimą, G. B. jam grąžino 189,67 eurus (1095 – 107,50 – 50,86 – 189,67 = 746,97 eurai. 746,97 + 159, 93 + 60 + 104,27 = 1071,17 eurų). Kadangi turtinė žala nukentėjusiajam atsirado dėl nusikalstamų G. B. veiksmų, jai ir jos atstovaujamai MB ,,(duomenys neskelbtini)“ kyla solidari atsakomybė žalą atlyginti. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas mokėjimo pavedimais, pinigų priėmimo kvitais, išrašais, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 730, 47 eurų turtinės ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (9 t., b. l. 92–93). Nukentėjusioji tokio dydžio turtinę žalą patyrė sumokėdama G. B. 1095 eurus už kelionės į Turkiją organizavimą. Iš G. B. sumokėtų 1095 eurų už kelionės organizavimą, jai buvo suteikta tik 107,50 eurų vertės nakvynė viešbutyje, nupirktas 296,47 eurų vertės skrydžio bilietas iš Lietuvos į Turkiją, sumokėta 50,86 eurų už viešbučio keitimą kelionės planavimo metu, be to, pradėjus ikiteisminį tyrimą, G. B. jai grąžino 129,63 eurus (1095 – 107,50 – 296,47 – 50,86 – 129,63 = 510,54 eurų). Dėl netinkamai suorganizuotos kelionės ji turėjo papildomų išlaidų: 159,93 už nakvynę viešbutyje ir 60 eurų už skrydžio bilietą iš Turkijos į Lietuvą (510,54 + 159,93 + 60 = 730,47 eurų). Kadangi turtinė žala nukentėjusiajai atsirado dėl nusikalstamų G. B. veiksmų, jai ir jos atstovaujamai MB ,,(duomenys neskelbtini)“ kyla solidari atsakomybė žalą atlyginti. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas mokėjimo pavedimais, pinigų priėmimo kvitais, išrašais, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji L. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 730,47 eurų turtinės ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (9 t., b. l. 109–110). Nukentėjusioji tokio dydžio turtinę žalą patyrė sumokėdama G. B. 1095 eurus už kelionės į Turkiją organizavimą. Iš G. B. sumokėtų 1095 eurų už kelionės organizavimą, jai buvo suteikta tik 107,50 eurų vertės nakvynė viešbutyje, nupirktas 296,47 eurų vertės skrydžio bilietas iš Lietuvos į Turkiją, sumokėta 50,86 eurų už viešbučio keitimą kelionės planavimo metu, be to, pradėjus ikiteisminį tyrimą, G. B. jai grąžino 129,63 eurus (1095 – 107,50 – 296,47 – 50,86 – 129,63 = 510,54 eurų). Dėl netinkamai suorganizuotos kelionės ji turėjo papildomų išlaidų: 159,93 už nakvynę viešbutyje ir 60 eurų už skrydžio bilietą iš Turkijos į Lietuvą (510,54 + 159,93 + 60 = 730,47 eurų). Kadangi turtinė žala nukentėjusiajai atsirado dėl nusikalstamų G. B. veiksmų, jai ir jos atstovaujamai MB ,,(duomenys neskelbtini)“ kyla solidari atsakomybė žalą atlyginti. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas mokėjimo pavedimais, pinigų priėmimo kvitais, išrašais, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. P. byloje pareiškė 1335 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 65–66; 9 t., b. l. 65). Nukentėjusioji tokio dydžio žalą patyrė 2016-07-26 pervesdama G. B. 1335 eurų avansą už kelionę į Žaliojo kyšulio salas. Gavus turizmo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nesutiko su maitinimo tipu, todėl sutarties dėl kelionės organizavimo nepasirašė, be to, viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie kitus turistus, nukentėjusius nuo MB ,,(duomenys neskelbtini)“, paprašė sutartį nutraukti ir grąžinti jai sumokėtą avansinę įmoką, tačiau pinigų G. B. jai negrąžino. Kadangi turtinė žala nukentėjusiajai atsirado dėl nusikalstamų G. B. veiksmų, jai ir jos atstovaujamai MB „(duomenys neskelbtini)“ kyla solidari atsakomybė žalą atlyginti. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas mokėjimo pavedimais, pinigų priėmimo kvitais, išrašais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. bei civilinė ieškovė V. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1396,14 eurų turtinės ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (9 t., b. l. 74–75). Civiliniai ieškovai tokio dydžio turtinę žalą patyrė sumokėdami G. B. 2330 eurų už kelionės į Turkiją organizavimą. Iš G. B. sumokėtų 2330 eurų už kelionės organizavimą, jiems buvo suteikta tik 215 eurų vertės nakvynė viešbutyje, nupirkti trys po 296,47 eurų vertės skrydžio bilietai iš Lietuvos į Turkiją, sumokėta 101,71 euras už viešbučio keitimą kelionės planavimo metu, be to, pradėjus ikiteisminį tyrimą, G. B. jiems grąžino 227,59 eurus. (2330 – 215 – 296,47x3 –101,71 – 227,59 = 896,29 eurų). Dėl netinkamai suorganizuotos kelionės ji turėjo papildomų išlaidų: 319,85 už nakvynę viešbutyje ir 180 eurų už 3 skrydžio bilietus iš Turkijos į Lietuvą (896,29 + 319,85 + 180 = 1396,14 eurai). Kadangi turtinė žala civiliniams ieškovams atsirado dėl nusikalstamų G. B. veiksmų, jai ir jos atstovaujamai MB ,,(duomenys neskelbtini)“ kyla solidari atsakomybė žalą atlyginti. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas mokėjimo pavedimais, pinigų priėmimo kvitais, išrašais, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 966,90 eurų turtinės ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (9 t., b. l. 92–93). Nukentėjusioji tokio dydžio turtinę žalą patyrė sumokėdama G. B. 1095 eurus už kelionės į Turkiją organizavimą. Iš G. B. sumokėtų 1095 eurų už kelionės organizavimą, jai buvo suteikta tik 107,50 eurų vertės nakvynė viešbutyje, sumokėta 50,86 eurų už viešbučio keitimą kelionės planavimo metu, be to, pradėjus ikiteisminį tyrimą, G. B. jai grąžino 189,67 eurus (1095 – 107,50 – 50,86 – 189,67 = 746,97 eurų). Dėl netinkamai suorganizuotos kelionės ji turėjo papildomų išlaidų: 159,93 už nakvynę viešbutyje ir 60 eurų už skrydžio bilietą iš Turkijos į Lietuvą (746,97 + 159,93 + 60 = 966,90 eurų). Kadangi turtinė žala nukentėjusiajai atsirado dėl nusikalstamų G. B. veiksmų, jai ir jos atstovaujamai MB ,,(duomenys neskelbtini)“ kyla solidari atsakomybė žalą atlyginti. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas mokėjimo pavedimais, pinigų priėmimo kvitais, išrašais, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. T. ir civilinė ieškovė R. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4569 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (9 t., b. l. 164–165). Civiliniai ieškovai tokio dydžio turtinę žalą patyrė sumokėdami G. B. 2700 eurų už kelionės į Turkiją organizavimą. Tačiau nuskridus į Turkiją, paaiškėjo, kad jiems buvo užsakyta ir apmokėta tik viena para viešbutyje, todėl patiems teko susimokėti ir už gyvenimą viešbutyje ir už skrydžio bilietus atgal iš Turkijos į Lietuvą. Iš G. B. sumokėtų 2700 eurų, jiems grąžino 1320 eurų, skola 1380 erų (2700 – 1320 = 1380 eurų). Dėl netinkamai suorganizuotos kelionės jie turėjo papildomų išlaidų: 1540 už gyvenimą viešbutyje ,,Royal Adam&Eva, 840 eurų už gyvenimą viešbutyje ,,Rixos, 759 eurų už skrydžio bilietus iš Turkijos į Lietuvą, 50 eurų taksi paslaugos (1540 + 840 + 759 + 50 = 3189 eurai + 1380 eurų = 4569 eurai). Kadangi turtinė žala civiliniams ieškovams atsirado dėl nusikalstamų G. B. veiksmų, jai ir jos atstovaujamai MB ,,(duomenys neskelbtini)“ kyla solidari atsakomybė žalą atlyginti. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas mokėjimo pavedimais, pinigų priėmimo kvitais, išrašais, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. B., R. V., V. V., A. G., G. G., V. K., E. T., R. T. supratę, kad kaltinamoji G. B., įsipareigojusi suteikti jiems turizmo paslaugą – suorganizuoti kelionę į Turkiją – savo įsipareigojimo neįvykdė ir juos apgavo, patyrė neigiamus išgyvenimus. Buvo sugadintos jų ilgai planuotos atostogos, jie taupė pinigus kelionei ir turėjo didelių lūkesčių keliauti, pailsėti. Už jų iš anksto už kelionę sumokėtus pinigus jie žadėtų turizmo paslaugų negavo, maža to, būdami svetimoje šalyje (Turkijoje) jie turėjo rasti lėšų patys susimokėti už viešbutį, už skrydžio atgal bilietus, rūpintis, kad jiems būtų suteiktas apgyvendinimas ir jų parvežimas atgal į Lietuvą. Vietoj planuoto poilsio Turkijoje jų laukė rūpesčiai, stresas ir nerimas dėl tolimesnės kelionės eigos. V. V. ir R. V. kelionė į Turkiją buvo jų povestuvinė kelionė ir turėjo itin didelių lūkesčių iš tokios kelionės, tačiau dėl G. B. neįvykdytų įsipareigojimų, jie patyrė tik neigiamus išgyvenimus. Šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad G. B. nebuvo geranoriška ir atvira sprendžiant atsiradusias problemas, priešingai, keliautojams melavo, kad viešbutis yra užsakytas, kad už jų pačių pirktus skrydžio bilietus ji sumokės, kai tik jie nuskris į Turkiją, ramino juos pažadais, žinodama, kad neturi realios galimybės įgyvendinti savo įsipareigojimus. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai neturtinę žalą įvertino kiekvienas po 1500 eurų. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padaryta dėl tyčinių kaltinamosios veiksmų, be to, siekdamas priešingų interesų pusiausvyros, teismas privalo atsižvelgti ir į kaltinamosios padėtį, nustatyta, kad ji augina tris mažamečius vaikus, šiuo metu yra vaiko iki 3 metų auginimo atostogose, tačiau ji yra darbingo amžiaus asmuo. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, L. B., R. V., V. V., A. G., G. G., V. K., E. T., R. T. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies.

Proceso išlaidos

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. T. ir civilinė ieškovė R. T. prašė teismo iš kaltinamosios G. B. priteisti jų turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti, padedant paruošti civilinio ieškinio pareiškimą, į bylą pateikė teisinių paslaugų sutartį, pasirašytą su advokate D. Č. ir pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindžiantį, kad E. T. advokatei D. Č. sumokėjo 400 eurų (9 t., b. l. 165–166). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad advokatei D. Č. civiliniams ieškovams E. T. ir R. T. padėjo paruošti civilinį ieškinį laikytina, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydį pagrindžia pinigų priėmimo kvitas bei toks dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, kad kaltinamoji yra darbingo amžiaus, jos išieškotinos iš kaltinamosios G. B. (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai: 2 segtuvai 461 lapas; 1 segtuvas 89 lapai; 1 segtuvas 249 lapai; 1 segtuvas 118 lapų; 1 segtuvas 107 lapai, saugomi Kauno apskrities VPK KP ENTV pagal 2019-04-02 kvitą serija BBB Nr. 022726 (5 t., b. l. 149), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini MB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 182 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 182 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmes:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl D. E. turto užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl S. S. turto užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl D. P. turto užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl E. T. turto užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl S. R. didelės vertės turto užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl G. K. didelės vertės turto užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl D. D., A. G., V. J., S. K., G. A. didelės vertės turto užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl D. Ū. nedidelės vertės turto užvaldymo sukčiavimo būdu) – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

pagal BK 184 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, skirti subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant G. B.:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu;

- per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atveju į paskirtą bausmę įskaičiuoti G. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-09-28 15.10 val. iki 2016-09-29 13.30 val. (vieną parą).

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendžio vykdymą – panaikinti.

G. A. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš G. B. ir MB ,,(duomenys neskelbtini)“ solidariai 1800 eurų turtinei žalai atlyginti G. A. naudai.

D. E. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš G. B. 450 eurų turtinei žalai atlyginti D. E. naudai.

A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. B. ir MB ,,(duomenys neskelbtini)“ solidariai 1071,17 eurą turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti A. G. naudai. Kitoje dalyje A. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

G. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. B. ir MB ,,(duomenys neskelbtini)“ solidariai 730,47 eurų turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti G. G. naudai. Kitoje dalyje G. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. B. ir MB ,,(duomenys neskelbtini)“ solidariai 966,90 eurus turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti V. K. naudai. Kitoje dalyje V. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

D. P. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš G. B. ir MB ,,(duomenys neskelbtini)“ solidariai 1335 eurus turtinei žalai atlyginti D. P. naudai.

L. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. B. ir MB ,,(duomenys neskelbtini)“ solidariai 730,47 eurų turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti L. B. baudai. Kitoje dalyje L. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

R. V. ir V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. B. ir MB ,,(duomenys neskelbtini)“ solidariai lygiomis dalimis 1396,14 eurus turtinei ir 600 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje R. V. ir V. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

R. T. ir E. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. B. ir MB ,,(duomenys neskelbtini)“ solidariai lygiomis dalimis 4569 eurų turtinei ir 600 eurų neturtinei žalai atlyginti R. T. ir E. T. naudai. Kitoje dalyje R. T. ir E. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš G. B. išieškoti 400 eurų lygiomis dalimis E. T. ir R. T. naudai už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus: 2 segtuvai 461 lapas; 1 segtuvas 89 lapai; 1 segtuvas 249 lapai; 1 segtuvas 118 lapų; 1 segtuvas 107 lapai, priduotus saugoti Kauno apskrities VPK KP ENTV pagal 2019-04-02 Kvitą serija BBB Nr. 02272, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti MB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Lina Lesinskienė