- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-03
- Bylos Nr.
- e2A-22-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01539-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Tomas Romeika, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- T. D.
- Ieškovas
- O. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3265-722/2021, pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui T. D. dėl teismo leidimo išvežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę išdavimo, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), ir atsakovo T. D. priešieškinį ieškovei O. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ieškovės O. K. įpareigojimo sudaryti nuolatinio ugdymo paslaugų teikimo sutartį pagal dukters gyvenamąją vietą su pradinio ugdymo įstaiga dėl dukros E. D. mokymosi joje, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo išduoti leidimą jai išsivežti nepilnametį vaiką E. D. nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, padidinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi priteistą nepilnametei dukrai išlaikymą iš atsakovo – priteisti iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki dukters pilnametystės ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas T. D. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškovės ieškiniu nesutinka. Atsakovas teigė, kad ieškovė nurodo teismui nepagrįstas ir su teisingumu, teisėtumu bei sąžiningumu nesuderinamas aplinkybes, savo vertinimus bei prioritetus. Ieškovė, išveždama dukrą nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), negavo rašytinio atsakovo sutikimo, įvykdė vaiko grobimą civiliniu aspektu. 2020 m. birželio 30 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo (duomenys neskelbtini) skyrius nusprendė nedelsiant dukrą grąžinti į Lietuvą, perduodant ją tėvui. Toks ieškovės elgesys nepilnametės dukters atžvilgiu yra neteisėtas ir netoleruotinas. Aplinkybė, kad dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina, neturi teisinio pagrindo leisti motinai pakeisti vaiko gyvenamosios vietos valstybę be kito tėvo sutikimo.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kurio dalyką 2021 m. gegužės 27 d. pareiškimu ir 2021 m. liepos 21 d. žodiniu pareiškimu teismo posėdyje pakeitė, prašė teismo: 1) pakeisti 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatytą šalių dukters gyvenamąją vietą bei nustatyti ją su atsakovu; 2) priteisti šalių dukters naudai išlaikymą iš ieškovės po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 3) nustatyti ieškovės bendravimo su dukra tvarką: ieškovė su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 18 val., taip pat su ja bendrauja internetu vaizdo konferencijų būdu kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 17–19 valandomis. Ieškovei gyvenant Lietuvoje, nustatyti šalių bendravimo su jų dukra tvarką, vadovaujantis 50:50 procentų praleidžiamo su vaiku laiko principu, nustatant galimybę šalims bendrauti su vaiku kas antrą savaitę, ieškovei pasiimant dukrą iš atsakovo gyvenamosios vietos kas antro sekmadienio 18 val. ir grąžinant atsakovui į jo gyvenamąją vietą sekančio sekmadienio 18 val.; 4) įpareigoti ieškovę nepažeisti dukters teisių ir interesų, bei užtikrinant jos teisę į tinkamą švietimą, ugdymą ir mokslą, įpareigoti ieškovę per 7 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos sudaryti nuolatinio ugdymo paslaugų teikimo sutartį pagal dukters gyvenamąją vietą su pradinio ugdymo įstaiga dėl dukters mokymosi joje. Teismo sprendimą šioje dalyje leisti vykdyti skubiai.
Atsiliepimas
4. Ieškovė O. K. pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį ir prašė jį atmesti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir neatsakingai. Atsakovas nuo 2015 m. balandžio 2 d. neginčijo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nenurodė, kodėl dukra turėtų gyventi su juo, kaip bus užtikrinami geriausi vaiko interesai. Psichologė 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) norėtų gyventi (duomenys neskelbtini) su mama ir jos vyru (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir dukters yra ypatingai artimi santykiai. Teismas 2015 metais priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad dukros interesus geriausiai atitiks gyvenimas su mama. Dukra nori gyventi su mama, nenori gyventi Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) dukrai sudarytos geriausios gyvenimo ir visapusiško vystymosi sąlygos. Ieškovė rūpinasi, kad atsakovas su dukra galėtų bendrauti maksimaliai, nuolat ragina kalbėtis telefonu. Vasaros atostogų metu parvyks į Lietuvą. Taip pat ieškovė kviečia atsakovą atvykti į jų miestą, kur galėtų praleisti daug laiko su dukra, tam sudarytų visas sąlygas. Atsiliepime į atsakovo priešieškinio dalyko pakeitimo pareiškimą ieškovė nurodė, kad su juo nesutinka, kadangi atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka neatitiks geriausių vaiko interesų. Atsakovo bendravimo su dukra grafikas niekada nebuvo 50:50 procentų principu. Mergaitei tai būtų per daug intensyvus bendravimas, nes jos gyvenamoji vieta nustatyta su motina, vaikas yra išreiškęs norą gyventi su motina, jis turi žinoti savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Įstatymas nenustato privalomosios gyvenamosios vietos, todėl nesuprantama kaip būtų įgyvendintas teismo sprendimas tenkinant atsakovo reikalavimo dalį įpareigoti motiną per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo sudaryti nuolatinio ugdymo paslaugų teikimo sutartį su (duomenys neskelbtini) įsteigta ir veikiančia pradinio ugdymo įstaiga. Atsakovas prašė leisti teismo sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai, tačiau įstatymas to nenumato.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 16 d. teismui pateiktoje išvadoje Nr. 4SD-5542 nurodė, kad neturi duomenų, jog ieškovė ar atsakovas netinkamai vykdytų pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Vaiko teisių pažeidimų fiksuota nebuvo. Atsakovas nedavė sutikimo išvežti dukrą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, ką patvirtina jo veiksmai, kuriais jis inicijavo procedūrą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl Tarptautinio vaikų gobimo civiliniu aspektu. Atsakovo bute sudarytos visos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti. Skyrius neturi duomenų apie mergaitės gyvenimo ir buities sąlygas B. K.. Skyrius pritarė, kad nepilnametei šalių dukrai būtų padidintas ieškovės prašomas materialinis išlaikymas ir maksimali tėvo bendravimo su vaiku tvarka. 2021 m. vasario 2 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija patvirtina, kad tarnyba, ryšium su atsakovo ir jo dukters kelione į Lietuvą 2021 m. sausio 22 d., užbaigė jo prašymo pagal Hagos konvenciją nagrinėjimą. Institucija 2021 m. liepos 1 d. išvadoje Nr. 4SD-3247 nurodė, kad atsakovo bute sudarytos visos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti. Skyrius nurodė, kad neturi pakankamai duomenų spręsti, jog yra iš esmės pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ieškove, kas sudarytų pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą. Skyriaus vertinimu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, jo prašoma iš ieškovės nepilnametei dukrai išlaikymo suma atitinka vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti vaiko poreikius. Atsakovo alternatyvaus priešieškinio reikalavimas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką 50:50 principu reikštų dviejų vaiko gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą. Šalių gyvenamosios vietos skirtingos, todėl vaikui kas antrą savaitę tektų kilnotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, taigi, nebūtų užtikrintas stabilumas. Tėvai turėtų dalintis po lygiai su vaiku leidžiamų savaitgalių, švenčių dienų ir vaiko atostogų laiką, o darbo dienas – taip, kad nebūtų pakenkta normaliam vaiko dienos režimui. Jeigu nebus duotas teismo leidimas išvežti mergaitę nuolat gyventi į užsienio valstybę, vaikas galėtų lankyti mokyklą Lietuvoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė išduoti leidimą ieškovei išsivežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Teismas nusprendė pakeisti atsakovo nepilnametei dukrai mokamą 145 Eur materialinį išlaikymą į materialinį išlaikymą po 220 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2020 m. rugsėjo 28 d. iki dukters pilnametystės. Teismas nustatė atsakovo bendravimo su dukra tvarką : 1) ieškovei prieš 3 mėnesius pranešus atsakovui apie nepilnametės dukters grįžimo į Lietuvą laiką Kalėdinių ir vasaros atostogų metu ir buvimo Lietuvoje laikotarpį, atsakovas bendrauja su dukterimi pusę jos buvimo Lietuvoje laiko, pasiimdamas dukrą kitą dieną po jos grįžimo į Lietuvą iš jos gyvenamosios ar kitos su ieškove sutartos vietos 10 val. ir, praėjus pusei nurodyto grįžimo laiko, grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją ar kitą su ieškove sutartą vietą 19 val. Per buvimo su vaiku laikotarpį, atsakovas įpareigojamas pristatyti vaiką į gydymo įstaigas ir kitas veiklas, kurios buvo suplanuotos nurodytu laikotarpiu, ir iš jų vaiką pasiimti; 2) atsakovui prieš 3 mėnesius pranešus ieškovei apie savo atvykimo į (duomenys neskelbtini) laiką ir buvimo (duomenys neskelbtini) laikotarpį, atsakovas bendrauja su dukterimi savo buvimo (duomenys neskelbtini) metu, kiekvieną dieną pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos su ieškove sutartos vietos 10 val. (arba po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną į jos gyvenamąją ar kitą su ieškove sutartą vietą 19 val. Esant dukters norui ir susitarimui su tėvu, duktė lieka nakvoti tėvo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas įpareigojamas pristatyti vaiką į ugdymo, gydymo įstaigas ir kitas veiklas, kurios buvo suplanuotos nurodytu laikotarpiu, ir iš jų vaiką pasiimti. Atsakovo kelionės išlaidas į (duomenys neskelbtini) ir atgal apmoka ieškovė; 3) atsakovas bendrauja telefonu ir/ar kompiuterinėmis programomis su dukra pirmadieniais – penktadieniais nuo 18 val. Lietuvos laiku, bendravimo laikas neribojamas. Pasikeitus kontaktinio telefono numeriui ir/ar kompiuterinės programos vartotojo pavadinimui, ieškovė įpareigojama nedelsdama (ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas) SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu informuoti atsakovą apie telefono numerio ar vartotojo vardo pasikeitimą; 4) Tėvo dieną, savo gimimo dieną – rugpjūčio 23 d., atsakovas bendrauja su dukra telefonu ir/ar kompiuterinėmis programomis nuo 18 val. Lietuvos laiku, bendravimo laikas neribojamas; 5) dukters E. D. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), atsakovas bendrauja su dukterimi telefonu ir/ar kompiuterinėmis programomis nuo 18 val. Lietuvos laiku, bendravimo laikas neribojamas. Likusią ieškinio dalį teismas nusprendė atmesti. Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 452,49 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė valstybei iš atsakovo 20 Eur žyminį mokestį, 9,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, 167,37 Eur dokumentų vertimų išlaidas. Teismas priteisė valstybei iš ieškovės 18,60 Eur dokumentų vertimų išlaidas. Teismas Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
7. Teismas nurodė, kad nenustatė, jog vaiko gyvenimo aplinka jai tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jai būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su tėvu. Nuo gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio vaikas gyveno Lietuvoje, nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. sausio 22 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. sausio 22 d. – vėl Lietuvoje su motina. Vaiko išvykimas gyventi į (duomenys neskelbtini) su motina sąlygojamas motinos gyvenamosios vietos pakeitimo, santuokos su (duomenys neskelbtini) piliečiu sudarymo. Atsakovė vaiku rūpinosi nuo pat jo gimimo, taip pat juo rūpinasi ir nuo 2019 metų, kai išvyko gyventi su vaiku į užsienio valstybę iki šio laiko. Vaiko gyvenamoji aplinka užsienio valstybėje yra stabili, saugi. Vaikas įpratęs gyventi ir miegoti savo kambaryje, lankyti mokyklą, turi naujų draugų, įpratęs lankytis jam įprastose vietose, mergaitė jau moka (duomenys neskelbtini) kalbą, bendrauja su vietiniais vaikais, namus (duomenys neskelbtini) mieste laiko savo namais. Mergaitė ne kartą, apklausta įvairių specialistų, teigė, kad nori gyventi (duomenys neskelbtini) su mama, jai (duomenys neskelbtini) patinka. Mergaitės teigimas, kad tėtis yra ir (duomenys neskelbtini), kad turi du tėčius: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra priežastis pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu. Vaikas žino, kas yra jos tėtis, su (duomenys neskelbtini) ji sutaria. Viena priežastis, dėl kurios mergaitė norėtų būti Lietuvoje – jos draugė (duomenys neskelbtini). Mergaitė dėl tėvų pykčių ir noro gyventi (duomenys neskelbtini) jaučiasi kalta. Tėvas teigė, kad jo santykiai su dukra iki išvežimo buvo puikūs. Kai ieškovė dirbdavo užsienyje, vaiką palikdavo atsakovui, tėvas dėl darbo pobūdžio dukters nuolat negalėjo prižiūrėti, ją prižiūrėdavo teta, močiutė. Per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 22 d. iki šios dienos tėvas neatkūrė labai gerų, iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio buvusių santykių su dukra. Tai matyti iš (duomenys neskelbtini) apklausos 2021 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini), kurioje ji teigia norinti kuo greičiau grįžti į (duomenys neskelbtini), iš atsakovo paaiškinimo 2021 m. liepos 21 d. teismo posėdyje, kad (duomenys neskelbtini) vis dažniau nenori pas jį likti nakvoti. Mergaitė teigė, kad tėtis negerai atsiliepia apie mamą. Atsakovas tai neigė, sakė apie mamą blogai nekalbantis, apie šią bylą taip pat nekalbantis, vadina tai nesąmone. Nors atsakovo atstovas prašė teismo nevertinti (duomenys neskelbtini) teismo pavedimu specialistų atliktos (duomenys neskelbtini) apklausos (duomenys neskelbtini), nes Kauno apylinkės teismo nutartimi to atlikti nebuvo prašoma, teismas nurodė, jog atmesti šios apklausos negali, kadangi tai vėliausiai išreikšta (duomenys neskelbtini) nuomonė. (duomenys neskelbtini) sukėlė stresą jos grąžinimas į Lietuvą 2021 m. sausio mėnesį, kai tėvas atvyko į mokyklą su policija ir ją pasiėmė. Ji dar nesupranta, kad tėvas elgėsi pagal įstatymą, nes motina ją išvežė savavališkai, vėliau nevykdė įsiteisėjusio (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo. Vaiko noras gyventi užsienio valstybėje neprieštarauja jo interesams, matyti glaudus vaiko ir motinos emocinis ryšys. Todėl teismas sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatymas su tėvu, gali sukelti nepageidaujamų padarinių vaiko raidai, psichinei sveikatai. Teismas nurodė, kad nors ieškovė ir išvežė vaiką be tėvo sutikimo, tačiau tai nėra pagrindas neduoti jai teismo leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę, pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, todėl tenkino ieškinio reikalavimą dėl teismo leidimo išdavimo. Teismas nurodė, kad byloje nenustatytas ieškovės draudimas vaikui bendrauti su tėvu ir giminaičiais Lietuvoje. Tačiau nurodė, kad motina maksimaliai neprisidėjo prie vaiko ir tėvo gerų santykių išsaugojimo. Kiekviena šalis priešiškai nusiteikusi kitos atžvilgiu. Nustatė, kad mergaitė nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio labai mažai bendravo su tėvu, atsakinėjo trumpomis žinutėmis, siuntė paveikslėlius, parašė ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad tėtis nuolat klausinėdavo, kodėl jai geriau gyventi (duomenys neskelbtini), kada jį grįš, ji primiršo kalbėti lietuviškai, todėl su tėčiu mažai bendravo. Mažai bendravo ir su teta R. S.. Teismas nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, išvykusi į (duomenys neskelbtini), ji negalėjo pamiršti lietuvių kalbos, nes ją mokėjo puikiai, mokėsi (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad 2021 m. balandžio 26 d. teismui pateikta 2021 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) atliktų bendrojo lavinimo dalykų, (duomenys neskelbtini) kalbos užduočių apžvalga patvirtina, jog mergaitės mokymasis (duomenys neskelbtini) mokykloje nuotoliniu būdu nepažeidė vaiko teisės į lavinimą. Teismas nurodė, jog nenustatė, kad ieškovė klaidina teismą ir vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė nebendradarbiavo su vaiko tėvu, tačiau šiuo pagrindu vaiko gyvenamoji vieta nekeičiama.
8. Vertindamas aplinkybes dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ieškovė grindė ne pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi, bet padidėjusiais vaiko poreikiais. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams mėnesiui reikia 500 Eur. Teismas, įvertindamas aplinkybę, kad abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, sprendė, jog atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo 250 Eur suma per mėnesį. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 250 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui, neįvertinusi 166 Eur (duomenys neskelbtini) gaunamos išmokos vaikui, išlaikymo dydžio teismas nusprendė nemažinti, kadangi ieškovė, gyvendama su vaiku, patiria didesnę jo išlaikymo naštą, turi nenumatytų išlaidų, teismas sprendė, kad iš atsakovo priteisiamas 220 Eur išlaikymas vaikui kas mėnesį, kadangi augant vaikui auga ir jo poreikiai, didėja išlaikymo išlaidos.
9. Byloje nėra duomenų, kad tėvo bendravimas su dukra prieštarautų jos interesams. Tėvų bendravimo su vaiku tvarka 50:50 procentų nebūtų galima vaikui gyvenant Lietuvoje, kadangi tokia tvarka pažeistų vaiko interesus, ir nėra jokių išimčių, kad ją taikyti. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai, teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Visgi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną ar savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, teismas pažymėjo, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai dėl jos sutaria abu tėvai, arba teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, arba su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarka pakeistina. Ieškovė turėtų atlyginti atsakovui jo kelionės į (duomenys neskelbtini) ir atgal išlaidas, kadangi dėl ieškovės gyvenamosios vietos pakeitimo vaikas su motina išvyko gyventi į užsienį. Teismas nustatė, kad ieškovė teigė, jog ji galėtų apgyvendinti atsakovą, atvykusį aplankyti dukters, savo namuose, kur jam būtų suteiktas atskiras kambarys. Teismas įpareigojo ieškovę grįžti į Lietuvą, kur yra vaiko tėvo gyvenamoji vieta ir vaiko gimimo vieta, vaiko vasaros ir Kalėdinių atostogų metu. Kitų vaiko atostogų metu, pagal galimybes kitu metu atsakovas galėtų atvykti pas vaiką ar vaikas galėtų atvykti į Lietuvą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė negalėjo nustatyti, kokiomis kompiuterinėmis programomis vaikas gali bendrauti su tėvu, nurodė, kad programų pavadinimas nenurodomas. Teismas nurodė, kad būtina nustatyti platesnę tėvo ir dukters bendravimo tvarką per savaitę, o ne tik penktadieniais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas T. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti visa apimtimi, priešieškinį patenkinti pilnai. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė teismui rašytinius įrodymus – 2021 m. rugpjūčio 16 d. ieškovės prašymą dėl dukros priėmimo į mokyklą ir 2021 m. rugsėjo 6 d. institucijos pranešimą apie priimtą administracinį sprendimą. Taip pat prašė teismo išreikalauti duomenis apie administracinio nusižengimo byloje ieškovės atžvilgiu priimtą administracinį sprendimą, skirti stacionarią teismo psichologinę ekspertizę, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nenustatė pagrindų, leidžiančių tenkinti ieškovės ieškinio dalį dėl leidimo išsivežti vaiką į (duomenys neskelbtini), o sprendimo motyvai dėl vaiko išsakyto noro yra nepagrįsti, kadangi teismas juos vertino netinkamai ir suteikė jiems lemiamą reikšmę.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai protokoline žodine 2021 m. kovo 17 d. nutartimi atmetė atsakovo 2021 m. vasario 26 d. prašymą dėl stacionarios teismo psichologinės ekspertizės skyrimo. Ekspertizėje būtų nustatinėjama vaiko branda bei vaiko norų ir interesų nesutapimo priežastys, kurios tikėtina yra įtakotos ilgalaikio ieškovės neteisėto elgesio ir įvairių vaiko teisių pažeidimų, įskaitant ir vaiko sąmoningą atitolinimą nuo tėvo. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai neleido atsakovui įrodinėti savo priešieškinio ir gintis nuo ieškinio.
1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė klaidingas išvadas, kuriomis grindė neteisėtą ir neteisingą teismo sprendimą. Teismas, grįsdamas sprendimą ne su vaiku, o su kito asmens elgesiu bei santuokos sudarymu susijusiomis aplinkybėmis, pažeidė vaiko teises būti auklėjamam Lietuvoje, žinoti savo kilmę ir tėvus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaiko išvežimas iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos buvo neteisėtas ir neteisingas, kadangi atsakovas apie tai nebuvo nei įspėtas, nei gautas jo rašytinis sutikimas. Daugiau motyvų, kodėl reikėtų duoti teismo leidimą išsivežti vaiką į (duomenys neskelbtini), teismas sprendime nenurodė. Teismas nepagrįstai atmetė ir atsakovo priešieškinį, kadangi akivaizdu, kad nedavus ieškovei leidimo išsivežti dukrą, ji išvyks į (duomenys neskelbtini) viena (tai ji patvirtino ir pati), dėl to buvo būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Ieškovė nepaisė kitų asmenų interesų, savo interesus bei teisę gyventi kitoje valstybėje, taip pat teisę ištekėti ir apsigyventi kartu su kitu asmeniu, sutapatindama ir su teise elgtis su šalių nepilnamete dukra kaip tik ieškovė pati nori, nesitardama nei su atsakovu, nei su dukra, nei su kompetentingomis institucijomis. Teismo nutartimi šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tačiau ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo leisti vaiko motinai pakeisti vaiko gyvenamosios vietos valstybę be kito tėvo sutikimo ar pažeidžiant tokią pareigą neteisėtais savo veiksmais, remtis šių veiksmų rezultatais ir įtikinėti teismą, kad vaikui ten yra sudarytos patogios sąlygos gyventi, mokytis, žaisti. Lygiai tokios pačios sąlygos yra sudarytos ir atsakovo namuose, papildomai čia yra visi šalių dukros giminaičiai, draugai, socialinių interesų ratas.
1.4. Laikotarpiu iki dukros parsivežimo į Lietuvą ieškovės veiksmais buvo itin apsunkintas atsakovui bendravimas su dukra. Po dukros grįžimo natūraliai turėjo praeiti adaptacinis laikotarpis, kol dukra ir vėl įprato matyti tėvą kas savaitę po kelias dienas ir tuo džiaugtis. Ieškovė naudojosi neteisėtai savo pačios sukurta padėtimi ir tokį ryšį kas dieną silpnino. Skundžiamame sprendime yra pažymėta, kad ieškovė nebendradarbiavo su vaiko tėvu. Esant teisminiams ginčams ir asmeniniams nesutarimams tarp šalių, dukra ieškovės buvo nuteikta prieš atsakovą. Tai sukėlė vaikui papildomą stresą, kuris vėliau jo raidoje gali palikti nepilnavertiškumo jausmą, kitų sunkių psichologinių pasekmių ar emocinių traumų.
1.5. Teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio atmetimo yra nepagrįstas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nepageidaujamų padarinių vaiko raidai ir geriausiems interesams galėtų sukelti ir neabejotinai sukeltų vaiko atskyrimas nuo tėvo, bendravimo galimybių su tėvu ir kitais Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais, prie kurių vaikas yra prisirišęs, esminis praradimas. Šiuo metu šalių dukra su atsakovu mielai leidžia laiką, savaitgaliais pramogauja, dukrai ypatingai patinka jos mokykla ir mokymasis (duomenys neskelbtini). Šiuo gyvenimo etapu yra žalinga dar kartą keisti dukros gyvenamąją valstybę. Teismas nevertino aplinkybių, kad vaikas nuo pat gimimo augo Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), matėsi ir bendravo tiek su motina, tiek su tėvu, turėjo bendraamžių draugų, su kuriais bendraujant ir leidžiant laisvalaikį nėra svetimos kalbos barjero, taip papildomai neapsunkinant vaiko įsiliejimo į socialinių interesų ratą, kalbėjo lietuviškai ir mokėsi lietuvių kalba, taip pat mergaitė reguliariai matydavosi ir palaikė šiltus ryšius su savo giminaičiais, su kuriais išvykus iš Lietuvos praktiškai nutrūko bet koks kontaktas. Visa tai įrodo, kad vaiko socialinių interesų centro (duomenys neskelbtini) nėra, o ieškovei – atvirkščiai, jos sprendimas persikelti tolimesniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini) atitiko visus jos pačios interesus bei išpildė jos lūkesčius.
1.6. Teismas netinkamai sprendė dėl bendravimo tvarkos su tėvais nustatymo. Teismo nustatyta bendravimo tvarka su šalių dukra maksimaliai pažeidžia, o ne maksimaliai užtikrina vaiko bendravimą su tėvu. 2019 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytą teismų praktiką, kurioje nebereikalaujama abiejų tėvų sutikimo, kad būtų nustatyta maksimali bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovas prašė nustatyti maksimalią, pirmiausiai ieškovės interesų nepažeidžiančią ir jos buvimo laiką su dukra kuo ilgiau pratęsiančią bendravimo tvarką, o teismas patenkino visiškai neįmanomą vykdyti ir praktiškai dukrą atstumiančią nuo tėvo bendravimo tvarką. Bendravimo su dukra tvarkos nustatymas neatitinka vaiko ir atsakovo teisių ir teisėtų interesų.
Atsiliepimas
11. Ieškovė O. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas. Dukra, apklausta 2020 m. lapkričio 16 d. nuotoliniu būdu psichologės, 2021 m. sausio 28 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje sugrįžus į Lietuvą, vaikų psichologės apklausta teisme, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyventi jai patinka, jos gyvenimo sąlygos geros, ji ten mokosi, turi draugų, gerai sutaria su mamos vyru, norėtų ir toliau gyventi (duomenys neskelbtini) su mama. Atliekant vaiko apklausą (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 5 d., dukra paaiškino, kad ji norėtų su mama ir (duomenys neskelbtini) gyventi (duomenys neskelbtini). Teisme apklausta mergaitė papasakojo apie savo gyvenimą (duomenys neskelbtini), ką ji veikia, kaip leidžia laisvalaikį, koks jos kambarys, kaip sutaria su mamos sutuoktiniu, ką labiausiai mėgsta valgyti, iš pasakojimo matyti mergaitės glaudus emocinis ryšys su mama ir ji nori gyventi su mama. Jai nepatinka, kai tėvai pykstasi, tai kelia stresą, ji pati su tėčiu nebendravo Viber programa, neatsakinėjo į jo žinutes, mama ragino skambinti tėčiui, bendrauti, sakė, bus problemų. Nenorėtų, kad jos nuomonę išgirstų artimieji, nenorėtųjų skaudinti, jaučiasi dėl to kalta. 2021 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu atsakovas į klausimą, ar buvo nuvykęs pas dukrą į (duomenys neskelbtini) su ja pasimatyti, atsakė kad nebuvo, o kodėl nevyko, paaiškinti nesugebėjo. Aplinkybės, kad ieškovė kvietė atsakovą atvykti pasimatyti su vaiku, neneigia ir atsakovas. Ieškovė sudarė atsakovui galimybę matytis su dukra ir netrukdė. 2021 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog nebūtų kreipęsis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, jei ieškovė nebūtų vaiko išvežusi į (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, kad ieškovė draudė dukrai bendrauti su tėvu ir giminaičiais Lietuvoje. Su dukra, jai būnant Lietuvoje, jokie giminaičiai iš tėvo pusės nesusisiekė ir nebendravo, kaip ir niekada nebendravo ir iki išvykstant į (duomenys neskelbtini), išskyrus apelianto seserį. 2021 m. gegužės 14 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, remiantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis kitose užsienio valstybėse, išsilavinimas, įgytas pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažįstamas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir Vyriausybės tvarka. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje į mokyklas grąžinti 2021 m. kovo 22 d., (duomenys neskelbtini) kontaktiniu būdu (duomenys neskelbtini) 2020-2021 mokslo metais mokėsi nuo 2020 m. mokslo metų pradžios iki 2021 m. sausio mėnesio. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 28 d. išvada nustatyta, kad skyriaus nuomone, ieškovė užtikrina vaiko teisę į mokslą, būnant Lietuvos Respublikoje ji sudaro būtinas sąlygas vaikui mokytis. (duomenys neskelbtini) mokyklą mergaitė lankė nuo 2019 m. mokslo metų pradžios, joje adaptavosi. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad vaikui buvo sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini), programa (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvai turi stengtis mažinti vaikui įtampą, atkurti saugumą, vadovautis tuo, kas vaikui geriausia, išklausę vaiko nuomonę. 2021 m. balandžio 26 d. teismui pateikta 2021 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) atliktų bendrojo lavinimo dalykų, (duomenys neskelbtini) kalbos užduočių apžvalga. Ieškovė jokiu būdu sąmoningai neklaidino teismo ir institucijos duodančios išvadą dėl mergaitės mokslų. Po Kauno apygardos teismo nutarties ieškovė sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl dukters mokslų. Institucijos 2021 m. liepos 1 d. išvadoje Nr. 4SD-3247 nurodyta, kad tarnybos skyrius (duomenys neskelbtini) šiuo metu neturi pakankamai duomenų įvertinti, kad yra iš esmės pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ieškove, kas sudarytų pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą.
2.2. Su atsakovo nurodoma bendravimo tvarka nesutinka, kadangi ji neatitinka geriausių vaiko interesų. Mergaitei toks bendravimas būtų per daug intensyvus. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, vaikas yra išreiškęs norą gyventi su ja, todėl jis turi žinoti savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną ar savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų.
2.3. Teismas pagrįstai ir motyvuotai, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2015 m. mergaitės poreikiai paaugo, pakeitė jai teikiamą išlaikymo dydi. Priteistas išlaikymas atitinka vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
13. Bendroji taisyklė dėl įrodymų pridėjimo yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus 2021 m. rugpjūčio 16 d. ieškovės prašymą dėl priėmimo į mokyklą ir 2021 m. rugsėjo 6 d. institucijos pranešimą apie priimtą administracinį sprendimą, patvirtinančius skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą vertinant byloje esančius įrodymus bei ieškovės neugdymo ir motinos valdžios nepanaudojimo vaiko interesams grėsmę, neteisėtus veiksmus. Taip pat apelianto prašymu teismas išreikalavo iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-766-2021 administracinio nusižengimo byloje, priimtą O. K. atžvilgiu, kuriame nurodyta, kad O. K., būdama nepilnametės dukros E. D. motina, neužtikrino, kad jos dukra, E. D., gyvendama Lietuvos Respublikoje nuo 2021 m. sausio 22 d., lankytų ugdymo įstaigą pagal faktinę dukros gyvenamąją vietą, t. y. padarė administracinį nusižengimą. Kadangi byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, šalims buvo suteikta galimybė su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tiek apelianto, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali turėti įtakos vertinant apeliaciniame skunde įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
14. Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl leidimo vaiką išvežti nuolat gyventi į užsienio valstybę ir bendravimo tvarkos nustatymo, taip pat dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Nors apeliaciniame skunde prašoma panaikinti visą teismo sprendimą, tačiau nurodomi argumentai tik dėl skundžiamos sprendimo dalies, todėl apeliacinės instancijos teismas, paisydamas apeliacinio skundo ribų, pasisako būtent dėl šių apeliacinio skundo argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl teismo leidimo išvežti E. D. nuolat gyventi į užsienio valstybę davimo yra pagrįstas, todėl jį tenkino. Apeliantas nesutinka su ieškovės reikalavimu leisti išvežti dukrą nuolat gyventi į užsienio valstybę ir prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu.
16. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
17. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).
18. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
19. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.
20. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
21. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys santuokos nebuvo sudarę. 2015 m. balandžio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-581-814/2015 patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kuria E. D. gyvenamoji vieta nustatyta su motina O. K., T. D. ir dukters bendravimui ribojimai nenustatyti, T. D. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą E. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 145 Eur. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 20 d. išvyko kartu su dukra gyventi į (duomenys neskelbtini). O. K. (duomenys neskelbtini) mieste sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimu dėl vieno iš tėvų įvykdyto vaiko pagrobimo, nuspręsta E. D. grąžinti į Lietuvą, perduodant ją tėvui. 2020 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo sprendimu O. K. apeliacinis skundas atmestas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas galioti. 2021 m. sausio 22 d. T. D. atsivežė dukterį (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą grįžo ir ieškovė O. K., su kuria E. D. Lietuvoje gyvena iki šiol. 2021 m. sausio 25 d. E. D. gyvenamoji vieta, GRT duomenimis, deklaruota (duomenys neskelbtini). Ieškovė O. K. 2020 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu išduoti leidimą jai išsivežti E. D. nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), padidinti priteistą nepilnametei dukrai išlaikymą iki 250 Eur ir nustatyti atsakovo T. D. bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nusprendė, kad vaiko noras gyventi užsienio valstybėje neprieštarauja jo interesams, matyti glaudus vaiko ir motinos emocinis ryšys. Dėl to daroma išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatymas su tėvu gali sukelti nepageidaujamų padarinių vaiko raidai, psichinei sveikatai.
24. Apeliantas, prašydamas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, kaip vieną iš argumentų nurodė, kad pagrindas keisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą yra tas, jog vaikas buvo pagrobtas ir neteisėtai atsakovės išvežtas į kitą užsienio valstybę, todėl buvo pažeisti ne tik vaiko interesai, bet ir skyrium gyvenančio tėvo teisės.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenustato vaiko aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (EŽTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje M. prieš Bulgariją).
26. Be to, aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog vaiko išvežimas į kitą užsienio valstybę be atsakovo sutikimo nebuvo teisėtas, labiau atitiko ieškovės interesus, tačiau nesutinka su apeliantu, jog toks ieškovės elgesys turėtų būti vertinamas kaip netinkamas motinos valdžios panaudojimas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, o būtent iš šalių nepilnamečio vaiko paaiškinimų, toks ieškovės elgesys nesukėlė vaikui neigiamų emocinių išgyvenimų, priešingai nei apelianto elgesys jam atvykus į (duomenys neskelbtini) pasiimti dukrą. Byloje esantys įrodymai, t. y. institucijų vertinimai apie ieškovės gyvenimo sąlygas, paties nepilnamečio vaiko paaiškinimai, patvirtina tinkamą ieškovės motinos valdžios panaudojimą šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaikas su mama jaučiasi saugus, jam sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Bylą nagrinėjęs teismas aiškinosi, ar vaikas susigyveno su nauja aplinka užsienio valstybėje, taip pat vertino, ar nepilnamečio vaiko motina užtikrina ten saugų ir stabilų vaiko gyvenimą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė vaiku rūpinosi nuo pat jo gimimo, taip pat juo rūpinosi ir nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d., kai išvyko gyventi su vaiku į (duomenys neskelbtini). Vaiko gyvenamoji aplinka užsienio valstybėje buvo stabili, saugi. Mergaitė užsienyje įpratusi gyventi su mama, miegoti savo kambaryje, lankyti mokyklą, būrelius, moka (duomenys neskelbtini) kalbą, gerai sutaria su ieškovės sutuoktiniu.
28. Apeliantas nurodo, kad ieškovė, be tėvo sutikimo išvežusi dukrą į užsienį, 17 mėnesių neleido atsakovui pasimatyti su dukra, neskatino dukros bendrauti su Lietuvoje likusiu tėvu ir tokiu būdu skatino tėvo atstūmimo sindromą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaiko išvežimas į užsienį be tėvo sutikimo prieštarauja nustatytoms teisės normoms, tačiau kaip matyti iš paties apelianto nurodomų aplinkybių, kad pastaruoju metu (2021 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais) atsakovo ir dukros glaudus ryšys jau atsistatė (apeliacinio skundo 6 punktas), ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su dukra, todėl konstatuotina, kad vaiko teisė bendrauti su tėvu yra tinkamai įgyvendinama.
29. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog ieškovė netinkamai rūpinasi dukra ir sukelia grėsmę jos interesams, nes grįžus į Lietuvą, ji 5 mėnesius neleido dukros į Lietuvos mokyklą ir tokiu būdu pažeidė jos teisę į pradinį ugdymą, už tai buvo nubausta administracine tvarka.
30. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Byloje nustatyta, kad E. D., 2021 m. sausio 22 d. grįžusi gyventi iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, toliau nuotoliniu būdu tęsė mokslus (duomenys neskelbtini) mokykloje. Byloje pateikta 2021 m. balandžio 20 d. šios mokyklos E. D. atliktų bendrojo lavinimo dalykų (matematikos, geometrijos, geografijos, astronomijos, laikrodžio pažinimo, tikybos) ir (duomenys neskelbtini) kalbos užduočių apžvalga patvirtina, kad mergaitė šiuos dalykus mokėsi. Kai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo nutarta įpareigoti ieškovę sudaryti mergaitės ugdymo sutartį su mokymo įstaiga Lietuvoje, ieškovė šį įpareigojimą taip pat įvykdė ir nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Įvertinus šias faktines aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė netinkamai vykdė motinos pareigas ir būtų sąmoningai siekusi, jog E. D. nesimokytų Lietuvos mokykloje. Labiau tikėtina, kad ieškovė buvo įsitikinusi, jog nuotolinis mokymasis (duomenys neskelbtini) mokykloje taip pat tinkamai ir visapusiškai užtikrina nepilnamečio vaiko teisę į pradinį ugdymą, o nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. ieškovė užtikrina dukros ugdymą ir (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs kitų duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, konstatuoja, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės netinkamo elgesio šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti, kadangi kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė tinkamai vykdo motinos pareigas, kad ir kurioje valstybėje begyventų, ji sudaro tinkamas šalių nepilnamečiui vaikui gyvenimo sąlygas, rūpinasi jo ugdymu, vaikas su ja jaučiasi saugus.
31. Apeliantas, nurodydamas, jog yra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, turėjo įrodyti, kad dabartinė aplinka, kurioje vaikas gyvena, tapo jam nesaugi, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas byloje neįrodė, jog vaiko gyvenamojoje vietoje aplinkybės pasikeitė iš esmės, t. y. kad ši aplinka pasidarė iš esmės nesaugi vaikui ir tolimesnis vaiko gyvenimas joje su ieškove neatitinka reikalavimų normaliam vaiko vystymuisi. Bylą nagrinėjęs teismas, nepažeisdamas tiek materialiosios teisės normų dėl sąlygų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą nustatymo, tiek proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat tėvų gyvenimo skyriumi pradžios buvo nustatyta kartu su motina, todėl, siekiant ją pakeisti, turėjo būti pateikti tikrai reikšmingi įrodymai, sudarantys pagrindą iš naujo svarstyti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.
Dėl leidimo išvežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę išdavimo
32. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti sprendžiama, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
33. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Teisės išvykti su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas.
34. Atsakovas nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl leidimo išvežti vaiką į (duomenys neskelbtini), teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų tokio sprendimo priėmimui, nepagrįstai ir netinkamai vertino vaiko išsakytą norą šiuo aspektu bei suteikė jam lemiamą reikšmę. Taip pat teismas nepagrįstai ir neteisėtai protokoline žodine nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl stacionarios teismo psichologinės ekspertizės skyrimo.
35. Ieškovės išvykimo gyventi į (duomenys neskelbtini) priežastis yra svarbi – ieškovė sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini), kuris nuolat gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), šeima ketina kartu gyventi (duomenys neskelbtini). Gerus šalių dukros ir ieškovės sutuoktinio tarpusavio santykius patvirtina ieškovės ir pačios mergaitės paaiškinimai. Mergaitė nori gyventi su mama (duomenys neskelbtini), tai patvirtino tris kartus apklausų metu, be to, ji jau 17 mėnesių gyveno su mama (duomenys neskelbtini), ten mokėsi, todėl galėjo objektyviai įvertinti ir tuo pagrindu susidaryti nuomonę dėl nuolatinio gyvenimo užsienio šalyje ir galimų tokių pokyčių pasekmių. Byloje nekvestionuojamas glaudus emocinis atsakovo ir dukros ryšys, tačiau mergaitė išreiškė norą gyventi su mama. Taigi, šalių dukros ryšys su ieškove yra pastovus ir glaudus, su mergaite buvo kalbama apie jos ir ieškovės išvykimą gyventi į (duomenys neskelbtini), mergaitė šį pasikeitimą vertina teigiamai, yra su juo susigyvenusi, sako, kad ji oficialiai gyvena (duomenys neskelbtini) ir tolesnis gyvenimas (duomenys neskelbtini) su mama, jos nuomone, būtų fantastiškas. Ji sakė norinti pasakyti tėčiui (duomenys neskelbtini), kad labai nori gyventi (duomenys neskelbtini), todėl spręstina, jog mergaitės išsiskyrimas su ieškove, kuri išvyktų į (duomenys neskelbtini), o mergaitė liktų gyventi su atsakovu, mergaitei būtų skaudus ir sudėtingas.
36. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai vertino vaiko išsakytą norą gyventi su mama (duomenys neskelbtini) ir suteikė jam lemiamą reikšmę. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
37. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti (CK 3.164 straipsnis).
38. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
39. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šį apelianto apeliacinio skundo argumentą, nustatė, kad nagrinėjamos bylos atveju šalių nepilnametė dukra, gimusi (duomenys neskelbtini), išreiškė savo norą gyventi su mama užsienyje, jos noras išvykti į (duomenys neskelbtini) kartu su mama buvo išreikštas ir išklausytas vaiko teisių apsaugos specialistų, psichologų. Nenustatyta, kad vaiko noro susiformavimui galėjo būti daroma įtaka. Mergaitė yra pakankamai brandi, galinti išreikšti savo nuomonę. Natūralu, kad vaikas, kuris gyvena su mama, natūraliai nori išvykti kartu su ja ir į užsienį. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad šalių nepilnametė dukra turėjo realią galimybę pajausti, ką reiškia nuolatinis gyvenimas Lietuvoje ir kitoje šalyje, kadangi ji nuo gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio gyveno Lietuvoje, nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. sausio 22 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. sausio 22 d. – Lietuvoje su mama. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, šalių nepilnametės dukters išsakyta nuomonė su kuriuo iš tėvų ir kurioje valstybėje ji nori gyventi, nagrinėjamu atveju yra labai svarbi ir į ją būtina atsižvelgti, ką pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą.
40. Nagrinėjamoje byloje nepilnametė E. D., kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, buvo apklausta tris kartus. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 16 d. nuotoliniu būdu psichologės M. G., 2021 m. sausio 28 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje (1 t., b. l. 74–75) sugrįžus į Lietuvą, vaikų psichologės apklausta teisme mergaitė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyventi jai patinka, jos gyvenimo sąlygos geros, ji ten mokosi, turi draugų, gerai sutaria su mamos vyru (duomenys neskelbtini), norėtų ir toliau gyventi (duomenys neskelbtini) su mama. Atliekant vaiko apklausą (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 5 d., (duomenys neskelbtini) taip pat paaiškino, kad ji norėtų su mama ir (duomenys neskelbtini) gyventi (duomenys neskelbtini). Teisme apklausta mergaitė papasakojo apie savo gyvenimą (duomenys neskelbtini), ką ji veikia, kaip leidžia laisvalaikį, koks jos kambarys, kaip sutaria su mamos sutuoktiniu, ką labiausiai mėgsta valgyti, iš pasakojimo matyti mergaitės glaudus emocinis ryšys su mama. Jai nepatinka, kai tėvai pykstasi, tai kelia stresą, ji pati su tėčiu nebendravo „Viber“ programa, neatsakinėjo į jo žinutes, mama ragino skambinti tėčiui, bendrauti, sakė, bus problemų. Nenorėtų, kad jos nuomonę išgirstų artimieji, nenorėtų jų skaudinti, jaučiasi dėl to kalta.
41. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje turėjo būti skiriama teismo psichologinė ekspertizė, kad nustatyti vaiko brandą, ar jis gali suformuluoti savo pažiūras, tikrąją valią ir adekvačiai vertinti bei suprasti savo norus, ar mergaitė nėra paveikta netinkamos ieškovės įtakos, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė. Todėl apeliantas prašo šią teismo ekspertizę paskirti apeliacinės instancijos teisme.
42. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (straipsnio 1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis (straipsnio 2 dalis).
43. Remiantis CPK 212 straipsnio 1 dalimi, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Tai reiškia, kad dėl ekspertizės skyrimo poreikio kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
44. Europos Žmogaus Teisių T. D. kolegijos 2003 m. liepos 8 d. sprendime byloje Sommerfeld prieš Vokietiją, peticijos Nr. 31871/96, be kita ko, konstatuota, kad per drąsu teigti, kad nacionaliniai teismai visada privalo įtraukti psichologinę ekspertizę į bylose dėl vaiko globos tirtinų įrodymų sąrašą, bet šis klausimas turi būti sprendžiamas priklausomai nuo specifinių kiekvienos bylos aplinkybių, tinkamai įvertinus vaiko amžių ir brandos laipsnį.
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje atlikti teismo psichologinę ekspertizę nebuvo ir nėra būtina. Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovo nurodomos teismo ekspertizės skyrimo poreikis vaikui galėtų būti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismui kiltų objektyviais duomenimis pagrįstų abejonių dėl vaiko brandos ir galimybės suformuoti savo tikrąją valią, taip pat žalingos ieškovės veiksmų įtakos vaiko nuomonės formavimuisi. Tačiau byloje nėra aplinkybių, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, privalėjo skirti atsakovo nurodomą ekspertizę.
46. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje šalių dukra buvo apklausta tris kartus, laiko tarpai tarp apklausų gana ilgi ir visus kartus mergaitė išreiškė norą gyventi su mama. Mergaitės nuomonė buvo išklausyta ir 2021 m. vasario 17 d. teismo posėdyje dalyvaujant teismo psichologei, turinčiai specialių žinių vaiką apklausti taip, kad atsakymai atspindėtų tikrąją padėtį apie jos aplinką, santykius su tėvais ir kitas nagrinėjamos kategorijos byloje aktualias vaiko gyvenimo aplinkybes. Nei pirmosios instancijos teismas, nei psichologė nenustatė, jog šalių nepilnametis vaikas apklausos metu yra nepakankamai brandus ar įtakotas ieškovės ir todėl negali tinkamai suformuoti savo nuomonės su kuriuo iš tėvų ir kurioje valstybėje jis nori gyventi. Byloje nenustatyta, kad šalių dukra akivaizdžiai blogai jaustųsi, ieškovės veiksmai dėl kasdieninės dukros priežiūros ar lavinimo tinkamumo keltų abejonių, o šiuo metu šalių nepilnamečio vaiko aplinka būtų galimai nesaugi ar netinkama. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto teiginiai apie vaiko brandą ir ieškovės įtaką mergaitės nuomonės susiformavimui laikytini faktiniais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis. Šalių dukters paaiškinimai nepatvirtino nei vaiko nuomonei ieškovės daromos neigiamos įtakos, nei draudimo bendrauti su tėvu, nei tokio bendravimo nebuvimo, nei noro gyventi su juo Lietuvoje. Iš vaiko atsakymų juolab negalima daryti išvados apie netinkamą mamos auklėjimą – mama rūpinasi jos gyvenimo sąlygomis, mokymusi, laisvalaikiu. Aplinkybė, kad vaikas mokomas ieškovės sutuoktinį vadinti tėvu, vaikui nuolat gyvenant su mama ir jos dabartiniu sutuoktiniu, nėra pagrindas spręsti apie tėvo atstūmimo sindromo formavimąsi (CPK 185 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų apie vaiko psichinės (psichologinės) raidos sutrikimus, dėl kurių tokia ekspertizė būtų būtina ginčo dalyko įvertinimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas atmetęs apelianto prašymą dėl stacionarios teismo psichologinės ekspertizės paskyrimo ir jos nepaskyręs savo sprendimą motyvavo, pasisakė bei įvertino visus apeliaciniame skunde įvardintus įrodymus.
47. Papildomai pažymėtina, kad nesant jokių objektyvių duomenų, ekspertizės skyrimas kaip tik gali turėti neigiamas pasekmes. Ekspertizės atlikimo metu pažeidžiami vaikų saugumo, pastovumo, stabilumo poreikiai, nes visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nėra aišku, ar taip, kaip jie gyvena šiandien, tęsis ir toliau, ar įvyks pokyčių, kadangi priėmus sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo gali daug kas pasikeisti. Taigi ilgas teisminis procesas ir jo metu atliekama teisminė psichologinė ekspertizė visais aspektais neigiamai veikia nepilnamečio vaiko psichiką, jis patiria įtampą. Pastebėtina, kad ekspertizę teismas skiria, jei yra tam pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos ir pan. žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės skyrimas yra tikslingas. Be to, CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato teismo teisę, bet ne pareigą skirti ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje nėra medicininių duomenų apie vaiko raidos, emocijų ir elgesio, dėmesio ir aktyvumo sutrikimus, specialiuosius poreikius. Teismas neįžvelgė vaiko apklausoje žymių prieštaravimų, elgesio sutrikimų, melo. Teismas sprendė, kad mergaitė yra pakankamai brandi, gali išreikšti savo nuomonę, todėl teismo stacionarinė ar ambulatorinė psichologinė ekspertizė nėra būtina. Vaiko noras grįstas emociniu, ypatingo prieraišumo ryšio su mama, todėl negalima jo nepaisyti. Mergaitė aiškiai nurodė norinti gyventi su mama, nuomonės nekeitė, todėl nėra pagrindo abejoti vaiko gebėjimu teisingai išreikšti savo apsisprendimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino vaiko nuomonę, todėl atsakovo argumentai ir prašymas apeliacinėje instancijoje skirti teismo psichologinę ekspertizę atmetami.
48. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir kitus byloje esančius įrodymus, grįsdamas sprendimą ne su vaiku, o su kito asmens elgesiu bei santuokos sudarymu susijusiomis aplinkybėmis, pažeidė vaiko teises būti auklėjamam Lietuvoje, bendrauti su Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais, žinoti savo kilmę ir tėvus.
49. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš šalių, jų atstovų, vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadų matyti, jog ieškovė rūpinasi šalių nepilnamete dukra, jos sveikata, mokslu, gerove, tai yra rūpinasi visais pagrindiniais vaiko poreikiais. Ieškovės rūpinimasis šalių nepilnamete dukra matyti ir iš byloje pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovė, po jos ir dukters grįžimo gyventi į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) stengėsi pasirūpinti vaiko ugdymu, vaiko bendravimu su tėvu, visapusiškai siekė prisitaikyti prie esamos situacijos ir sukurti vaikui saugią aplinką, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai. Aplinkybė, kad šalių dukra su mama gyvens B. K., nesudaro jokių pagrįstų prielaidų teigti, jog jai bus apribotos bendravimo galimybės Lietuvoje, t. y. kad ji neturės bendravimo galimybės su Lietuvoje liekančiu tėvu, kitais giminaičiais, nes jos išlieka ir jų realizavimas priklauso tik nuo siekiančių išlaikyti bendravimą asmenų noro. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir vaiko bei tėvo tarpusavio ryšį, tačiau pagrįstai sprendė, kad vaikas labiau prisirišęs prie motinos, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir jo grindimo ne su vaiku, o su kito asmens elgesiu susijusiomis aplinkybėmis, nesudaro apeliacinės instancijos teismui pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Atsakovui bei jo artimiesiems ir toliau išlieka galimybės puoselėti ryšį su vaiku ir daryti įtaką jo asmenybės formavimuisi, nors tuo atveju, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, atsiranda tam tikrų kliūčių, tačiau tai reikalauja tik papildomų pastangų, bet neatima galimybių užtikrinti nuolatinį ir kiek įmanomą kokybiškesnį bendravimą.
50. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, kad vaiko išvykimas ir gyvenimas su ieškove (duomenys neskelbtini) būtų kaip nors neigiamai paveikęs vaiko interesus. Sutiktina su apeliantu, kad atstumas galėjo turėti įtakos tėvo ir vaiko bendravimui. Tačiau pažymėtina, jog pats apeliantas nedėjo maksimalių pastangų siekdamas pilnaverčio bendravimo su dukra. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ieškovė skatino dukrą bendrauti su tėvu, sudarė galimybę tiek atsakovui, tiek ir jo giminaičiams bendrauti su mergaite. Mergaitė pati nurodė, kad ji turėjo galimybę bendrauti tiek su tėvu, tiek ir su artimaisiais, tačiau nuoseklaus bendravimo nebuvo. Todėl manytina, jog apeliantas, siekdamas nesukelti nepageidaujamų padarinių vaiko raidai ir geriausiems interesams, turėtų dėti didesnes pastangas siekdamas nuolatinio ir kiek įmanoma kokybiškesnio bendravimo su vaiku, o ne šią atsakomybės naštą perkėlinėti ieškovei, kuri, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, siekia bendradarbiavimo su atsakovu vaiko interesų naudai. Nustačius, kad vaiko išreikštas noras gyventi su mama užsienio šalyje neprieštarauja ir nepažeidžia geriausių jo interesų, o tėvo nesutikimo argumentai nėra esminiai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė išduoti ieškovei teismo leidimą išvežti vaiką į (duomenys neskelbtini).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
51. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai sprendė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismo nustatyta bendravimo tvarka su šalių dukra maksimaliai pažeidžia, o ne maksimaliai užtikrina vaiko bendravimą su tėvu. Teismas patenkino visiškai neįmanomą vykdyti ir praktiškai dukrą atstumiančią nuo tėvo bendravimo tvarką, kadangi pagal ją reikėtų derinti, kiek vaikas nori būti su tėvu ir likti su juo nakvoti; atsakovas turėtų net prieš 3 mėnesius įspėti ieškovę, kada atvyks pasiimti dukrą kas dieną vis iš naujo. Teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus.
52. Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
53. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė jo bendravimo su nepilnamete dukra teises, t. y. apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią reikėtų derinti, kiek vaikas nori būti su tėvu ir likti su juo nakvoti, atsakovas turėtų prieš 3 mėnesius įspėti ieškovę, kada atvyks, ir pasiimti dukrą kas dieną vis iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė tokią atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Pažymėtina, kad kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal esamą situaciją, kuomet šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kuriai teismas nusprendė išduoti teismo leidimą išsivežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka 50:50 neatitiks geriausių vaiko interesų, nes mergaitei toks bendravimas būtų per daug intensyvus. Pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas neužtikrintų vaiko poreikio turėti stabilią namų aplinką. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Be to, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė labiausiai šiuo metu šalių nepilnamečio vaiko interesus atitinkančią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kurios keisti pagal atsakovo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija neturi pagrindo.
54. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos sprendimo dalies pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
55. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias procesinės ir materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, iš dalies tenkindamas ieškinį, o atsakovo priešieškinį atmesdamas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteisiamos 700 Eur apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.