- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-1881-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01539-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- T. D.
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. atstovo advokato G. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui T. D. dėl teismo leidimo išvežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę išdavimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui T. D., kuriuo prašoma: 1) išduoti leidimą ieškovei išsivežti nepilnametį vaiką E. D. nuolat gyventi į Belgijos Karalystę; 2) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi E. D. tvarką, padidinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-581-814/2015 priteistą nepilnametei dukrai išlaikymą – nepilnametės dukters E. D. išlaikymui iš atsakovo priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė iki teismo sprendimo priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - leisti E. D. laikinai gyventi Belgijos Karalystėje. Prašyme nurodė, kad E. D. per vienerius metus yra pripratusi prie gyvenimo sąlygų Belgijos Karalystėje, joje adaptavosi, lanko mokyklą, supranta nyderlandų kalbą, turi draugų, puikiai sutaria su ieškovės sutuoktiniu. Dukters gyvenimo sąlygos yra visiškai užtikrintos. Besąlygiškas dukters grąžinimas į Lietuvą padarytų jai didelės žalos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškovės prašymą atsakovas prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad 2020 m. birželio 30 d. Antverpeno pirmosios instancijos teismo Antverpeno skyrius priėmė sprendimą dėl šalių dukros grąžinimo į Lietuvą. Teismas konstatavo, kad ieškovė išsivežė dukrą E. D. į Belgiją pažeisdama Hagos konvencijos nuostatas ir įpareigojo vaiką grąžinti į Lietuvą. Ieškovė nėra gavusi iš atsakovo jokio rašytinio sutikimo dėl dukros išvežimo gyventi į Belgijos Karalystę. Atsakovas apie ieškovės ir dukters išvažiavimą į užsienio valstybę sužinojo tik jau šiam veiksmui įvykus – iš ieškovės žinutės 2019 m. rugpjūčio 22 d. Nurodė, kad ieškovė prašo neteisėtų, nepagrįstų ir tarptautinės bei nacionalinės teisės normų neleidžiamų bei draudžiamų dalykų, pažeidžia atsakovo ir nepilnametės dukters interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į vaiko interesus ir abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime, į vaiko interesus bendrauti maksimaliai ne tik su motina, bet ir su tėvu, padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovė sukūrė šeimą, ieškovės sutuoktinis gyvena užsienyje ir ieškovė ketina ateityje ten nuolat gyventi su vaiku, be tėvo žinios surado ugdymo įstaigą užsienyje, nurodė, kad nustatytos aplinkybės nėra pagrindas neatsižvelgti ir į nepilnamečio vaiko tėvo teises ir interesus savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, dėl to ginčijamas klausimas (dėl leidimo išvežti vaiką į užsienį be tėvo sutikimo) turi būti išspręstas ne formaliai, ne prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visų bylos įrodymų visumą, dalyvaujant specialistams, išklausius nepilnamečio vaiko poziciją šiuo klausimu ir specialistų vertinimus. Nurodė, kad skubotas (neišsprendus ginčo iš esmės) šalių vaiko išvežimas į užsienį gali apriboti ne tik vaiko tėvo, bet ir kitų artimųjų galimybės bendrauti su vaiku.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, kol bus nagrinėjamas ginčas, bus pažeisti vaiko interesai, nesudaro pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nors vaikas jau išvežtas į užsienį ir nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. ten gyvena.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. 2020 m. birželio 30 d. Antverpeno pirmosios instancijos teismo Antverpeno skyriaus sprendimas dėl šalių dukros grąžinimo į Lietuvą nėra įsiteisėjęs. Jei apeliacinės instancijos teismo sprendimas bus nepalankus ieškovei, šalių nepilnametė dukra privalės nedelsiant vykti į Lietuvą, t. y. keisti ne tik gyvenamąją vietą, bet ir ugdymo įstaigą, galimai mokslo metų eigoje, nesimokius Lietuvoje daugiau nei vienerius metus, iš naujo adaptuotis naujoje klasėje, pakitusioje ugdymo sistemoje. Tokia situacija itin pažeistų nepilnametės dukters interesus, nes yra tikimybė, kad minėtu dukters grąžinimo į Lietuvą metu nebūtų išnagrinėta ši civilinė byla iš esmės ir neįvertintos dukters gyvenimo sąlygos užsienyje, neįvertinta persikėlimo gyventi į Lietuvą galima žala dukters psichologinei būsenai ir jos interesams;
1.2. Teismo nutartimi iš esmės pažeidžiami šalių nepilnametės dukters interesai, neužtikrinamas jos gyvenamosios vietos stabilumas tol, kol bus išspręstas klausimas dėl leidimo ieškovei išvežti dukrą nuolat gyventi į Belgijos Karalystę išdavimo.
8. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė. Atsakovo atstovas advokatas D. V. pateikė prašymą prijungti papildomą rašytinį įrodymą - Belgijos Karalystės Antverpeno apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
10. Atsakovas pateikė prašymą prijungti prie bylos Belgijos Karalystės Antverpeno apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą, kuriuo paliekamas nepakeistas žemesnės instancijos teismo Antverpeno pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimas dėl šalių dukros grąžinimo į Lietuvą ir jos perdavimo atsakovui.
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ribojimas teikti naujus nėra absoliutus.
12. Apeliacinės instancijos teismui, susipažinus su atsakovo atstovo pateiktu Belgijos Karalystės Antverpeno apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu, darytina išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad pateiktas teismo sprendimas yra priimtas po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, todėl atsakovas šio įrodymo neturėjo galimybės pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovo pateiktas Belgijos Karalystės Antverpeno apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimas su jo vertimu į lietuvių kalbą priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Esminės faktinės aplinkybės
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės tesimo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-581-814/2015) patvirtinta taikos sutartimi šalių vaiko E. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (motina), atsakovas įsipareigojo teikti nepilnametei E. D. išlaikymą 145 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, vaiko bendravimo su atsakovu ribojimai nenustatyti. Ieškovė su šalių dukra nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuolat gyvena Belgijoje. 2019 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė pranešė atsakovui apie savo ir dukters išvykimą į Belgiją. Į Belgiją ieškovė šalių dukrą išvežė neturėdama atsakovo rašytinio sutikimo. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Kauno VPK Jonavos PK su pranešimu dėl vaiko neteisėto išvežimo į užsienio valstybę. 2019 m. rugsėjo 6 d. ieškovė sudarė santuoką su Belgijos piliečiu R. C. M. H. . Antverpeno pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu įpareigojo ieškovę grąžinti dukrą į Lietuvą, perduodant ją tėvui. 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu Antverpeno apeliacinis teismas Antverpeno pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą paliko galioti.
Dėl atskirojo skundo
14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės – leisti nepilnamečiui vaikui laikinai gyventi užsienio valstybėje – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Teismas gali imtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus. Šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą, gali būti taikomos kitos, teismo manymu, reikalingos priemonės.
16. Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone – leidimu nepilnamečiui vaikui laikinai gyventi užsienio valstybėje (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas) – yra siekiama laikinos ginčo situacijos sureguliavimo. Byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnametė dukra į Belgiją išvežta neteisėtai, t. y. pažeidus CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostatas. Minėtoje įstatymo normoje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tačiau tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą.
18. Atskirajame skunde skundžiamos nutarties nepagrįstumas ir neteisėtumas yra grindžiamas netinkamu pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimu. Teigiama, jog vaiko teisės bus pažeistos ir žala vaiko psichologinei būsenai galimai bus padaryta dėl to, kad dėl Belgijos teismo sprendimo šalių nepilnametė dukra privalės grįžti į Lietuvą, t. y. keisti ne tik gyvenamąją vietą, bet ir ugdymo įstaigą mokslo metų eigoje, nesimokius Lietuvoje daugiau nei vienerius metus, todėl turės iš naujo adaptuotis naujoje klasėje, pakitusioje ugdymo sistemoje.
19. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) pagrindu priimtas Antverpeno pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimas, kuriuo konstatuotas neteisėtas šalių dukros išvežimas iš Lietuvos ir kuriuo ieškovė įpareigota grąžinti dukrą į Lietuvą, perduodant ją tėvui, atsižvelgiant į dabartinę vaiko gyvenamąją vietą, turės būti vykdomas Belgijos Karalystėje. Minėto teismo sprendimo vykdymas priklauso nuo abiejų šios bylos šalių valios. Ieškovei Antverpeno pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo neįvykdžius laisva valia, atsakovas turės teisę kreiptis dėl minėto sprendimo įvykdymo priverstine tvarka.
20. Nesutiktina su ieškovės atstovo argumentais, kad šalių dukros sugrąžinimas į Lietuvą pakenktų vaiko psichologinei būsenai. Nuo dukros išvežimo iš Lietuvos yra praėję 15 mėnesių. Atsižvelgiant į vaiko amžių (išvykstant dukrai buvo 9 metai), tai nėra didelis laiko tarpas, tokio amžiaus vaikui, kuriam praėjus, dukrai iš naujo reikėtų adaptuotis savo buvusioje gyvenamojoje aplinkoje. Nepilnametė šalių dukra turi galimybes (kol vyksta teisminis procesas) lankyti ugdymo įstaigas ir Lietuvoje. Be to, neatmestina galimybė dukrai tęsti ugdymo procesą nuotoliniu būdu.
21. Preliminarus byloje esančių įrodymų įvertinimas neduoda pagrindo išvadai, jog dukrai grįžus į Lietuvą, ji patektų į blogesnes gyvenimo sąlygas. Byloje nėra pateikta Belgijos Karalystės vaikų teisių apsaugos institucijos išvados apie šalių dukros gyvenimo sąlygas. Vien ieškovės sutuoktinio namo pirkimo – pardavimo sutartis nėra pakankama objektyviam vaiko gyvenamosios aplinkos įvertinimui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė turi realias galimybes grįžti į Lietuvą ir čia būti iki bylos išnagrinėjimo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovei nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) . Ieškovė ir jos dukra yra išlaikoma ieškovės sutuoktinio. Byloje nepateikta duomenų apie ieškovės legalų darbą Belgijoje. Ieškovė įregistruota Limburg sveikatos draudimo fonde kaip jos sutuoktinio išlaikomas asmuo.
22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir atmesdamas ieškovės prašymą, priėmė iš esmės teisingą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.