Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimas

Institucijos 2020 m. lapkričio 16 d. teismui pateiktoje išvadoje Nr.4SD-5542 nurodyta, kad skyrius neturi duomenų, jog ieškovė ar atsakovas netinkamai vykdytų pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaiko teisių pažeidimų fiksuota nebuvo. Atsakovas patvirtino, kad nedavė sutikimo išvežti dukrą į užsienį nuolatiniam gyvenimui ir tai patvirtina jo veiksmai, kuriais jis inicijavo procedūrą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl Tarptautinio vaikų gobimo civiliniu aspektu. T. D. bute sudarytos visos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti. Skyrius neturi duomenų apie dabartines E. D. gyvenimo ir buities sąlygas (duomenys neskelbtini). Skyrius pritaria, kad nepilnametei E. D. būtų padidintas ieškovės prašomas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pritaria tėvo maksimaliam bendravimui su vaiku, bendravimo tvarkos nustatymui. Galutinę nuomonę išsakys teismo posėdžio metu, išklausius byloje dalyvaujančias šalis bei susipažinus su byloje esančiais įrodymais (1 t., b. l. 41–45).

2021 m. vasario 2 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija T. D. nustatyta, kad Tarnyba, ryšium su jo ir dukters kelione į Lietuvą 2021 m. sausio 22 d., užbaigia jo prašymo pagal Hagos konvenciją nagrinėjimą bei apie tai informuos (duomenys neskelbtini) centrinę instituciją ( 1 t., b. l. 72).

Institucijos 2021 m. liepos 1 d. išvadoje Nr.4SD-3247 nurodyta, kad T. D. bute sudarytos visos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti. Skyrius šiuo metu neturi pakankamai duomenų įvertinti, kad yra iš esmės pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ieškove, kas sudarytų pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą. Skyriaus vertinimu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu T. D., jo prašoma iš ieškovės O. K. nepilnametei dukrai išlaikymo suma atitinka vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti vaiko poreikius, tačiau konkretus dydis turėtų būti nustatytas teismui įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį bei konkrečius vaiko poreikius. T. D. alternatyvaus priešieškinio reikalavimas nustatyti bendravimu su vaiku tvarką 50:50 principu, reikštų dviejų vaiko gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą, nes, realiai įgyvendinant šią tvarką, vaikas kas antrą savaitę bendrauja tai su tėvu, tai su motina jų gyvenamosiose vietose. Skyriaus nuomone, tokio amžiaus vaikui būtina stabili aplinka, dienos režimas. Ieškovės ir atsakovo gyvenamosios vietos skirtingos, todėl vaikui kas antrą savaitę tektų kilnotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, taigi, nebūtų užtikrinta stabili jo gyvenamoji vieta. Remiantis kasacinio teismo praktika, tėvai turėtų dalintis po lygiai su vaiku leidžiamų savaitgalių, švenčių dienų ir vaiko atostogų laiką, o darbo dienas – taip, kad nebūtų pakenkta normaliam vaiko dienos režimui, t. y. pirmiausia vadovautis ne savo, o vaiko interesais ir atsižvelgti į vaiko amžių, įpročius, norus, nepakenkiant normaliam, įprastam vaiko dienos režimui. Jeigu nebus duotas teismo leidimas išvežti E. D. nuolat gyventi į užsienio valstybę, vaikas galėtų lankyti mokyklą Lietuvoje, kur yra sudarytos sąlygos čia gyvenantiems vaikams mokytis tiek nuotoliniu (esant reikalui), tiek kontaktiniu būdu. Galutinę išvadą pateiks teismo posėdžio metu, išklausius byloje dalyvaujančias šalis bei susipažinus su visais byloje esančiais įrodymais (2 t., b. l. 87–92).

Institucijos, teikiančios išvadą atstovė teismo posėdyje Skyriaus išvadas palaikė. Papildomai paaiškino, kad būtina nustatyti, ar iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta turi būti pakeista: tai tėvų netinkami veiksmai, vaiko noro pasikeitimas. 50:50 procentų tėvų bendravimo su vaiku tvarka negali būti absoliuti, tokia tvarka gali būti nustatyta tik išskirtiniais atvejais. Šioje byloje tokio atvejo, skyriaus atstovės nuomone, nėra. Ar vaikas sutinka su tuo, kad iš vienos gyvenamosios vietos jis nuolat turės keltis į kitą gyvenamąją vietą. Vaikas neturės stabilumo, režimo, kas antrą savaitę vaikui tektų keltis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą gyvenamąją vietą. Tai neatitinka geriausių vaiko interesų. Tėvai gali dalintis vaiko atostogų laiką, švenčių laiką, o darbo dienomis vaikas gali būti nuolat vienoje vietoje.

Atsakovo atstovas prašyme skirti teismo stacionarinę ekspertizę nurodė, kad apklausiant vaiką kilo abejonių, ar vaikas gali suformuoti savo pažiūras, tikrąją valią bei adekvačiai vertinti ir suprasti savo geriausius norus. Taip pat prašo nustatyti, ar E. nėra išsivystęs psichinės sistemos sutrikimas, ar ji nėra linkusi menkinti ir pateisinti vaiko interesus pažeidžiančius ieškovės netinkamus veiksmus, kurių netinkamumo ji pati nesuvokia. Ji teigė nebendravusi su tėčiu, nes primiršo lietuviškai kalbėti, tačiau tai neįmanoma, nes iš Lietuvos išvyko 2019 m. rugpjūčio 21 d., matyti vaiko nebrandumas, auklėjimo spragos ir panašiai, vaiko norai ir jo interesai ne visada sutampa. Atsakovo atstovas nurodo didžiausias abejones vaiko brandumu keliančius E. pasisakymus ( 1 t., b. l. 97–100).

Byloje nėra medicininių duomenų apie vaiko raidos, emocijų ir elgesio, dėmesio ir aktyvumo sutrikimus, specialiuosius poreikius.

Atsakovo T. D. gyvenimo sąlygos geros, vaikui bute skirtas atskiras kambarys, butas tvarkingas, yra visi vaikui reikalingi baldai ir daiktai. 2020 m. spalio 28 d. Tai patvirtina Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, nustatyta, kad tėvo T. D. gaunamos pajamos 1 500 Eur per mėnesį.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas, kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

Atsakovas priešieškinio reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo grindžia tuo, kad vaiko motina be tėvo leidimo išvežė vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę, nuolat pažeidinėja vaiko teises, nuteikdama vaiką prieš tėvą, neskatindama vaiką bendrauti su tėvu, nebendradarbiauja su tėvu, vaiką laiko įkaitu, pažeidžia vaiko teisę į tinkamą mokslą ir lavinimą, klaidina teismą. Mergaitė blogai auklėjama, mokoma vadinti R. H. „tėčiu“, teigia, kad turi du tėčius: T. ir R.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Šioje byloje teismas nenustatė, jog jos gyvenimo aplinka E. D. tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jai būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją tėvu. Nuo gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio vaikas gyveno Lietuvoje, nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. sausio 22 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. sausio 22 d. – vėl Lietuvoje su motina. Vaiko išvykimas gyventi į (duomenys neskelbtini) su motina sąlygojamas motinos gyvenamosios vietos pakeitimo, santuokos su (duomenys neskelbtini) piliečiu sudarymo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė vaiku rūpinosi nuo pat jo gimimo, taip pat juo rūpinasi ir nuo 2019 metų, kai išvyko gyventi su vaiku į užsienio valstybę iki šio laiko. Vaiko gyvenamoji aplinka užsienio valstybėje yra stabili, saugi. Vaikas įpratęs gyventi ir miegoti savo kambaryje, lankyti mokyklą, turi naujų draugų, įpratęs lankytis jam įprastose vietose, mergaitė jau moka olandų kalbą, bendrauja su vietiniais vaikais, namus (duomenys neskelbtini) mieste laiko savo namais. E. ne vieną kartą, apklausta įvairių specialistų, teigė, kad nori gyventi (duomenys neskelbtini) su mama, jai (duomenys neskelbtini) patinka. Mergaitės teigimas, kad tėtis yra ir R., kad turi du tėčius : T. ir R. nėra priežastis pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu. Vaikas žino, kas yra jos tėtis, su R. ji, bylos duomenimis, sutaria. Viena priežastis, dėl kurios mergaitė norėtų būti Lietuvoje – jos draugė M. Mergaitė dažnai klausinėjama apie tai, kodėl nori gyventi (duomenys neskelbtini), kodėl jai ten patinka, jaučiasi kalta dėl to, kad tėvai nesutaria, pykstasi. Tėvas teigė, kad jo santykiai su dukra iki išvežimo į Lietuvą buvo puikūs. Kai ieškovė dirbdavo užsienyje, vaiką palikdavo atsakovui, tėvas dėl darbo pobūdžio dukters nuolat negalėjo prižiūrėti, ją prižiūrėdavo teta, močiutė. Per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 22 d. iki šio šios dienos tėvas neatkūrė labai gerų, iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio buvusių santykių su dukra. Tai matyti iš E. apklausos 2021 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini), kurioje ji teigia norinti kuo greičiau grįžti į (duomenys neskelbtini), iš atsakovo paaiškinimo 2021 m. liepos 21 d. teismo posėdyje, kad E. vis dažniau nenori pas jį likti nakvoti. Mergaitė teigia, kad tėtis negerai atsiliepia apie mamą. Atsakovas tai neigia, sako apie mamą blogai nekalbantis, apie šią bylą taip pat nekalbantis, vadina tai „nesąmone“. Nors atsakovo atstovas prašė teismo nevertinti (duomenys neskelbtini) teismo pavedimu specialistų atliktos E. apklausos (duomenys neskelbtini), nes Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi to atlikti nebuvo prašoma, teismas šią apklausą atmesti negali. Tai vėliausia išreikšta E. nuomonė. E. sukėlė stresą jos grąžinimas į Lietuvą 2021 m. sausio mėnesį, kai tėvas atvyko į mokyklą su policija ir ją pasiėmė. Ji dar nesupranta, kad tėvas elgėsi pagal įstatymą, nes motina ją išvežė savavališkai, vėliau nevykdė įsiteisėjusio (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo. Vaiko noras gyventi užsienio valstybėje neprieštarauja jo interesams, matyti glaudus vaiko ir motinos emocinis ryšys. Dėl to daroma išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatymas su tėvu gali sukelti nepageidaujamų padarinių vaiko raidai, psichinei sveikatai. Todėl nors ir ieškovė pažeidė CK 3.174 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir išvežė vaiką be tėvo sutikimo į užsienio valstybę, t. y. įvykdė vaiko pagrobimą civiliniu aspektu, tai nėra pagrindas neduoti jai teismo leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę, pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-483-611/2020). Todėl ieškinio reikalavimas dėl teismo leidimo išvežti E. D. nuolat gyventi į užsienio valstybę davimo tenkinamas.

Byloje nenustatytas ieškovės draudimas vaikui bendrauti su tėvu ir giminaičiais Lietuvoje. Tačiau motina maksimaliai neprisidėjo, kad E. išlaikytų gerus santykius su tėvu, nepakankamai ją skatino bendrauti. Kiekviena šalis priešiškai nusiteikusi kitos atžvilgiu, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad mergaitė nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio labai mažai bendravo su tėvu, atsakinėjo trumpomis žinutėmis, siuntė paveikslėlius, parašė ir rusiškai. E. paaiškino, kad tėtis nuolat klausinėdavo, kodėl jai geriau gyventi (duomenys neskelbtini), kada jį grįš, ji primiršo kalbėti lietuviškai, todėl su tėčiu mažai bendravo. Mažai bendravo ir su teta R. S.. Žinoma, nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio, išvykusi į (duomenys neskelbtini) ji negalėjo pamiršti lietuvių kalbos, nes ją mokėjo puikiai, mokėsi (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 26 d. teismui pateikta 2021 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini) E. atliktų bendrojo lavinimo dalykų (matematikos, geometrijos, geografijos, astronomijos, laikrodžio pažinimo, tikybos), olandų kalbos užduočių apžvalga, apie kurią jau minėta. E. D. mokymasis (duomenys neskelbtini) mokykloje nuotoliniu būdu nepažeidė vaiko teisės į lavinimą. Todėl teismas nenustatė, kad ieškovė klaidina teismą ir vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus. Byloje matyti, kad ieškovė nebendradarbiavo su vaiko tėvu, rašė jam sąlygas diktuojančias žinutes, tiksliai nepranešė, kada planuoja grįžti į Lietuvą, tačiau šiuo pagrindu vaiko gyvenamoji vieta nekeičiama. Tačiau, kaip minėta, šalių santykiai konfliktiški, jos neranda bendrų kompromisų vaiko klausimais.

Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ieškovė grindžia ne pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi, bet padidėjusiais vaiko poreikiais, nes mergaitė paaugo. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.

Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Atsakovas nesutinka su visais ieškinio reikalavimais, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo.

Ieškovė pateikė vaiko poreikių sąrašą, kuriuo nustatyta, kad vaiko poreikiams mėnesiui reikia 500 Eur (1 t., b. l. 76). Įvertinant šią aplinkybę, kad abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, daroma išvada, kad atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo 250 Eur suma/mėn. Mergaitė specialiųjų poreikių neturi, nustatytas astigmatizmas ( 1 t., b. l. 135–136).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2021 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesio alga – 642 Eur, todėl orientacinė vieno vaiko išlaikymo suma mėnesiui priteistina iš vieno tėvo/motinos – 321 Eur. CK 3.137 straipsnio 3 dalis numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Ieškovė šiuo metu nedirba, ją išlaiko sutuoktinis, E. iki 2021 m. sausio 21 d. mėnesio lankė (duomenys neskelbtini) klasę. Išlaikymas vaikui priteisiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Atsakovas yra sveikas, darbingas, nei ieškovė, nei atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Šalys nenurodė, kad turi kreditorių. Šalys turi nekilnojamojo turto. Tokį pat turtą šalys turėjo ir 2015 m. balandžio 2 d. taikos sutarties sudarymo metu. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Vaiko išlaikymo išlaidų dydžiui gali turėti įtakos ir vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę faktas. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai vaikas tėvų ar vieno iš jų iniciatyva gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis ir atitinkamai dėl to padidėja vaiko išlaikymo išlaidos, dėl jų atlyginimo sprendžiama pagal tai, kurio iš tėvų iniciatyva vaikas gyvena užsienyje: dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos. Ieškovė, kaip minėta, negrindžia ieškinio pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi, o grindžia paaugusios dukters padidėjusiais poreikiais. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad E. gauna 166 Eur mokinio pinigus kas mėnesį, Lietuvoje vaiko pinigų negauna. Bylos rašytiniais įrodymais, (duomenys neskelbtini) gaunama 166,46 Eur išmoka vaikui, todėl iš atsakovo priteisiamas išlaikymas, teismų praktika, mažinamas. Įvertinant tą aplinkybę, kad abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, darytina išvada, kad atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo 167 Eur suma (500-166:2). Ieškovės nurodytos papildomos vaiko išlaikymo išlaidos, vaiko poreikių tenkinimo būdas, priemonės yra būtinos, tinkamos, protingos, atitinka vaiko amžių. 2015 m. balandžio 2 d. tvirtinant tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir nustatant išlaikymo dydį po 145 Eur per mėnesį vaiko poreikiai nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami. Šalys geranoriškai susitarė dėl atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio. Teismas konstatuoja, kad nuo 2015 metų E. D. poreikiai išaugo, maisto, paslaugų, būtinųjų prekių kainos pasikeitė, mergaitė pradėjo eiti į mokyklą. Ieškovė neprašo atsakovo patenkinti didesnių, nei būtinųjų dukters poreikių, todėl vaiko poreikių įrodinėti nereikia. Šie poreikiai iš dalies patenkinami alternatyviomis priemonėmis (iš 166 Eur kasmėnesinės išmokos vaikui), ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 250 Eur/mėn. išlaikymą vaikui, neįvertinusi 166 Eur išmokos vaikui. Išlaikymas 166 Eur suma nemažinamas, nes ieškovė, gyvendama su vaiku, patiria didesnę jo išlaikymo naštą, turi nenumatytų išlaidų. Todėl iš atsakovo priteisiamas 220 Eur išlaikymas vaikui kas mėnesį.

Ieškovė O. K. 2015 m. balandžio 2 d. nutarties priėmimo metu nedirbo, gavo nedarbo draudimo išmoką, atsakovo 2014 m. vasario 1d. – 2014 d. gruodžio 31 d. gaunamas atlyginimas (duomenys neskelbtini) buvo vidutiniškai (duomenys neskelbtini) (neatskaičius mokesčių) (civilinės bylos Nr.2-581/814/2015 10, 16–19 lapai). Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. O. K. Lietuvoje gavo nedarbo draudimo išmoką, ligos išmoką, atlyginimą (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovo gaunamas atlyginimas apie (duomenys neskelbtini) (Skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. išvada, 1 t., b.l. 41–45). VSDFV duomenimis, T. D. atlyginimas (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. – (duomenys neskelbtini) neatskaičius mokesčių. Laikytina, kad šalių turtinė padėtis nuo 2015 metų žymiai nepasikeitė, padidėjo atsakovo atlyginimas.

1. Ieškovei prieš 3 mėnesius pranešus atsakovui apie nepilnametės dukters grįžimo į Lietuvą laiką ir buvimo Lietuvoje laikotarpį, atsakovas bendrauja su dukterimi pusę jos buvimo Lietuvoje laiko, pasiimdamas dukrą kitą dieną po jos grįžimo į Lietuvą iš jos gyvenamosios ar kitos su ieškove sutartos vietos 10 val. ir, praėjus pusei nurodyto grįžimo laiko, grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją ar kitą su ieškove sutartą vietą 19 val. atsakovas įsipareigoja pristatyti vaiką į gydymo įstaigas ir kitas veiklas, kurios buvo suplanuotos nurodytu laikotarpiu, ir iš jų vaiką pasiimti.

2. Atsakovui prieš 3 mėnesius pranešus ieškovei apie savo atvykimo į (duomenys neskelbtini) laiką ir buvimo (duomenys neskelbtini) laikotarpį, atsakovas bendrauja su dukterimi savo buvimo (duomenys neskelbtini) laiku, tačiau ne ilgiau kaip 14 dienų vieno apsilankymo metu, kiekvieną dieną pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos su ieškove sutartos vietos 10 val. (arba po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) ir, grąžindamas dukrą tą pačią dieną į jos gyvenamąją ar kitą su ieškove sutartą vietą 19 val. Atsakovas įsipareigoja pristatyti vaiką į ugdymo, gydymo įstaigas ir kitas veiklas, kurios buvo suplanuotos nurodytu laikotarpiu, ir iš jų vaiką pasiimti.

3. Atsakovas bendrauja telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype“, „Facebook“, „Messenger“) su dukra kiekvieną penktadienį nuo 18 val. iki 19 val. Lietuvos laiku. Pasikeitus kontaktinio telefono numeriui ir/ar kompiuterinės programos vartotojo pavadinimui, ieškovė įsipareigoja nedelsdama (ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas) SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu informuoti atsakovą apie telefono numerio ar vartotojo vardo pasikeitimą.

4. Tėvo dieną, savo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), atsakovas bendrauja su dukra telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype“, „Facebook“, „Messenger“) nuo 18 val. iki 19 val. Lietuvos laiku.

5. Dukters E. D. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), atsakovas bendrauja su dukterimi telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype“, „Facebook“, „Messenger“) nuo 18 val. iki 19 val. Lietuvos laiku.

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti šią ieškovės ir dukters E. D. bendravimo tvarką :

ieškovė su nepilnamete dukra E. D. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 18 val., taip pat su ja bendrauja internetu vaizdo konferencijų būdu kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 17–19 valandomis. Šalys turi teisę tarpusavio susitarimu laikinai nukrypti nuo šios teismo patvirtintos bendravimo tvarkos. Priešieškinio dalyko pakeitimo 2021 m. gegužės 27 d. pareiškimu atsakovas reiškia alternatyvų reikalavimą ir, ieškovei gyvenant Lietuvoje, prašo nustatyti šalių bendravimo su dukrą tvarką, vadovaujantis 50:50 procentų praleidžiamo su vaiku laiko principu, nustatant galimybę šalims bendrauti su vaiku kas antrą savaitę, ieškovei pasiimant dukrą E. D. iš atsakovo gyvenamosios vietos kas antro sekmadienio 18 valandą ir grąžinant atsakovui į jo gyvenamąją vietą sekančio sekmadienio 18 valandą. Teismo posėdyje atsakovo atstovas pareiškė, kad abu priešieškinio, kurio dalyką pakeitė (2 t., b. l. 73–74), 3 punkto reikalavimus sujungia, kad ieškovei gyvenant Lietuvoje jos bendravimas su dukra būtų nustatytas 50:50 procentų.

1. Ieškovei prieš 3 mėnesius pranešus atsakovui apie nepilnametės dukters grįžimo į Lietuvą laiką Kalėdinių ir vasaros atostogų metu ir buvimo Lietuvoje laikotarpį, atsakovas bendrauja su dukterimi pusę jos buvimo Lietuvoje laiko, pasiimdamas dukrą kitą dieną po jos grįžimo į Lietuvą iš jos gyvenamosios ar kitos su ieškove sutartos vietos 10 val. ir, praėjus pusei nurodyto grįžimo laiko, grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją ar kitą su ieškove sutartą vietą 19 val. Per vaiku buvimo su juo laikotarpį, atsakovas įpareigojamas pristatyti vaiką į gydymo įstaigas ir kitas veiklas, kurios buvo suplanuotos nurodytu laikotarpiu, ir iš jų vaiką pasiimti.

2. Atsakovui prieš 3 mėnesius pranešus ieškovei apie savo atvykimo į (duomenys neskelbtini) laiką ir buvimo (duomenys neskelbtini) laikotarpį, atsakovas bendrauja su dukterimi savo buvimo (duomenys neskelbtini) metu, kiekvieną dieną pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos su ieškove sutartos vietos 10 val. (arba po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) ir, grąžindamas dukrą tą pačią dieną į jos gyvenamąją ar kitą su ieškove sutartą vietą 19 val. E. E. norui ir susitarimui su tėvu, duktė lieka nakvoti tėvo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas įpareigojamas pristatyti vaiką į ugdymo, gydymo įstaigas ir kitas veiklas, kurios buvo suplanuotos nurodytu laikotarpiu, ir iš jų vaiką pasiimti. Atsakovo kelionės išlaidas į (duomenys neskelbtini) ir atgal apmoka ieškovė.

3. Atsakovas bendrauja telefonu ir/ar kompiuterinėmis programomis su dukra pirmadieniais – penktadieniais nuo 18 val. Lietuvos laiku, bendravimo laikas neribojamas. Pasikeitus kontaktinio telefono numeriui ir/ar kompiuterinės programos vartotojo pavadinimui, ieškovė įpareigojama nedelsdama (ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas) SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu informuoti atsakovą apie telefono numerio ar vartotojo vardo pasikeitimą.

4. Tėvo dieną, savo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), atsakovas bendrauja su dukra telefonu ir/ar kompiuterinėmis programomis nuo 18 val. Lietuvos laiku, bendravimo laikas neribojamas.

5. Dukters E. D. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), atsakovas bendrauja su dukterimi telefonu ir/ar kompiuterinėmis programomis nuo 18 val. Lietuvos laiku, bendravimo laikas neribojamas.