Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 60 MGL (3 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Š. galutinė bausmė paskirta 40 MGL (2 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 1 dalimi, nustatytas 12 (dvylikos) mėnesių terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį savanoriškai turi būti sumokėta bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. balandžio 10 d. 15.44 val. iki 2021 m. balandžio 11 d. 10.30 val. (1 para) ir nustatyta laikyti, kad A. Š. sumokėjo 2 MGL (100 Eur) baudos dalį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 11 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu, konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Dėl automobilio konfiskavimo

Dėl baudos sumažinimo

Dėl laidavimo

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistasis kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimo neginčija, tik kelia bausmės individualizavimo klausimą – prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sumažinti jam paskirtą baudą, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir nekonfiskuoti automobilio.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

6. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

6.1. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017, 2K-168-511/2020).

6.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 40 straipsnio taikymo klausimą, įvertino visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. Š. laikomas neteistu ir pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, nes teistumas jam yra išnykęs, administracine tvarka nebaustas (b. l. 89), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba (b. l. 95, 128). Kartu teismas atsižvelgė ir tai, kad A. Š. padarytas nusikaltimas yra labai pavojingas, nes jis, vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir tuo metu nukritęs šviestuvas apgadino kitą gatve važiavusį automobilį, dėl to pradėtas eismo įvykio tyrimas ROIK (duomenys neskelbtini) (b. l. 49, 51–54). Atsižvelgęs į visumą paminėtų aplinkybių, taip pat įvertinęs tai, kad nors A. Š. laikomas neteistu, tačiau anksčiau jis buvo vieną kartą teistas, 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pagal BK 284 straipsnį nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 78–81, 83–84, 86–87), teismas sprendė, kad A. Š. išvadų dėl savo ankstesnio elgesio nepadarė, jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino, priešingai, vėl nusikalto, todėl nėra pagrindo išvadai, jog A. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos.

6.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi pirmiau paminėtas aplinkybes, o kartu ir tai, kad apeliantas automobilį vairavo būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumas, nors pradedantiems vairuotojams taikomas 0 promilių reikalavimas, ir žymiai viršijantis minimalią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, neblaivus vairavo dienos metu, miesto gatvėje, kurioje eismas yra pakankamai intensyvus, ir sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, nuo kurio nukritęs šviestuvas apgadino kitą tuo metu gatve važiavusį automobilį, taigi, tik atsitiktinai buvo išvengta sunkių padarinių, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šios išvados nekeičia ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad praeityje jis buvo jaunesnis, šiuo metu teistumo neturi, administracine tvarka nebaustas, išvadas dėl savo netinkamo elgesio padarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad A. Š. po jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės per beveik trejus su puse metų naujos nusikalstamos veikos nebuvo padaręs, administracine tvarka nebaustas, nėra pakankamos išvadai, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų.

Dėl nuteistajam A. Š. paskirtos bausmės

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

7.1. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas bausmei skirti ir individualizuoti reikšmingas aplinkybes, kurias vertino spręsdamas BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus A. Š. už jo padarytą nusikalstamą veiką baudą, dydžiu artimą įstatyme numatytam minimaliam baudos dydžiui, t. y. 60 MGL dydžio baudą (už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas)). Be to, nuteistajam paskirta bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 40 MGL dydžio bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu A. Š. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tenkinti nuteistojo prašymą ir mažinti jam paskirtą baudą iki minimalios 50 MGL dydžio baudos atsižvelgiant į pastarojo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, tokio pobūdžio veiką padarė pirmą kartą, turi draugę ir mažametį vaiką, kuriuos jam reikia išlaikyti, bei skunde nurodytą teismų praktiką, nėra pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad duomenų, patvirtinančių, jog A. Š. išlaiko vaiką ir draugę, nėra, o apeliaciniame skunde nurodytuose Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje Nr. 1A-259-361/2019, Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 1A-359-485/2019 ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. 1A-520-2019, bausmės klausimai nebuvo sprendžiami ir šiuose sprendimuose teismai dėl kaltininkams paskirtos bausmės – baudos – dydžio nepasisakė. Be to, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-520-2019 priimta išnagrinėjus asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriam bausmė nebuvo paskirta, o buvo skirta 50 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, apeliacinį skundą.

Dėl nuteistajam A. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

8. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų.

8.1. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018, 2K-112-942/2021).

8.2. Bylos duomenimis A. Š. nusikalstamą veiką padarė, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,78 promilių neblaivumas (b. l. 36), žymiai viršijantis įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, t. y. uždrausdamas A. Š. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metus (teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis)), teismas įvertino ne visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. anksčiau administracine tvarka nebuvo baustas (b. l. 89), turi mažametį vaiką (b. l. 93), dirba dviejose darbovietėse – UAB „K. s. L.“ ir vykdo individualią pasiuntinių (kurjerių) veiklą (b. l. 95, 128). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir atėmus A. Š. teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei 3 metų terminui, t. y. 2 metams, bus pasiekta teisinga viešojo intereso poreikių bei asmens teisių pusiausvyra ir nebus pažeistas proporcingumo principas. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas trumpinant A. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Pastebėtina, kad skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 11 d., nes nusikalstamą veiką A. Š. padarė 2021 m. balandžio 10 d., o minėta kardomoji priemonė jam paskirta 2021 m. balandžio 11 d. (b. l. 72–74). Ši klaida laikytina rašymo apsirikimu ir ištaisyta apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Atsižvelgus į tai, kad apeliantas, sėsdamas už automobilio vairo, suvokė, jog yra neblaivus – apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad alkoholį vartojo nuo 2021 m. balandžio 9 d., 2021 m. balandžio 10 d. dar gėrė 6 laipsnių stiprumo alaus, o paskui išvažiavo „tiesiog pasivažinėti“ (b. l. 68–69), jam buvo nustatytas net 2,78 promilių neblaivumas, be to, teisę vairuoti transporto priemones A. Š. įgijo tik 2020 m. sausio 7 d. (b. l. 72–74), o pradedantiesiems vairuotojams galioja 0 promilių reikalavimas, tenkinti jo prašymą ir trumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki pastarojo pageidaujamo 1 metų termino, nėra pagrindo.

8.3. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-411-238/2017, 1A-68-317/2019, Nr. 1A-359-485/2019), pripažįstama, jog panašiomis aplinkybėmis 1 metų teisių atėmimo laikotarpis yra pakankamas, pažymima, kad kiekvienoje byloje skirdami nuteistiesiems bausmes, teismai privalo jas individualizuoti, atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes ir į kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-511/2019). Be to, iš Kauno apygardos teismo nutarties Nr. 1A-68-317/2019 matyti, kad joje buvo sprendžiamas tik turto konfiskavimo klausimas, o nutartyje Nr. 1A-359-485/2021 buvo sprendžiamas nuteistojo kaltės ir uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo klausimai. Taigi vadovautis minėta teismų praktika nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam A. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018). Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės panaudojimo neįmanomas, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018).

9.1. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).

9.2. Nuteistasis A. Š. savo prašymą nekonfiskuoti automobilio „Opel Vectra“ iš esmės argumentuoja tuo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, įstatymiškai neprivalu skirti jo turto (šiuo atveju automobilio) konfiskavimo. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleistas, skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo lengvąjį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikalstamų veikų padarymui, pagrįstai A. Š. priklausantį automobilį „Opel Vectra“ pripažino nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnyje, priemone, ir nusprendė jį konfiskuoti. Kitaip vertinti bylos aplinkybes ir tenkinti nuteistojo prašymą, t. y. nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, nėra pagrindo. Daryti priešingą išvadą nėra pagrindo ir išanalizavus nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 1A-411-238/2017, 1A-68-317/2019, juo labiau, kad A. Š. baudžiamosios bylos ir minėtų Kauno apygardos teisme nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos – byloje Nr. 1A-68-317/2019 asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o byloje Nr. 1A-411-238/2017 nustatyta, kad kaltininkas yra neįgalus ir vienas slaugo neįgalų tėvą, todėl automobilio konfiskavimas šioje byloje prieštarautų proporcingumo principui.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

10. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

10.1. Šiaulių apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35 Mr) PT-5891 kurioje nurodyta, kad už nuteistajam A. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 90 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies, nuteistasis yra dirbantis, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo A. Š. Valstybės naudai priteisia dalį – 45 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti.

A. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 2 (dvejų) metų, šį terminą skaičiuojant 2021 m. balandžio 11 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo A. Š. valstybės naudai 45 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.