- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-21
- Bylos Nr.
- 1A-68-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32454-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,
asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, D. V. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduotas laiduotojos V. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą. Baudžiamoji byla D. V. nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, straipsniais, D. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, vieniems metams.
D. V. taikytą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
panaikinti nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą;
D. V. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. R0663013 (b.l. 104), persiųsti VĮ „Regitra“ klausimo išsprendimui;
automobilį „VW Golf“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. V., saugomą UAB „Šančių servisas“ aikštelėje, adresu Europos pr. 109, Kaune, ir automobilio „VW Golf“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti D. V.;
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. V. pripažintas kaltu ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, dėl to, kad jis 2018 m. liepos 8 d. apie 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį “VW Golf” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio (nustatyta 2, 74 promilių etilo alkoholio kraujyje ).
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas D. V. atžvilgiu nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Spręsdamas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, kurios leido pagrįstai manyti, kad D. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas nurodė, kad šioje byloje automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, dėl ko šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikė.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. V. priklausanti transporto priemonė nekonfiskuota ir prašo konfiskuoti šį automobilį.
3.1. Prokurorė skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, kai sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018). Teigia, kad pagal teismų praktiką, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti tūri būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
3.2. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neskirdamas turto konfiskavimo pagrįstai akcentuoja proporcingumo principo svarbą, tačiau iš padaryto sprendimo matyti, kad šiuo konkrečiu atveju šį principą teismas taikė netinkamai, nes visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad D. V. vairavo jam priklausančią transporto priemonę jo kraujyje esant 2,74 promilių koncentracijai, kad D. V. registruotas (duomenys neskelbtini) klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje, kur gydėsi ir jam diagnozuoti psichikos ir elgesio surikimai dėl alkoholio vartojimo. D. V. baustas administracine tvarka, tarp jų ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Prokurorės nuomone, faktas, kad D. V. pavartojęs alkoholio sėdo vairuoti automobilį liudija, kad jis gana abejingai vertina savo, kaip vairuotojo pareigas, pervertina savo galimybes. Itin svarbu atsižvelgti ir į tai, kad tokie D. V. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei jo paties sveikatai ar net gyvybei.
3.3. Prokurorė skunde teigia, kad teismas be pagrindo savo sprendimą grindė tuo, jog automobilis naudojamas ne tik D. V., bet ir jo sutuoktinės, kuri turi sveikatos problemų, reikmėms, nes sveikatos būklė negali būti laikoma išskirtine aplinkybes, panaikinanti BK 72 straipsnio nuostatų taikymą. Skunde prokurorė taip pat nurodė, kad, remiantis besiformuojančiomis teismų praktikos tendencijomis šios kategorijos bylose, netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl jos įsitikinimu, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis Nr. 2K-136-699/2018).
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, prokurorė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, D. V. gynėja prašė prokurorės skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.
Šalies argumentai
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės J. Baltrūnienės apeliacinis skundas atmestinas.
6. Šiuo atveju apeliaciniu skundu nėra ginčijama nei D. V. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir BK 40 straipsnio nuostatų taikymas. Prokurorė nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo netaikymo ir prašo taikyti D. V. šią baudžiamojo poveikio priemonę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai).
8. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Ši įstatymo nuostata rodo, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atveju, turto konfiskavimo taikymas yra teismo diskrecija. Taigi, nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju įstatymas imperatyviai nenumato privalomo transporto priemonės konfiskavo. Pagal teismų praktiką, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-35-719/2018, 2K-79-511/2018, 2K-372-699/2018 ir kt.).
Šalies argumentai
9. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taigi, automobilis, kurį vairavo D. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką. Prokurorė, įvertinusi tai, kad pažeidėjas neblaivus vairavo jam priklausančią transporto priemonę, taip pat nustatytą paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės rūšį ir terminą, teigia, jog šių pirmosios instancijos teismo taikytų priemonių BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti nepakanka ir prašo paskirti jam dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – D. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio argumentus, kuriais teismas grindė sprendimą dėl transporto priemonės nekonfiskavimo, laiko, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir nenukrypo nuo teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas pagrindą atleisti kaltinamąjį D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės argumentavo tuo, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, yra dirbantis, turi šeimą, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo – D. V. sutuoktinė. Iš D. V. ir jo buvusios sutuoktinės, kuri teismo buvo pripažinta tinkama laiduotoja, nurodytų aplinkybių matyti, kad nors jie išsituokę, tačiau gyvena kartu, su jais gyvena ir nepilnametė jų dukra. D. V. sutuoktinė turi negalią, dėl kurios juda tik su neįgaliojo vežimėliu, automobilis, su kuriuo jis padarė nusikalstamą veiką, naudojamas ne tik jo, bet ir šeimos narių poreikiams tenkinti. Ir nors teismui paskyrus D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, tuo laikotarpiu jis negalės pagelbėti neįgaliam šeimos nariui, tačiau įvertinus paminėtų aplinkybių, visumą, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – D. V. priklausančio automobilio konfiskavimas, šiuo atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl netaikytinas.
11. Jau aptarto klausimo kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nepaskyręs D. V. ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, nesivadovavo proporcingumo ir teisingumo principais, kad netaikant turto konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos. Atsižvelgus į aukščiau išanalizuotas ir dar kartą teisėjų įvertintas aplinkybes, sutinkama su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, kad būtent tokiu būdu teisingumas ir buvo įgyvendinamas, t. y. atsižvelgus ne tik į kaltininko bei jo šeimos interesus, bet ir nesumenkinus įstatymo leidėjo tikslų didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems kelių eismo taisyklių pažeidimams. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad paskyrimas vienos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, užtikrins tikslą tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.
12. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.