Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui Mantui Mačiulskui,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui K. L., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bei atsakovo K. L. priešieškinį ieškovei V. L. dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų L. L., gimusio 2012 m. birželio 19 d., ir D. L., gimusios 2015 m. lapkričio 3 d., gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. L., gimusiam 2012 m. birželio 19 d., ir D. L., gimusiai 2015 m. lapkričio 3 d., po 200 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. L., gimusiam 2012 m. birželio 19 d., ir D. L., gimusiai 2015 m. lapkričio 3 d., išlaikymo įsiskolinimą po 200 Eur kas mėnesį už 11 kalendorinių mėnesių laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas visiškai.

1. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2012 m. birželio 19 d. susilaukė sūnaus L. L.. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame vaiko gimimo liudijime Nr. 617 nurodyta, kad atsakovas yra L. L. tėvas (elektroninės bylos (toliau – el. b.) ieškinio dok. Nr. CBP-6288 zip 1 priedas).

2. 2015 m. lapkričio 3 d. šalys taip pat susilaukė dukros D. L.. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo liudijime Nr. 1319 D. L. vaiko tėvu taip pat nurodytas atsakovas K. L. (el. b. ieškinio dok. Nr. CBP-6288 zip 1 priedas).

3. 2015 m. lapkričio 15 d. ieškovė ir atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, pateikė pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, prašydami pripažinti K. L. nepilnametės D. L. tėvu ir suteikti jai pavardę „L.“ (el. b. l. 60, 59).

4. Ieškovė taip pat augina dukrą iš buvusios santuokos G. S., gimusią 2010 m. gegužės 11 d. (el. b. ieškinio dok. Nr. CBP-6288 zip 1 priedas).

5. Šalių sūnui L. L. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo lygio nustatymo pažyma NL-3 Nr. 2332 nuo 2019 m. liepos 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. nustatytas sunkus neįgalumo lygis. 2019 m. rugpjūčio 28 d. specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-2331 L. L. nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (el. b. ieškinio dok. Nr. CBP-6288 zip 1 priedas).

6. Ieškovės dukrai iš pirmos santuokos G. S. taip pat yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (el. b. ieškinio dok. Nr. CBP-6288 zip 2 priedas).

7. 2020 m. kovo 13 d. ieškovė sudarė santuoką su A. L., įrašo Nr. 152 (el. b. ieškinio dok. Nr. CBP-6288 zip 2 priedas).

8. Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo registro duomenimis ieškovei nuo 2009 m. birželio 11 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-2339 pagrindu nuosavybės teise priklauso 1/9 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (el. b. ieškinio dok. Nr. CBP-6288 zip 2 priedas).

9. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus pažymos duomenimis ieškovei už sūnų L. L. yra skiriama išmoka vaikui, kurios dydis nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2020 m. birželio mėnesio buvo 90,06 Eur, o nuo 2020 m. vasario mėnesio – 100,23 Eur ,taip pat priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, kurios dydis nuo 39,72 Eur iki 70,20 Eur ir 280 Eur šalpos neįgalumo pensija. Už dukrą D. L. yra skiriama išmoka vaikui, kurios dydis nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2020 m. sausio mėnesio buvo 70,30 Eur, o nuo 2020 m. vasario mėnesio – 100,23 Eur (2020 m. gruodžio 8 d. į bylą pateikto dok. Nr. DOK-47841 zip priedai).

10. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis ieškovei nuo 2020 m. kovo 3 d. suteiktas bedarbio statusas, jai nuo 2020 m. birželio 22 d. kas mėnesį mokama po 42,49 Eur išmoka (2020 m. gruodžio 22 d. į bylą pateikto dok. Nr. DOK-49874 zip priedas, 2021 m. sausio 11 d. LITEKO duomenys).

11. Ieškovė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. gavo daugmaž 200 Eur išmokas (el .b. l. 67-69).

12. Atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „LBI“, jam nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2020 m. birželio kas mėnesį paskaičiuotas vidutiniškai 450-470 Eur darbo užmokestis, o nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 11 d. vidutiniškai – 770 Eur darbo užmokestis (el. b. 18-19, 70-74, 2021 m. sausio 11 d. LITEKO duomenys).

13. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį kreditorei UAB „Nordecum“ (atsiliepimo į ieškinį dok. Nr. dOK-49874 zip priedai).

14. 2014 m. lapkričio 16 d. atsakovas buvo kreipęsis su pareiškimu į Šiaulių miesto policijos komisariatą dėl savo sugyventinės-ieškovės dingimo be žinios. 2014 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo pareiškimą buvo nutrauktas, nes ieškovė pati grįžo į namus ir iš tiesų dingusi nebuvo (el. b. l. 20).

15. 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi byloje paskirta genetinė biologinė tėvystės teismo ekspertizė atsakovo K. L., ir jo vaiko D. L., biologiniam tėvo ir vaiko ryšiui nustatyti (el.b.l. 81, 82).

16. 2020 m. lapkričio 4 d. į bylą pateiktas ekspertizės aktas Nr. 0215/20, kuriame pateikta išvada, jog atsakovas K. L. nėra biologinis D. L. tėvas (el. b. 2020 m. lapkričio 4 d. dok. Nr. DOK-42278, el. b. l. 98-101).

17. 2020 m. lapkričio 20 nutartimi teismas siekdamas išklausyti vaiko nuomonę skyrė šalių nepilnamečiam vaikui D. L., gim. 2015 m. lapkričio 3 d., atskirus individualius susitikimus su teismo psichologu, pavedant juos atlikti Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiajai specialistei (teismo psichologei). 2020 m. gruodžio 2 d. į bylą pateikta vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomonė raštu apie individualius pokalbius su D. L.. Išvadoje nurodoma, kad iš anksčiau susiformavęs vaiko ryšys su atsakovu šiuo metu yra nutrūkęs, tačiau vaikas yra pasirengęs palaikyti/atnaujinti bendravimą su K. L.. Kalbėdama apie savo santykius su atsakovu, mergaitė nusimena, pradeda jo ilgėtis. Iš kitos pusės, D. puikiai prisitaiko įvairiose situacijose ir priima naujus žmones. Mergaitė jaučiasi saugi ir pasitikinti savimi, geba išreikšti savo poreikius, savarankiškai užsiimti jai patinkančia veikla, yra linkusi orientuotis į dabartinį gyvenimą bei kasdienį bendravimą su jai svarbiais žmonėmis, kurie tekiajai džiaugsmą. Paklausus su kuo D. jaučiasi geriau (su tėčiu A. (ieškovės sutuoktiniu) ar tėčiu K.) vaikas atsako, kad „su abiem“. Apie savo jausmus mergaitė kalbasi su savo mama arba tete A.. Pastebima ir tai, kad vaiko sąmonėje kol kas nėra aiškaus žodžio „tėvas“ apibrėžimo, reiškiančio vieną asmenį. Toks mergaitės supratimas padeda jai patenkinti esminius bendrumo su reikšmingais žmonėmis poreikius, tačiau, tuo pačiu, gali turėti ir neigiamos įtakos jos identiteto formavimuisi. Teismo psichologo nuomone, šiuo metu D. L. gyvenime svarbiausia užtikrinti stabilumą, patenkinti vaiko bendravimo, ugdymo bei savirealizacijos poreikius psichologiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje. Teismo psichologas taip pat atkreipia dėmesį, kad emocinius ir fiziologinius vaiko poreikius bei jų supratimą užtikrina tik nuolatinis bendravimas su vaiku ir nuoseklus suaugusio asmens dalyvavimas vaiko auklėjimo procese (e.b.l. 135-138).

Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo nuginčyti tėvystę ieškinio senaties termino

19. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

22. Teismas, atsižvelgdamas į tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje yra konstatuota, kad netgi tuo atveju, kai pažeidžiamas ieškinio senaties terminas, prioritetas suteikiamas vaiko interesams, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti (CK 3.152 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo nuginčyti tėvystę

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, pirmojoje dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindus, antrąją dalį nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

24. Pirmiau nurodytos teisės normos patvirtina, kad teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo į(si)tikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 punktas).

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar yra pagrindas nuginčyti ieškovo tėvystę, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms: 1) ieškovas savo noru pripažino tėvystę; 2) ieškovas augino mažametę dukterį ir rūpinosi ja, kol šalys gyveno kartu; 4) mergaitė šiuo metu yra 5 metų amžiaus ir daugiau nei pusantrų metų nėra bendravusi su atsakovu kaip su tėvu; 5) duomenų apie kitą galimą vaiko biologinį tėvą šiuo metu nėra; 6) ieškovė yra sudariusi santuoką ir jos dabartinį sutuoktinį A. L. mergaitė vadina ir laiko tėčiu.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 yra pažymėjęs, kad tėvystės pripažinimas yra savanoriškas asmens sprendimas tapti tėvu, kuris paprastai grindžiamas tikėjimu savo biologine tėvyste. Siekiant nustatyti tinkamą interesų pusiausvyrą, turi būti vertinama ne tik vaiko, bet ir asmens, pripažinusio tėvystę, padėtis. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar šalims iki susilaukiant vaiko, ar vaiko tėvas turėjo pagrindo tikėti esąs biologiniu tėvu, ar kitas panašioje situacijoje buvęs jo amžiaus ir patyrimo asmuo būtų galėjęs manyti kitaip. Šių aplinkybių nustatymas yra svarbus ir šioje byloje, siekiant išsiaiškinti, ar atsakovas turėjo pagrindo suklysti dėl faktinių aplinkybių vertinimo, ar jis išreiškė ketinimą tapti tėvu numanydamas apie savo abejotiną biologinę tėvystę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog tėvystė yra ilgalaikis nuolat kuriamas abipusis tėvo (motinos) ir vaiko ryšys, todėl tuo atveju, jei asmuo dėl vienokių ar kitokių priežasčių ketino tapti tėvu, esant pakankamo pagrindo abejoti savo biologine tėvyste, teismai turi teisę riboti tokio asmens teisę nuginčyti tėvystę, siekdami išlaikyti vaikui saugų ir stabilų santykį. Priešingu atveju gali būti nepagrįstai ribojama asmens teisė į privataus gyvenimo ir jo sprendimo tapti tėvu gerbimą.

29. Tėvystės nuginčijimo bylose, kaip minėta pirmiau, prioritetas suteikiamas nepilnamečio vaiko interesams, tačiau jie turi būti vertinami visapusiškai atsižvelgiant į vaiko patyrimą praeityje ir vaiko galimą patyrimą ateityje. Nagrinėjamu atveju atsakovas patvirtino, kad rūpinosi mergaite, šalims gyvenant kartu kaip savo dukra, jį ir mergaitę siejo emocinis ryšys, tačiau paaiškėjus aplinkybėms, kad jis galimai nėra D. biologinis tėvas atsakovas nutraukė santykius su abiem savo vaikais ir neteikia jiems išlaikymo. Kasacinės instancijos teismas pabrėžė ir tai, kad vertindami vaiko interesus iš ateities perspektyvos, teismai turėtų nustatyti, kokius vaiko interesus labiau atitiks teisinės tėvystės išsaugojimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų netinkamai vykdęs tėvo pareigas. Sutiktina, kad vertybiniu aspektu asmuo, tikėjęs, jog rūpinasi savo vaiku, neturėtų jo taip lengvai atsisakyti, tačiau teismo vertinimu, taip pat turi būti siekiama išlaikyti tinkamą interesų pusiausvyrą ir vadovaujamasi kasacinio teismo suformuota naujausia praktika tokio pobūdžio bylose, kad tėvystė neturėtų būti bausmė, o greičiau dovana asmeniui vadintis tėčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).

30. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir išklausęs šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, pažymi, jog šiuo atveju atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio gyvena atskirai nuo nepilnametės D. L., per visą šį laikotarpį atsakovas su nepilnamečiu vaiku buvo susitikęs 2 kartus, artimų santykių nuotolinio ryšio priemonėmis nepalaiko, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vaiko ir tėvo emocinis ryšys yra dingęs. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog atsakovas net teismo ekspertizės atlikimo metu susitikęs su nepilnamete D. L. su ja nebendravo. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, parodo, jog atsakovui D. L. tėvystė siejasi labiau su formaliu, o ne emociniu ryšiu tarp tėvo ir vaiko.

31. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

32. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-9/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-9/2007).

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, atsakovas gyvendamas kartu su ieškove D. L. pripažino savo dukra, tai patvirtino savo pareiškimu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovas tuo metu nesirūpino nepilnamete. Tik po ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ieškovas pareiškė abejones dėl D. L. tėvystės, aplinkybė, jog atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas buvo nustatyta tik šios bylos nagrinėjimo metu byloje atlikus genetinę teismo ekspertizę.

34. Atsakovas priešieškinyje bei teismo posėdžiuose duotuose paaiškinimuose nurodė, kad pradėjęs gyventi atskirai su ieškove iš aplinkinių asmenų sužinojo, apie tai, kad jiems gyvenant kartu ir vedant bendrą šeimos ūkį ieškovė galimai jam buvo neištikima. Atsižvelgus į šias aplinkybes jam kilo pagrįstų abejonių dėl vaiko tėvystės. Per visą laiką šalims nebegyvenant kartu su mergaite buvo susitikęs 2 kartus, o šiuo metu visiškai nebendrauja. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nenori bendrauti ir rūpintis ne savo vaiku.

35. Nagrinėjant bylą teisme mažametės D. L. nuomonė išklausyta netiesiogiai vaiko apklausų kambaryje, dalyvaujant vyriausiajai specialistei teismo psichologei, kuri pateikė byloje išvadą raštu. Išvadoje nurodyta, jog pokalbio su nepilnamete D. L. metu piešiant šeimos piešinį mergaitė nupiešė „tėtį A.“ (ieškovės sutuoktinį), nors ir nurodo, kad atsakovą taip pat myli, jo pasiilgsta. Psichologė padarė išvadą, jog vaiko ryšys su atsakovu šiuo metu yra nutrūkęs, tačiau vaikas yra pasirengęs atnaujinti bendravimą su atsakovu. Kalbėdama apie savo santykius su atsakovu, mergaitė nusimena, pradeda jo ilgėtis, ieško įvairių pasiteisinimų, kodėl jis pas ją nebeatvažiuoja, nepasveikina su gimtadieniu, nepaskambina ir pan. Tačiau pastebima tai, kad vaiko sąmonėje nėra aiškaus žodžio „tėvas“ apibrėžimo, reiškiančio vieną asmenį, toks mergaitės supratimas padeda jai patenkinti esminius bendrumo su reikšmingais žmonėmis poreikius, tačiau tuo pačiu gali turėti neigiamos įtakos jos identiteto formavimuisi. Teismo psichologė nurodė, kad psichologiniu požiūriu, emocinius ir fiziologinius vaiko poreikius bei jų supratimą užtikrina tik nuolatinis bendravimas su vaiku ir nuoseklus suaugusio asmens dalyvavimas vaiko auklėjimo procese.

36. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad mažametė nepriskiria tėčio figūros konkrečiai tik prie atsakovo, kad mergaitė yra saugiai prisirišusi prie su ja kartu gyvenančio mamos (ieškovės) sutuoktinio, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu tarp atsakovo ir vaiko yra susiformavę artimi santykiai, emocinis ryšys. Be to, nepilnametė D. L. pokalbio su psichologe metu save identifikavo labiausiai kaip ieškovės ir jos naujo sutuoktinio šeimos sistemos dalį.

37. Nagrinėjamu atveju turi būti vertinama ne tik vaiko, bet ir atsakovo, pripažinusio tėvystę padėtis. Teisme atsakovas paaiškino, kad su ieškove gyveno kartu kaip sugyventiniai, todėl pagrįstai tikėjo, jog D. L. yra jo dukra. Jiems gyvenant kartu apie kokius nors kitus artimus ieškovės santykius su kitais asmenimis atsakovui nebuvo žinoma, jam nebuvo abejonės, kad yra vaiko tėvas, todėl pripažino vaiko tėvystę pareiškimu notarui. Taip pat paaiškino, kad abejonės dėl tėvystės kilo dėl aplinkinių kalbų, kai atsakovė išsikraustė su vaikais gyventi į kitą miestą. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. A. duodama paaiškinimus nurodė mačiusi ieškovę artimai bendraujant su kitu nepažįstamu vyru, tačiau šalims gyvenant kartu nenorėjo kištis į svetimus santykius, todėl apie tai atsakovui pasakė tik šalims nebegyvenant kartu 2019 m. lapkričio mėnesį atėjusi apkirpti atsakovo.

38. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog tikėtina, kad atsakovas buvo suklaidintas dėl tėvystės ir pripažindamas tėvystę nežinojo ir negalėjo įtarti, kad jis nėra biologinis D. L. tėvas. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, kad šiuo atveju yra svarbi ne tik biologinė tėvystė, bet ir socialinė tėvystė, o vaikas būtent atsakovą įvardina savo tėvu, todėl tėvystės nuginčijimas nenurodant, kas yra tikrasis vaiko tėvas pažeistų nepilnametės interesus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarp atsakovo ir vaiko susiformavęs emocinis ryšys yra nutrūkęs, o byloje esantys teismo ekspertizės duomenys patvirtina, jog atsakovas nėra ieškovės vaiko D. L. biologinis tėvas, teismas daro išvadą, kad socialinės tėvystės institutas šiuo atveju maksimaliai galėtų pasireikšti tik išlaikymo mokėjimu. Tai ne tik kad neatitiktų vaiko interesų, bet ir jiems prieštarautų, nes vaiko ugdymas tiesiogiai susijęs su jo prieraišumu prie konkrečių asmenų, tuo tarpu toks ieškovo ir vaiko santykis praktiškai nėra galimas, todėl socialinės tėvystės institutas būtų pritaikytas formaliai. Tėvystė savo esme negali būti tapatinama vien su vaiko išlaikymu. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai. 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu ieškovė atsakydama į teismo jai užduotus klausimus nurodė, kad gyvenant su atsakovu ji turėjusi artimus lytinius santykius su kitais vyrais, tačiau negalėjo nurodyti nei jų vardų, nei pavardžių. Ieškovė atsakydama į teismo užduotą klausimą ar nepageidauja nustatyti tikrojo dukros D. biologinio tėvo paaiškino, jog nepageidauja, kadangi D. turi tėvą, kuris ją augino nuo gimimo – atsakovą. Pabrėžtina, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog tėvystės nuginčijimas pirmiausiai yra susijęs ne su asmens, įrašyto vaiko tėvu, siekiu nuginčyti tėvystės faktą, o su vaiko teise žinoti savo kilmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, siekis vaiko gimimo liudijime tėvu palikti atsakovą, tai yra asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, kadangi tiek nuo savo biologinio vaiko L. L., tiek nuo D. L. priežiūros atsakovas šiuo metu yra visiškai nusišalinęs ir nurodė, kad nenori auginti ir išlaikyti ne savo dukters, šiuo atveju nėra laikytinas tinkamu vaiko interesų gynimu. Pažymėtina, kad reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo neprieštaravo ir išvadą duodančios institucijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, pabrėžęs, kad geriausiai vaiko interesus užtikrintų tikrojo tėvo nustatymas ir pareiga tai atlikti tenka ieškovei.

39. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes ir atsižvelgdamas, į tai, kad atsakovas nėra D. L. biologinis tėvas, jog tarp ieškovo ir vaiko socialiniai ryšiai nutrūkę ir ieškovas neketina šio ryšio atkurti, vaikas yra mažo amžiaus ir vaiko sąmonėje nėra aiškaus žodžio „tėvas“ apibrėžimo, reiškiančio vieną asmenį, vaikas šiuo metu save identifikuoja kaip ieškovės ir jos naujo sutuoktinio šeimos sistemos dalį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neužtikrina savo nuolatinio bendravimo ir nuoseklaus dalyvavimo D. L. auklėjimo procese ir to neketina daryti ateityje, sprendžia, jog yra pagrindas priešieškinį tenkinti: nustatyti, kad atsakovas K. L. nėra D. L. biologinis tėvas, pripažinti negaliojančiais 2015 m. lapkričio 17 d., Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo liudijime Nr. 1319 grafoje „Duomenys apie tėvą“ įrašytus duomenis, kad D. L. tėvas yra K. L.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprašo panaikinti D. L. pavardės „L.“, ieškovė tokio reikalavimo dėl vaiko pavardės pakeitimo taip pat nepareiškė, vaiko pavardės pakeitimo klausimas byloje nespręstinas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

40. Ieškovė ieškinyje prašo teismo nustatyti savo ir atsakovo vaikų L. L., gimusio 2012 m. birželio 19 d., ir D. L., gimusios 2015 m. lapkričio 3 d., gyvenamąją vietą su ieškove, vaikų motina V. L.. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų apsaugą ir teisinį apibrėžtumą ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo spręstinas abiejų vaikų atžvilgiu, net ir nuginčijus atsakovo kaip D. L. tėvo tėvystę.

41. Ieškovė nurodo, jog vaikai su ja gyvena nuo pat gimimo. Juos sieja tvirti emociniai ryšiai, tarpusavio santykiai yra labai geri. Ji vaikais tinkamai rūpinasi, augina bei auklėja, tad jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka tokio amžiaus ir sveikatos būklės vaikų interesus, užtikrina vaikų poreikių patenkinimą ir sveikas bei saugias gyvenimo sąlygas. Ieškovė teigia, kad atsakovas, jei pageidaus, galės dalyvauti vaikus auklėjant, auginant ir lavinant bei prisidėdamas prie jų poreikių tenkinimo teikdamas jiems išlaikymą. Kliūčių atsakovo ir vaikų bendravimui ateityje neketina daryti, todėl neprašo nustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos.

42. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovas taip pat buvo išreiškęs abejones dėl ieškovės nurodytų aplinkybių susijusių gebėjimu tinkamai pasirūpinti savo vaikais bei dėl jos sutuoktinio požiūrio į vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove, tačiau byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovo išsakytas abejones.

43. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169, 3.174 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą byloje skyriaus atstovas jokių pastabų, susijusių su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove taip pat nenurodė.

44. Atsakovas šiuo metu gyvena kitame mieste, kartu su savo mama, dirba, todėl neturėtų galimybės nuolat auginti ir tinkamai rūpintis vaikais, todėl, teismo vertinimu, vaikų poreikius geriausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, neprašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, o jo išsakytos abejonės dėl ieškovės tinkamo rūpinimosi savo vaikais yra neparemtos jokiais konkrečiais įrodymais bei nepasitvirtino, taip pat į ieškovės paaiškinimus, nepilnamečių vaikų L. L. ir D. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo

45. Nustačius nepilnamečių vaikų: sūnaus L. L. ir D. L. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, jų motina V. L., iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui L. L..

46. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

47. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

48. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

49. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri, nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

50. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

51. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

52. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui L. L. dydžio nustatymo

53. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

54. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė į bylą yra pateikusi nepilnamečio sūnaus L. L. poreikių ir jiems reikalingų lėšų detalizaciją, taip pat 2021 m. sausio 14 d. į bylą pateiktus papildomus rašytinius įrodymus (dokumento Nr. DOK-2126, DOK-2119) galima daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti taip pat turi būti tenkintini vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

55. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

56. Ieškovė ieškiniu prašo teismo iš atsakovo priteisti sūnaus L. L. išlaikymui kas mėnesį po 200 Eur nuo 2020 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad vaiko būtiniausioms reikmėms per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 565 Eur suma. Maistui vaikui reikia apie 150 Eur per mėnesį. Sveikatos priežiūros išlaidoms ir gydymui vidutiniškai reikia apie 25 Eur per mėnesį, nes vaikai serga sezoninėmis peršalimo ligomis, kartais reikalingi tvarsčiai, dezinfekcinės priemonės. Taip pat šalių sūnus L. turi sunkią negalią, tad jam reikalingos sauskelnės (apie 40 Eur per mėnesį), higienos priemonėms reikia maždaug po 20 Eur kiekvieną mėnesį, įskaitant sūnaus poreikiams perkamas drėgnas servetėles. Aprangos ir avalynės poreikių užtikrinimui reikalinga minimali suma per mėnesį sudaro apie 60 Eur. Sūnaus sveikatos gerinimui (pykčio priepuolių prevencijai) taip pat yra reikalingi hipoterapijos užsiėmimai. Sūnus lanko specializuotą ugdymo įstaigą - Klaipėdos Medeinės mokyklą. Tad reikalingos lėšos ir mokymosi, edukacinėms priemonėms. Sūnaus mokyklinėms reikmėms per mėnesį reikalinga suma siekia apie 15 Eur. Šventėms, gimtadieniams, laisvalaikio poreikių tenkinimui taipogi yra reikalingos lėšos, maždaug apie 20 Eur. Taip pat reikalingos lėšos ir nuomojamo būsto išlaikymui (nuomos mokestis, elektra, dujos, būsto šildymas, vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą ir kt. komunaliniai mokesčiai). Vidutiniškai būsto išlaidų dalis, tenkanti vienam vaikui per mėnesį, sudaro apie 60 Eur. Ieškovė gyvena nuomojamame būste kartu su sutuoktiniu A. L. ir 3 vaikais, buto nuomos kaina mėnesiui - 200 Eur. Transporto išlaidoms vaiko poreikių užtikrinimo tikslu reikia apie 20 Eur kas mėnesį.

57. Ieškovė mano, kad atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, neįgalumas jam nėra nustatytas. Jis dirba ir gauna atlyginimą už darbą, kitų išlaikytinių be šalių nepilnamečio vaiko neturi, gyvena pas savo mamą, tad išlaidų gyvenamojo būsto nuomai nepatiria, yra įsigijęs automobilį, tad prašoma iš atsakovo priteisti 200 Eur išlaikymo suma atitinka jo galimybes.

58. Ieškovė nurodo pati prie vaiko poreikių užtikrinimo prisidės kas mėnesį 200 Eur suma, nors jos materialinė padėtis yra gerokai prastesnė už atsakovo: ji augina tris nepilnamečius vaikus, iš kurių du - G. S. ir L. L. - yra neįgalūs. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro išmokos vaikams po 100,23 Eur (viso 300,69 Eur), šalpos neįgalumo pensija už sūnų L. - 280 Eur ir už dukrą G. - 198 Eur, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija 128,70 Eur (sūnui L. šiuo metu 70,20 Eur) bei 70 Eur išlaikymas dukrai G. S. iš VSDFV Mažeikių skyriaus vykdančio buvusio VIF funkcijas Užimtumo tarnyba 9 mėnesius moka nedarbo draudimo išmoką, apie 200 Eur. Ieškovė taip pat yra paveldėjusi 1/9 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., tačiau jame gyventi negali, nes butu naudojasi kiti turtą kartu su ieškove paveldėję asmenys. Ieškovė nurodė, kad dirbti šiuo metu negali, nes dukra D. dar nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o kiti du nepilnamečiai vaikai yra neįgalūs. Prie šeimos išlaikymo prisideda ieškovės sutuoktinis A. L., teikdamas jai materialinę paramą. Taip pat mano, kad nematerialia prasme jos indėlis tai nepilnamečių vaikų ugdymas, priežiūra ir auklėjimas, teigia, kad vaikų, ypač neįgalių, auginimas, lavinimas ir tinkamos psichologinės raidos užtikrinimas reikalauja daug pastangų ir laiko sąnaudų), o tai kompensuoja jos menkas materialines galimybes skirti vaikams daugiau piniginių lėšų. Mano, jog materialinę paramą didesne dalimi šiuo metu galėtų teikti atsakovas, kuris vaiko auginimo rūpesčių nepatiria. Atsižvelgiant į tai, mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygios tėvų pareigos vaikų išlaikymo srityje. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė taip pat prašė teismo atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį bei prioritetinius vaiko interesus, nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti 200 Eur išlaikymą šalių sūnui L. L..

59. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo teismo ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo 100 Eur išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, jog mano, kad ieškovė nurodydama sūnaus būtiniesiems poreikiams tenkančią sumą, iš tiesų siekia turtinių interesų patenkinimo. Atsakovo pajamos nėra itin didelės, jo alga per mėnesį siekia apie 770 Eur, jis turi kreditorinių įsipareigojimų. Nekilnojamojo turto neturi ir gyvena savo mamai priklausančiame bute, jokio kito turto, išskyrus automobilį neturi. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvendamas kartu su ieškove visas savo lėšas skyrė šeimos išlaikymui.

60. Pažymėtina, kad CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

61. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

62. Byloje pateiktas šalių sūnaus išlaikymui būtinųjų išlaidų paskaičiavimas. Iš jo matyti, kad ieškovės nurodoma sūnaus poreikiams kas mėnesį patenkinti reikalinga apie 565 Eur suma. Šalių sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove, taigi ieškovė ir šiaip yra prisiėmusi didesnę rūpinimosi vaiku ir jo išlaikymo naštą. Iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio geranoriškai išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui nebetiekė, su vaiku buvo susitikęs tik 2 kartus, taip pat vieną kartą perdavė 50 Eur vertės dovanų čekį. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sūnus turi specialių sveikatos poreikių, yra neįgalus, todėl dėl jo sveikatos būklės jam reikalinga didesnė išlaikymo suma. Šalių sūnus šiuo metu yra 8 metų amžiaus, lanko specialią savaitinę ugdymo įstaigą. Teismas, įvertinęs nurodytas vaiko poreikių sumas, nepilnamečio sūnaus sveikatos būklę, vaikų teisių apsaugos institucijos atstovo teismo posėdžio metu pateiktą išvadą, pripažįsta, kad ieškovės nurodytos išlaidos, reikalingos nepilnamečio L. L. poreikiams tenkinti, yra pagrįstos. Įvertinus šalių teismui nurodytas gaunamas pajamas, sutiktina su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad šalių vaiko poreikiams tenkinti reikalinga apie 565 Eur suma. Teismas neturi pagrindo manyti, kad tokio dydžio išlaidos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, jo sveikatos būklės nulemtų aplinkybių bei būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad L. L. būna pykčio priepuolių ir jam reikia specialios priežiūros. Ieškovės atstovė nurodė, kad vaiko poreikio išlaidos nurodytos minimalios, kadangi, kad pasibaigus karantinui Lietuvos Respublikoje vaikui būtų galima taikyti hipoterapiją (gydymą naudojant arklius), kuri nemažai kainuoja. Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovas teismo posėdyje nurodė, kad vaiko atidavimas į savaitinę mokymo įstaigą ne visiškai užtikrina geriausius vaiko interesus ir galimai būtų galima samdyti vaikui auklę, kuri galėtų rūpintis jo specialiu ugdymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių suma yra pagrįsta ir toliau vertina šalių turtinę padėtį.

63. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

64. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, gauna socialines išmokas kurių dydis už L. L. per mėnesį yra 450,23 Eur. Ieškovė nuosavybės teise neturi transporto priemonių, o jai priklausančia 1/9 dalimi nekilnojamojo turto, esančio Šiaulių mieste nesinaudoja, nes joje gyvena kiti giminaičiai. Atsakovas turi transporto priemonę, o savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 770 Eur neatskaičius privalomųjų mokėjimų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis gyvena kartu sus savo mama, kuri yra neįgali, jos pajamos mažos, o jis turi pareigą išlaikyti paramos reikalingą savo motina ir ja rūpintis. Tačiau į bylą atsakovas nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog jis finansiškai remia kartu su juo gyvenančią motiną.

65. Tuo tarpu šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove bei jos sutuoktiniu, šiuo metu lanko savaitinę mokyklą, tačiau savaitgalius ir šventines dienas bei atostogas praleidžia su ieškove ir jos sutuoktiniu, atsakovas prie jo išlaikymo, šalims pradėjus gyventi atskirai savanoriškai neprisidėjo, tik vieną kartą padovanojo dovanų čekį 50 Eur vertės, su vaiku nesusitinka, nuo bylos iškėlimo teisme visiškai nebendrauja, savanoriškai išlaikymo neteikė, šiuo metu iš jo atlyginimo yra išskaičiuojamas laikinas išlaikymas pagal teismo 2020 m. liepos 20 d. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovė šiuo metu yra prisiėmusi visą vaiko auginimo ir priežiūros dalį prie kurios atsakovas neprisideda.

66. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, pažymėtina, kad pagal naujausią kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

67. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad išmoką vaikui (100 Eur), šalpos neįgalumo pensiją (280 Eur) skirtas sūnui L. L., uzufrukto teise valdo ieškovė. Tačiau ši aplinkybė nekeičia nurodytų išmokų naudojimo paskirties – jos turi būti naudojamos vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Pažymėtina, kad ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Pažymėtina, kad atsakovo atstovė 2021 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu prašė teismo išlaikymo išmokos dydį vertinti protingai, atsižvelgiant į vaiko poreikius, bei jam mokamas išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės mokamos išmokos vaikams pagal nurodytus įstatymus nepašalina tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

68. Ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus šalių nepilnamečio vaiko L. L. poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą, abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus bei šiuo metu ieškovei tenkančią visapusišką ir nuolatinę sūnaus priežiūrą, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas jau nuo ieškinio pareiškimo teismui visiškai nebendrauja su savo nepilnamečiu vaiku, neprisideda prie jo priežiūros, vaikas gyvena su ieškove, kuriai tenka visa vaiko priežiūros ir auklėjimo našta, taip pat įvertinus tai, kad vaikas yra neįgalus, jam yra reikalinga speciali priežiūra, daugiau nepilnamečių vaikų atsakovas neturi, kai tuo tarpu atsakovė turi 2 neįgalius vaikus ir dar vieną specialiųjų poreikių neturintį vaiką, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ieškovė gali būti pripažinta kaip silpnesnioji šalis ir atsakovas gali prisidėti didesne materialine dalimi prie savo nepilnamečio vaiko L. L. išlaikymo. Teismas taip pat pažymi, kad neįgalaus vaiko poreikių tenkinimas negali apsiriboti jo minimaliu išlaikymu ir turėtų būti sudaromos sąlygos gerinti vaiko fizinę ir psichologinę būklę taikant atitinkamas terapijas, pavyzdžiui kaip ieškovės nurodomą hipoterapiją. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistina po 200 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko – L. L., gimusio 2012 m. birželio 19 d., išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 16 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, CPK 73 straipsnio 3 dalis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).

69. Teismas pažymi, kad nors ieškovė išlaikymą nepilnamečiui vaikui prašė priteisti nuo 2020 m. liepos 1 d., tačiau CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (CK 3.200 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). Tai reiškia, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis yra priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, o už ankstesnį laikotarpį priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas.

70. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, dirba ir pagal pateiktus į bylą duomenis gauna nuolatines pajamas, turi automobilį, todėl teismo vertinimu, turi galimybę didesne suma nei jo nurodoma 100 Eur prisidėti prie savo nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Ieškovė šiuo metu nedirba gauna įvairias pašalpas ir išmokas, nurodo, šiuo metu negalinti dirbti, nes rūpinasi mažamete dukra D. L., kuri nelanko darželio bei dukra iš pirmos santuokos, kuri taip pat yra neįgali. Tačiau teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms, ir dukrai D. L. ateityje pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, ieškovė todėl taip pat turi stengtis gauti jos galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų finansiškai prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

71. Pažymėtina, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiam vaikui, kurį uzufrukto teise tvarko jos įstatyminė atstovė, t. y. vaiko motina (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnametei D. L. dydžio nustatymo

72. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą mokamą po 200 Eur per mėnesį nepilnametei ieškovės dukrai D. L. bei išlaikymo įsiskolinimą. 2020 m. liepos 20 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo K. L., nepilnametei D. L., priteistas laikinas išlaikymas periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 170 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (t. y. 2020 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

73. Šiuo teismo sprendimu nuginčyta atsakovo tėvystė nepilnamečiui vaikui D. L.. Pažymėtina, kad teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. Nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

74. Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 straipsnio 3 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Taigi, kol nėra pripažinta, kad vaiko gimimo įraše nurodyti neteisingi tėvų duomenys, asmenys, nurodyti vaiko gimimo įraše kaip tėvai, jais ir laikomi nuo pat vaiko gimimo. Nuginčijus tėvystę, asmuo, kuris buvo įrašytas vaiko gimimo įraše kaip tėvas, nebelaikomas vaiko tėvu taip pat nuo vaiko gimimo momento ir nuo šio momento išnyksta jo teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme nustatyta tvarka įforminus asmens tėvystę, kyla atitinkamos teisinės pasekmės, viena iš jų – prievolė teikti vaikui materialinį išlaikymą. Nagrinėjamu atveju, atsakovui kaip asmeniui, įrašytam vaiko tėvu D. L. gimimo liudijime, nevykdant savo pareigų, jam išlieka prievolė vykdyti pareigą dėl vaikui, kurio tėvu jis nurodytas, teikiamo išlaikymo iki tėvystės nuginčijimo (nagrinėjamu atveju teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo). Esant susiklosčiusioms aplinkybėms ir vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei minėtais kasacinio teismo išaiškinimai, siekiant užtikrinti nepilnametės D. L. interesus ir teisę į išlaikymą, teismo vertinimu, atsakovas K. L. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo laikytinas socialiniu nepilnametės D. L. tėvu, o kaip išaiškinta teismų praktikoje socialinės tėvystės vienas iš pasireiškimo būdų - išlaikymo vaikui mokėjimas. Vadinasi, laikotarpiu nuo duomenų apie atsakovo tėvystę įrašymo į nepilnametės D. L. gimimo liudijimą iki tėvystės nuginčijimo, kas šiuo atveju reiškia iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo jam tenka pareiga teikti išlaikymą ir nepilnametei D. L..

75. Kaip nurodyta šio sprendimo 72 punkte nuo 2020 m. liepos 17 d. iš atsakovo yra priteistas laikinas 170 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei D. L.. Ieškovė į bylą yra pateikusi nepilnametės D. L. poreikių ir jiems reikalingų lėšų detalizaciją, pagal kurią D. L. poreikiams per mėnesį yra reikalinga 460 Eur išlaikymo suma. Bylos duomenimis nenustatyta, kad nepilnametė D. L. turi sveikatos sutrikimų ar kitų specialių poreikių dėl ko jai turėtų būti teikiamas vienodo dydžio išlaikymas kaip ir šalių sūnui L. L.. Be to, mergaitė yra jaunesnė, šiuo metu nelanko iki mokyklinio ugdymo įstaigos (darželio), todėl teismo vertinimu, jos būtinųjų poreikių suma turėtų būti mažinama ieškovės į bylą pateiktoje D. L. poreikių detalizacijoje nurodyta suma skirta ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymui apmokėti (60 Eur), kadangi byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog šios išlaidos yra realiai patiriamos. Todėl laikytina, jog D. L. kas mėnesį jos poreikių tenkinimui yra reikalinga 400 Eur suma.

76. Vadovaujantis šio sprendimo 66 punkte aptartu kasacinio teismo išaiškinimu dėl vaikų tėvams skiriamų išmokų bei nustačius, kad išmoką vaikui, skirtą D. L., uzufrukto teise valdo ieškovė ši suma atimama iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos ir padalinta iš dviejų (šiuo atveju: 400 Eur - 100 Eur = 300 Eur /2 = 150 Eur). Todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei jos dukrai priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina po 150 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko – D. L., gimusios 2015 m. lapkričio 3 d., išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).

77. Sprendimo dalys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinos skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

78. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. L. ir D. L. įsiskolinimą iš atsakovo. Teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

79. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

80. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

81. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikė nuo jų gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir prašo už šį laikotarpį priteisti iš atsakovo po 200 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo iš viso 2 200 Eur išlaikymo sūnui L. L. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. (200 Eur x 11 mėn.). Tokią pat išlaikymo įsiskolinimo sumą prašo priteisti ir už dukrai D. L. neteiktą išlaikymą. Pažymėtina, kad vadovaujantis šio sprendimo 68 punkte nurodytu kasacinio teismo išaiškinimo dėl išlaikymo teikimo momento pradžios teismas išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2020 m. liepos 16 d., t. y. ne už 11 mėnesių, o už 10 mėnesių ir 16 dienų, kas sudaro 103,23 Eur (200 Eur/31 d. x 16 d.), todėl laikytina, kad bendra prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui L. L. įsiskolinimo suma yra 2 103,23 Eur (10 mėnesių po 200 Eur ir 16 dienų – 103,23 Eur).

82. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo teigė, kad ieškovė neįrodė vaikų poreikių dydžio, t. y. nepateikė paskaičiavimo išsamių, realių ir protingų išlaidų, reikalingų nepilnamečių vaikų išlaikymui, kurias patyrė nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., nepateikė teismui įrodymų apie gautas iš Valstybės išmokas, nenurodė savo pajamų. Be to, atsakovas nuo 2011 metų iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. išlaikė ieškovės dukrą iš jos ankstesnės santuokos, todėl ieškovė turėtų atsižvelgti į šią aplinkybę. Teismas pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad šalys pripažino, jog gyveno kartu ir vedė bendrą šeimos ūkį, laikytina, kad atsakovas ieškovės dukrai iš ankstesnės santuokos išlaikymą teikė savo noru, ir ši aplinkybė nėra susijusi su šioje byloje nagrinėjamais klausimais dėl kitiems ieškovės nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo įsiskolinimo ir neeliminuoja atsakovo pareigos dėl išlaikymo teikimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

83. Kaip jau minėta, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium. Šiuo atveju, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už sūnui L. L. už laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. (2200 Eur), laikydama, kad išlaikymas turėjo būti teiktas po 200 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, kad atsakovas pripažino, jog šiuo laikotarpiu išlaikymo, išskyrus sprendime minėtą 50 Eur vertės dovanų čekį, savo sūnui L. L. neteikė.

84. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma per mėnesį sutampa su šiuo teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui L. L. suma, teismas jos pagrįstumo pakartotinai nebevertina. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo L. L. priteistinas 2 103,23 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimas už laikotarpį, nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 16 d. (10 mėn. x 200 Eur) + 103,23 Eur (200 Eur/31 d. x 16 d.) (CK 1.5, 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

85. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą ir savo dukros D. L. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad šio sprendimo 76 punktu teismas pripažino, jog nepilnametės D. L. poreikių tenkinimui kas mėnesį iš atsakovo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priteistas 150 Eur išlaikymas, teismo vertinimu, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesų apsaugos, ekonomiškumo, teisingumo bei protingumo principais yra pagrindas priteisiant išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei D. L. laikyti, kad laikotarpiu kuomet atsakovas neteikė nepilnametei išlaikymo t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 16 d. taip pat buvo reikalingas 150 Eur per mėnesį išlaikymas, todėl atitinkamai už laikotarpį, nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 11 d. iš atsakovo priteistinas 1 577,42 Eur išlaikymo įsiskolinimas (10 mėn. x 150 = 1 500 Eur) + 77,42 Eur (150 Eur/31 d. x 16 d.) (CK 1.5, 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

86. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš dalies tenkinus ieškinį bei visiškai tenkinus priešieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

87. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Už patenkintus ieškinio reikalavimus byloje turėjo būti sumokėtas 211 Eur žyminis mokestis, t. y. – 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo + 82 Eur ((2 103,23 Eur x 3% = 47 Eur) + (1 577,42 Eur x 3 % = 35 Eur)) už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo bei 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo L. L. priteisimo periodinėmis išmokomis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis), kuris tenkinus ieškovės ieškinį visiškai priteistinas iš atsakovo valstybei. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog nepilnametei D. L. taikius laikinąsias apsaugos priemones priteisto laikino išlaikymo suma yra 20 Eur didesnė nei sprendimu priteisto išlaikymo suma ir išlaikymas periodinėmis išmokomis iš atsakovo D. naudai yra priteistas tik iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais bei tai, kad ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovo nepriteistinas.

88. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

89. Byloje pateikta 2020 m. gruodžio 21 d. Valstybės Garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovei antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma šioje byloje yra 754,52 Eur (2020 m. gruodžio 22 d. į bylą pateiktas dok. Nr. DOK-49928).

90. Ieškinys patenkintas iš dalies: 100 proc. patenkintas reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą; 83,65 proc. (2 103,23 Eur + 1 577,42 Eur) patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir 50 procentų patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Taigi, bendra ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 77,88 proc. ((100 + 83,65 + 50) / 3). Iš dalies (77,88 proc.) tenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistina 587,62 Eur (77,88 proc. x 754,52 Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

91. Atsakovas taip pat patyrė rašytiniais įrodymai patvirtintas 1 235 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 650 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (400 Eur + 350 Eur), 410 Eur išlaidos už byloje atliktą DNR ekspertizę, taip pat atsakovas, pateikdamas priešieškinį, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5, 7 punktai) (2020 m. lapkričio 19 d. į bylą pateiktas DOK-44658 ir 2021 d. sausio 13 d. į bylą pateiktas dok. Nr. DOK-1957).

92. Pažymėtina, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo patenkintas 100 proc., todėl iš ieškovės atsakovui priteistinos visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso – 1 235 Eur.

Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

93. 2020 m. liepos 20 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo K. L., nepilnamečiams vaikams L. L. ir D. L., priteistas laikinas išlaikymas periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 170 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (t. y. 2020 m. liepos 17 d., CPK 73 straipsnio 3 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, 2020 m. liepos 20 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės priėmus sprendimą šioje byloje panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra D. L., gimusios 2015 m. lapkričio 3 d., biologinis tėvas.

Pripažinti negaliojančiais bei panaikinti 2015 m. lapkričio 17 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus D. L. išduotame gimimo liudijime Nr. 1319 grafoje „duomenys apie tėvą“ įrašytus duomenis, kad D. L. tėvas yra K. L..

Nustatyti nepilnamečių vaikų L. L., gimusio 2012 m. birželio 19 d., ir D. L., gimusios 2015 m. lapkričio 3 d., gyvenamąją vietą su ieškove V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. L., gimusiam 2012 m. birželio 19 d., po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2020 m. liepos 16 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. L. 2 103,23 Eur išlaikymo sūnui L. L. įsiskolinimą už laikotarpį, nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 16 d.

Priteisti iš atsakovo K. L. išlaikymą nepilnametei D. L., gimusiai 2015 m. lapkričio 3 d., po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2020 m. liepos 16 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją

Priteisti iš atsakovo K. L. 1 577,42 Eur išlaikymo D. L. įsiskolinimą už laikotarpį, nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 16 d.

Priteisto išlaikymo L. L., gimusiam 2012 m. birželio 19 d., ir D. L., gimusiai 2015 m. lapkričio 3 d., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. L. 587,62 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už ieškovei V. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“ bei 211 Eur žyminio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660 bei mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“.

Priteisti iš ieškovės V. L. atsakovui K. L. 1 235 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nuo sprendimo priėmimo panaikinti 2020 m. liepos 20 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovo K. L., nepilnamečiams vaikams L. L. ir D. L., priteistą laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 170 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (t. y. 2020 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.