Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-1222-1184/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-11-05
Bylos Nr.: e2-1222-1184/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05915-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Miniotienė
Ieškovas: D. M.
Atsakovas: E. Š.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Aivaras Velutis, Gintaras Keliauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1222-1184/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05915-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.9; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

Šiaulių apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė,sekretoriaujant Monikai Statkutei,dalyvaujant ieškovei D. M., jos atstovui advokatui Gintarui Keliauskui,atsakovo E. Š. atstovui advokatui Aivarui Velučiui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Pavelui Šegurovui,

nedalyvaujant atsakovui E. Š.,

viešame teismo posėdyje mišriuoju būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. patikslintą ieškinį atsakovui E. Š., institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė D. M. patikslintu ieškiniu prašo: 1) nustatyti, kad atsakovas E. Š. yra nepilnamečio vaiko P. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o P. M. yra atsakovo E. Š. vaikas; 2) papildyti (įrašyti) civilinės būklės įstatymo nustatyta tvarka P. M. gimimo įrašą įrašant tėvo E. Š. duomenis; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko P. M. gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš E. Š. dukros P. M., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Eur nuo ieškinio priėmimo teisme iki dukros P. M. pilnametystes, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teisės pagrindu lėšas mokant ieškovei; 4) priteisti iš E. Š. 2 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą P. M. naudai, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. M.; 5) priteisti iš atsakovo valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo glaudūs ir intymūs santykiai buvo keletą mėnesių (maždaug nuo 2022 m. liepos mėn.), kai kartu su atsakovu gyveno jo mamos namuose Vokietijoje. Ieškovė yra visiškai tikra, kad atsakovas yra jai gimusios dukros tėvas, atsakovas nuo pat pirmosios nėštumo dienos žinojo, kad ji laukiasi. Ieškovei grįžus į Lietuvą, atsakovas liko gyventi ir dirbti Vokietijoje, tačiau ir toliau buvo bendraujama elektroninio ryšio priemonėmis. Gimus dukrai, atsakovas neneigė tėvystės fakto, ieškovė siuntė atsakovui vaiko nuotraukas, o jis pasakojo apie savo gyvenimą bei reiškė norą susitikti, tačiau 2023 m. spalio pabaigoje jis pradėjo vengti bendravimo, o 2023 m. lapkričio 30 d. dėl nežinomų priežasčių atsisakė bet kokių santykių su ieškove, „užblokavo“ visus bendravimo kanalus. Gimus dukrai, atsakovo mama L. Š. anūkei nupirko patalynės komplektą, sauskelnių, drabužėlių, higienos priemonių, kitų būtinų vaikui reikmenų, davė ieškovei 600 Eur vežimėliui nupirkti. (duomenys neskelbtini) atsakovas vaikui nupirko maisto (butelių, mišinukų ir pan.). Bendra vaiko tėvo ir jo mamos išlaidų suma sudarė apie 2 000 Eur. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė patirianti 1 000 Eur/mėn. vaiko išlaikymo išlaidų, tačiau buhalterinių ar kitų dokumentų nekaupia. Nurodė, kad dukrai greitu laiku bus būtinos auklės paslaugos, kas per mėnesį sudarytų apie 280-300 Eur, artimiausiu metu ketina nuomoti gyvenamąsias patalpas (išlaidos 200-250 Eur), todėl, ieškovės manymu, priteistinas 500 Eur išlaikymo dydis iš atsakovo būtų pagrįstas ir teisėtas. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki, jos pajamos sudaro tik gaunama išmoka už vaiką, jokių kitų pajamų ieškovė negauna, jai finansiškai padeda jos tėvai. Ieškovė taip pat prašo priteisti 2 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) už devynis mėnesius ir išminusavus ieškovo sumokėtus 2 000 Eur. Nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena kartu su motina, byloje nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamete dukra, dukros tėvas šiuo metu gyvena Vokietijoje ir negalėtų užtikrinti dukrai geriausių interesų įgyvendinimo, jos gyvenime iš esmės nedalyvauja, todėl vaiko gyvenamąją vieta prašo nustatyti kartu su ieškove.

3. Teismo posėdyje ieškovė D. M. palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį visiškai tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad su atsakovu susipažino per internetą, pas jį į Vokietiją atvažiavo 2022 m. liepos 1 d. Jos pasitikti atvažiavo atsakovas kartu su mama, nuvežė į mamos butą, kur jie dviese gyveno kaip šeima, atsakovas norėjo šeimos, ji su tuo sutiko, bendravo intymiai. 2022 m. rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad laukiasi, atsakovas pats nupirko nėštumo testus. Atsakovas buvo labai laimingas, labai norėjo dukros. Atsakovas įsidarbino (duomenys neskelbtini)ą, iki tol jį išlaikė mama. Jis dirbo apie mėnesį, kur sutiko kitą moterį, išdavė ieškovę ir „per moterį“ jis išėjo iš darbo. Rugpjūčio gale atsakovas parašė žinutę, kad ji (ieškovė) išeitų iš jo buto, nes turi kitą moterį. Jis parašė mamai, mama atvažiavo, jai išnuomojo viešbutį, kur gyveno apie savaitę ir ji išvažiavo į Lietuvą apie rugsėjo 3-4 d. Kol jie gyveno mamos bute, mama juos išlaikė, mokėjo už maistą. Grįžusi į Lietuvą, su atsakovu nebendravo, su atsakovo motina palaikė ryšį. (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Tuo metu atsakovas pats pradėjo rašyti, džiaugiasi, jog ji pastojo, jog turi dukrytę. Dvejonių, kad tai ne jo vaikas, nebuvo. Dukrai gimus, atsakovas jai išlaikymo neteikė. Atsakovo mama pirko vaiko kraitelį, maniežą, rūbų, sauskelnių, mokėjo ligoninėje už privačią palatą. Pati nieko nepirko. Šiuo metu ji nedirba, gauna tik išmoką vaikui apie 96 Eur, dar gaus nedarbingumo pašalpą iš SODROS 9 mėnesius, skirtingų dydžių, apytiksliai nuo 500 iki 300 Eur. Kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi, vaiką padeda išlaikyti giminės – mama, sesuo, mamos pusseserė. Šiuo metu gyvena pas mamą. Išlaidos vaikui išlaikyti sudaro būsto išlaikymas, maistas. Mama moka mokesčius už butą, kurie kas mėnesį sudaro nuo 100 Eur iki 200 Eur. Maistas vaikui per mėnesį kainuoja apie 100 Eur. Pati ateityje ketina nuomotis butą, tačiau preliminarios sutarties neturi. Nors vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad drabužiams, batams, segtukams išleidžia 100,00 Eur, tačiau šiai dienai ji rūbų neperka, nes sesuo davė likusius nuo savo vaikų, mamos pusseserė atveža iš Klaipėdos. Higienos prekės, tai būtų - sauskelnės, drėgnos servetėlės, šampūnai. Gydytojai vaikui išrašė vitaminą D gerti, virš dviejų eurų kainavo. Vaikas nuo gimimo sirgo tik vieną kartą, buvo sloga. Vaikas ateityje sirgs, todėl šioms išlaidoms nurodo 30 Eur. Pagalbinėms paslaugoms nurodo išlaidas 300,00 Eur, nes jai reikia pagalbos, reikia apsitvarkyti, išsimaudyti, šiuo metu padeda mama, sesuo, bet ateityje reikės padėjėjos, auklės paslaugų, iki vaikas pradės eiti į darželį nuo 3 metų. Šiai dienai realiai patiria išlaidų maistui, sauskelnėms, komunaliniams mokesčiams, tačiau neskaičiavo, kiek tai sudarytų. Nurodomos 1 000 Eur išlaidos yra patiriamos, nes jos manymu: 8 valandas vaiką turi žiūrėti tėvas, 8 valandas – motina, o 8 valandas turi miegoti. Ji ir naktį turi atsikelti dėl vaiko, tuo tarpu vaiko tėvas vaiko neprižiūri. Sesė sumokėjo už ją už šiukšles, mama moka už butą, sesė pažiūri vaiką ir ji sesės vaikus pažiūri. Atsakovo mama supirko kraitelį, žaislus, iš viso už 2 000 Eur. Dabar kas mėnesį atsakovo motina daro pavedimus vaiko išlaikymui. Atvažiavusi balandžio mėnesį, nupirko rūbelių, lėlių, žaislų. Atsakovo motina, kai atliko DNR testą ir gavo atsakymą, tuomet pradėjo pervedinėti pinigines lėšas vaiko išlaikymui. Teigia, jog ji nori atsakovo motinai atiduoti išaugtus rūbus, nes ji nori, kad atsakovo motina su anūke nebendrautų. Teigė, jog kol pati dirbo Vokietijoje, viso pakeitė 5 darbus, tačiau mokesčius mokėjo Lietuvoje, tačiau Lietuvoje pati nėra dirbusi. Teigė, jog motinystės išmokos jai nepriklausė, nes Lietuvoje per mažai buvo dirbusi, o dėl Vokietijos išmokų nesiaiškino. Iki jos atvykimo į Vokietiją atsakovas nedirbo, turto Vokietijoje neturėjo. Atsakovas sveikata nesiskundė, bet grįžęs iš darbo, mamai rašė, kad geriau gyventų iš neįgalumo, tačiau ar jį gauna, ji nežino. Teigė, jog jeigu atsakovas nėra neįgalus, jis turi dirbti ir išlaikyti vaiką. Tą mėnesį, kai dirbo, gavo minimalią algą apie 1 200 Eur. Ji pati yra baigusi profesinę mokyklą, pardavėja – kasininkė, tačiau pagal specialybę niekada nedirbo. Pažymėjo, jog kai gaus pašalpą, ji dukrytei nupirks knygų, kurias jai reikia perskaityti iki trijų metų, tokia viena knyga kainuoja apie 6 Eur. Nurodė, jog ji pati pragyveno iš lėšų, kurias jai VMI grąžino kaip sumokėtus mokesčius – apie 1 000 Eur. Pripažįsta aplinkybes, jog iš atsakovo motinos iš viso gavo 3 400 Eur. Ieškovė turi vieną vaiką, sveikatos problemų pati neturi.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu ieškovės D. M. atstovas advokatas Gintaras Keliauskas prašė ieškinį tenkinti, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai nurodė, kad vaiko priežiūra yra darbas, kuri gali būti išreikšta pinigine išraiška, todėl šioje byloje turi būti įvertinta, kas su vaiku būna. Pažymėjo, jog visa vaiko priežiūros našta yra mamos pareiga. Išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikui, todėl vaikas augs ir tokiu būdu išlaidos vaiko išlaikymui didės. Mama vaikui paaugus ketina tęsti darbinę veiklą, kad būtų patenkinti didesni vaiko poreikiai. Ieškovė ruošiasi nuomotis patalpas, o tai vėl bus papildomos išlaidos. Poreikių lentelė atitinka išlaidas. Atsakovas nededa pastangų, kad susirastų darbą ir išlaikytų vaiką. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atsiliepimas

5. Atsakovas E. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo sutiko iš dalies, nurodė sutinkantis, kad teismo sprendimu būtų nustatyta, jog atsakovas yra P. M. biologinis tėvas, o P. M. yra biologinė E. Š. dukra, bei, kad Civilinės būklės įstatymo nustatyta tvarka būtų papildytas (įrašytas) P. M. gimimo įrašas, įrašant tėvo E. Š. duomenis. Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Atsakovas neginčija įstatyminės pareigos teikti būtiną išlaikymą savo nepilnametei (mažametei) dukrai, tačiau laikosi pozicijos, kad ieškovės prašoma priteisti šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui suma – 500,00 Eur per mėnesį, yra nepagrįsta esamais vaiko poreikiais bei juos galinčiais įrodyti duomenimis, yra aiškiai per didelė, neproporcinga nei ieškovės deklaruojamiems vaiko poreikiams, nei atsakovo turtinei padėčiai bei finansiniam pajėgumui reikalaujamo dydžio išlaikymą mokėti, nei teisminei praktikai. Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, orientaciniu dydžiu nustatant vaikams teiktiną išlaikymą galima laikyti minimalų mėnesinį atlyginimą, atskaičius mokesčius. Esamų vaiko būtinųjų poreikių detalizavimas paprasta rašytine forma gali būti pripažinti pakankamais patiriamų išlaidų vaikams pagrįstumui įrodyti tik kai prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma yra ne didesnė nei minimalioji mėnesinė alga, o tai reiškia, kad ieškovės nurodomas 1 000 Eur išlaikymas šią sumą viršija ir todėl byloje turėtų būti grindžiamas papildomais rašytiniais duomenimis (išlaidų kvitais, sąskaitomis, sutartimis dėl prekių / paslaugų įsigijimo etc.). Nesant minimalios algos dydį viršijančių nepilnamečio vaiko poreikių buvimą patvirtinančių duomenų, įvertintinus sumą, mokamą vaikams pagal Išmokų vaikams įstatymą, vienas tėvų per mėnesį vaikui turėtų skirti apie 305,87 Eur. Taip pat pažymėjo, kad MMA dydžio kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Dabartiniu metu atsakovas nuolat gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kurioje dėl susiklosčiusios nepalankios ekonominės padėties yra aukštas nedarbo lygis, atsakovas jau ilgą laiką nedirba ir todėl jokių su darbo ar jiems galimais prilyginti teisiniais santykiais susijusių pajamų, nedarbo ar socialinių išmokų negauna, gyvena iš paramos, kurią jam teikia mama L. D.. Atsakovas nei Lietuvoje, nei Vokietijoje registruotino nekilnojamojo ir / arba kilnojamojo, taip pat kitokio turto neturi ir neturėjo. Nors atsakovas turi leidimą gyventi Vokietijoje, tačiau nėra registruotas šioje šalyje veikiančiose socialinės paramos ir/arba gyventojų užimtumo/įdarbinimo institucijose, todėl jokių su tuo susijusių socialinių išmokų negauna. Dėl šių priežasčių jis negali teismui pateikti jokių oficialių tokią jo būklę patvirtinančių dokumentų/pažymų, kadangi atsakingos institucijos tokių dokumentų neregistruotiems asmenims neišduoda. Atsakovas į bylą teikia advokato ir notaro Hans Boml, įgalioto atstovauti visuose Vokietijos Federacinės Respublikos apygardos, federalinių žemių ir aukščiausiuose žemių teismuose patvirtintą, E. Š. duotą, priesaikai tolygų patvirtinimą teismui, kad jis negauna jokių pajamų nei iš savarankiško ar samdomo darbo, nei pašalpų (tokių, kaip piliečio pašalpa ar kitos socialinės pašalpos) iš valstybės institucijų. Tiek dabartiniu metu, tiek ir numatomoje ateityje atsakovo turtinė padėtis bus sunki ir jis mokėti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui nebus pajėgus. Atsakovas teismo prašo iš atsakovo nepilnametės dukros P. M. išlaikymui priteisti po 250,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, mokamomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise būtų paskirta ieškovė, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į jos banko sąskaitą, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Neginčydamas įstatyminės prievolės padengti įsiskolinimą už išlaikymą vaikui, atsakovas nesutinka su ieškovės paskaičiuotu šio įsiskolinimo dydžiu ir prašo įsiskolinimą perskaičiuoti pagal atsiliepime prašomą priteisti išlaikymo dydį, t. y. 250,00 Eur, taip pat jį sumažinti, atsižvelgiant į iki esamo laiko šalių vaikui už atsakovą jo mamos L. D. suteiktą piniginį išlaikymą. Ieškovė pripažino, kad gimus dukrai bendra vaiko tėvo (jo mamos) suteiktos paramos suma sudarė 2 000,00 Eur, atsakovo mama sūnaus vardu vaikui išlaikyti 2024 m. balandžio 29 d. grynais perdavė 400,00 Eur, 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. liepos 31 d. pavedimais po 200,00 Eur, į ieškovės sąskaitą, iš viso pervedė 600,00 Eur. Išlaikymo įsiskolinimo dydis ieškinio pateikimo teismui dieną turėtų būti perskaičiuojamas sekančiai: 250,00 Eur x 9 mėnesiai (laikotarpis nuo 2023-03-27 iki 2023-09-29) = 2 250,00 Eur – 3 000,00 Eur (2000,00 Eur suteikti vaiko reikmenims jam gimus + grynais ir bankiniais pavedimais pervesti pinigai (400,00 Eur + 200,00 Eur + 200,00 Eur + 200,00 Eur) = (-) 750,00 Eur. Su tokio skaičiavimo pagrįstumu bei teisingumu sutikus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas, o nurodyta permoka įskaičiuotina į vaiko išlaikymą, atsakovo mokėtiną pagal būsimą byloje teismo sprendimą nuo kreipimosi į teismą dienos.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdyje atsakovo E. Š. atstovas advokatas Aivaras Velutis su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad atsakovas tėvystės neginčija, gyvenimo kartu laikotarpis, pastojimas abejonių nekelia, atsakovo mamos giminystės tyrimas patvirtino, kad ji giminystės ryšiais susijusi su ieškovės dukra. Atsakovas dėl asmeninių savybių, susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių nėra pajėgus mokėti prašomo dydžio išlaikymo. Neneigia pareigos išlaikyti vaiką, bet motinos pareigos negali būti įvertintos pinigais, ieškovė motinystę pasirinko sąmoningai. Gimus vaikui, visi susiduria su nepatogumais, kurie sunkiai įvertinami pinigais, gali atrodyti, kad nekainuoja nieko, bet jie yra neįkainojami. Dabartiniu metu ir artimoje ateityje vaiko poreikiai ženkliai nesikeis, todėl realiai patiriamų išlaidų ieškovė aritmetiškai negalėjo paaiškinti. Abejotina, ar kai kurie poreikiai yra adekvatūs, ar nėra pertekliniai, atsižvelgiant į gaunamas pajamas. Dėl vaikystėje patirtos traumos atsakovo viena koja yra trumpesnė, kas apsunkina jo galimybes eiti į darbą ir gauti pastovias pajamas. Pastebėjo, dėl šių sveikatos turimų problemų, atsakovui neįgalumas nėra nustatytas. Bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, tikėdamiesi ieškovės geranoriškumo. Atsakovas gyvena išlaikomas mamos. Pažymėjo, jog vaiko poreikiai turi būti siejami su tėvų galimybėmis jo poreikius tenkinti. Reikalinga lėšų suma tenkinti būtinuosius vaiko poreikius sudaro apie 300 Eur iš kiekvieno tėvo. Vaikas neturi ligų, todėl nereikia papildomai lėšų skirti gydymui. Teismas, priteisdamas išlaikymą, negali vertinti kažkada galimai ateityje atsirasiančių buto nuomos išlaidų. Ieškovė ketina grįžti į darbą, kai vaikas galės lankyti darželį, todėl nesuprantama, kodėl nurodomos išlaidos menamai auklei. Išlaidas pagrindžiančių dokumentų nereikia teikti, kai neviršija teismų praktikos nurodomo orientacinio dydžio, kitais atvejais reikia pateikti išlaidas pagrindžius dokumentus. Ieškovė pripažino, kad nepatyrė išlaidų rūbams. Atsakovas neturi net profesinio išsilavinimo, jo galimybės gauti adekvatų atlyginimą yra mažesnės nei ieškovės. Ieškovė nepagrindė, kad pati gali prisidėti ta dalimi, nes pati pajamų negauna. Nepateikė duomenų, pagrindžiančių prašomo priteisti išlaikymo būtinumą. Esamu metu ir artimiausioje ateityje vaiko išlaikymo našta guls ant atsakovo mamos pečių, bent jau kurį laiką. Prašo priteisti 250 Eur dydžio išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti nuo šios sumos, išminusuojant ieškovei sumokėtas sumas.

7. Liudytoja L. M. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra ieškovės D. M. mama, kuri gyvena pas ją su savo dukra ir ji išlaiko dukrą su anūke, t. y. apmoka už butą, moka už maistą. Jos visos trys gyvena jos mamos būste, pati mama gyvena atskirai. Pačios mėnesinės pajamos sudaro – gaunama senatvės pensija, kuri yra apie 500 Eur. Iš šių pinigų jos ir gyvena, ji moka už komunalinius mokesčius, mokesčių vidurkis apie 200 Eur, kompensacijos negauna. Ji taip pat perka maistą, dukra perka sauskelnes, rūbelius. Su rūbeliais padeda sesuo, rūbų pirko ir atsakovo motina. Dukra šiuo metu yra registruota užimtumo tarnyboje. Teigė, jog anūkė auga sveika, dėl sveikatos išlaidų nebuvo. Norėtų, kad dukra išsikraustytų, nes pačiai norisi ramybės. Nurodė, jog anūkės lavinimui knygučių neperka, nes neleidžia galimybės.

8. Liudytoja K. G. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra ieškovės sesuo, padeda seseriai finansiškai ir kartais prižiūri sesers dukrą. Už vaiko priežiūrą pinigų neima. Padėdama seseriai finansiškai yra daugiausia yra davusi apie 200 Eur, gal kokius penkis kartus davė. Pati gauna 700 Eur darbo užmokestį, turi tris vaikus. Ieškovė pinigų neprašo, bet ji duoda savo iniciatyva. Maisto ieškovei perka retai, rūbų neperka. Jos vaikams rūbus gauna iš labdaros arba randa internete pigiau. Nurodė, jog pati savo jauniausio vaiko poreikiams užtikrinti kas mėnesį išleidžia apie 500 Eur.

9. Liudytoja L. D. teismo posėdyje nurodė, kad jos sūnus E. Š. susipažino su D. M. internetu. Ji, praradusi darbą, atvažiavo pas jos sūnų 2022 m. liepos 1 d. Ieškovė atvažiavo į miestą, kur gyvena sūnus, ir kartu nuvažiavo parsivežti ieškovės. Pas sūnų ji prabuvo kažkur mėnesį, nes vėl turėjo vykti namo dėl dalies namo paveldėjimo (duomenys neskelbtini). Ji išvažiavo, po to vėl buvo grįžusi. Jai būnant pas sūnų, ji susirašinėjo su draugais, su kuriais anksčiau bendravo. Sūnus pamatęs liepė važiuoti namo, ryšys nutrūko. Ji išnuomojo viešbučius, keliones apmokėjo, išlaikymą. Po to vėl susitaikė. Prieš gimdymą jie buvo atvykę į Vilnių, paskambinusi ieškovė pasakė, kad labai aukštas kraujospūdis, ji su sūnumi su taksi atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ieškovė norėjo gimdymą atidėti, bet ji liepė gimdyti, kraitelio nebuvo, ieškovė laukė, kol ji atvažiuos ir viską supirks. Tai tiesiai nulėkę į parduotuvę viską supirko. Kai ieškovė pagimdė, nuvežė sūnų į privačią palatą ir jie buvo kartu. Kai gimė vaikas, planavo, kad ieškovė su dukra atvažiuos į Vokietiją, pradžioje nupirko, ko reikėjo ir žadėjo visą kitą supirkti, kai atvažiuos į Vokietiją. Dukrai gimus, sūnus paėmė D. telefoną, rado jos ir jos artimo draugo susirašinėjimą, kuriame perkaitė, jog ieškovė planavo su juo gyventi. Kitą dieną jie turėjo vaiką užregistruoti kaip sūnaus dukrą, tačiau gavosi didžiulė drama ir niekas nebevyko. Teigė, jog sūnus laiko save dukters tėvu. Po gimdymo visi kartu grįžo į atsakovės mamos butą, kol neiškilo į paviršių nemalonios žinutės su kitu vyru, su kuriuo planavo kartu gyventi. Sutinka dėl tėvystės, nes pastojimo laikotarpis atitinka. Kadangi jos sūnus nedirba, už viską sumokėjo ji. Pati neskaičiavo, kiek tūkstančių išleido, pirko viską, ko reikėjo. Ieškovė po to nutraukė su ja ryšį, nebenorėjo bendrauti. Ji buvo atskridusi į Lietuvą, buvo nuvažiavusi pas ieškovę, pripirko reikalingų daiktų, davė pinigų, tačiau jai grįžus į Vokietiją, ieškovė nusprendė su ja nutraukti ryšį. Teigė, jog dėl to nutrūko ir finansinė parama, nes ieškovė atsisakė su ja bendrauti. Atsakovas dabar nedirba. Sūnui po šių įvykių, dramų, buvo smūgis ir jis dabar yra „užsidaręs“. Atsakovas dirbo ir Lietuvoje, ir Vokietijoje, bet neilgai. Atsakovas yra turėjęs rankos traumą, turi problemų su koją, jaučia skausmą vaikščiodamas. Tačiau atsakovas dėl turimų sveikatos problemų nusistatyti neįgalumą atsisakė. Liudytoja paaiškino, jog ji pilnai išlaiko savo sūnų (atsakovą), apmoka už būstą, už maistą, sveikatos draudimą. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atsakovas nėra turėjęs. Fizinį darbą jam sunku dirbti, turi pagrindinį išsilavinimą. Taip pat parodė, jog kol atsakovas buvo Lietuvoje, galimai yra susilaukęs ir su kita moterimi vaiko, tačiau ta moteris nusprendė gyventi su kitu vyru, DNR testas nėra atliktas, tėvystė nenustatyta. Taigi, bylos nagrinėjimo metu atsakovas turi tik vieną vaiką – P.. Vokietijoje jis gyvena kaip lietuvis, laikinai išvykęs iš Lietuvos, niekas jo nesieja su Vokietija. Kadangi jis Vokietijoje nedirba, todėl jis negali gauti jokių pažymų. Siuntė laišką vadinamai Vokietijos darbo biržai, tačiau atsakymo negavo. Į bylą pateikė pažymą, kuri surašyta jų šeimos advokato, t. y. apie turtinę atsakovo padėtį Vokietijoje pateikė tiek, kiek buvo galima pateikti ir tiek kiek pavyko gauti. Atsakovas nenori imti iš Vokietijos Federacinės valstybės jokių pašalpų, nes jei neįsidarbins, jį gali deportuoti iš šalies ir išmokas teks grąžinti. Liudytoja pripažino, jog net ir Vokietijoje prašoma 500 Eur išlaikymo suma yra neadekvati. Dėl atsakovo galimybės dirbti, susirasti darbą, pažymėjo, jog norint rasti geresnį darbą, reikia mokėti vokiečių kalbą, o jis jos nelabai moka. Be to, dėl turimų sveikatos problemų, atsakovui reikia rasti nesunkų darbą, kur jis galėtų dirbti ne pilnu etatu, tuomet būtų galima uždirbti kokius 500 Eur.

10. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Pavelas Šegurovas palaikė pateiktą 2024 m. sausio 22 d. išvadą Nr. 6SD-674. Papildomai atkreipė dėmesį, jog atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų ginimo principą, kad tėvai turi lygias teises savo vaikams, kad orientacinis išlaikymo dydis 1 MMA, motinai ir taip tenka didesnė išlaikymo našta, ji vaiką augina viena, todėl prašomas priteisti išlaikymo dydis ir išlaikymo įsiskolinimas atitinka vaiko poreikius ir interesus. Iš atsakovo pusės nėra jokio prisidėjimo prie vaiko išlaikymo. Vaiko poreikiai turi būti tenkinami kiek įmanoma maksimaliai.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės.

11. Iš byloje esančios gimimo įrašo kopijos nustatyta, kad P. M., gimusios (duomenys neskelbtini), motina – D. M., o duomenys apie tėvą nenurodyti. Iš ieškovės pridėtų susirašinėjimo su atsakovu, fotonuotraukų matyti, kad ieškovei esant nėščiai, atsakovas laukia dukters gimimo, laiko ją savo dukra, kviečia ieškovę pas jį atvažiuoti, dukrai gimus, ieškovė siuntė jam vaiko nuotraukas, atsakovas kvietė atvažiuoti gyventi su vaiku į Vokietiją, siūlėsi atvažiuoti pas ieškovę kartu gyventi ir auginti vaiką, nurodė pripažinsiantis tėvystę, kai atvažiuos į Lietuvą. Iš 2023 birželio 19 d. susirašinėjimo matyti, kad atsakovas nori atvažiuoti pas ieškovę, tvirtina pasiilgęs ir savo vaiko, ir jo motinos, akcentuoja, kad tai yra jo dukra.

12. Ieškovė pateikė Vaiko poreikių lentelę laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., kurioje nurodyta, kad kasdieniams vaiko poreikiams – maistui ieškovė per mėnesį išleido 100,00 Eur, drabužiams, batams, segtukams ir pan. – 100,00 Eur, higienos prekėms – 70,00 Eur, specialiems poreikiams – vaiko sveikatai ir sveikatos paslaugoms ieškovė išleido 30,00 Eur, poilsiui, pramogoms – pirkiniams pramogoms (žaidimai ir pan.) ieškovė išleido 50,00 Eur, knygoms – 30,00 Eur, dukros gimtadienio, švenčių dovanoms – 40,00 Eur, kitiems poreikiams tenkinti – gyvenamojo būsto išlaikymui, komunaliniams ir kt. mokesčiams – 80,00 Eur, gyvenamojo būsto nuomai – 200,00 Eur, pagalbinėms paslaugoms – 300,00 Eur, iš viso 1 000,00 Eur.

13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. sausio 12 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 6ŠTA-19 nurodyta, kad ieškovė su vaiku gyvena jos močiutei priklausančiame dviejų kambarių bute, butas su visais patogumais, bute švaru, tvarkinga, vaikas aprūpintas visais reikalingais vaikui namų apyvokos daiktais.

14. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA) Panevėžio skyriaus 2024 m. liepos 5 d. rašto Nr. (11.4E)DV_S-46805 matyti, kad D. M. iš SODROS išmokų negauna. Išraše apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš SODROS, nurodytas ieškovės statusas – auginanti vaiką iki 3 metų, draudžiama valstybės lėšomis, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2024 m. liepos 9 d. raštas patvirtina, kad ieškovei D. M. nuo (duomenys neskelbtini) yra mokama 96,25 Eur kas mėnesinė išmoka už dukrą P. M.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nei ieškovė, nei atsakovas Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenimis, nei ieškovė, nei atsakovas Lietuvoje registruotų transporto priemonių neturi. SODROS duomenimis, atsakovas Lietuvoje nedirba. Atsakovas pateikė teismui vokiečių advokato ir notaro, įgalioto atstovauti visuose apygardos, federalinių žemių ir aukščiausiuose žemių teismuose, Hans Boml parengtą ir atsakovo pasirašytą priesaikai tolygų patvirtinimą, kad atsakovas negauna jokių pajamų nei iš savarankiško ar samdomo darbo, nei pašalpų (tokių, kaip piliečio pašalpa ar kitos socialinės pašalpos) iš valstybės institucijų, maisto produktus jis gauna iš savo motinos, L. D., mama neturi įstatymų nustatytos prievolės jo išlaikyti, jis yra nedarbingas. Iš atsakovo pateikto ieškovės ir atsakovo motinos L. D. susirašinėjimo per „WhatsAPP“ programėlę matyti, kad ieškovė ir atsakovo motina L. D. bendravo apie ieškovei paliktus/persiųstus pinigus, atsakovo motinos nupirktų ir vaiko išaugtų rūbų grąžinimą, ieškovė akcentavo, kad nori nutraukti visus ryšius su atsakovo šeima, kaltina atsakovą nesirūpinimu. Atsakovo pateiktuose L. D. bankinių pavedimų išrašų fotokopijose fiksuotas, kad atsakovo motina ieškovei pervedė šias sumas: 200,00 Eur – gegužės 31 d., 200,00 Eur – liepos 1 d. ir 200,00 Eur – liepos 31 d., atsakovo nurodyti metai – 2023 m. Iš ieškovės D. M. pateikto banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d. matyti, kad atsakovo motina penkis kartus pervedė ieškovei po 200,00 Eur šiomis datomis: 2024 m. gegužės 31 d., 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. liepos 31 d., 2024 m. rugsėjo 2 d., 2024 m. spalio 1 d.

Dėl tėvystės nustatymo

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

16. Nagrinėjamu atveju P. M. gimė nesudariusiai santuokos ieškovei D. M., tėvystė nebuvo pripažinta, todėl nepilnamečio vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą nėra nurodyti. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų parodymų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių santykiai buvo artimi, ieškovė pastojo nuo atsakovo ir susilaukė nepilnamečio vaiko P. M.. Atsakovas ieškinį šioje dalyje pripažino, savo atsiliepime patvirtino, kad P. M. yra jo dukra. Byloje esantis šalių susirašinėjimas ieškovei esant nėščiai ir gimus jų vaikui P. M. patvirtina, kad atsakovas ją visada laikė savo dukra. Taip pat atsakovo motina L. D. pirko gimusiai P. M. rūbelius, siuntė ir siunčia ieškovei materialinę paramą vaikui auginti, teismo posėdžio metu sutiko dėl atsakovo tėvystės, todėl matyti, kad ir atsakovo artimieji giminaičiai P. M. laiko atsakovo vaiku. Todėl nustatytina, kad E. Š. yra P. M. biologinis tėvas, o P. M. yra atsakovo E. Š. vaikas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis).

17. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, P. M. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 202 įrašytini duomenys apie tėvą E. Š. (CK 3.147 straipsnio 3 dalis, 3.148 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

18. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuolat nuo gimimo gyvena su motina, vaikas yra mažo amžiaus, tarp motinos ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis – psichologinis ryšys. Išvadoje nurodyta, kad ieškovės gyvenamosios sąlygos yra tinkamos nepilnamečiam vaikui gyventi, ugdytis, ilsėtis. 2024 m. sausio 12 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad vaikas aprūpintas visais reikalingais vaikui namų apyvokos daiktais. Atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ieškove D. M.. Duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, byloje nėra, todėl manytina, kad ieškovė sudaro nepilnamečiam vaikui tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai).

20. Atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo mažą amžių ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo stabilumą, išanalizavęs įrodymų visumą ir įvertinęs tai, kad ieškovė rūpinasi savo vaiku nuo gimimo, yra sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, į tai, kad atsakovas su vaiku nebendrauja, prieštaravimų dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškia, teismas sprendžia, kad nepilnametės P. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove D. M. (CK 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

21. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, tai yra teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

22. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

23. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

25. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris ieškinio pateikimo metu buvo 840 Eur (633,00 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 316,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų), o nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (708,42 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 354,21 Eur iš kiekvieno iš tėvų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Kaip minėta, ieškovei kas mėnesį yra mokama 96,25 Eur išmoka vaikui už dukrą P. M..

26. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga 1 000 Eur suma. Maistui reikalinga 100 Eur, drabužiams, batams, segtukams – 100 Eur, higienos prekėms – 70 Eur, vaiko sveikatai ir sveikatos paslaugoms – 30,00 Eur, pirkiniams pramogoms (žaidimai ir pan.) – 50,00 Eur, knygoms – 30,00 Eur, dukros gimtadienio, švenčių dovanoms – 40,00 Eur, gyvenamojo būsto išlaikymui, komunaliniams ir kt. mokesčiams – 80,00 Eur, gyvenamojo būsto nuomai – 200,00 Eur, pagalbinėms paslaugoms – 300,00 Eur.

27. Suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovė, prašydama priteisti 500,00 Eur išlaikymą vaikui, t. y. teigdama, kad vaiko poreikių tenkinimo išlaidos viršija minimalios mėnesinės algos dydį, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovė neįrodė, kad dukters išlaikymui per mėnesį pati išleidžia 1 000 Eur ar net pusę šios sumos (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovė šiuo metu realiai pati tokių piniginių lėšų nėra pajėgi ir negali skirti vaiko išlaikymui. Teismo posėdžio metu ieškovė pažymėjo, jog šiuo metu nedirba, augina vaiką, gauna tik išmoką vaikui, prie vaiko išlaikymo prisideda jos mama ir kiti giminaičiai, pastaruoju metu atsakovo mama už atsakovą perveda po 200 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, ieškovės nurodyta 1 000,00 Eur suma laikytina nepagrįstai per didele, užaukštinta (CPK 178, 185 straipsniai).

28. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad šiai dienai realiai patiria išlaidų maistui, sauskelnėms, komunaliniams mokesčiams, tačiau neskaičiavo, kiek tai sudarytų. Pripažino, kad būsto nuomos išlaidų šiai dienai nepatiria, būtą nuomosis ateityje, preliminarios sutarties neturi, auklę taip pat galimai samdys ateityje, kol vaikas neis į darželį, todėl akivaizdu, kad ieškovės nurodytos gyvenamojo būsto nuomos, pagalbinėms paslaugoms (auklei) reikalingos išlaidos yra deklaratyvaus pobūdžio, neįrodytos (CPK 178, 185 straipsniai).

29. Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad vaiko poilsiui, pramogoms kas mėnesį yra reikalinga ir skiriama 120 Eur: 50 Eur pramogoms (žaidimams), 30 Eur knygoms, 40 Eur dukros gimtadienio, švenčių dovanoms. Teismui vertinant ieškovės nurodytas dukros laisvalaikio poreikių patenkinimui reikalingas sumas, pripažintina, jog kai kurios nurodytos sumos tikėtina šiai dienai yra mažesnės ar apskritai nepatiriamos dėl vaiko mažo amžiaus, pačios ieškovės ribotų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Kaip nurodė ieškovės motina liudytoja L. M. teismo posėdyje, jog knygučių vaikui neperka, nes neleidžia galimybės, pati ieškovė laukia nedarbo išmokos, iš kurios, kaip nurodė, pirks vaikui knygas. Tačiau, pasisakydamas dėl ieškovės nurodomų išlaidų vaiko laisvalaikio poreikiams tenkinti, teismas nurodo, kad kiekvienas vaikas turi poreikį mokytis, žaisti, ugdyti savo gebėjimus, atostogauti ir pan. Šiems poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų ir jie gali būti patenkinti įvairiai, vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų ir galimybių. Be to, vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, kitais mėnesiais – kitiems, pavyzdžiui, vaikas (ai) kiekvieną mėnesį neina į žaidimų kambarius, nešvenčia savo gimtadienių, neatostogauja ir t. t., bet tėvai turi užtikrinti bent minimalų vaiko laisvalaikio poreikių tenkinimą (CPK 178, 185 straipsniai).

30. Susumavus vaiko poreikių lentelėje nurodytas išlaidas kasdieniniams poreikiams: maistui – 100 Eur, drabužiams, batams, segtukams – 100 Eur, higienos prekėms – 70 Eur, sveikatos prekėms ir paslaugoms – 30 Eur, iš viso 300 Eur, ir atsižvelgus į tai, kad vienos prekės būna pigesnės, kitos – brangesnės, kartais jų vaikui reikia daugiau, kartais – mažiau (pavyzdžiu, sveikam vaikui ne kiekvieną mėnesį reikalingi vaistai ir pan.), kartais jos naudojamos ilgiau, kartais trumpiau, spręstina, jog šių išlaidų dydis yra pagrįstas, protingas ir racionalus (CPK 178, 185 straipsniai).

31. Nors ieškovė nurodydama, kad vaiką rengė (ia) kitų asmenų atiduotais, dovanotais rūbais, ieškovės sesuo nurodė, kad jos rūbus gauna iš labdaros, ieško internete pigiau nupirkti, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai nelaikytina pagrįstu argumentu tai, jog vaikams, kurių poreikiai tenkinami patiriant minimalias išlaidas dėl gaunamos finansinės paramos, labdaros ir pan., ir nereikalingas didesnis išlaikymas. Pažymėtina, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis. Tačiau tai negali būti priežastis spręsti, jog vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos ir nėra reikalingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 45 punktas).

32. Išlaikymo išlaidų dydį vertinant apibendrintai, išlaikymas vaikams yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui, tačiau net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan. Akivaizdu, jog tam tikros išlaidos atskirais mėnesiais gali svyruoti, t. y. tiek būsto mokesčiai, tiek išlaidos maistui, rūbams, tiek ir išlaidos vaistams, laisvalaikiui. Be to, vaikui augant, pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, išlaidos jo poreikių patenkinimui tik didėja, todėl nagrinėjamu atveju tėvų teikiamas išlaikymas turi tenkinti būtinuosius vaiko poreikių ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 185 straipsnis).

33. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

34. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiką ji išlaiko iš vaikui mokamos išmokos vaikui, artimiausiu metu devynis mėnesius gaus nedarbingumo pašalpą, kuri svyruos nuo 500 iki 300 Eur. Taip pat prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės artimieji: mama, sesuo. Vaiko išlaikymui pinigų sumas reguliariai kas mėnesį nuo 2024 m. gegužės 31 d. perveda atsakovo mama. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo vardu Lietuvoje nėra registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog ji sveikatos problemų neturi, P. M. yra vienintelis jos vaikas, kitų išlaikytinių ji neturi.

35. Atsakovas gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, SODROS duomenimis, Lietuvoje nedirba, pateikė teismui vokiečių advokato ir notaro, įgalioto atstovauti visuose apygardos, federalinių žemių ir aukščiausiuose žemių teismuose, Hans Boml parengtą ir atsakovo pasirašytą priesaikai tolygų patvirtinimą, kad atsakovas negauna jokių pajamų nei iš savarankiško ar samdomo darbo, nei pašalpų (tokių, kaip piliečio pašalpa ar kitos socialinės pašalpos) iš valstybės institucijų, maisto produktus jis gauna iš savo motinos, ponios L. D., mama neturi įstatymų nustatytos prievolės jo išlaikyti, jis yra nedarbingas. Tai, jog atsakovas Vokietijoje neturėjo savo vardu registruoto tiek kilnojamojoje, tiek nekilnojamojo turto, jog atsakovas praktiškai buvo/yra išlaikomas savo mamos ir t.t., teismo posėdžio metu patvirtino pati ieškovė, todėl teismas neturi pagrindo netikėti vokiečių advokato ir notaro, įgalioto atstovauti visuose apygardos, federalinių žemių ir aukščiausiuose žemių teismuose, Hans Boml parengtame pavirintiname nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kurios iš esmės tarpusavyje sutampa (CPK 185 straipsnis). Atsakovo motina liudytoja L. D. teismo posėdyje patvirtino aplinkybes, kad atsakovas turi pagrindinį išsilavinimą, šiuo metu nedirba, ieškosi darbo, yra jos išlaikomas, uždaro būdo, pastovaus darbo nepalaiko, turi fizinių sveikatos problemų, tačiau neįgalumas nenustatytas. Atsakovas neginčija pareigos išlaikyti vaiką, sutinka teikti savo dukrai 250,00 Eur išlaikymą.

36. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Byloje nėra oficialių duomenų, jog atsakovas turėtų fizinės ar psichinės sveikatos problemų, dėl kurių jis negalėtų dirbti, tačiau atsakovo atstovas, atsakovo motina liudytoja L. D., taip pat ir pati ieškovė teismo posėdžio metu minėjo atsakovo fizinės sveikatos problemas dėl vaikystėje patirtų traumų, kurios apsunkindavo atsakovui dirbti fizinį darbą. Taip pat atsakovo atstovas bei atsakovo mama akcentavo ir atsakovo uždarą būdą, sunkų atsivėrimą kontaktui esant stresinėms situacijoms, kas taip pat, teismo vertinimu, gali įtakoti jo darbingumą, galimybes įsidarbinti ir palaikyti pastovų darbą (CPK 185 straipsniai). Vis dėlto, nepaisant aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės, atsakovo atstovo, liudytojų teiktus paaiškinimus teisme, sprendžia, kad atsakovas pagal savo galimybes turi dėti pakankamas pastangas siekiant rasti jo fizines ir psichologines galimybes atitinkantį darbą, kad gautų pakankamas pajamas, reikalingas ne tik jo paties išsilaikymui, tačiau ir savo nepilnamečiam vaikui išlaikyti (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina ir tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti. Tuo atveju, jeigu jis galimybių neišnaudoja, vertintina atsakovo aplaidumu bei nerūpestingu elgesiu (CPK 178, 185 straipsniai).

37. Teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio vertina visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgia į šalių turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu ieškovė nedirba, jos gaunamos pajamos yra nedidelės, todėl atsakovui neteikiant tinkamo išlaikymo kas mėnesį, gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies (sutinka su teiktino išlaikymo 250 Eur dydžio suma), teismo posėdyje nedalyvavo, bet buvo atstovaujamas jo pasirinkto atstovo. Atsakovas yra darbingo amžiaus, anksčiau turėjo darbą, nors teismo posėdžio metu buvo minimos atsakovo sveikatos problemos, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis, daugiau išlaikytinių jis neturi, pats asmeniškai išlaikymo savo dukrai neteikia, nors turi pareigą savo vaiką išlaikyti.

38. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 500,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas, vertindamas teiktino išlaikymo dydį papildomai byloje atsižvelgia ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. šiuo metu valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, t. y. skiria kiekvienam vaikui išmoką, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. siekia 96,25 Eur. Įvertinus vaiko amžių, poreikius, į pastaruoju metu kylančią infliaciją, taip pat ir į vaiko interesams taikomą prioritetą, teismas sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui P. M. priteistinas 275,00 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamas kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2023 m. gruodžio 18 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3, 3.192, 3.200, 3.208 straipsniai).

39. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas. Teismas, priteisdamas vaikui iš atsakovo minėto dydžio išlaikymą, taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti dukros kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgį, lavinti, rūpintis kita jo veikla ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Be to, vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

40. Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

41. Nustatytina uzufrukto teisė ieškovei D. M. tvarkyti nepilnamečio vaiko gaunamą išlaikymą (CK 3.185 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

42. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

43. Ieškovė D. M. prašo priteisti iš atsakovo E. Š. 2 500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 9 mėnesių laikotarpį, paskaičiuotą nuo vaiko gimimo momento (nuo (duomenys neskelbtini)) iki kreipimosi į teismą po 500,00 Eur kas mėnesį, iš mokėtinos įsiskolinimo sumos išskaičiuojant 2 000,00 Eur atsakovo mamos suteiktą materialinę pagalbą (500 Eur * 9 mėn. – 2 000 Eur = 2500,00 Eur). Atsakovas laikėsi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas turi būti perskaičiuojamas pagal atsakovo prašomą priteisti išlaikymo sumą (po 250,00 Eur), išminusuojant suteiktą 2 000,00 Eur paramą vaiko reikmenims įsigyti jam gimus bei išskaičiuojant 2024 m. balandžio 29 d. ieškovei perduotą 400,00 Eur sumą grynais ir 1 000,00 Eur pervedant į ieškovės sąskaitą atskirais pavedimais 2024 m. gegužės-spalio mėnesiais. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti atmestas, o nurodyta permoka įskaičiuota į vaiko išlaikymą, mokėtiną pagal būsimą teismo sprendimą. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad iš atsakovo mamos vaiko išlaikymui, nuo vaiko gimimo yra iš viso yra gavusi 3 400,00 Eur dydžio sumą.

44. Šioje byloje ginčo nėra ir abi šalys patvirtino, kad ieškovė, vaikui gimus, iki kreipimosi į teismą (2023 m. gruodžio 18 d.) iš atsakovo motinos yra gavusi 2 000,00 Eur. Šalys neginčijo, kad 2024 metais ieškovė iš atsakovo mamos vaiko išlaikymui papildomai gavo iš viso 1 400,00 Eur (dalį grynais pinigais, dalį atsakovo motinai darant pavedimus į ieškovės banko sąskaitą). Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas nuo išlaikymo atsiradimo momento iki kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į tai, jog teismas sprendimu nusprendė, jog nepilnamečiam vaikui P. M. kas mėnesį mokamų periodinių išmokomų dydis yra 275,00 Eur, o ne 500,00 Eur, kaip prašė ieškovė, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnametei dukrai P. M. įsiskolinimas 475,00 Eur dydžio (275,00 Eur * 9 mėn. – 2 000,00 Eur) (CK 3.200 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Teismas sprendžia, kad po ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 18 d. atsakovo (tiksliau už atsakovą pinigines lėšas mokėjo atsakovo motina) sumokėtos 1 400,00 Eur dydžio nepilnamečiam vaikui išlaikymui skirtos piniginės lėšos, įskaitytinos į šiuo teismo sprendimu priteistą ir mokėtiną išlaikymą, kuris mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki vaiko pilnametystės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Ieškovė D. M. nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, paskyrus jai 100 procentų apmokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus iš dalies, pareiga valstybei atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenka atsakovui proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismui suteikta teisė nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

46. Nors atsakovas teismo posėdyje pats asmeniškai nedalyvavo, tačiau buvo pasirūpinta tinkamu atsakovo atstovavimu, t. y. atsakovas buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo – advokato, atsakovas su ieškovės patikslintu ieškiniu iš esmės sutiko, t. y. pripažino savo tėvystę, pilnai sutiko su ieškovės reiškiamu reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neneigė pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, tačiau iš esmės ginčijo tik prašomo priteisti išlaikymo dydį. Teismas įvertinęs tai, jog atsakovas niekur nedirba, nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neturi, pats yra pilnai išlaikomas savo mamos, bei tokio pobūdžio byloje teikiant prioritetą atsakovo turtinių pareigų vykdymui vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje byloje visų bylinėjimosi išlaidų valstybei iš atsakovo nepriteisia (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad šio klausimo išsprendimas yra sąlygotas būtinumu šaliai, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti teismui prašymą dėl jų priteisimo bei turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas savo atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė iš ieškovės priteisti atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai, jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovo naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko P. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o P. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.

Įrašyti P. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 202 duomenis apie tėvą E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Į priteistą kas mėnesį mokėtiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui įskaityti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. gruodžio 18 d.) iki sprendimo priėmimo dienos sumokėtas 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) lėšas skirtas nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 475,00 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. gruodžio 18 d.

Paskirti ieškovę D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą ir įrašytų duomenis.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.

Teisėja Laura Miniotienė