- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-307-779/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05915-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- E. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. patikslintą ieškinį atsakovui E. Š., institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas E. Š. yra nepilnamečio vaiko P. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o P. M. yra atsakovo E. Š. vaikas; 2) papildyti (įrašyti) civilinės būklės įstatymo nustatyta tvarka P. M. gimimo įrašą, įrašant tėvo E. Š. duomenis; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko P. M. gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš E. Š. dukros P. M. naudai išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Eur nuo ieškinio priėmimo teisme iki dukros P. M. pilnametystes, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teisės pagrindu lėšas mokant ieškovei; 4) priteisti iš E. Š. 2 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą P. M. naudai, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. M.; 5) priteisti iš atsakovo valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo glaudūs santykiai buvo keletą mėnesių (maždaug nuo 2022 m. liepos mėn.), kai kartu su atsakovu gyveno jo mamos namuose Vokietijoje. Ieškovė yra visiškai tikra, kad atsakovas yra jai gimusios dukros tėvas, atsakovas nuo pat pirmosios nėštumo dienos žinojo, kad ji laukiasi. Ieškovei grįžus į Lietuvą, atsakovas liko gyventi ir dirbti Vokietijoje, tačiau ir toliau buvo bendraujama elektroninio ryšio priemonėmis. Gimus dukrai, atsakovas neneigė tėvystės fakto, ieškovė siuntė atsakovui vaiko nuotraukas, o jis pasakojo apie savo gyvenimą bei reiškė norą susitikti, tačiau 2023 m. spalio pabaigoje jis pradėjo vengti bendravimo, o 2023 m. lapkričio 30 d. dėl nežinomų priežasčių atsisakė bet kokių santykių su ieškove. Gimus dukrai, atsakovo mama anūkei nupirko patalynės komplektą, sauskelnių, drabužėlių, higienos priemonių, kitų būtinų vaikui reikmenų, davė ieškovei 600 Eur vežimėliui nupirkti. 2023 m. kovo 24 d. atsakovas vaikui nupirko maisto. Bendra vaiko tėvo ir jo mamos išlaidų suma sudarė apie 2 000 Eur. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė patirianti 1 000 Eur/mėn. vaiko išlaikymo išlaidų, tačiau buhalterinių ar kitų dokumentų nekaupia. Nurodė, kad dukrai greitu laiku bus būtinos auklės paslaugos, kas per mėnesį sudarytų apie 280-300 Eur, artimiausiu metu ketina nuomoti gyvenamąsias patalpas (išlaidos 200-250 Eur), todėl priteistinas 500 Eur išlaikymo dydis iš atsakovo būtų pagrįstas ir teisėtas. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki, jos pajamos sudaro tik gaunama išmoka už vaiką, jokių kitų pajamų ieškovė negauna, jai finansiškai padeda jos tėvai. Ieškovė taip pat prašė priteisti 2 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą nuo vaiko gimimo (2023 m. kovo 24 d.) už devynis mėnesius ir išminusavus ieškovo sumokėtus 2 000 Eur. Nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena kartu su motina, byloje nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamete dukra, dukros tėvas šiuo metu gyvena Vokietijoje ir negalėtų užtikrinti dukrai geriausių interesų įgyvendinimo, jos gyvenime iš esmės nedalyvauja, todėl vaiko gyvenamąją vieta prašo nustatyti kartu su ieškove.
3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė sutinkantis, kad teismo sprendimu būtų nustatyta, jog atsakovas yra P. M. biologinis tėvas bei kad įstatymo nustatyta tvarka būtų papildytas (įrašytas) P. M. gimimo įrašas, įrašant tėvo E. Š. duomenis. Atsakovas neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Atsakovas neginčijo įstatyminės pareigos teikti būtiną išlaikymą savo dukrai, tačiau laikėsi pozicijos, kad ieškovės prašoma priteisti šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui suma – 500,00 Eur per mėnesį, yra nepagrįsta esamais vaiko poreikiais, yra aiškiai per didelė, neproporcinga nei ieškovės deklaruojamiems vaiko poreikiams, nei atsakovo turtinei padėčiai bei finansiniam pajėgumui reikalaujamo dydžio išlaikymą mokėti. Nurodė, kad nesant minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydį viršijančių nepilnamečio vaiko poreikių buvimą patvirtinančių duomenų, įvertintinus sumą, mokamą vaikams pagal Išmokų vaikams įstatymą, vienas tėvų per mėnesį vaikui turėtų skirti apie 305,87 Eur. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas nuolat gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kurioje dėl susiklosčiusios nepalankios ekonominės padėties yra aukštas nedarbo lygis, atsakovas jau ilgą laiką nedirba ir todėl jokių su darbo ar jiems galimais prilyginti teisiniais santykiais susijusių pajamų, nedarbo ar socialinių išmokų negauna, gyvena iš paramos, kurią jam teikia mama. Atsakovas nei Lietuvoje, nei Vokietijoje registruotino nekilnojamojo ir / arba kilnojamojo, taip pat kitokio turto neturi ir neturėjo. Nors atsakovas turi leidimą gyventi Vokietijoje, tačiau nėra registruotas šioje šalyje veikiančiose socialinės paramos ir/arba gyventojų užimtumo/įdarbinimo institucijose, todėl jokių su tuo susijusių socialinių išmokų negauna. Dėl šių priežasčių jis negali teismui pateikti jokių oficialių tokią jo būklę patvirtinančių dokumentų/pažymų, kadangi atsakingos institucijos tokių dokumentų neregistruotiems asmenims neišduoda. Atsakovas teismo prašė iš atsakovo nepilnametės dukros P. M. išlaikymui priteisti po 250,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, mokamomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Neginčydamas įstatyminės prievolės padengti įsiskolinimą už išlaikymą vaikui, atsakovas nesutiko su ieškovės paskaičiuotu šio įsiskolinimo dydžiu ir prašė įsiskolinimą perskaičiuoti pagal atsiliepime prašomą priteisti išlaikymo dydį, t. y. 250,00 Eur, taip pat jį sumažinti, atsižvelgiant į iki esamo laiko šalių vaikui už atsakovą jo mamos L. D. suteiktą piniginį išlaikymą. Ieškovė pripažino, kad gimus dukrai bendra vaiko tėvo (jo mamos) suteiktos paramos suma sudarė 2 000,00 Eur, atsakovo mama sūnaus vardu vaikui išlaikyti 2024 m. balandžio 29 d. grynais perdavė 400,00 Eur, 2024 m. gegužės 1 d., 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. liepos 31 d. pavedimais po 200,00 Eur, į ieškovės sąskaitą, iš viso pervedė 600,00 Eur. Išlaikymo įsiskolinimo dydis ieškinio pateikimo teismui dieną turėtų būti perskaičiuojamas taip: 250,00 Eur x 9 mėnesiai (laikotarpis nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d.) = 2 250,00 Eur – 3 000,00 Eur (2000,00 Eur suteikti vaiko reikmenims jam gimus + grynais ir bankiniais pavedimais pervesti pinigai (400,00 Eur + 200,00 Eur + 200,00 Eur + 200,00 Eur) = (-) 750,00 Eur. Su tokio skaičiavimo pagrįstumu bei teisingumu sutikus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas, o nurodyta permoka įskaičiuotina į vaiko išlaikymą, atsakovo mokėtiną pagal būsimą byloje teismo sprendimą nuo kreipimosi į teismą dienos.
4. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2024 m. sausio 22 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodyta, kad atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, į tai, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, į tai, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (924 Eur), į tai, kad vaiko poreikiai, esant galimybei, turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai, į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė dukros priežiūros ir rūpinimosi ja našta, Skyriaus vertinimu, nepilnamečiui vaikui P. M. prašomas priteisti išlaikymas (500 Eur), taip pat ieškovės reikalavimas priteisti 850 Eur išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas, atitinka teisėtus vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad atsakovas E. Š. yra nepilnamečio vaiko P. M. tėvas, o P. M. yra E. Š. vaikas. Teismas nusprendė įrašyti P. M. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą E. Š. Nustatė nepilnamečio vaiko P. M. gyvenamąją vietą su jos motina D. M. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo E. Š. nepilnamečiam vaikui P. M. 275,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Į priteistą kas mėnesį mokėtiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui įskaitė nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. gruodžio 18 d.) iki sprendimo priėmimo dienos sumokėtas 1 400,00 Eur lėšas, skirtas nepilnamečio vaiko išlaikymui. Priteisė iš atsakovo E. Š. nepilnamečiam vaikui P. M. 475,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d. Paskyrė ieškovę D. M. vaiko P. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
6. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo amžių ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo stabilumą, įvertinęs, kad ieškovė rūpinasi savo vaiku nuo gimimo, yra sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, į tai, kad atsakovas su vaiku nebendrauja, prieštaravimų dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškia, sprendė, kad nepilnametės P. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina – ieškove D.M.
7. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, jog orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris ieškinio pateikimo metu buvo 840 Eur (633,00 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 316,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų), o nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (708,42 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 354,21 Eur iš kiekvieno iš tėvų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio).
8. Teismas nustatė, kad ieškovei kas mėnesį yra mokama 96,25 Eur išmoka vaikui už dukrą P. M. Atsižvelgdamas į vaiko poreikių lentelę, ieškovės prašymą priteisti 500,00 Eur išlaikymą vaikui atmetė, nurodęs, jog ieškovė neįrodė, kad dukters išlaikymui per mėnesį pati išleidžia 1 000 Eur ar net pusę šios sumos. Įvertinęs, kad ieškovė šiuo metu realiai pati tokių piniginių lėšų nėra pajėgi ir negali skirti vaiko išlaikymui, jog šiuo metu nedirba, augina vaiką, gauna tik išmoką vaikui, prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės mama ir kiti giminaičiai, pastaruoju metu atsakovo mama už atsakovą vaikui perveda po 200 Eur, sprendė, kad ieškovės nurodytos išlaidos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, ieškovės nurodytą 1 000,00 Eur sumą laikė nepagrįstai per didele, užaukštinta.
9. Teismas konstatavo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) bei kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.
10. Teismas nustatė, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo vardu Lietuvoje nėra registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Nustatė, jog atsakovas gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Lietuvoje nedirba, pateikė teismui vokiečių advokato ir notaro, įgalioto atstovauti visuose apygardos, federalinių žemių ir aukščiausiuose žemių teismuose, H. B. parengtą ir atsakovo pasirašytą priesaikai tolygų patvirtinimą, kad atsakovas negauna jokių pajamų nei iš savarankiško ar samdomo darbo, nei pašalpų iš valstybės institucijų, maisto produktus jis gauna iš savo motinos L. D., neturinčios įstatymų nustatytos prievolės jo išlaikyti, atsakovas yra nedarbingas. Nustatęs, kad atsakovas turi pagrindinį išsilavinimą, šiuo metu nedirba, ieškosi darbo, yra išlaikomas motinos, yra uždaro būdo, pastovaus darbo nepalaiko, turi fizinių sveikatos problemų, tačiau neįgalumas nenustatytas, todėl iš atsakovo nepilnamečiam vaikui P. M. priteisė 275,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2023 m. gruodžio 18 d.) iki vaiko pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė D. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš E. Š. dukros P. M. naudai išlaikymą nuo ieškinio priėmimo teisme po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teisės pagrindu lėšas mokant ieškovei, išlaikymą priteisiant iki dukros P. M. pilnametystes; priteisti iš atsakovo E. Š. P. M. 2500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš E. Š. į valstybės biudžetą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Iš esmės teismas pilnai netenkino ieškovės reikalavimų dėl to, jog neįrodyta, kad vaiko poreikiai ir tam išlaidos sudaro 1000 Eur per mėnesį, taip pat vertino, jog vaiko tėvas yra nedarbingas, jo materialinė padėtis yra prasta, todėl 275 Eur suma yra protinga ir teisinga, kurią turėtų skirti atsakovas. Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka ir mano, jog atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi, kadangi yra jaunas, darbingas, išlaikytinių ar kitokių prievolių neturintis asmuo.
11.2. Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien tik vaiko būtinųjų poreikių tenkinimu, kadangi tam, kad suaugęs vaikas galėtų tapti visaverte asmenybe, svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.
11.3. Pažymėjo, kad jeigu vengiantis teikti išlaikymą vaiko tėvas niekur nedirba, tai nėra priežastis jam neteikti išlaikymo vaikui. Nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo (ne)gaunamas pajamas, taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovas turi/neturi materialaus turto, o atsakovo negalimumas mokėti 500 Eur per mėnesį įrodinėtas tik išvestiniais ir netiesioginiais įrodymais, kurie neįrodo, jog atsakovas negali ir neturi mokėti 500 Eur per mėnesį. Be to, atsakovas gyvena Vokietijoje - šalyje, kurioje vidutinis darbo užmokestis ženkliai didesnis nei Lietuvoje, ekonominė situacija iš esmės geresnė, tad akivaizdu, jog atsakovas ir dėl šių faktų gali ir turi prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi.
11.4. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas ieškosi darbo ar/ir yra registruotas kaip ieškantis darbo subjektas įdarbinimo agentūrose.
11.5. Įvertinus tėvų lygybės principą, teismo pripažintas išlaikymo vaikui skolos dydis, sudarantis 270 Eur, pažeidžia ieškovės teises ir interesus, todėl šioje dalyje teismo sprendimas turi būti keistinas.
11.6. Ieškovei buvo paskirta teisinė pagalba, finansuojama iš valstybės biudžeto (100 proc.). Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, nepriteisė bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas, atleisdamas atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų, padarė neteisingą išvadą, todėl šioje dalyje teismo sprendimas taip pat keistinas ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktą pažymą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priimti su atsiliepimu teikiamus įrodymus - L. D. banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pagal teismo sprendimą sumokėjimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Apeliantė skunde neteisingai aiškina / vertina dalį byloje nustatytų, teisingam sprendimui priimti reikšmingų faktinių aplinkybių ir todėl daro klaidingas išvadas; apeliantė pasirinktinai remiasi teismine praktika, formuojama bylose, kurių faktinės aplinkybės neatitinka šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Šalies argumentai
12.2. Apeliantės prašoma priteisti šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui suma - 500,00 Eur per mėnesį yra per didelė ir todėl neproporcinga apeliantės deklaruojamiems vaiko poreikiams; jos realiai patiriamoms dabartiniams vaiko poreikiam tenkinti išlaidoms; apeliantės asmeninėms galimybėms skirti analogišką dalį savo pajamų deklaruojamiems vaiko poreikiams tenkinti; atsakovo turtinei padėčiai bei finansiniam pajėgumui reikalaujamo dydžio išlaikymą mokėti. Teismas į visus šiuos reikalavimus, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė bei juos įvertino, todėl šis sprendimas yra teisingas ir nekeistinas.
12.3. Esamą atsakovo turtinę padėtį įrodo į bylą pateikti duomenys: valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašas, patvirtinantis, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje neturi jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo turto; valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Sodra) informacija, patvirtinanti, kad atsakovas Lietuvoje nedirba; VĮ Regitra duomenys, patvirtinantys, kad atsakovas Lietuvoje registruotų transporto priemonių neturi; advokato ir notaro H. B., įgalioto atstovauti visuose Vokietijos Federacinės Respublikos apygardos, federalinių žemių ir aukščiausiuose žemių teismuose patvirtintas, atsakovo E. Š. duotas, priesaikai tolygus rašytinis patvirtinimas teismui, kad jis negauna jokių pajamų nei iš savarankiško ar samdomo darbo, nei pašalpų. Atsakovo turtinei padėčiai nustatyti byloje kaip liudytoja buvo apklausta atsakovo mama L. D., kuri, prisaikdinta sakyti tiesą ir supažindinta su atsakomybe dėl priesaikos sulaužymo, teismui patvirtino aukščiau aptartas aplinkybes, kad atsakovas jokio registruotino turto nei Lietuvoje nei Vokietijoje neturi, dabartiniu metu nedirba ir todėl negauna nei pajamų, susijusių su darbo teisiniais, nei pajamų iš socialinių ar kitokių panašaus pobūdžio išmokų ir gyvena tik iš jos teikiamos paramos. Atsakovo turtinės padėties nustatymo tikslu parodymus davė ir pati ieškovė, kuri patvirtino, kad viso jos buvimo kartu su atsakovu Vokietijos Federacinėje Respublikoje laikotarpiu, jis niekur nedirbo, o jie gyveno jo mamai L. D. priklausančiame būste, už kurio išlaikymą mokėjo mama, kuri taip pat jiems abiem teikė išlaikymą viso buvimo kartu laikotarpį.
12.4. Atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visus šiuos duomenis įvertino kaip pakankamus atsakovo turtinei padėčiai bei finansiniam pajėgumui teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui nustatyti ir atsižvelgiant į tai priteistinam iš jo pusės išlaikymo dydžiui, t. y. 275,00 Eur per mėnesį, paskaičiuoti.
12.5. Apeliantė bylos nagrinėjimo teisme metu neįrodė, kad dukters išlaikymui per mėnesį pati išleidžia 1 000,00 Eur, kadangi šiuo metu pati tokių piniginių lėšų nėra pajėgi ir negali skirti vaiko išlaikymui: teismo posėdžio metu ji nurodė, jog šiuo metu nedirba, augina vaiką ir jos mėnesio pajamas sudaro tik socialinė vaiko išmoka. Anot ieškovės, prie vaiko išlaikymo prisideda jos mama ir kiti giminaičiai, taip pat atsakovo mama, kuri už atsakovą vaiko išlaikymui kas mėnesį perveda po 200,00 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovės nurodytos kaip tariamai patiriamos vaiko išlaikymui išlaidos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
12.6. Apeliantės atstovas prašo priteisti valstybės patirtas, teikiant ieškovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, išlaidas, reikalavimą šioje dalyje grindžiant aplinkybėmis, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog atsakovo turtinė padėtis bloga, tuo tarpu pats atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas. Atsakovas šioje skundo dalyje laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti iš atsakovo valstybės patirtų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) yra priimtas teisingai įvertinus visas tokiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, yra motyvuotas, pagrįstas bei teisėtas ir todėl paliktinas nepakeistu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: bankinių pavedimų išrašus, patvirtinančius, kad vykdant pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, sprendimu priteistas išlaikymo įsiskolinimas ieškovei buvo sumokėtas.
15. Pagal civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti nauji duomenys yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamo ginčo objektu; jie pateikti po priimto teismo sprendimo, tad negalėjo būti pateikti anksčiau, su jais ieškovė susipažino, todėl atsakovo pateikti dokumentai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio
17. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 275 Eur išlaikymo suma vaikui yra protinga ir teisinga. Apeliantės vertinimu, atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi, kadangi yra jaunas, darbingas, išlaikytinių ar kitokių prievolių neturintis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
18. Pažymėtina, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytų ir tobulintų savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą atsakingi abu vaiko tėvai. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
19. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
21. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).
22. Ieškovė byloje pateikė vaiko poreikių lentelę laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., kurioje nurodyta, kad kasdieniams vaiko poreikiams – maistui ieškovė per mėnesį išleido 100,00 Eur, drabužiams, batams ir pan. – 100,00 Eur, higienos prekėms – 70,00 Eur, specialiems poreikiams – vaiko sveikatai ir sveikatos paslaugoms ieškovė išleido 30,00 Eur, poilsiui, pramogoms – pirkiniams pramogoms (žaidimai ir pan.) ieškovė išleido 50,00 Eur, knygoms – 30,00 Eur, dukros gimtadienio, švenčių dovanoms – 40,00 Eur, kitiems poreikiams tenkinti – gyvenamojo būsto išlaikymui, komunaliniams ir kt. mokesčiams – 80,00 Eur, gyvenamojo būsto nuomai – 200,00 Eur, pagalbinėms paslaugoms – 300,00 Eur, iš viso 1 000,00 Eur.
23. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad orientaciniu dydžiu, nustatant vaikui teiktiną išlaikymą, galima laikyti minimalų mėnesinį atlyginimą, atskaičius mokesčius, kuris ieškinio pateikimo metu buvo 840,00 Eur (633,00 Eur atskaičius mokesčius), todėl kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dalis sudarytų po 316,50 Eur. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis sudarė 924,00 Eur arba 708,42 Eur, atskaičius mokesčius, todėl kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dalis sudarytų po 354,21 Eur.
24. Taigi ieškovės nurodoma vaikui reikalinga išlaikymo suma per mėnesį yra šiek tiek didesnė už teismo sprendimo priėmimo metu buvusią MMA, todėl pagal aukščiau cituotą kasacinio teismo praktiką ieškovė taip pat turėjo pateikti teismui duomenis, patvirtinančius, kad vaiko poreikiai tikrai yra didesni negu MMA. Tačiau apeliantė pateikė tik apibendrintus išlaidų, reikalingų vaikui, skaičiavimus, nepagrįsdama jų realiai patirtomis išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovė, prašydama priteisti 500,00 Eur išlaikymą vaikui iš atsakovo, neįrodė, kad dukters išlaikymui per mėnesį pati išleidžia 1 000 Eur, taip pat, kad ieškovės nurodytos išlaidos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, ieškovės nurodyta 1 000,00 Eur per mėnesį reikalinga vaiko išlaikymo suma laikytina nepagrįstai per didele.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė net neskaičiavo, kiek realiai patiria išlaidų maistui, sauskelnėms, komunaliniams mokesčiams, kad būsto nuomos išlaidų šiai dienai iš viso nepatiria, nes būsto nesinuomoja, kad tik svarsto galimybę samdyti auklę, tačiau jokių veiksmų šio svarstymo įgyvendinimui nesiima, todėl akivaizdu, kad ieškovės nurodytos gyvenamojo būsto nuomos, pagalbinėms paslaugoms (auklei) reikalingos išlaidos yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nurodytos išlaidos pagrįstai buvo įvertintos kaip neįrodytos.
26. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į vaiko amžių, dėl kurio dalis ieškovės nurodomų išlaidų iš viso nėra patiriamos, taip pat atsižvelgė į tai, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, kitais mėnesiais jos mažesnės, kad kasdieniniams vaiko poreikiams minimaliai yra reikalinga 300 Eur suma. Teismas įvertino ieškovės turtinę padėtį – jog ji išlaiko vaiką iš vaikui mokamos išmokos vaikui, jog artimiausiu metu devynis mėnesius gaus nedarbingumo pašalpą, kuri svyruos nuo 500 iki 300 Eur, jog prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės artimieji, atsakovo mama; jog ieškovės vardu Lietuvoje nėra registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.
27. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti išlaikymą. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, teismas išvadas dėl atsakovo galimybių teikti didesnio dydžio išlaikymą vaikui įvertino tinkamai, remdamasis tiek rašytiniais įrodymais: VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašu, jog atsakovas Lietuvos Respublikoje neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto, Sodros duomenimis, jog atsakovas Lietuvoje nedirba, VĮ Regitra duomenimis, jog atsakovas Lietuvoje registruotų transporto priemonių neturi, advokato ir notaro H. B., įgalioto atstovauti visuose Vokietijos Federacinės Respublikos apygardos, federalinių žemių ir aukščiausiuose žemių teismuose rašytiniu patvirtinimu teismui, kad atsakovas negauna jokių pajamų nei iš savarankiško ar samdomo darbo, nei pašalpų iš valstybės institucijų. Pastarasis dokumentas yra vienas iš rašytinių įrodymų, patvirtinančių bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes (CPK 185 straipsnis). Teismas, darydamas išvadas, taip pat rėmėsi liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais: atsakovo motinos parodymais, kurie patvirtina, kad atsakovas jokio registruotino turto nei Lietuvoje nei Vokietijoje neturi, dabartiniu metu nedirba, todėl negauna nei pajamų, susijusių su darbo teisiniais, nei pajamų iš socialinių ar kitokių panašaus pobūdžio išmokų, jog atsakovas gyvena tik iš jos teikiamos paramos; pačios ieškovės paaiškinimais, patvirtinančiais, kad viso jos buvimo kartu su atsakovu Vokietijoje laikotarpiu, atsakovas niekur nedirbo, jie gyveno atsakovo motinai priklausančiame būste, už kurio išlaikymą mokėjo atsakovo motina.
28. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje nėra oficialių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas turėtų fizinės ar psichinės sveikatos problemų, dėl kurių jis negalėtų dirbti, įvertinęs atsakovo atstovo, atsakovo motinos liudytojos L. D., ieškovės paaiškinimus apie atsakovo fizinės sveikatos problemas dėl vaikystėje patirtų traumų, atsakovo uždarą būdą, sunkų atsivėrimą kontaktui esant stresinėms situacijoms, sprendė, jog šios aplinkybės gali įtakoti atsakovo darbingumą, galimybes įsidarbinti ir palaikyti pastovų darbą. Tuo pačiu teismas akcentavo, jog atsakovas pagal savo galimybes turi dėti pakankamas pastangas, siekiant rasti jo fizines ir psichologines galimybes atitinkantį darbą, kad gautų pakankamas pajamas, reikalingas ne tik jo paties išsilaikymui, tačiau ir savo nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Teismas pažymėjo, jog pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti.
29. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo (ne)gaunamas pajamas, taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovas turi/neturi materialaus turto, o atsakovo negalimumas mokėti 500 Eur per mėnesį įrodinėtas tik išvestiniais ir netiesioginiais įrodymais.
30. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apeliantės teiginius, jog atsakovas vengia išlaikyti savo vaiką. Priešingai nei nurodo apeliantė, su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas atsakovo motinos banko išrašas patvirtina, kad per 2024 m. lapkričio -gruodžio mėnesius atsakovo dukros išlaikymui buvo pervesta 2450 Eur suma.
31. Apeliantės argumentai apie Vokietijos pragyvenimo lygį ir ekonominę situaciją, dėl kurių atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi, atmestini kaip deklaratyvūs, kadangi nustatant būtiną vaiko poreikiams patenkinti išlaikymo dydį, šie faktoriai nėra vertinami.
32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, jog išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien tik vaiko būtinųjų poreikių tenkinimu. Tačiau tam, kad būtų teikiamas didesnis nei MMA išlaikymo dydis, minėta, apeliantė turėjo pateikti teismui duomenis, patvirtinančius, kad vaiko poreikiai tikrai yra didesni, negu MMA. Tokių įrodymų nepateikus, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą tiek dėl išlaikymo dydžio, tiek dėl išlaikymo įsiskolinimo.
33. Apeliantė taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje, nurodo, jog teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog atsakovas niekur nedirba, nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neturi, pats yra pilnai išlaikomas savo motinos, sprendė, kad tokio pobūdžio bylose turi būti teikiamas prioritetas atsakovo turtinių pareigų vykdymui vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, todėl nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje byloje visų bylinėjimosi išlaidų valstybei iš atsakovo nepriteisė (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
35. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo motyvacijai.
36. Pažymėtina, kad nors CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje numatyta teismo diskrecijos teisė nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Šia išimtimi pasinaudojo pirmosios instancijos teismas, motyvuotai ir pagrįstai nepriteisęs iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidų dalies, kurias patyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atstovaudama ieškovę byloje, kadangi sprendė, jog šiuo atveju turi būti ginami prioritetiniai vaiko, bet ne valstybės interesai.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė byloje teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti jį ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Kadangi apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinį skundą atmetė, pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, torėl dėl jų priteisimo nesprendžiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
apeliantės (ieškovės) D. M. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.