- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- II-125-1093/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00074-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Pažeidėjas
- O. V.
- Advokatai
- Rima Žiautienė
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. V. atstovės advokatės Rimos Žiautienės skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 12 d. nutarimo, kuriuo O. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, 18 mėnesių (ROIK: 18095782449).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. O. V. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 74-ANR_N-756-2019 (toliau – Institucijos nutarimas) buvo nubaustas už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 21 d. 15.56 val. Molėtų r. sav., Molėtų mieste, Vilniaus gatvėje, vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų, tyčia staigiai akseleruodamas privertė automobilio galinę dalį slysti į priešingą važiavimui kryptį, dėl to sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui. Nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais O. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4 ir 9 punktus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Šalies argumentai
2. O. V. pateikė skundą dėl Institucijos nutarimo, kurį pasirašė jo atstovė advokatė Rima Žiautienė, kuriuo teismo prašo Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindžia tuo, kad:
2.1. Priimant skundžiamą Institucijos nutarimą, buvo pažeistos procesinės teisės normos, numatytos ANK XXXV skyriuje, kurios taikomos ir ne teismo tvarka priimant nutarimą (ANK 616 straipsnio 3 dalis), t. y. pareigūnas, priėmęs nutarimą, pažeidė ANK 594 straipsnio 1 dalį, 593 straipsnio 6 dalį, 637 straipsnio 2 dalį, 569 straipsnio 4 dalį, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus. Šie proceso teisės pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
2.2. Protokole ir jo pagrindu priimtame Institucijos nutarime nurodyta, kad O. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktus, kurie yra bendro pobūdžio. Tačiau nutarime turi būti nurodytos konkrečios kelių eismo taisyklės, kurias įvykio metu pažeidė O. V..
2.3. O. V. įvykio metu savo automobilio akseleratorių paspaudė, siekdamas išvengti susidūrimo su prieš jį atbuline eiga išvažiavusiu automobiliu, ką taip pat paliudijo ir jo automobilyje tuo metu sėdėję žmonės. Nėra jokių įrodymų, kad jis tai darė tiesiogine tyčia iš chuliganiškų paskatų. Todėl byla nutrauktina nesant inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties.
3. Teismo posėdžio metu O. V. ir jo atstovė palaikė skundą ir jame nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad O. V. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pareigūnės tarnybinio pranešimo pagrindu ir remiantis DVD-R kompiuterine laikmena. O. V., vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų tyčia staigiai akseleruodamas privertė automobilio galinę dalį slysti į priešingą važiavimo kryptį, dėl to sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, todėl jis nubaustas pagrįstai.
5. Teismo posėdyje Institucijos atstovas, kuris ir priėmė skundžiamą nutarimą, palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.
6. Teismo posėdyje buvo ištirti šie administracinėje byloje esantys duomenys: 2018 m. gruodžio 21 d. protokolas, 2018 m. gruodžio 21 d. tarnybinis pranešimas, įvykio vaizdo įrašas, posėdžio administracinio nusižengimo byloje Nr. II-49-732/2019 garso įrašas ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmetamas.
7. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
8. Administracinė atsakomybė pagal ANK straipsnio 420 straipsnio 2 dalį kyla už chuliganišką vairavimą, t. y. už pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis pripažįstama, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).
9. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, O. V. kaltė priimant Institucijos nutarimą iš esmės buvo grindžiama protokolu, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu ir vaizdo medžiaga. Teismas, įvertinęs šiuos ir kitus byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių O. V. kaltę, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
10. Nors 2018 m. gruodžio 21 d. protokole O. V. ir nurodė, kad sutinka su pažeidimu ir dėl jo gailisi, visgi tai nepatvirtina jo kaltės padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Kaip teisme paaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis tokį pasiaiškinimą parašė iš karto po įvykio, susijaudinęs, be to, labai skubėjo į renginį Kaune. Toks asmens prisipažinimas dėl padaryto nusižengimo savaime nesuponuoja išvados dėl asmens kaltės, nes yra tik vienas iš duomenų, galinčių patvirtinti jo kaltę dėl padaryto nusižengimo, ir turi būti vertinamas kartu su kitais bylos duomenimis. Iš karto po įvykio O. V. galėjo sąžiningai klysti ir pilnai nesuvokti, kas yra chuliganiškas vairavimas. Vėliau jis savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo nuosekliai neigė.
11. Peržiūrėjęs vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, teismas negali vienareikšmiškai spręsti, kad O. V. vairuotas automobilis slydo dėl jo sąmoningų ir chuliganiškų veiksmų manipuliuojant automobilio valdymo priemonėmis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisme teigė, kad savo vairuojamą automobilį stabdė, o vėliau staigiai akseleravo ir suko vairą į šoną, siekdamas išvengti susidūrimo su prieš jį automobilių aikštelėje išvažiavusiu kitu automobiliu. Tokias pačias aplinkybes, t. y. kad O. V. savo vairuojamą automobilį manevravo, siekdamas išvengti susidūrimo su kitu automobiliu, nurodė ir visos liudytojos, apklaustos administracinėje byloje Nr. II-49-732/2019. Kelių sekundžių vaizdo įraše iš tiesų matomas priešais O. V. vairuojamą automobilį atbuline eiga išvažiuojantis automobilis, apsnigta kelio danga. Nors vaizdo įraše matyti, kad šis automobilis taip pat stovi ir su įjungtais stabdymo žibintais, tačiau jis jau tuo metu buvo pajudėjęs iš savo vietos, t. y. atbuline eiga iš stovėjimo vietos išvažiavęs į važiuojamąją dalį ir ten sustojęs. Sulėtinus vaizdo įrašą matyti, kad tuo metu, kai judėjo O. V. vairuojamas automobilis, judėjo ir priešais jį išvažiavęs automobilis. Įvertinti atstumą tarp šių dviejų automobilių ir atitinkamai būtinybę staigiai manevruoti, siekiant išvengti susidūrimo, iš vaizdo įrašo nėra galimybės. Be to, vaizdo įraše nėra matyti, kad O. V. automobilio būtent galinė dalis žymiai slystų į priešingą važiavimui kryptį, kaip kad nurodyta protokole ir Institucijos nutarime.
12. O. V. kaltė taip pat buvo grindžiama Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausiosios patrulės 2018 m. gruodžio 21 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad ši pareigūnė, 2018 m. gruodžio 21 d. apie 15.56 val. patruliuodama su kitu pareigūnu, pastebėjo automobilį „Mercedes Benz“, kuris iš chuliganiškų paskatų, tyčia staigiai akseleruodamas, privertė automobilio galinę dalį slysti į priešingą važiavimui kryptį, dėl to sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui. Tačiau iš jau minėto vaizdo įrašo garso aiškiai girdėti, kad ši pareigūnė pati net nematė ir nepastebėjo O. V. vairuojamo automobilio ir jo manevravimo. Todėl jos surašytas tarnybinis pranešimas negali būti O. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusižengimą įrodymu.
13. Taip pat svarbu paminėti, kad vaizdo įraše nėra matyti, kad O. V. elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kad jis siekė pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Iš vaizdo įraše užfiksuotų objektyvių aplinkybių matyti, kad O. V. veikimas, manevruojant savo automobilį, buvo trumpalaikis, momentinis, aikštelėje nebuvo pėsčiųjų, O. V. veikos nepastebėjo net patruliuojanti pareigūnė.
14. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-3-976/2015, 2AT-7-3-2013). Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, neabejotinai ir kategoriškai paneigiančių O. V. nurodomą įvykio versiją, kad jam siekiant išvengti susidūrimo su priešais jį išvažiavusiu automobiliu, jis stabdė savo automobilį, suko vairą į šoną ir akseleravo, dėl ko, esant slidžiai ir apsnigtai kelio danga, jo vairuojamą automobilį užnešė į šoną, t. y. tokiais savo veiksmais jis siekė išvengti susidūrimo su kitu automobiliu. Nors toks automobilio slydimas galėjo būti nulemtas O. V. netinkamo eismo sąlygų bei slidžios kelio dangos nepakankamo įvertinimo, vis dėlto tai neduoda pagrindo esamoje situacijoje teigti, kad O. V. automobilį vairavo chuliganiškai, t. y. sąmoningai pavojingais eismo saugumui veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ar pan. Kaip jau minėta, nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, yra tik vienas iš chuliganiško vairavimo požymių.
15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių O. V. kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, todėl, vadovaujantis principu, kad visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena O. V. atžvilgiu nutrauktina, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
16. Dėl likusių skundo argumentų teismas nutarime nepasisako, nes, atsižvelgiant į bylos baigtį, jie neturi juridinės reikšmės, sprendžiant dėl O. V. kaltės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 74-ANR_N-756-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną O. V. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.