Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-543-459/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-31
Bylos Nr.: e2A-543-459/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00446-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Jolanta Gailevičienė, Aurimas Brazdeikis
Ieškovas: L. B.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Renti“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Lasma motors“
Trečiasis asmuo: D. B., V. B.

Kategorijos

2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas

Civilinė byla Nr. e2A-543-459/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00446-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.;2.6.10.2.;2.6.8.11.5.;2.6.7; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Renti“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Lasma motors“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Renti“ dėl sutarčių nutraukimo, restitucijos taikymo, žalos priteisimo, tretieji asmenys D. B., V. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1. Taikyti restituciją ir nutraukti 2022 m. rugsėjo 20 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, įpareigojant atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Lasma motors“ savo lėšomis pasiimti automobilį iš ieškovės; 2. Taikyti restituciją ir nutraukti 2022 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 3. Priteisti iš atsakovės UAB „Lasma motors“ ieškovei jos už automobilio nuomą UAB „Renti“ sumokėtus 1 365,54 Eur, patirtus nuostolius už automobilio diagnostiką autoservise ir autotralą sumokėtus 389,50 Eur ir sumokėtus 34,72 Eur už automobilio registraciją; 4. Priteisti 5 procentus metines procesines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; 5. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. ieškovės sūnus internetiniame portale adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame yra reklamuojami parduodami naudoti automobiliai, išsirinko kelis jį dominančius automobilius, užpildė paraišką lizingo pasiūlymui gauti. Jam paskambinęs bendrovės darbuotojas pasakė, kad jų bendrovės Klaipėdoje parduodami automobiliai yra (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ieškovė su sūnumi nuvyko į šią aikštelę. Sūnus išsirinko aikštelėje buvusį raudonos spalvos „BMW“ automobilį, kurį abu su mama apžiūrėjo vizualiai. Sūnus su juo vietoje pavažiavo. Nusprendė automobilį pirkti. Kadangi 5 300 Eur automobilio kainos ieškovė neturėjo, bendrovės darbuotojas paėmė ieškovės individualios veiklos pajamų žurnalus ir bendravo su lizingo bendrove. Po to, pranešė, kad lizingo bendrovė sutinka finansuoti automobilio pirkimą. 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „Lasma motors“ parduoda, o UAB „Renti“ perka automobilį „BMW“. Šios sutarties gavėju įvardinta ieškovė. Šios sutarties 4-ame skyriuje, kuriame turi būti nurodyti automobilio defektai, grafoje „Kėbulo, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų defektai“ pažymėta, kad automobilis turi smulkius kėbulo defektus. Grafose: „Variklio, pavarų dėžės, dujų išmetimo sistemos, „Vairo mechanizmo ir pakabos elementų, stabdžių sistemos, „Salono apdailos bei įrangos, vairuotojo ir keleivių saugos sistemų“ pažymėta, kad šitie automobilio mazgai defektų neturi. 5-ame skyriuje nurodyta, kad automobilis nebuvo dalyvavęs autoįvykiuose. Automobiliui 2022 m. liepos 13 d., iki automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiūra ir automobilis galėjo dalyvauti eisme. 2022 m. rugsėjo 20 d. ieškovė įregistravo automobilį „(duomenys neskelbtini) ir jai buvo išduoti valstybiniai numeriai. 2022 m. rugsėjo 20 d. tarp UAB „Renti“ ir ieškovės buvo pasirašyta transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įgijo teisę valdyti ir naudoti šią transporto priemonę nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki 2027 m. rugsėjo 20 d., kas mėnesį UAB „Renti“ mokant po 227,59 Eur.

3. Pradėjus automobilį eksploatuoti, pradėjo aiškėti jo defektai: variklis nenatūraliai stipriai vibravo, automobilis pradėjo skleisti didelius baltus dūmus, prietaisų skydelyje užsidegė „Check“ lemputė, pranešanti apie automobilio sistemos gedimą ir raginimą patikrinti autoservise, kelis kartus nusimovė radiatoriaus žarnos. Nuo pat automobilio eksploatacijos pradžios, prasidėjus anksčiau išvardintiems automobilio defektams, buvo informuojama UAB „Lasma auto“. Po to, sugedo automobilio greičių dėžė, nepersijungė pavaros. Automobilis po pirkimo tuo metu buvo nuvažiavęs tik apie 500 km. Taip pat paaiškėjo ir labai didelis paslėptas automobilio defektas - variklio defektas. Tą aplinkybę patvirtina tai, kad po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo praėjus apie trims savaitėms, automobilio daiktadėžėje buvo rasta užsakymo automobilio remontui paraiška, kurioje nurodyta data - liepos 14 d. Metai nenurodyti, bet akivaizdu, kad ši paraiška buvo pildoma anksčiau, negu sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Paraiškos grafoje „Kliento užsakymas“ parašyta „Galvos tarpinė“. Grafoje „Darbų užsakymas“ nurodyta „Transformatoriaus keitimas“. Iš šio dokumento darytina išvada, kad automobilis turi defektą, kuris nebuvo taisomas. Visos šios aplinkybės buvo išdėstytos 2022 m. gruodžio 16 d. pretenzijoje dėl netinkamos kokybės daikto, kuri buvo išsiųsta UAB „Lasma motors“ ir UAB „Renti“, kad būtų nutrauktos (pripažintos negaliojančiomis) automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ir transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartys, bei grąžinti ieškovei UAB „Renti“ pretenzijos surašymo dienai sumokėtus 682,77 Eur. Tiek UAB „Lasma motors“, tiek UAB „Renti“ atsisakė geranoriškai spręsti iškilusią problemą. UAB „Lasma motors“ paprašė pateikti netinkamos kokybės daikto objektyvius duomenis, nors įmonei buvo puikiai žinoma, kad jos pačios darbuotojai vežė mažiausiai net septynis kartus į autoservisą šalinti minėtus gedimus, bet jie vėl kartojosi. 2023 m. sausio 9 d. automobilis auto evakuatoriaus pagalba, kadangi savarankiškai automobiliu važiuoti dėl greičių dėžės gedimo nebuvo įmanoma, buvo atgabentas į specializuotą „BMW“ automobilių servisą UAB „KrastaAuto“, esantį (duomenys neskelbtini). Autoservise buvo atlikta automobilio diagnostika, po to patikrintas automatinės pavarų dėžės alyvos lygis. Buvo nustatyta, kad pavarų dėžėje alyvos nėra, nes išsimovęs greičių dėžės vamzdelis. Vamzdelis buvo įstatytas atgal, pavarų dėžė buvo pripildyta alyvos, automobilis grąžintas ieškovei. Ieškovei automobilio diagnostika kainavo 339,70 Eur. Už autotralą ieškovė sumokėjo 50 Eur. Šias išlaidas ieškovė patyrė dėl nekokybiško daikto pirkimo ir pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo, todėl ieškovė prašo šią sumą priteisti iš UAB „Lasma motors“. Ieškovė savo lėšomis registravo nekokybišką transporto priemonę. VĮ „Regitra“ už automobilio registravimą sumokėjo 34,72 Eur, kuriuos taip pat prašo priteisti iš UAB „Lasma motors“.

4. 2023 m. sausio 18 d. UAB „Transkona“ automobiliui buvo atliktas techninių reikalavimų įvertinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad CO2 kiekis automobilio variklio išmetamose dujose viršija ribinę vertę. Po to, kai automobilis iš UAB „KrastaAuto“ buvo grąžintas ieškovei, jo sūnui eksploatuojant automobilį, buvo pastebėta, kad nuolat dingsta variklio alyva, kurią nuolat reikia papildyti. Tas yra daroma automobiliui nuvažiavus apie 200 km. Tai patvirtina ieškovės sūnaus padaryti vaizdo įrašai. Apie šį automobilio defektą dar kartą buvo informuotas UAB „Lasma motors“ atstovas, nurodant, kad galimai variklis turi didelį defektą ir dar kartą buvo pasiūlyta pripažinti negaliojančia automobilio-pirkimo pardavimo sutartį. Su tuo atsakovė nesutiko, pasiūlydama vėl remontuoti automobilį ir pašalinti jo defektus, „jeigu tokie bus“. UAB „KrastaAuto“ pažymoje nurodyta, kad užvedus variklį, pasirodantys automobilio išmetimo dūmai nebūdingi normaliam variklio darbui ir nuolatinis variklio alyvos dingimas ir pildymas rodo, kad galimai yra susidėvėjusios variklio vožtuvų gumelės ir alyvos žiedai stūmokliuose. Tiksliai gedimo priežasčiai nustatyti reikalingas variklio ardymas. Ieškovės sūnus nuo pat automobilio įsigijimo iki dabar negali normaliai naudotis automobiliu. Jis nuolat buvo paimamas Atsakovės darbuotojų ir vežamas į autoservisą remontuoti dėl įvairių automobilio trūkumų: „Check“ lemputės prietaisų skydelyje užsidegimo, variklio pulsavimas, variklio alyvos dingimas. Už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka Pardavėjui, o Pirkėjas gali reikalauti grąžinti tai ką sumokėjo. Neginčytina, kad šiuo konkrečiu atveju nustatyti automobilio defektai, ir trūkumai laikytini esminiu sutarties pažeidimu, kadangi dėl paslėptų daikto trūkumų ieškovė ir jos sūnus neturėjo galimybės automobilio eksploatuoti, kaip tai numato gamintojas. Įsigydama šį automobilį, ieškovė turėjo lūkesčių - be trukdžių ir saugiai juo naudotis, tačiau dėl atsakovės tyčinių veiksmų nuslepiant esminius daikto trūkumus, šis lūkestis liko neįgyvendintas. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodymas, kad automobilis neturi defektų yra esminis sutarties pažeidimas ir todėl ieškovė turi teisę reikalauti šios sutarties panaikinimo. Dėl UAB „Lasma motors“ nesąžiningumo, nenurodant parduodamo automobilio paslėptų defektų, ieškovė, mokėdama kas mėnesį aukščiau minėtą pinigų sumą UAB „Renti“ už minėto automobilio nuomą, patiria nuostolius, už kuriuos yra atsakinga UAB „Lasma motors“, kaip defektuoto automobilio pardavėja. Iki šios dienos ieškovė UAB „Renti“ sumokėjo 1 365,54 Eur. Už šiuos ieškovės nuostolius yra atsakinga UAB „Lasma motors“, pažeidusi pirkimo-pardavimo sutartį, todėl ieškovė reikalauja šią sumą priteisti iš UAB „Lasma motors“.

5. Pažymėjo, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. transporto priemonės trišalė pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Lasma motors“, UAB „Renti“ ir ieškovės, tačiau automobilio pirkimo-pardavimo sutartį tiek už UAB „Lasma motors“, tiek už UAB „Renti“ pasirašė vienas ir tas pats asmuo - šių įmonių atstovė G. G.. Pastaroji savo ranka patvirtino, kad automobilis turi tik smulkius kėbulo defektus ir yra „be auto įvykių“. Tai įrodo, kad už nekokybiško daikto pardavimą yra atsakinga ne tik UAB „Lasma motors“, bet ir UAB „Renti“, kuri taip pat yra aktyvi sandorio šalis, kuri kaip ir automobilio pardavėjas garantavo automobilio kokybę.

Atsiliepimas

6. Atsakovė UAB ,,Renti“ prašė ieškinį atmesti, nurodė , kad ieškovei buvo/yra žinoma, jog UAB „Renti“ sutiko įsigyti ieškovės nurodytą transporto priemonę iš ieškovės pasirinkto pardavėjo, šiuo atveju UAB „Lasma motors“, išimtinai tik turėdama interesą suteikti ieškovei teisę už užmokestį ieškovės pasirinktą Transporto priemonę valdyti ir naudotis sutartą terminą, todėl UAB „Renti“ neatsako ir negali atsakyti už tai, kokį pardavėją ir/ar Transporto priemonę pasirinko ieškovė bei Transporto priemonės fizinius trūkumus ir/ar netinkamumą ieškovei (Sutarties 3.2.3 p.). UAB „Renti“ yra transporto priemonių nuomos, neteikiant techninės priežiūros ir vairavimo paslaugų, paslaugų teikėjas. Ieškovė turėjo visas galimybes transporto priemonę ne tik atidžiai apžiūrėti ir testuoti, bet ir patikrinti autoservise ar pasikviesti atitinkamos srities specialistus, kurie pateiktų išvadas dėl transporto priemonės techninės būklės, be kita ko, imtis šių priemonių ieškovei rekomendavo ir UAB „Renti“, tad atsisakydama pasinaudoti šia galimybe ieškovė veikė išimtinai savo rizika. UAB „Renti“ nėra žinomos ieškovės ir UAB „Lasma motors“ derybų ir/ar bendravimo aplinkybės, taip pat faktinės aplinkybės, susijusios su galimais/galimai paslėptais automobilio defektais ir/ar trūkumais, jų remontu. Pažymėjo, jog anksčiau ne vienus metus eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu, todėl ieškovė negalėjo tikėtis naujos transporto priemonės kokybės ir privalėjo suprasti, kad įsigijus naudotą automobilį, bus būtina tinkamai ją prižiūrėti ir investuoti lėšas jo tinkamai techninei būklei palaikyti.

7. Atsakovė UAB „Lasma motors“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pateiktuose ieškovės dokumentuose nėra įrodyta, kad automobilio trūkumai egzistavo jo perdavimo pirkėjui metu ir buvo esminiai, lemiantys jo techninę būklę. Pažymėjo, jog nors ir buvo nustatyti gedimai, tačiau jie buvo nustatyti po 500 km pravažiavimo, gedimų pašalinimų kaštai nenurodyti, todėl net neįmanoma vertinti, ar jie tokie dideli, kad praranda prasmę automobilio remontas. Nėra duomenų, pagrindžiančių, kad automobilio gedimai yra esminiai, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, tik nurodoma, kad toks automobilis negali būti eksploatuojamas. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra aišku, kurie konkrečiai defektai laikytini paslėptais ir turinčiais (ar neturinčiais) įtakos automobilio gebėjimui važiuoti ir būti laikomu techniškai tvarkingu pagal KET 15 punktą, todėl ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad automobilis po jo perdavimo ieškovei buvo 5-7 kartus remontuojamas atsakovės servise. Pažymėjo, jog negali pateikti atliktų remonto darbų aprašymo, nes įmonėje nėra kaupiami tokie duomenys. Automobilį remontavęs asmuo įmonėje nebedirba. Pažymėjo, jog variklio defektai gali būti nustatyti, tik išardžius variklį ir įvertinus atskirų dalių nusidėvėjimą. Galimi variklio defektai ieškovei netinkamai eksploatuojant automobilį. Pažymėjo, jog atsakovai nebuvo informuoti apie ieškovės atliktus automobilio remonto darbus UAB „KrastaAuto“.

8. Trečiasis asmuo ieškovės sūnus patvirtino ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, automobilio techninės žinios yra minimalios. Nurodė, kad kiekvieną dieną ginčo automobiliu nuvažiuoja iki 20 km. Nurodė, kad pagrindinis automobilio gedimas yra variklio alyvos dingimas. Pažymėjo, jog dingsta ir aušinimo skystis. Mano, kad galimai variklyje aušinimo skystis susimaišo su variklio alyva. Pažymėjo, jog automobilio eksploatacijos metu variklio nebuvo perkaitinęs. Defektai: didelis variklio dūmų išmetimas, variklis vibruoja (pulsuoja), ,,šokinėja“ variklio apsukos. Patvirtino, jog prieš pirkdamas automobilį su juo nuvažiavo iki 200 metrų, lauke tuo metu lijo, defektų nepastebėjo.

9. Trečiasis asmuo ieškovės sutuoktinis prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad turi specialių žinių automobilio kėbulo remonto darbuose. Renkant automobilį nedalyvavo, nes tuo metu sirgo. Automobilio defektai išryškėjo iš karto po įsigijimo: didelis variklio dūmingumas, variklio alyvos trūkumas. Automobilio sūnus negali naudoti pagal paskirtį, nes dažnai tenka papildyti variklio alyvą. Pažymėjo, jog 1000 km reikia papildomai įpilti 1,5 litro alyvos. Patvirtino, jog dingsta ir variklio aušinimo skystis. Po automobilio įsigijimo buvo pastebėti automobilio aušinimo radiatoriaus defektai, po ko UAB „Lasma motors“ pašalino šį defektą. Pažymėjo, kad norint nustatyti automobilio variklio defektus reikalinga variklį išardyti ir įvertinti detalių nusidėvėjimą.

10. Liudytojas A. D. nurodė, kad jis yra UAB „Krasta auto“ serviso paslaugų pardavimo vadybininkas. Paaiškino, kad pagal ieškovės prašymą atliko ginčo automobilio patikrinimą auto servise, patikrinimo metu buvo nustatyta, jog automobilis per išmetimo vamzdį metė gausius baltus dūmus. Variklio alyvos buvo pakankamai. Šis požymis rodo, kad išdilę automobilio variklio kompresiniai žiedai, kurie neturi galimybės nubraukti variklio alyvos nuo variklio stūmoklių cilindrų, o tepaliniai variklio žiedai yra sudilę ir dėl to variklio alyva tiesiog sudega ir naudoja per didelį kiekį alyvos. Tai patvirtina ir automobilio techninės apžiūros lapas, kuriame nurodyta, kad automobilio variklis išmeta per didelį CO2 kiekį, kas taip pat patvirtina, kad automobilio variklis yra sudilęs. Pažymėjo, kad per trumpą laiką automobilio variklio sugadinti taip negalima, t. y. tokio variklio defekto per trumpą laiką negali įtakoti netinkama automobilio eksploatacija. Pažymėjo, jog patikrinimo metu automobilis nevažiavo, buvo nustatyta, jog automobilio automatinėje pavarų dėžėje nebuvo alyvos, nes pastaroji buvo išbėgusi per jungtį esančios tarp alyvos aušinimo radiatoriaus. Mano, jog netinkamai buvo atliktas žarnos sujungimas. Pažymėjo, jog norint nustatyti aiškią variklio galimo gedimo priežastį reikalinga variklį išardyti ir įvertinti variklio detalių nusidėvėjimą, jų būklę. Jam nėra žinomos dėvėto automobilio alyvos papildymo normų standartai. Automobilio variklio remonto kaštai pigesniuose autoservisuose kainuoja nuo 2 000 Eur iki 3 000 Eur. Pažymėjo, jog automobilio variklio defektai galėjo atsirasti ne tik dėl automobilio nusidėvėjimo, bet ir dėl to, jog automobilis buvo eksploatuojamas be variklio alyvos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

11. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, taikė restituciją, nutraukė 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei UAB „Lasma motors“ automobilį (duomenys neskelbtini); nutraukė 2022 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį; įpareigojo ieškovę per 14 dienų nuo automobilio (duomenys neskelbtini) perdavimo atsakovei UAB „Lasma motors“ dienos, sumokėti transporto priemonės valdymo ir naudojimo nesumokėtą mokestį (nuomos mokestį) UAB ,,Renti“ pagal 2022 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį už automobilio (duomenys neskelbtini) valdymą ir naudojimą, tai yra už laikotarpį nuo šios sutarties sudarymo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki dienos, kada automobilį ieškovė grąžins atsakovei UAB „Lasma motors“. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovių UAB „Lasma motors“ ir UAB ,,Renti“ po 217,00 Eur žyminio mokesčio ir po 10,00 Eur pašto išlaidų valstybei, iš viso po 227,00 Eur. Priteisė ieškovei iš atsakovių UAB „Lasma motors“ ir UAB ,,Renti“ po 533,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Lasma motors“ 115,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo pagrindiniai motyvai:

11.1. Teismas pripažino, kad ieškovę su atsakovėmis siejo vartotojų teisiniai santykiai, tai yra atsakovėms kaip savo ūkinės veiklos profesionalėms yra keliami daug didesni atidumo, rūpestingumo standartai bei iš to kylanti rizika, prisiimant galimus nuostolius.

11.2. Teismas nustatė, kad UAB „Lasma motors“ perduodama ieškovei automobilį, viešai deklaravo, jog nurodytas automobilis turi ,,Smulkius kėbulo defektus“ bei viešai garantavo, jog šis automobilis neturi variklio, pavarų dėžės, dujų išmetimo sistemos defektų. Vertinant bylos aplinkybes pripažino, jog UAB „Lasma motors“ parduodamas 16 metų senumo automobilis (duomenys neskelbtini) už 5300 Eur sumą, kuris kaip buvo teigiama neturi variklio bei pavarų dėžės defektų, ieškovei bei jos sūnui, sudarė ekonomiškai paklausaus automobilio įspūdį.

11.3. Teismas nurodė, kad vertindamas šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, atsižvelgdamas, jog šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai, konstatavo, jog pareigą įrodyti, kad automobilio defektai atsirado ne dėl pardavėjo (UAB „Lasma motors“) kaltės, tai yra tai, kad ginčo automobilis ieškovei 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo perduotas be variklio defekto, turi pardavėja UAB „Lasma motors“.

11.4. Teismas nustatė, kad ginčo automobilis, kuris ieškovei buvo perduotas 2022 m. rugsėjo 20 d., laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. UAB „Lasma motors“ buvo penkis kartus remontuojamas, šalinant ieškovės nurodytus defektus, įvardintus: ,,Dūmija kol šaltas“, ,,Engine check dega“, ,,Purtosi variklis ryja tepalus“, ,,Keisti variklio galva“.

11.5. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įpareigojęs UAB „Lasma motors“ pateikti duomenis apie ginčo automobiliui atliktus remonto darbus šalinant auksčiau išvardintus trūkumus, nurodyti darbuotojus atlikusius remonto darbus. UAB „Lasma motors“ teismo prašomos informacijos nepateikė, nurodydama, jog prašoma informacija įmonėje nėra kaupiama, o darbuotojas remontavęs automobilį nebedirba. UAB „Lasma motors“ taip pat negalėjo pateikti teismui informacijos apie ginčo automobilio naudojimą praeityje, kada šį automobilį įsigijo, kokios techninės būklės automobilis buvo, kaip automobilis įmonės buvo naudojamas, ar dėl minėto automobilio techninės būklės nekilo atsakovei problemų su kitais klientais. UAB „Lasma motors“ neatskleidė teismui aplinkybių dėl ieškovės automobilyje rasto dokumento, ,,07-14“ užsakymo paraiškos, priėmimo – perdavimo aktas, ,,Kliento užsakymas: Galvos tarpinė, termostato keitimas“. UAB „Lasma motors“ nepateikė išsamių paaiškinimų, rašytinių įrodymų dėl pateikto dokumento, nurodytų remonto darbų.

11.6. Teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad ieškovei 2022 m. rugsėjo 20 d. ginčo automobilis UAB „Lasma motors“ buvo perduotas su variklio defektu – variklis naudojo per didelį kiekį variklio alyvos. Šis defektas laikytinas esminiu defektu, trukdančiu racionaliai, patogiai ir saugiai naudotis ginčo automobiliu. Teismas vertino, jog tolesnė tokio automobilio eksploatacija yra rizikinga dėl labai tikėtinų automobilio variklio gedimų kelyje, galimo variklio visiško sugadinimo, nepastebėjus variklio alyvos trūkumo važiavimo metu. Teismas nurodė, kad atmestini UAB „Lasma motors“ argumentai, jog ginčo automobilis buvo techniškai tvarkingas, nes 2022 m. liepos 13 d. atlikus transporto priemonės techninę apžiūrą, šiam automobiliui buvo leista dalyvauti eisme. Teismas rėmėsi teismo posėdžio metu liudytojo A. D. paaiškinimais, kad ginčo automobiliui būdingi variklio gedimai galėjo būti nenustatyti techninės apžiūros metu, nes tikrinamas tik variklio dujų CO2 išmetimo kiekis. Pažymėjo, jog variklio alyvos suvartojimo kiekis techninės apžiūros metu nėra tikrinamas. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimai dėl 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarytos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties bei 2022 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties nutraukimo, tenkinti.

11.7. Teismas pažymėjo, kad automobilis buvo / yra aktyviai eksploatuojamas, visos automobilio detalės dėvisi, ginčo automobilis ieškovės nebuvo grąžintas atsakovėms, todėl teismui nutraukus sutartis ieškovė įpareigotina grąžinti atsakovei UAB „Lasma motors“ automobilį. Be to, ieškovė per 14 dienų nuo automobilio perdavimo atsakovei UAB „Lasma motors“ dienos, įpareigojama sumokėti transporto priemonės valdymo ir naudojimo nesumokėtą mokestį (nuomos mokestį) UAB ,,Renti“, pagal 2022 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), už automobilio valdymą ir naudojimą, tai yra už laikotarpį nuo šios sutarties sudarymo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki dienos, kada automobilį ieškovė grąžins atsakovei UAB „Lasma motors“.

11.8. Teismas pažymėjo, kad ieškovę ir UAB ,,Renti“ sieja sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovei pareiga mokėti nuomos mokestį kylą iš sutarties. Ieškovė neįrodė UAB ,,Renti“ veiksmuose neteisėtų veiksmų bei žalos. Atsižvelgiant į aukščiau sprendime teismo priimtas išvadas, kad ieškovė įpareigota sumokėti nesumokėtą mokestį (nuomos mokestį) UAB ,,Renti“, pagal 2022 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, už automobilio valdymą ir naudojimą, tai yra už laikotarpį nuo šios sutarties sudarymo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki dienos, kada automobilį ieškovė grąžins atsakovei UAB „Lasma motors“, todėl ieškinio reikalavimas dėl 1 365,54 Eur priteisimo atmestas.

11.9. Teismas nurodė, kad atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti ieškovei sumokėtus 34,72 Eur už automobilio registraciją, kadangi ieškovė be šios mokamos procedūros nebūtų galėjusi naudotis automobiliu viešajame eisme. Šis dokumentas patvirtino, jog ieškovė teisėtai valdė ir naudojosi ginčo automobiliu. Ieškovė neįrodė atsakovių veiksmuose neteisėtų veiksmų bei žalos.

11.10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Lasma motors“ patirtus nuostolius už automobilio diagnostiką autoservise ir autotralą sumokėtus 389,50 Eur. Nustatyta, jog UAB ,,Renti“ ginčo automobilį remontavo 2022 m. lapkričio 17 d., tai patvirtina Remonto priėmimo – perdavimo aktas, defektai ,,Keisti variklio galva“. Ieškovė nurodė, kad automobilio greičio dėžė sugedo 2023 m. sausio 5 d. Pažymėjo, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad dėl anksčiau nurodytų nuostolių yra kalta UAB ,,Renti“, atsižvelgiant į tai, ieškinys šioje dalyje atmestas.

11.11. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog tenkinti ieškinio reikalavimai dėl sutarčių nutraukimo, todėl ieškovės nesumokėtas žyminis mokestis už sutarčių nutraukimą priteistinas iš atsakovių po 217 Eur valstybei. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo iš ieškovės priteistina 41 Eur žyminio mokesčio valstybei.

11.12. Teismas nurodė, kad ieškinį tenkinus iš dalies, tai yra patenkinus ieškovės abu reikalavimus dėl sutarčių nutraukimo ir atmetus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, pripažintina, jog ieškovės reikalavimai apytiksliai buvo patenkinti 2/3 ir atmesta ieškinio reikalavimų 1/3 dalis. Šia proporcija padalinamos ieškovės patirtos teisinės atstovavimo išlaidos, tai yra iš atsakovių priteisiant ieškovei po 533 Eur teisinių atstovavimo išlaidų. Ir proporcingai atsakovei UAB „L. M.“ priteisiant iš ieškovės 115 Eur teisinių atstovavimo išlaidų.

11.13. Pažymėjo, kad byloje yra susidariusių 25,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas iš ieškovės turėtų būti priteista suapvalinta 6 Eur suma ir iš atsakovių po 10 Eur suma. Kadangi ieškovei tenkanti 6 Eur pašto išlaidų suma, kuri neviršija 8,00 Eur dydžio sumos, todėl ši suma iš ieškovės nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023-12-20 įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411). Iš atsakovių priteistina valstybei po 10 Eur pašto išlaidų suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Ieškovė (toliau – ir apeliantė 1) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo: 1. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti ir taikyti restituciją ir nutraukti 2022 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pasirašymo momento; 2. Panaikinti įpareigojimą ieškovei per 14 dienų nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo atsakovei UAB „Lasma motors“ dienos, sumokėti transporto priemonės valdymo ir naudojimo nesumokėtą mokestį (nuomos mokestį) UAB ,,Renti“ pagal 2022 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valdymą ir naudojimą, tai yra už laikotarpį nuo šios sutarties sudarymo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki dienos, kada automobilį ieškovė grąžins atsakovei UAB „Lasma motors“; 3. Priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Lasma motors“ už automobilio nuomą UAB „Renti“ sumokėtus 1 365,54 Eur, patirtus nuostolius už automobilio diagnostiką autoservise ir autotralo paslaugas sumokėtus 389,50 Eur ir sumokėtus 34,72 Eur už automobilio registraciją; 4. Priteisti 5 procentus metines procesines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; 5. Priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

12.1. Pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilis jai buvo parduotas su variklio defektu, dėl ko teismas pagrįstai taikė restituciją ir automobilio 2022 m. rugsėjo 20 d. pirkimo pardavimo sutartį nutraukė. Šioje dalyje apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia.

12.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu ieškovei per 14 dienų nuo automobilio perdavimo UAB „Lasma motors“ sumokėti transporto priemonės valdymo ir naudojimo nesumokėtą mokestį (nuomos mokestį) UAB ,,Renti“, už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valdymą ir naudojimą, tai yra už laikotarpį nuo šios sutarties sudarymo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki dienos, kada automobilį ieškovė grąžins atsakovei UAB „Lasma motors“. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinys tenkinamas iš dalies ir kad yra taikoma restitucija, nutraukiant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat nutraukiant transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, tačiau nesuprantama, kaip šioje dalyje yra patenkintas ieškovės ieškinys, kai ji įpareigojama sumokėti UAB „Renti“ nuomos ir naudojimosi pinigus.

12.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus priimdamas sprendimą įpareigoti ieškovę sumokėti nesumokėtą dalį už automobilio naudojimą-valdymą, t. y. padarė procesinį pažeidimą, kuris nepagrįstai blogina ieškovės padėtį.

12.4. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nemotyvavo, kodėl jis netaikė restitucijos, nutraukdamas transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, kaip prašė ieškovė. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė, todėl šis ieškovės ieškinio reikalavimas liko nemotyvuotai neišspręstas.

12.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovės prašomos sumos – 1 365,54 Eur už automobilio nuomą, motyvuodamas, kad ieškovė neįrodė UAB „Renti“ veiksmuose neteisėtų veiksmų bei žalos. Apeliantė nesupranta, kodėl ji turėjo įrodyti UAB „Renti“ neteisėtus veiksmus dėl atsiradusios žalos, kai šią sumą prašė priteisti iš UAB „Lasma motors“, o ne iš UAB „Renti“.

12.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovės patirtas išlaidas už 2023 m. sausio 9 d. UAB „K. A.“ atliktą automobilio diagnostiką ir pavarų dėžės remonto darbus bei už autotralo paslaugas. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad dėl šių patirtų nuostolių yra kalta UAB „Renti“, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė, tačiau apeliantė pažymi, kad ieškovė neprašė priteisti šių nuostolių iš UAB „Renti“, o juos prašė priteisti iš UAB „Lasma motors“.

12.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 34,72 Eur už automobilio registraciją, motyvuodama tuo, kad ieškovė be šios mokamos procedūros nebūtų galėjusi naudotis automobiliu viešajame eisme. Pažymi, kad ši žala ieškovei atsirado dėl UAB „Lasma motors“ netinkamos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo.

12.8. Prašo priimti naujus įrodymus - duomenis apie ieškovės ir jos šeimos pajamas ir turimus automobilius, ginčo transporto priemonės skydelio duomenis.

12.9. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso kalba.

13. Atsakovė UAB „Renti“ (toliau – ir apeliantė 2) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuria nuspręsta (i) priteisti iš UAB „Lasma motors“ ir UAB „Renti“ po 217,00 Eur žyminio mokesčio ir po 10,00 Eur pašto išlaidų valstybei, iš viso po 227,00 Eur; (ii) priteisti ieškovei iš UAB „Lasma motors“ ir UAB „Renti“ po 533,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir išspręsti klausimą iš esmės - (i) priteisti iš UAB „Lasma motors“ 434 Eur žyminio mokesčio ir 20 Eur pašto išlaidų valstybei; (ii) priteisti ieškovei iš UAB „Lasma motors“ 1 066 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

13.1. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo.

13.2. Pažymi, kad ieškovė, reikalaudama nutraukti nuomos sutartį, iš esmės įrodinėjo ne nuomos sutarties esminį pažeidimą, o pirkimo-pardavimo sutarties esminį pažeidimą, t. y. jog automobilio pardavėjas, šiuo atveju UAB „Lasma motors“, pažeidė esmines pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. UAB „Renti“ nėra automobilio pardavėjas, kuris garantavo automobilio kokybę ir/ar turėjo pareigą informuoti pirkėją, šiuo atveju ieškovę, apie automobilio neatitikimus/trūkumus. Transporto priemonę iš UAB „Lasma motors“ UAB „Renti“ įsigijo tik ieškovės nurodymu, automobilis nedelsiant po įsigijimo, buvo perduotas valdyti ir naudotis tiesiogiai ieškovei, todėl UAB „Renti“ nėra ir negali būti žinomos aplinkybės, susijusios su automobilio trūkumais, tiek egzistavusiais iki automobilio įsigijimo, tiek paaiškėjusiais po jo įsigijimo.

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Nurodo, kad UAB „Renti“ ieškovės teisių nepažeidė, savo sutartines pareigas vykdė tinkamai, bendradarbiavo su ieškove, o nuomos sutartis buvo nutraukta išimtinai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo pirkimo-pardavimo sutarties esminį pažeidimą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės 2 priteistos nepagrįstai.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Renti“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

14.1. Nurodo, kad susiklostė situacija, kai, nepaisant to, jog nuomos sutarties vykdymas ieškovės prašymu pirmosios instancijos teismo yra sustabdytas ir ieškovė nuomos mokesčio už nuomos pagrindu jai perduoto automobilio valdymą ir naudojimąsi UAB „Renti“ nemoka, UAB „Renti“ ir toliau faktiškai teikia, o ieškovė naudojasi paslaugomis pagal nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad UAB „Renti“ turi teisėtą interesą gauti užmokestį už ieškovei teikiamą paslaugą.

14.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, byloje nustatęs, kad transporto priemonės ieškovė nei vienam iš atsakovų negrąžino, o transporto priemonė buvo/yra aktyviai eksploatuojama, CPK 265 str. 2 d. nustatyto draudimo peržengti byloje pareikštus reikalavimus nepažeidė, teisėtai ir pagristai priėmė sprendimą įpareigoti ieškovę per 14 dienų nuo transporto priemonės perdavimo UAB „Lasma motors“ dienos sumokėti automobilio valdymo ir naudojimo nesumokėtą mokestį UAB „Renti“ už automobilio valdymą ir naudojimą.

14.3. Nurodo, tai, kad šiuo atveju UAB „Lasma motors“ darbuotoja G. G. pasirašė Pirkimo-pardavimo sutartį tiek už transporto priemonės pardavėją, šiuo atveju UAB „Lasma motors“, tiek įgaliojimo pagrindu už pirkėją - UAB „Renti“, niekaip nedaro UAB „Renti“ transporto priemonės pardavėju, atsakingu už transporto priemonės pardavimą.

14.4. Nurodo, kad nutraukus nuomos sutartį dvišalė restitucija negalima, nes ieškovės gautos naudos pagal nuomos sutartį - šiuo atveju galimybės valdyti ir naudotis daiktu (automobiliu), kuriuo ieškovė iki nuomos sutarties nutraukimo jau pasinaudojo ir galbūt naudojasi toliau, grąžinti kitai šaliai, šiuo atveju UAB „Renti“, neįmanoma, o vienašalės restitucijos taikymas nutraukus nuomos sutartį nebūtų logiškas ir teisingas, nes reikštų civilinės atsakomybės taikymą UAB „Renti“, taigi neatitiktų savo paskirties - grąžinti šalis į tą padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo.

14.5. Prašo netenkinti ieškovės prašymo prijungti naujus įrodymus, nes ieškovė turėjo galimybę įrodymus, susijusius su automobilio naudojimu, pateikti pirmosios instancijos teisme.

15. Atsakovė UAB „Lasma motors“ atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atsakovės UAB „Renti“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

17. Ieškovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

18. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso bruožų, sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Oganova prieš Gruziją, Nr. 25717/03, 27, 28 punktai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 28-469/2017).

19. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, ieškovė nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai, taikant restituciją ir panaikinant sudarytas pirkimo – pardavimo bei valdymo ir naudojimo sutartis, įpareigojant ieškovę grąžinti ginčo automobilį atsakovei ir sumokėti nuomos mokestį, atmetant reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

21. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Apeliantė (ieškovė) kartu su apeliaciniu skundu pateikė finansinę padėtį charakterizuojančius dokumentus: 2024 m. kovo 4 d. Pažymą apie studijas Nr. 05(24)-0209 ir 2023 m. spalio 24 d. Studento praktinio mokymo sutartį, patvirtinančias, kad jos sūnus yra studentas, 2024 m. kovo 7 d. pažymą apie registraciją Užimtumo tarnyboje, patvirtinančią, kad jos vyras yra bedarbis. Pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 metus. Nurodo, kad šių įrodymų ieškovė nepridėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes nebuvo tokio reikalingumo, kadangi tokių aplinkybių (dėl automobilio naudojimo) proceso dalyviai neiškėlė. Šios aplinkybės buvo nurodytos tik ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl ieškovė neturėjo tokios galimybės pateikti šiuos įrodymus.

23. Taip pat jau po apeliacinio skundo pateikimo 2024 m. kovo 17 d. pateikta 2024 m. kovo 13 d. Regitra pažyma Nr. 1.13-S3-216. Nurodoma, kad apeliaciniame skunde motyvuojama, jog ieškovės šeima neturi kito automobilio, todėl jos sūnus priverstinai, esant būtinybei, naudojosi nuomojamu automobiliu. 2024 m. gegužės 15 d. pateikė automobilio prietaisų skydelio nuotrauką, kurioje užfiksuota automobilio rida – 261 266 km. Mano, kad nuotrauka įrodo, kad ieškovė automobiliu nesinaudoja, o šie papildomi įrodymai niekaip neužvilkins bylos nagrinėjimo ir jie negalėjo būti pateikti anksčiau, nes ridos duomenys būtų aktualūs tik jų pateikimo dienai.

Žemesnės instancijos teismas

24. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi atidėjo apeliacinių skundų dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimo nagrinėjimą į kitą teismo posėdį 2024 m. gegužės 23 d., sudarant galimybę atsakovėms susipažinti su ieškovės pateiktais įrodymais ir nuomonei dėl jų pareikšti.

25. 2024 m. gegužės 22 d. UAB „Renti“ pateikė nuomonę dėl ieškovės prašomų prijungti prie bylos įrodymų, pažymėjo, kad pateikti duomenys įrodo, jog ginčo automobilis buvo / yra aktyviai eksploatuojamas. Nurodė, kad neprieštarauja ieškovės pateiktų įrodymų prijungimui prie bylos ir šį klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktų įrodymo turinį, aplinkybes, kurias jais siekiama pagrįsti, atsižvelgusi į tai, kad UAB „Renti“ neprieštarauja pateiktų įrodymų prijungimui, mano, kad šie įrodymai yra susiję su ginčo klausimu ir šių įrodymų pateikimas neužvilkins apeliacinių skundų nagrinėjimo, siekdama tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, ieškovės pateiktus įrodymus priima ir vertina juos kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

27. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Renti“ pagal 2022 m. rugsėjo 20 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės nurodyto pardavėjo, t. y. UAB „Lasma motors“, nupirko ieškovės išsirinktą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. pagaminimo metai, variklio darbinis tūris 1990 (sutarties 1.1. p.), rida – 240 020 km. (Priėmimo – perdavimo aktas 1 p.), transporto priemonės kaina 5 300 Eur (Pirkimo pardavimo sutarties 2.1. p.) ir perdavė ją ieškovei nuomos pagrindu valdyti ir naudotis, su Sutartyje numatyta galimybe Transporto priemonę įsigyti, pagal 2022 m. rugsėjo 20 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

28. Pagal Pirkimo – pardavimo sutarties 3.2 p. buvo numatyta, kad jeigu paaiškėja transporto priemonės trūkumai, kurie negali būti pašalinami ar kurių pašalinimo (darbų ir medžiagų) rinkos kaina būtų didesnė nei 30 Eur (trisdešimt eurų), Pirkėjas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti šios Sutarties 2.1. punkte nurodytą Transporto priemonės kainą (5 300 Eur su PVM,), arba nutraukti šią Sutartį.

29. UAB „Renti“ pagal Pirkimo - pardavimo sutartį UAB „Lasma motors“ už Transporto priemonę sumokėjo 5 300 Eur. Ieškovė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties pagrindu UAB „Renti“ yra sumokėjusi nuomos mokesčio 1 365,54 Eur.

30. 2022 m. rugsėjo 20 d. Priėmimo - perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Lasma motors“ Transporto priemonę perdavė ieškovei. Ieškovė sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo UAB „Renti“ iki 2027 m. rugsėjo 20 d. mokėti bendrovei kas mėnesį automobilio nuomos 227,59 Eur mokestį.

31. Nuomos sutarties 11.2. p. numatyta, kad pasibaigus transporto priemonės valdymo ir naudojimosi terminui, gavėjas, tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir neturintis skolos davėjui pagal šią sutartį, turi teisę įsigyti transporto priemonę savo nuosavybėn davėjo pasiūlytomis sąlygomis, atsižvelgiant į pagrindinėse nuostatose nurodytą preliminarią transporto priemonės įsigijimo kainą konkrečiu laikotarpiu. Apie ketinimą įsigyti transporto priemonę gavėjas privalo pranešti davėjui ne vėliau kaip likus 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki transporto priemonės valdymo ir naudojimosi termino pabaigos.

32. 2021 m. vasario 18 d. UAB ,,Renti“ ir UAB „Lasma motors“ (partneris) sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Šia sutartimi UAB ,,Renti“ įsipareigojo teikti transporto priemonių valdymo ir naudojimosi paslaugas. Pagal šią sutartį UAB „Lasma motors“ įsipareigoja teikti transporto priemonių pardavėjo paslaugas.

33. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2024 m. vasario 8 d. pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai, taikyta restitucija, nutraukiant 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, įpareigojant ieškovę grąžinti atsakovei UAB „Lasma motors“ automobilį (duomenys neskelbtini); nutraukiant 2022 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį; įpareigojant ieškovę per 14 dienų nuo automobilio (duomenys neskelbtini) perdavimo atsakovei UAB „Lasma motors“ dienos, sumokėti transporto priemonės valdymo ir naudojimo nesumokėtą mokestį (nuomos mokestį) UAB ,,Renti“ pagal 2022 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį už automobilio (duomenys neskelbtini) valdymą ir naudojimą, tai yra už laikotarpį nuo šios sutarties sudarymo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki dienos, kada automobilį ieškovė grąžins atsakovei UAB „Lasma motors“. Kitoje dalyje ieškinys atmestas. Priteista iš atsakovių UAB „Lasma motors“ ir UAB ,,Renti“ po 217,00 Eur žyminio mokesčio ir po 10,00 Eur pašto išlaidų valstybei, iš viso po 227,00 Eur. Priteista ieškovei iš atsakovių UAB „Lasma motors“ ir UAB ,,Renti“ po 533,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteista iš ieškovės atsakovei UAB „Lasma motors“ 115,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

34. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl naudoto daikto – automobilio atitikties kokybės reikalavimams bei atsakomybės už parduoto daikto trūkumus. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams.

35. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

36. Reikalavimai pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

37. Aiškindamas bendrąsias pirkimo pardavimo sutarčių normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 pastraipa).

38. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pardavėja UAB „Lasma motors“ ieškovei 2022 m. rugsėjo 20 d. ginčo automobilį perdavė su variklio defektu – variklis naudojo per didelį kiekį variklio alyvos. Šis defektas laikytinas esminiu defektu, trukdančiu racionaliai, patogiai ir saugiai naudotis ginčo automobiliu. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog tolesnė tokio automobilio eksploatacija yra rizikinga dėl labai tikėtinų automobilio variklio gedimų kelyje, galimo variklio visiško sugadinimo, nepastebėjus variklio alyvos trūkumo važiavimo metu. Remdamasis padarytomis išvadomis pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 2022 m. rugsėjo 20 d. sudarytos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties bei 2022 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo. Dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies skundo nėra pateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas jos nevertins, bet remsis jau nustatytomis ir šalių neginčijamomis aplinkybėmis.

40. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo įpareigojimą jai per 14 dienų nuo automobilio perdavimo UAB „Lasma motors“ sumokėti transporto priemonės valdymo ir naudojimo nesumokėtą mokestį (nuomos mokestį) UAB ,,Renti“, už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valdymą ir naudojimą, tai yra už laikotarpį nuo šios sutarties sudarymo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki dienos, kada automobilį ieškovė grąžins atsakovei UAB „Lasma motors“. Ieškovė savo argumentą dėl nuomos iš jos priteisimo grindžia CPK 265 straipsnio 2 dalimi, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų.

41. Remiantis bylos duomenis ir šalių procesiniais dokumentais, nustatyta, kad ieškovė prašė taikyti restituciją patikslinto ieškinio nurodyta tvarka: 1. Taikyti restituciją ir nutraukti 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, įpareigojant atsakovę UAB „Lasma motors“ savo lėšomis pasiimti automobilį iš ieškovės; 2. Taikyti restituciją ir nutraukti 2022 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

42. Pirmosios instancijos teismas nors ir tenkino ieškovės reikalavimus dėl sutarčių nutraukimo, tačiau nurodė, kad automobilis buvo / yra aktyviai eksploatuojamas, visos automobilio detalės dėvisi, ginčo automobilis ieškovės nebuvo grąžintas atsakovėms, todėl teismui nutraukus sutartis ieškovė įpareigotina grąžinti atsakovei UAB „Lasma motors“ automobilį bei per 14 dienų nuo automobilio perdavimo atsakovei UAB „Lasma motors“ dienos įpareigojama sumokėti transporto priemonės valdymo ir naudojimo nesumokėtą mokestį (nuomos mokestį) UAB ,,Renti“.

43. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

44. Pasisakydama dėl ieškinio ribų peržengimo teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio ar priešieškinio pagrindas ir dalykas. Dėl to būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šis reikalavimas susijęs ir su draudimu teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Teismai negali priimti siurprizinio sprendimo tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek ir teisės taikymo aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023 47–48 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi teismas, atlikdamas šalių susiklosčiusių santykių ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį, priešieškinio faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų). Priešingu atveju būtų priimtas siurprizinis šalims sprendimas ir pažeisti esminiai civilinio proceso teisės principai – dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įpareigodamas ieškovę sumokėti automobilio valdymo ir naudojimo nesumokėtą mokestį (nuomos mokestį) UAB ,,Renti“, peržengė ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

45. Teisėjų kolegijai susipažinus su byloje pateiktais šalių procesiniais dokumentais, nustatyta, kad reikalavimo įpareigoti ieškovę sumokėti automobilio valdymo ir naudojimo nesumokėtą mokestį (nuomos mokestį) UAB ,,Renti“ pagal 2022 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį už automobilio (duomenys neskelbtini) valdymą ir naudojimą, nagrinėjamoje byloje niekas nepareiškė. Ieškovė prašė taikyti restituciją ir nutraukti automobilio valdymo ir naudojimo sutartį, o atsakovė UAB „Renti“ byloje priešieškinio nepareiškė ir jokio nuomos mokesčio priteisti neprašė. Taigi, pirmosios instancijos teismas priteisė nuomos mokestį iš ieškovės nors tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta.

46. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartys buvo nutrauktos, tai tokiu sutarties pabaigos atveju restitucijos taikymo ypatumai yra nustatyti CK 6.222 straipsnyje. Restitucijos taikymo ypatumas sutarties nutraukimo atveju pasireiškia tuo, kad ji nėra taikoma teismų ex officio (savo iniciatyva), t. y. būtinas šalies prašymas ją taikyti. Tuo šis restitucijos taikymas skiriasi nuo restitucijos, pripažinus sandorį negaliojančiu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu, teismas privalo išspręsti restitucijos klausimą ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2011; 2003 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2003; kt.). Restitucijos taikymą nustatanti CK 6.222 norma laikytina dispozityviąja, todėl nutraukus sutartį šalys gali nustatyti ir kitokius sutarties nutraukimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012). Dėl to nepagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovę ir UAB ,,Renti“ siejant sutartiniams teisiniams santykiams, ieškovei kyla pareiga mokėti nuomos mokestį iš sutarties, kadangi tokio prašymo dėl nuomos mokesčio priteisimo byloje nei viena iš šalių nepateikė, o nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos ex officio spręsti restitucijos klausimo.

47. Byla teisme nagrinėjama būtent pagal ieškovo suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018). Pareikšti ieškinį privačiame ginče turi teisę tik pati šalis, reikšdama ieškinį ji privalo nurodyti būtinus ieškinio rekvizitus – ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (faktines aplinkybes), bei šį pagrindą patvirtinančius įrodymus, taip pat privalo ieškinio pagrindą įrodyti. Tik šalis gali disponuoti pareikšto ieškinio elementais – keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus ir kt. (CK 5, 42, 135, 141 straipsniai, CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus CPK nustatytus atvejus. CPK nenustato jokios išimties, kad teismas galėtų peržengti pareikšto ieškinio ribas tokio pobūdžio, koks nagrinėjamas šioje byloje, civiliniame ginče, kilusiame tarp privačių asmenų.

48. Konstatavus proceso teisės normų pažeidimą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo ieškovei per 14 dienų nuo automobilio (duomenys neskelbtini) perdavimo atsakovei UAB „Lasma motors“ dienos, sumokėti transporto priemonės valdymo ir naudojimo nesumokėtą mokestį (nuomos mokestį) UAB ,,Renti“ pagal 2022 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį už automobilio (duomenys neskelbtini) valdymą ir naudojimą, tai yra už laikotarpį nuo šios sutarties sudarymo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki dienos, kada automobilį ieškovė grąžins atsakovei UAB „Lasma motors“, naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

49. Apeliantė taip pat nesutinka su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos prašymas priteisti 1 365,54 Eur žalos iš UAB „Lasma motors“ už UAB „Renti“ sumokėtą automobilio nuomą.

50. Susipažinus su ginčijamo sprendimo motyvais, nustatyta, kad šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovę ir UAB ,,Renti“ sieja sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovei pareiga mokėti nuomos mokestį kyla iš sutarties. Ieškovė neįrodė UAB ,,Renti“ veiksmuose neteisėtų veiksmų bei žalos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įpareigota sumokėti nesumokėtą nuomos mokestį UAB ,,Renti“, todėl ieškinio reikalavimas dėl 1 365,54 Eur priteisimo atmestas.

51. Teisėjų kolegija negali pritarti tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 pastraipa).

52. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti sutartinę civilinę atsakomybę atsakovei UAB „Lasma motors“, t. y. priteisti iš jos 1 365,54 Eur nuostolius už UAB „Renti“ sumokėtą automobilio nuomą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės UAB „Lasma motors“ atžvilgiu civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo iš viso nevertino, priešingai pasisakė tik apie tai, kad ieškovė neįrodė UAB ,,Renti“ veiksmuose neteisėtų veiksmų bei žalos, nors ieškovė iš UAB „Renti“ nuostolių ir neprašė priteisti.

53. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta ir šalių neginčijama aplinkybė, jog atsakovė UAB „Lasma motors“, parduodama ieškovei automobilį su esminiu variklio defektu, netinkamai įvykdė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė negalėjo tinkamai naudotis automobiliu, dėl to, kad jis buvo nuolat atsakovės UAB „Lasma motors“ remontuojamas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad automobilis remontuoti UAB „Lasma motors“ buvo perduotas 2022 m. rugsėjo 27 d., 2022 m. spalio 3 d., 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. spalio 18 d., 2022 m. lapkričio 17 d.

55. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

56. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 16 d., praėjus mažiau nei 4 mėnesiams nuo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, ieškovė pareiškė abiem atsakovėms Pretenziją dėl netinkamos kokybės automobilio (t. I, b. l. 48), bet šios Pretenzijos atsakovės netenkino ir ieškovė buvo priversta toliau mokėti nuomos mokestį (227,59 Eur per mėnesį) už automobilį su variklio defektu, kurio negali tinkamai naudoti.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį. Nors nagrinėjamu atveju automobilis ir buvo naudotas, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Aptartų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė buvo priversta patirti nuostolius (automobilio nuomos mokestį – 1 365,54 Eur), dėl atsakovės UAB „Lasma motors“ netinkamo sutarties vykdymo, perdavus ieškovei automobilį, kurį naudojant patiriami dideli nepatogumui (pasikartojantis automobilio remontas ir nepagrįstai didelės papildomos sąnaudos automobilio alyvai).

58. Nutraukus sutartį, vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, taikoma restitucija, todėl, jeigu pirkėjas buvo sumokėjęs pardavėjui, šis privalo grąžinti pirkėjui sumokėtą pinigų sumą. Taip pat pažymėtina, kad sutarties nutraukimas neatleidžia nuo pareigos atlyginti nuostolius (CK 6.221 straipsnio 2 dalis), pirkėjas gali reikalauti pardavėjo atlyginti nuostolius (6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

59. CK. 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių įtvirtinimo principą, kurio esmė - siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų atsiradę atsakovo žalingi veiksmai. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją, žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų padaryta jam žala. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. Teismų praktikos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apžvalga Nr. AC-49-1 Teismų praktika 2018, 49 p. 642-686).

60. Taigi nagrinėjamu atveju, ieškovė įrodė ne tik atsakovės UAB „Lasma motors“ neteisėtus veiksmus, tačiau ir dėl to kilusios žalos faktą bei dydį, sumokėjus UAB „Renti“ 1 365,54 Eur automobilio nuomos-valdymo mokestį, tarp kurių akivaizdu, kad egzistuoja ir priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

61. CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius.

62. Nors šioje byloje pateiktais duomenimis (automobilio prietaisų skydelio nuotraukomis) nustatyta, kad ieškovė ginčo automobiliu vis dėlto naudojosi ir automobilis nors ir netinkamos kokybės, bet buvo eksploatuojamas, tačiau atsakovė UAB „Lasma motors“ ieškovės gautos naudos naudojantis ginčo automobiliu neįrodinėjo.

63. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Našta įrodyti faktines aplinkybes tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas), o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

64. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).

65. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Lasma motors“ teismui nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės gautą naudą eksploatuojant ginčo automobilį, priešingai nei ieškovė, kuri pateikė įrodymus apie atliktus mokėjimus UAB „Renti“ už automobilio nuomą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti civilinę atsakomybę UAB „Lasma motors“, todėl naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės reikalavimą dėl automobilio nuomos mokesčio priteisimo, ir ieškovei iš atsakovės UAB „Lasma motors“ priteistini 1 365,54 Eur dydžio nuostoliai.

66. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovės patirtų išlaidų už 2023 m. sausio 9 d. UAB „K. A.“ atliktą automobilio diagnostiką ir pavarų dėžės remonto darbus bei už automobilio pervežimo paslaugas, iš viso 389,70 Eur.

67. Susipažinus su ginčijamo sprendimo motyvais, nustatyta, kad nors ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas remonto išlaidas, t. y. 2023 m. sausio 9 d. UAB „K. A.“ Klaipėdos filialas sąskaitą faktūrą SIV 2066168, kurioje nurodyta, jog ,,Patikrinimas diagnostine aparatūra – 69 Eur“; ,,APD alyvos lygio tikrinimas / papildymas 46 Eur“; ,,Alyva 81,35 Eur“, ,,ATF 84,39 Eur“, dalys - 165,74 Eur, darbas - 115,00 Eur, iš viso su (duomenys neskelbtini)70 Eur; 2023 m. sausio 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. ISAF-00053, kuri patvirtina, kad už automobilio BMW pervežimo paslaugas ieškovė sumokėjo 50 Eur T. B., veiklą vykdančiam pagal individualią veiklą, šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas vėlgi nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad dėl patirtų nuostolių yra kalta UAB ,,Renti“, todėl ir šį reikalavimą atmetė.

68. Teisėjų kolegija negali pritarti tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai dėl jau anksčiau nutartyje išvardintų motyvų (šios nutarties 51-59 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė tiek automobilio gedimus ir dėl to patirtas išlaidas, tiek tai, kad dėl šių išlaidų kalta automobilio pardavėja UAB „Lasma motors“, priešingai nei atsakovė UAB „Lasma motors“, kuri jokių įrodymų apie ieškovei priteistinos žalos sumažinimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo priversta patirti nuostolius (automobilio remonto išlaidas – 389,70 Eur), dėl atsakovės UAB „Lasma motors“ netinkamo sutarties vykdymo, o ne UAB „Renti“ kaip nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, konstatuotina, kad ieškovė turi teisę į prašomų nuostolių susijusių su automobilio remontu atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės reikalavimą dėl automobilio remonto išlaidų priteisimo, naikintina ir ieškovei iš atsakovės UAB „Lasma motors“ priteistini 389,70 Eur dydžio nuostoliai.

69. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ieškovei iš atsakovės UAB „Lasma motors“ priteisiant 1 365,54 Eur nuostolių už automobilio nuomą ir 389,70 Eur nuostolių už automobilio remontą, iš viso 1 755,24 Eur nuostolių, ieškovės prašymu iš atsakovės UAB „Lasma motors“ priteistinos ir įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą (1 755,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

70. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai nepriteisė 34,72 Eur už automobilio registraciją. Ieškovė mano, kad ir ši žala ieškovei atsirado dėl UAB „Lasma motors“ netinkamo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo.

71. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo ieškovės skundo argumentu, kadangi kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė be šios mokamos procedūros nebūtų galėjusi naudotis automobiliu viešajame eisme. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo automobilis buvo pakankamai aktyviai eksploatuojamas, todėl automobilio registracijos mokestis patvirtino, jog ieškovė teisėtai valdė ir naudojosi ginčo automobiliu, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei 34,72 Eur už automobilio registraciją.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

72. Atsakovė UAB „Renti“ savo apeliaciniu skundu ginčija iš esmės tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo. Mano, kad visos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos tik iš UAB „Lasma motors“.

73. Remiantis kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-934/2021; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64- 421/2022).

74. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

75. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė byloje pareiškė du materialiuosius reikalavimus dėl sutarčių nutraukimo: taikyti restituciją ir nutraukti Pirkimo-pardavimo sutartį; taikyti restituciją ir nutraukti Nuomos sutartį. Nurodytus reikalavimus ieškovė grindė paslėptais automobilio defektais ir rėmėsi CK 6.217 straipsniu, nurodydama, kad Pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimai laikytini esminiais. Taigi, ieškovė, reikalaudama nutraukti Nuomos sutartį, iš esmės įrodinėjo ne Nuomos sutarties esminį pažeidimą, o Pirkimo-pardavimo sutarties esminį pažeidimą, t. y. jog automobilio pardavėja, šiuo atveju UAB „Lasma motors“, pažeidė esmines Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Byloje nebuvo ginčo dėl Nuomos sutarties, Nuomos sutartis pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nutraukta dėl to, jog konstatuotas Pirkimo-pardavimo sutarties esminis pažeidimas, t. y. tai, jog automobilio pardavėja, šiuo atveju UAB „Lasma motors“, pažeidė esmines Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas.

76. Nors tarp šalių buvo pasirašyta automobilio ilgalaikės nuomos ir valdymo sutartis, tačiau savo esme ji prilygsta lizingo sutarčiai, kuria viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimą, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.573 straipsnyje numatyta, kad jeigu ko kita nenumato lizingo sutartis, lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už tai, kad pardavėjas netinkamai vykdo savo prievoles, išskyrus atvejus, kai pasirinkti pardavėją buvo lizingo davėjo pareiga. Jeigu pardavėją turėjo pasirinkti lizingo davėjas ir pardavėjas pažeidžia pirkimo-pardavimo sutartį, tai lizingo gavėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti iš šios sutarties atsirandančius savo reikalavimus tiek pardavėjui, tiek lizingo davėjui. Tokiu atveju pardavėjas ir lizingo davėjas lizingo gavėjui atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko pati tiek pardavėją, tiek automobilį, todėl UAB „Renti“ neatsako ieškovei už tai, kad pardavėjas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Pirkimo-pardavimo sutartį.

77. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės reikalavimai nutraukti Pirkimo-pardavimo sutartį ir Nuomos sutartį buvo tenkinti tik dėl UAB „Lasma motors“ neteisėtų veiksmų, nulėmusių esminį Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pažeidimą, o UAB „Renti“ neatsako ieškovei už tai, kad pardavėjas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neužtikrino sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo ir nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies leidžiančios nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bei kam tenka atsakomybė dėl kilusio proceso.

78. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik iš atsakovės UAB „Lasma motors“. Be to, tenkinus iš dalies ir ieškovės apeliacinį skundą dėl nuostolių priteisimo, perskaičiuotinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių.

79. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis pareiškė du reikalavimus dėl sutarčių nutraukimo (CPK 80 str. 1 d. 2 p.), todėl ieškovės mokėtinas žyminis mokestis už abu reikalavimus reikalaujant nutraukti sutartis buvo 434 Eur (217 Eur x 2). Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimus priteisti 1 789,96 Eur nuostolių, už šiuos ieškinio reikalavimus ieškovė turėjo sumokėti 41,00 Eur žyminio mokesčio. Viso ieškovė turėjo sumokėti 475 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius dokumentus patvirtinančius, jog advokato atstovavimo išlaidos sudarė 1 600 Eur.

80. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimai dėl sutarčių nutraukimo tenkinti, todėl ieškovės nesumokėtas 434 Eur žyminis mokestis už sutarčių nutraukimą priteistinas iš UAB „Lasma motors“ valstybei. Beveik visiškai tenkinus ieškinio reikalavimą dėl 1 789,96 Eur nuostolių priteisimo (priteista 1 755,24 Eur), t. y. tenkinta daugiau nei 98 proc. reikalavimo, 41,00 Eur žyminis mokestis taip pat priteistinas iš UAB „Lasma motors“ valstybei. Iš viso iš atsakovės UAB „Lasma motors“ valstybei priteistina 475,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės patirtos teisinės atstovavimo išlaidos 1 600 Eur visos priteistinos iš atsakovės UAB „Lasma motors“. Byloje susidariusios 25,94 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis), taip pat priteistinos iš atsakovės UAB „Lasma motors“.

81. Atsižvelgiant į pasikeitusį bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymą, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta priteisti iš UAB „Lasma motors“ ir UAB „Renti“ po 217,00 Eur žyminio mokesčio ir po 10,00 Eur pašto išlaidų valstybei, iš viso po 227,00 Eur, ir priteisti ieškovei iš UAB „Lasma motors“ ir UAB „Renti“ po 533,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovei UAB „Lasma motors“ 115,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas - priteisti iš atsakovės UAB „Lasma motors“ 475,00 Eur žyminio mokesčio ir 25,94 Eur pašto išlaidų valstybei bei priteisti ieškovei iš UAB „Lasma motors“ 1 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

82. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniais skundais keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

83. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino tiek procesines, tiek materialines teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip: ieškinį tenkinti iš dalies. Taikyti restituciją, nutraukti 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, įpareigojant ieškovę grąžinti atsakovei UAB „Lasma motors“ automobilį BMW. Nutraukti 2022 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį. Priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Lasma motors“ 1 755,24 Eur nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolą (1 755,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovės UAB „Lasma motors“ 475,00 Eur žyminio mokesčio ir 25,94 Eur pašto išlaidų valstybei bei priteisti 1 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

84. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

85. Atsakovė UAB „Renti“ nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

86. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą (259,00 Eur) iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (daugiau nei 98 proc. patenkintų reikalavimų), 253,82 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės UAB „Lasma motors“ valstybei.

87. Likusi žyminio mokesčio dalis - 5,18 Eur, kadangi neviršija 8,00 Eur dydžio sumos, todėl ši suma iš ieškovės nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023-12-20 įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411).

88. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (daugiau nei 98 proc. patenkintų reikalavimų), 588,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės UAB „Lasma motors“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Taikyti restituciją, nutraukti 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, įpareigojant ieškovę L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovei UAB „Lasma motors“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Nutraukti 2022 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Lasma motors“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 755,24 Eur nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolą (1 755,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Lasma motors“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 475,00 Eur žyminio mokesčio ir 25,94 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti ieškovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Lasma motors“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Lasma motors“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 588,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės UAB „Lasma motors“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 253,82 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAurimas BrazdeikisJolanta Gailevičienė