- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- 2S-283-1012/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05336-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundo dėl antstolio veiksmų dalį, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Vivasan Baltija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. A. skundo dalį dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, kuria prašoma: 1) panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo patvarkymą Nr. S1J25-7634 nuo 2025 m. gegužės 8 d.; 2) įpareigoti antstolį Aleksandrą Selezniovą grąžinti į pareiškėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „SEB“ banke neteisėtai pasisavintas pareiškėjo lėšas sumoje – 640,95 Eur; 3) įpareigoti antstolį Aleksandrą Selezniovą teisingai paskaičiuoti skolos išieškojimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsniu. Kitą pareiškėjo A. A. skundo dalį minėta nutartimi buvo atsisakyta priimti. Skunde nurodoma, kad:
1.1. Antstolis Aleksandras Selezniovas, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. vykdomąjį raštą, 2025 m. balandžio 18 d. neteisėtai nuskaitė 640,95 Eur iš pareiškėjo sąskaitoje esančių pensijos lėšų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškėjui 2025 m. balandžio 18 d. pervedė pensiją už 10 mėnesių, nes pensija nebuvo mokėta nuo 2024 m. birželio 19 d. Taip antstolis viršijo CPK 736 straipsnyje nustatytą leistiną išskaitų dydį (ne daugiau kaip 30 proc. pajamų).
1.2. Antstolis nesiaiškino jo skolų skaičiaus ir dydžio, nesikreipė dėl reikalingos informacijos, nepateikė teisingo paskaičiavimo ir atsisakė grąžinti neteisėtai paimtą sumą, remdamasis nepagrįstais argumentais apie būtinybę pateikti banko išrašus.
Atsiliepimas
2. Antstolis Aleksandras Selezniovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti. Antstolis nurodė, kad:
2.1. Skolininkas prašymą dėl lėšų grąžinimo pateikė praėjus daugiau nei 14 dienų nuo piniginių lėšų nurašymo, todėl jos buvo paskirstytos skolos ir vykdymo išlaidų padengimui. Pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pavedimas neįrodo, jog lėšos patenka į CPK 739 straipsniu saugomų išmokų sąrašą, be to, pagal pareiškėjo nurodytus duomenis jo mėnesinės pajamos sudarytų apie 673,12 Eur, iš kurių leistina 10 proc. išskaita (67,31 Eur per mėnesį) per 10 mėn. sudarytų 673,10 Eur, t. y. panašiai kaip nuskaičiuota suma.
2.2. Kadangi 2025 m. gegužės 6 d. skola visiškai padengta ir 2025 m. gegužės 8 d. nutrauktas išskaičiavimas iš pajamų, išieškojimą tęsti nėra pagrindo, o visi antstolio veiksmai buvo teisėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas pirmiausiai pažymėjo, kad antstolio 2025 m. gegužės 6 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-25-10-7933 iš nuskaitytų 640,95 Eur ginčo lėšų nutarta: 38,46 Eur pervesti išieškotojai, 89,27 Eur – antstoliui, o 513,22 Eur grąžinti skolininkui (pareiškėjui). Taigi iš nuskaitytos ginčo sumos išieškotojai ir antstoliui buvo paskirstyta tik 127,73 Eur, o likusią 513,22 Eur ginčo piniginių lėšų dalį nutarta grąžinti skolininkui (pareiškėjui). Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio ir faktinio pagrindo spręsti, kad skolininkas (pareiškėjas) turi teisę į 513,22 Eur iš nuskaitytų piniginių lėšų grąžinimą, nes jų grąžinimo skolininkui (pareiškėjui) klausimas jau buvo išspręstas prieš jam kreipiantis į antstolį dėl ginčo piniginių lėšų grąžinimo.
5. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad pareiškėjui mokama valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, kuri pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį priskiriama prie pajamų, iš kurių galima vykdyti išieškojimą, laikantis nustatytų procentinių ribų. CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis išmokų, iš kurių išieškojimas negalimas, sąrašas, į kurį socialinio draudimo senatvės pensija nėra įtraukta. Taigi, ši pareiškėjo gaunama senatvės pensija nėra priskiriama prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 737 straipsnio 7 punktą, 739 straipsnio nuostatas nėra galimas (pvz. šalpos senatvės pensija). Šios paskirties lėšos gali būti areštuojamos antstolio laikantis CPK 667 straipsnyje, 736 straipsnyje bei 737 straipsnyje nustatytos tvarkos. Taigi, antstolis turėjo teisę vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo gaunamos senatvės pensijos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo: 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti; 2) panaikinti antstolio patvarkymą Nr. S1J25-7634 nuo 2025 m. gegužės 8 d.; 3) įpareigoti antstolį teisingai paskaičiuoti skolos išieškojimą pagal procentinę dalį iš 10 proc. pareiškėjo pajamų, vadovaujantis CPK 736 straipsniu; 4) įpareigoti antstolį grąžinti neteisėtai iš banko sąskaitos pervestas į jo sąskaitą pareiškėjo lėšas; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai 10 000 Eur moralinę žalą; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 7) apginti pareiškėjo teises, vadovaujantis CPK 643 straipsniu; 8) taikyti antstolio atžvilgiu CPK 510 straipsnį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Antstolis nesikreipė į pareiškėją dėl skolos kiekio ir išieškotinos sumos.
6.2. Antstolis privalėjo vadovautis, kad skolos išieškojimas iš pareiškėjo gaunamų pajamų – išieškojimas iš pensijos, galimas vadovaujantis CPK 736 straipsniu, kai bendra skolų išieškojimo suma negali viršyti 10 proc. nuo pareiškėjo gaunamų pajamų sumos.
6.3. Antstolis privalėjo grąžinti pareiškėjui neteisėtai iš banko pervestas lėšas sumoje 640,95 Eur arba pateikti man patvarkymą su teisingu skolos paskaičiavimu pagal teisingą skolos išieškojimo procentą. Antstolis privalėjo teisingai paskaičiuoti procentinę dalį, pasilikti procentinę dalį iš 10 proc. bendros išieškomų skolų sumos, likusią sumą – nuskaičiuotos sumos dalį grąžinti pareiškėjui į sąskaitą banke.
6.4. Antstolis lėšų pareiškėjui negrąžino, patirtos moralinės žalos nekompensavo ir tokiu būdu atliko piktybiškas ir galimai neteisėtas veikas pareiškėjo atžvilgiu.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Antstolis nurodė:
7.1. Skolininkas prašymą dėl lėšų grąžinimo pateikė praėjus daugiau nei 14 dienų nuo piniginių lėšų nurašymo, todėl jos buvo paskirstytos skolos ir vykdymo išlaidų padengimui.
7.2. Visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai, susiję su piniginių lėšų nurašymu ir jų grąžinimu, atitinka įstatymų normas.
7.3. Pagal pareiškėjo nurodytus duomenis jo mėnesinės pajamos sudarytų apie 673,12 Eur, iš kurių leistina 10 proc. išskaita per 10 mėn. sudarytų 673,10 Eur, t. y. panašiai kaip nuskaičiuota suma.
7.4. 2025 m. gegužės 6 d. skola visiškai padengta ir 2025 m. gegužės 8 d. nutrauktas išskaičiavimas iš pajamų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo esmės
11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjo skundas atmestas. Pareiškėjas iš esmės nurodo, jog antstolis privalėjo grąžinti jam visą neteisėtai pervestą 640,95 Eur sumą arba pateikti pareiškėjui patvarkymą su teisingu skolos paskaičiavimu pagal teisingą skolos išieškojimo procentą.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, pasisakydamas dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, neatsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo motyvus, pakartotinai dėsto argumentus, kuriuos išsamiai ir visapusiškai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės kartoja skunde pateiktus teiginius bei prašo apeliacinės instancijos teismo juos pakartotinai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai sprendė pareiškėjo ginčijimą antstolio veiksmų klausimą, pasisakė dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių bei savo išvadas pagrindė visapusiškai ištyręs byloje pateiktus įrodymus. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, o atmesdamas skundą priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nagrinėjimu atveju ginčo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu pareiškėjas prašo priteisti jo naudai iš valstybės 10 000 Eur neturtinę žalą, tačiau atitinkamas klausimas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl atitinkamų pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimų nepasisako.
Dėl antstolio nurašytų lėšų apskaičiavimo
14. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad antstolis nepateikė pareiškėjui tinkamo nurašomų lėšų apskaičiavimo, o antstolio apskaičiuota suma yra nepakankamai aiški ir nedetalizuota.
15. Įvertinęs šį atskirojo skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas nei savo skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde iš esmės neįrodinėjo, kaip konkrečiai antstolis, atlikdamas nurašytinų sumų apskaičiavimą, netinkamai apskaičiavo šias sumas – pareiškėjas savo argumentus iš esmės grindžia subjektyviu įsitikinimu dėl nurašomų sumų nepagrįstumo.
16. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012, 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
18. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcija patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – SVI). Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punkte nurodyta, kad visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime; kai piniginių sumų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras vykdymo išlaidų apskaičiavimas, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkui siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą. Administravimo išlaidos reglamentuotos SVI 109 ir 120 punktuose.
19. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pareiškėjo skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir išsamiai išanalizavo ir įvertino antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme nurodytas sumas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, jog antstolis iš skolininko atsiskaitomosios sąskaitos 2025 m. balandžio 18 d. nurašė 640,95 Eur sumą (b. l. 11). Pažymėtina, kad 2025 m. gegužės 6 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu iš nuskaitytų 640,95 Eur ginčo lėšų antstolis nutarė: 38,46 Eur pervesti išieškotojai, 89,27 Eur – antstoliui, o 513,22 Eur grąžinti skolininkui (pareiškėjui) (vykdomosios bylos 1 t., b. l. 5). Taigi iš nuskaitytos ginčo sumos išieškotojai ir antstoliui buvo paskirstyta tik 127,73 Eur, o likusią 513,22 Eur ginčo piniginių lėšų dalį nutarta grąžinti skolininkui. Pareiškėjas nepateikė skaičiavimų, nepagrindė savo skundo motyvų aiškiomis aplinkybėmis, teisės normomis, jog antstolis viršija savo įgaliojimus netinkamai atlikdamas skaičiavimus, nustatydamas vykdymo išlaidų dydį ar pan. Patvarkymuose antstolis tiksliai ir konkrečiai nurodo, už ką išskaitomas ir reikalaujamos atitinkamos sumos, detalizuoja kuo remiantis nurodo išieškotinas sumas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties.
Dėl skolos išieškojimo iš skolininko gaunamų pajamų
20. Pareiškėjas taip pat kvestionuoja antstolio nurašytų sumų dydį nuo gaunamos pensijos. Pareiškėjo teigimu, antstolis iš esmės pažeidė CPK 736 straipsnyje nustatytus išieškojimo apribojimus.
21. CPK 733 straipsnyje įtvirtinta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas. CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, į kurį, be kita ko, patenka ir pensijos, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (CPK 737 straipsnio 7 punktas). CPK 739 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai.
22. CPK 644 straipsnio 4 punktas nustato, jog skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-564/2008.). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose CPK teisės normose nustatytomis teisėmis.
23. Nagrinėjamu klausimu pirmiausia pažymėtina, kad pagal SVI 100 punktą skolininkui suteikta teisė per 14 kalendorinių dienų nuo lėšų nurašymo dienos pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, jog nurašytos lėšos priskirtinos prie tokių, į kurias pagal įstatymą negali būti nukreiptas išieškojimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dėl nurašytų lėšų grąžinimo į antstolį kreipėsi praleidęs minėtą terminą, t. y. lėšos buvo nurašytos 2025 m. balandžio 18 d., o pareiškėjo prašymas pateiktas tik 2025 m. gegužės 9 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad antstolis, negaudamas laiku pateiktų duomenų apie galimą išieškojimo ribojimą, pagrįstai ir teisėtai 2025 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą šias lėšas paskirstyti.
24. Antra, byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų pateikęs rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jis gauna kitas pajamas, nesusijusias su senatvės pensija. Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. balandžio 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškėjui pervedė 6 731,20 Eur dydžio sumą (b. l. 12–13; vykdomosios bylos 2 t., b. l. 17), kurią pats pareiškėjas nurodo kaip senatvės pensijos išmoką už 10 mėnesių laikotarpį. Pažymėtina, kad senatvės pensija nėra priskiriama prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 737 straipsnio 7 punktą ir 739 straipsnio nuostatas apskritai negalimas (pvz., vienišo asmens išmoka). Todėl tokio pobūdžio pajamos gali būti areštuojamos ir iš jų gali būti vykdomas išieškojimas, laikantis CPK 667, 736 ir 737 straipsniuose nustatytos tvarkos.
25. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kol visiškai padengiamos išieškomos sumos, iš skolininkui priklausančių darbo užmokesčiui prilygintų išmokų dalies, neviršijančios minimaliosios mėnesinės algos dydžio, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus gali būti išskaitoma 10 procentų. Teismas sutinka su antstolio atliktais skaičiavimais ir konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog į pareiškėjo sąskaitą pervesti 6 731,20 Eur sudarė pajamas už 10 mėnesių laikotarpį, faktiškai nurašyta 640,95 Eur suma iš esmės atitiko CPK 736 straipsnyje nustatytą 10 proc. ribą nuo pareiškėjo vidutinių mėnesinių pajamų. Be to, pažymėtina, kad iš nurašytos ginčo piniginių lėšų sumos 513,22 Eur antstolio patvarkymu buvo nuspręsta grąžinti pareiškėjui, taip dar labiau sumažinant jo patirtą finansinę naštą.
26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog antstolio veiksmai, nurašant dalį pareiškėjo senatvės pensijos, buvo atlikti laikantis CPK 736 ir 739 straipsnių reikalavimų bei nepažeidžiant pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Dėl šių priežasčių nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimų – grąžinti išieškotas lėšas į pareiškėjo sąskaitą, įpareigoti antstolį iš naujo ar kitaip perskaičiuoti skolos išieškojimo dydį.
27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
28. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Atskirajame skunde nurodytais argumentai pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindo naikinti nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos byloje neskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.