Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.5.; 2.1.16.2.12.; 2.3.2.2.13.; 2.3.6.4.5.1.

2023 m. birželio 27 d.

sekretoriaujant Redai Stonikienei, Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Žaliui, nukentėjusiesiems M. Č., J. Č., jų atstovui advokatui Rimui Andrikiui, kaltinamiesiems T. D., D. K., M. Ž., kaltinamojo T. D. gynėjui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, kaltinamojo D. K. gynėjams advokatui Arvydui Aleknai, advokato padėjėjui Mykolui Aleknai, kaltinamojo M. Ž. gynėjui advokatui Gediminui Marcinkevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio profesinio išsilavinimo, nesusituokęs (gyvena neįregistravęs santuokos), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) kurse, (duomenys neskelbtini) specialybės, teismo neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose;

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8

, punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamieji T. D., D. K. ir M. Ž. 2022 m. sausio 1 d. apie 0.30 val. Kupiškio r. (duomenys neskelbtini) centre, esančiame Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdami bendrininkų grupe, tyčia, smurtavo prieš nukentėjusiuosius M. Č. ir J. Č.: kaltinamieji T. D. ir D. K. sudavė smūgius kumščiu nukentėjusiajam M. Č. į galvą, šiam parkritus, spyrė gulinčiam M. Č. į galvą, į krūtinės sritį ties šonkauliais, į kairę bei dešinę kojas, viso M. Č. sudavė ne mažiau dešimties smūgių, padarydami nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini); tuo metu kaltinamasis M. Ž., kartu su kaltinamuoju D. K., sudavė kumščiais nukentėjusiajam J. Č. į galvą ne mažiau 10 smūgių, padarydami jam (duomenys neskelbtini). Šiais bendrais veiksmais kaltinamieji T. D., M. Ž. ir D. K. nukentėjusiesiems M. Č. ir J. Č. dėl padarytų sužalojimų sukėlė nesunkius sveikatos sutrikdymus.

2. Kaltinamasis T. D. kaltu neprisipažino, parodė, jog 2021 m. gruodžio 31 d. - 2022 m. sausio 1 d. su pažįstamais ir draugais dalyvavo (duomenys neskelbtini) namuose Naujųjų Metų sutikime, šiam renginyje, pakviesti R. Ž., dalyvavo ir broliai Č., po kurio laiko į renginį atėjo ir K., vadinamas „P.“. Jis pats su niekuo nekonfliktavo, vienu metu matė, kad kieme vyksta konfliktas tarp M. Ž. ir brolių Č., matė, jog dėl jam nežinomų priežasčių M. Ž. klūpi prieš vieną iš brolių Č.. Dėl ko jis ten klūpėjo, nesuprato, klausė jų, kas čia vyksta, jam vienas iš brolių Č. sakė, kad čia viskas yra gerai, nieko nevyksta. Kaltinamasis parodė, jog vėliau sėdėjo prie stalo, M. Ž. pasodino prie A. P., broliai Č. sėdėjo netoli jo. Matė, kaip vienas iš Č. kažkam skambino ir netrukus į renginį neblaivus atėjo tas jo įvardintas „P.“ K.. Kažkuriuo metu jam renginyje buvusi R. K. pasiskundė, kad tas „P.“ ją įžeidinėjo, be to, ji sakė, kad ir D. K. jai skundėsi, kad nuo kažko gavo per galvą. Jis nuėjęs prie koridoriuje netoli biliardo stalo stovėjusio „P.“, siūlė jam eiti namo, jeigu taip elgiasi, šis jam atsakė, kad neaiškintų. Tada jis broliams Č., stovėjusiems prie biliardo stalo, pasiūlė stebėti „P.“, nes šis yra jų draugas, į ką broliai tik nusijuokė. O po vidurnakčio, kai jau buvo iššaudyti fejerverkai, jį beeinantį į vidų koridoriuje pasitiko broliai Č., vienas iš jų, kuris tuo metu buvo su kabėmis (teisiamajame posėdyje M. Č. nurodė tuo metu nešiojęs kabes), smogė jam kumščiu į veidą, jis užsidengė galvą, tuo metu pajuto ir daugiau smūgių iš abiejų pusių. Matė, jog D. K. vieną brolį atitraukė, taip pat matė, jog priešais jį, nugara į jį, stovi M. P., pamena, jog jį kažkur tempia R. Ž.. Neneigia, jog ir pats gindamasis galėjo kažkuriam broliui suduoti, du – tris smūgius, bet ne daugiau, tai padarė ne puldamas. Per muštynes jam buvo sužalota nosis, lūpa, prakirstas antakis, bėgo kraujas. Dėl ko broliai Č. smurtavo prieš jį, nesuprato, numano, jog dėl to, kad jis „P.“ K. liepė išeiti iš renginio. Po to, kai jį R. Ž. ištraukė iš muštynių vietos, jis nuėjo prigulti, nes jautėsi blogai, prabudo, kai buvo prikeltas policijos pareigūnų, girdėjo, kaip R. J., į renginį atėjusi su broliais Č. rėkė, kad tai jis primušė brolius. Kaltinamasis taip pat parodė, jog M. Ž. muštynių koridoriuje metu nematė, kur jis buvo, nežino. Bendraujant su M. Ž. dėl to, kas ten įvyko tarp jo ir brolių Č. lauke, M. Ž. sakė, kad jį ten vienas iš brolių pastūmė.

3. Kaltinamasis M. Ž. kaltės nepripažino. Parodė, jog tuo metu, kada po vidurnakčio vyko muštynės koridoriuje, jis buvo salėje, ant kelių laikė T. D. ir jo draugės A. P. šunį, taip pat netoli sėdėjo K. S.. Išgirdęs triukšmą koridoriuje nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, pamatė brolius Č. mušančius ar tai T. D., ar tai D. K., tada jis grįžęs į salę apie tai pasakė ten buvusiems ir grįžo į koridorių. Grįžęs į koridorių matė D. K. priremtą prie sienos ir laikomą už kaklo, puolė jam padėti, prišokęs atitraukė vieną iš brolių, atrodo, J., ir tada šis puolė ir jį, jie apsikeitė smūgiais, jam šių grumtynių metu buvo suplėšyti ir rūbai. Neneigia sudavęs gindamasis vieną smūgį broliui Č., greičiausiai J., bet daugiau nei jo, nei jo brolio nemušė, pasibaigus muštynėms išėjo į lauką ir ten sulaukė policijos, kuri jį išsivežė į komisariatą. Išsivežė, nes policijos pareigūnams jį kaip mušusį brolius Č. nurodė R. J.. Kaltinamasis teigia, jog jokių susitarimų su T. D. ar D. K. smurtauti prieš brolius Č. nebuvo, kas šiems padarė tokius sužalojimus, kurie vėliau buvo nustatyti, neturi supratimo, jis pats nei vieno iš Č. nebuvo prie sienos prirėmęs. Suvokia, kad dėl jo vieno smūgio tiek sužalojimų atsirasti negalėjo. Kaltinamasis M. Ž. neneigia, jog iki vidurnakčio buvo konfliktas tarp jo ir brolių Č., kai vienas iš jų prie šašlykinės jį iš nugaros pastūmė, jis parkrito ant kelių, atsisukęs klausė, kas čia vyksta, matė, kad broliai jį puola, bet dėl kokių priežasčių buvo pastumtas ar puolamas, jis nesuprato. Renginyje buvęs S. K. juos apramino, jis vėliau su broliais susitaikė, šis konfliktas prie šašlykinės į rimtesnį kivirčą neišaugo.

4. Kaltinamasis D. K. kaltę pripažino iš dalies, parodė, jog neneigia sudavęs vieno smūgio gindamasis kažkuriam iš brolių Č., bet neigia smurtavęs prieš abu brolius kartu su T. D. ir M. Ž.. Parodė, jog kaip ir kiti Naujųjų Metų sutikimo renginyje, vartojo alkoholį, bendravo, su niekuo nekonfliktavo. Neneigia, jog kažkuris iš brolių Č. ar A. K. („P.“) jam kažkuriuo metu sudavė per galvą, kada stovėjo kieme prie šašlykinės, tačiau jis pats į konfliktą nesivėlė, kodėl jam sudavė, nesuprato. Paklausė jų, ką šie čia daro, bet jį tik pasiuntė toliau. Apie tai sakė seseriai (R. K.), E. S., jog nuo kažkurio gavo per galvą, bet daugiau į tai nesigilino. Kaltinamasis D. K. parodė, jog iki vidurnakčio buvo kilęs konfliktas, kuomet A. K. vaikščiojo aplink jų daiktus, sesuo prašė jo išeiti, bet ten į didesnį konfliktą taip pat neperaugo. O po vidurnakčio, iššaudžius fejerverkus, jis eidamas į vidų koridoriuje pamatė brolius Č. mušančius T. D., šis gynėsi nuo brolių smurto. Tuo metu koridoriuje daugiau be jų nieko nebuvo. Tai pamatęs jis puolė prie besimušančių, vieną iš brolių Č. atitraukė, su juo susikibo ir po to, kai brolis smogė jam, smogė atgal. Kuris brolis buvo, ar J., ar M., nežino, jis jų neskiria. Po smūgių vienas kitam toliau su juo grūmėsi, griuvinėjo, ten aplinkui visi irgi stumdėsi, kuomet jo sesuo R. K. ir pusseserė K. S. jį ištraukė į lauką. Muštynėms pasibaigus atvyko policijos pareigūnai, išsivežė T. D., M. Ž.. Juos pareigūnams kaip sumušusius brolius Č. nurodė R. J.. Mano, jog jo nevežė į policiją, nes R. J. jo neįvardino. Neigia kaltinimą susitarus su M. Ž. ir T. D. smurtauti prieš brolius Č., M. Ž. apskritai koridoriuje, kada vyko muštynės, nematė.

5. Nukentėjusysis M. Č. parodė, jog į Naujųjų Metų sutikimą (duomenys neskelbtini) esančiuose (duomenys neskelbtini) atvyko kartu su broliu ir R. J., vartojo alkoholinius gėrimus, o apie 0.20 val. jam su broliu J. einant į lauką parūkyti, koridoriuje jį užpuolė T. D., pradėjo daužyti kumščiais į veidą. Jis nuo T. D. gynėsi, galėjo suduoti ir jam, koridoriuje prasidėjo muštynės, prie jo pribėgo ir D. K., taip pat sudavė kelis smūgius, jis nuo T. D. ir D. K. bandė apsiginti, tačiau vienu metu gavo stiprų smūgį per nosį ir netekęs sąmonės nugriuvo ant grindų. Vienu metu lyg ir buvo atgavęs sąmonę, juto, kad yra spardomas, kas spardė, nematė. Nukentėjusysis parodė, jog T. D. užpuolus pribėgęs brolis J. bandė atitraukti T. D., tada įsikišo ir M. Ž., sudavė broliui kelis kartus, tačiau į kurias vietas, pasakyti negali. Nukentėjusysis M. Č. parodė, jog dėl smurto prieš jį jam (duomenys neskelbtini). Dėl ko užpuolė T. D., nesuprato, prieš tai jokių konfliktų tarp jo ir T. D. nebuvo. T. D. prieš jam suduodant į veidą matė koridoriuje, prie bilijardo kambario, iš kur atsirado M. Ž. ir D. K., nežino.

6. Nukentėjusysis J. Č., kaip ir nukentėjusysis M. Č., parodė, jog 2021 m. gruodžio 31 d. kartu su broliu M. Č. bei savo drauge R. J. pakviesti R. Ž. vakare atėjo švęsti Naujųjų Metų sutikimą į (duomenys neskelbtini) namus. Po vidurnakčio iššaudę fejerverkus grįžo į vidų švęsti toliau, o apie 0.20 val. kartu su broliu ėjo parūkyti į lauką. Jis ėjo paskui brolį ir tik įėjęs į koridorių pamatė, jog T. D. muša brolį. Jis puolė tarp brolio ir T. D. norėdamas juos išskirti, kai jį iš nugaros užpuolė M. Ž. trenkdamas jam į galvą, pradėjo mušti per galvą, šonus, jis rankomis dengėsi. M. Ž. smūgiuojant matė, kaip prie jo pribėgęs D. K. sudavė kelis smūgius, nubėgo prie brolio ir T. D., sudavė ir broliui, o grįžęs griebė jam už kaklo bei laikė, M. Ž. tuo metu toliau be perstojo daužė. Matė, kaip T. D. įspyrė gulinčiam broliui į galvą. Prisimena, jog R. J. ištraukė jį į lauką, pasiūlė bėgti iki namų ir iškviesti policiją. Iškvietę policiją grįžo atgal, matė, kad brolis taip pat yra sužalotas. Dėl ko prieš brolį koridoriuje smurtavo T. D., nesuprato, tačiau tą vakarą tarp M. Ž. ir jo su broliu prie (duomenys neskelbtini) buvo konfliktas, kada jis su broliu ir A. K. į šventę apie 23 val. atsinešė fejerverkus, o M. Ž. užsipuolė juos klausdamas, kas jie tokie yra ir ko nori, bet viskas tuo metu išsisprendė, jie visi nuėjo į vidų ir vakarojo. Jam per tą įvykį, kurio metu buvo prieš jį smurtaujama, buvo sužalotas (duomenys neskelbtini), dėl sužalojimų bėgo kraujas iš burnos ir veido, jis porą mėnesių buvo nedarbingas.

7. Liudytoja M. P. parodė, jog į Naujųjų Metų sutikimą (duomenys neskelbtini) atvyko kartu su savo draugu S. K. pakviesta R. Ž., iš dalyvavusių pažinojo D. K., M. Ž., T. D., kelias merginas, nukentėjusiųjų M. Č. ir J. Č. nepažinojo, jie į vakarėlį atvyko vėliau, broliai vėliau pasikvietė ir A. K., netikrą jos draugo brolį. Ji matė, kad kieme buvo kilęs konfliktas tarp M. Ž. ir nukentėjusiųjų brolių, matė, kaip vienas iš brolių dėl jai nežinomų priežasčių puolė ant M. Ž., tačiau jos draugas S. K. atitraukė brolį ir tuo viskas užsibaigė. O po vidurnakčio prasidėjusio konflikto pradžios ji nematė, tuo metu buvo salėje, tačiau visiems pradėjus bėgioti suprato, kad kažkas vyksta, išėjo į koridorių pažiūrėti. Išėjusi matė, kaip koridoriuje mušasi R. Ž. su T. D., abu kumščiavosi ir stumdėsi, kiti koridoriuje jau nebesimušė. Atėjusi koridoriaus kampe matė gulintį A. K., bandantį stotis, bet jos draugas jam sakė nesistoti. Taip pat koridoriuje matė vieną iš brolių (nukentėjusiųjų M. Č. ir J. Č.), šis buvo kruvinas. Ji klausė brolio, kas čia atsitiko, šis atsakė, kad brolis „užsirovė“, gavo ir jis. Netrukus atvyko policija, šventė buvo nutraukta, jie sulaukė, kol atvažiavo jų pasiimti ir išvažiavo namo. Pagarsinus liudytojus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (II t. 24-25 b. l.), liudytoja patvirtino, jog vienas iš brolių po to, kai pasakė, kad brolis „užsirovė“ ir gavo jis, į klausimą kas jam sudavė, galėjo atsakyti, kad nematė. Liudytoja parodė, jog prieš prasidedant konfliktui M. Ž. sėdėjo salėje.

8. Liudytojas S. K. parodė, jog į Naujųjų Metų sutikimą (duomenys neskelbtini) atvyko kartu su savo drauge M. P., vakarojo, vakarėlyje buvo ir daugiau pažįstamų asmenų, vakarėlyje dalyvavo ir broliai Č.. Vakarojant pamena konfliktą tarp M. Ž. ir brolių Č. lauke, kuomet broliai dėl jam nežinomų priežasčių puolė M. Ž., jis dar vieną brolį laikė, kad šis nepultų. Šio konflikto metu smūgių vienam ar kitam nebuvo suduota. Antras konfliktas įvyko jau po vidurnakčių, po to, kai buvo iššauti fejerverkai. Liudytojas parodė, jog tuo metu, kada prasidėjo konfliktas, jis sėdėjo salėje. Išgirdęs triukšmą kartu su M. P. išėjo į koridorių, ten matė kruviną vieną iš brolių Č., kampe tupintį A. K., matė susikibusius R. Ž. ir T. D.. Ar šie mušėsi ir ar buvo kruvini, nebepamena. Tik po konflikto kalbėjo, jog vienas iš brolių „užsirovė“, tačiau jis pats konflikto pradžios nematė. Teismo posėdyje teigė, jog nei M. Ž., nei D. K. konflikto koridoriuje metu nematė.

9. Liudytojas A. K. parodė, jog Naujųjų Metų sutikime (duomenys neskelbtini) dalyvavo pakviestas merginos K. S., iš kitų vakarėlyje dalyvavusių asmenų iš matymo pažinojo D. K., T. D.. Liudytojas parodė, jog paties konflikto koridoriuje jis nematė, pats į koridorių nebuvo išėjęs, po konflikto matė vieną iš brolių Č. vaikščiojančių kruviną. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (II t. 12-15 b. l.), juos patvirtino.

10. Liudytojas A. K. parodė, jog į Naujųjų Metų sutikimą (duomenys neskelbtini) atėjo pakviestas J. Č., ten iš pažįstamų, be brolių Č., buvo R. J., R. Ž., netikras brolis S. K., iš matymo pažinojo ir M. Ž.. Kitų asmenų, dalyvavusių renginyje, asmeniškai nepažinojo. Liudytojas parodė, jog iki vidurnakčio tarp brolių Č. ir M. Ž. dėl jam nežinomų priežasčių buvo įvykęs konfliktas, dėl ko, jis nesuprato, tik matė, jog M. Ž. pradėjo kabinėtis prie Č., tačiau į muštynes konfliktas neperaugo. O po vidurnakčio eidamas į lauką koridoriuje pamatė, kaip du asmenys spardo ant žemės gulintį M. Č., jis puolė M. Č. ginti, tačiau iš nugaros gavo smūgį per galvą ir daugiau nieko neprisimena. Kas tokie spardė M. Č., teisiamajame posėdyje nurodyti negalėjo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I t. 148-149 b. l), liudytojas A. K. teigė, jog šie parodymai teisingi, paaiškino, jog T. D. ir D. K. pavardžių nežinojo, jas jam pasakė jį apklaususi tyrėja.

11. Liudytoja R. J. parodė, jog į Naujųjų Metų sutikimą (duomenys neskelbtini) namuose atvyko kartu su tuometiniu savo draugu J. Č. bei jo broliu M. Č., į šį renginį juos pakvietė R. Ž. ir R. K.. Renginyje dalyvavo ir daugiau žmonių, ji juos visus iš matymo pažinojo. Vykstant vakarėliui matė, kad įvyko žodinis konfliktas tarp iš namų fejerverkus atsinešusių brolių Č. ir M. Ž., ji tuo metu grįžinėjo iš tualeto. Tačiau paties konflikto priežasčių ji nežino, tik vėliau matė, kad M. Č. ir M. Ž. vienas kitam paspaudė rankas. O po vidurnakčio, kartu su A. P. ir R. Ž. būdama virtuvėlėje, išgirdo triukšmą koridoriuje. Pradarius duris ir išėjusi į koridorių pamatė D. K. ir T. D. spardančius ant grindų gulintį M. Č., tuo metu M. Ž. prirėmęs prie sienos kumščiavo J. Č.. Ji paėmusi už rankos koridoriuje buvusią R. K. už rankos, išsivedė į lauką bei siūlė kviesti pagalbą, tačiau nei viena neturėjo telefono. Ji iškart grįžo į koridorių, pamatė, kaip T. D. toliau spardo gulintį M. Č., o M. Ž., tik su D. K., muša J. Č.. Ji pribėgo prie J. Č., paėmė jį už rankos ir ištraukė į kiemą, pasakė, kad reikia kviesti policiją, abu nubėgo pas J. Ž. į namus ir iškvietė policiją. Grįžę atgal į (duomenys neskelbtini) matė kieme stovintį sumuštą M. Č., M. Ž., atvykusiems policijos pareigūnams kaip smurtavusius asmenis nurodė M. Ž. ir T. D., šis jau buvo prigulęs ir apsimetė miegantis. Policijos pareigūnai išvežė M. Ž. ir T. D. į komisariatą, ji taip pat, kartu su K. S. ir R. K. važiavo į komisariatą. Liudytoja parodė, jog tuo metu D. K. jau nebebuvo, todėl ji jo pareigūnams ir nenurodė. Bevažiuojant į komisariatą jai K. S. sakė, kad matė, kaip T. D. mušė M. Č., ji K. S. sakė policijoje pasakyti visą tiesą.

12. Liudytoja K. S. parodė, jog į Naujųjų Metų sutikimą (duomenys neskelbtini) atvyko kartu su R. K., ruošė stalą, pradėjo rinktis renginio dalyviai, matė, kaip atėjo broliai Č. su R. J., po kurio laiko atėjo ir A. K., viskas vyko pakankamai ramiai. Vienu metu prie jos priėjęs jos pusbrolis D. K. sakė, kad vienas iš Č. jam sudavė per galvą, bet kuris, jis nežino, sakė, kad gavo iš nugaros. Po kurio laiko nuėjusi į kitą kambarėlį matė ten esančius brolius Č., R. Ž., matė, kaip kažkuris brolis pastūmė R. Ž., juos ramino E. S.. O po vidurnakčio būdama salėje išgirdo triukšmą koridoriuje, nuėjusi į koridorių pamatė vykstančias muštynes, tačiau kas ten mušėsi, liudytoja parodė, jog nematė, teigė, jog matė, tik kad yra D. K., ji su jo seserimi R. K. jį ištraukė iš koridoriaus į lauką, traukiant D. K. priešinosi ir nenorėjo eiti, buvo piktas ir įniršęs. Teigia, jog koridoriuje nei T. D., nei M. Ž. nematė, kur jie buvo tuo metu, ji nežino, parodė, jog jų prieš konfliktą nebuvo ir salėje. Pagarsinus liudytojos K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (( t. 186-187, 190-191 b. l.), liudytoja neneigė, jog tyrėjai nurodė, kad matė, kaip T. D. spardo M. Č., tačiau taip parodė, nes jai taip sakė sakyti į policiją kartu su ja važiavusi R. J.. Liudytoja taip pat parodė, jog matė, kaip A. K. vaikščiojo prie jų asmeninių daiktų, R. K. jam dėl to pareiškė priekaištus, A. K. R. K. pradėjo įžeidinėti, tačiau kas toliau vyko, ji nematė.

13. Liudytoja R. K., kaltinamojo D. K. sesuo, parodė, jog į Naujųjų Metų sutikimą atvažiavo kartu su K. S., renginyje dalyvavo ir jos brolis, matė, kaip į renginį atvyko broliai Č. su R. J., matė ir A. K.. Apie 22 val. jai brolis sakė, kad jam kažkas sudavė per galvą, bet kas, nežinojo, taip viskas ir baigėsi. Tuo metu lauke buvo broliai Č., A. K., E. S.. Apie 23 valandą ji matė, kad šalia jų sudėtų daiktų vaikšto A. K., ji jo paprašiusi, kad nevaikščiotų ir išeitų, tačiau šis ją pradėjo įžeidinėti. Ji apie tai pasakė T. D. ir broliui D. K., tačiau ar šie šnekėjosi su A. K., ji nematė. O po vidurnakčio kilo muštynės koridoriuje. Ji pati tuo metu buvo salėje, salėje buvo ir K. S., A. P., E. P., L. G., A. K., sėdėjo ir M. Ž. su draugų šuniu ant kelių. Kilus triukšmui koridoriuje, M. Ž. nuėjo pažiūrėti ir netrukus grįžo susiėmęs už galvos, tačiau ir vėl apsisukęs nuėjo į koridorių. Ji taip pat su K. S. nuėjo ir pamatė muštynes. Kas ten tiksliai mušėsi, liudytoja pasakyti negalėjo, tačiau pamačiusi brolį D., kuriam ant kaklo buvo uždėjęs rankas J. Č., kartu su K. S. ištraukė į lauką. Ištraukus į lauką D. kartojo, kad T. D. muša, bet atgal į koridorių negrįžo. Liudytoja parodė, jog R. J. išėjo kviesti policiją, ji pati po muštynių lauke matė sumuštą M. Č., kuris stovėdamas nugriuvo šonu ant kieme buvusios šašlykinės. Kad kas dar būtų sumuštas, liudytoja neparodė.

14. Liudytoja A. P. parodė, jog Naujųjų Metų sutikime (duomenys neskelbtini) namuose sutiko su savo draugu T. D. bei kitais tame renginyje dalyvavusiais asmenimis, matė, kad renginyje ir broliai Č., vėliau renginyje pasirodė ir K., kurio vardo liudytoja nežinojo, tik kad visi vadina P.. Vykstant renginiui matė, kaip tas P. vaikšto šalia jų asmeninių daiktų, R. K. bandė pasakyti, kad jis ten nevaikščiotų, į ką P. sureagavo agresyviai, po ko su juo pasikalbėjo ir T. D., tačiau šis pokalbis buvo ramus. Taip pat liudytoja parodė, jog matė kieme konfliktuojančius brolius Č. su M. Ž., tačiau dėl ko šie kivirčijosi, nepamena. Liudytoja taip pat parodė, jog muštynių po vidurnakčio ji dėl tuo metu apėmusio šoko ji nepamena. Pamena, jog ji buvo salėje, salėje buvo sesuo Ė. P., R. K., K. S., buvo ir M. Ž., tačiau kilus triukšmui koridoriuje ir prasidėjus muštynėms, ji tik pamena, jog išbėga iš koridoriaus į lauką. Kas vyko koridoriuje ir kas mušėsi, liudytoja negalėjo pasakyti. Savo draugą T. D. pamatė tik kitą dieną, jis buvo sužalotas, sakė, kad gavo smūgį, tačiau detalių nepasakojo.

15. Liudytoja M. V. parodė, jog Naujųjų Metų sutikime (duomenys neskelbtini) dalyvavo su savo draugu E. S., tačiau iki tą naktį vykusio konflikto, pasibaigusio muštynėmis, išėjo į namus. Liudytoja parodė, jog kol buvo renginyje matė konfliktą prie šašlykinės tarp A. K. ir R. Ž., kada A. K. pastūmė R. Ž., tuo metu M. Ž. stovėjo toliau ir į konfliktą nesikišo. Kitų konfliktų tą vakarą iki išėjimo į namus nematė, pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (II t. 32-33 b. l.), patvirtino, jog nukentėjusiųjų brolių Č. elgesys buvo provokuojantis, jie sėdėdami prie stalo reikalavo, jog A. K. ir E. S. gertų alkoholį, nors šie atsisakinėjo, teigė, jog supils, jeigu šie atsisakys, taip pat liudytoja teigė, jog girdėjo, kaip broliai kalbėjo, jog tai yra jų kaimas ir jie sudaužys visus.

16. Liudytojas E. S. parodė, jog Naujųjų Metų sutikime (duomenys neskelbtini) dalyvavo su savo buvusia drauge M. V., prisiminė, jog prieš vidurnaktį prie šašlykinės jam buvęs D. K. sakė, kad nuo kažko gavo per galvą ir nežino dėl ko. Teismo posėdyje liudytojas teigė, jog kitų konfliktų jis tą vakarą nematė, iškart po fejerverkų su drauge išėjo į namus, tačiau pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (II t. 29-30 b. l.), patvirtino, jog galėjo koridoriuje būti konfliktas tarp R. Ž. ir vieno iš Č., apsistumdymas, tačiau teismo posėdyje kitų detalių neprisiminė.

17. Liudytojas L. G. parodė, jog į Naujųjų Metų sutikimą (duomenys neskelbtini) atvyko pakviestas buvusios draugės E. P., jie tą vakarą vakarojo, laukė 12 valandos nakties, vartojo alkoholį, tačiau jokių konfliktų kaip ir nebuvo. O po vidurnakčio kilus triukšmui koridoriuje jis buvo salėje, kas vyksta koridoriuje, iš pradžių nesuprato, tačiau nuėjęs į koridorių pamatė vykstančias muštynes. Jo draugė prašė padėti ten besimušantiems, tačiau kuriems padėti, kas ten ką mušė, teisiamajame posėdyje negalėjo nurodyti, teigė, jog koridoriuje matė T. D., M. Ž., kažkurį iš brolių Č., kuris buvo kruvinas, matė, jog ir koridoriaus sienos krauju išteptos. Pasibaigus muštynėms kartu su drauge nusprendė eiti namo, nors prieš tai kaip ir planavo nakvoti.

18. Liudytojas R. Ž. parodė, jog Naujųjų Metų sutikimo renginio (duomenys neskelbtini) dėl girtumo nepamena, išskyrus, jog prieš renginį nuvažiavo į Panevėžį atsivežti S. K. ir M. P.. Vėliau tik pamena, kada buvo pažadintas policijos pareigūnų, patikrintas jo blaivumas.

19. Liudytoja L. Č. parodė, jog 2022 m. sausio 1 d., po vidurnakčio, ji tuo metu gulėjo lovoje, kai į namus sugrįžo sūnus J. su drauge R. J., ši paprašė telefono paskambinti, ji matė, kad sūnus yra sužalotas, ją ištiko šokas. R. sakė, kad reikia kviesti policiją, sakė, jog vyksta muštynės. Savo vaikus (sūnus J. ir M.) pamatė tik kitos dienos ryte, jie abu buvo smarkiai sužaloti.

20. Liudytoja policijos pareigūnė V. M. parodė, jog pagal pranešimą dėl muštynių kartu su T. Š. buvo atvykę į (duomenys neskelbtini) ten matė sužalotus nukentėjusiuosius brolius, ar buvo sužaloti kaltinamieji, nepamena. Kartu su anksčiau į įvykį atvykusia M. Ž. nustatinėjo vakarėlyje dalyvavusių asmenų tapatybes, tikrino jų girtumą. Kažkas iš vakarėlyje buvusių asmenų kaip smurtavusį nurodė T. D., M. Ž., šiuos asmenis išvežė į areštinę. Ar T. D. buvo sumuštas, nebepamena.

21. Liudytojas policijos pareigūnas T. Š. paliudijo analogiškai liudytojai V. M., papildomai nurodė, jog matė, kad T. D. yra sužalotas, dar pats telefonu padarė jo nuotraukas. Kalbėjo ir su pačiu T. D. dėl to, kas įvyko, tačiau šis paties įvykio smulkmenų nepasakojo, sakė, jog atvažiavo ir tai įvyko. Du įtariamuosius nustatė pagal renginyje dalyvavusių merginų nuorodas, juos pristatė į komisariatą, be to, nukentėjusieji buvo labiau sužaloti, jiems lūžę (duomenys neskelbtini). Taip pat į komisariatą atsivežė ir tris merginas, kurias apklausė.

22. Liudytojas policijos pareigūnas R. T. parodė, jog jų ekipažas pagal pranešimą dėl muštynių Naujųjų Metų naktį į įvykio vietą atvyko pirmas, po jų atvyko ir kitas ekipažas. Atvykę rado apie 20 žmonių, dalis jų buvo sužaloti. Įvykio vietoje pasiskirstė funkcijomis, aiškinosi įvykio aplinkybes, pagal renginyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus identifikavo du įtariamuosius, M. Ž. ir T. D., juos pristatė į komisariatą, į komisariatą atsivežė ir kelias merginas, jas apklausė kaip liudytojas. Matė, jog nukentėjusieji yra sužaloti, su vienu iš jų dėl sužalojimo apskritai buvo sunku bendrauti.

23. Liudytoja policijos pareigūnė M. Ž. parodė, jog tą Naujųjų Metų naktį, kada gavo pranešimą apie muštynes (duomenys neskelbtini), dirbo su policijos pareigūnu R. T.. Pagal pranešimą nuvykę į nurodytą vietą rado daug žmonių, ji, kartu su į įvykį atvykusia policijos pareigūne V. M., nustatinėjo renginyje dalyvavusių asmenų tapatybes, tikrino girtumus. Kiek suprato iš renginyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, įvyko konfliktas ir prasidėjo muštynės, tačiau kas dėl konflikto kaltas ir kas mušėsi, liudytoja nurodyti negalėjo. Parodė, jog visą eigą nuo pranešimo gavimo iki asmenų pristatymo į komisariatą užfiksavo tarnybiniame pranešime.

24. Policijos pareigūnės M. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2022 m. sausio 1 d. apie 0.47 val. gavę pranešimą iš Panevėžio apskrities VPK operatyvaus valdymo padalinio apie Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) esančiuose (duomenys neskelbtini) vykusias muštynes, kuriose dalyvavo apie 12 žmonių, nuvykę į nurodytą vietą rado A. K., R. J., K. S., R. K., A. P., M. P., S. K., R. Ž., M. Č., J. Č., A. K., M. Ž., T. D.. Visiems patikrino blaivumą, buvo nustatyta, jog J. Č. yra lūžę (duomenys neskelbtini), M. Č. – (duomenys neskelbtini). Buvo sulaikyti bei į komisariato patalpas pristatyti M. Ž. ir T. D., šiam, pasijutus blogai, iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai, T. D. dėl pakilusio pulso bei širdies darbo išvežtas į VšĮ Kupiškio ligoninės Priėmimo skyrių. (1 t. 25-26 b. l.)

25. Įvykių registracijos registro išraše nurodyta, jog į Bendrąjį pagalbos centrą 2022 m. sausio 1 d. 0.44 val. paskambino R. J. (nurodyta – J.), informavo, jog susimušė jaunimas, apie 12 žmonių, daug sužeistų, vienam (duomenys neskelbtini). (1 t. 39-44 b. l.)

26. Įvykio vietos apžiūros, atliktoje 2022 m. sausio 1 d. nuo 1.20 val. iki 1.35 val., protokole, prie jo pridėtuose nuotraukose užfiksuota, jog įvykio vieta yra Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) namai. Apžiūrėjus įvykio vietą prieškambaryje rasta primėtyta vienkartinių plastikinių stiklinių, koridoriuje rastas sugadintas apšvietimo jungiklis, šio dalys mėtėsi ant grindų. Apžiūros metu užfiksuota, jog koridoriuje ant grindų matosi rausvos dėmėms, panašios į kraują, jos išsidėsčiusios per visas grindis, tokių dėmių rasta ant koridoriaus šiaurinės, pietinės ir vakarinės sienų. Rausvos dėmės, panašios į kraują, rastos ir antro koridoriaus, kuriame stovi krosnis, mediniai suolai, šiaurinėje sienoje, prie įėjimo į koridorių. Salėje užfiksuoti stovintys stalai su kėdėmis, ant stalų sukrauti indai, maistas, pietinėje salės dalyje yra scena, ant kurios priklota čiužinių. (1 t. 47-53 b. l.)

27. Specialisto išvadoje, surašytoje 2022 m. kovo 1 d. (išvados Nr. G215/2022(05)), nurodyta, jog J. Č. nustatytas (duomenys neskelbtini), galimai tokiais suduodant, ar panašiai. Duomenų, jog sužalojimai padaryti ne 2022 m. sausio 1 d., nėra, sužalojimas padarytas mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Dėl nustatyto (duomenys neskelbtini) J. Č. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Aprašomojoje dalyje nurodoma, jog į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę J. Č. pristatytas 2022 m. sausio 1 d. 1.58 val., jam nustatytas 1,15 promilės girtumas. Medikams J. Č. teigė, jog Švenčiant Naujuosius metus buvo sumuštas pažįstamų vaikinų. (1 t. 78-79 b. l.)

28. Specialisto išvadoje, surašytoje 2022 m. kovo 1 d. (išvados Nr. G217/2022(05)), nurodyta, jog M. Č. nustatytas (duomenys neskelbtini). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai tokiais suduodant, ar panašiai. Duomenų, jog sužalojimai padaryti ne 2022 m. sausio 1 d., nėra, sužalojimas padarytas mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Dėl nustatytų (duomenys neskelbtini) M. Č. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 dienų laikotarpiu. Aprašomojoje dalyje nurodoma, jog į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę M. Č. pristatytas 2022 m. sausio 1 d. 2.01 val., jam nustatytas 1,51 promilės girtumas. Medikams M. Č. teigė, jog buvo sumuštas. (1 t. 129-130 b. l.)

29. Specialisto išvadoje, surašytoje 2022 m. vasario 28 d. (išvados Nr. G216/2022(05)), nurodyta, jog A. K. nustatytas (duomenys neskelbtini). Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais, galimai tokiais suduodant, ar panašiai. Duomenų, jog sužalojimai padaryti ne 2022 m. sausio 1 d., nėra, sužalojimai susiformavo 1 ar daugiau trauminiais poveikiais. Dėl nustatyto (duomenys neskelbtini) A. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. A. K. priėmimo skyriuje buvo nustatytas 3,57 promilės girtumas, medicinos personalui teigė, jog buvo sumuštas. (1 t. 157 b. l.)

30. Teisiamojo posėdžio metu pagarsintuose liudytojos K. S. apklausos protokoluose užfiksuota, jog K. S. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 1 d. nuo 3.35 val. iki 3.52 val. ikiteisminio tyrimo tyrėjui R. T. parodė, jog pribėgusi prie koridoriaus matė, kaip jai iš matymo pažįstamas T. spardė M. Č. galvą, kiek smūgių įspyrė, nurodyti negalėjo, bet buvo ne mažiau 5 smūgių, tą patį dėl smurto prieš M. Č. liudytoja K. S. paliudijo ir 2022 m. rugsėjo 6 d., papildomai apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo pareigūnės V. S.. (1 t. 186-187, 190-191 b. l.)

31. Teisiamojo posėdžio metu pagarsintame liudytojo A. K. apklausos protokole užfiksuota, jog A. K. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 21 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjai E. J. parodė, jog dalyvaujant naujų Metų sutikime, sėdint prie stalo, apie 22 val. prie jo prisėdęs D. K. pasakė, kad „iš lempos gavo į galvą“, be to, girdėjo, kaip R. A. sakė eiti pakalbėti su M. Ž., nes šis vaikšto susinervinęs, teigė, kad kažkas prie jo „prisikabino“. Liudytojas taip pat nurodė, jog po viso konflikto koridoriuje būdamas kieme girdėjo, kaip vienas iš brolių Č. sakė „va, brolis prisidirbo, gavau ir aš“. (2 t. 12-13 b. l.)

32. Teisiamojo posėdžio metu pagarsintame liudytojos M. P. apklausos protokole užfiksuota, jog M. P. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 5 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjui M. Š. parodė, jog po konflikto koridoriuje matė vieną iš brolių Č. visą kruviną, klausė jo, kas šiam atsitiko, jis atsakė, kad „brolis užsirovė, o gavau aš“, į klausimą, kas jam trenkė, šis atsakė „nemačiau“. (2 t. 24-25 b. l.)

33. Teisiamojo posėdžio metu pagarsintame liudytojo E. S. apklausos protokole užfiksuota, jog E. S. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 3 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjui T. Š. parodė, jog patalpoje, kurioje stovi krosnis, matė susikibusius vieną iš brolių Č. ir R. Ž., matė, jog abu buvo parkritę, tačiau brolis sakė, kad čia buvo juokais. Liudytojas E. S. taip pat parodė, jog vakarėlio metu jam D. K. sakė, jog gavo per veidą („į snukį“), taip pat parodė, jog leidžiant fejerverkus girdėjo, kaip vienas iš brolių teigė, kad „čia mūsų kaimas, niekas mus „nepachu**lins“. (2 t. 29-30 b. l.)

34. Teisiamojo posėdžio metu pagarsintame liudytojos M. V. apklausos protokole užfiksuota, jog M. V. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 3 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjui T. Š. parodė, jog vakarėlio metu J. Č., M. Č. ir A. K. tarpusavyje kalbėjo, jog tai yra jų kaimas, sudaužys visus, matė, jog ir iššaudžius fejerverkus bei grįžus į salę, brolių Č. ir A. K. elgesys atrodė toks, jog jie nori konfliktuoti, dėl šios priežasties paprašė savo draugo E. S. eiti namo ir abu išėjo. (2 t. 32-33 b. l.)

35. Iš prie liudytojo T. Š. apklausos protokolo pridėtų 3 fotonuotraukų matyti, jog jos yra stambiu planu nufotografuotas vyriškio (T. D.) veidas, abi išorinės plaštakos pusės. (1 t. 48-52 b. l.)

36. Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso ALCOTEST 6810 ir ALCOTEST 7510 panaudojimo žurnalų išrašų matyti, jog 2022 m. sausio 1 d. nustatyti girtumai: T. D. 1.03 val. – 1,66 promilės, A. K. 1.13 val. – 3,06 promilės, M. Ž. 1.04 val. – 2,33 promilės, A. K. 1.08 val. – 0,40 promilės, R. J. 1.09 val. – 0,77 promilės, K. S. 1.10 val. – 1,32 promilės, R. K. 1.11 val. – 0,66 promilės, M. Č. 1.12 val. – 1,53 promilės, J. Č. 1.13 val. – 1,05 promilės, A. P. 1.16 val. – 2,42 promilės, M. P. 1.17 val. – 2,36 promilės, S. K. 1.18 val. – 2,00 promilės, R. Ž. 1.31 val. – 2,14 promilės. (2 t. 80-89 b. l.)

37. Specialisto išvadoje, surašytoje 2022 m. rugsėjo 6 d. (išvados Nr. G936/2022), nurodyta, jog T. D. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai kairės akies srityje, viršutinės lūpos srityje, abiejų plaštakų srityse. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai tokiu suduodant, į tokį daiktą atsitrenkiant ir panašiai. Duomenų, jog sužalojimai padaryti ne 2022 m. sausio 1 d., nėra, sužalojimas padarytas mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Dėl nustatytų sužalojimų T. D. sveikata sutrikdyta nežymiai. Aprašomojoje dalyje nurodoma, jog į ligoninę T. D. kreipėsi 2022 m. sausio 1 d., ligoninėje T. D. teigė, jog buvo sumuštas asmenų, su kuriais vartojo alkoholį. (3 t. 161 b. l.)

38. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais. Kaltinamojo M. Ž. gynėjas advokatas prašo nelaikyti įrodymais ikiteisminio tyrimo metu įvykio naktį apklaustos K. S. apklausos protokolo, nurodo, jog šios apklausų metu buvo neblaivios. Tačiau, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, K. S. 2022 m. sausio 1 d. 1.10 val. nustatytas 1,32 promilės girtumas (lengvas girtumas), ji buvo apklausinėjam nuo 3.35 val., tai yra nuo neblaivumo nustatymo praėjus daugiau nei 2,5 valandos, tad neblaivumas nėra toks, kad kliudytų apklausti liudytoją. Antra vertus, K. S. šioje byloje buvo apklausta ir papildomai, 2022 m. rugsėjo 6 d., liudytojos parodymai buvo analogiški 2022 m. sausio 1 d. paaiškinimams. Todėl teigti, jog liudytojos neblaivumas galėjo turėti įtakos jos apklausai 2022 m. sausio 1 d. ir policijos pareigūnas neturėjo tokio asmens apklausti, yra nepagrįsta, toks apklausos protokolas gali būti pripažįstamas įrodymu. Visgi teismas sutinka, jog įrodymu laikyti ikiteisminio tyrimo metu apklausto A. K. apklausos protokolą (1 t. 148-49 b. l.), kuriame užfiksuota, jog jis matė, kaip koridoriuje gulintį M. Č. spardė T. D. ir D. K., nėra pagrindo. Pats liudytojas nurodė, jog šias kaltinamųjų pavardes jam nurodė jį apklaususi tyrėja, teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. patvirtinti, kad būtent spardė T. D. ir D. K., negalėjo. Pripažįstama, jog tokia apklausa, kuomet liudytojui jį apklausiantis pareigūnas nurodo potencialių įtariamųjų pavardes, neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

39. Šių visų ištirtų įrodymų pagrindų konstatuojama, jog tą 2021 m. gruodžio 31 d. vakarą tarp nukentėjusiųjų J. Č. ir M. Č. bei kartu su juo buvusio A. K. Naujametiniame vakarėlyje dalyvavusių asmenų buvo keli konfliktai (tarp M. Č. ir J. Č. su M. Ž. prie šašlykinės, tarp A. K. ir R. L. prie vakarėlio dalyvių sukrautų daiktų, tarp D. K. ir vieno iš nukentėjusiųjų J. Č. ar M. Č.). Nors šie smulkūs konfliktai į rimtesnius konfliktus tuo metu neperaugo, po vidurnakčio, 2022 m. sausio 1 d., apie 0.30 val., tarp M. Č., ėjusio iš pastato vidaus į kiemą, ir koridoriuje buvusio T. D. kilo dar vienas konfliktas, kurio metu prasidėjo muštynės, į jas įsitraukė J. Č., D. K., M. Ž., A. K.. Tikslios konflikto pradžios ir priežasčių, įvertinus tiek nukentėjusiųjų M. Č. ir J. Č. elgesį iki konflikto (liudytojai teigė, kad jų elgesys buvo provokuojantis, kalbėjo, kad tai yra jų kaimas, jiems niekas nenurodinės, tą vakarą jau buvo konfliktas tarp Č . ir M. Ž. prie šašlykinės, D. K. irgi skundėsi, kad nukentėjo nuo vieno iš brolių, taip pat buvo situacija, jog ir A. K., atėjęs kartu su broliais, neadekvačiai reagavo į liudytojos R. K. prašymą nevaikščioti prie jų daiktų), tiek kaltinamojo T. D., dalyvavusio pradiniame etape, suinteresuotumą, kitų asmenų, mačiusių konflikto pradžią, nebuvo, nėra galimybės nustatyti. Patys nukentėjusieji J. Č. ir M. Č. laikosi parodymų, jog pirmas konfliktą pradėjo kaltinamasis T. D., šis nurodo, jog pirmi pradėjo broliai Č.. Tačiau tiek nukentėjusieji Č., tiek kaltinamasis T. D., kaip nurodyta, yra suinteresuoti bylos baigtimi, tad jų parodymų nevertinti kritiškai būtų nepagrįsta. Juo labiau, jog abejonė, kad konfliktą inicijavo vienas iš nukentėjusiųjų, liks – liudytoja M. P. teisiamajame posėdyje teigė, jog girdėjo, kaip vienas iš brolių sakė, kad „brolis užsirovė, o gavau aš“, tai, kad buvo kalbama, jog vienas iš brolių „užsirovė“, parodė ir liudytojas S. K.. Ką reiškia tas pasakymas „užsirovė“, nėra aišku (ar užkliudė kaltinamąjį T. D., ar įžeidė, ar sudavė), bet paprastai šis žodis vartojamas norint įvardinti tam tikro konflikto pradžios priežastį. Be to, nustatyta, jog nežymus sužalojimas sukeltas buvo ir pačiam kaltinamajam T. D., ir nors iš šių sužalojimų nebūtinai būdingi gynybai (sužalojimai plaštakose paprastai būdingi plaštakų naudojimui puolant), neatmestina, jog prieš T. D. irgi buvo smurtaujama suduodant į veidą. Ir visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis), todėl neginčytinai teigti, kad pirmas sudavė T. D., kaip teigia nukentėjusieji, yra nepagrįsta. Tačiau net ir konflikto (muštynių) priežasties, galima teigti, jog įrodyta, kad prasidėjusių muštynių metu tarp T. D. ir M. Č., T. D. sudavė smūgius kumščiu M. Č. į veidą, prie T. D. prisijungė ir tuo metu į koridorių atėjęs D. K., taip pat sudavęs kelis smūgius M. Č. per galvą, šiam parkritus, abu spardė į įvairias nukentėjusiojo M. Č. kūno vietas, padarydami sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamiesiems T. D. ir D. K. smurtaujant prieš M. Č., siekdamas apginti brolį, J. Č. bandė įsiterpti tarp T. D. ir D. K. bei M. Č., į konfliktą įsikišo iš pastato vidaus atbėgęs M. Ž., kuris, kartu su prie jo prisijungusio D. K., smūgiavo šiam į galvą, suduodami ne mažiau 10 smūgių J. Č. į galvą. Šiais kaltinamųjų T. D., D. K. ir M. Ž. bendrais veiksmais nukentėjusiesiems M. Č. ir J. Č. buvo padaryti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo nutrauktas tą vakarą (duomenys neskelbtini) vykęs Naujųjų metų renginys, susirinkę žmonės švęsti Naujųjų metų buvo šokiruoti to vaizdo, kurį pamatė po to, kada buvo sužaloti nukentėjusieji M. Č. ir J. Č.. Teismas tik patikslina smūgių skaičių, atsižvelgdamas į specialisto išvadoje užfiksuotus galimus mažiausiai smūgius ir liudytojos R. J. parodymus (nukentėjusiems buvo suduota ir įspirta ne mažiau po 10 smūgių), nes tas skaičius, nurodytas kaltinime (kaltinamieji T. D. ir D. K. kaltinami sudavę ir įspyrę ne mažiau 22 smūgius, kaltinamieji M. Ž. ir D. K. – ne mažiau 15 kartų) yra labiau pagrįstas ikiteisminio tyrimo metu apklausose užfiksuotais parodymais apklausiant nukentėjusiuosius. Tačiau teisiamajame posėdyje nukentėjusieji negalėjo nurodyti tikslaus jiems suduotų smūgių skaičiaus, kas yra suprantama (niekas paprastai neskaičiuoja, kiek yra suduodami smūgių), labai tikėtina, kad tie skaičiai yra tam tikra ikiteisminio tyrimo pareigūnų iniciatyva bandant įvardinti apytikslį skaičių. Bet tikrai nebūtinai tiek, kiek yra nurodyta kaltinime. Šis patikslinimas kaltinamųjų teisių nesuvaržė, teisės į gynybą nepažeidė.

40. Pripažindamas nustatytomis šias aplinkybes teismas iš dalies remiasi nukentėjusiųjų M. Č. ir J. Č. parodymais, jog prieš juos smurtavo kaltinamieji, liudytojos R. J. parodymais, kuri, prasidėjus konfliktui išėjusi iš virtuvės matė visus tris kaltinamuosius smurtaujančius prieš nukentėjusiuosius, liudytojos K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog matė T. D., koridoriuje spardantį ant grindų gulintį M. Č.. Šių visų apklaustų asmenų liudijimai patvirtina, jog kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusiuosius, šiems buvo padaryti sveikatos sutrikdymai. Kitų liudytojų parrodymai, nors nei vienas tiksliai nenurodė, ką konkrečiai matė, kai kurie apskritai neigė ką nors prisimenantys (liudytojas R. Ž.), iš esmės patvirtino, jog matė koridoriuje muštynes, matė sužalotus nukentėjusiuosius J. ir M. Č., taip pat matė ir sužalotą A. K.. Visų šių parodymų visuma pripažįstama įrodyta, jog kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusiuosius, padarė jiems sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors K. S. teisiamajame posėdyje teigė, jog jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo įtakoti R. J., kartu su ja vykusios į komisariatą, poveikiu, visgi tą aplinkybę, jog matė T. D. spardantį M. Č., liudytoja patvirtino ne tik įvykio naktį (2022 m. sausio 1 d.), bet ir papildomai apklausiama po 9 mėnesių, apie jokį liudytojos R. J. poveikį nei pirmoje, nei antroje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu liudytoja neužsiminė. Antra vertus, teisiamajame posėdyje R. J., patvirtinusi tą aplinkybę, jog kartu su K. S. buvo vežama į policiją, parodė, jog ji nesakė K. S. melagingai apklabėti T. D., ji sakė tik sakyti tiesą, ką matė. Šių liudytojos R. J. teiginių liudytoja K. S. teisiamajame posėdyje nepaneigė. Aišku, liudytoja R. J. įvykio metu buvo nukentėjusiojo J. Č. artima draugė, kartu su juo atėjusi į Naujametį vakarėlį, jos parodymai turėtų būti vertinami ypač atidžiai. Tačiau tiek klausantis jos paaiškinimų teisiamajame posėdyje, tiek susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojos parodymų nebuvo nustatyta, jie nuo pat pirmo liudytojos paaiškinimo pareigūnams, apklausiant buvo nuoseklūs. Vien tik ta aplinkybė, jog ji tuo metu buvo vieno iš nukentėjusiųjų draugė, apkalbėti kaltinamuosius T. D., M. Ž. ir D. K., nėra pakankama vertinti jos parodymus kaip neobjektyvius. Juo labiau, jog šiuo metu, kaip nurodė liudytoja, ji nebepalaiko artimų santykių su J. Č.. Tai, kad kaltinamojo T. D. veiksmai nebuvo gynybiniai (spardė gulintį), be liudytojos R. J. parodymų, patvirtino ir liudytoja K. S.. Kiti ikiteisminio tyrimo metu apklausti ir teisiamajame posėdyje išklausyti liudytojai nei vienas nematė konflikto pradžios, beveik visi nematė ir konflikto eigos ar atėję į koridorių nesuprato, kas ten vyksta, tad jų parodymais remtis tiesiogiai pripažįstant kaltinamųjų veiksmų įrodytais ar patvirtinant jų versijas, nėra pagrindo. Keli liudytojai (R. K., A. P.) nurodė, jog konflikto pradžioje M. Ž. buvo salėje, į koridorių nuėjo tik pasigirdus triukšmui iš jo. Tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, tai yra kartu su D. K. ir T. D. smurtavo prieš J. Č. ir M. Č., sudavė kelis smūgius, sukeldamas šiems nesunkius sveikatos sutrikdymus.

41. Visų šių eisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma pripažįstama įrodyta, kad kaltinamieji T. D., D. K. ir M. Ž. 2022 m. sausio 1 d. naktį, apie 0.30 valandų, Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini) esančiuose (duomenys neskelbtini) veikdami bendrininkų grupe, dėl tarpusavio konfliktų su nukentėjusiaisiais M. Č. ir J. Č. Naujametiniame renginyje, tyčia smurtavo prieš juos, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiesiems M. Č. ir J. Č. sukėlė nesunkius sveikatos sutrikdymus. Todėl jų visų trijų veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą nusikalstamą veiką, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą dviem asmenims. Nors prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veiksmus vertino skirtingai – kaltinamiesiems T. D. ir M. Ž. inkriminavo nesunkų sveikatos sutrikdymą vienam asmeniui, kaltinamajam D. K. – dviejų asmenų, nepriklausomai nuo to, kad juos vertino kaip atskiras veikas, nukentėjusiesiems M. Č. ir J., Č. pateikus prašymą visų trijų kaltinamųjų veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 dalį, teismas šį prašymą tenkina, pripažįsta visus tris kaltinamuosius kaltais dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos veikos padarymo.

42. Kaltinamųjų T. D. ir M. Ž. gynėjai advokatai M. Beinaravičius ir G. Marcinkevičius teisiamojo posėdžio metu kategoriškai nesutiko su nukentėjusiųjų M. Č. ir J. Č. prašymu kaltinamiesiems pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir veiką kvalifikuoti pagal kitą straipsnį, nei to prašė prokuratūra. Gynėjai prašymą motyvavo tuo, jog kaltinamuosius yra prašoma pripažinti kaltais už naujų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie nebuvo perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, kas iš esmės pažeidė jų ginamųjų teisę į gynybą. Tačiau ši gynėjų pozicija yra nepagrįsta. Kaip jau ir nurodyta 2023 m. birželio 2 d. nutartyje atmesti gynėjų prašymą grąžinti baudžiamąją bylą tyrimui papildyti, pagal BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir/ar pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Šioje byloje nukentėjusiųjų atstovas advokatas R. A. byloje pateikė nukentėjusiųjų prašymą pakeisti faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis bei prašė kaltinamųjų M. Ž. ir T. D. veiksmus papildomai kvalifikuoti pagal BK straipsnį, nustatantį atsakomybę už dviejų asmenų sužalojimą (BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą), praplėsti atsakomybę sunkinančią aplinkybę (kaltinamuosius pripažinti kaltais veikiant vieninga bendrininkų grupe sužalojant du asmenis, o ne kiekvienam iš kaltinamųjų T. D. ir M. Ž. atskirai su trečiuoju kaltinamuoju D. K.). Juo labiau, jog prašydami pakeisti veikos kvalifikavimą naujų kaltinamųjų veiksmų, kurie nebuvo išvardinti kaltinime, nenurodė, išskyrus tai, jog jų visų trijų veika turėtų būti vertinama kaip tyčinis dviejų asmenų nesunkus sveikatos sutrikdymas. Toks prašymas dalyje dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą iš esmės atitinka BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytos teisės nukentėjusiajam (jo atstovui) teikti prašymus dėl faktinių aplinkybių pakeitimo bei veikos kvalifikavimo pagal kitus straipsnius realizavimo būdą, su šio prašymo turiniu buvo supažindinti kaltinamieji, jiems suteikta pertrauka pasirengti gynybai, buvo siūloma papildomai apklausti jau apklaustus asmenis ar pakartotinai pagarsinti jau byloje pagarsintus dokumentus, tačiau šia teise nei kaltinamieji, nei jų gynėjai nesinaudojo. Todėl pagrindo teigti, jog buvo pažeista kaltinamųjų teisė į gynybą, nėra pagrindo, tai, kad kaltinamųjų veika yra kvalifikuojama pagal kitą BK specialiosios dalies normą, nėra naujo nusikaltimo, visiškai nesusijusio su kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotais veiksmais, o tik, kaip nurodyta aukščiau, BPK 256 straipsnyje nustatytos nukentėjusiųjų teisės realizavimas.

43. Dėl bendrininkų grupės. Remiantis BK 24 straipsnio 1 dalimi, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planą), taip pat nėra būtina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudūs ryšiai, ir pan., nes tai nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2011).

44. Šioje byloje nustatyta, jog prasidėjus muštynėms tarp kaltinamojo T. D. ir M. Č., prie jo prisidėjo ir smurtą prieš nukentėjusįjį M. Č. pradėjo naudoti kaltinamasis D. K., į muštynes įsiterpusį ir bandantį apginti J. Č., užpuolė iš salės atbėgęs M. Ž. bei atitraukęs nuo T. D. ir D. K., kartu su D. K. pradėjo smurtauti prieš jį suduodamas kumščiais į galvą. Tai yra visi trys kaltinamieji T. D., D. K. ir M. Ž. suvokė, kad dalyvauja dviejų asmenų žalojime, numatė pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad T. D. tiesiogiai nesudavė nei vieno smūgio J. Č., o M. Ž. – M. Č., konstatuojant bendrininkų grupę bei jų susitarimą, įtakos neturi. Kaip nurodyta aukščiau, tai, kad konstatuoti bendrininkų grupę, nėra būtina, kad kiekvienas iš bendrininkų įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Pakanka suvokimo, kad bendrais veiksmais dalyvauja dviejų asmenų sužalojime, numato pasekmes ir jų siekia. Bylos nagrinėjimo metu ne kartą iš kaltinamųjų gynėjų buvo akcentuojama, jog byloje nėra nustatytas išankstinis susitarimas daryti nusikalstamą veiką, toks susitarimas yra nurodomas ir nukentėjusiųjų prašyme veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Tačiau vėlgi atkreipiamas dėmesys, jog išankstinis susitarimas konstatuojant bendrininkų grupę nėra būtinas, toks išankstinis susitarimas buvo numatytas iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK tam tikruose specialiosios dalies straipsniuose (neteisėtas valstybės sienos perėjimas (BK 82 straipsnis), neteisėtas laisvės atėmimas (BK 131 straipsnis), prekyba žmonėmis (BK 131³ straipsnis) ir panašiai). Ši BK redakcija nebegalioja daugiau nei 20 metų, dabartinės redakcijos BK straipsniuose nėra numatytas privalomas išankstinis susitarimas, pakanka ir tam tikrų kaltinamųjų veiksmų, iš kurių galima daryti išvadą, jog bendras susitarimas daryti nusikalstamą veiką buvo.

45. Dėl chuliganiškų paskatų ir kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Nurodytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje smurto veiksmai atlikti viešoje vietoje ir net ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018).

46. Šioje byloje pripažinta įrodyta, jog konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų įvyko ne dėl kaltinamųjų siekio pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusiuosius arba visai be dingsties, kaip kaltinime nurodė prokuroras, o dėl tą vakarą vykusių smulkių konfliktų tarp renginyje dalyvavusių asmenų, kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų, koridoriuje išaugusių į smurtinius veiksmus. Ir teigti, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė dėl chuliganiškų paskatų, kaip to prašo prokuroras ir patys nukentėjusieji, nėra pagrindo, kaltinamieji dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, yra išteisinami (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

47. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir šios nusikalstamos veikos inkriminavimo. Nukentėjusieji M. Č. ir J. Č. prašo kaltinamųjų T. D., D. K. ir M. Ž. veiką kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnį, tai yra pripažinti kaltais ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei visuomenės sutrikdymo. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys 2K-407/2013, 2K–130/2013). Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

48. Šioje byloje nustatyta, jog nusikalstama veika buvo padaryta Kupiškio r. sav. (duomenys neskelbtini), iškart po Naujųjų metų sutikimo 2022 m. sausio 1 d. naktį. Nors renginys ir buvo skirtas tik pažįstamiems asmenims, tačiau (duomenys neskelbtini) durys nebuvo rakinamos, centras yra kaimo vietovėje, tad į šį renginį galėjo užeiti bet kuris tą vakarą ar naktį ėjęs pašalinis žmogus, tą patvirtina ir ta aplinkybė, jog renginyje buvo iš esmės nekviestų asmenų (nukentėjusieji M. ir J. Č., A. K.). Tad pripažįstama, jog kaltinamųjų nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje. Tai, kad tokia renginio vieta yra viešoji vieta, yra pasitaikę ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-178-557/2017).

49. Kaip jau minėta, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Bylos duomenimis nustatyta, jog po smurto prieš nukentėjusiuosius J. Č. ir M. Č., Naujųjų metų sutikimo vakarėlis buvo nutrauktas, asmenys, kurie planavo švęsti ilgiau ir nakvoti, paliko renginį, liudytojai, matydami kruvinus ir sužalotus nukentėjusiuosius Č., buvo šokiruoti. Todėl ir šiuo atveju sutinkama su nukentėjusiųjų prašyme nurodytais argumentais, jog kaltinamųjų T. D., M. Ž. ir D. K. veika papildomai turėjo būti kvalifikuota ir pagal BK 284 straipsnį (kaltinimą palaikęs prokuroras R. Žalys nepaaiškino, kodėl kaltinamųjų veiksmai nebuvo kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnį).

50. Visgi negalima šioje dalyje ignoruoti kaltinamųjų gynėjų advokatų M. Beinaravičiaus ir G. Marcinkevičiaus argumentų, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, tai yra numatyta ir baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir veikos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2012, 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K- 42- 942/2016, 2K-7-162-303/2019). Nukentėjusieji prašo kaltinamuosius pripažinti kaltais ir pagal BK 284 straipsnį, tačiau tai yra jau ne tik naujos faktinės aplinkybės, bet ir naujas nusikaltimas, kuriuo apkaltinti vien BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos procedūros nebepakanka, yra būtina dėl šios nusikalstamos veikos padarymo teismui baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti su kaltinamuoju aktu, teismui priimti nutartį, dėl kurių nusikalstamų veikų jie perduodami. Ir tokiu atveju kaip ir yra pagrindas pripažinti, jog teismui pateiktas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, byla turėtų būti grąžinama prokurorui (BPK 254 straipsnio 3 dalis).

51. Tačiau teismas, įvertinęs, jog kaltinamieji yra pripažįstami kaltais pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, tai yra už apysunkio nusikaltimo padarymą, BK 284 straipsnyje numatyta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), ji su BK 138 straipsnyje numatyta veika sudaro idealiąją sutaptį, jokių kitų asmenų interesai, neinkriminavus šios veikos kaltinamiesiems, teisių nepažeis, teismas baudžiamosios bylos prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų negrąžina. Pripažįsta, jog vadovaujantis protingumo, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, teisingumas šioje byloje bus pasiektas ir negrąžinant bylos tyrimui papildyti bei nesprendžiant klausimo dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos inkriminavimo.

52. Dėl būtinosios ginties. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2010, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017).

53. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017).

54. Šioje byloje, kaip nurodyta aukščiau, esant kaltinamojo T. D. ir nukentėjusiųjų M. Č. ir J. Č. parodymų esminiams prieštaravimams, nesant kitų patikimų įrodymų, neįmanoma nustatyti konflikto pradžios eigos, priežasčių ir mechanizmo. Tačiau įvertinęs kaltinamųjų veiksmų intensyvumą, smūgių skaičių, nukentėjusiesiems M. Č. ir J. Č. padarytų sužalojimų pobūdį, liudytojos R. J. parodymus teisiamajame posėdyje, jog matė, kaip M. Ž., prirėmęs J. Č. prie sienos, smūgiavo jam į galvą, taip pat K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog vienas iš nukentėjusiųjų buvo spardomas gulintis, teismas pripažįsta, kad kaltinamiesiems T. D. ir į nusikalstamą veiką įsitraukusiems kaltinamiesiems M. Ž. ir D. K. nebuvo realaus pavojaus, dėl kurio jų veiksmai turėtų būtų pripažinti gynybiniais. Priešingai, kaltinamųjų veiksmų pobūdis (dviejų smurtavimas prieš vieną, gulinčio spardymas) nėra būdingi gynybai, naudojamas smurtas nebuvo proporcingas tam nukentėjusiųjų veiksmui, jeigu toks ir buvo, apie kurį nurodo kaltinamasis T. D., todėl vertinti kaltinamųjų veiksmus kaip būtinąją gintį, nėra pagrindo. Kaltinamųjų gynyba viso proceso metu akcentavo aplinkybę, jog buvo sužalotas ir kaltinamasis T. D., kas patvirtina ir smurtinius veiksmus prieš jį, tačiau įvertinus T. D. padarytų sužalojimų pobūdį (minkštųjų audinių sumušimai kairės akies srityje, viršutinės lūpos srityje, abiejų plaštakų srityse), galima teigti, jog šių sužalojimų negalima lyginti su nukentėjusiesiems padarytų sužalojimais, be to, kaip minėta aukščiau, dalis sužalojimų (sužalojimai plaštakos srityse) paprastai nėra būdingi gynybiniams veiksmams, be to, liudytoja M. P. teisiamajame posėdyje teigė, jog matė koridoriuje besimušančius T. D. ir R. Ž., kuris, pasak liudytojos R. J., kartu su ja buvo virtuvėje ir išėjo paskui išgirdęs triukšmą koridoriuje. Tai patvirtina, jog T. D. sužalojimus veide galėjo patirti ir dėl renginyje dalyvavusio R. Ž., teismo posėdyje teigusio, jog nieko neprisimena, smurto.

55. Dėl bausmių skyrimo. Teismas, skirdamas kaltinamiesiems T. D., M. Ž. ir D. K. bausmes, atsižvelgia į jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnis), nukreiptas į kitų asmenų sveikatą, sužaloti du asmenys, į nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį (sužalojimai abiem nukentėjusiesiems padaryti galvoje, M. Č. - ir kojoje, dėl šių sužalojimų nukentėjusieji patyrė nemažai nepatogumų), į nusikalstamos veikos priežastis ir aplinkybes, kaltinamųjų vaidmenį ir veiksmų apimtį (kaltinamasis T. D. pradėjo nusikalstamus veiksmus, prie jo prisidėjo kiti abu kaltinamieji, fizinį smurtą D. K. naudojo prieš abu nukentėjusiuosius, T. D. ir D. K. ne tik smūgiavo rankomis, bet spardė ir kojomis). Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamųjų asmenybes: visi trys kaltinamieji yra neteisti (2 t. 104-106 b. l., 3 t. 62-64, 193-194 b. l.), kaltinamasis M. Ž. – iki nusikalstamos veikos buvo baustas administracine tvarka, buvo baustas 1 kartą ir po nusikalstamos veikos padarymo (2 t. 97-103 b. l.), kaltinamasis D. K. taip pat baustas iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos (3 t. 190-192 b. l.), kaltinamasis T. D. nors iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo baustas (neturėjo galiojančių nuobaudų), po nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka baustas du kartus (3 t. 54-58 b. l.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalto veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas taip pat turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1, 9 dalys). Kaltinamųjų gynyba teigia, jog apsvaigimas nuo alkoholio neturėtų būti pripažinta sunkinančia aplinkybe, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pripažįstama, jog blaivūs šios veikos kaltinamieji, tikėtina, nebūtų padarę, ar bent nebūtų padarę tokių sužalojimų. Visgi kaltinamieji yra jauno amžiaus, ši nusikalstama veika, nors ir padaryta bendrininkų grupe, ji nėra iš anksto suplanuota, kilo spontaniškai, šios nusikalstamos veikos padarymą galėjo įtakoti ir pačių nukentėjusiųjų elgesys. Be to, kaltinamieji T. D. ir M. Ž. yra dirbantys, darbovietės ir seniūnijos pagal gyvenamąją vietą kaltinamasis T. D. yra charakterizuojamas teigiamai (6 t. 7, 8 b. l.), M. Ž., kaip ir D. K., mokosi profesijos. (6 t. 9 b. l.) Todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, bet ir juos paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga kaltinamiesiems už nusikalstamos veikos padarymą skirti sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, tačiau jų dydį nustatyti arčiau minimumo, nei maksimumo.

56. Ir įvertinus tas aplinkybes, jog kaltinamieji T. D., M. Ž. ir D. K. yra anksčiau neteisti, jauno amžiaus, dirbantys (kaltinamieji T. D. ir M. Ž.), besimokantys (kaltinamieji M. Ž. ir D. K.), atsižvelgus ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, pavojingumo laipsnį, pripažįstama, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, teismas kaltinamiesiems skirtos bausmės vykdymą atideda (BK 75 straipsnio 3 dalis), skiria BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), taip pat nustato pareigas bausmės vykdymo atidėjimo metu – tęsti darbą/mokslą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 10 punktai). Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei priežastis, taip pat tai, jog kaltinamieji yra jauno amžiaus, du iš jų dirbantys, į tai, kad teisiami pirmą kartą, kardomųjų priemonių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nėra pažeidę (visą laiką atvykdavo į posėdžius bei juose dalyvaudavo), neskiria BK 75 straipsnyje numatytos intensyvios priežiūros. Manoma, jog ir be šios priemonės bausmės tikslai bus pasiekti.

57. Dėl civilinių ieškinių.

58. Nukentėjusieji M. Č. ir J. Č. baudžiamojoje byloje patikslintu civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamųjų T. D., D. K. ir M. Ž. solidariai nukentėjusiajam J. Č. – 1151 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajam M. Č. – 1472 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos. (6 t. 50-51 b. l.) Ieškinyje nurodė, jog nukentėjusysis J. Č. dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas ne mažiau kaip pusantro mėnesio, M. Č. – du mėnesius. Per tą laiką nukentėjusieji negalėjo dirbti, J. Č. negavo 1051 Eur pajamų, M. Č. – 1472 Eur. Be to, J. Č. 2022 m. sausio 1 d. buvo gydomas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydymo stacionare, todėl turėjo kelionės išlaidų į Vilnių ir atgal, jos sudaro 100 Eur. Ieškinyje nurodė, jog dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė daugybinius sužalojimus, kurie įvykio metu jiems sukėlė didelį skausmą, dėl sužalojimų (lūžių) patyrė sunkumus maitinantis, gydymo eiga lėta, pasekmes jaučia iki šiol. Nurodo, jog fizinis smurtas buvo panaudotas prieš juos Naujametinį naktį, kitų šventės dalyvių akivaizdoje, smurtas buvo intensyvus ir įžūlus, jie buvo pažeminti ir dvasiškai sukrėsti.

59. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsniu, 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nustačius, kad kaltinamieji T. D., D. K. ir M. Ž. neteisėtais smurtiniais veiksmais nukentėjusiesiems M. Č. ir J. Č. padarė sveikatos sutrikdymą, šis turi teisę reikalauti žalos, tiek turtinės, tiek neturtinės, atlyginimo (CK 6.247 straipsnis).

60. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismų praktikoje pripažinta, jog tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019, baudžiamoje byloje Nr. 2K-70-942/2022 ir kt.).

61. Nukentėjusieji M. Č. ir J. Č. ieškinyje nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjo dirbti (J. Č. – apie pusantro mėnesio, M. Č. – apie du mėnesius), dėl to negavo pajamų, kurias būtų gavę, jeigu nebūtų patyrė sužalojimų. Negautas pajamas apskaičiavo išvedę vieno mėnesio pajamų vidurkį iš individualios veiklos pajamų, gautų už 2022 metus. (6 t. 52-56 b. l.) Iš tiesų, nukentėjusiųjų kartu su ieškiniu pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus patvirtina, jog M. Č. Valstybei mokesčių inspekcijai deklaravo gavęs 7360 Eur pajamų vykdant veiklą, susijusią su gamybos, prekybos, paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitos individualios veikos pajamomis (93), J. Č. – 7370 Eur pajamų vykdant tą pačią veiklą. Pateiktos medicininės pažymos (6 t. 60-63 b. l.) patvirtina, jog nukentėjusieji J. Č. ir M. Č. nedarbingi buvo ne mažiau nei nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d. Papildomai nukentėjusieji pateikė ir pajamų mokesčių deklaracijas (6 t. 85-86 b. l.), jog 2022 metais Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo 2021 metais gavę 30 000 Eur (J. Č.) ir 35 286,90 Eur (M. Č.) pajamų iš veiklos už 2021 metus, abu nukentėjusieji Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė, jog pajamas gavo pagal kitus nei gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimus (92) ir iš specialiųjų statybos darbų (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas, ardymas, dūmtraukių įrengimas) (102). Tačiau taip pat nustatyta, jog nukentėjusysis J. Č. nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. kovo 8 d., o M. Č. – nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. kovo 6 d. buvo registruoti Užimtumo tarnyboje kaip ieškantys darbo, o kaip apdraustieji, besiverčiantys individualia veikla, į VSDFV duomenų bazę įtraukti nuo 2022 m. kovo mėnesio – J. Č. nuo 2022 m. kovo 9 d., M. Č. – nuo 2022 m. kovo 6 d. (6 t. 98-103, 104-110 b. l.) Tai yra duomenų, jog laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo mėnesį būtų registravęsi kaip individualia veikla besiverčiantys asmenys, nėra. Antra vertus, nukentėjusieji nurodė, jog vykdo statybos darbus – stogų dengimas, pamatų klojimas ir kiti darbai. Tai, kad tokią veiklos rūšį vykdė 2021 metais, patvirtina jų pačių pateikti įrodymai (už 2021 metus). Tačiau šie darbai nėra dirbami žiemos metu, jų sezonas paprastai prasideda pavasarį, kada nukentėjusieji jau buvo pakankamai sveiki (2022 m. kovo pradžioje įsigijo verslo liudijimus), todėl teigti, kad nukentėjusieji nuo 2022 m. sausio 1 dienos, kada patyrė sužalojimus, būtų dirbę ir gavę pajamas, jeigu nebūtų buvę sužaloti, nėra. Nukentėjusysis M. Č. teisiamajame posėdyje teigė, jog ne sezono metu jie dirbo vidaus apdailos darbus, tačiau tokių įrodymų, jog būtų numatę vykdyti apdailos darbus 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. kovo mėnesio laikotarpiu, nepateikė. Antra vertus, jiems išduotas verslo liudijimas (102 kodas) (2021 metais) nesuteikė teisės vykdyti apdailos ir remonto darbus (Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 333 patvirtintas Veiklų, kurioms gali būti įsigyjami verslo liudijimai, rūšių klasifikatorius (2020 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. VA-48 redakcija)). Todėl pripažįstama, jog nukentėjusieji nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jie 2022 m. sausio – vasario mėnesiais būtų gavę pajamų, jeigu nebūtų buvę sužaloti, todėl ieškinys toje dalyje netenkinamas. Taip pat teismas netenkina ir kito turtinės žalos reikalavimo – 100 Eur priteisimo dėl J. Č. patirtų kelionės išlaidų į Vilnių, nes nukentėjusysis J. Č. nepateikė tai patvirtinančių įrodymų – kuro išlaidų kvito, transporto priemonės, kuria vyko, registracijos pažymėjimo, be to, atsižvelgus į tai, kad nukentėjusysis J. Č. buvo sužalotas ((duomenys neskelbtini)), mažai tikėtina, kad ir pats vyko į gydymo įstaigą.

62. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

63. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusiuosius J. Č. ir M. Č. buvo padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas, J. Č. sužalotas veidas, (duomenys neskelbtini). Sužalojimai padaryti smūgiuojant kumščiais, spardant, padaryti kitų asmenų akivaizdoje, Naujųjų metų sutikimo renginyje. Abu nukentėjusieji dėl patirtų sužalojimų buvo pristatyti į gydymo įstaigą (VšĮ Panevėžio Respublikinę ligoninę), kur jiems buvo suteikta medicinos pagalba. Nukentėjusysis J. Č. tą pačią 2022 m. sausio 1 d. buvo stacionarizuotas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių, jam 2022 m. sausio 3 d. buvo atlikta operacija, (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 6 d. nukentėjusysis J. Č. buvo išrašytas ambulatoriniam gydymui, jam skirta 2 mėn. minkšto maisto dieta. Nukentėjusiajam M. Č. dėl (duomenys neskelbtini). Dėl šių sužalojimų abu nukentėjusieji neabejotinai juto fizinį skausmą lūžio vietose, kraujosruvų susidarymo vietose, porą mėnesių galėjo patirti ir nepatogumus (maitinantis, M. Č. – ir vaikščiojant), be to, nusikalstama veika padaryta draugų akivaizdoje, nukentėjusysis galėjo jausti ir pažeminimą, ir nuoskaudą. Todėl pripažįstama, jog dėl nukentėjusiajam sukeltų sužalojimų jis neabejotinai patyrė neturtinę žalą, nukentėjusiųjų ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas.

64. Atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes, nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį ir patirtus nepatogumus, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas ir į tai, jog kaltinamųjų smurtą galėjo iš dalies išprovokuoti ir pačių nukentėjusiųjų elgesys, padaryti sužalojimai nesukėlė negrįžtamų pasekmių, konstatuoja, jog nukentėjusieji dėl prieš juos padarytų nusikalstamų veikų patyrė po 3000 Eur neturtinės žalos, ją kiekvienam iš nukentėjusiųjų solidariai privalo atlyginti visi trys kaltinamieji (CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu). Ši suma neviršija teismų praktikoje priteisiamų sumų, nėra ir per maža (kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų, tačiau įprastai priteistina suma yra kiek mažesnė ir siekia iki 2 800 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Visgi įvertinus tą aplinkybę, jog nuo 2019 m. kilo infliacija, ypač per paskutinius metus, priteisiama šiek tiek aukštesnė suma.

65. Nors nukentėjusieji prašo diferencijuoti neturtinės žalos dydžius (J. Č. – priteisti 10 000 Eur, M. Č. – 15 000 Eur), visgi negalima teigti, jog yra toks didelis skirtumas tarp neturtinės žalos padarymo, nes J. Č., skirtingai nei M. Č., kuriam be sužalojimų veide, buvo sužalota ir koja, buvo atliekama ir veido operacija ((duomenys neskelbtini) rekonstrukcija), be to, vertinant nustatytas aplinkybes ir nukentėjusiojo J. Č. teiginius po sužalojimo, kad „užsirovė“ brolis, M. Č. elgesys galėjo turėti įtakos ir nusikalstamos veikos padarymui.

66. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė kaltinamiesiems 1906,28 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t. 161-162 b. l.). Ieškinyje nurodė, jog ieškinį sudaro išlaidos už nukentėjusiesiems M. Č., J. Č., taip pat A. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF).

67. Remiantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimis, 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo sužalotas, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirto nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

68. Iš ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateiktų gydymo paslaugų apskaitos išrašų (1 t. 164-168 b. l.) nustatyta, jog už M. Č. suteiktas paslaugas ir gydymą VšĮ Panevėžio Respublikinėje ligoninėje 2022 m. sausio 1 – 2022 m. vasario 25 d. buvo sumokėta 498,36 Eur, už J. Č. suteiktas paslaugas ir gydymą VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje 2022 m. sausio 1 d. – 6 d. – 1309,72 Eur, už A. K. suteiktas paslaugas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje – 98,20 Eur. Nustačius, jog gydymo paslaugos už J. Č. ir M. Č. gydymą buvo suteiktos po to, kai kaltinamieji T. D., M. Ž. ir D. K. 2022 m. sausio 1 d. smurtavo prieš nukentėjusiuosius, šie į gydymo įstaigą buvo pristatyti iškart po sužalojimų 2022 m. sausio 1 d., pripažįstama, kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltinamieji privalo atlyginti padarytą žalą, ieškinys dalyje dėl nukentėjusiesiems J. Č. ir M. Č. suteiktų paslaugų tenkinamas, iš kaltinamųjų lygiomis dalimis priteisiama po 602,69 Eur. Teismas netaiko solidarios atsakomybės, nes kaltinamieji Valstybinei ligonių kasai tiesioginės žalos nusikalstamais veiksmais nepadarė, jiems yra taikoma dalinė atsakomybė. Kaltinamieji T. D., M. Ž. ir D. K. nėra kaltinami sužaloję A. K., šioje dalyje ieškinys (dėl 98,20 Eur) yra atmetamas. Kadangi sveikatos priežiūros paslaugoms skirta išlaidų suma buvo apmokėta iš PSDF, žala, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punkto, 31 straipsnio 1 punkto nuostatas, jog PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, iš kaltinamųjų padaryta žala priteisiama šiai institucijai.

69. Tenkinus civilinius ieškinius, teismas 6 mėnesiams pratęsia ir baudžiamojoje byloje kaltinamųjų M. Ž. ir T. D. kilnojamajam turtui taikytą laikiną nuosavybės ribojimą (kaltinamajam T. D. taikyto nuosavybės teisės ribojimo (automobiliui bei motociklui) pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 21 d., kaltinamajam M. Ž. (automobiliui) – nuo 2023 m. liepos 19 d.), bet ne ilgiau nei iki visiško žalos atlyginimo. Kadangi duomenų, jog būtų areštuotas ir kaltinamojo D. K. turtas, taip pat nėra duomenų, kad, be automobilio ir motociklo, būtų areštuotas (taikytas laikinasis nuosavybės ribojimas) kitas konkretus kaltinamojo T. D. turtas (pagal 2022 m. birželio 28 d. prokuroro nutarimą), nėra, teismas šiems kaltinamiesiems taikytą nuosavybės teisių ribojimą panaikina. Teismas taip pat nepratęsia laikino nuosavybės ribojimo kaltinamojo M. Ž. sąskaitai. Pripažįstama, jog civiliniams ieškiniams užtikrinti, nors ir nėra ribojant nuosavybės teises ir aprašant šį turtą nurodyta jų vertė, turėtų pakakti ir kaltinamiesiems M. Ž. ir T. D. taikyto laikino nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto ribojimo (bendra tenkintų ieškinių suma yra 7 808,08 Eur).

70. Nukentėjusysis J. Č. pateikė įrodymus, jog dėl atstovavimo patyrė 1000 Eur išlaidas. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintose 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184, šios išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš visų kaltinamųjų.

71. Kaltinamajam D. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – VGTPT) 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. KTS-2022-03890, remdamasi Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi, parinko gynėją, gynusį kaltinamojo interesus pirmosios instancijos teisme. 2023 m. birželio 8 d. VGTPT pateikė pažymą, jog valstybė dėl kaltinamojo atstovavimo patyrė 784,37 Eur išlaidas, jas prašo priteisti valstybės naudai. (6 t. 131 b. l.) BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog pirmosios instancijos teisme gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, jis buvo paskirtas teismo iniciatyva BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš kaltinamojo, kuriam gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo principui. Juo labiau, jog kaltinamasis D. K. yra nedirbantis, pateikė įrodymus, jog jo pajamas sudaro gaunama 109,80 Eur dydžio našlaičių pensija. (6 t. 5 b. l.) Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas, advokato dalyvavimo procese išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto.

72. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 92.96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (6 t. informacinis lapas), šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas) Kaltinamuosius T. D., M. Ž. ir D. K. pripažinus kaltais, šios išlaidos valstybei taip pat priteisiamos iš kaltinamųjų (lygiomis dalimis) (105 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kaltinamąjį T. D. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei paskirti jam 2 m. (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam T. D. atidėti 1 m. 3 mėn. (vienerių metų trijų mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant T. D. bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kaltinamajam T. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL (1000 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nustatyti, kad kaltinamasis T. D. įmoką privalo sumokėti per 10 mėn. (dešimt mėnesių) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmoką sumokėdamas į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bank AS). Mokant įmoką mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę bei asmens kodą.

Iki bausmės vykdymo pradžios T. D. palikti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus kontroliuoti nuosprendžio vykdymo atidėjimą, kardomąją priemonę panaikinti.

Kaltinamąjį M. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei paskirti jam 1 m. 10 mėn. (vienerių metų dešimties mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vienerių metų) laikotarpiui, įpareigojant M. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kaltinamajam M. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL (1000 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nustatyti, kad kaltinamasis M. Ž. įmoką privalo sumokėti per 10 mėn. (dešimt mėnesių) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmoką sumokėdamas į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bank AS). Mokant įmoką mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę bei asmens kodą.

Iki bausmės vykdymo pradžios M. Ž. palikti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus kontroliuoti nuosprendžio vykdymo atidėjimą, kardomąją priemonę panaikinti.

Kaltinamąjį D. K. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei paskirti jam 2 m. (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam D. K. atidėti 1 m. 3 mėn. (vienerių metų trijų mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant D. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti mokslą, jį pabaigus, per vieną mėnesį įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kaltinamajam D. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL (1000 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nustatyti, kad kaltinamasis D. K. įmoką privalo sumokėti per 20 mėn. (dvidešimt mėnesių) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmoką sumokėdamas į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bank AS). Mokant įmoką mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę bei asmens kodą.

Iki bausmės vykdymo pradžios D. K. palikti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus kontroliuoti nuosprendžio vykdymo atidėjimą, kardomąją priemonę panaikinti.

T. D., M. Ž. bei D. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiųjų M. Č. ir J. Č. tenkinti iš dalies bei iš kaltinamųjų T. D., D. K. ir M. Ž. nukentėjusiųjų M. Č. ir J. Č. naudai solidariai priteisti po 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos kiekvienam nukentėjusiajam. Kitoje dalyje nukentėjusiųjų M. Č. ir J. Č. ieškinį atmesti.

Civilinį ieškinį, pareikštą Panevėžio teritorinės ligonių kasos, tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų T. D., M. Ž. ir D. K. Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti po 602,69 Eur (šešis šimtus du eurus 69 ct) iš kiekvieno kaltinamojo turtinės žalos atlyginimo, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, biudžetinės įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT 217300010002484333. Kitoje dalyje Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

Pratęsti 6 mėn. (šešių mėnesių) laikotarpiui, bet ne ilgiau nei iki žalos atlyginimo pagal pareikštus ieškinius, kaltinamųjų T. D. ir M. Ž. turtui taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą:

Kaltinamojo T. D. automobiliui BMW 530XD, identifikavimo numeris (VIN kodas) yra (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei motociklui SUZUKI (duomenys neskelbtini) SW, identifikavimo Nr. (VIN kodas) yra (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikinojo nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 21 d.

Kaltinamojo M. Ž. automobiliui AUDI A6 AVANT, identifikavimo Nr. (VIN kodas) yra (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikinojo nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 19 d.

Kitus baudžiamojoje byloje taikytus laikinus kaltinamųjų T. D., M. Ž. ir D. K. nuosavybės apribojimus panaikinti.

Nukentėjusiojo J. Č. naudai iš kaltinamųjų T. D., M. Ž. ir D. K. priteisti po 333,33 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) atstovavimo išlaidų.

Iš kaltinamųjų T. D., M. Ž. ir D. K. valstybei priteisti po 30,99 Eur (po trisdešimt eurų 99 ct) iš kiekvieno kaltinamojo proceso išlaidų. Į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.